e3e918b2-032e-49d4-9c4e-0cdeedb310e1 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

 Administracinė byla Nr. eI2-1846-1066/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00026-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 29 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Henriko Sadausko ir Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

dalyvaujant pareiškėjai L. K.,

atsakovės atstovei K. R.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos L. K. skundÄ atsakovei Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

n u s t a t ė:

1. PareiÅ¡kėja L. K. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydama panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ Nr. A33(1)-7886-(4.9) „Dėl vieÅ¡ojo transporto stotelės perkėlimo“ (toliau – Sprendimas), įpareigojant Vilniaus rajono savivaldybės administracijÄ perkelti vieÅ¡ojo transporto stotelę „Šaulio“ į valstybei priklausantį žemės sklypÄ .

2. Savo skundo reikalavimÄ grindžia iÅ¡ esmės tokiais argumentais:

2.1. PareiÅ¡kėja kreipėsi į atsakovę, praÅ¡ydama Å¡alia jos namų esančiÄ vieÅ¡ojo transporto stotelę perkelti į kitÄ vietÄ . Skundžiamu Sprendimu Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsisakė pakeisti marÅ¡rutinio autobuso sustojimo vietÄ , nurodydama, kad ,,Å aulio“ stotelės ženklas pastatytas valstybinėje žemėje kelio zonoje, nepažeidžiant trečiųjų asmenų interesų, todėl savivaldybė artimiausiu metu keisti autobuso sustojimo vietos neplanuoja.

2.2. Su tokiu Sprendimu pareiÅ¡kėja nesutinka. PaaiÅ¡kina, kad su sutuoktiniu įsigijo žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Sklypas), kuris suformuotas padalijimo bÅ«du. Pasak pareiÅ¡kėjos, 2019 m. birželio 17 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Avižienių seniÅ«nija jos Sklype pastatė vieÅ¡ojo transporto stotelės ženklÄ . Dėl neteisėto statinio (stotelės) paÅ¡alinimo pareiÅ¡kėja 2019 m. birželio 18 d. pareiÅ¡kėja kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybę, praÅ¡ydama vieÅ¡ojo transporto stotelės ženklÄ perkelti į žemės ruoÅ¾Ä tarp Sklypo ir asfaltuotos kelio dangos, kurio plotis apie 1 m, nes mano, kad vieÅ¡ojo transporto sustojimo vietÄ Å¾ymintis ženklas pastatytas neteisėtai, o ženklo vieta parinkta, pažeidžiant jos kaip privataus asmens interesus. Pastačius kelio ženklÄ ir įrengus stotelę, paliekant vieno metro tarpÄ tarp pareiÅ¡kėjai nuosavybės teise priklausančio sklypo ir asfaltuotos kelio dangos, pareiÅ¡kėjai yra trukdoma naudotis, iÅ¡imtinai jai priklausančia nuosavybe. Be to, pareiÅ¡kėjai yra keliami nepatogumai, tokie kaip laukiančiųjų autobuso keliamas triukÅ¡mas, Å¡iukÅ¡linimas ar vejos iÅ¡trypimas. Pastebi, kad skundžiamu Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Sprendimu visuomeniniams poreikiams tenkinti numatyta vieta parinkta netinkamai ir neatsakingai.

2.2. Nesutinka su atsakovės teiginiu, kad stotelei parinkta vienintelė tinkama vieta, nes toks teiginys, pasak pareiÅ¡kėjos, yra neatitinkantis tikrovės. Iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. vieÅ¡ojo transporto stotelė buvo įrengta netoliese (už 50 m) esančiame valstybės valdomame sklype. Pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiÅ¡kia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtÄ , juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų Å¡ių teisių, o valstybė turi pareigÄ ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į jÄ . Mano, kad atsakovė Å¡ioje situacijoje nepaisė Å¡ių Konstitucijoje įtvirtintų principų.

2.3. Taip pat nurodo, kad 57 autobuso marÅ¡ruto, įsteigto Vilniaus miesto savivaldybės, trasos pratęsimo galimybes bei numatomų vieÅ¡ojo transporto stotelių vietų įrengimo koordinačių nustatymo klausimÄ nagrinėjanti komisija vadovavosi netikslia informacija. Tiesiog Vilniaus rajono savivaldybės Avižienių seniÅ«nijos seniÅ«nas neinformavo minėtos komisijos, kad stotelei parinkta vieta nėra valstybės valdomame žemės sklype, todėl pirminė stotelės vieta ir buvo nustatyta pareiÅ¡kėjos valdomame žemės sklype.

2.4. Å ioje situacijoje, pareiÅ¡kėjos teigimu, taip pat nebuvo atsižvelgta į Statybos techninio reglamentÄ STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikÅ¡mės keliai. Bendrieji reikalavimai“, kuriame numatyta, kad vieÅ¡ojo transporto stotelė yra viena iÅ¡ inžinerinio statinio (gatvės) sudėtinių dalių. Stotelė yra inžinerinis statinys, skirtas visuomenės poreikių tenkinimui – vieÅ¡ojo transporto priemonėms sustoti, keleiviams įlipti, iÅ¡lipti ir laukti. Nagrinėjamu atveju matyti, kad tinkamam stotelės eksploatavimui nepakanka vieno metro valstybinės žemės ploto. Tokiu atveju visuomenės poreikių tenkinimas vykdomas pareiÅ¡kėjos nuosavybės sÄ skaita.

2.5. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja skundÄ palaikė, prašė jį tenkinti jame nurodytais argumentais.

3. Atsakovė Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime į skundÄ atsiliepime į skundÄ su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ grindžia Å¡iais argumentais:

3.1. Atsakovė, atsižvelgdama į nuolat gaunamus gyventojų praÅ¡ymus dėl Vilniaus miesto 57 autobuso marÅ¡ruto pratęsimo iki BukiÅ¡kio gyvenvietės, esančios Vilniaus rajone, sudarė komisijÄ , kuri 2017 m. rugsėjo mėn. surengė iÅ¡važiuojamÄ jį posėdį į Vilniaus rajonÄ . Po iÅ¡važiuojamojo posėdžio komisija priėmė sprendimÄ pratęsti 57 autobuso marÅ¡rutÄ Å aulio gatve iki BukiÅ¡kio gyvenvietės tik įrengus vieÅ¡ojo transporto stoteles pagal komisijos nustatytas koordinates. Ä®vertinus pratęsiamo 57 autobuso marÅ¡ruto trasÄ bei atsižvelgus į teisės aktuose nustatytus reikalavimus, keliamus vieÅ¡ojo transporto sustojimo vietoms, ties Å aulio ir Chodkevičiaus gatvių sankryža buvo parinkta vienintelė tinkama vieta vieÅ¡ojo transporto stotelei „Šaulio“ įrengti.

3.2. Pažymi, kad „Šaulio“ stotelės ženklas pastatytas valstybinės žemės ruože tarp žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir asfaltuotos kelio dangos. Tuo tarpu pareiškėja neteisėtai valstybinėje žemėje yra įkasusi medinius stulpelius, kurie neva žymi jai nuosavybės teise priklausančio sklypo ribas ir užeina už tikrųjų sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žyminčio riboženklio ribų.

3.3. Dėl skundžiamo Sprendimo atsakovė nurodo, kad jis pareiÅ¡kėjai nesukelia jokių teisinių pasekmių. Å is raÅ¡tas, atsakovės teigimu, yra atsakymas į pareiÅ¡kėjos 2019 m. lapkričio 10 d. raÅ¡tÄ (reg. Nr. A34(1)-6509), kuriame informuojama, kad „Šaulio“ stotelės ženklas pastatytas valstybinėje žemėje ir savivaldybė artimiausiu metu keisti autobuso sustojimo vietos neplanuoja. Toks informacinio pobÅ«džio raÅ¡tas negali bÅ«ti ginčo administraciniame teisme objektu.

3.4. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su skundu nesutiko, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ atsiliepime nurodytais argumentais, akcentavo, kad komisija vertino įvairias galimybes, bet atsižvelgiantį kelio sÄ lygas (vingius, matomumÄ ), gyventojų poreikius ir kitas aplinkybes buvo parinkta stotelės vieta. Papildomai nurodė, kad yra parengtas projektas, pagal kurį stotelės įvaža bus iÅ¡grįsta trinkelėmis, įrengta stotelė, todėl pareiÅ¡kėjai nepatogumų neturėtų likti.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

4.1. PareiÅ¡kėja 2019 m. lapkričio 1 d. kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administracijÄ , praÅ¡ydama iÅ¡kelti vieÅ¡ojo transporto stotelę „Šaulio“ iÅ¡ jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribojama koordinačių sistemos posÅ«kio taÅ¡kais: 66-61-60-59-58-57-68-69-70-67-66).

4.2. Atsakovė, atsakydama į šį pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ , skundžiamame Sprendime nurodė, jog 57 autobuso marÅ¡ruto, įsteigto Vilniaus miesto savivaldybės, trasos pratęsimo galimybes bei numatomų vieÅ¡ojo transporto stotelių vietų įrengimo koordinačių nustatymo klausimÄ nagrinėjo Vilniaus miesto savivaldybės sukviesta Gatvių ir kelių, kuriais vyksta reguliarusis keleivinio transporto eismas, komisija. IÅ¡važiuojamojo posėdžio metu priimtas sprendimas pratęsti marÅ¡rutÄ Å aulio gatve, apsukant žiedÄ Sodų, Draugystės, Stadiono bei Liepų gatvėmis BukiÅ¡kyje. Taip pat komisija nustatė vieÅ¡ojo transporto lokalizacijos vietas, kuriose kelio valdytojas (Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Avižienių seniÅ«nija) įrengė kelio ženklus „548 – stotelė“. Ties Å aulio ir J. K. C. gatvių sankryža parinkta vienintelė tinkama vieta. Ženklas nėra įrengtas privačios nuosavybės žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo bÅ«das: susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, naudojimo paskirtis: kita, nustatytas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis). Nurodoma, kad „Šaulio“ stotelės ženklas pastatytas valstybinėje žemėje kelio zonoje, nepažeidžiant trečiųjų asmenų interesų, todėl savivaldybė artimiausiu metu keisti autobuso sustojimo vietos neplanuoja. Å i stotelė reikalinga užtikrinti vieÅ¡Ä susisiekimÄ miesto transportu aplinkinių gyvenviečių gyventojams.

4.3. PareiÅ¡kėja, nesutikdama su tokiu Sprendimu, kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama ji panaikinti, nes, pareiÅ¡kėjos teigimu, Sprendimu yra pažeidžiamos jos teisės ir teisėti interesai.

5. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 8 straipsnio 1 dalis nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (8 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Ä®statymo 8 straipsnyje reglamentuotos imperatyvaus pobÅ«džio normos, suponuojančios normos adresatui – vieÅ¡ojo administravimo subjektui – privalomÄ elgesio modelį priimant individualius administracinius aktus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A662-1230/2012, 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Akcentuotina, kad Ä®statyme įtvirtinta individualaus administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų taisyklė yra bendroji taisyklė, kurios paprastai turi laikytis visi vieÅ¡ojo administravimo subjektai, priimdami individualius administracinius aktus pagal savo kompetencijÄ .

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Ä®statymo 8 straipsnio nuostatos reiÅ¡kia, jog akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktÄ ; motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas. Å i teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi bÅ«ti žinomi ne tik vieÅ¡ojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimÄ , bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi bÅ«ti toks, kad iÅ¡ jo bÅ«tų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius Å¡iuose santykiuose, kad bÅ«tų aiÅ¡kus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. VisiÅ¡kai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iÅ¡ dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2124/2013, 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014). VieÅ¡ojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimÄ , turi pareigÄ jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013).

Kaip ne kartÄ akcentavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sÄ lyga – turi bÅ«ti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, bÅ«tinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2294/2012, 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012 ir kt.).

6. Teismas, vertindamas Sprendimo atitiktį anksčiau nurodytam teisiniam reglamentavimui ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamai Å¡io teisinio reglamentavimo aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikai, daro iÅ¡vadÄ , kad ginčijamas Sprendimas atitinka Ä®statymo 8 straipsnio reikalavimus. Teismo vertinimu, Sprendime nurodytas atsakovės priimtas sprendimas, kuriuo atsisakyta artimiausiu metu keisti autobuso sustojimo vietÄ , yra aiÅ¡kus ir suprantamas. Atsakovė iÅ¡ esmės nurodo atsisakymo perkelti „Šaulio“ stotelės ženklÄ priežastis, paaiÅ¡kinant, jog jis pastatytas valstybinėje žemėje kelio zonoje, nepažeidžiant trečiųjų asmenų interesų. Sprendime aiÅ¡kiai nurodoma, kad toks sprendimas priimtas iÅ¡nagrinėjus vieÅ¡ojo transporto stotelių vietų įrengimo koordinačių nustatymo klausimÄ , kurį nagrinėjo Vilniaus miesto savivaldybės sukviesta Gatvių ir kelių, kuriais vyksta reguliarusis keleivinio transporto eismas, komisija. BÅ«tent Å¡i komisija iÅ¡važiuojamojo posėdžio metu priėmė sprendimÄ pratęsti marÅ¡rutÄ Å aulio gatve, apsukant žiedÄ Sodų, Draugystės, Stadiono bei Liepų gatvėmis BukiÅ¡kyje. Å i komisija taip pat nustatė vieÅ¡ojo transporto lokalizacijos vietas, kuriose Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Avižienių seniÅ«nija įrengė kelio ženklus „548 – stotelė“. Ties Å aulio ir J. K. C. gatvių sankryža parinkta vienintelė tinkama vieta. IÅ¡ teismui pateiktos medžiagos matyti, kad komisija atliko tyrimÄ atvykdama į ginčo vietÄ , įvertino situacijÄ iÅ¡važiuojamame posėdyje, surašė posėdžio protokolÄ , kuriame pateikė padarytas iÅ¡vadas. IÅ¡ Å¡ių iÅ¡vadų aiÅ¡ku, kodėl bÅ«tent pasirinkta tokia vieta stotelės ženklui pastatyti. Taigi Å¡iuo atveju nurodyti pagrindiniai faktai ir jie patvirtinti surinkta informacija, o pareiÅ¡kėjo argumentas, kad skundžiamu Sprendimu visuomeniniams poreikiams tenkinti numatyta vieta autobusų stotelei parinkta netinkamai ir neatsakingai, yra atmestinas kaip nepagrįstas.

7. Nėra ginčo, kad „Šaulio“ stotelės ženklas nėra įrengtas privačios nuosavybės žemės sklype, pareiÅ¡kėja pripažino kad ženklas buvo perkeltas iÅ¡ jai nuosavybės teise priklausančio sklypo. Ženklas yra valstybei priklausančiame gretimame sklype, kuris yra gretimas su žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o naudojimo bÅ«das: susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, naudojimo paskirtis: kita, nustatytas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis), t. y. „Šaulio“ stotelės ženklas pastatytas valstybinės žemės ruože tarp žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir asfaltuotos kelio dangos. Å i aplinkybė akivaizdi iÅ¡ į bylÄ pateiktų fotonuotraukų (atsiliepimo priedas 8-1), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o (2018 m. kovo 27 d., registro Nr. 44/2129827), taip pat iÅ¡ gatvių remonto projekte (atsilipimo 9 priedas) esančios schemos (22 projekto lapas). Taigi nesutiktina su pareiÅ¡kėja, kad Å¡ioje ginčo situacijoje atsakovė pažeidė Konstitucijoje įtvirtintÄ nuosavybės neliečiamumo principÄ , nes apribojo pareiÅ¡kėjos galimybę naudotis jai priklausančiu žemės sklypu.

Taip pat iÅ¡ byloje esančios fotonuotraukos matyti, kad valstybinėje žemėje yra įkasti mediniai stulpeliai, kurie, atsakovės tvirtinimu, yra įkasti pareiÅ¡kėjos neteisėtai, nes, jos manymu, jie žymi jai nuosavybės teise priklausančio sklypo ribas. PareiÅ¡kėja dėl Å¡io argumento skunde nepasisako, tačiau teismas sutinka su atsakove, kad Å¡ie įkasti mediniai stulpeliai iÅ¡eina už sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žyminčio riboženklio, ribų, iÅ¡ to spręstina, kad galimai pareiÅ¡kėja yra neteisėtai valstybinėje žemėje įkasusi medinius stulpelius ir tokiu bÅ«du siekia pripažinti savo teisėtÄ interesÄ ir pagrįsti skundo reikalavimÄ .

8. PareiÅ¡kėja nurodo, kad jai keliami nepatogumai (stotelėje laukiančių žmonių keliamas triukÅ¡mas ir dulkės). IÅ¡ gatvių remonto projekte (atsilipimo 9 priedas) esančios schemos (22 projekto lapas) bei nuotraukų matosi, kad žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (aptartas 7 punkte) yra papildomas ruožas, skiriantis valstybinės žemės sklypÄ su stotele ir žemės sklypÄ , kuriame yra pareiÅ¡kėjos namas. Žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso ne tik pareiÅ¡kėjai, bet savininkų daugetui, yra susisiekimo ir inžinerinių koridorių teritorijos paskirties, jam įregistruotas kelio servitutas (teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku) (tai yra tarnaujantis daiktas). Jis siauru ruožu juosia kvartalÄ . Kaip teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino pareiÅ¡kėja, šį sklypÄ Ä¯sigijo bendrai kvartalo namų savininkai, nes per jį pravestos kvartalo komunikacijos, o ankstesnis savininkas bankrutavo. Tuo tarpu pareiÅ¡kėjos namo sklypas yra dar už Å¡io sklypo. Kaip matyti iÅ¡ nuotraukų, pareiÅ¡kėjos namo sklypas nuo sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra atskirtas iÅ¡tisine tvora ir augmenija, iÅ¡ minėtos schemos matyti, kad namas stovi atokiau nuo gatvės. Taigi įvertinus Å¡ias aplinkybes, pareiÅ¡kėjos nurodyti nepatogumai neturėtų bÅ«ti reikÅ¡mingi. Teismas atkreipia dėmesį, jog byloje pateikti duomenys liudija, kad atsakovė siekia ateityje panaikinti Å¡iuos nepatogumus (tiek dėl dulkių, tiek dėl keliamo triukÅ¡mo), bandydama ties pareiÅ¡kėjos nuosavybės teise priklausančiu sklypu esančiÄ stotelę įrengti su trinkelėmis (Vilniaus rajono savivaldybės administracijos parengtas Avižienių sen., Å aulio g. ir Bičiulių g. esančių autobusų stotelių kapitalinio remonto apraÅ¡as).

9. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Sprendimas atitinka imperatyvius VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir laikomas teisėtu bei pagrįstu, jį panaikinti teisinio pagrindo nėra. Taip pat nėra pagrindo tenkinti ir iÅ¡vestinį pareiÅ¡kėjos skundo reikalavimÄ dėl įpareigojimo perkelti autobusų stotelę į kitÄ vietÄ .

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalimi, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjos L. K. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai Mefodija Povilaitienė

Henrikas Sadauskas

Gediminas Užubalis