2025-02-05 Nr. AB-2069-3-63-3-00279-2024-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-260-602/2025

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00279-2024-1

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. N. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. lapkričio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. N. V. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl patikrinimo akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja I. N. V. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) 2024 m. vasario 29 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. PNSSA-30-240229-00024 (toliau – ir Patikrinimo aktas).

Pareiškėja 2024 m. lapkričio 13 d. pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir laikinai sustabdyti Patikrinimo akto galiojimą iki įsiteisės būsimas teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I3-8717-386/2024. Pareiškėja šį prašymą motyvavo tuo, kad, atsakovui toliau atliekant administracines procedūras Patikrinimo akto pagrindu, gali būti priverstine tvarka nugriautas pareiškėjos pastatas, kuris yra minimas Patikrinimo akte. Todėl būsimo teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. I3-8717-386/2024 įvykdymas taptų neįmanomu, kadangi tokiu atveju neliktų objekto, dėl kurio vyksta teisminis ginčas. Pareiškėjos atstovas advokatas Viktoras Gecas 2024 m. vasario 28 d. patikrinimo vietoje metu (duomenys neskelbtini), pateikė nušalinimą valstybės tarnautojams N. B. ir P. K., tačiau nušalinti pareigūnai vis tiek surašė Patikrinimo aktą. Kadangi paminėto pareigūnų nušalinimo klausimą atsakovas išsprendė tik 2024 m. kovo 15 d., todėl dėl N. B. ir P. K. nušalinimo administracinės procedūros vyksta teisminis ginčas Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų administracinėje byloje Nr. I3-9125-979/2024 (proceso Nr. 3-61-3-01565-2024-8).

II. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. lapkričio 13 d. nutartimi netenkino pareiškėjos I. N. V. prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1, 3 dalimis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

Teismas nustatė, kad 2017 m. gegužės 11 d. surašytas privalomasis nurodymas Nr. PNSSP-30-170511-00042 (toliau – ir Privalomasis nurodymas), įpareigojantis pareiškėją iki 2017 m. lapkričio 11 d. nugriauti savavališkai pastatytą poilsio paskirties pastatą su dengta terasa (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę. 2024 m. vasario 29 d. Patikrinimo aktas yra surašytas tam, kad įvertinti ir užfiksuoti, ar nėra pasikeitusios aplinkybės dėl pareiškėjai surašyto Privalomojo nurodymo vykdymo, kuris antstolei priverstinai vykdyti yra pateiktas 2019 m. rugpjūčio 30 d. Antstolė, vykdanti Privalomąjį nurodymą, pareiškimu kreipėsi į teismą dėl baudos ir pasekmių taikymo už Privalomojo nurodymo neįvykdymą (Klaipėdos m. apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2VP-5396-980/2024). Minėta civilinė byla 2024 m. spalio 10 d. yra išnagrinėta, tačiau priimta nutartis neįsiteisėjusi, nes 2024 m. spalio 18 d. apskųsta atskiruoju skundu.

Įvertinęs skundo dalyką, nurodytas faktines aplinkybes dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

III. Pareiškėja I. N. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. lapkričio 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti pareiškėjos 2024 m. lapkričio 13 d. prašymą ir taikyti pareiškėjos prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. laikinai sustabdyti Patikrinimo akto galiojimą iki įsiteisės teismo sprendimas Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų administracinėje byloje Nr. I3-8717-386/2024.

Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad atsakovas, žinodamas apie teisminį ginčą administracinėje byloje Nr. I3-8717-386/2024, civilinėje byloje Nr. 2VP-5396-980/2024 (teisminio proceso Nr. 2-39- 3-02622-2024-1) siekia priverstinio Patikrinimo akto įgyvendinimo, t. y. atsakovas siekia, kad pareiškėjai būtų skiriamos baudos dėl Patikrinimo akte konstatuotų faktinių aplinkybių neįgyvendinimo. Pareiškėja teismo prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, išdėstė argumentus, kad atsakovui toliau atliekant administracines procedūras Patikrinimo akto pagrindu, gali būti priverstine tvarka nugriautas pareiškėjos pastatas, minimas Patikrinimo akte, todėl būsimo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas, nes neliktų objekto, dėl kurio vyksta teisminis ginčas.

Pareiškėja pažymi, kad skundžiama teismo nutartis yra be motyvų. Toks teismo procesinis sprendimas suvaržė pareiškėjos teisę į apeliaciją, kadangi pareiškėjai nėra žinomi tikrieji teismo nutarties motyvai. Teismų praktikos išdėstymas nėra susietas nagrinėjamos bylos dalyku, todėl teismų praktikos citavimas negali būti pripažįstamas tinkamais nutarties motyvais. Teismas nepagrindė savo išvados, kodėl netaikytina reikalavimo užtikrinimo priemonė.

Pareiškėja teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino civilinės bylos Nr. 2VP-5396-980/2024 medžiagą, todėl teismas neįvertino, kad pareiškėjos pastato nugriovimas yra reali grėsmė pareiškėjos turtinei ir neturtinei žalai atsirasti, kad tolimesnis Patikrinimo akto pagrindu vykdomas administracinis procesas dėl pastato nugriovimo gali sukelti žalą, kurios kompensavimas bus neįmanomas, kadangi bus patirtos išlaidos dėl galimo pastato nugriovimo ir gali būti prarastas pareiškėjos nekilnojamasis daiktas, o administracinis procesas dėl Patikrinimo akto toliau vyktų Regionų administraciniame teisme.

Pareiškėja nurodo, kad skundžiamos nutarties išvada, jog Privalomasis nurodymas antstolei buvo perduotas vykyti 2019 m. rugpjūčio 30 d., yra niekuo nepagrįstas, kadangi toks atsakovo veiksmas buvo atliktas tik po Patikrinimo akto sudarymo. Pats atsakovas teisme pripažino, kad prieš nugriaunant pastatą atsakovas privalėjo atlikti 2024 m. vasario 29 d. patikrinimą vietoje.

Pareiškėjos teigimu, kadangi pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, įvertindamas skundo dalyką, tai tokiu atveju teismas išreiškė išankstinę nuomonę apie pareiškėjos skundo nepagrįstumą. Tokia teisėjų kolegijos išankstinė nuomonė apie skundo dalyko neigiamą įvertinimą reiškia teismo šališkumą, kadangi teismas iš anksto pasisakė neigiamai dėl skundo dalyko.

Atsakovas Inspekcija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą pažymi, kad pareiškėja teismui apskundė Patikrinimo aktą, kuris pareiškėjai nesukelia jokių neigiamų pasekmių, šis aktas surašytas tam, kad galima būtų įvertinti ir užfiksuoti, ar nėra pasikeitusios aplinkybės dėl pareiškėjai surašyto Privalomojo nurodymo vykdymo, kuris antstolei priverstinai vykdyti yra pateiktas 2019 m. rugpjūčio 30 d. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teisminė patikra dėl konstatuojamojo pobūdžio faktinių aplinkybių neatliekama. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos prašymą, atkreipdamas dėmesį taip pat ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiškinimą, jog prašymai taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį gali būti teikiami teismui tik siekiant užtikrinti byloje priimtą nagrinėti skundo reikalavimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. lapkričio 13 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria netenkintas pareiškėjų prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje inter alia (be kita ko) įtvirtinta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Pažymėtina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie (iš pirmo žvilgsnio) reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016, 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018).

Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019; kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010; kt.). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019; kt.).

Pareiškėja prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Patikrinimo akto galiojimą iki įsiteisės būsimas teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I3-8717-386/2024. Pareiškėja šį prašymą grindė argumentais, kad, atsakovui toliau atliekant administracines procedūras Patikrinimo akto pagrindu, gali būti priverstine tvarka nugriautas pareiškėjos pastatas, kuris yra minimas Patikrinimo akte, taip pat būsimo teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. I3-8717-386/2024 įvykdymas taptų neįmanomu, kadangi tokiu atveju neliktų objekto, dėl kurio vyksta teisminis ginčas.

Iš byloje pateikto Patikrinimo akto matyti, kad Inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas, atlikęs Privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimą, padarė išvadą, jog Privalomasis nurodymas neįvykdytas, t. y. nenugriautas adresu (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytas poilsio paskirties pastatas su dengta terasa ir nesutvarkyta statybvietė.

Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamas Patikrinimo aktas pareiškėjai nesukelia jos nurodytų pasekmių, kadangi Patikrinimo aktu yra įforminami tik patikrinimo rezultatai, t. y. jame nurodomos konstatuojamojo pobūdžio aplinkybės, dėl kurių teisminė patikra pagal formuojamą jurisprudenciją neatliekama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-155-556/2023).

Nors Patikrinimo aktas gali turėti įtakos kitiems institucijų administraciniams veiksmams, tačiau šiuo aspektu teisėjų kolegija pastebi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog asmens siekis ateityje išvengti galimų teisinių ginčų lemiamos reikšmės, taikant reikalavimo užtikrinimo priemones, paprastai neturi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-314/2008; 2018 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-449-442/2018). Todėl pareiškėjos argumentai, jog, nesustabdžius Patikrinimo akto galiojimo ir atsakovui toliau atliekant administracines procedūras Patikrinimo akto pagrindu, gali būti priverstine tvarka nugriautas pareiškėjos pastatas, t. y. pareiškėjai gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, yra nepagrįsti, kadangi šis Patikrinimo aktas pats savaime nesukuria pareiškėjos prašyme nurodytų neigiamų pasekmių.

Nepagrįsti ir pareiškėjos atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas dėl to, jog preliminariai įvertino skundo reikalavimo pagrįstumą. Minėta, kad viena iš reikalavimo užtikrinimo priemonių privalomų taikymo sąlygų yra tai, kad proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia skundo reikalavimo pagrįstumą, t. y. nurodo prima facie argumentus dėl skundžiamo akto neteisėtumo. Būtent šią įstatyme įtvirtintą sąlygą ir vertino pirmosios instancijos teismas, taigi tai negali būti pripažįstama teismo šališkumu.

Dėl pareiškėjos argumentų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino civilinės bylos Nr. 2VP-5396-980/2024 medžiagą, pažymėtina, jog bendrosios kompetencijos teisme nagrinėjamas ginčas (šioje civilinėje byloje antstolė kreipėsi į teismą, prašydama leisti taikyti 2019 m. spalio 9 d. potvarkiu Nr. P3-151, papildytame Privalomajame nurodyme numatytas neįvykdymo pasekmes, t. y. leisti Inspekcijai nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę skolininkės lėšomis; skirti skolininkei I. N. V. periodinę baudą už kiekvieną uždelstą Privalomojo nurodymo nevykdymo dieną valstybės naudai) nėra susijęs su nagrinėjamoje administracinėje byloje priimtu reikalavimu – panaikinti Patikrinimo aktą, todėl minėta civilinė byla neturi įtakos, sprendžiant pareiškėjos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Taigi, šiuo atveju nėra prielaidų ir sąlygų tenkinti pareiškėjos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, nustatytų ABTĮ 70 straipsnyje. Pareiškėja tikėtinai nepagrindė reikalavimo pagrįstumo ir to, jog, nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, ateityje gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, susijusi su ginčijamo Patikrinimo akto galiojimo laikinu nesustabdymu, ir kad būtent laikinas Patikrinimo akto galiojimo sustabdymas užkirstų kelią tokiai žalai atsirasti.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuri paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos I. N. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan