Legislator Case Law & Legislation
e3e842e3-9686-4d2d-aa41-32278ab0d591 AI generated

Court dismisses disciplinary penalty due to lack of fault element and procedural defects in the administrative decision.

Case Number e3e842e3-9686-4d2d-aa41-32278ab0d591
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Allowed / Granted

Legislator summary

AI generated

The court dismissed the disciplinary penalty imposed on the defendant by the Vilnius Territorial Health Insurance Fund. The plaintiff argued that the penalty lacked essential elements of misconduct, such as fault and specific dates, and was procedurally flawed. Consequently, the court ruled that the decision was unmotivated and illegal, ordering its annulment.

Legislator headnote

AI generated

Administracinių bylų teisenos čičio 29 straipsnis; VTÄ® 30 straipsnis: Tarnybinė nuobauda negali būti paskirta, jei nėra nustatyta kaltės ir nusižengimo sudėties elementų.

Keywords

AI generated
administrative penalty disciplinary action fault element procedural defect annulment of decision

Cited Legislation

AI generated
Administracinių bylų teisenos čičio 85–87 straipsniai
Administracinių bylų teisenos čičio 88 straipsnio 2 punktas
Administracinių bylų teisenos čičio 127 straipsnis
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 1 punktas
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnis

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS (S) SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gruodžio 4 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė SuÅ¡inskienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui G. B., atsakovės atstovams advokatui Karoliui Rugiui ir Agnei FilipavičiÅ«tei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G. B. skundÄ atsakovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai dėl įsakymo panaikinimo.  Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:

             PareiÅ¡kėjas G. B. elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas panaikinti 2013 m. rugpjūčio 26 d. Vilniaus teritorinės ligonių kasos (toliau – Vilniaus TLK) direktoriaus įsakymÄ Nr. PE-206 „Dėl drausminės nuobaudos G. B. skyrimo“, kuriuo jam buvo paskirta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (Valstybės žinios, 1999, Nr. 66-2130; Valstybės žinios, 1999, Nr. 105; Valstybės žinios, 2002, Nr. 45-1708, toliau – ir VTÄ®) 29 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta tarnybinė nuobauda – pastaba.             PareiÅ¡kėjas nurodė, kad, siekdamas patikrinti, kaip Teisės skyriuje yra vykdomi Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2010-07-12 įsakymu Nr. 1K-136 patvirtinto Žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo tvarkos apraÅ¡o (toliau – ApraÅ¡as) 35 ir 37 punktai, atsakovės direktorius 2013-07-19 įsakymu Nr. 6PE-185 sudarė komisijÄ .

PraÅ¡yme pateikti paaiÅ¡kinimÄ nebuvo suformuluotas tarnybinis nusižengimas, kuriuo pareiÅ¡kėjas kaltinamas.             Pabrėžė, kad tikrinamuoju laikotarpiu nebuvo nė vienos pareiÅ¡kėjo vardu sudarytos sutarties, turėjusios bÅ«senÄ â€žvėluoja mokėti“ ir dėl kurios turėjo bÅ«ti siųsti raginimai, tačiau kitiems darbuotojams ir tarnautojams, kurių vardu buvo sudarytos sutartys ir dėl kurių turėjo bÅ«ti siųsti raginimai, nuobaudos nebuvo skirtos.

Nurodė, kad yra Vilniaus teritorinės ligonių kasos profesinės sÄ jungos pirmininkas.              PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad ginčijamame įsakyme nėra nurodyta pažeidimo padarymo ir paaiÅ¡kėjimo diena, įvykdymo aplinkybės, kokia kaltės forma padarytas pažeidimas ir jo padariniai. Pabrėžė, kad nėra tarnybinio nusižengimo sudėties elementų. Nurodė, kad negalėjo tinkamai vykdyti ApraÅ¡o 35 ir 37 punktų dėl informacinės sistemos, kurios duomenimis remiantis siunčiami raginimai asmenims, netinkamo funkcionavimo.

Nekorektiškai veikė būsenos aktyvavimo algoritmas, dėl kurio būsena buvo atspindima netiksliai (daugeliu atvejų būsena būdavo „vėluoja mokėti“, nors nesuėjęs sumokėjimo terminas; asmenys įmokas įmokėdavo, o sistema jų nesudengdavo ir pan.). Pareiškėjas teigė, kad praleistas senaties terminas nuobaudai skirti, nes ginčijamame įsakyme nenustatyta pažeidimo padarymo data, bet iš tarnybinio tyrimo išvados sprendė, kad tariamas pažeidimas padarytas 2009–2011 metais, kadangi tais metais išsiųsta mažiausiai raginimų.

Pabrėžė, kad VTÄ® 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas 6 mėnesių terminas yra naikinimasis, jis negali bÅ«ti sustabdomas, pratęsiamas ar atnaujinamas, iÅ¡skyrus įstatyme nustatytas iÅ¡imtis.              Papildomai pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad atsakovė nei įsakyme, nei atsiliepime nenurodė pažeidimo padarymo datos. PareiÅ¡kėjas su informacine sistema nedirbo, jis tik kontroliavo sutarčių sudarymÄ ir įvedimÄ Ä¯ sistemÄ . Sistemos trÅ«kumai buvo pastebėti ne po pradėto tyrimo, bet 2012 m.

Nepagrįsti atsakovės teiginiai dėl sistemos neefektyvumo, nes ja naudojasi visos TLK bei VLK. Atsakovė neįvertino pareiÅ¡kėjo prisipažinimo aplinkybių, t. y. pareiÅ¡kėjas bijojo, kad gali bÅ«ti pradėtas tyrimas dėl kokių nors kitų nebÅ«tų nusižengimų ir jis gali bÅ«ti atleistas iÅ¡ tarnybos; dėl jo veiklos profesinėje sÄ jungoje; nebuvo nustatytas reikalingas terminas parengti atsakymus; pareiÅ¡kėjas negalėjo garantuoti dėl darbuotojų, kurie dirbo su sistema 2009–2011 m., ar jam buvo pateikta iÅ¡sami informacija apie sutarčių stebėsenÄ ; suprasdamas, kad suėję nuobaudos skyrimo terminai, nenorėjo bloginti situacijos darbe.

Atkreipė dėmesį, kad ant iÅ¡vados uždėta rezoliucija pareiÅ¡kėjui skirti drausminę nuobaudÄ , nors jam, kaip valstybės tarnautojui, galėjo bÅ«ti skirta tik tarnybinė nuobauda.             Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas prašė skundÄ tenkinti ir paaiÅ¡kino, kad iÅ¡vadoje apie tarnybinio nusižengimo tyrimo rezultatus nebuvo įvardyta nė viena sutartis, kuri nebuvo vykdoma.             Atsakovė Vilniaus TLK atsiliepime į skundÄ prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsakovė nesutiko su pareiÅ¡kėjo skundu. Nurodė, kad 2013-07-22 kreipėsi į pareiÅ¡kėjÄ , kad Å¡is pateiktų paaiÅ¡kinimÄ dėl konkretaus ir aiÅ¡kaus tarnybinio nusižengimo. PareiÅ¡kėjas           2013-07-22 raÅ¡te Nr. 4BR-41 patvirtino, kad ApraÅ¡o 35 ir 37 punktai buvo vykdomi ne iki galo. Ne visi skyriaus darbuotojai siųsdavo raginimus ar teikdavo ieÅ¡kinius negavę apmokėjimo po raginimo iÅ¡siuntimo. Dalis asmenų po raginimo pradėdavo mokėti, dėl dalies nemokančių buvo pareikÅ¡ti civiliniai ieÅ¡kiniai, pateikti praÅ¡ymai dėl teismo įsakymų iÅ¡davimo arba vykdomieji raÅ¡tai buvo perduoti vykdyti.

PareiÅ¡kėjas visiÅ¡kai sutiko, kad proceso stebėsena nebuvo tinkama, ir savo kaltę pripažino. Pasižadėjo dėti visas pastangas, kad ateityje panaÅ¡ių situacijų bÅ«tų iÅ¡vengta. Atsakovės sudaryta komisija, atlikusi tarnybinio nusižengimo tyrimÄ , 2013-07-24 nustatė, jog ApraÅ¡o 35 ir 37 punktų nuostatos buvo vykdomos ne iki galo. Teisės skyrius turi kontroliuoti, kaip vykdoma sutartis dėl žalos atlyginimo dalimis, bÅ«tent Å¡is skyrius sudaro žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartis ir vykdo jų kontrolę, o skyriaus vedėjas privalo užtikrinti Nuostatuose iÅ¡keltų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimÄ .

RaÅ¡tai dėl neatlygintos žalos Valstybinei ligonių kasai (raginimai) nors ir buvo siunčiami, tačiau ne visiems, ir didžioji dalis iÅ¡siųsta pavėluotai. Teisės skyriaus specialistai netinkamai (ne visais atvejais) vykdė sutarčių vykdymo kontrolę, kaip reglamentuota ApraÅ¡e, Teisės skyriaus vedėjas (pareiÅ¡kėjas) ne visais atvejais kontroliavo ApraÅ¡o 35 ir 37 punktų nuostatų vykdymÄ . Komisija padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas padarė tarnybinį nusižengimÄ pagal VTÄ® 15 str. 1 d. 4 p. (tinkamai atlikti pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis).

Atsižvelgusi į tai, taip pat į lengvinančias aplinkybes (geranoriÅ¡kas pažeidimo pripažinimas, pagalba atskleidžiant tarnybinį nusižengimÄ , nepraleistus senaties terminus žaloms iÅ¡ieÅ¡koti ir kt.), pasiÅ«lė jam skirti Å¡velniausiÄ tarnybinę nuobaudÄ â€“ pastabÄ . Pažymėjo, kad Teisės skyriaus vedėjo pareigybės apraÅ¡ymas detaliai reglamentuoja Å¡ias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijas, t. y. jis privalėjo kontroliuoti visas sudarytas sutartis, nesvarbu, ar jos sudarytos pareiÅ¡kėjo vardu, ar kitų Teisės skyriaus specialistų vardu; be to, pareiÅ¡kėjui, kaip Teisės skyriaus vedėjui, yra keliami aukÅ¡tesni reikalavimai, kaip užtikrinti viso skyriaus nuostatuose iÅ¡keltų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimÄ .

Atsakovė nesutiko su pareiÅ¡kėjo argumentais, kad netinkamai funkcionavo informacinė sistema, juo labiau kad pareiÅ¡kėjas pats yra nurodęs, jog jo iniciatyva buvo parengta techninė užduotis ir pagal jÄ 2009 m. nupirkta informacinė sistema. Atkreipė dėmesį, kad tik po poros metų buvo pastebėta, jog sistema neefektyvi, ir tik 2013-07-23 neva iÅ¡spręsta problema, t. y. po atsakovės sudarytos komisijos ir pareiÅ¡kėjui pateikto praneÅ¡imo dėl tarnybinės nuobaudos.Atsakovė nurodė, kad 2013-07-24 iÅ¡vada yra iÅ¡sami, teisėta ir pagrįsta, todėl ji 2013-08-26 įsakymu Nr. 6PE-206 pripažino, jog pareiÅ¡kėjas padarė tarnybinį nusižengimÄ , ir paskyrė jam komisijos rekomenduotÄ tarnybinę nuobaudÄ â€“ pastabÄ dėl netinkamo Teisės skyriaus darbo organizavimo ir kontroliavimo, t. y.

VTÄ® 15 straipsnio 4 punkte nustatytos pareigos tinkamai atlikti pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis. Su Komisijos iÅ¡vada ir ginčijamu įsakymu dėl drausminės nuobaudos skyrimo pareiÅ¡kėjas supažindintas raÅ¡tu.PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas skunde nepagrįstai daro iÅ¡vadÄ ir iÅ¡kraipo faktus, jog neva pažeidimas padarytas 2009–2011 m., nes tais metais iÅ¡siųsta mažiausiai raginimų. Pažymėjo, kad pats pareiÅ¡kėjas teikė atsakovei sutarčių proceso stebėjimo duomenis 2009–2013 m., pats nurodė, jog taisydamas klaidas 2013-07-17 siuntė daug raginimų, kad „ateityje viskas vyks korektiÅ¡kai“, ir, atsakovei 2013-07-19 sudarius komisijÄ , atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimÄ , 2013-07-22 sutiko su padarytu (tęstiniu) pažeidimu.

Pabrėžė, kad pareiÅ¡kėjo argumentai apie galimai praleistÄ senaties terminÄ yra atmestini, kadangi tik po 2013-07-19 sudarytos komisijos pradėto tyrimo paaiÅ¡kėjo galimai padarytas pažeidimas, todėl ir buvo nedelsiant (2013-07-22) teikiamas praneÅ¡imas pareiÅ¡kėjui.Pabrėžė, kad atsakovė, vadovaudamasi Profesinių sÄ jungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi bei Darbo kodekso 134 straipsnio 2 dalimi, 2013-07-25 kreipėsi į Vilniaus teritorinės ligonių kasos profesinę sÄ jungÄ dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudÄ pareiÅ¡kėjui, tačiau Å¡i, kurios vadovas yra pats pareiÅ¡kėjas, į atsakovės kreipimÄ si nereagavo.

Informavo, kad atsakovė, atsižvelgdama į gautÄ praÅ¡ymÄ , nuo 2013-09-02 tarnybinio kaitumo bÅ«du perkėlė pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Ortopedijos technikos kompensavimo skyriaus vedėjo pareigas ir iÅ¡mokėjo priklausantį darbo užmokestį bei kompensacijÄ .Teismo posėdyje atsakovės atstovė Agnė FilipavičiÅ«tė paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas 2009– 2013 metų laikotarpiu padarė tęstinį tarnybinį pažeidimÄ ir nors Å¡is laikotarpis nebuvo nurodytas, tačiau kaltinimo esmę ir tai, kaip pasireiÅ¡kia jo kaltė, pareiÅ¡kėjas turėjo suprasti iÅ¡ pateiktos iÅ¡vados apie tarnybinio nusižengimo rezultatus.

Atsakovės atstovas advokatas K. Rugys paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas tarnybinio nusižengimo tyrimo metu savo kaltę pripažino.Skundas tenkintinas.Byloje kilęs ginčas dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos direktoriaus 2013-08-26 įsakymo Nr. 6PE-206 „Dėl drausminės nuobaudos G. B. skyrimo“, kuriuo pareiÅ¡kėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.Byloje nustatyta, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos direktorius 2013-07-19 įsakymu Nr. 6PE-185 sudarė komisijÄ (toliau – ir Komisija), siekdamas patikrinti, kaip Teisės skyriuje yra vykdomi ApraÅ¡o 35 ir 37 punktai. 2013-07-22 pareiÅ¡kėjui įteiktas praneÅ¡imas, kuriame jis įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimÄ â€“ netinkamai organizavo ir kontroliavo Teisės skyriaus darbÄ , ir praÅ¡oma per 3 darbo dienas pateikti paaiÅ¡kinimÄ dėl nurodyto tarnybinio nusižengimo.

PareiÅ¡kėjas 2013-07-22 paaiÅ¡kinime Nr. 4BR-41 sutiko, kad sutarčių stebėsena nebuvo tinkama, ir savo kaltę pripažino. 2013-07-24 iÅ¡vadoje apie tarnybinio nusižengimo tyrimo rezultatus Nr. IÅ V-1 (toliau – ir IÅ¡vada) nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas padarė tarnybinį nusižengimÄ pagal VTÄ® 15 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ (tinkamai atlikti pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis) ir pasiÅ«lyta skirti tarnybinę nuobaudÄ â€“ pastabÄ . Vilniaus TLK direktorius 2013-08-26 įsakymu Nr. 6PE-206 pripažino, kad pareiÅ¡kėjas padarė tarnybinį nusižengimÄ , ir skyrė jam tarnybinę nuobaudÄ â€“ pastabÄ .VTÄ® 28 straipsnyje nustatyta, kad valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Tarnybinio nusižengimo sÄ voka pateikiama VTÄ® 2 straipsnio 12 dalyje, kuri nustato, kad tarnybinis nusižengimas – valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika (ABTÄ® 13, 20 str., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2006-07-03 pasitarime aprobuoto Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinimo 1.2.4.2 p., toliau – ir Apibendrinimas), prieÅ¡ skiriant valstybės tarnautojui nuobaudÄ , turi bÅ«ti nustatyta konkretaus tarnybinio nusižengimo sudėtis, o bÅ«tent – turi bÅ«ti nustatyta kaltės forma, nusižengimo padarymo aplinkybės, priežastys, nusižengimo padarymo ar paaiÅ¡kėjimo diena bei nusižengimu sukeltos neigiamos pasekmės. Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkÄ reglamentuoja VTÄ® 30 straipsnis bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos“ patvirtinta Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarka (nuo 2004-12-24 – Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės) (toliau – ir Taisyklės).

VTÄ® 30 straipsnio bei Taisyklių nuostatų analizė duoda pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad tarnybinių nuobaudų skyrimo procedÅ«ra – bÅ«tina, o ji pati ir jÄ atlikus priimti administraciniai aktai turi griežtai atitikti teisės normų nustatytus reikalavimus. Viena iÅ¡ svarbiausių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedÅ«ros sudėtinių dalių yra tarnybinio nusižengimo tyrimas, kuris nėra vien tik formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veikos ar neveikimo konstatavimu. Tai plati įstaigos vadovo įgalioto pareigÅ«no ar komisijos veikla, susijusi su iÅ¡samiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimÄ , iÅ¡aiÅ¡kinimu.

TyrimÄ atliekantis pareigÅ«nas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamÄ pažeidimo faktÄ , tarnautojo kaltę, patikrinti jo (tarnautojo) paaiÅ¡kinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje iÅ¡vadoje (ABTÄ® 13, 20 str., Apibendrinimo 1.2.4.1 p., LVAT 2007-03-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A6-359/2007 ir t. t.). Nustačius, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimÄ , bÅ«tina jį kvalifikuoti, nurodant konkretų Valstybės tarnybos įstatymo straipsnį, dalį, punktÄ , nusižengimo padarymo ir paaiÅ¡kėjimo dienÄ , tarnautojo, kalto dėl padaryto nusižengimo, kaltės formÄ , nusižengimo padarinius, taip pat ir siÅ«lomÄ konkrečiÄ nuobaudÄ (Apibendrinimo 1.2.4.1 p.).

Tokie IÅ¡vados reikalavimai suformuluoti ir Taisyklių 13 punkte. VTÄ® 29 straipsnio 2 dalies nuostatose įtvirtinta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo metu privaloma atsižvelgti į valstybės tarnautojo kaltę, padarinius, į valstybės tarnautojo veiklÄ iki tarnybinio nusižengimo padarymo.Nagrinėjant Å¡iÄ administracinę bylÄ , t. y. sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjui ginčijamu atsakovo įsakymu paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, bÅ«tina nuodugniai įvertinti Komisijos 2013-07-24 IÅ¡vadÄ Nr. IÅ V-1 apie tarnybinio nusižengimo tyrimo rezultatus.

Tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautojÄ , įtariamÄ padarius tarnybinį nusižengimÄ , į pareigas priėmusio asmens iniciatyva arba gavus oficialiÄ informacijÄ apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimÄ (VTÄ® 30 str. 1 d., Taisyklių 3 p.). Nagrinėjamu atveju tarnybinis nusižengimas buvo pradėtas atsižvelgiant į Vilniaus teritorinės ligonių kasos direktoriaus 2013-07-19 įsakymÄ Nr. 6PE-185, kuriuo sudarytai komisijai nurodyta atlikti patikrinimÄ , kaip Teisės skyriuje yra vykdomi ApraÅ¡o 35 ir 37 punktai.

Kaip jau buvo paminėta, pareiÅ¡kėjui skirti tarnybinę nuobaudÄ buvo siÅ«loma už tai, kad jis pažeidė Å¡ių teisės aktų reikalavimus – VTÄ® 15 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ . Pažymėtina, kad, norint valstybės tarnautojÄ apkaltinti padarius konkretų pažeidimÄ , nustatytÄ VTÄ® 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte, kuris yra blanketinė teisės norma, bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios jo pareigybės apraÅ¡yme nustatytos funkcijos, ar Å¡ių funkcijų valstybės tarnautojas nevykdė, ar jas atliko netinkamai.

Å iuo atveju IÅ¡vadoje nenurodyta, kokių konkrečiai funkcijų ar funkcijos, nustatytos pareiÅ¡kėjo pareigybės apraÅ¡yme, jis nevykdė, taip pat nenurodyta, kokios konkrečiai pavestos užduoties pareiÅ¡kėjas neatliko. Skiriant tarnybinę nuobaudÄ , veika, kuri kvalifikuojama kaip tarnybinis nusižengimas, turi bÅ«ti įvardyta ne abstrakčiomis formuluotėmis, o nurodytos konkrečios veikos, kuriomis pažeistos atitinkamų teisės aktų normos. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vada yra tas juridinę reikÅ¡mę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis.

Nagrinėjamu atveju IÅ¡vadoje nustatytos aplinkybės, kad ApraÅ¡o 35 ir 37 punktų nuostatos buvo vykdomos ne visais atvejais, Teisės skyriaus specialistai, parengę sutartis dėl žalos PSDF biudžetui atlyginimo, netinkamai (ne visais atvejais) vykdė sutarčių vykdymo kontrolę, kaip reglamentuota ApraÅ¡e, Teisės skyriaus vedėjas pasitikėjo savo darbuotojais ne visais atvejais kontroliuodamas ApraÅ¡o 35 ir 37 punktų nuostatų vykdymÄ , yra iÅ¡ viso nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis, IÅ¡vadoje nenurodyta, kokių veiksmų turėjo imtis pareiÅ¡kėjas pagal atitinkamus teisės aktus, tačiau jų nesiėmė, taip pat iÅ¡ viso nėra nustatytas konkretus pažeidimo padarymo faktas, nėra nurodyta pažeidimo padarymo ir paaiÅ¡kėjimo diena, įvykdymo aplinkybės, kokia kaltės forma padarytas pažeidimas ir jo padariniai.

VTÄ® 30 straipsnis apibrėžia tarnybinės nuobaudos skyrimo terminus, juos siejant su nusižengimo padarymo ar paaiÅ¡kėjimo momentu, draudžiant skirti nuobaudÄ praėjus 6 mėnesiams nuo nusižengimo padarymo dienos. Tarnybinio tyrimo metu privaloma apibrėžti nusižengimų padarymo ir paaiÅ¡kėjimo terminus, konstatuojant nusižengimo pobÅ«dį (vienkartinis, tęstinis), nes terminų skirti nuobaudÄ pažeidimas daro nuobaudÄ neteisėtÄ . Atkreiptinas dėmesys į tai, kad IÅ¡vadoje nėra apibrėžti nusižengimo padarymo ir paaiÅ¡kėjimo terminai, nekonstatuotas nusižengimo pobÅ«dis.

Taigi, atsižvelgus į anksčiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad IÅ¡vada, kuria remiantis pareiÅ¡kėjui skirta tarnybinė nuobauda, yra nemotyvuota, joje nėra nustatytų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų.IÅ¡dėstyti argumentai įrodo, kad pareiÅ¡kėjui tarnybinė nuobauda paskirta nuodugniai neiÅ¡tyrus bei neįvertinus visų tarnybinei atsakomybei kilti reikÅ¡mingų aplinkybių, nenustačius ir objektyviais įrodymais nepagrindus tarnybinio nusižengimo sudėties elementų visumos, taip pat ir esminio tarnybinio nusižengimo sudėties elemento – pareiÅ¡kėjo kaltės. Byloje nustačius esminę aplinkybę, lėmusiÄ ginčijamo įsakymo neteisėtumÄ , byloje nevertinami pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstyti argumentai dėl jo veiklos profesinėje sÄ jungoje.

Atsižvelgus į tai, kas anksčiau iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo skundas yra tenkintinas ir ginčijamas įsakymas, kuriuo pareiÅ¡kėjui skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, naikintinas.Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : G. B. skundÄ tenkinti. Panaikinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 26 d. įsakymÄ Nr. 6PE-206, kuriuo G.

B. skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.              Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                                                         Nijolė SuÅ¡inskienėÂ