(1.43)GT2-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Bylos Nr. GT1-2/2022

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. kovo 22 d. Nr. (1.43)GT2-8

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės, Donato Šerno ir Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

susipažinusi su Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau – ir VAAT) teisėjos Violetos Balčytienės 2022 m. vasario 21 d. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateiktu skundu dėl Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos (toliau – ir Atrankos komisija) 2022 m. vasario 14 d. išvados dėl pretendentų į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) teisėjo pareigas Nr. 35P-4-(7.5.4),

n u s t a t ė :

1. Pretendentų į teisėjus atrankos komisija vykdė pretendentų atranką į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo pareigas ir 2022 m. vasario 14 d. pateikė išvadą Nr. 35P-4-(7.5.4.) (toliau – ir Išvada). Iš atrankoje dalyvavusių pretendentų Violetos Balčytienės, Jolantos Malijauskienės, Beatos Martišienės, Rūtos Miliuvienės, A. N., Ivetos Pelienės, Egidijos Puzinskaitės Atrankos komisija pripažino tinkamiausiomis pretendentėmis eiti LVAT teisėjo pareigas Jolantą Malijauskienę, Ivetą Pelienę, Rūtą Miliuvienę ir Beatą Martišienę.

2. Atrankos komisija Išvadoje nurodė, kad įvertino visus pretendentus pagal Teisėjų tarybos 2019 m. rugsėjo 27 d. nutarimu Nr. 13P-160-(7.1.2) patvirtintus Teisėjų karjeros siekiančių, į kitą teismą perkeliamų ar skiriamų asmenų vertinimo kriterijus, išanalizavusi dalyvaujančių pretendentų vertinti pateiktus dokumentus, išklausiusi paaiškinimus ir atsakymus į Atrankos komisijos narių pokalbio su pretendentais metu pateiktus klausimus. Vertindama pretendentų tinkamumą eiti LVAT teisėjo pareigas Atrankos komisija atsižvelgė į pretendentų motyvaciją, turimą darbo patirtį, teisėjų darbo krūvį ir rodiklius, specializaciją, pretendentų kvalifikacijos kėlimo intensyvumą, asmenines ir dalykines savybes bei bendruosius ir organizacinius gebėjimus, susitikimo su pretendentais metu gautą informaciją, LVAT nuomonę dėl teisėjų poreikio ir reitingavimo rezultatus, taip pat į bendrą galutinių balų suvestinę lentelę (vertinimų balais pagal atskirus kriterijus vidurkį) ir, vadovaudamasi Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos darbo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 17, 24 punktais, atrinko tinkamiausiomis pretendentėmis eiti LVAT teisėjo pareigas Jolantą Malijauskienę, Ivetą Pelienę, Rūtą Miliuvienę ir Beatą Martišienę. Komisija Išvadoje išsamiai motyvavo šių pretendenčių kaip tinkamiausių pasirinkimą pagal jų individualias savybes. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 551 straipsnio 10 dalimi, Atrankos komisija pažymėjo, kad ši išvada Lietuvos Respublikos Prezidento nesaisto.

3. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė 2022 m. vasario 21 d. skundu prašo panaikinti 2022 m. vasario 14 d. Atrankos komisijos išvadą „Dėl pretendentų į LVAT teisėjo pareigas“ Nr. 35P-4-(7.5.4). Skunde nurodoma:

3.1. Atrankos komisijos 2022 m. vasario 14 d. išvada priimta nesilaikant procedūrinių reikalavimų; pažeidimai, padaryti vykdant atranką į LVAT teisėjo pareigas, laikytini esminiais, nes turėjo esminę įtaką objektyviam pretendentų įvertinimui.

3.2. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, vadovaudamasi Teismų įstatymu ir Teisėjų atrankos skelbimo ir organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Respublikos Prezidento 2020 m. balandžio 2 d. dekretu Nr. 1K-242, 7 punktu, 2021 m. lapkričio 23 d. paskelbė atranką į LVAT teisėjo vietą, atsilaisvinančią 2022 m. gegužės 26 d., buvo nurodyta, kad asmenų, ketinančių dalyvauti atrankoje, sąrašas bus sudarytas iki 2021 m. gruodžio 23 d.

3.3. Teisėjų taryba, atsižvelgdama į Respublikos Prezidento 2021 m. lapkričio 25 d. dekretą Nr. 1K-772 „Dėl kreipimosi į Teisėjų tarybą“, 2021 m. lapkričio 29 d. priėmė nutarimą patarti Respublikos Prezidentui skirti LVAT teisėją Romaną Klišauską Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėju jo pageidavimu. Respublikos Prezidentas 2021 m. gruodžio 2 d. dekretu paskyrė šį teisėją Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėju nuo 2022 m. kovo 1 d.

3.4. Taip pat Teisėjų taryba, atsižvelgdama į Respublikos Prezidento 2021 m. gruodžio 23 d. dekretą Nr. 1K-810 „Dėl kreipimosi į Teisėjų tarybą“, 2021 m. gruodžio 30 d. priėmė nutarimą patarti Respublikos Prezidentui atleisti Ramutę Ruškytę iš LVAT teisėjo pareigų. Respublikos Prezidentas 2022 m. sausio 14 d. dekretu atleido šią teisėją iš LVAT teisėjo pareigų nuo 2022 m. vasario 5 d.

3.5. Pagal Teisėjų atrankos skelbimo ir organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Prezidento 2020 m. balandžio 2 d. dekretu Nr. 1K-242, 10 punktą, tais atvejais, kai, nesibaigus pradėtai atrankos procedūrai į laisvą ar atsilaisvinsiančią teisėjo vietą, tame pačiame teisme atsiranda kita laisva ar atsilaisvinsianti teisėjo vieta, atranka į naują laisvą ar atsilaisvinsiančią teisėjo vietą gali būti organizuojama kartu su anksčiau paskelbta atranka. Tokiais atvejais visi toje atrankoje dalyvaujantys asmenys pretenduoja į visas laisvas ar atsilaisvinsiančias to teismo teisėjų vietas.

3.6. Pretendentų į teisėjus atrankos kriterijų, teisėjų karjeros siekiančių asmenų vertinimo kriterijų ir asmeninių kompetencijų vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Teisėjų tarybos 2022 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 13P-32-(7.1.2.), kuris įsigaliojo 2022 m. vasario 1 d., 5 punkte nustatyta, kad šiuo nutarimu patvirtinti Teisėjų karjeros siekiančių asmenų vertinimo kriterijai taikomi teisėjų karjeros siekiančių, į kitą teismą perkeliamų ar skiriamų asmenų, taip pat pretendentų į visų teismų teismo pirmininko, teismo pirmininko pavaduotojo ar skyriaus pirmininko pareigas atrankose, paskelbtose po 2022 m. sausio 1 d.; 6 punkte nustatyta, kad iki 2022 m. sausio 1 d. paskelbtos pretendentų atrankos užbaigiamos taikant atrankos paskelbimo metu galiojusius Teisėjų tarybos patvirtintus Pretendentų į apylinkės teismo teisėjus atrankos kriterijus ir Teisėjų karjeros siekiančių, į kitą teismą perkeliamų ar skiriamų asmenų vertinimo kriterijus; 7 punkte nustatyta, kad atrankose, paskelbtose po 2022 m. sausio 1 d., pretendentai privalo būti įvertinti šiuo nutarimu patvirtinto Aprašo nustatyta tvarka.

3.7. Taigi atranka į LVAT teisėjo vietą, atsilaisvinančią nuo 2022 m. vasario 5 d. Respublikos Prezidento dekretu iš šių pareigų atleidus Ramutę Ruškytę, galėjo būti paskelbta ir pradėta vykdyti po Respublikos Prezidento 2022 m. sausio 14 d. dekreto Nr. 1K-826 paskelbimo. Šiai atrankai turėjo būti taikomas Pretendentų į teisėjus atrankos kriterijų, Teisėjų karjeros siekiančių asmenų vertinimo kriterijų ir asmeninių kompetencijų vertinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Vertinimo tvarkos aprašas), patvirtintas Teisėjų tarybos 2022 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 13P-32-(7.1.2.).

3.8. Tai esminiai procedūriniai pažeidimai. Violeta Balčytienė, siekdama, kad jos, kaip teisėjos, asmeninių kompetencijų vertinimas būtų atliktas pagal naujojo Vertinimo tvarkos aprašo nuostatas, 2022 m. sausio 31 d. Atrankos komisijos posėdyje prašė atidėti jos vertinimą 2022 m. vasario 7 d., rinkti papildomus duomenis, taip pat pasitelkti ekspertus, kad būtų nustatytos jos, kaip teisėjos, asmeninės kompetencijos.

3.9. Apie atranką į dar dvi naujai atsilaisvinusias teisėjų vietas apskritai papildomai nebuvo paskelbta ir ji nebuvo organizuojama taip, kaip nustatyta Teismų įstatymo 551 straipsnyje ir Teisėjų atrankos skelbimo ir organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Respublikos Prezidento 2020 m. balandžio 2 d. dekretu Nr. 1K-242, 7–12 punktuose.

3.10. Be to, Atrankos komisijos išvada prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatyme, Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijoje įtvirtintiems diskriminacijos draudimo principams.

3.11. Teisėjos Violetos Balčytienės veiklos vertinimo nepalankius rezultatus lėmė VAAT pirmininkės Jolantos Malijauskienės pateikta šališka nuomonė, kuria remtis, jos nepatikrinus (nors to buvo prašoma), Atrankos komisija negalėjo. Teisėja Violeta Balčytienė pateikė dokumentus, paneigiančius tokį teismo pirmininkės vertinimą. Teismo pirmininkė Jolanta Malijauskienė dėl teisėjos Violetos Balčytienės yra pateikusi virš dešimties skundų į įvairias valstybines institucijas, taip pat Teisėjų tarybai, Teisėjų etikos ir drausmės komisijai, Teisėjų garbės teismui, be to, paskatino dalį VAAT teisėjų su peticijomis kreiptis į Teisėjų tarybą ir Lietuvos Respublikos Prezidentą, kad teisėja Violeta Balčytienė dėl negalios būtų atleista iš teisėjo pareigų. Reikšminga ir tai, kad LVAT yra nagrinėjama byla pagal lygių galimybių kontrolieriaus skundą. Taigi teismo pirmininkė Jolanta Malijauskienė, esant atviram jos asmeniniam konfliktui su teisėja Violeta Balčytiene, negalėjo vertinti jos veiklos ir šiuo klausimu teikti savo nuomonės. Šios aplinkybės privalėjo būti įvertintos atrankos procedūroje. Nors teisėja Violeta Balčytienė veiklos vertinimo metu nurodė šią situaciją LVAT pirmininkui, teikdama paaiškinimus, Veiklos vertinimo komisijai ir Teisėjų tarybai, kuriai teikė skundą, į tai nebuvo reaguota, Veiklos vertinimo komisijos išvada liko nepakeista, joje liko diskriminaciniai vertinimo rezultatai dėl jos turimos negalios. Tai laikytina esminiu procedūriniu pažeidimu, sudarančiu savarankišką pagrindą panaikinti priimtą Atrankos komisijos išvadą.

3.12. Nors Teisėjų tarybos komisija, sudaryta teisėjos Violetos Balčytienės skundui nagrinėti, įvardijo kaip ydingą ir dviprasmišką susidariusią situaciją, kai teismo pirmininkė, konfliktuojanti su teismo teisėja, teikia nuomones ir vertinimus apie tą teisėją, Atrankos komisija, atlikdama teisėjos Violetos Balčytienės veiklos vertinimą, į tai neatsižvelgė, nepareikalavo pateikti objektyvios nuomonės, o rėmėsi teismo pirmininkės šališka ir subjektyvia nuomone. Be to, Atrankos komisijai apie teisėją Violetą Balčytienę buvo pateikta VAAT teisėjo Henriko Sadausko nuomonė, nors šis teisėjas neturėjo teisės to daryti, nes jam nepriskirti teismo administravimo įgaliojimai ir jis neturi kompetencijų teikti nuomonę apie kolegos – teisėjo asmenines savybes, ypač būdamas suinteresuotas ir teismo pirmininkės paveiktas dalyvauti atliekant mobingą prieš teisėją Violetą Balčytienę, pasirašant peticijas, taip diskriminuojant dėl negalios ir siekiant atleisti ją iš teisėjo pareigų.

3.13. Teisėja Violeta Balčytienė kreipėsi į Veiklos vertinimo komisiją, prašydama atlikti neeilinį veiklos vertinimą, tačiau be įstatymu įtvirtinto pagrindo buvo atsisakyta tai padaryti. Teisės aktai ir teismų savivalda nesudaro galimybės tokiu atveju apskųsti neteisėtus sprendimus ir apriboja teisę pasinaudoti teismine gynyba. Teisėjas, kuris yra diskriminuojamas dėl negalios pačios teismų savivaldos institucijų ir neveikimo, neturi jokios galimybės nuo to apsiginti. Šie Vilniaus apygardos administracinio teismo ir teismų savivaldos administracinėmis priemonėmis daromi pažeidimai vertintini ir kaip teisėjo nepriklausomumo pažeidimas.

3.14. Taigi Atrankos komisija vadovavosi dėl negalios ir amžiaus teisėją Violetą Balčytienę diskriminuojančia Veiklos vertinimo komisijos išvada, nesuderinama su Konstitucijos, Lygių galimybių įstatymo, Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatomis.

3.15. Atrankos komisija, vykdydama jai priskirtas funkcijas, nereagavo į teisėjos Violetos Balčytienės paaiškinimus dėl vykdomo diskriminavimo negalios pagrindu, nesiaiškino jos nurodomų aplinkybių, nerinko papildomų dokumentų, kurie objektyviai leistų įvertinti ją, kaip kandidatę, nesivadovavo Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintais imperatyvais nepriklausomumo, objektyvumo ir teisėtumo principais.

4. Suinteresuotas asmuo Pretendentų į teisėjus atrankos komisija pateikė rašytinius paaiškinimus dėl teisėjos Violetos Balčytienės skundo. Paaiškinimuose nurodoma:

4.1. Teisėjos Violetos Balčytienės skundo argumentai, kad atrankos metu buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, kurie turėjo įtakos objektyviam atrankoje dalyvavusių asmenų įvertinimui, atmestini kaip nepagrįsti. 2021 m. lapkričio 23 d. paskelbta atranka į laisvas ir atsilaisvinančias LVAT teisėjo vietas buvo pagrįstai ir teisėtai vykdoma, vadovaujantis iki 2022 m. sausio 1 d. galiojusiu teisiniu reglamentavimu.

4.2. 2019 m. liepos 16 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 7, 36, 39, 45, 48, 531, 532, 54, 551, 57, 61, 63, 691, 76, 78, 84, 85, 88, 912, 913, 914, 915, 93, 94, 98, 101, 102, 106, 119, 121, 122, 124, 128, 130 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 441 straipsniu ir nauja VII dalimi ir 95 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymą Nr. XIII-2372 (toliau – Įstatymas), kurio 10 straipsniu Teismų įstatymo 551 straipsnio 7 dalis buvo papildyta nuostata, kad vertinant asmens tinkamumą eiti teisėjo pareigas, be kita ko, įvertinamos pretendento asmeninės būdo ir pažintinės savybės. Be to, Teismų įstatymo 551 straipsnis buvo papildytas nauja 8 dalimi, kurioje nustatyta, kad pretendentų į laisvas arba atsilaisvinsiančias apylinkės teismo teisėjų vietas asmenines būdo ir pažintines savybes vertina Atrankos komisija, tačiau, nustatant asmenines būdo ir pažintines savybes, asmens kompetencijų vertinimui, atskleidžiančiam asmens pasirengimą būti teisėju, atlikti pasitelkiami ekspertai.

4.3. Įstatymo 38 straipsnio 2 dalimi nustatyta šių nuostatų įsigaliojimo data – 2021 m. sausio 1 d., o to paties straipsnio 5 dalimi nustatyta pakeitimų įgyvendinimo tvarka – reikalavimai, susiję su, inter alia (be kita ko), teisėjo karjeros siekiančių asmenų asmeninių būdo ir pažintinių savybių vertinimu, taikomi asmenims, dalyvaujantiems pretendentų į laisvas arba atsilaisvinančias apylinkės teismo teisėjų vietas, teisėjų karjeros siekiančių asmenų, kandidatų į teismo pirmininko, teismo pirmininko pavaduotojo ar skyriaus pirmininko pareigas atrankose, paskelbtose po 2021 m. sausio 1 d.

4.4. 2019 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Įstatymo 38 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIV-114, kuriuo naujos redakcijos Teismų įstatymo 551 straipsnio įsigaliojimas ir taikymas buvo atidėtas vieneriems metams, t. y. straipsnio redakcija įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. ir taikoma atrankoms, paskelbtoms po 2022 m. sausio 1 d.

4.5. Teisėjų taryba, atsižvelgdama į įsigaliojusius Teismų įstatymo pakeitimus, 2022 m. sausio 28 d. posėdžio metu priėmė naujos redakcijos Vertinimo kriterijus, taip pat nutarimu Nr. 13P-33- (7.1.2.) patvirtino Ekspertų pasitelkimo pretendentų į laisvas arba atsilaisvinančias apylinkės teismo teisėjų vietas bei teisėjų karjeros siekiančių asmenų asmeninių būdo ir pažintinių savybių ir asmeninių kompetencijų įvertinimui tvarkos aprašą.

4.6. Nesutiktina su teisėjos Violetos Balčytienės teiginiais, kad šioje atrankoje turėjo būti taikytas minėtas įstatymas.

4.7. Pirma, 2021 m. lapkričio 23 d. pranešime apie pradedamą atranką į LVAT teisėjo vietą nenurodoma, į kokią ir nuo kada atsilaisvinančią LVAT teisėjo vietą bus vykdoma atranka.

4.8. Antra, teisinio reguliavimo, taikytino teisėjo atrankos procedūrai, galiojimas laiko atžvilgiu norminiais teisės aktais yra aiškiai susietas su vienintele teisine aplinkybe – atrankos proceso pradžia, t. y. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos skelbimu apie pradedamą atranką (inter alia, Teismų įstatymo 551 straipsnio 3 dalis), pakviečiant asmenis teikti savo kandidatūras šioms pareigoms eiti. Vadinasi, teisėjo atrankos procedūrai taikytinas teisinis reguliavimas nustatomas pagal atrankos paskelbimo momentu galiojusią teisę, bet ne pagal momentą, kada faktiškai atsilaisvina teisėjo vieta. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atrankos yra organizuojamos ne tik į laisvas, bet ir atsilaisvinančias (ateityje būsimas laisvas) teisėjo vietas, todėl tokios teisės aktų galiojimo nuostatos yra susijusios su teisinio apibrėžtumo ir tikrumo principų užtikrinimu. Taip pretendentams į konkrečias teisėjo pareigas sudaromos sąlygos žinoti, kokia tvarka bus atliekamas jų vertinimas atrankos procedūros metu, ir išvengiama situacijų, kai asmuo pageidavimą būti skiriamas konkretaus teismo teisėju išreiškia galiojant vienai teisinei tvarkai (turėdamas teisėtą lūkestį, kad pagal tą tvarką jis bus vertinamas), tačiau jo vertinimas atliekamas visai pagal kitą, skelbimo metu negaliojusią tvarką.

4.9. Trečia, pati teisėja Violeta Balčytienė skunde pagrįstai atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Prezidento 2020 m. balandžio 2 d. dekretu Nr. 1K-242 patvirtintame Teisėjų atrankos skelbimo ir organizavimo tvarkos aprašo 10 punkte nustatyta, jog tais atvejais, kai, nesibaigus pradėtai atrankos procedūrai į laisvą ar atsilaisvinsiančią teisėjo vietą, tame pačiame teisme atsiranda kita laisva ar atsilaisvinsianti teisėjo vieta, atranka į naują laisvą ar atsilaisvinsiančią teisėjo vietą gali būti organizuojama kartu su anksčiau paskelbta atranka. Tokiais atvejais visi toje atrankoje dalyvaujantys asmenys pretenduoja į visas laisvas ar atsilaisvinsiančias to teismo teisėjų vietas. Šie argumentai paneigia teisėjos Violetos Balčytienės keliamas prielaidas, kad į nuo 2022 m. vasario 5 d. ir kovo 1 d. atsilaisvinančias LVAT teisėjų vietas turėjo būti skelbiama nauja atranka. Be to, pagal Teismų įstatymo 551 straipsnio 4 dalies nuostatas, atranka gali būti nepradedama, kai nuo paskutinės atrankos į to paties teismo teisėjo pareigas praėjo mažiau kaip 6 mėnesiai. Tokiu atveju atrankoje dalyvavęs asmuo į to paties teismo teisėjo pareigas gali būti skiriamas, vadovaujantis ankstesnėmis Atrankos komisijos išvadomis. Tai reiškia, kad Išvada ir atrankos rezultatai galioja dar pusę metų visoms LVAT atsilaisvinančioms teisėjo vietoms, jei Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija nenuspręstų kitaip.

4.10. Ketvirta, skunde, teigdama, kad atranka turėjo būti organizuojama nuo 2022 m. sausio 1 d. galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka, teisėja Violeta Balčytienė nurodo visiškai priešingus argumentus, teisingai pažymėdama, kad Teisėjų tarybos 2022 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 13P-32-(7.1.2.) „Dėl Pretendentų į teisėjus atrankos kriterijų, Teisėjų karjeros siekiančių asmenų vertinimo kriterijų ir asmeninių kompetencijų vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 6 punkte įtvirtinama, jog iki 2022 m. sausio 1 d. paskelbtos atrankos užbaigiamos taikant atrankos paskelbimo metu galiojusius Teisėjų tarybos patvirtintus Pretendentų į apylinkės teismo teisėjus atrankos kriterijus ir Teisėjų karjeros siekiančių, į kitą teismą perkeliamų ar skiriamų asmenų vertinimo kriterijus.

4.11. Be to, iš skundo matyti, kad teisėjos Violetos Balčytienės pozicija dėl neva padarytų esminių procedūrinių pažeidimų remiasi jos asmeniniu noru būti įvertintai pagal jai netaikytinus Vertinimo kriterijus. Toks teisiškai nepagrįstas teisėjos Violetos Balčytienės pageidavimas negali būti patenkintas, nes būtent tai ir lemtų atrankos neteisėtumą procedūriniu aspektu – atranka būtų atlikta ne pagal galiojančią teisę.

4.12. Remiantis Teismų įstatymo 691 straipsnio 1 dalimi (2003 m. sausio 21 d. įstatymo redakcija), atrenkant teisėjų karjeros siekiančius asmenis, įvertinama kiekvieno pretendento kaip teisėjo darbo kokybė, dalykinės ir asmeninės savybės, organizaciniai gebėjimai ir pirmenybę suteikiantys privalumai. Teisėjų tarybos 2019 m. rugsėjo 27 d. nutarimu Nr. 13P-160-(7.1.2) patvirtintais Teisėjų karjeros siekiančių, į kitą teismą perkeliamų ar skiriamų asmenų vertinimo kriterijais (toliau – Kriterijai), kurie buvo taikomi atrankoje į LVAT teisėjo pareigas, buvo detalizuota, kad asmenys, siekiantys tapti aukštesnės pakopos teismo teisėjais, vertinami atsižvelgiant į teisinio darbo stažą, darbo pobūdį ir kokybę, profesinę kompetenciją ir žinias, asmenines kompetencijas.

4.13. Remiantis Kriterijų 3.2.1 papunkčiu, teisėjo, siekiančio tapti aukštesnės pakopos teismo teisėju, profesinė veikla (teisinio darbo kokybė) įvertinama Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos išvadoje nurodytus teisėjo profesinės veiklos (teisinio darbo kokybės) balus padauginant iš koeficiento 0,45.

4.14. Nagrinėjamu atveju Atrankos komisija, vertindama teisėjos Violetos Balčytienės profesinę veiklą (teisinio darbo kokybę), laikėsi Kriterijų 3.2.1 papunktyje nustatytų taisyklių ir, skirdama balus už aptariamą vertinimo kriterijų, atsižvelgė į pateiktoje Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos 2020 m. liepos 14 d. išvadoje Nr. 48P-33 „Dėl teisėjos Violetos Balčytienės veiklos vertinimo“ nurodytus teisėjos profesinės veiklos (teisinio darbo kokybės) balus. Priešingai nei nurodoma skunde, Atrankos komisija neturėjo pagrindo nesiremti Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos 2020 m. liepos 14 d. išvadoje nurodytu teisėjos Violetos Balčytienės profesinės veiklos (teisinio darbo kokybės) vertinimu, nes išvadoje pateikti veiklos vertinimo rezultatai buvo galiojantys ir peržiūrėti teisės aktų nustatyta tvarka. Kaip nustatyta Teisėjų tarybos 2014 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 13P-135-(7.1.2) patvirtinto Teisėjų veiklos vertinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Vertinimo aprašas) 40 punkte, teisėjas, kurio veikla buvo vertinama, turi teisę per dešimt dienų nuo Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos išvados surašymo dienos šiuos rezultatus apskųsti Teisėjų tarybai. Teisėja Violeta Balčytienė dėl Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos 2020 m. liepos 14 d. išvadoje nurodytų veiklos vertinimo rezultatų buvo pateikusi skundą Teisėjų tarybai, ši 2020 m. rugsėjo 25 d. protokoliniu nutarimu nutarė, kad Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos išvada yra pagrįsta, ir teisėjos Violetos Balčytienės skundą atmetė (Teisėjų tarybos 2020 m. rugsėjo 25 d. posėdžio protokolas, surašytas 2020 m. rugsėjo 30 d., Nr. 38P-15-(7.1.1) skelbiamas viešai Nacionalinės teismų administracijos (toliau – ir NTA) interneto svetainėje www.teismai.lt). Taigi ta aplinkybė, kad Atrankos komisija, vertindama teisėjos Violetos Balčytienės profesinę veiklą (teisinio darbo kokybę), rėmėsi galiojančiais teisėjos Violetos Balčytienės veiklos vertinimo rezultatais, negali būti laikoma procedūriniu pažeidimu.

4.15. Procedūrinių pažeidimų nebuvo padaryta ir vertinant pretendentę pagal kitus atrankos kriterijus, be kita ko, vertinant teisėjos Violetos Balčytienės asmenines kompetencijas. Kaip nustatyta Kriterijų 3.4 papunktyje, asmens, pretenduojančio į aukštesnės pakopos teismo teisėjo pareigas, asmeninės būdo ir pažintinės savybės, svarbios atitinkamo aukštesnės pakopos teismo teisėjo pareigoms eiti, bendrieji gebėjimai bei motyvacija įvertinami iki 40 balų, atsižvelgiant į pretendento mąstymo konstruktyvumą, erudiciją, asmenybės brandą, emocinę pusiausvyrą, sprendimų priėmimo efektyvumą ir objektyvumą, pareigingumą bei atsakingumą, gebėjimą efektyviai organizuoti savo ir kitų darbą, bendravimo ir bendradarbiavimo gebėjimus, motyvacijos stiprumą ir adekvatumą, profesinio identiteto stiprumą, iniciatyvumą, siekį mokytis ir tobulėti, aktyvumą teisininkų (teismų) bendruomenėje.

4.16. Kriterijų 3.5 papunktyje nurodyta, kad, vertinant pretendento asmenines būdo ir pažintines savybes, atsižvelgiama į pokalbio su asmeniu metu gautą informaciją; į iš asmens darboviečių, jo darbo kontrolę ar priežiūrą vykdančių subjektų gautas motyvuotas nuomones ar charakteristikas; į paties pretendento pateiktas kitų asmenų rekomendacijas ar charakteristikas, taip pat teismo, į kurį pretenduojama, nuomonę, kurioje turi atsispindėti per pokalbį su asmeniu gautos informacijos pagrindu suformuota šio teismo teisėjų pozicija, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, atsižvelgiama į bendrą teismo nuomonę, kurią sudaro teismo pirmininko ir tų teismo rūmų, į kuriuos pretenduojama, teisėjų pozicija, taip pat kitą asmeninių kompetencijų vertinimui reikšmingą informaciją.

4.17. Vykdant atranką į LVAT teisėjų pareigas ir vertinant teisėjos Violetos Balčytienės asmenines kompetencijas, Atrankos komisijai buvo pateikta Kriterijų 3.5 papunktyje nurodyta informacija – LVAT pirmininko (išorinį administravimą vykdančio subjekto) nuomonė apie teisėjos asmenines savybes, svarbias LVAT teismo teisėjo pareigoms eiti, teismo, kuriame teisėja Violeta Balčytienė vykdo pareigas, nuomonė, pasirašyta teisėjo Henriko Sadausko, apie teisėjos asmenines savybes, svarbias pretenduojamoms pareigoms eiti. Vertinant teisėjos Violetos Balčytienės asmenines būdo ir pažintines savybes, kaip nustatyta Kriterijų 3.5 papunktyje, buvo gauta informacija iš pokalbio su teisėja Violeta Balčytiene, jis vyko Atrankos komisijos 2022 m. sausio 31 d. posėdžio metu. Kaip patvirtina Atrankos komisijos 2022 m. sausio 31 d. posėdžio garso įrašas, pokalbis su teisėja Violeta Balčytiene buvo pakankamai ilgas (jis truko apie 55 min.) ir informatyvus, posėdžio metu Atrankos komisijos pirmininkė ir nariai teisėjai Violetai Balčytienei uždavė įvairių klausimų, be kita ko, susijusių su pretendentės asmeninėmis kompetencijomis, motyvacija siekti pretenduojamų pareigų ir kt., komisija ne kartą ragino teisėją Violetą Balčytienę atskleisti tas savo dalykines ir asmenines savybes, kurios teigiamai apibūdintų pretendentę kaip kandidatę į LVAT teisėjo pareigas. Taigi atrankos procedūros metu buvo surinkta teisės aktuose nustatyta išsami informacija apie teisėjos Violetos Balčytienės asmenines kompetencijas ir kitas savybes, reikšmingas pretendentės vertinimui pagal Kriterijus.

4.18. Taip pat nepagrįsti teisėjos Violetos Balčytienės skundo argumentai dėl atrankos metu naudotų duomenų neobjektyvumo. Atrankos komisijai kartu su Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos 2020 m. liepos 14 d. išvada, kaip vertinimo dokumentų sudedamoji dalis, buvo pateikta skunde minima VAAT pirmininkės Jolantos Malijauskienės 2020 m. vasario 21 d. raštu Nr. 1RT-30(1.20) išdėstyta nuomonė apie teisėjos Violetos Balčytienės profesinę veiklą ir asmenines savybes, kuri buvo teikiama LVAT pirmininkui pagal Vertinimo aprašo 23 punktą. Tačiau ši nuomonė apie teisėją Violetą Balčytienę nebuvo skirta Atrankos komisijai ir vykdomai atrankai į LVAT teismo teisėjų pareigas.

4.19. Tai, kad Atrankos komisijai buvo pateiktas VAAT raštas apie teisėją Violetą Balčytienę, taip pat nepagrindžia, jog teisėjos Violetos Balčytienės asmeninės kompetencijos atrankos metu buvo įvertintos neobjektyviai. Iš minėto rašto turinio matyti, kad teisėjas Henrikas Sadauskas šią nuomonę pateikė VAAT pirmininkės pavedimu, kaip turintis didžiausią teisėjo darbo stažą teisėjas iš nedalyvaujančių atrankoje teismo teisėjų. VAAT pirmininkė Jolanta Malijauskienė nuomonės apie teisėją Violetą Balčytienę ir kitus pretendentus, vykdančius pareigas tame pačiame teisme, neteikė, nes pati dalyvavo šioje atrankoje, todėl dėl jos objektyvumo kiltų pagrįstų abejonių. Reikšminga tai, kad Atrankos komisijos posėdžio metu buvo išklausyti išsamūs teisėjos Violetos Balčytienės paaiškinimai dėl teisėjo Henriko Sadausko galimo šališkumo jos atžvilgiu, taip pat Atrankos komisija posėdžio metu pridėjo teisėjos Violetos Balčytienės pateiktus dokumentus, kuriais ji siekė pagrįsti šio teisėjo galimą šališkumą jos atžvilgiu (VAAT teisėjų 2021 m. rugsėjo 23 d. raštą „Dėl susiklosčiusios situacijos Vilniaus apygardos administraciniame teisme“). Taigi Atrankos komisijos nariai turėjo galimybę objektyviai, atsižvelgdami į visumą surinktų dokumentų, įvertinti VAAT rašte išdėstytos nuomonės objektyvumą ir joje nurodytas aplinkybes.

4.20. Atrankos komisijos posėdžio metu teisėja Violeta Balčytienė prašė atidėti komisijos posėdį ir įpareigoti pateikti objektyvią nuomonę apie ją. Atrankos komisija nusprendė šio prašymo netenkinti, nes komisijos nariams pakako surinktos medžiagos tam, kad galėtų teisėją Violetą Balčytienę įvertinti pagal Kriterijus. Atrankos komisija neturi įgaliojimų pareikalauti iš teismo, kuriame pretendentas eina pareigas, pateikti kitą ir (ar) kitokio turinio nuomonę apie pretendentą. Be to, nei Kriterijuose, nei kituose teisės aktuose nėra detalizuota, kokius turinio ir formos reikalavimus turėtų atitikti asmens darboviečių, pretendento darbo kontrolę ar priežiūrą vykdančių subjektų motyvuotos nuomonės ar charakteristikos, tokio pobūdžio dokumentai iš esmės teikiami laisva forma. Todėl nesutiktina su teisėja Violeta Balčytiene, kad Atrankos komisija padarė esminius procedūrinius pažeidimus, nesiaiškindama ir nerinkdama papildomų dokumentų, kurie leistų ją objektyviai įvertinti.

4.21. Taigi atrankos procedūra į LVAT teisėjų pareigas buvo atlikta griežtai laikantis visų šią procedūrą reguliuojančių teisės aktų nuostatų, Atrankos komisijos išvada yra pagrįsta Teismų įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimais. Apie visus pretendentus buvo surinkta iš esmės vienodo pobūdžio medžiaga, visiems atrankoje dalyvavusiems pretendentams, tarp jų ir teisėjai Violetai Balčytienei, buvo sudarytos vienodos galimybės Atrankos komisijoje prisistatyti ir pagrįsti tinkamumą eiti pretenduojamas pareigas pagal taikytinus atrankos kriterijus. Skunde jokių konkrečių atranką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų nenurodyta, pateikti argumentai yra abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio, todėl nėra pagrindo tenkinti skundą ir panaikinti Išvadą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

5. Teisėja Violeta Balčytienė prašymą panaikinti Atrankos komisijos išvadą argumentuoja tuo, kad atrankos į LVAT teisėjo pareigas metu buvo padaryti procedūriniai pažeidimai, kurie turėjo esminę įtaką objektyviam pretendentų vertinimui. Pirma, jos nuomone, kadangi 2021 m. lapkričio 23 d. buvo paskelbta atranka į nuo 2022 m. gegužės 26 d. atsilaisvinančią LVAT teisėjo vietą, o nuo 2022 m. vasario 5 d. ir kovo 1 d. atsilaisvino dar dvi LVAT teisėjo vietos (apie kurias niekur nebuvo pranešta), ši atranka į laisvas ir atsilaisvinančias LVAT teisėjo vietas turėjo būti vykdoma ne pagal atrankos paskelbimo metu (2021 m. lapkričio 23 d.) galiojančius teisės aktus, bet pagal po 2022 m. sausio 1 d. nustatytą naują tvarką, pagal kurią teisėjos Violetos Balčytienės asmenines kompetencijas turėjo vertinti ne Atrankos komisija, bet pasitelkti ekspertai karjeros siekiančio teisėjo asmeninėms ir būdo pažintinėms savybėms nustatyti. Antra, skunde nurodoma, kad esminiai procedūriniai pažeidimai vykdant atranką pasireiškė taip pat tuo, jog buvo vadovaujamasi teisėjai Violetai Balčytienei nepalankiais duomenimis, t. y.: 1) Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos pateikta išvada dėl teisėjos Violetos Balčytienės veiklos vertinimo rezultatų, kuri yra ją diskriminuojanti dėl negalios ir amžiaus, todėl Atrankos komisija šia išvada vadovautis negalėjo; 2) šališka VAAT pirmininkės ir šio teismo teisėjo (kuris neturėjo teisės teikti) nuomone apie teisėją Violetą Balčytienę; 3) Atrankos komisija nereagavo į teisėjos Violetos Balčytienės paaiškinimus dėl vykdomo diskriminavimo, nesiaiškino ir nerinko papildomų dokumentų, kurie leistų ją objektyviai įvertinti.

6. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad esminiais procedūriniais pažeidimais gali būti pripažįstami tik tokie pažeidimai, kai dėl tam tikrų teisės aktuose nustatytų teisėjų atrankos procedūrų netinkamo įgyvendinimo ar nesilaikymo gali būti nepasiektas pagrindinis atrankos tikslas – nustatyti objektyviais požymiais grįstą pretendentų eilę. Esminiais pažeidimais taip pat gali būti pripažįstami ir akivaizdūs objektyvių duomenų iškraipymai.

7. Teisėjų kolegija, pagal skunde išdėstytus argumentus patikrinusi iš NTA gautą medžiagą ir įvertinusi pretendentų į teisėjus atranką reglamentuojančių teisės aktų nustatytą reguliavimą, konstatuoja, kad vykdant 2021 m. lapkričio 23 d. paskelbtą atranką į LVAT teisėjo pareigas, kurioje dalyvavo ir teisėja Violeta Balčytienė, nebuvo padaryta procedūrinių pažeidimų, turėjusių esminę įtaką objektyviam pretendentų vertinimui.

8. Teisėjo atrankos procedūrą reglamentuojančių teisės aktų turinio analizė leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad teisėjo atrankos procedūrai taikytinas ne faktiškai atsilaisvinančios teisėjo vietos momentu, o atrankos paskelbimo momentu galiojantis teisinis reguliavimas. 2021 m. lapkričio 23 d. paskelbta atranka į laisvas ir atsilaisvinančias LVAT teisėjo vietas buvo pagrįstai ir teisėtai vykdoma vadovaujantis iki 2022 m. sausio 1 d. galiojusiu teisiniu reglamentavimu.

8.1. Teismų įstatymo 551 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pretendentų į laisvas arba atsilaisvinsiančias apylinkės teismo teisėjų vietas atranką skelbia ir organizuoja Respublikos Prezidento kanceliarija ir Nacionalinė teismų administracija. Atrankos skelbimo ir organizavimo tvarką, suderinus su Teisėjų taryba, tvirtina Respublikos Prezidentas.

8.2. Teisėjų atrankos skelbimo ir organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Prezidento 2020 m. balandžio 2 d. dekretu Nr. 1K-242, 10 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai, nesibaigus pradėtai atrankos procedūrai į laisvą ar atsilaisvinsiančią teisėjo vietą, tame pačiame teisme atsiranda kita laisva ar atsilaisvinsianti teisėjo vieta, atranka į naują laisvą ar atsilaisvinsiančią teisėjo vietą gali būti organizuojama kartu su anksčiau paskelbta atranka. Tokiais atvejais visi toje atrankoje dalyvaujantys asmenys pretenduoja į visas laisvas ar atsilaisvinsiančias to teismo teisėjų vietas.

8.3. Teisėjų tarybos 2022 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 13P-32-(7.1.2.), kuriuo patvirtintas Pretendentų į teisėjus atrankos kriterijų, Teisėjų karjeros siekiančių asmenų vertinimo kriterijų ir asmeninių kompetencijų vertinimo tvarkos aprašas, 6 punkte nustatyta, kad iki 2022 m. sausio 1 d. paskelbtos atrankos užbaigiamos taikant atrankos paskelbimo metu galiojusius Teisėjų tarybos patvirtintus Pretendentų į apylinkės teismo teisėjus atrankos kriterijus ir Teisėjų karjeros siekiančių, į kitą teismą perkeliamų ar skiriamų asmenų vertinimo kriterijus.

8.4. Be to, Teismų įstatymo 551 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad atranka gali būti nepradedama, kai nuo paskutinės atrankos į to paties teismo teisėjo pareigas praėjo mažiau kaip šeši mėnesiai. Tokiu atveju atrankoje dalyvavęs asmuo į to paties teismo teisėjo pareigas gali būti skiriamas vadovaujantis ankstesnėmis Atrankos komisijos išvadomis. Vadinasi, Atrankos komisijos išvada ir atrankos rezultatai galioja dar pusę metų visoms konkretaus teismo, į kurį buvo organizuojama atranka, atsilaisvinančioms teisėjo vietoms, jei Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija nenuspręstų kitaip.

8.5. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, taip pat į tai, kad Teismų įstatymo 551 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. įstatymo redakcija) 7 dalies nuostatos, kuriose įtvirtinta, kad vertinant asmens tinkamumą eiti teisėjo pareigas, be kita ko, įvertinamos pretendento asmeninės būdo ir pažintinės savybės, ir to paties straipsnio 8 dalies nuostatos, kuriose įtvirtinta, kad pretendentų į laisvas arba atsilaisvinsiančias apylinkės teismo teisėjų vietas asmenines būdo ir pažintines savybes vertina Atrankos komisija; nustatant asmenines būdo ir pažintines savybes, asmens kompetencijų vertinimui, atskleidžiančiam asmens pasirengimą būti teisėju, atlikti pasitelkiami ekspertai, vykdant atranką, paskelbtą 2021 m. lapkričio 23 d., negaliojo (ši įstatymo redakcija įsigaliojo 2022 m. sausio 1 d. ir taikoma atrankoms, paskelbtoms po 2022 m. sausio 1 d.), konstatuotina, kad Atrankos komisija pagrįstai netenkino Violetos Balčytienės prašymo pasitelkus ekspertus nustatyti jos, kaip teisėjos, asmenines kompetencijas.

9. Priešingai negu nurodoma skunde, 2021 m. lapkričio 23 d. NTA interneto svetainėje paskelbus apie pradedamą atranką į LVAT teisėjo vietą, nebuvo nurodyta, į kokią ir nuo kada atsilaisvinančią teisėjo vietą bus vykdoma atranka.

10. Skundo argumentai dėl atrankos metu neleistino teisėjai Violetai Balčytienei nepalankių duomenų panaudojimo ir Atrankos komisijos išvados neobjektyvumo taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

10.1. 2021 m. vasario 23 d. vykdytos atrankos metu galiojusios Teismų įstatymo 691 straipsnio redakcijos (2003 m. sausio 21 d. įstatymo redakcija) 1 dalyje nustatyta, kad teisėjų karjeros siekiančių asmenų atranka į laisvas teisėjų vietas vyksta pagal Teisėjų karjeros siekiančių asmenų atrankos nuostatus, kuriuos tvirtina Teisėjų taryba. Atrenkant teisėjų karjeros siekiančius asmenis, įvertinami kiekvieno pretendento kaip teisėjo darbo kokybė, dalykinės ir asmeninės savybės, organizaciniai gebėjimai bei pirmenybę suteikiantys privalumai. Teisėjų karjeros siekiančių asmenų vertinimo kriterijus nustato Teisėjų taryba. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisėjų karjeros siekiančius asmenis atrenka šio įstatymo 551 straipsnio 1 dalyje nurodyta Atrankos komisija. Teisėjų karjeros siekiančių asmenų atrankai taikomi šio įstatymo 551 straipsnio reikalavimai.

10.2. Teismų įstatymo 551 straipsnio (2009 m. gruodžio 3 d. įstatymo redakcija) 7 dalyje nustatyta, kad, atrenkant pretendentus į laisvas arba atsilaisvinsiančias apylinkės teismo teisėjų vietas, įvertinamos kiekvieno pretendento profesinės žinios ir įgūdžiai, gebėjimas teorines žinias ir įgūdžius taikyti praktiškai, teisėjo darbo arba kito teisinio darbo stažas, kiti kiekybiniai ir kokybiniai teisinės veiklos rodikliai, etikos reikalavimų laikymasis profesinėje ir kitoje veikloje, mokslinė ir pedagoginė veikla, papildomai gali būti atsižvelgiama į teismo, kuriame teisėjas dirba ir į kurį pretenduoja, teisėjų kolektyvų nuomonę.

10.3. Teisėjų tarybos 2019 m. rugsėjo 27 d. nutarimu Nr. 13P-160-(7.1.2) patvirtintų Teisėjų karjeros siekiančių, į kitą teismą perkeliamų ar skiriamų asmenų vertinimo kriterijų (toliau – Kriterijai) 3 punkte sukonkretinta, kad asmenys, siekiantys tapti aukštesnės pakopos teismo teisėjais, vertinami atsižvelgiant į teisinio darbo stažą, darbo pobūdį ir kokybę, profesinę kompetenciją ir žinias, asmenines kompetencijas (3.1, 3.2, 3.3, 3.4 papunkčiai). Pagal Kriterijų 3.2.1 papunktį, teisėjo, siekiančio tapti aukštesnės pakopos teismo teisėju, profesinė veikla (teisinio darbo kokybė) įvertinama Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos išvadoje nurodytus teisėjo profesinės veiklos (teisinio darbo kokybės) balus padauginant iš koeficiento 0,45.

10.4. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad Nuolatinė teisėjų veiklos vertinimo komisija įvertino teisėjos Violetos Balčytienės tiek kiekybinius, tiek kokybinius kriterijus, taip pat dalykines ir asmenines savybes ir, vadovaudamasi Teismų įstatymo 913 straipsniu, Teisėjų tarybos 2014 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 13P-134-(7.1.2) patvirtintais Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos nuostatais bei nutarimu Nr. 13P-135-(7.1.2) patvirtintu Teisėjų veiklos vertinimo tvarkos aprašu, paskyrė atitinkamus balus.

10.4.1. Atrankos komisija, nepažeisdama šios nutarties 15.3 punkte nurodytų Kriterijų 3.2.1 papunktyje nustatytų taisyklių, skirdama balus už aptariamą vertinimo kriterijų, atsižvelgė į pateiktoje Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos 2020 m. liepos 14 d. išvadoje nurodytus teisėjos Violetos Balčytienės profesinės veiklos (teisinio darbo kokybės) balus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, teisėjai Violetai Balčytienei apskundus šią Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos išvadą Teisėjų tarybai, Tarybos 2020 m. rugsėjo 25 d. protokoliniu nutarimu minėta išvada buvo pripažinta pagrįsta ir skundas atmestas. Teisėjų taryba nenustatė, kad skundžiama išvada būtų diskriminuojanti teisėją Violetą Balčytienę dėl jos negalios ir amžiaus. Taigi Atrankos komisija neturėjo teisinio pagrindo nesiremti Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos 2020 m. liepos 14 d. išvadoje pateiktu teisėjos Violetos Balčytienės profesinės veiklos (teisinio darbo kokybės) vertinimu.

11. Nėra pagrindo manyti, kad atrankos procese buvo padaryta procedūrinių pažeidimų ir vertinant teisėjos Violetos Balčytienės asmenines kompetencijas. Atrankos procedūros metu buvo surinkta teisės aktuose nustatyta išsami informacija apie šios teisėjos asmenines kompetencijas bei kitas savybes, reikšmingas pretendentei įvertinti pagal Kriterijus.

11.1. Kriterijų 3.4 papunktyje nustatyta, kad asmens, pretenduojančio į aukštesnės pakopos teismo teisėjo pareigas, asmeninės būdo ir pažintinės savybės, svarbios atitinkamo aukštesnės pakopos teismo teisėjo pareigoms užimti, bendrieji gebėjimai bei motyvacija įvertinami iki 40 balų, atsižvelgiant į pretendento mąstymo konstruktyvumą, erudiciją, asmenybės brandą, emocinę pusiausvyrą, sprendimų priėmimo efektyvumą ir objektyvumą, pareigingumą bei atsakingumą, gebėjimą efektyviai organizuoti savo ir kitų darbą, bendravimo ir bendradarbiavimo gebėjimus, motyvacijos stiprumą ir adekvatumą, profesinio identiteto stiprumą, iniciatyvumą, siekį mokytis ir tobulėti, aktyvumą teisininkų (teismų) bendruomenėje.

11.2. Kriterijų 3.5 papunktyje nustatyta, kad, vertinant pretendento asmenines būdo ir pažintines savybes, atsižvelgiama į pokalbio su asmeniu metu gautą informaciją; į iš asmens darboviečių, jo darbo kontrolę ar priežiūrą vykdančių subjektų gautas motyvuotas nuomones ar charakteristikas; į paties pretendento pateiktas kitų asmenų rekomendacijas ar charakteristikas, taip pat teismo, į kurį pretenduojama, nuomonę, kurioje turi atsispindėti pokalbio su asmeniu metu gautos informacijos pagrindu suformuota šio teismo teisėjų pozicija, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, atsižvelgiama į bendrą teismo nuomonę, kurią sudaro teismo pirmininko ir tų teismo rūmų, į kuriuos pretenduojama, teisėjų pozicija, taip pat kitą asmeninių kompetencijų vertinimui reikšmingą informaciją.

11.3. Kaip matyti iš NTA pateiktos medžiagos, Atrankos komisijai, vykdančiai atranką į LVAT teisėjų pareigas, buvo pateikta Kriterijų 3.5 papunktyje nurodyta informacija, reikšminga teisėjos Violetos Balčytienės asmeninėms kompetencijoms įvertinti: LVAT pirmininko (kaip išorinį administravimą vykdančio subjekto) nuomonė apie teisėjos asmenines savybes, svarbias LVAT teismo teisėjo pareigoms užimti, VAAT, t. y. teismo, kuriame teisėja Violeta Balčytienė vykdo pareigas, nuomonė, pasirašyta teisėjo Henriko Sadausko, apie teisėjos asmenines savybes, svarbias pretenduojamoms pareigoms užimti. Be to, bylą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai buvo pateiktas Atrankos komisijos 2022 m. sausio 31 d. posėdžio įrašas, kuriame užfiksuotas Atrankos komisijos narių ir teisėjos Violetos Balčytienės 55 minučių pokalbis. Pokalbio visapusiškumas, gilumas, taip pat jame pademonstruotos aktyvios Komisijos pastangos gauti kuo išsamesnę teisėjos profesinę veiklą ir asmenines savybes atskleidžiančią informaciją nepalieka abejonių dėl Komisijos surinktos informacijos pakankamumo šiais klausimais, ji leido komisijai objektyviai įvertinti teisėjos Violetos Balčytienės asmenines būdo ir pažintines savybes, motyvaciją siekti pretenduojamų pareigų ir kt.

12. Dėl VAAT pirmininkės nuomonės apie Violetą Balčytienę panaudojimo atrankos metu pažymėtina, kad ši nuomonė Atrankos komisijai vykdant atranką į LVAT teismo teisėjų pareigas nebuvo pateikta ir jai skirta. VAAT pirmininkės 2020 m. vasario 21 d. raštu išdėstyta nuomonė apie teisėjos Violetos Balčytienės profesinę veiklą ir asmenines savybes kartu su Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos 2020 m. liepos 14 d. išvada Atrankos komisijai buvo pateikta kaip vertinimo dokumentų sudedamoji dalis (Teisėjų atrankos skelbimo ir organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Prezidento 2020 m. balandžio 2 d. dekretu Nr. 1K-242, 16.2 papunktis, Pretendentų į teisėjus ir teisėjų asmens bylų sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Teisėjų tarybos 2020 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 13P-15-(7.1.2), 9.2 papunktis). Minėta nuomonė buvo teikiama LVAT pirmininkui pagal Teisėjų veiklos vertinimo tvarkos aprašą, patvirtintą Teisėjų tarybos 2014 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 13P-135 (7.1.2).

13. Nepagrįsti skundo teiginiai, kad teisėjos Violetos Balčytienės kolega VAAT teisėjas Henrikas Sadauskas, Teismo vadovei pavedus, neturėjo teisės teikti Atrankos komisijai nuomonės apie teisėjos Violetos Balčytienės asmenines savybes, svarbias LVAT teisėjo pareigoms užimti, nes jam nepriskirti teismo administravimo įgaliojimai. Iš NTA pateiktos medžiagos matyti, kad VAAT pirmininkė Jolanta Malijauskienė pati dalyvavo kaip pretendentė šioje atrankoje į LVAT teisėjo vietą. Todėl akivaizdu, kad tokioje situacijoje, vengiant interesų konflikto ir siekiant kuo objektyvesnės nuomonės, buvo pavesta ją parengti ir pateikti kitam VAAT atstovui.

13.1. Teismų įstatymo 103 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismo pirmininkas jam priskirtas administravimo funkcijas atlieka asmeniškai, tačiau prireikus gali pavesti jas atlikti, be kita ko, kitiems teisėjams. Vadovaudamasi šia nuostata parengti, pasirašyti ir pateikti Komisijai nuomonę VAAT pirmininkė pavedė teisėjui Henrikui Sadauskui, kaip turinčiam didžiausią teisėjo darbo stažą ir nedalyvaujančiam atrankoje. Taigi teisėjo Henriko Sadausko nuomonės apie teisėją Violetą Balčytienę pateikimas Atrankos komisijai yra teisėtas, atliktas nepažeidžiant vidinį teismo administravimą reglamentuojančių normų. Ši nuomonė įvertinta kartu su kitais surinktais dokumentais, tarp jų ir teisėjos Violetos Balčytienės pateiktu 2021 m. rugsėjo 23 d. raštu „Dėl susiklosčiusios situacijos Vilniaus apygardos administraciniame teisme“.

14. Taip pat teisėja Violeta Balčytienė nurodo, kad esminis procedūrinis pažeidimas padarytas ir dėl to, kad Atrankos komisija nereagavo į jos paaiškinimus dėl vykdomo diskriminavimo, nesiaiškino ir nerinko papildomų dokumentų, kurie leistų ją objektyviai įvertinti. NTA pateikta medžiaga nesuteikia pagrindo pritarti šiems teisėjos Violetos Balčytienės teiginiams. Atrankos komisijos posėdžio garso įraše užfiksuota, kad teisėja Violeta Balčytienė prašė Atrankos komisijos atidėti posėdį ir įpareigoti pateikti objektyvią nuomonę apie ją, tačiau prašymas nebuvo tenkintas, nes komisijai pakako surinktos medžiagos tam, kad galėtų įvertinti teisėją Violetą Balčytienę pagal nutartyje minėtus Kriterijus. Pažymėtina, kad Kriterijuose ir kituose teisės aktuose nėra detalizuota, kokius turinio ir formos reikalavimus turėtų atitikti asmens darboviečių, pretendento darbo kontrolę ar priežiūrą vykdančių subjektų motyvuotos nuomonės ar charakteristikos, tokio pobūdžio dokumentai teikiami laisva forma. Niekas neturi įgaliojimų pareikalauti iš teismo, kuriame pretendentas eina pareigas, pateikti kitą ir (ar) kitokio turinio nuomonę apie pretendentą.

15. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisėjos Violetos Balčytienės skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą Atrankos komisijos išvadą. Dėl to skundžiama išvada paliekama nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 551 straipsnio 10 dalimi, 691 straipsnio 2 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjos Violetos Balčytienės skundą atmesti.

Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos 2022 m. vasario 14 d. išvadą dėl pretendentų į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo pareigas Nr. 35P-4-(7.5.4) palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Sigita Rudėnaitė

Donatas Šernas

Tomas Šeškauskas