2024-12-18 Nr. AB-18404-3-63-3-00576-2024-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-747-822/2024

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00576-2024-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. Ž. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2024 m. gegužės 21 d. sprendimą (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimą „Dėl atsisakymo A. Ž. skirti karių valstybinę pensiją“; 3) įpareigoti VSDFV Panevėžio skyrių iš naujo spręsti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo A. Ž. klausimą.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. liepos 3 d. nutartimi nustatė terminą iki 2024 m. rugpjūčio 26 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti teismui ginčijamų sprendimų detalius metaduomenis, taip pat patikslinti skundo reikalavimus, nurodant prašomų panaikinti sprendimų priėmimo datą ir numerį.

2024 m. rugpjūčio 27 d. Regionų administracinio teismo Kauno rūmuose buvo gautas pareiškėjo patikslintas skundas, kuriuo jis prašė: 1) panaikinti VSDFV 2024 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. (18.2E) I-4876; 2) panaikinti VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimą „Dėl atsisakymo A. Ž. skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją“; 3) įpareigoti VSDFV Panevėžio skyrių iš naujo spręsti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo A. Ž. klausimą.

Taip pat pareiškėjas prašė atnaujinti terminą skundui paduoti, nurodydamas, kad Sprendimas jam buvo įteiktas 2024 m. gegužės 21 d., taigi skundas teismui pateiktas nepraleidus įstatyme nustatyto termino. Jei teismas laikytų, kad terminas skaičiuojamas nuo skundžiamo akto priėmimo dienos (2024 m. gegužės 14 d.), pareiškėjas prašė terminą atnaujinti, kadangi jis neturi pakankamai teisinių žinių apie teisės aktų reikalavimus ir terminų skaičiavimą. Be to, pačiame Sprendime nenurodyta nei jo priėmimo diena, nei numeris, kas suklaidino pareiškėją. Tik gavęs 2024 m. liepos 3 d. teismo nutartį ir susipažinęs su metaduomenimis bei papildomai pasidomėjęs, ką šie duomenys reiškia, sužinojo, kad Sprendimas yra priimtas 2024 m. gegužės 14 d.

II. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartimi pareiškėjo A. Ž. prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti jo skundą.

Teismas nustatė, kad skundžiamame Sprendime, priimtame išnagrinėjus ginčą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, nurodyta, kad pareiškėjas VSDFV Panevėžio skyriaus 2023 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. VPE_SP6E-578 bei šį Sprendimą per vieną mėnesį nuo pastarojo priėmimo dienos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka gali apskųsti Regionų administraciniam teismui. Kadangi Sprendimas buvo priimtas 2024 m. gegužės 14 d., paskutinė skundo padavimo teismui diena buvo 2024 m. birželio 14 d. (ABTĮ 28 str. 1 d.). Pareiškėjas skundą teismui pateikė (išsiuntė paštu) 2024 m. birželio 19 d., t. y. praleidęs skundo padavimo teismui terminą.

Įvertinęs pareiškėjo nurodytas termino skundui paduoti aplinkybes, teismas pažymėjo, kad Sprendime aiškiai nurodyta, jog jis gali būti skundžiamas per vieną mėnesį nuo jo priėmimo, o ne nuo įteikimo asmeniui dienos. Nors šiuo atveju pareiškėjui buvo įteiktas elektroninio dokumento nuorašas, kurio priėmimo data nurodyta prie dokumento pridedamuose metaduomenyse, tokio datos nurodymo teismas nevertino kaip klaidinančio. Teismo vertinimu, pareiškėjui gavus Sprendimo nurašą ir susipažinus su jo turiniu, turėjo būti aišku, jog minėtas sprendimas gali būti skundžiamas ne nuo jo įteikimo, o nuo priėmimo dienos. Sprendimo metaduomenyse aiškiai nurodyta dokumento registracijos data ir numeris. Be to, Sprendimo nuorašas yra patvirtintas VSDFV Dokumentų tvarkymo skyriaus vyriausiosios specialistės ir tvirtinimo data nurodyta 2024 m. gegužės 14 d. Taigi, iš pateiktų dokumentų visumos matyti, jog pareiškėjas neturėjo jokio pagrindo manyti, jog skundžiamas Sprendimas yra priimtas 2024 m. gegužės 21 d.

Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos išimtinėmis, ekstraordinariomis ir svarbiomis, todėl atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

III. Pareiškėjas A. Ž. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas teigia, jog teismas, nustatydamas terminą skundo trūkumams pašalinti, nustatė, kad pareiškėjui pateiktuose administraciniuose aktuose nėra nurodyta jų priėmimo data, todėl tik priėmus 2024 m. liepos 3 d. nutartį pareiškėjas tapo žinoma, kad jis turėjo savarankiškai susižinoti, kada viešojo administravimo subjektas priėmė skundžiamą administracinį aktą. Pareiškėjo manymu, skundžiamas administracinis aktas neatitinka jam keliamų imperatyvių reikalavimų, kas iš esmės lėmė galimą termino skundui pateikti praleidimą. Todėl nepagrįstas teismo teiginys, kad pareiškėjas papildomai turėjo susižinoti apie skundo priėmimo datą, įgyti specialių žinių, kad suprastų, kad suprastų, kas yra metaduomenys ir kokia jų reikšmė. Pareiškėjui iš akto turėjo būti aiški jo priėmimo data, tačiau tokių duomenų akte nebuvo nurodyta. Jis skundžiamą aktą gavo 2024 m. gegužės 21 d., todėl manė, kad jis priimtas 2024 m. gegužės 21 d. ir tą pačią dieną pateiktas el. ryšio priemonėmis.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje nėra nustatyta, kad skundas gali būti paduotas per vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos, o teismas nenurodė, ar sprendime nurodyta apskundimo tvarką (terminas) yra teisėtas. Teismas turėjo tinkamai aiškinti ir taikyti teisės normas, t. y. nustatyti, kokia yra skundžiamo administracinio akto apskundimo tvarka ir terminai. Pareiškėjo įsitikinimu, skundas galėjo būti pateiktas per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas - Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 5 d. nutarties, kuria, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir skundą atsisakyta priimti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą.

Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. ABTĮ nustatyta, kad jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (ABTĮ 29 str. 1 d.). Administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą ne teismo tvarka išnagrinėjus administracinį ginčą, galima skųsti administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip (ABTĮ 28 str. 1 d.).

Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir VSDĮ) 41 straipsnio 1 dalį draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Fondo valdybai. Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija.

Skundai dėl sprendimų pensijų, rentų, šalpos išmokų, vienišo asmens išmokų ir pagal Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymą mokamų kompensacinių išmokų kūrybiniams darbuotojams skyrimo ir (ar) mokėjimo klausimais nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 6 mėnesius nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo sprendimo priėmimą, o skundai dėl nepriimto sprendimo – per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią baigėsi sprendimui priimti nustatytas terminas. Skundui paduoti nustatytas terminas, praleistas dėl svarbių priežasčių, kurias asmuo pagrindžia atitinkamais dokumentais, Fondo valdybos direktoriaus ar jo pavaduotojo sprendimu gali būti atnaujinamas. Skundų nagrinėjimo Fondo valdyboje tvarką nustato Fondo valdybos direktorius (VSDĮ 41str. 2 d.).

Fondo valdyba, išnagrinėjusi skundą, gali jį patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti. Fondo valdybos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtas sprendimas gali būti skundžiamas teismui (VSDĮ 41 str. 4 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad VSDFV Sprendimas išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtas 2024 m. gegužės 14 d., o pareiškėjas į teismą su skundu kreipėsi 2024 m. birželio 19 d., darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas skundą teismui padavė praleidęs ABTĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui paduoti.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019).

Akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012). Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomas rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-21/2012). Greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas operatyvumo standartas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-777-520/2019).

Asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, nesugebėjimas surašyti ir suprasti reikiamus procesinius dokumentus, lėšų samdyti advokatą neturėjimas, antrinės teisinės pagalbos nesuteikimas, amžius, liga ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbia terminų praleidimo priežastimi, nes asmuo savo teises gali įgyvendinti per atstovą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-531/2013; 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1110-556/2015; 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-641-624/2016; 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-189-552/2020).

Pareiškėjas prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą grindė iš esmės tuo, kad jam skundžiamas Sprendimas buvo įteiktas 2024 m. gegužės 21 d., jis neturi pakankamai teisinių žinių apie teisės aktų reikalavimus ir terminų skaičiavimą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad ginčijamame VSDFV 2024 m. gegužės 14 d. sprendime Nr. (18.2E) I-4876 yra aiškiai išaiškinta šio sprendimo apskundimo tvarka: „Vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 4 dalimi, Fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2023 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. VPE_SP6E-578 bei šį Fondo valdybos sprendimą per vieną mėnesį nuo pastarojo sprendimo priėmimo dienos turite teisę Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka apskųsti Regionų apygardos administraciniam teismui <...>.“ Pareiškėjas nei prašyme atnaujinti skundo padavimo terminą (2024 m. rugpjūčio 27 d. patikslintame skunde), nei atskirajame skunde nepateikė tokią teismo išvadą galinčių paneigti argumentų, rėmėsi tik abstrakčiais, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais apie teisinių žinių stoką.

Kadangi nėra pagrindo manyti, jog skundo padavimo termino praleidimą lėmė svarbios, objektyvios ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sukliudžiusios jam laiku kreiptis į teismą dėl VSDFV Panevėžio skyriaus 2023 m. lapkričio 16 d. sprendimo Nr. VPE_SP6E-578 ir VSDFV 2024 m. gegužės 21 d. sprendime Nr. (18.2) I-4876 nurodyto sprendimo panaikinimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino šio praleisto termino ir atsisakė priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalis 9 punkte nurodytu pagrindu.

Išdėstytų aplinkybių ir argumentų kontekste vertintina, kad pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, sutrukdžiusių jam per įstatymo nustatytą terminą dėl galbūt pažeistų teisių gynimo kreiptis į teismą, o pareiškėjo nurodyti argumentai vertintini kaip pareiškėjo subjektyvi pozicija, jo pasirinktas veikimo būdas. Nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytų išvadų.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, jog egzistavo aplinkybės, objektyviai užkirtusios kelią pareiškėjui laiku ir tinkamai realizuoti savo teisę kreiptis į teismą. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė