2016-12-21 Nr. AB-24818-3-61-3-04214-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1033-525/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04214-2016-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.10.3.1:3.20

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. I. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. I. 2016m. spalio 24d. teismui pateikė skundą, kuriuo prašo įpareigoti valdžios įstaigą, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliariją, demokratinių vertybių apsaugos tikslais užtikrinti pareiškėjo kaip piliečio konstitucinį ryšį su valstybės vadove, perduodant jai informaciją, kuria siekiama išvengti galimų konstitucinio nihilizmo grėsmių, suformavus teisinėje valstybėje nelegitimę Tautos atstovybę – Lietuvos Respublikos Seimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas pažymėjo, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, jog administracinio teismo teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu jis nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas. Nesant atsakovo atsisakymo ar vilkinimo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, negalimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo.

Teismas, įvertinęs kartu su skundu pateiktus dokumentus, konstatavo, kad pareiškėjas 2016m. rugsėjo 28d. raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentę. Šiame rašte pareiškėjas išdėstė savo poziciją dėl šiuo metu galiojančios Seimo rinkimų sistemos ir pasiūlė Prezidentei pasinaudoti Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalimi ir savo teikimu Seimo rinkimų įstatymo galiojimą sustabdyti iki šių metų Seimo rinkimų dienos.

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija (toliau – ir Kanceliarija) 2016m. spalio 11 d. raštu Nr. (1D-3376)-2D-4859 atsakė į pareiškėjo 2016m. rugsėjo 28 d. raštą ir nurodė, kad pareiškėjo rašte išdėstytu klausimu yra pasisakyta Kanceliarijos 2016m. rugsėjo 22 d. rašte Nr. (1D-3165)-2D-4565.

Kanceliarijos 2016m. rugsėjo 22 d. rašte Nr. (1D-3165)-2D-4565 pareiškėjui atsakyta į pareiškėjo 2016m. rusėjo 9 d. kreipimąsi „Dėl 2016 metų LR Seimo rinkimų neatitikties Konstitucijos nuostatoms“. Šiame Kanceliarijos rašte, be kita ko, pažymėta, kad Konstitucinis Teismas 2008m. spalio 1d. nutarime yra konstatavęs, kad Seimo rinkimų sistema, kai yra derinamos proporcinė ir mažoritarinė rinkimų sistemos, savaime nesudaro prielaidų pažeisti Konstitucijoje įtvirtintus visuotinių, lygių, tiesioginių, slapto balsavimo ir kitų demokratinės teisinės valstybės rinkimų standartus.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas Kanceliarijos 2016m. rugsėjo 22d. ir 2016m. spalio 11 d. raštų teismui neskundžia. Teismas padarė išvadą, kad iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas siekia, jog informacija apie tai, kad jis kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentę, būtų perduota jai asmeniškai.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, jog Kanceliarija yra valstybės įstaiga, padedanti Respublikos Prezidentui įgyvendinti jo funkcijas (1 dalis), Kanceliarijos nuostatus ir struktūrą tvirtina Respublikos Prezidentas (4 dalis). Prezidento 2008m. birželio 18 d. potvarkiu Nr. 2K-490 patvirtintų Respublikos Prezidento kanceliarijos nuostatų (toliau – Kanceliarijos nuostatai) 6.11 punkte nustatyta, kad Kanceliarija organizuoja piliečių ir kitų asmenų aptarnavimą. Kanceliarija, įgyvendindama jai teisės aktais suteiktą funkciją aptarnauti piliečius, veikia su Lietuvos Respublikos Prezidentės žinia. Todėl tai, kad į pareiškėjo 2016m. rusėjo 9d. kreipimąsi ir 2016m. rugsėjo 28d. kreipimąsi atsakyta, atitinkamai, Kanceliarijos 2016m. rugsėjo 22 d. ir 2016m. spalio 11d. raštais per se (lot. savaime) nereiškia, kad apie tokius pareiškėjo raštus Lietuvos Respublikos Prezidentė nežinojo.

Teismas akcentavo, kad Kanceliarijos 2016m. rugsėjo 22 d. ir 2016m. spalio 11d. raštus pasirašė Lietuvos Respublikos Prezidentės vyriausiasis patarėjas Mindaugas Lingė, kuris, kaip nustatyta, yra tiesiogiai Lietuvos Respublikos Prezidentei pavaldžios Vidaus politikos grupės vadovas, Respublikos Prezidentės vyriausiasis patarėjas, o jo tiesioginė funkcija – nagrinėti ir rengti atsakymus į asmenų skundus, pareiškimus bei prašymus jo kompetencijai priklausančiais klausimais. Aptariamuose Kanceliarijos atsakymuose pareiškėjui nėra nei eksplicitinių nei implicitinių užuominų, kad Lietuvos Respublikos Prezidentei nebus perduota informacija apie tai, kad pareiškėjas į ją kreipėsi 2016m. rugsėjo 09d. ir 2016m. rugsėjo 28d. raštais.

Įvertinęs aptartus dokumentus, teismas padarė išvadą, kad nėra jokio pagrįsto pagrindo teigti, kad apie pareiškėjo 2016m. rusėjo 09d. kreipimąsi ir 2016m. rugsėjo 28d. kreipimąsi Lietuvos Respublikos Prezidentei nėra(nebuvo) žinoma, ar kad Kanceliarija, ar Kanceliarijos raštus pasirašęs Lietuvos Respublikos Prezidentės vyriausiasis patarėjas Mindaugas Lingė atsisakė apie pareiškėjo siūlymus informuoti Respublikos Prezidentę. Todėl konstatavo, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog atsakovas atsisakė informaciją apie tai, kad pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentę, perduoti jai asmeniškai. Nesant atsakovo atsisakymo atlikti pareiškėjo skunde nurodytus veiksmus, nėra ir ginčo, kurį būtų galima pagal pareiškėjo skundą nagrinėti administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka.

III. Pareiškėjas J. I. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016m. lapkričio 3d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-9682-968/2016 panaikinti ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš esmės.

Atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pateiktą prašymą, padarė prielaidą, kad Respublikos Prezidento kanceliarija parengė 2016m. rugsėjo 22 d. ir 2016m. spalio 11d. raštus „... su Lietuvos Respublikos Prezidentės žinia.” Paaiškino, kad pareiškime Teismui keliamas ne tik Prezidento kanceliarijos darbo organizavimo klausimas, o ir konstitucinio reguliavimo sričiai priklausantys klausimai bei su tuo susiję reikalavimai. LR Konstitucijos 25 str. 2 dalis nustato, kad žmogui turi būti netrukdoma skelbti informaciją bei idėjas, o Konstitucijos 5 str. nustato subjektus (valdžios įstaigas), kurie be kita ko turi užtikrinti informacijos perdavimą tam, kam ji siunčiama. Kreipdamasis į LR Prezidentę, atkreipė valstybės vadovės dėmesį į tai, kad Konstitucinis Teismas 2008m. spalio 1d. nutarime nenagrinėjo Seimo rinkimų įstatymo atitikties LR Konstitucijai visa to įstatymo apimtimi. LR Konstitucijoje įtvirtintos lygių ir tiesioginių rinkimų teisės nėra bereikšmės. Tai tautos savivaldos nuostatos, pagal kurias turi būti suformuota tautos atstovybė – parlamentas. Kad šių nuostatų nesilaikoma, akivaizdu, jeigu žodžiai „lygūs“ ir „tiesioginiai“ vartojami pagal įprastinę tų žodžių vartoseną lietuvių kalboje. Kadangi LR Prezidento kanceliarija, komentuodama raštą Prezidentei, ignoravo pateiktus argumentus, neva nesuprasdama valstybinės kalbos, kyla pagrįsta abejonė, ar Prezidentė būtų pritarusi tokiai pozicijai, kai piliečiai kalba apie viena, o, tariamai, su Lietuvos Respublikos Prezidentės žinia atsakoma visai apie ką kita arba apsimetama, kad argumentų niekas neskaitė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje svarstomas klausimas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo J. I. skundą, kaip nenagrinėtiną teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas), teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjas skundu, paduotu pirmosios instancijos teismui, prašo įpareigoti valdžios įstaigą, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliariją, demokratinių vertybių apsaugos tikslais užtikrinti pareiškėjo kaip piliečio konstitucinį ryšį su valstybės vadove, perduodant jai informaciją, kuria siekiama išvengti galimų konstitucinio nihilizmo grėsmių, suformavus teisinėje valstybėje nelegitimę Tautos atstovybę – Lietuvos Respublikos Seimą.

Pagrįsdamas savo skundą pareiškėjas teismui pateikė savo 2016m. rusėjo 9 d. kreipimąsi ir 2016m. rugsėjo 28 d. kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Prezidentę bei atitinkamai Lietuvos Respublikos Prezidento Kanceliarijos 2016m. rugsėjo 22 d. ir 2016m. spalio 11d. atsakymus pareiškėjui.

Apeliacinės instancijos teismo kolegija įvertinusi Lietuvos Respublikos Prezidento Kanceliarijos 2016m. rugsėjo 22 d. ir 2016m. spalio 11d. atsakymų pareiškėjui turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog šiuose dokumentuose nėra jokių duomenų apie tai, jog Kanceliarija atsisakė palaikyti pareiškėjo kaip piliečio ryšį su valstybės vadove ar atsisakė perduoti valstybės vadovei pareiškėjo 2016m. rusėjo 9 d. ir 2016m. rugsėjo 28 d. kreipimuose pateiktą informaciją, taip pat aptartuose Kanceliarijos raštuose nėra duomenų, jog pareiškėjui kokiu nors būdu būtų buvę trukdoma skelbti informaciją bei idėjas.

Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog tarp pareiškėjo ir Lietuvos Respublikos Prezidento Kanceliarijos nėra kilęs ginčas dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 str.), kuris galėtų būti sprendžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo 2016m. spalio 24d. teismui pateiktą skundą.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, teisingai vertino faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. I. atskirąjį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė