e3e57a6e-2d47-49a9-89a7-e53bd8d47674 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-526-260/2016,Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07528-2015-0,Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.7.5.; 1.3.7.7.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.; 3.3.1.21.(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 19 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus TamaÅ¡ausko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Armido“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-12391-945/2015 pagal ieÅ¡kovės UAB „Armido“ ieÅ¡kinį atsakovei R.

P. dėl žalos atlyginimo priteisimo. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė UAB „Armido“ 2015 m. balandžio 16 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (t. I, b. l. 3-5,), kuriame prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 22 176 Eur, 6 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas, bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, jog atsakovė nuo 2011 m. kovo 25 d. iki 2014 m. vasario 4 d. dirbo ieÅ¡kovės buhaltere. Atsakovė dirbo 1 val. per dienÄ už 6,06 Lt valandinį darbo užmokestį.

Dirbdama atsakovė į savo sÄ skaitÄ neteisėtai pervedė 41 105,11 Lt (11 905 Eur). Sumos buvo pervedamos po kelis kartus per mėnesį, jos nebuvo apmokestinamos. Be to, atsakovė laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 22 d. iki 2013 m. lapkričio 9 d. pervedė R. M. įmonei ne pagal pastarosios įmonės iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas, ieÅ¡kovei neturint su įmone jokių sutartinių santykių, 11 572,11 Lt (3 351,51 Eur). Taip pat 2011 m. rugpjūčio 12 d. ieÅ¡kovės lėšomis atsakovė neteisėtai apmokėjo už (duomenys neskelbtini) seminarÄ 175,50 Lt (50,83 Eur).

Po darbo sutarties su atsakove nutraukimo ieÅ¡kovė 2014 m. vasario 6 d. sudarė sutartį su auditorių kompanija UAB „Grand Thornton Rimess“. Siekiant perduoti auditorių kompanijai buhalterinės apskaitos registrus už ankstesnį laikotarpį paaiÅ¡kėjo, jog Å¡ių dokumentų atsakovė neparengė. Už buhalterinės apskaitos sutvarkymÄ audito kompanijai ieÅ¡kovė sumokėjo 23 716 Lt (6 869 Eur). IeÅ¡kovė su praÅ¡ymu kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijÄ , tačiau 2015 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), priimtu darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), jį buvo atsisakyta priimti dėl praleisto įstatyme nustatyto trejų mėnesių termino.

Atsakovė R. P. 2015 m. gegužės 25 d. pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį (t. I, b. l. 40-45), kuriame prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį, ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, jog reikalavimo dalis dėl jos sau pervestų lėšų yra nepagrįsta, kadangi Å¡ias lėšas atsakovė sau pervesdavo kaip su ieÅ¡kovės atstovais suderintÄ darbo užmokestį, kuris nebuvo oficialiai apskaitomas dėl siekio nemokėti didesnių mokesčių. SusitarimÄ patvirtina faktai, jog oficialus nustatytas darbo užmokestis neatitiko darbo pobÅ«džio ir apimties, jog įmonės vadovas ir akcininkai turėjo prisijungimÄ prie sÄ skaitos, jie matė atsakovės atliekamas operacijas ir jokių pretenzijų jai nereiÅ¡kė, patvirtino įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus.

Laikė, jog Å¡iam reikalavimui taikytinas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas, kurį prašė taikyti. Nurodė pripažįstanti ieÅ¡kinio dalį dėl R. M. įmonei pervestų lėšų iÅ¡ieÅ¡kojimo, kadangi 2012 m. rugpjūčio 13 d. įsigijo automobilį, kuris buvo remontuojamas ieÅ¡kovės lėšomis, Å¡ias lėšas, ieÅ¡kovės atstovų sutikimu, atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės pasiskolinus. (duomenys neskelbtini) lėšos buvo pervestos už seminarÄ , kuriame atsakovė dalyvavo su įmonės vadovų žinia.

UAB „Grand Thorton Rimess“ pervestos neadekvačios, neprotingai didelės sumos, neatitinkančios rinkos kainų. PraÅ¡oma priteisti suma neatitinka audito kompanijos iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų turinio, iÅ¡ sÄ skaitų neaiÅ¡ku, kiek buvo sumokėta už ankstesnio laikotarpio buhalterinės apskaitos dokumentų sutvarkymÄ , o reikalavimas dėl 6% dydžio procesinių palÅ«kanų priteisimo neatitinka įstatymo reikalavimų. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimu (t.

II, b. l. 62-69) ieÅ¡kovės UAB „Armido“ ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies, priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 15 367,08 Eur žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ , skaičiuojant jas nuo 2015 m. balandžio 17 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 461,01 Eur žyminio mokesčio, 908,69 Eur atstovavimo iÅ¡laidų. Teismas, įvertinęs aplinkybę, jog ieÅ¡kovę su atsakove siejo darbo santykiai, jog tiesioginės atsakovės darbo funkcijos buvo susijusios su disponavimu ieÅ¡kovės banko sÄ skaitose esančiomis lėšomis, jog atsakovė yra kaltinama netinkamu darbinių funkcijų vykdymu ir dėl to ieÅ¡kovė patyrė žalÄ , pripažino byloje reiÅ¡kiamÄ reikalavimÄ atitinkančiu darbo teisėje įtvirtintÄ materialinės atsakomybės instituto sudėtį, todėl ginčo santykiui taikė specialiosiomis pripažintinas darbo teisės normas, reglamentuojančias materialinę atsakomybę bei atmetė ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl reikalavimų patenkinimo remiantis civilinėje teisėje įtvirtintu nepagrįsto turto gavimo institutu.

Teismas, atsakovei pripažinus, jog lėšos R. M. įmonei iÅ¡ ieÅ¡kovės sÄ skaitos buvo iÅ¡mokėtos finansuojant atsakovės įsigytos transporto priemonės remonto iÅ¡laidas, nustačius, kad atsakovės iÅ¡laidų padengimui naudoti ieÅ¡kovės lėšas nebuvo teisinio pagrindo, o atsakovei pripažinus pareigÄ grÄ Å¾inti nurodytÄ lėšų sumÄ , reikalavimÄ dėl 3 351,51 Eur sumos priteisimo ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės tenkino. Teismas, spręsdamas dėl atsakovės į savo sÄ skaitÄ pervestų lėšų, nustatė, jog, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nepateikė jokių faktinį susitarimÄ dėl kitokio darbo užmokesčio dydžio nei nurodyta darbo sutartyje patvirtinančių įrodymų bei į tai, jog jos pozicijÄ dėl savo elgesio pagal Å¡alių pasiektÄ susitarimÄ paneigia faktas, jog atsakovė sumas į savo sÄ skaitÄ persivesdavo nereguliariai, be to pradžioje pervesdavo sumas, atitinkančias Å¡alių raÅ¡ytinį susitarimÄ , vėliau – ženkliai didesnes.

Kaip tos sumos buvo apskaičiuotos ir kodėl atsakovė nusprendė pervesti bÅ«tent tokias, o ne kitokias sumas, bylos nagrinėjimo metu negalėjo paaiÅ¡kinti nei ji, nei jos atstovas. Teismas laikė, jog, net jeigu egzistavo susitarimas dėl kitokio, nei numatyta darbo sutartyje, darbo užmokesčio, atsakovė, bÅ«dama buhaltere, turėdama specialių žinių Å¡iuo klausimu, negalėjo nesuprasti, jog jo oficialiai neįforminant ir lėšų neapskaitant toks susitarimas yra neteisėtas, todėl privalėjo aiÅ¡kiai suprasti, jog jos į savo sÄ skaitÄ pervedamos sumos nelaikytinos darbo užmokesčiu.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovė ne tik negalėjo nesuprasti, kad neapskaitydama lėšų kaip darbo užmokesčio, ji negalės įrodyti Å¡ių lėšų iÅ¡mokėjimo sau pagrįstumo, bet ir kaip buhalterė, nesant buhalterinės apskaitos dokumentų, negalės pateisinti lėšų pervedimo iÅ¡ bendrovės sÄ skaitos. Todėl Å¡ių aplinkybių pagrindu teismas vertino, jog atsakovė ne tik be pagrindo pervedinėjo sau lėšas, bet ir netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitÄ , Å¡ių lėšų neapskaitydama.

AnalogiÅ¡kai teismas vertino ir atsakovės argumentus, kuriais ji nurodė, jog į savo sÄ skaitÄ pervestas lėšas ji iÅ¡grynino ir perdavė kaip darbo užmokestį kitiems ieÅ¡kovės darbuotojams bei bankiniuose pavedimuose nurodytų paskirčių. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teismas sprendė, jog atsakovė Å¡iuos veiksmus atliko sÄ moningai ir iÅ¡ esmės neteisėtai, tiesioginiais tyčiniais veiksmais, dėl kurių ieÅ¡kovė patyrė žalÄ . Teismas laikė, jog tarp tyčinių veiksmų ir kilusių pasekmių egzistuojant tiesioginiam ryÅ¡iui, vadovaujantis DK 255 straipsnio 1 punktu, yra pagrindas atsakovės atžvilgiu taikyti neribotÄ materialinę atsakomybę.

Teismas sprendė, jog ieÅ¡kovė įrodė reikalavimÄ priteisti jai iÅ¡ atsakovės neteisėtais atsakovės veiksmais pervedant į savo sÄ skaitÄ 41 105,11 Lt (11 905 Eur) padarytos žalos atlyginimÄ . Vertindamas reikalavimÄ dėl (duomenys neskelbtini) pervestų lėšų pripažinimo ir jo priteisimo pagrįstumo iÅ¡ atsakovės, teismas nustatė, jog ieÅ¡kovė neįvardijo aplinkybių nulėmusių Å¡io veiksmo neteisėtumÄ , neįrodinėjo aplinkybės, jog atsakovė neturėjo teisės dalyvauti su darbo funkcijų vykdymu susijusiuose mokymuose darbdavio lėšomis, neteikė į bylÄ Ä¯rodymų, kurie leistų spręsti, jog atsakovė, kaip įmonės darbuotoja, atitinkamame seminare nedalyvavo.

Atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) neiÅ¡rašė sÄ skaitos ieÅ¡kovei, sprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė materialinės atsakomybės taikymo sÄ lygų Å¡iam reikalavimui reikÅ¡ti egzistavimo ir dėl Å¡io reikalavimo ieÅ¡kinį atmetė. Teismas, spręsdamas dėl iÅ¡laidų buhalterinei apskaitai sutvarkyti, nustatė, jog ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad audito kompanijai buvo perduoti visi ir tik atsakovės ieÅ¡kovei perduoti dokumentai.

Teismas, neturėdamas galimybės palyginti dokumentų sudėties, laikė, jog nėra galimybės konstatuoti, kad ieÅ¡kovė neįvykdė jai, kaip darbdaviui, tenkančios pareigos tinkamai įforminti dokumentų perėmimÄ iÅ¡ atsakovės, todėl neturėjo pagrindo spręsti, jog finansinės atskaitomybės dokumentų patikslinimÄ ir papildomas ieÅ¡kovės mokestines prievoles nulėmė bÅ«tent atsakovės veiksmai netinkamai tvarkant buhalterinę apskaitÄ . Atsakovė paaiÅ¡kino, jog jos perduoti dokumentai galėjo bÅ«ti su spragomis, tačiau ieÅ¡kovė į atsakovę dėl Å¡ių spragų paÅ¡alinimo nesikreipė.

Teismas sprendė, kad nesikreipimo į atsakovę faktas, sprendžiant klausimÄ dėl priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir žalos pakankamumo gali bÅ«ti vertinamas, tačiau nepaneigia paties fakto, jog darbo funkcijas atsakovė vykdė netinkamai, dėl ko darbdaviui atsirado bÅ«tinybė atlikti su trÅ«kumų Å¡alinimu susijusius veiksmus, kas objektyviai sÄ lygojo papildomų iÅ¡laidų atsiradimÄ . IeÅ¡kovei įvykdžius pareigÄ pateikti įrodymus, jog buhalterinę apskaitÄ atsakovė vedė netinkamai, nėra pagrindo spręsti, jog visos audito kompanijos teiktos papildomos paslaugos buvo susiję su atsakovės darbo trÅ«kumų likvidavimu.

Teismas atkreipė dėmesį, jog netinkamo darbo funkcijų vykdymo Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė nesiejo su tyčiniais atsakovės veiksmais, netinkamÄ buhalterinių dokumentų tvarkymÄ galėjo sÄ lygoti ir atsakovės nekompetencija. Todėl, ieÅ¡kovei pripažinus faktÄ , jog su atsakove visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis nebuvo sudaryta, sprendė, jog pripažinus reikalavimÄ dėl iÅ¡laidų buhalterinei apskaitai sutvarkyti iÅ¡ dalies pagrįstu, turi bÅ«ti taikoma DK 254 straipsnyje nurodyta ribota materialinė atsakomybė, siejant maksimalų atlygintinos žalos dydį su atsakovės trijų mėnesių vidutiniu darbo užmokesčiu.

Ä®vertinęs faktÄ , kad atsakovei kiekvienÄ darbo dienÄ buvo skaičiuojama po vienÄ darbo valandÄ ir už jÄ mokama po 6,06 Lt, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. A1-646 esant nustatytam vidutiniam penkias dienas per savaitę dirbusio asmens mėnesio darbo dienų skaičius 2015 m. - 21, laikė, jog atsakovės vidutinis mėnesio darbo užmokestis atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ sudarė 127,26 Lt, kad už tris mėnesius sudaro 381,78 Lt arba 110,57 Eur.

Kadangi Å¡i suma yra ženkliai mažesnė už iÅ¡laidas buhalterinei apskaitai sutvarkyti, teismas pripažino, jog Å¡ios sumos priteisimas ieÅ¡kovei užtikrins materialinės atsakomybės taikymÄ , iÅ¡ kitos pusės, nepažeis ir atsakovės interesų. Dėl Å¡ių priežasčių teismas priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei 110,57 Eur, o likusiÄ reikalavimo dalį atmetė, konstatuodamas, jog Å¡ias iÅ¡laidas ieÅ¡kovė patyrė savo rizika. ReikalavimÄ priteisti procesines palÅ«kanas teismas patenkino iÅ¡ dalies, nurodė, jog, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nėra Å«kio subjektas, todėl jos atžvilgiu taikomos ne ieÅ¡kinyje nurodytos 6 procentų dydžio bet 5 procentų dydžio procesinės palÅ«kanos, pažymėjo, jog bylos nagrinėjimo metu Å¡iÄ aplinkybę pripažino ir ieÅ¡kovės atstovė.

III. Apeliacinio skundo argumentai Apeliaciniame skunde (t. II, b. l. 74-77) ieÅ¡kovė UAB „Armido“ praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimÄ pakeisti, panaikinti sprendimo dalį, kuria buvo atmestas reikalavimas priteisti žalÄ sumoje 6 758,43 Eur ir Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinį patenkinti, taip pat priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, jog teismas priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ pažeidė materialinės teisės normas, reguliuojančias materialinės atsakomybės taikymÄ bei procesines teisės normas, susijusias su įrodymų vertinimo taisyklėmis.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas, pilnai netenkindamas reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovės bendrovės patirtas buhalterinės apskaitos iÅ¡laidas, nepagrįstai nustatė faktinę aplinkybę, kad ieÅ¡kovė nesiejo atsakovės netinkamo darbo funkcijų vykdymo su tyčiniais jos veiksmais. Teismas teisingai ir pagrįstai nurodė, kad atsakovė pervesdama sau į sÄ skaitÄ pinigines lėšas atliko tyčinius veiksmus, tarp kurių ir kilusių pasekmių egzistuoja tiesioginis ryÅ¡ys.

Netinkamai tvarkydama bendrovės apskaitÄ atsakovė slėpdavo piniginius pavedimus į savo sÄ skaitÄ arba R. M. įmonei. Todėl pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepagrįstai sprendė, jog netinkamÄ buhalterinių dokumentų tvarkymÄ galėjo sÄ lygoti atsakovės nekompetencija. Tokiu bÅ«du prieÅ¡taraujama jau nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Teismas neatsižvelgė į tai, jog neteisėtumas civilinėje teisėje gali pasireikÅ¡ti ne tik savo subjektinės pareigos pažeidimu, bet ir piktnaudžiavimu teise.

Kiekviena subjektinė teisė turi tam tikras ribas, kurios, įgyvendinant teisę, negali bÅ«ti peržengtos. Teismas nepagrįstai sprendė dėl ieÅ¡kovės audito kompanijai iÅ¡mokėtos sumos neadekvatumo ir neobjektyvumo, nepagrįstai sutapatino atsakovės darbo užmokestį su audito kompanijos darbo įkainiais. Pirmosios instancijos teismo nustatytas atlygis už buhalterinių duomenų atstatymÄ už tris metus nurodant, jog jis neturi bÅ«ti didesnis nei buhalterės darbo užmokestis, prieÅ¡tarauja protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principams.

Nurodo, jog už einamojo laikotarpio apskaitÄ buvo mokama po 500 Lt per mėnesį, bet už buhalterinių duomenų patikrinimÄ ir atstatymÄ buvo atsiskaitoma pagal laiko sÄ naudas, kadangi Å¡is darbas reikalauja daugiau pastangų, laiko, didesnės kompetencijos. Teismas nepagrįstai pripažino, jog ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad audito kompanijai buvo perduoti visi tik atsakovės ieÅ¡kovei perduoti dokumentai. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas prieÅ¡tarauja savo sprendime padarytai iÅ¡vadai dėl atsakovės nesÄ Å¾iningumo.

Atsakovės nesÄ Å¾iningumas konstatuotas ne tik piktnaudžiaujant savo pareigomis ir teisėmis dirbant buhaltere, bet ir duodant paaiÅ¡kinimus byloje. Nurodo, kad vertinant pateiktus įrodymus teismas privalo bÅ«ti nuoseklus, tačiau nenuosekliai padarė prielaidÄ , jog ieÅ¡kovė gali bÅ«ti nesÄ Å¾ininga, reikalaudama žalos atlyginimo. Teismas, negavęs duomenų dėl buhalterijos duomenų atstatymo darbų įkainių, nevertino aplinkybės, jog atsakovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių audito kompanijos įkainių neadekvatumÄ , todėl privalėjo ieÅ¡kovės pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus įvertinti, tačiau to nepadarė.

Atsakovė R. P. atsiliepimo į apeliacinį skundÄ nepateikė. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Armido“ teismui pateikė ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovės 22 176 Eur, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.

Kauno apylinkės teismas šį ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies – priteisė iÅ¡ atsakovės R. P. ieÅ¡kovei UAB „Armido“ 15 367,08 Eur žalos atlyginimÄ , 5 % dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ , skaičiuojant nuo ieÅ¡kinio priėmimo dienos (2015 m. balandžio 17 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 461,01 Eur žyminio mokesčio, 908,69 Eur atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Likusioje dalyje teismas ieÅ¡kinį atmetė. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė UAB „Armido“ ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas nepagrįstai pilnai netenkino ieÅ¡kovės UAB „Armido“ reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovės R.

P. bendrovės patirtas buhalterinės apskaitos atstatymo iÅ¡laidas. Apeliantė teigia, kad jos reikalavimas priteisti 6 869 Eur sumokėtÄ audito kompanijai UAB „Grant Thorton Rimess“ už buhalterinės apskaitos atstatymÄ buvo teismo sprendimu nepagrįstai patenkintas minimaliai – 110,57 Eur, atsakovės atžvilgiu taikant DK 254 str. nurodytÄ ribotÄ materialinę atsakomybę. Todėl laiko, jog skundžiamas teismo sprendimas dalyje dėl nepatenkinto ieÅ¡kinio reikalavimo yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl netinkamo materialinės ir procesinės teisės normų taikymo bei netinkamo įrodymų vertinimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ pagal ieÅ¡kovės UAB „Armido“ apeliacinį skundÄ , su ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentais nesutinka, sprendžia, jog apeliacinis skundas yra netenkintinas, o apeliaciniu skundu apskųsta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra teisėta bei pagrįsta, todėl nekeistina.Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus iÅ¡samiai iÅ¡tirti Å¡alių pateiktus paaiÅ¡kinimus, argumentus ir įrodymus be iÅ¡ankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbÅ«s sprendimo priėmimui.

Sprendimo motyvavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai ( Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartis P. Å . v.

A. D. byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“ byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60).(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011). Dėl Å¡ios priežasties teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , pažymi, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai motyvuotame sprendime tinkamai įvertino reikÅ¡mingas ginčo teisingam iÅ¡nagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.Materialinė atsakomybė pagal darbo teisę yra savarankiÅ¡ka turtinės atsakomybės rÅ«Å¡is.

DK 245 straipsnyje nustatyta, kad materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalÄ kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. Darbuotojo materialinė atsakomybė suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalÄ , padarytÄ neatlikus ar netinkamai atlikus nustatytas darbo pareigas. DK 253 straipsnio, reglamentuojančio darbuotojų materialinės atsakomybės atvejus, 5 punkte nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamo materialinių vertybių saugojimo, 6 punkte – dėl netinkamos materialinių ar piniginių vertybių apskaitos.

Darbuotojų materialinės atsakomybės ribos nustatytos DK 254 straipsnyje, pagal kurį darbuotojas privalo atlyginti visÄ padarytÄ Å¾alÄ , bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, iÅ¡skyrus atvejus, nustatytus DK 255 straipsnyje. DK 255 straipsnio 3 punkte įtvirtinta nuostata, kad darbuotojas privalės atlyginti visÄ Å¾alÄ tuo atveju, kai su juo buvo sudaryta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis. Pagal DK 256 straipsnio 1 dalį visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis gali bÅ«ti sudaroma su darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, iÅ¡davimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe.

Å iomis įstatyminėmis normomis pirmosios instancijos teismas vadovavosi tinkamai ir pagrįstai.Pagrindinis darbuotojo materialinės atsakomybės tikslas – atlyginti darbdaviui padarytus nuostolius. Materialinei atsakomybei taikyti turi bÅ«ti nustatytos tokios sÄ lygos:

1) padaryta žala;

2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu);

3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo;

4) yra pažeidėjo kaltė;

5) pažeidėjas ir nukentėjusi šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo teisiniais santykiais;

6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (DK 246 straipsnis). Materialinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai yra visos DK 246 straipsnyje nurodytos pažeidėjo materialinės atsakomybės sÄ lygos. Nustačius nurodytas materialinės atsakomybės sÄ lygas, Å¡i atsakomybė darbuotojui taikoma nepriklausomai nuo to, ar už veiksmus (neveikimÄ ), dėl kurių padaryta žala, darbuotojui buvo taikyta drausminė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė, nes, minėta, materialinė atsakomybė pagal darbo teisę yra savarankiÅ¡ka turtinės atsakomybės rÅ«Å¡is.

Materialinės atsakomybės sÄ lyga – žala yra tikroji tiesioginė žala ir negautos sumos, kurias nukentėjusi Å¡alis bÅ«tų gavusi, jei pažeidėjas bÅ«tų tinkamai įvykdęs savo darbo pareigas. Darbuotojų materialinė atsakomybė paprastai atsiranda dėl tikrosios tiesioginės žalos padarymo, t. y. turto netekimo, sužalojimo ir pan., tačiau galimi atvejai, kai dėl darbuotojo veiksmų, be padarytos tiesioginės žalos, darbdavys praranda tam tikras pajamas, kurias darbuotojas taip pat turėtų atlyginti darbdaviui.

Dar viena iÅ¡ bÅ«tinų materialinių atsakomybės sÄ lygų – neteisėta veika – suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų, tarp jų – lokalinių, nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Darbuotojo teisinė pareiga yra tinkamai atlikti savo pareigas; jo neveikimas gali bÅ«ti pripažintas neteisėtu, kai esant tam tikroms aplinkybėms jis įpareigotas atlikti reikiamus veiksmus. Trečioji materialinės atsakomybės sÄ lyga – priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos.

Analizuojant priežastinį ryšį nustatoma, dėl kieno veikos atsirado ir kokio dydžio žala. Taip pat gali bÅ«ti nustatytas ir netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, kai tam tikri darbuotojo veiksmai (neveikimas) yra sÄ lyga žalai padaryti (pvz., neatliekama ar netinkamai atliekama materialinių vertybių apskaita, neužrakinamas sandėlis, dėl to pavagiamas turtas ir pan.). Pasisakydamas dėl kaltės materialinės darbuotojo atsakomybės atveju kasacinis teismas yra nurodęs, kad kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rÅ«Å¡is (tiesioginė ar netiesioginė tyčia, neatsargumas dėl per didelio pasitikėjimo ar nerÅ«pestingumo) yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Mažeikių nafta“ v.

I. D., bylos Nr. 3K-3-446/2009). Pažymėtina, kad nuo kaltės rÅ«Å¡ies, jos laipsnio priklauso materialinės atsakomybės ribos, dydis. Be to, minėta, bÅ«tinos dar dvi sÄ lygos materialinei atsakomybei atsirasti, bÅ«tent: kad atsakomybės Å¡alys teisės pažeidimo metu bÅ«tų susijusios darbo teisiniais santykiais ir kad žalos atsiradimas bÅ«tų susijęs su darbo veikla. Sutartimi gali bÅ«ti sutarta ir dėl kitų sÄ lygų.IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė iÅ¡ atsakovės jos naudai priteisti bendrovės patirtas buhalterinės apskaitos atstatymo iÅ¡laidas, kurias viso sudarė 6 869 Eur.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis DK 254 str., reglamentuojančiu darbuotojo ribotÄ materialinę atsakomybę, ieÅ¡kovės reikalavimÄ patenkino tik iÅ¡ dalies, priteisė 110,57 Eur. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, kad ieÅ¡kovė UAB „Armido“ nesiejo atsakovės R. P. netinkamo darbo funkcijų vykdymo su tyčiniais atsakovės veiksmais, teigia, jog ieÅ¡kovė teismo procese įrodinėjo atsakovės vykdančios buhalterės paslaugas piktnaudžiavimÄ savo teisėmis, nurodė, jog atsakovės atsakomybę Å¡ios bylos atveju reguliuoja specialusis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas, kurio 11 str. nustatyta buhalterio atsakomybė už buhalterinių įrašų teisingumÄ ir 4 str. nurodyti reikalavimai tvarkomai apskaitos informacijai, kurių atsakovė neatliko.

IeÅ¡kovė pastebėjo, jog atsakovės neteisėtus ir tyčinius veiksmus, pervedant sau į sÄ skaitÄ pinigines lėšas, pirmosios instancijos teismas vertino tinkamai, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių, spręsdamas klausimÄ dėl atsakovės atsakomybės už netinkamÄ buhalterinių dokumentų tvarkymÄ , visiÅ¡kai nepagrįstai ir prieÅ¡taraudamas sprendime nustatytoms faktinėms aplinkybėms, nurodė, jog tokius atsakovės veiksmus galėjo sÄ lygoti jos nekompetencija. Apeliantė tokius pirmosios instancijos teismo teiginius laiko nepagrįstai ir neteisėtais.

Todėl ieÅ¡kovė praÅ¡o Å¡ioje dalyje teismo sprendimÄ pakeisti – ieÅ¡kinį pilnai patenkinti. Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog apeliantė, teigdama, kad dėl atsakovės netinkamai atliktų buhalterės pareigų ji patyrė žalÄ , nes buvo priversta kreiptis į bendrovę dėl buhalterinės apskaitos dokumentų sutvarkymo, nepateikdama jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad audito kompanijai buvo perduoti visi ir tik atsakovės ieÅ¡kovei perduoti dokumentai, t. y., kad ieÅ¡kovės atstovai dalies iÅ¡ atsakovės gautų dokumentų nepasiliko ar nesunaikino, taip pat kad nepridėjo papildomų dokumentų, kuriais atsakovė nedisponavo, nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės veiksmų nesÄ Å¾iningumo ir taikyti jai visiÅ¡kÄ materialinę atsakomybę.

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kovė Å¡iÄ Å¾alÄ patyrė dėl savo, kaip darbdavio netinkamai vykdytų pareigų perimant iÅ¡ atsakovės įmonės buhalterinius dokumentus. Atsižvelgiant į tai, jog ieÅ¡kovė neįvykdė jai, kaip darbdaviui, kuriam keliami aukÅ¡tesni atidumo, kruopÅ¡tumo, rÅ«pestingumo reikalavimai, tenkančios pareigos tinkamai įforminti dokumentų perėmimÄ iÅ¡ atsakovės ir neįrodžius atsakovės netinkamo darbo funkcijų vykdymo, jai iÅ¡ dalies tenka pareiga prisiimti iÅ¡ to kylančias pasekmes – atsiradusiÄ Å¾alÄ .Apeliacinės instancijos teismas, nesutinka su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis DK 254 straipsniu, nepagrįstai susiejo maksimalų atlygintinos žalos dydį su atsakovės trijų mėnesių vidutiniu darbo užmokesčiu.

Pirmosios instancijos teismas, tinkamai ir pagrįstai įvertino aplinkybę, jog visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis su atsakove nebuvo sudaryta, o tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti atsakovės visiÅ¡kÄ materialinę atsakomybę, nustačius atsakovės atliktų veiksmų tvarkant ieÅ¡kovės įmonės buhalterinę apskaitÄ neteisėtumo faktÄ , ieÅ¡kovė teismui turėjo pateikti su atsakove sudarytÄ visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartį. Nesant tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės sudarytos visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutarties, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis DK 254 straipsniu, neturėjo galimybės taikyti atsakovei visiÅ¡kos materialinės atsakomybės ir tokiu bÅ«du pilnai tenkinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl žalos iÅ¡ atsakovės priteisimo.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ bei nenustačius, kad yra nepagrįstos pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados apie tai, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog visos audito kompanijos UAB „Grand Thorton Rimess“ teiktos papildomos paslaugos buvo susiję su atsakovės darbo trÅ«kumų likvidavimu bei atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė pripažino faktÄ , jog su atsakove visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis nebuvo sudaryta, nėra pagrindo tenkinti apeliantės ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 6 758,43 Eur žalos priteisimo iÅ¡ atsakovės. Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas, t. y. teisingas galiojančios teisės, bylos faktų bei jų vertinimo požiÅ«riu, nėra prieÅ¡taringas ir nenuoseklus, todėl ieÅ¡kovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę (1,56 Eur), nei 3 Eur sumÄ , todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355, valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : apeliacinį skundÄ atmesti. Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                                                                 Raimondas Buzelis Albina Rimdeikaitė Egidijus Tamašauskas