e3e67018-2598-4249-b083-c856f1d760b8 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-4025-402/2015Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01527-2015-7Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.;15.2.3.2.;

74. KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 30 d. Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė, sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui S.S. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovui Albinui Algimantui Pliaugai,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S.S. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.PareiÅ¡kėjas skunde (b.l.

4) ir teismo posėdžio metu nurodė, jog jis nuo 2013 m. sausio mėnesio buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamasis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemeliai Kauno TI yra maži, duÅ¡uose trÅ«ko laiko nusiprausti. Kamerų apÅ¡vietimas blogas, o jose nesant Å¡ilto vandens, indus plaudavo Å¡altu vandeniu. Kamerose jauni suimtieji dienÄ ir naktį leido trankiÄ muzikÄ , dėl to turėjo save sužaloti, kad bÅ«tų iÅ¡gabentas į laisvės atėmimo vietų ligoninę.

Dėl tokio laikymo sÄ lygų patyrė fizinę, psichinę ir moralinę žalÄ . PareiÅ¡kėjas teigia patyręs neturtinę žalÄ , kuriÄ vertina 5 000 Eur.Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas, Kauno tardymo izoliatorius (toliau – ir Kauno TI), atsiliepime į skundÄ ir atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjui visÄ kalinimo laikÄ Kauno TI teko nuo 2,36 iki 15,40 kv.m. ploto. Laikymas mažo ploto sÄ lygomis buvo nereguliarus.

Nurodė, jog pareiÅ¡kėjo skundo teiginiai apie tai, jog kamerose, kuriose jis buvo kalinamas, trÅ«ko oro ir Å¡viesos neatitinka tikrovės, jokių objektyvių duomenų patvirtinti skunde nurodytoms aplinkybėms pareiÅ¡kėjas teismui nepateikė ir per visÄ buvimo laikÄ tardymo izoliatoriuje nesikreipė į izoliatoriaus administracijÄ ar Visuomenės sveikatos centrÄ dėl ploto trÅ«kumo ar kitų kalinimo sÄ lygų. Kauno TI kamerų įrengimas atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus, todėl pareiÅ¡kėjo pretenzijos yra nepagrįstos.

Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovo dėl jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ patyrė Kauno tardymo izoliatoriuje (toliau – Kauno TI) nuo 2013 m. sausio 10 d.ABTÄ® 15 str. 1 d. 3 p. numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas ir dėl turtinės bei neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo.

Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės pareiga atlyginti žalÄ pagal CK 6.271 str. nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

CK 6.271 str. 1 d. yra nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos 4 sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 str. yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, vieÅ¡ajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sÄ lygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ , kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais (neveikimu) jam esant Kauno TI teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis, atlyginimo.

Savo reikalavimÄ pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės grindė tuo, kad, pažeidžiant galiojančius teisės aktus (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijÄ , KonstitucijÄ , Higienos normÄ HN 76:2010, kitų teisės aktų reikalavimus), jis buvo laikomas perpildytose patalpose. Kaip vienÄ iÅ¡ pagrindinių argumentų dėl neturtinės žalos atsiradimo pareiÅ¡kėjas nurodė, kad buvo laikomas patalpose, kuriose vienam asmeniui teko mažesnis plotas, negu numatyta teisės aktais. Tačiau atsižvelgtina į LVAT suformuotÄ teisminę praktikÄ , kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ turi bÅ«ti pagrįstas ne vien tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, bet ir pačios žalos padarymu.

IÅ¡ to seka, kad vien teiginys, jog mažesnis gyvenamosios patalpos plotas sukėlė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nežmoniÅ¡kas, antisanitarines sÄ lygas neturtinės žalos atlyginimui nelaikytinas pakankamu pagrindu. Å iuo atveju, ABTÄ® normos pareiÅ¡kėjui numato pareigÄ Ä¯rodyti, kad tokie veiksmai tiesiogiai įtakojo pareiÅ¡kėjÄ ir Å¡i įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes bei neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves (ABTÄ® 13 str., 20 str., LVAT teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A4-246/2007 ir kt.).Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymu Nr. V-124 ,,Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančiam vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 punktu nustatyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

PareiÅ¡kėjo kameros kortelė bei atsakovo atstovo pateiktos 2015-09-30 pažymos Nr. II-5711 duomenys apie jo laikymÄ Kauno TI patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas Kauno TI buvo laikomas nuo 2013-01-10 iki 2014-02-11. PareiÅ¡kėjas Å¡iuo laikotarpiu buvo patalpintas į kameras Nr. 157, 242, 232, 346, 154, 203, 233, 207, 140, 221. Pagal minėtus duomenis nustatyta, jog pareiÅ¡kėjui kalint Kauno TI teisės aktuose reglamentuotas reikalavimas dėl 3,6 kv.m. ploto nebuvo užtikrintas 175,5 paras. Å ie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas pareiÅ¡kėjo reikalavimų pagrįstumÄ .Darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjui vertinamuoju laikotarpiu kalint Kauno TI 175,5 paras nebuvo užtikrinta jo teisė į kalinimÄ nustatyto dydžio gyvenamojo ploto kameroje, taip pažeidžiant jo subjektinę teisę atlikti bausmę tinkamo ploto gyvenamosiose patalpose.

Atsakovas atsiliepime neginčija fakto, jog nustatyti teisės aktų reikalavimai gyvenamojo ploto normai tam tikrÄ laikÄ buvo pažeisti.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t.y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ .

LVAT praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-28 sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)). LVAT, formuodamas administracinių teismų praktikÄ , yra konstatavęs, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerÄ , atitinkančiÄ teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009), tačiau nustatant padarytos žalos dydį, privalu atsižvelgti į bylos aplinkybes.Kaip jau minėta, Kauno TI, pažeidžiant reglamentuotÄ minimaliÄ gyvenamojo ploto normÄ , pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas 175,5 paras pažeidžiant teisės aktų nustatytÄ minimaliÄ ploto normÄ .

Pažymėtina, kad Kauno TI yra kamerų tipo įstaiga, todėl asmens judėjimo laisvė yra griežtai reglamentuota. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Ä®vertinus pažeidimo trukmę, jo pobÅ«dį, neesant duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas dėl netinkamų laikymo sÄ lygų bÅ«tų kreipęsis į Kauno TI administracijÄ , kad jo sveikatos bÅ«klė jam kalint Kauno TI bÅ«tų pablogėjusi, taip pat neesant įrodymų apie tai, kad atsakovo atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgęsis, atsižvelgiant į Å¡iuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 900 Eur ir Å¡i suma priteistina iÅ¡ atsakovo.Skundo motyvas, jog nėra užtikrinamas natÅ«ralus apÅ¡vietimas, yra nepagrįstas, kadangi atsakovas patvirtino, kad Kauno TI kamerų įrengimas atitinka Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 patvirtintas Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisykles (14.1 punktÄ ), t.y. kamerose įrengti langai, užtikrinantys natÅ«raliÄ dienos Å¡viesÄ , tai patvirtina į bylÄ pateiktos nuotraukos. Be to, pagal Suimtųjų ir nuteistųjų kamerų tvarkymo, kuriose patys gyvena tvarkos apraÅ¡o patvirtinto Kauno TI direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1-88 5 ir 6 punktus, atsakingas už kameros tvarkymÄ asmuo patikrinimų metu turi įvardinti atsiradusius trÅ«kumus ir gedimus, taip pat palaikyti kameroje Å¡varÄ ir tvarkÄ , t.y. plauti grindis, sanitarinius įrengimus, vėdinti patalpas, valyti langus ir t.t..

Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipiÄ sis į Kauno TI administracijÄ su praÅ¡ymu įjungti dirbtinį apÅ¡vietimÄ , dėl kameroje esančios tamsos. Higienos normos HN 76:2010 24 punkte reglamentuota, jog gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ir kondicionavimo sistema. Tai reiÅ¡kia, jog vėdinimas vyksta per atveriamus langus, o tokiÄ aplinkybę patvirtina į bylÄ pateiktos foto nuotraukos. Paneigtinas pareiÅ¡kėjo teiginys, jog į kamerÄ nepatenka grynas oras.

IÅ¡ teismui pateiktų nuotraukų matyti, kad kamerose orlaidės atsidaro, todėl darytina iÅ¡vada, jog grynas oras į kamerÄ patenka.Atsakovo atstovas nurodė, kad Kauno visuomenės sveikatos centras reguliariai tikrina Kauno TI kamerų mikroklimatÄ (oro temperatÅ«rÄ ir drėgmę). Kamerų mikroklimato parametrai iÅ¡ esmės atitinka minėtos Higienos normos reikalavimus. Byloje nėra jokių duomenų, kad kamerų apÅ¡vietimas ar mikroklimatas turėjo įtakos pareiÅ¡kėjo fizinei ar psichinei bÅ«senai.

PareiÅ¡kėjo skunde nurodyti argumentai, kad jo teisės buvo pažeistos dėl kiemelio dydžio ir galimybės vienÄ valandÄ per parÄ pasivaikščioti gryname ore yra atmestini, kadangi, atsakovo pateikti duomenys į bylÄ nurodo, jog pasivaikščiojimų laikas yra reglamentuotas suėmimo vykdymo įstatymo 29 str. 1 d. ir jame yra įtvirtinta suimtųjų teisė kasdien ne mažiau nei vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Å iÄ teisę įtvirtina ir sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 11 punktas. Pareiškėjui ši teisė buvo užtikrinta, Kauno tardymo izoliatoriuje įrengti 16 pasivaikščiojimo kiemelių, kurių plotai yra nuo 11,22 kv.m. iki 17,43 kv.m. Teisės aktai nereguliuoja pasivaikščiojimo kiemelių plotų ir nenustato vienam asmeniui ploto normos. Atsakovas taip pat nurodo jog Tardymo izoliatoriaus administracija organizuoja užimtumo užsiėmimus su suimtaisiais ir išvardina galimų užsiėmimų formas (kompiuterių klasė, knygos, socialinis ir teisinis švietimas ir t.t.).

Todėl pareiÅ¡kėjo skunde nurodyti argumentai dėl pasivaikščiojimų trukmės ir kiemelių plotų yra atmestini. Pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalį bei Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems turi bÅ«ti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba duÅ¡u. Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. rugsėjo 13 d.

įsakymu Nr. 1-88 patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų naudojimosi duÅ¡u tvarkos apraÅ¡o 7 ir 8 punktai numato kiekvienam suimtajam ir nuteistajam galimybę 10 min. pasinaudoti duÅ¡u ir esant atitinkamoms sÄ lygoms naudojimosi duÅ¡u terminas gali bÅ«ti pratęstas iki 5 min. Minėtas aplinkybes patvirtino ir pats pareiÅ¡kėjas savo skunde, pažymėdamas tik tai, kad tam skirta per mažai laiko. Taigi Kauno TI užtikrina suimtųjų ir nuteistųjų teisė pasinaudoti duÅ¡u, ne rečiau kaip kartÄ per savaitę, kaip numatyta Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos:

Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 76:2010) 68 punkte. Atsakovo veiksmuose neteisėtos veiklos požymių nėra, dėl to pareiÅ¡kėjo argumentai dėl jo teisių pažeidimo Å¡iuo klausimu yra atmestini.Higienos normos HN 76:2010 27 punkte nėra reglamentuota, kad kamerų tipo patalpose turi bÅ«ti įrengta karÅ¡to vandens tiekimo sistema, todėl Å¡io punkto pažeidimas nenustatytas.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog kamerose jauni suimtieji dienÄ ir naktį leido trankiÄ muzikÄ , dėl to turėjo save sužaloti, kad bÅ«tų iÅ¡gabentas į laisvės atėmimo vietų ligoninę.

Byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į Kauno TI dėl to, kad jauni suimtieji dienÄ ir naktį leidžiÄ trankiÄ muzikÄ .IÅ¡ byloje esančios pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos matyti, jog nėra įrašų, patvirtinančių neigiamÄ Ä¯takÄ pareiÅ¡kėjo sveikatai dėl laikymo Kauno TI sÄ lygų. PareiÅ¡kėjas buvimo Kauno TI laikotarpiu kelis kartus kreipėsi į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos psichiatrÄ dėl sutrikusio miego ir kitų neigiamų iÅ¡gyvenimų, nustatyta TLK6 diagnozė              F10.2 (Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas.).

Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo psichinės sveikatos sutrikimai iÅ¡ esmės yra sÄ lygoti alkoholinės abstinencijos bÅ«klės, o ne laikymo Kauno TI sÄ lygų. IÅ¡ pirmiau iÅ¡dėstyto darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo sveikatos stoviui laikymo Kauno TI sÄ lygos neturėjo įtakos. Psichologo konsultacija taip pat nerodo, kad kalinimas Kauno TI turėjo neigiamos įtakos pareiÅ¡kėjo psichologinei bÅ«senai.LVAT ir EŽTT formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.).

LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Todėl teismas vertina, kad likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, dėl to detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės tik deklaratyviai nurodė, aplinkybes kaip pažeidžiančias jo teises ir, jo manymu, duodančias pagrindÄ reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiÅ¡kai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų), taip pat ir priežastinio ryÅ¡io, kaip vienos iÅ¡ privalomų neturtinės žalos pasireiÅ¡kimo sÄ lygų.

Kaip jau buvo paminėta, sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 pabrėžė, kad įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas).

PareiÅ¡kėjui tik įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokių duomenų pareiÅ¡kėjas teismui nepateikė, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas, pateikdamas tik deklaratyvius teiginius, neįrodė paties neturtinės žalos egzistavimo fakto. Dėl paminėtų priežasčių pareiÅ¡kėjo skundas dalyje dėl kitų kalinimo sÄ lygų atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui S.S. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 900 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Dėl kitos reikalavimų dalies skundÄ atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                    Natalja Zelionkienė