2021-11-10 Nr. AB-23589-3-61-3-00010-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-1253-968/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00010-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 12.8.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Agrolain“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro skundą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Agrolain“, dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, Klaipėdos RATC) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Agrolain“ (toliau – ir atsakovas, UAB „Agrolain“) 535,55 Eur dydžio nesumokėtą vietinę rinkliavą už: turto objektą „Poilsio namelis“, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)) – 267,77 Eur dydžio vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą apskaičiuotą laikotarpiui nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.; turto objektą „Poilsio namelis“, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)) – 267,78 Eur dydžio vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą apskaičiuotą laikotarpiui nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.

2. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas nėra sumokėjęs vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, o į siunčiamus mokėjimo pranešimus nereaguoja ir vietinės rinkliavos nemoka, todėl susidarė įsiskolinimas. Atsakovui nuosavybės teise priklauso poilsio namelis, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini), ir poilsio namelis unikalus numeris (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini) (toliau kartu – ir nekilnojamojo turto objektai), 2017 m. rugsėjo 6 d. baigtas atsakovui priklausančių daiktų kapitalinis remontas.

3. Atsakovas UAB „Agrolain“ su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Dėl vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. už ginčo turto objektus tarp tų pačių šalių kilęs ginčas jau yra išspręstas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 13 d. sprendimu, t. y. pareiškėjo prašymas už minėtą laikotarpį buvo atmestas kaip nepagrįstas, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2019 m. kovo 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1671-261/2019 pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė, nurodęs, jog pareiškėjas atsakovo prašė sumokėti vietinę rinkliavą ne už jam priklausantį turtą, be to, atsakovas nebuvo tinkamai informuotas apie pareigą sumokėti vietinę rinkliavą.

3.2. Skunde nurodomų atsakovui nuosavybės teise priklausiančių turto objektų – poilsio namelių – iki šiol negalima naudoti pagal paskirtį, nes jie net nėra prijungti prie jokių inžinerinių tinklų, juose nėra elektros, vandentiekio, kanalizacijos ir kt., todėl šiuo atveju yra akivaizdu, kad turto objektai apskirtai realiai net nėra eksploatuojami ir jokios su jais susijusios atliekos, kurios būtų ir / ar galėtų būti pareiškėjos tvarkomos, faktiškai net nesusidaro ir neegzistuoja.

3.3. Nekilnojamojo turto objektai yra Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje, kurioje veiklą organizuoja ne Neringos savivaldybė, o Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, ginčo turto objektai yra žemės sklype, kuris patenka į miško teritoriją, kurioje Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje esantys valstybinės reikšmės miškų žemės sklypai tvarkymui yra perduoti valstybės įmonei Kretingos miškų urėdijai, t. y. pareiškėjo veiklos teritorija iš esmės net neapima Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos, kurioje yra turto objektai.

3.4. Iki pranešimo gavimo iš teismo dienos atsakovas nėra gavęs iš pareiškėjo registruotu laišku siųsto pranešimo ir (ar) raginimo sumokėti vietinę rinkliavą už ginčo laikotarpį, todėl pareiškėjas akivaizdžiai nesilaikė nustatytos mokėjimo pranešimų, raginimų įteikimo tvarkos, t. y. jie turėjo būti siunčiami registruotu laišku ir kt. Vietinės rinkliavos įmokos yra kaupiamos atskiroje savivaldybės biudžeto sąskaitoje, o pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 4 dalies nuostatas, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriui nepavestas komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas savivaldybė atlieka įstatymų nustatyta tvarka, todėl, atsakovo nuomone, pareiškėjas atlieka tik vietinės rinkliavos įmokų sumokėjimo, permokų grąžinimo ir skolų išieškojimo administravimą, t. y. tik administravimą, o ne patį skolų išieškojimą. Pareiškėjas apskritai net neturi teisės kreiptis į teismą dėl ginčo vietinės rinkliavos išieškojimo savo vardu, o tai taip pat patvirtina, kad prašymas yra visiškai nepagrįstas ir turėtų būti atmestas.

3.5. Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme nėra pasisakyta dėl senaties terminų, todėl sprendžiant šį klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) nuostatomis, kurio 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. MAĮ nenumato galimybės atnaujinti priverstinio išieškojimo termino, todėl šis terminas laikytinas naikinamuoju. Kadangi pareiškėjo prašymas teismui pateiktas ne anksčiau kaip 2020 m. gruodžio 29 d. dėl vietinės rinkliavos išieškojimo už laikotarpį nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., pareiškėjas šiuo atveju dėl dalies prašymo reikalavimo yra praleidęs teisės aktuose įtvirtintą priverstinio išieškojimo senaties terminą, kurį atsakovas teismo prašo taikyti.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 10 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino ir priteisė iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Agrolain“ pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras 535,55 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

5. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad atsakovui ginčo laikotarpiu nuosavybės teise priklausė turto objektai (poilsio nameliai), esantys adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), todėl atsakovas, kaip faktinis nekilnojamojo turto objektų valdytojas, yra vietinės rinkliavos mokėtojas ginčo laikotarpiu. Iš pareiškėjo Pažymų bei mokėjimo pranešimų teismas nustatė, kad nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. už atsakovo valdomus turto objektus buvo priskaičiuota 535,55 Eur dydžio suma. Mokėjimo pranešimai buvo siųsti adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau, pagal byloje esančius duomenis, atsakovas nurodytos vietinės rinkliavos apskritai nemokėjo, todėl susidarė 535,55 Eur skola. Teismas pažymėjo, kad atsakovas apskaičiuoto rinkliavos dydžio neginčija.

6. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, Atliekų tvarkymo įstatymo, Vietinių rinkliavų įstatymo nuostatomis, konstatavo, kad komunalinių atliekų tvarkymas gali būti organizuotas sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą rinkliavą. Teismas pažymėjo, kad principas „teršėjas moka“ yra pagrindinis Europos ir tarptautiniu lygiu taikomas principas, kuris yra perkeltas į nacionalinę teisę.

7. Teismas nustatė, kad Neringos savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr.T1-225 buvo pritarta koncesijos sutarčiai „Dėl Neringos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos operatoriaus funkcijų perdavimo ir vykdymo”, kuria Klaipėdos RATC suteikta teisė rinkti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą iš savivaldybės teritorijoje esančių atliekų turėtojų. Pagal šią sutartį Klaipėdos RATC turi teisę kreiptis į teismą dėl Vietinės rinkliavos nemokėjimo. Neringos savivaldybės taryba 2008 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T1-44 patvirtino Neringos savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir 2008 m. Nuostatai, galiojo iki 2017 m. birželio 30 d., nuo 2017 m. liepos 1 d. galioja Nuostatai, patvirtinti Neringos savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. T1-73 (toliau – ir 2017 m. Nuostatai)).

8. Teismas akcentavo, kad LVAT praktikoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, jog, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Teismas padarė išvadą, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

9. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, priėjo prie išvados, kad ginčo laikotarpiu vietinės rinkliavos mokėtojas, kaip faktinis nekilnojamojo turto objekto valdytojas, yra atsakovas. Teismas pažymėjo, kad duomenų, jog atsakovas ginčo rinkliavą sumokėjo arba kreipėsi nustatyta tvarka dėl vietinės rinkliavos lengvatų, byloje nėra, taip pat nėra duomenų, kad atsakovui būtų suteikta lengvata ir jis neprivalo mokėti vietinės rinkliavos, ar kad atsakovas būtų sumokėjęs įsiskolinimą, todėl teismas sprendė, kad vietinė rinkliava paskaičiuota tinkamai, yra teisėta ir pagrįsta.

10. Teismas kritiškai vertino atsakovo argumentus, kad pareiškėjo reikalavimas dėl vietinės rinkliavos sumokėjimo už poilsio namelius yra nepagrįstas, nes turto objektai apskirtai realiai net nėra eksploatuojami ir jokios su jais susijusios atliekos, kurios būtų ir / ar galėtų būti pareiškėjo tvarkomos, faktiškai net nesusidaro ir neegzistuoja, bei akcentavo, kad pagal teisės aktų nuostatas atsakovas išlieka šių nekilnojamųjų objektų savininku ir atitinkamai laikomas atliekų turėtoju.

11. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovo argumentų, kad jis negali mokėti vietinės rinkliavos, nes nebuvo informuojamas apie pareigą mokėti vietinę rinkliavą, pažymėjo, kad pagal teisės aktų nuostatas vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovui draudžiama. Byloje nustačius, kad atsakovas yra nesumokėjęs 535,55 Eur ginčo rinkliavos sumos, ši suma priteistina pareiškėjui.

12. Teismas, vertindamas atsakovo teiginius, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjo prašymą dėl vietinės rinkliavos įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. yra atmetęs, pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 13 d. sprendimu atmetė pareiškėjo prašymą dėl to, kad pareiškėjas atsakovui skaičiavo vietinę rinkliavą už ne jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, be to, atsakovo Nuostatų nustatyta tvarka neinformavo apie pareigą susimokėti vietinę rinkliavą. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju rinkliava paskaičiuota už atsakovui priklausančius turto objektus (poilsio namelius), apie būtinumą susimokėti atsakovas žinojo (turėjo žinoti), o vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.

III. 13. Atsakovas UAB „Agrolain“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą dėl 535,55 Eur vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovo UAB „Agrolain“ už laikotarpį nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. atmesti; priteisti atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

14. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 25 ir 30 straipsnius, savivaldybių institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti; šiuo tikslu savivaldybės nustato taisykles, nustatančias viešųjų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą; ir t.t. Atsakovas, vadovaudamasis Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 4 dalimi, Rinkliavų įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, MAĮ 2 straipsnio 14 dalimi, 26 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 105 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2017 m. Nuostatų 35 ir 41 punktais, teigia, kad šiuo atveju ne pareiškėjas, o Neringos savivaldybė yra vietinės rinkliavos gavėja ir tik ji turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo vietinės rinkliavos priteisimo. Teismas tinkamai neįvertino minėtų aplinkybių ir visiškai neteisėtai ir nepagrįstai skundžiamu sprendimu vietinę rinkliavą nusprendė priteisti iš atsakovo pareiškėjui, kuris neįrodė, kad būtent jis turi reikalavimo teisę (ar įstatymų saugomą interesą), kurį atsakovas būtų pažeidęs.

14.2. Pagal 2008 m. Nuostatų 30-31, 34 punktus, kiekvienam Vietinės rinkliavos mokėtojui pareiškėjas turi parengti mokėjimo pranešimą apie mokėjimo laikotarpiu jam taikomą Vietinės rinkliavos dydį bei kad vietinė rinkliava turi būti sumokama į pranešime nurodytą sąskaitą per 30 dienų nuo mokėjimo pranešimo datos ir paštu išsiųsti kiekvienam vietinės rinkliavos mokėtojui nustatytos formos mokėjimo pranešimą; o pagal 2008 Nuostatų 37 ir 38 punktus, gavęs registruotu laišku raginimą arba pakartotinį raginimą sumokėti vietinę rinkliavą arba jos dalį, atliekų turėtojas privalo nurodyto dydžio sumą sumokėti per 10 dienų nuo raginimo datos ir tik praėjus šiam terminui nesumokėta vietinė rinkliava išieškoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, įskaitant neteisminį ir teisminį skolų išieškojimą, naudojantis skolų išieškojimo įmonių ir antstolių paslaugomis.

14.3. Pagal LVAT praktiką, tinkamas pranešimas apie rinkliavos mokėjimą laikytinas reikšminga aplinkybe sprendžiant ar pareiškėjas, siekdamas surinkti vietines rinkliavas, ir veikdamas kaip savivaldybės administravimo subjektas, nepažeidė viešojo administravimo principų. Atsakovas nurodo, kad atsakovas iki pat pranešimo gavimo iš teismo dienos nebuvo gavęs iš pareiškėjo pranešimo ir (ar) raginimo registruotu laišku sumokėti vietinę rinkliavą už ginčo laikotarpį.

14.4. Atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo bei į LVAT jurisprudencijoje nustatytą poziciją, kad principas „teršėjas moka“ įpareigoja valstybinės valdžios bei vietos savivaldos institucijas užtikrinti, jog atliekų tvarkymo išlaidas apmokėtų būtent atliekų turėtojas, sistemiškai įvertinus 2008 m. Nuostatų 2, 4, 8 punktų nuostatas, apibrėžiančias komunalinių atliekų turėtojus, mokėtojus ir kt., vietinę rinkliavą už atliekų tvarkymą turėtų mokėti tik tie asmenys, kurie turi komunalinių (buitinių ar panašių į buitines) atliekų. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas ginčo laikotarpiu realiai naudojosi nekilnojamojo turto objektais, poilsio namelių iki šiol negalima naudoti pagal paskirtį, nes jie nėra prijungti prie jokių inžinerinių tinklų, juose nėra elektros, vandentiekio, kanalizacijos ir kt., ir tai akivaizdžiai patvirtina, kad turto objektai realiai nėra eksploatuojami ir kad jokios su jais susijusios buitinės atliekos, kurios būtų ir / ar galėtų būti pareiškėjo tvarkomos, realiai nesusidaro ir neegzistuoja.

14.5. Atsakovui dalinai priklausantys nekilnojamojo turto objektai yra ne atsakovui, o Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, dėl kurio nuomos ne dėl atsakovo kaltės ginčo laikotarpiu vyko įvairūs teisminiai ginčai, buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, todėl atsakovas visą tą laiką iš esmės net ir neturėjo sąlygų laisvai ir nekliudomai naudotis nei žemės sklypu, nei nekilnojamojo turto objektais, jų valdyti ir (ar) jais disponuoti, kas taip pat patvirtina, kad atsakovas ginčo laikotarpiu nebuvo atliekų turėtojas. Pagal galiojančią teismų praktiką, tokiais atvejais, kai valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atlieku turėtoju“, bei nurodo, kad jis ginčo laikotarpiu neabejotinai net nebuvo atliekų turėtoju.

14.6. Atsakovas pakartoja atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui nurodytą aplinkybę, jog pareiškėjo veiklos teritorija neapima Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos, būtent kurioje yra atsakovo valdomi nekilnojamojo turto objektai, bei kad ginčas dėl vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. už ginčo nekilnojamojo turto objektus tarp tų pačių šalių jau yra išspręstas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 13 d. sprendimu, bei argumentus dėl senaties termino taikymo.

14.7. Byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas ginčo vietinę rinkliavą būtų paskaičiavęs pagal realiai patirtas būtinąsias išlaidas ar kad nebūtų įmanoma jų konkrečiai paskaičiuoti, o šiuo atveju pareiškėjo prašyme nurodytos sumos, kurias pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo, yra visiškai nepagrįstos, iš prašymo turinio visiškai nėra aišku, kokiu pagrindu būtent tokios jos šiuo atveju neva yra susidariusios ir kodėl jas turėtų padengti atsakovas.

14.8. Teismas tinkamai neįvertino visų susijusių aplinkybių ir dėl to priėmė neteisėtą, nepagrįstą bei naikintiną sprendimą, kuriuo visiškai neteisėtai ir nepagrįstai nusprendė pareiškėjo prašymą dėl ginčo vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovo tenkinti.

15. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 10 d. sprendimą. Pareiškėjo atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Pareiškėjas dėl apeliacinio skundo motyvų, susijusių su pareiškėjo teise pareikšti reikalavimus teisme dėl skolos priteisimo, taip pat dėl mokėjimo pranešimų įteikimų bei dėl sąvokų „teršėjas moka“ aiškinimo plačiau nepasisako, kadangi šiais klausimai jau yra suformuota teismų praktika (LVAT 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1411-442/2019).

15.2. Pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įtvirtinta įstatymuose ir juos įgyvendinančiuose teisės aktuose. Pagal 2008 m. vasario 27 d. Neringos savivaldybės tarybos sprendimu Nr. Tl-44 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintų Neringos savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nuostatų 25 punktą (redakcija galiojusi iki 2017 m. birželio 30 d.) vietinė rinkliava apskaičiuojama nekilnojamojo turto savininkams ir naudotojams pagal nekilnojamojo turto plotą ir paskirtį, nurodytą Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjas nurodo, kad Nuostatų 25 punktas iš esmės nepakito ir po 2017 m. birželio 30 d. įsigaliojusioje Nuostatų redakcijoje, t. y. kad vietinė rinkliava paskaičiuojama pagal turimą nekilnojamo turto plotą.

15.3. Atsakovas Nuostatų 54 punkte numatyta tvarka nėra atleistas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, o nustatytos tvarkos nesilaikymas negali suteikti atsakovui pranašumo kitų vietinės rinkliavos mokėtojų atžvilgiu. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį į atsakovo negeranorišką elgesį, bei pažymi, jog įsiteisėjus Vilniaus apygardos administracinis teismo 2018 m. kovo 13 d. sprendimui administracinėje byloje Nr. 1-686-629/2018, atsakovas nesikreipė į Neringos savivaldybę dėl lengvatų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo ir toliau vengė mokėti skaičiuojamą vietinę rinkliavą, todėl apeliacinio skundo motyvas, kad atsakovui nebuvo žinoma apie prievolę mokėti nustatyto dydžio rinkliavą aptartų aplinkybių kontekste kelia pagrįstų abejonių.

15.4. Pagal LVAT praktiką, įrodyti, kad atliekos nebuvo sukauptos (susidariusios), tenka atsakovui, ir tik įrodžius, kad atliekos nebuvo sukauptos (nesusidarė), atsiranda pagrindas vertinti, ar nėra vietinės rinkliavos nuostatuose rinkliavos mokėtoju įvardinto asmens pareigos mokėti atitinkamą vietinę rinkliavą ar jos dalį. Atsakovui nepateikus įrodymų, kad jis yra atleistas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo ir nepaneigus atsakovo nuosavybės teisės į nekilnojamą turtą adresu (duomenys neskelbtini), atsakovas pagrįstai pripažintinas vietinės rinkliavos mokėtoju.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 535,55 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą iš atsakovo UAB „Agrolain“ už laikotarpį nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31d. priteisimo pareiškėjui.

17. Pirmosios instancijos teismas patenkino pareiškėjo prašymą pilnai, nenustatęs, kad atsakovas nebuvo vietinės rinkliavos mokėtoju ar tinkamai vykdė pareigą mokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku, taip pat nesant duomenų, kad atsakovas buvo pateikęs prašymą taikyti rinkliavos lengvatą ir toks prašymas buvo tenkintas.

18. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad nėra gavęs pranešimų sumokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą; poilsio nameliai, už kuriuos apskaičiuota vietinė rinkliava, yra nenaudojami pagal paskirtį. Atsakovo nuomone, vietinės rinkliavos Neringoje teisinis reguliavimas nesuteikia teisės pareiškėjui kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovas naudojasi nekilnojamojo turto objektais; bei kad vietinė rinkliava paskaičiuota pagal faktiškai perduotų tvarkyti atliekų kiekį, be to, byloje turėjo būti taikoma senatis.

19. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

20. Atsakovas apeliaciniame skunde akcentuoja, jog byloje turėjo būti taikomas MAĮ 68 straipsnyje nustatytas senaties terminas, t. y. vietinė rinkliava turėjo būti priteisiama ne už visą pareiškėjo nurodytą laikotarpį, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl šio argumento nepasisakė.

21. Vadovaujantis formuojama administracinių teismų praktika (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015), nesant Rinkliavų įstatyme ar kituose įstatymuose atitinkamų nuostatų, priteisiant vietinę rinkliavą, turi būti taikomas MAĮ numatytas senaties terminas. Šiuo atveju taikytina MAĮ 68 straipsnio 1 dalis (duomenys neskelbtini), kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Be to, šią senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva).

22. Lietuvos Respublikos Seimas 2019 m. birželio 28 d. priėmė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 401 straipsniu įstatymą (toliau – ir Pakeitimo įstatymas). Pakeitimo įstatymo 4 straipsniu pakeistoje MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pagal Pakeitimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį MAĮ 68 straipsnio pakeitimai įsigaliojo nuo 2020 m. sausio 1 d., o pagal šio Pakeitimo įstatymo 6 dalį ir trejų metų senaties terminas netaikomas tais atvejais, kai mokesčių mokėtojų mokestinės prievolės iki šio Pakeitimo įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo jau buvo apskaičiuotos ir (ar) perskaičiuotos pagal iki šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo galiojusius mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminus.

23. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad vietinės rinkliavos suma už 2012 metus pareiškėjui buvo apskaičiuota 2015 metais; už 2013 metus – 2013 metais; už 2014 metus – 2014 metais; už 2015 metus – 2015 metais; už 2016 metus – 2016 metais; už 2017 metus – 2017 metais ir 2020 metais; o už 2018 metus ir 2019 metus – 2020 metais (b. l. 12-29). Taigi vietinės rinkliavos skola už 2012 m. – 2017 metų I pusmetį buvo apskaičiuota dar galiojant ankstesnei MAĮ 68 straipsnio 1 dalies redakcijai, nustačiusiai, kad mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Vietinė rinkliava už 2017 II pusmečio – 2019 m. laikotarpį buvo apskaičiuota 2020 m. vasario 3 d., todėl tuo metu galiojęs 3 metų senaties terminas apskaičiuojant minėto laikotarpio vietinę rinkliavą nebuvo praleistas.

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal LVAT formuojamą praktiką, MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena (žr., pvz., 2016 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2095-492/2016).

25. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas su 2020 m. gruodžio 29 d. prašymu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2021 m. sausio 4 d. Teismui pateiktame prašyme Klaipėdos RATC prašė iš atsakovo UAB „Agrolain“ priteisti 267,77 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už turto objektą „Poilsio namelis“, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)) už laikotarpį nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31d.; ir 267,78 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už turto objektą „Poilsio namelis“, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)) už laikotarpį nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Taigi, vadovaujantis MAĮ 68 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2021 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2021 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d.

26. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes bei aptartą teisinį reguliavimą darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjui iš atsakovo UAB „Agrolain“ priteisė vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., kadangi jau yra pasibaigęs senaties terminas, per kurį pareiškėjas turi teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą už šį laikotarpį.

27. Iš teismui Klaipėdos RATC Vietinės rinkliavos administravimo skyriaus pateiktos 2020 m. gruodžio 29 d. „Pažymos apie atsiskaitymą už vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą“ Nr. (8.2)-5R-2105 (b. l. 3) nustatyta, kad už turto objektą – „Poilsio namelis“, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. atsakovas nesumokėjo 145,43 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą, o iš 2020 m. gruodžio 29 d. „Pažymos apie atsiskaitymą už vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą“ Nr. (8.2)-5R-2106 (b. l. 4) nustatyta, kad už turto objektą – „Poilsio namelis“, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. atsakovas nesumokėjo 145,43 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą. Vadinasi, nagrinėjamu atveju pareiškėjas pagrįstai turi teisę reikalauti atsakovą sumokėti 290,86 Eur (145,43 Eur + 145,43 Eur) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą.

28. Atsakant į kitus apeliacinio skundo argumentus pirmiausiai primintina, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktą bei Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Rinkliavų nustatymas, rinkimas ir kontrolė sureguliuota Rinkliavų įstatyme, kurio 2 straipsnio 3 dalyje vietinė rinkliava apibrėžiama kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktuose numatyta, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

29. Pagal 2008 m. Nuostatų 9 punktą, vietinės rinkliavos surinkėju Neringos savivaldybės teritorijoje paskirtas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, kuris organizuoja ir tvarko vietinės rinkliavos surinkimą (29 p.). Vadovaujantis 2008 m. Nuostatais, pareiškėjas atsako už vietinės rinkliavos dydžio apskaičiavimą (18 p.), rengia nustatytos formos mokėjimo pranešimą kiekvienam vietinės rinkliavos mokėtojui, išskyrus 27 punkte numatytus atvejus (30 p.), ir kiekvienais metais iki sausio 15 d. paštu siunčia kiekvienam vietinės rinkliavos mokėtojui nustatytos formos mokėjimo pranešimą apie mokėjimo laikotarpiu jam taikomą vietinės rinkliavos dydį (31 p.). Vietinė rinkliava turi būti sumokama į pranešime nurodytą sąskaitą per 30 dienų nuo mokėjimo pranešimo datos (Nuostatų 34 p.). Praėjus dešimčiai dienų po 34 punkte nustatytų mokėjimų terminų, vietinių rinkliavų nesumokėjusiems turėtojams pareiškėjas išsiunčia raginimus registruotu laišku sumokėti vietines rinkliavas arba atitinkamas jų dalis. Gavęs registruotu laišku raginimą arba pakartotinį raginimą sumokėti vietinę rinkliavą arba jos dalį, atliekų turėtojas privalo nurodyto dydžio sumą sumokėti per 10 dienų nuo raginimo datos (Nuostatų 36–37 p.). Pagal Nuostatų 38 punktą, praėjus 37 punkte nustatytam terminui, nesumokėta vietinė rinkliava išieškoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, įskaitant neteisminį ir teisminį skolų išieškojimą, naudojantis skolų išieškojimo įmonių ir antstolių paslaugomis.

30. Pagal 2017 m. Nuostatų 6 punktą vietinės rinkliavos mokėtojų registrą kuria, atnaujina ir administruoja Savivaldybės organizuojamos komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius – UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (Administratorius), kuris taip pat apskaičiuoja mokėtiną vietinę rinkliavą (17 p.); kiekvienais metais parengia Mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas Vietinės rinkliavos sumas už kalendorinius metus ir iki vasario 15 d. pateikia Vietinės rinkliavos mokėtojui (25 p.); praėjus Nuostatų 28 punkte nurodytam terminui, Administratorius per 10 darbo dienų identifikuoja skolininkus, formuoja priminimus ir pateikia juos Vietinės rinkliavos nesumokėjusiems mokėtojams, nurodant kito ketvirčio mokėtiną sumą (32 p.); Administratorius atlieka Vietinės rinkliavos įmokų sumokėjimo, permokų grąžinimo ir skolų išieškojimo administravimą (35 p.).

31. Teisėjų kolegija, išanalizavusi aptartą teisinį reglamentavimą, bei atsižvelgdama į tai, jog Neringos savivaldybės taryba 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. T1-225 pritarė koncesijos sutarčiai „Dėl Neringos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos operatoriaus funkcijų perdavimo ir vykdymo“, kuria pareiškėjui suteikta teisė rinkti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą iš savivaldybės teritorijoje esančių atliekų turėtojų, prieina prie išvados, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą teismui, vykdė funkcijas, susijusias su vietinių rinkliavų administravimu ir buvo tinkamas subjektas kreiptis į teismą dėl nesumokėtos rinkliavos priteisimo. Pareiškėjas, reikalaudamas sumokėti vietinę rinkliavą ar siekdamas ją išsiieškoti / prisiteisti, privalo laikytis Nuostatose įtvirtintos vietinės rinkliavos dydžio apskaičiavimo ir vietinės rinkliavos mokėtojų informavimo apie pareigą sumokėti vietinę rinkliavą tvarkos.

32. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašyme teismo reikalauja iš atsakovo priteisti nesumokėtos vietinės rinkliavos sumas už jam nuosavybės teise priklausančius nekilnojamojo turto objektus (poilsio namelius), esančius adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)). Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė 2020 m. gruodžio 29 d. Pažymas apie atsiskaitymą už vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Nr. (8.2)-5R-2105 ir Nr. (8.2)-5R-2106, kuriose nurodė, kad atsakovas už ginčo laikotarpį iš viso nesumokėjo 535,55 Eur vietinės rinkliavos, bei atsakovo deklaruotu buveinės adresu (duomenys neskelbtini) 2013-2020 m. siųstus mokėjimo pranešimus dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sumokėjimo.

33. Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su pateiktais dokumentais ir įvertinęs, kad atsakovui mokėjimo pranešimai buvo siųsti deklaruotu buveinės adresu (šį adresą atsakovas nurodė ir atsiliepime į prašymą ), pripažino, kad atsakovui buvo žinoma apie prievolę mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra svarbi aplinkybė, jog atsakovas teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė tokį savo adresą, kuriuo pareiškėjas jam ir siuntė mokėjimo pranešimus. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog, kaip pripažino pats atsakovas, pareiškėjas 2017 m. buvo kreipęsis į teismą dėl vietinės rinkliavos įsiskolinimo už nekilnojamojo turto objektus, išieškojimo, t. y. patvirtino, kad atsakovui nuo minėto kreipimosi dienos buvo žinoma apie jo prievolę mokėti vietinę rinkliavą. Aplinkybė, jog atsakovas nereaguoja į mokėjimo pranešimus, raginimus, negali eliminuoti jo pareigos mokėti rinkliavą ir užkirsti kelią pareiškėjui priverstine tvarka išieškoti iš atsakovo teisėtai ir pagrįstai apskaičiuotą rinkliavą, ypač atsižvelgiant į tai, kad atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė tokį savo adresą, kuriuo pareiškėjas jam ir siuntė dokumentus (žr., pvz., LVAT 2019 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1671-261/2019). Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovas buvo informuotas ir žinojo apie pareigą sumokėti vietinę rinkliavą.

34. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad poilsio nameliai, už kuriuos apskaičiuota vietinė rinkliava, nebuvo naudojami pagal paskirtį, todėl atsakovas nelaikytinas „atliekų turėtoju“, o vietinė rinkliava nepagristai paskaičiuota ne pagal faktiškai perduotų tvarkyti atliekų kiekį.

35. LVAT yra išaiškinęs, jog vien faktinė aplinkybė, kad atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Antra vertus, jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pavyzdžiui, valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018; 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2491-442/2018). LVAT taip pat laikosi nuostatos, kad tokiu atveju įrodinėjimo našta tenka atsakovui (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016).

36. Byloje esantys valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašai patvirtina, kad aktualiu laikotarpiu atsakovui nuosavybės teise priklausė poilsio nameliai (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), o tai leidžia pripažinti, jog atsakovas atitiko vieną iš ginčo vietinės rinkliavos požymių – nuosavybės ar kita teise valdyti ir naudoti nekilnojamąjį turtą Neringos savivaldybės teritorijoje. Aplinkybės kad poilsio nameliai yra Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje, sprendžiant šį ginčą teisiškai nereikšminga. Pareiškėjo pateikti dokumentai patvirtina, kad prašoma priteisti vietinės rinkliavos suma už ginčo laikotarpį apskaičiuota Nuostatuose nustatyta tvarka ir taikant šiame norminiame akte nustatytą dydį.

37. Iš paminėto teisinio reguliavimo seka, kad asmuo, kuris yra vietinės rinkliavos mokėtojas, kartu su kitais vietinės rinkliavos mokėtojais turi kolektyviai padengti visas komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidas, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu yra apskaičiuojamas vietinės rinkliavos dydis (pagal atliekų kiekį, ar pagal turimo nekilnojamojo turto plotą). Tai savo ruožtu lemia, kad net ir tais atvejais, kai vietinės rinkliavos mokėtojas faktiškai atitinkamais laikotarpiais nepriduoda komunalinių atliekų jų tvarkytojui, jis vis tiek turi sumokėti bent minimalaus dydžio vietinę rinkliavą. Tačiau tokią teisę – mokėti minimalaus dydžio rinkliavą ar būti atleistam nuo jos mokėjimo, asmuo gali įgyti tik tais atvejais, kai jis nustatyta tvarka kompetentingos institucijos yra atleidžiamas nuo visos ar dalies rinkliavos mokėjimo.

38. Pagal Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 3 punktą lengvatas vietinių rinkliavų mokėtojams nustato atitinkamos savivaldybės taryba savo sprendimu. Byloje nagrinėjamu atveju tokiu teisės aktu galėtų būti Lengvatų suteikimo tvarka, pagal kurios nustatytą tvarką ir sąlygas asmuo galėtų įgyti teisę mokėti mažesnio dydžio rinkliavą ar būti atleistas nuo jos mokėjimo. Susipažinusi su atsakovo, kuriam šiuo atveju tenka įrodinėjimo našta, argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra surinkta pakankamai duomenų (pateikta įrodymų), jog atsakovas nekilnojamojo turto objektais nesinaudojo, jais disponuojant (plačiąja prasme) komunalinės atliekos nesusidarė ir negalėjo susidaryti.

39. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės (atsakovas nuosavybės teise valdo poilsio namelius) lemia tai, jog pagal 2008 m. Nuostatų 8 punktą ir 2017 m. Nuostatų 4 punktą ginčo laikotarpiu atsakovas buvo vietinės rinkliavos mokėtojas ir privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad atsakovas byloje aptariamu laikotarpiu vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą nesumokėjo.

40. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, jog dėl vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. už nekilnojamojo turto objektus tarp tų pačių šalių kilęs ginčas jau yra išspręstas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 13 d. sprendimu. Teisėjų kolegija pažymi, jog minimoje byloje buvo konstatuota, jog pareiškėjas atsakovui skaičiavo vietinę rinkliavą už ne jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, todėl pareiškėjo prašymas buvo atmestas. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje rinkliava yra paskaičiuota už atsakovui priklausančius objektus, dėl kurios ginčas teisme nebuvo sprendžiamas.

41. Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjui iš atsakovo UAB „Agrolain“ priteisė vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., pirmosios instancijos teismo sprendimas šiuo aspektu keičiamas, pareiškėjui iš atsakovo UAB „Agrolain“ priteisiant 290,86 Eur dydžio vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą nepriemoką.

42. Apeliaciniame skunde prašoma atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nėra nurodyta nei patirtų išlaidų aritmetinė išraiška, nei pagrindimas, išskyrus žyminio mokesčio sumokėjimą kreipiantis į LVAT. Todėl atsakovo pareikštas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas tik priteisiant atsakovui žyminio mokesčio (12 Eur), sumokėto kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą, sumą, apskaičiuotą atsižvelgiant į galutiniu procesiniu sprendimu tenkinamą pareiškėjo materialinių teisinių reikalavimų apimtį (54 proc.), t. y. atsakovui priteistina 5,52 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 3 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Agrolain“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 10 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Agrolain“ pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui 290,86 Eur (du šimtus devyniasdešimt eurų ir aštuoniasdešimt šešis euro centus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Likusią pareiškėjo prašymo dalį atmesti kaip nepagrįstą.“

Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Agrolain“ iš pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro 5,52 Eur (penkis eurus penkiasdešimt du centus) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė