e3ea48e9-b2b5-40aa-a080-0dec3f59dfee · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja RPranešėja Rasa Valentinienė Teisėjas Mindaugas MartinaitisBaudžiamoji byla Nr. 1A-107-106-2012Teisminio proceso Nr. 1-68-2-00058-2008-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.; 1.2.7.1.2.2.; 1.2.7.2.2.2. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. sausio 13 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Valentinienės,teisėjų Savinijaus Katausko, Violetos Miliuvienės,sekretoriaujant Linai Andrijaitytei,dalyvaujant prokurorui Remigijui Bėtkiui,nukentėjusiajai R.

L., nuteistajam V. Ž.,gynėjui advokatui Edvardui Staponkui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. Ž. gynėjo advokato Edvardo Staponkaus apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžio, kuriuo V. Ž., pripažintas kaltu ir nuteistas:pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 3 dalį 8 metams laisvės atėmimo,pagal BK 150 straipsnio 3 dalį 7 metams laisvės atėmimo.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du, griežtesnei bausmei apimant Å¡velnesnę ir paskirta galutinė aÅ¡tuonerių metų laisvės atėmimo bausmė, atliekant jÄ pataisos namuose.Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas sulaikyme iÅ¡bÅ«tas terminas pagal Europos areÅ¡to orderį nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2010 m. gruodžio 16 d., o taipogi laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2010 m. gruodžio 16 d. (2 val. 10 min.) iki 2010 m. gruodžio 16 d. (13.00 val.) ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2010 m. gruodžio 16 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Priteista iÅ¡ V.

Ž. proceso iÅ¡laidų 8283,08 Lt. į valstybės pajamas.IÅ¡ dalies patenkinti nukentėjusiųjų civiliniai ieÅ¡kiniai ir priteista iÅ¡ V. Ž.:R. L. neturtinei žalai atlyginti – 18 000 litų,S. L. neturtinei žalai atlyginti – 18 000 litų.Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į V. Ž. priklausantį kompiuterį „Advent modena", esantį Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos r. PK (kvito Nr. 0008436) paliktas iki visiÅ¡ko civilinių ieÅ¡kinių iÅ¡ieÅ¡kojimo.IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , teisėjų kolegija nustatė:

V. Ž. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininku grupe lytiÅ¡kai santykiavo su nepilnamečiu asmeniu prieÅ¡ Å¡io valiÄ , panaudodamas fizinį smurtÄ ir bendrininkų grupe tenkino lytinę aistrÄ su nepilnamečiu asmeniu prieÅ¡ Å¡io valiÄ oraliniu bÅ«du, panaudodamas fizinį smurtÄ :jis, 2007 m. rugsėjo 25 d., apie 23.00 val. sodo sklype Nr. 134, esančiame sodininkų bendrijoje „Putinas", KiÅ¡kėnų kaime, Klaipėdos rajone, apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas bendrininkų grupe su T. P., D.

R. ir A. J., kurių atžvilgiu 2009 m. gegužės 27 d. priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-56-729/2009, turėdami vieningÄ tyčiÄ Å¾aginti ir seksualiai prievartauti nepilnametes R. L., gim. 1991 m. spalio 19 d., ir S. L., gim. 1992 m. rugsėjo 25 d., sodo namelyje panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ R. L., tai yra V. Ž., pareikalavęs tenkinti jo lytinę aistrÄ oraliniu bÅ«du, smogė vienÄ kartÄ R. L. į veidÄ , po to nepilnametė nukentėjusioji nugriuvo ant žemės, tada V.

Ž. ir D. R. sudavė nenustatytÄ skaičių daugybę smÅ«gių kumščiais nukentėjusiajai į galvÄ , tokiu bÅ«du palaužus nukentėjusiosios valiÄ , A. J. priėjęs prie R. L. įvedė savo varpÄ nukentėjusiajai į makÅ¡tį ir lytiÅ¡kai santykiavo prieÅ¡ jos valiÄ . Po to D. R., rankomis sugriebęs už R. L. galvos, prisitraukė jÄ prie savo lytinio organo, įkiÅ¡o savo varpÄ nukentėjusiajai į burnÄ ir prieÅ¡ jos valiÄ , smogdamas jai smÅ«gius kumščiu į galvÄ , nugarÄ , tenkino savo lytinę aistrÄ oraliniu bÅ«du.

Tuo pačiu metu T. P., lauke, panaudodamas jėgÄ , užkėlęs nepilnametę nukentėjusiÄ jÄ S. L. ant automobilio kapoto, po to nugriovęs ant žolės bei jėga nusivedęs į A. J. priklausantį automobilį „BMW", valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) tris kartus kėsinosi nepilnametę išžaginti, tačiau jam tai nepavyko dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes nesustandėjo varpa. Po to, S. L. iÅ¡girdus R. L. pagalbos Å¡auksmus bei pačiai pradėjus Å¡aukti, D.

R. smogė kumščiu vienÄ kartÄ S. L. į veidÄ , du kartus į galvÄ , po to A. J., panaudodamas jėgÄ , sugriebęs S. L. už liemens, nusinešė jÄ Ä¯ namelį, kur tuo metu T. P., smogdamas daugybinius smÅ«gius kumščiais nukentėjusiajai R. L. per galvÄ , nugarÄ , Å¡onus, įkišęs savo varpÄ jai į burnÄ prieÅ¡ nukentėjusiosios valiÄ tenkino savo lytinę aistrÄ oraliniu bÅ«du, o A. J. nustÅ«mė S. L. ant lovos ir įkišęs savo varpÄ jai į burnÄ prieÅ¡ nukentėjusiosios valiÄ , tempdamas už plaukų, spausdamas rankomis kaklÄ , tenkino savo lytinę aistrÄ oraliniu bÅ«du.

Tuo pat metu, T. P. pasitraukus nuo R. L., D. R., tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , įkiÅ¡o savo varpa, jai į burnÄ ir prieÅ¡ nukentėjusiosios valiÄ tenkino savo lytinę aistrÄ oraliniu bÅ«du. T. P., tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , priėjęs prie namelyje buvusios S. L., įkiÅ¡o savo varpÄ jai į burnÄ ir prieÅ¡ nukentėjusiosios valiÄ tenkino savo lytinę aistrÄ oraliniu bÅ«du, po to D. R. priėjęs prie S. L. įkiÅ¡o savo varpÄ jai į burnÄ ir prieÅ¡ nukentėjusiosios valiÄ tenkino savo lytinę aistrÄ oraliniu bÅ«du.

Po to, A. J., tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , automobilyje „BMW", valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) nuplėšdamas drabužius, smogdamas vienÄ kartÄ S. L. į nugarÄ , įvedė savo varpÄ nukentėjusiajai į makÅ¡tį ir lytiÅ¡kai santykiavo prieÅ¡ jos valiÄ vaginaliniu bÅ«du. Tuoj po to, tame pačiame automobilyje, D. R., reikalaudamas S. L. patenkinti jo seksualinę aistrÄ oraliniu bÅ«du, įkiÅ¡o savo varpÄ jai į burnÄ ir prieÅ¡ nukentėjusiosios valiÄ tenkino savo lytinę aistrÄ oraliniu bÅ«du.

Tokiais savo veiksmais V. Ž., veikdamas kartu su bendrininkais, nuo 2007 m. rugsėjo 25 d., 23.00 val. iki 2007 m. rugsėjo 26 d., 05.00 val. žagino bei seksualiai prievartavo nepilnametes nukentėjusiÄ sias R. L., nesunkiai sutrikdydami jos sveikatÄ , ir S. L., nežymiai sutrikdydami jos sveikatÄ .Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas advokatas E. Staponkus praÅ¡o Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo V. Ž., nuteistas pagal BK 149 straipsnio 3 dalį ir 150 straipsnio 3 dalį aÅ¡tuoneriems metams laisvės atėmimo, panaikinti ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad dėl pareikÅ¡to kaltinimo V.

Ž. neprisipažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos teisminio nagrinėjimo metu. Neneigdamas aplinkybės, kad jis kartu su merginomis ir A. J., D. R. bei T. P. buvo atvažiavęs į A. J. tėvų sodų namelį KiÅ¡kėnuose, jis kategoriÅ¡kai neigia kuo nors prisidėjęs prie S. L. ir R. L. išžaginimo ir seksualinio prievartavimo. Teisme jis parodė, kad 2007 m. rugsėjo 26 d. ankstyvÄ rytÄ jis pagal iÅ¡ankstinį susitarimÄ turėjo iÅ¡važiuoti į KaunÄ , todėl buvo nepatenkintas tuo, kad D.

R. merginas atsivežė ne pas save į namus Klaipėdoje, o pas A. J., su kuriuo jis nebendravo ir į jį žiÅ«rėjo neigiamai, į užmiestyje esantį sodo namelį. Todėl jis ieÅ¡kojo galimybių kaip iÅ¡ sodo grįžti į namus ir tuo tikslu telefonu iÅ¡sikvietė taksi automaÅ¡inÄ . Laukdamas iÅ¡kviestos taksi automaÅ¡inos, jis net du kartus buvo išėjęs iÅ¡ sodo namelio, vaikÅ¡tinėjo sodo keliukais, tikėdamasis pasitikti taksi, nes taip jam rekomendavo užsakymÄ priėmusi dispečerė.

Todėl jis sodo namelyje nebuvo apie dvi valandas laiko ir kas tuo metu ten dėjosi, jis nežinojo. Be to, apie tai, kad V. Ž. nakties metu teiravosi, kokiuose soduose jie yra, teismo metu patvirtino ir A. J., tuo patvirtindamas V. Ž. versijÄ , kad dėl taksi iÅ¡kvietimo jam reikėjo žinoti sodų pavadinimÄ . Tuo pačiu ir A. J., ir T. P. patvirtino, kad V. Ž. gana netrumpÄ laikÄ namelyje nebuvo.Gynėjas nurodo, kad iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad S. L. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta 3 kartus. 2008 m. spalio 10 d. antrojoje apklausoje, kuri vyko daugiau kaip metams laiko praėjus nuo įvykio, ji parodė:

„... abejoju, ar V. Ž. buvo namelyje tuo metu, kai įėjau į namelį ir pamačiau lovoje gulinčiÄ sumuÅ¡tÄ RositÄ . V. Ž. veiksmų tiesiog įvardinti negaliu, nes tiesiog neatsimenu „. TÄ pačiÄ dienÄ apklausta antrÄ kartÄ ji parodė, kad kai jÄ ir jos seserį prievartavo namelyje, tai V. Ž. namelyje nebuvo. Apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ 2008 m. gruodžio 4 d., tai yra daugiau kaip 1 ir 2 mėnesiams praėjus nuo nusikaltimo įvyko, ji parodė, kad V. Ž. jos neprievartavo, tačiau grasino jÄ nuÅ¡auti, nužudyti.

Å ie jos parodymai dėl iÅ¡reikÅ¡to grasinimo yra vertintini kritiÅ¡kai, kadangi anksčiau net trijų apklausų metu ji tokios aplinkybės neminėjo, to nepatvirtino ir kiti įvykio vietoje buvę asmenys. Todėl analizuojant Å¡ios nukentėjusiosios parodymus galima padaryti iÅ¡vadÄ , kad ji nenurodo jokių aplinkybių, kad V. Ž. bÅ«tų naudojęs fizinę ar psichinę prievartÄ prieÅ¡ jÄ ir jos seserį bei patvirtina tÄ aplinkybę, kad jas prievartaujant namelyje V. Ž. nebuvo.Taip pat gynėjas nurodo, kad apklausta ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nukentėjusioji R.

L. parodė, kad namelyje V. Ž. jos atžvilgiu panaudojo fizinį smurtÄ , suduodamas jai smÅ«gius į veidÄ ir pargriaudamas ant žemės. Taip, apklausiama 2007 m. spalio 5 d. tyrėjai ji parodė, kad kai Tomas su Simona išėjo iÅ¡ namelio, tai jie namelyje likę trise, tai yra V. Ž., A. J. ir D. R., kurie jÄ užpuolę, pradėję nurenginėti, muÅ¡ti. Ji nuo sienos pagriebusi paveikslÄ ir jiems daužusi kur pakliuvo. Buvusi aptemusi sÄ monė, buvusi užsimerkusi. Po to girdėjusi, kad kambaryje atsiradusi Simona ir iÅ¡ garsų supratusi, kad ir ji buvusi priversta lytiÅ¡kai santykiauti.

Tačiau tokie jos parodymai prieÅ¡tarauja jos sesers parodymams, kuri parodė, jog jas prievartaujant namelyje V. Ž. nebuvo. Kad V. Ž. bÅ«tų pasikėsinęs jÄ išžaginti, žaginęs ar seksualiai prievartavęs, tokių parodymų ikiteisminio tyrimo metu nedavė. Be to, apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , tai yra daugiau kaip metai po įvykio, R. L. jau kitaip paaiÅ¡kino įvykio aplinkybes parodydama, kad kurį tai laikÄ ji likusi namelyje viena su V. Ž.. Jis pradėjęs jÄ Ä¯Å¾eidinėti, reikalauti oralinio sekso, užgesinęs namelyje elektros Å¡viesÄ .

Todėl ji iÅ¡sigandusi, užšokusi ant lovos ir sugriebtu paveikslu trenkusi jam per galvÄ , kad net nukritę jo akiniai. Tik tada jis jÄ puolęs ir pradėjęs muÅ¡ti, dėl ko ji parkritusi ant žemės. Nors pirminiuose jos parodymuose ir apklausos metu pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ jos parodymuose buvo esminių prieÅ¡taravimų, kuriuos teismas turėjo stengtis paÅ¡alinti užduodamas kontrolinius klausimus, tačiau tai padaryta nebuvo. Todėl nors Klaipėdos rajono apylinkės teismas nuosprendyje ir konstatavo, kad BPK 186 straipsnį nesuteikia bylÄ nagrinėjančiam teismui teisės abejoti ikiteisminio tyrimo teisėjo atliktų apklausų iÅ¡samumu, tačiau kada byloje yra prieÅ¡taringi nukentėjusiųjų parodymai, kurių pagrindu grindžiamas kaltinimas ir kada teismas nepasistengė Å¡ių prieÅ¡taravimų panaikini, matomai tokios teismo nuostatos nereikėtų suabsoliutinti ir manyti, kad apklausos yra tikrai iÅ¡samios ir galima visiÅ¡kai neabejoti nukentėjusiųjų parodymų patikimumu.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad bylos nagrinėjimo metu V.

Ž. ir jo gynėjas pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ , kad į teisiamÄ jį posėdį bÅ«tų iÅ¡kviestos nukentėjusiosios S. ir R. L., kadangi jų apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ 2008 m. gruodžio 4 d. V. Ž. ir jo gynėjas nedalyvavo, todėl neturėjo galimybės nukentėjusiosioms užduoti klausimų. Nors teismas ir mėgino iÅ¡kviesti nukentėjusiÄ sias į teismo posėdį, tačiau tai padarė tik formaliai konstatuodamas, kad nukentėjusiosios yra iÅ¡vykusios į užsienio valstybes bei nesiruoÅ¡ia artimiausiu metu grįžti į Lietuvos RespublikÄ .

Teismas pasitenkino gauta nukentėjusiųjų motinos faksograma, kad ji su viena dukra yra užsienyje ir dirba, o kita dukra yra užsienyje Turkijoje ir čia bus 6 mėnesius. Teismas nesiėmė jokių priemonių, kad nustatyti ar nukentėjusiosios nėra Lietuvoje, o jei yra užsienyje, tai kokia galimybė grįžti į LietuvÄ ir bÅ«ti apklausiamoms teisme. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, Å¡aukimÄ Ä¯ teismÄ yra priėmusi asmeniÅ¡kai viena iÅ¡ nukentėjusiųjų, tai yra ji buvo Lietuvoje.

Suprantama, kad dalyvavimas teismo posėdyje nukentėjusiosioms yra nemaloni procedūra, todėl jos jo išvengti gali stengtis įvairiais būdais. Iš bylos medžiagos matyti, kad viena iš nukentėjusiųjų turi ne didesnį kaip 3 metų kūdikį, todėl neįtikima, kad tokio amžiaus kūdikį būtų pasiėmusi į užsienį ir ten dirbtų. Apie tai turėtų žinoti Vaikų teisių apsaugos tarnybos specialistai. Todėl teismas neišnaudojo visas įmanomas galimybes, kad nukentėjusiosios būtų apklaustos teismo posėdyje, nes šiuo metu jos jau yra pilnametės.Apeliaciniame skunde advokatas gynėjas pažymi, kad kaltinamasis V.

Ž. dėl objektyvių priežasčių negalėjo dalyvauti apklausiant liudytojas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ . Tačiau V. Ž. nebuvo suteikta galimybė nukentėjusiÄ sias S. ir R. L. apklausti ir Klaipėdos rajono apylinkės teisme iÅ¡nagrinėtoje byloje. Todėl kaltinamasis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos teisminio nagrinėjimo metu neturėjo galimybės pats su savo gynėju apklausti nukentėjusiųjų, kurių parodymai teisme buvo pagarsinti. Vien Å¡ių nukentėjusiųjų parodymų pagarsinimas dar nereiÅ¡kia, kad nebuvo pažeistos kaltinamojo teisės į teisingÄ ir sÄ Å¾iningÄ procesÄ , kai jo kaltė remiama tik Å¡ių nukentėjusiųjų parodymais, tai yra, kad esmingai nepažeistos kaltinamojo teisės, numatytos BPK 44 straipsnio 7 dalies nuostatose bei žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte.Nurodoma, kad bÅ«tina atkreipti dėmesį į A.

J. parodymus teisme. Jis parodė, kad R. L. namelyje elgėsi agresyviai. Tai ji pylė iÅ¡ puoduko vandeniu V. Ž. į veidÄ (dėl to Rosita iÅ¡ viso neapklausta ), o po to paveikslu trenkė jam per galvÄ . Po to ji pradėjusi bėgti ir garsiai rėkti, todėl A. J. trenkęs jai kumščiu į veidÄ , o jos auskaras jam užstrigęs rankoje. V. Ž. Rositos nemušęs ir A. J. jį apkalbėjęs. Teismas nuosprendyje be pagrindo konstatavo, kad teismas neturi pagrindo pasikliauti permainingais, tendencingais ir neiÅ¡samiais nuteistųjų parodymais, kurie suinteresuoti padėti kaltinamajam V.

Ž. iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės bei siekia nenutraukti tarpusavio bendravimo. V. Ž. su A. J. buvo tik pažįstami ir iki įvykio tarpusavyje nebendravo, jų santykiai buvo prieÅ¡iÅ¡ki, dėl tokių santykių tarpusavio bendravimo jie nesiekia, todėl netikėti Klaipėdos rajono apylinkės teisme A. J. duotais parodymais, nagrinėjant V. Ž. bylÄ , nėra jokio pagrindo.Nuteistojo advokatas gynėjas nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarime „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose" iÅ¡dėstytomis nuostatomis, išžaginimas ir seksualinis prievartavimas yra laikomi padaryti bendrininkų grupės, kai žaginant ar seksualiai prievartaujant susitarę dalyvauja keli asmenys, iÅ¡ kurių bent du yra išžaginimo ar seksualinio prievartavimo vykdytojai.

Tokiu atveju kelių vykdytojų padaryta veika kvalifikuojama kaip padaryta bendrininkų grupės. Privalomas subjektyvusis bendrininkavimo požymis yra bendrininkų susitarimas, kuris gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais, bei įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, iki bus pasiektas norimas rezultatas. Susitarimas gali būti tiek išankstinis, tiek spontaniškas, staigus. Esant bendrininkavimui bendrininkai atsako už bendrus veiksmus. Taigi byloje nėra įrodymų, kad V.

Ž. viena ar kita forma prisidėjo savo veiksmais prie A. J., D. R. ir T. P. veiksmų išžaginant ar seksualiai prievartaujant S. ir R. L.. Nėra nustatyta, kad V. Ž. bÅ«tų matęs, kaip nuteistieji A. J., D. R. ar T. P. žagino ar seksualiai prievartavo S. ir R. L., todėl jis prie Å¡ios veikos negalėjo prisidėti ir savo konkliudentiniais veiksmais, kadangi tuo metu jo sodo namelyje nebuvo, kÄ teisme patvirtino jis pats ir S. L., o iÅ¡ dalies ir A. J. bei T. P.. Nukentėjusiosios taip pat neparodė, kad siekdamas palaužti jų pasiprieÅ¡inimÄ V.

Ž. jų atžvilgiu bÅ«tų panaudoję fizinį ar psichinį smurtÄ . Teisme neapklausus nukentėjusios R. L. dėl ko ji pylė vandeniu V. Ž. į veidÄ ir, jei ja tikėti, sudavė jam paveikslu į galvÄ , negalima teigti, kad Å¡ie veiksmai buvo atlikti galimai apsiginti nuo tariamai bÅ«simo žaginimo ar seksualinio prievartavimo. BÅ«dama neblaivi nukentėjusioji savaip galėjo suprasti susidariusiÄ situacijÄ tarp jos ir V. Ž., dėl ko pati pirmoji pavartojo įžeidžiančius veiksmus, pildama vandenį V.

Ž. į veidÄ bei smurtÄ jo atžvilgiu, dėl to A. J. buvo sumuÅ¡ta.Nuteistasis ir jo gynėjas praÅ¡o apeliacinį skundÄ patenkinti.Prokuroras praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.Nukentėjusioji R. L. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas atmestinas.IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimtas pirmos instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Nors nuteistasis V. Ž. neigia padaręs BK 149 straipsnio 3 dalyje ir BK 150 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, jo kaltė įrodyta byloje surinktais, teismo posėdyje iÅ¡tirtais ir, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos, teisingai įvertintais įrodymais.

Apeliaciniame skunde neigiama, kad V. Ž. prisidėjo prie S. L. ir R. L. išžaginimo ir seksualinio prievartavimo, kadangi jo sodo namelyje nebuvo apie dvi valandas laiko ir kas tuo metu ten dėjosi, jis nežinojo. Å is argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiosios atpažino visus asmenis dalyvavusius nusikaltime, tarp jų ir V. Ž.. Tai, kad V. Ž., kurį laikÄ nebuvo sodo namelyje, nepaneigia jo kaltės. V. Ž. kaltė įrodyta nukentėjusiųjų parodymais (t. 1, b. l. 36-45, 55-60, 61-62, 63-66, 72-79, 85-91, 98-101, 102-104, 106-114) ir jų įstatyminio atstovo paaiÅ¡kinimais (t. 11-19-22, 23-25, 33-34), daiktų apžiÅ«ros (t. 2, b. l. 10-11, 12-16, 17-21), asmens parodymo atpažinimo protokolais (t. 1, b. l. 189-191, t. 2, b. l. 1-3, 64-66), specialistų iÅ¡vadomis ir ekspertizės aktais (t. 1, b. l. 133-135, 138-143, t. 2 b. l. 25-26, 35-37 39-42, 47, 51-52), kita bylos surinkta medžiaga.

Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. J., ir T. P. patvirtino, kad V. Ž. gana netrumpÄ laikÄ namelyje nebuvo ir jis nusikalstamoje veikoje nukentėjusiÄ sias nedalyvavo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo nuteistųjų A. J., T. P. teisme duotais parodymais, nes jie prieÅ¡tarauja ne tik nukentėjusiųjų parodymams, bet ir pačių nuteistųjų ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams bei kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms. Nuteistieji savo parodymus keitė V. Ž. naudai ir tokiu bÅ«du faktiÅ¡kai iÅ¡reiÅ¡kė savo suinteresuotumÄ ir neobjektyvumÄ , norėdami padėti V.

Ž. iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės.Gynėjas nurodo, kad vertinant nukentėjusiosios S. L. parodymus, galima padaryti iÅ¡vadÄ , kad ji nenurodo jokių aplinkybių, kad V. Ž. bÅ«tų naudojęs fizinę ar psichinę prievartÄ prieÅ¡ jÄ ir jos seserį bei patvirtina tÄ aplinkybę, kad jas prievartaujant namelyje V. Ž. nebuvo. Toks apelianto teiginys nepagrįstas. S. L., apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , parodė, kad tuo metu, ji buvo su T. P. lauke ir Å¡is prievarta vertė jÄ su juo lytiÅ¡kai santykiauti, kiti trys vyrai su Rosita buvo namelyje.

Ji girdėjo Rositos verksmÄ ir Å¡auksmus, taip pat girdėjo smÅ«gių garsus. S. L. taip pat pradėjo verkti, garsiai rėkti, norėjo padėti seseriai. Tada iÅ¡ namelio išėjo D. R., liepė nutilti, nes iÅ¡girs kaimynai, ir trenkė jai du kartus per veidÄ ir per galvÄ . Po to iÅ¡ namelio išėjo ir V. Ž. ir grasino S. L. nuÅ¡auti ir nužudyti, kai ji sakė, kad kreipsis į policijÄ . Išėjęs iÅ¡ namelio, su S. L. kurį laikÄ kalbėjosi A. J., po to jėga nusitempė jÄ Â Ä¯ namelį, kuriame jÄ lytiniu ir oraliniu bÅ«du prievartavo A.

J., T. P. ir D. R.. Kai ji pabėgo ir užsirakino automobilyje, A. J. automobilį atrakino ir ji vėl bendrininkų buvo prievartaujama automobilyje. Kaltinamųjų buvo prievartaujama daug kartų, skaičiaus negali pasakyti. V. Ž. jos neprievartavo, tik gÄ sdino ir grasino. Ar V. Ž. prieÅ¡ jÄ vartojo fizinį smurtÄ , ji neatsimena ( t.1, b.l.72-79). Nukentėjusioji R. L., apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , parodė, kad bÅ«nant su V. Ž. ir kitais sodo namelyje, iÅ¡ užuominų ir neÅ¡vankių kalbų apie seksÄ supratusi, kad vyrai turi blogų ketinimų, norėjo iÅ¡ namelio iÅ¡eiti, bet V.

Ž. su D. R. jÄ sulaikė. V. Ž. ir D. R. įžūliai kalbėjo su ja, bandė jÄ paveikti psichologiÅ¡kai, D. R. jÄ Ä¯Å¾eidinėjo ir žemino, sakė, jog jos sesuo Simona, kuri tuo metu buvo lauke, jiems pasakojo, kad Rosita yra kurva su visais lytiÅ¡kai santykiauja. D. R. iÅ¡ namelio išėjus, su ja pasiliko V. Ž.. V. Ž. jÄ Ä¯Å¾eidinėjo, reikalavo oralinio sekso, ji matė, kad jis savęs nebekontroliuoja. Ji labai iÅ¡sigando, užlipo ant lovos, po to V. Ž. iÅ¡jungė Å¡viesÄ .

Ji nebežinojo ko griebtis ir, nukabinusi nuo sienos paveikslÄ , nieko nematydama tamsoje, smogė juo V. Ž.. V. Ž. nukrito akiniai, jis Å¡aukdamas įžeidžiamus žodžius, jÄ puolė, trenkė jai kumščiu į smilkinį ir ji nukrito ant žemės. Gulinčiai V. Ž. sudavė daugybę smÅ«gių į galvÄ . Taip pat jÄ mušė į namelį atėjęs D. R.. Jai aptemo akyse, kas toliau vyko, nežino, girdėjo tarpusavyje kalbantis V. Ž. ir D. R., o kai atgavo sÄ monę, pasijuto, kad yra nurengta iki apatinių drabužių, per veidÄ bėga kraujas.

Buvo iÅ¡plėštas auskaras, prakirsta lÅ«pa. Ji buvo pusiau sÄ moninga. Atėjęs A. J., jÄ išžagino. Po to pasikeisdami ir vartodami fizinę prievartÄ , daug kartų, apie 10-20, jÄ oraliniu bÅ«du prievartavo D. R. ir T. P.. Ar V. Ž. jÄ Å¾agino ir prievartavo, ji neprisimena. Kai visiems matant ji oraliniu bÅ«du tenkino T. P., matė, kad kambaryje yra ir V. Ž.. Viskas vyko nuo 23 val. iki 5 val. ryto. Matė kaip D. R. ir T. P. tyčiojosi iÅ¡ jos sesers, vartojo prieÅ¡ jÄ smurtÄ Â ir vertė juos tenkinti oraliniu bÅ«du.

Po įvykio ji gulėjo ligoninėje dėl smegenų sutrenkimo. (t. 1 b. l. 89-94). Apklausiama kolegijos posėdyje, R. L. parodė, kad V. Ž., kai kiti buvo išėję iÅ¡ namelio, po žodinio konflikto, nes norėjo jÄ išžaginti, puolė jÄ ir bandė pagriebti. IÅ¡sigandusi ji pylė ant V. Ž. vandenį,  gindamasi ji sudavė jam paveikslu. V. Ž. jai trenkė ir ji nukrito ant žemės. Atėję kiti nuteistieji jÄ daug kartų prievartavo, V. Ž. buvo namelyje ir viskÄ matė. Nors R.

L. parodė, kad V. Ž. oralinio sekso nereikalavo, bet kėsinosi jÄ išžaginti, kolegija nemano, kad tai yra esminis prieÅ¡taravimas. R. L. parodė, kad nemalonius iÅ¡gyvenimus ji stengėsi užmirÅ¡ti, niekada nesikalbėjo apie tai su seserimi, todėl smulkių detalių jau nebeprisimena. Akivaizdu, kad apklausiama praėjus nedaug laiko po nusikalstamos veikos, ji įvykį prisiminė geriau.Kad prieÅ¡ nepilnametes RositÄ ir S. L. buvo smurtaujama, su jomis buvo atliktas lytinis aktas, padaryti sužalojimai, R.

L. padarytas smegenų sutrenkimas, kas patvirtina jos parodymus apie V. Ž. ir D. R. itin intensyvų smurtÄ prieÅ¡ jÄ , smÅ«giuojant į galvÄ , nuo kurio ji tam tikram laikui prarado sÄ monę, patvirtina teismo medicinos specialisto iÅ¡vados ( t. 1, b. l. 138-143, 133-135).Atsižvelgiant į nukentėjusiųjų jaunÄ amžių, prieÅ¡ jas padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir sukeltÄ didelį bei ilgalaikį stresÄ , tarp pirminių jų parodymų ir ikiteisminio tyrimo teisėjo atliktoje apklausoje užfiksuotų parodymų esantys nereikÅ¡mingi nesutapimai visiÅ¡kai paaiÅ¡kinami nepilnamečių nukentėjusių merginų mÄ stymo ir gebėjimo atsiminti tiek daug svarbių detalių ir jų eiliÅ¡kumÄ bei niuansus ypatumais.

Esmines aplinkybes nukentėjusiosios parodė vienodai, pakankamai tiksliai sukonkretizavo įvykių aplinkybes bei nurodė jų sekÄ . Apeliaciniame skunde teigiama, kad S. L. duodama parodymus, paneigė R. L. nurodytÄ aplinkybę, kad jas prievartaujant sodo namelyje, buvo ir V. Ž., ir parodė, kad V. Ž. tuo metu namelyje nebuvo. Kolegija su tokia apeliaciniame skunde padaryta iÅ¡vada nesutinka.Kaip matosi iÅ¡ nukentėjusiųjų parodymų, jos buvo žaginamos ir prievartaujamos oraliniu bÅ«du ilgÄ laikÄ sodo namelyje, S. L. taip pat ir automobilyje.

Tai, kad kažkuriuo momentu V. Ž. namelyje nebuvo (kaip matosi iš bylos medžiagos, ir kiti nuteistieji nuolat iš namelio išeidavo ir vėl pareidavo), neleidžia daryti išvados, kad jis nusikalstamoje veikoje nedalyvavo.              Kaip teisingai nuosprendyje konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra jokių duomenų, kad V. Ž. būtų prieštaravęs dėl vykimo į A. J. tėvų sodo namelį, kad būtų reikalavęs jį išleisti, nakties metu, kai buvo prievartaujamos ir žaginamos nepilnametės, būtų išreiškęs kokius nors prieštaravimus.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad bÅ«tina atkreipti dėmesį į A. J. parodymus teisme. Teigiama, kad teismas nuosprendyje be pagrindo konstatavo, kad teismas neturi pagrindo pasikliauti permainingais, tendencingais ir neiÅ¡samiais nuteistųjų parodymais, kurie suinteresuoti padėti kaltinamajam V. Ž. iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės bei siekia nenutraukti tarpusavio bendravimo. Kolegija pažymi, kad nuteistasis A. J. ankstesnės bylos nagrinėjimo metu teigė, kad V. Ž. vartojo smurtÄ prieÅ¡ R. L. ir iÅ¡plėšė auskarÄ ( Teisiamojo posėdžio protokolas, t.3, b. l.60-61).

Kad V. Ž. sumušė R. L., kėsindamasis jÄ išžaginti, A. J. parodė ir ikiteisminio tyrimo metu, atpažino V. Ž. nuotraukoje ir dar kartÄ patvirtino, kad V. Ž. vartojo smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ ( Ä®tariamojo apklausos protokolai, Parodymo atpažinti protokolas, t. 2, b. l. 55-69 ). Kaip matosi iÅ¡ ankstesnio teisiamojo posėdžio protokolo, duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu nuteistasis T. P. taip pat parodė, kad prieÅ¡ nukentėjusiÄ sias smurtÄ vartojo V. Ž. ( Teisiamojo posėdžio protokolas, t.3, b. l.58).

Kad R. L. buvo V. Ž. sumuÅ¡ta, girdėjo jos klyksmus namelyje, kai T. P. buvo laike su S. L., T. P. parodė ir ikiteisminio tyrimo metu (Ä®tariamojo apklausos protokolas, t.2, b. l. 77-82). A. J. ir T. P. parodymai ankstesniame teismo posėdyje, kai jie buvo teisiami už padarytas nusikalstamas veikas, ir duoti ikiteisminio tyrimo metu, atitinka nukentėjusiosios R. L. parodymus apie V. Ž. prieÅ¡ jÄ pavartotÄ smurtÄ ir paneigia V. Ž. duotus parodymus, kad žaginant ir prievartaujant nepilnametes jis nedalyvavo ir net gi po įvykio patarė joms kreiptis į policijÄ .

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė nuteistųjų A. J. ir T. P. parodymus, teisinančius V. Ž., nes iÅ¡ jų parodymų, duotų teisme nagrinėjant V. Ž. baudžiamÄ jÄ bylÄ , akivaizdu, kad jie siekia padėti V. Ž. iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Nukentėjusiųjų parodymai iÅ¡samÅ«s, juos patvirtina kiti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡samiai aptarti įrodymai, kolegija jų nekartoja, todėl netikėti nukentėjusiųjų parodymais nėra pagrindo. Nukentėjusiosios V.

Ž. iki įvykio nepažinojo, todėl neturi jokio motyvo nepagrįstai jį apkaltinti, naudojus prieÅ¡ jas smurtÄ ir grasinimus bei dalyvavus bendrininkams jas žaginant ir seksualiai prievartaujant, jei jis niekuo nebÅ«tų prisidėjęs prie bendrininkų nusikalstamų veikų ir net gi, kaip jis teigia, pataręs joms dėl išžaginimo kreiptis į policijÄ .  Kad V. Ž. nuo pat pažinties pradžios turėjo blogų ketinimų, iÅ¡ dalies patvirtina ir aplinkybė, kad jis, susipažindamas su nepilnametėmis nukentėjusiomis, kaip matosi iÅ¡ jų parodymų, prisistatė svetimu vardu – Sauliumi ir slėpė savo tikrÄ jį vardÄ . Nustatyta, kad V.

Ž., reikalaudamas oralinio sekso, grasino, naudojo intensyvų fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ ja R. L., buvo namelyje kai nukentėjusiosios buvo prievartaujamos. Nors nukentėjusiosios neparodė, kad V. Ž. jas žagino ar seksualiai prievartavo, tačiau iÅ¡ jų parodymų akivaizdu, kad V. Ž., veikdamas su bendrininkais, grasindamas, reikalaudamas oralinio sekso vartodamas smurtÄ , palaužė nepilnamečių nukentėjusiųjų pasiprieÅ¡inimÄ ir taip bendrininkavo kitiems nuteistiesiems žaginant nukentėjusiÄ sias bei prievartaujant jas oraliniu bÅ«du.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį teisingai konstatavo, kad V. Ž. ir nuteistųjų A. J., T. P. ir D. R. nusikalstami veiksmai prieÅ¡ nukentėjusiÄ sias buvo padaryti veikiant bendrininkų grupe ir teisingai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato 2004-12-30 nutarime „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartaimo bylose“ iÅ¡dėstyta bendrininkavimo samprata. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad bylos nagrinėjimo metu V. Ž. ir jo gynėjas pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ , kad į teisiamÄ jį posėdį bÅ«tų iÅ¡kviestos nukentėjusiosios S. ir R.

L., kadangi jų apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ 2008 m. gruodžio 4 d. V. Ž. ir jo gynėjas nedalyvavo, todėl neturėjo galimybės nukentėjusiosioms užduoti klausimų, todėl buvo pažeistos kaltinamojo teisės į teisingÄ ir sÄ Å¾iningÄ procesÄ , kai jo kaltė remiama tik Å¡ių nukentėjusiųjų parodymais, esmingai nepažeistos kaltinamojo teisės, numatytos BPK 44 straipsnio 7 dalies nuostatose bei žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte.

             IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų bÅ«tinų priemonių, siekdamas teisiamajame posėdyje apklausti nukentėjusiÄ sias S. ir R. L. – siuntė joms teismo Å¡aukimus (t. 3 b. l. 126-127), tačiau Klaipėdos rajono apylinkės teisme 2011 m. birželio 8 d. buvo gauta A. L. faksograma, kurioje ji nurodė, kad Å¡iuo metu ji ir S. L. dirba ir gyvena Vokietijoje, o R. L. yra Turkijoje, todėl neturi objektyvios galimybės atvykti ir duoti parodymus teisiamajame posėdyje.

Minėtoje faksogramoje praÅ¡oma bylÄ nagrinėjančio teismo vadovautis ikiteisminiame tyrime duotais parodymais (t. 3 b. l. 138).Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ Ä¯rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės baudžiamajai bylai teisingai iÅ¡spręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla.

Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnis). Kartu pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ teismo nuosprendis turi bÅ«ti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad Å¡i BPK nuostata neturi bÅ«ti suprantama tiesiogiai, t. y. kad nuosprendis turi bÅ«ti grindžiamas tik tais kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje.

Teismas turi teisę nuosprendį grįsti visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo iÅ¡tirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka.Kaip matosi iÅ¡ apklausos protokolų, nepilnametės nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , vadovaujantis BPK 186 straipsniu. Kaip matosi iÅ¡ bylos medžiagos, V. Ž. gyvenamoji vieta nebuvo žinoma, todėl nei jis nei jo gynėjas apklausoje nedalyvavo ( t.1, b. l. 1,68-79,129-130,t.3, b. l. 158).

Nukentėjusiųjų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, teisme buvo perskaityti, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, siekiant patikrinti kitus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nes Å¡ios baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiosios S. ir R. L. betarpiÅ¡kai teisme apklaustos nebuvo, nors visos galimybės nukentėjusiÄ sias apklausti teisme buvo iÅ¡naudotos. Be to, apkaltinamasis nuosprendis, kaip rodo jo motyvai, nėra pagrįstas vien tik ar lemiama apimtimi nukentėjusiųjų S. ir R.

L. parodymais. V. Ž. kaltę pirmosios instancijos teismas grindė daiktų apžiūros, asmens parodymo atpažinimo protokolais, specialistų išvadomis ir ekspertizių aktais ir kita bylos medžiaga.              Be to, pažymėtina, kad nukentėjusioji R. L. atvyko į apeliacinės instancijos posėdį ir nuteistajam V. Ž. ir jo gynėjui buvo sudaryta galimybė užduoti jai klausimus. S. L. parodymai, grindžiant V. Ž. kaltę, nėra esminiai, dėl konkrečių asmeninių prievartinių veiksmų prieš S. L.

V. Ž. kaltinimas nebuvo pareikÅ¡tas. Kad tikrai nepilnametės nukentėjusiosios buvo išžagintos ir kitaip prievartaujamos, matosi iÅ¡ Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžio, pakeisto Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 21 d. nuosprendžiu. A. J., T. P. ir D. R. yra nuteisti ilgalaikėmis laisvės atėmimo bausmėmis už tai, kad veikdami bendrininkų grupe pavartodami fizinį smurtÄ prieÅ¡ jų valiÄ lytiÅ¡kai santykiavo bei tenkino lytinę aistrÄ oraliniu bÅ«du su nepilnametėmis Rosita ir S. L. ( Nuosprendžiai, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis t.3, b. l. 68-72, 73-78, 115-121).

To neneigia ir pats nuteistasis V. Ž.. Todėl, teigti, kad nesudarius galimybės V. Ž. pateikti klausimus S. L. ir pagarsinus jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui, šioje byloje yra esmingai pažeistos nuteistojo V. Ž. teisės bei BPK 44 straipsnio 7 dalis ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 6 straipsnis, nėra pagrindo. Nuteistojo V. Ž. kaltė yra įrodyta, esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nepadaryta, apkaltinamasis nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

             BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:V. Ž. gynėjo advokato Edvardo Staponkaus apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                          Rasa Valentinienė Teisėjai                                                                                                  Savinijus Katauskas                                                                                                            Violeta Miliuvienė