Legislator Case Law & Legislation
e3e2d95c-db59-4ae8-9b9a-d630ebb83457 AI generated

Lithuanian court convicts two defendants of assault and imposes fines instead of imprisonment due to low danger.

Case Number e3e2d95c-db59-4ae8-9b9a-d630ebb83457
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Allowed / Granted

Legislator summary

AI generated

The Vilnius City Court of First Instance convicted two defendants of assault and sentenced them to fines rather than imprisonment. The court found that the defendants acted together to physically harm the victim, but determined their personal danger was low. Consequently, the court applied monetary penalties to achieve the goals of punishment and rehabilitation.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–305 straipsniai: When the personal danger of the accused is low, the court may impose a monetary fine instead of deprivation of liberty to achieve the goals of punishment.

Keywords

AI generated
assault and battery monetary fine deprivation of liberty personal danger assessment joint criminal act Lithuanian Criminal Code probationary measure

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniai
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–305 straipsniai
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 307–308 straipsniai
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 313 straipsnis
AI generated

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

NUOSPRENDIS                                                                                             Baudžiamoji byla Nr.1-514-873/2017                                                                                              Teisminio proceso Nr.1-01-1-19518-2015-5                                                                                            Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 10 d.Vilnius             Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Nijolė Žimkienė,sekretoriaujant Saulutei Jurkėnaitei,dalyvaujant prokurorui Stanislav Barsul, kaltinamojo I.

S. gynėjai advokatei JÅ«ratei Damanskienei,nukentėjusiajam A. N.,kaltinamajam I. S.,kaltinamajam O. K.,vertėjai Irinai Pikčilingienei,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje            I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį iÅ¡silavinimÄ , vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalyje, padarymu,           O.

K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį iÅ¡silavinimÄ , vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) padavėju, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2014 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį pritaikius BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , 3 dalies 3 punktÄ , laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams, uždraudžiant laisvės apribojimo laikotarpiu įgyti, turėti, naudoti bet kokias narkotines ar psichotropines medžiagas;

įpareigojant nuo 22 val. iki 06 val. būti namuose, neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 12 mėnesių sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, padarymu, n u s t a t ė :           I. S. ir O. K., veikdami kartu, 2015 m. balandžio 5 d., apie 17.30 val., viešoje vietoje, Vilniuje, Klinikų g. 3, įžūliais veiksmais, pasireiškusiais tuo, kad O.

K. iÅ¡ nugaros pusės apglėbus nukentėjusįjį A. N. rankomis ir jį laikant, I. S. ne mažiau dviejų kartų kumščiu sudavė nukentėjusiajam per galvÄ , tuo padarydami nukentėjusiajam galvos virÅ¡ugalvio deÅ¡inės pusės muÅ¡tinę žaizdÄ , nežymų sveikatos sutrikdymÄ , tokiu bÅ«du demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .            Kaltinamasis I. S. kaltu neprisipažino, duodamas parodymus paaiÅ¡kino, kad jie atvažiavo į svečius pas jo žmonos tetÄ , K.

B.. Kai atvažiavo, ten buvo O. K., jo žmona, teta ir mažas vaikas. Atvažiavo, pavalgė, po valandos į gatvę parÅ«kyti išėjo V. K., S. S. ir J. K., o jie liko bute. Praėjo gal 15-20 minučių, į butÄ , jis pirmame aukÅ¡te, atbėgo J. K.. Akyse aÅ¡aros, ji sakė, kad jo žmonÄ kažkas skriaudžia. I. S. su Å¡lepetėmis iÅ¡bėgo iÅ¡ buto. Jis pamatė, kad V. K. laiko jo žmonÄ ant rankų. Jis paklausė, kas įvyko. V. K. pasakė, kad jos stovėjo, žmogus atidarinėjo duris, kadangi nėra turėklų, stumtelėjo, jo žmona nukrito nuo laiptų.

Jis paklausė, kas tai padarė, V. K. parodė žmogų, kuris buvo apie 25 metrus nutolęs nuo laiptinės. I. S. suriko, kad jis sustotų, o jis nuėjo. I. S. sakė, kur jis eina, pribėgo, savo deÅ¡ine ranka paėmė jam už peties. Žmogus atsisuko, pradėjo mosuoti rankomis. Po 10 sekundžių iÅ¡ paskos iÅ¡bėgo O. K., jis pribėgo prie jų, suėmė, kad iÅ¡skirtų. Praėjo dar kelios sekundės, A. N. prilietė rankomis savo galvÄ , parodė ant rankos kraujo laÅ¡us, patrynė rankomis, pasakė, kad dabar bus.

I. S. supranta, kad jis netyčia stumtelėjo jo žmonÄ , bet kodėl nesuteikė moteriai pagalbos. Jie buvo be telefono, į policijÄ paskambino A. N. žmona. Atvažiavo policija. I. S. žmona buvo Å¡oke. Atsisegė jos plaukų segtukas, jis buvo sutraiÅ¡kytas nuo smÅ«gio į galvÄ . I. S. sakė, kad reikia iÅ¡kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ . Atvažiavo greitoji pagalba, suteikė A. N. pagalbÄ , jam buvo tik nubrozdinimas, o I. S. žmona negalėjo vaikščioti. Policija paklausė, ar jie turi pretenzijų.

Pretenzijų nebuvo nei iÅ¡ jų, nei iÅ¡ A. N. pusės. Policija užfiksavo įvykio faktÄ . I. S. bandė kažkaip užstoti savo žmonÄ . Kaip tvirtina nukentėjusysis, jį laikant sudavė jam tris smÅ«gius, to nebuvo. I. S. galėjo su žiedu Å¡iek tiek nubrozdinti, perbraukti per skruostÄ , kai jis mosavo rankomis. Galėjo bÅ«ti įdrėksta su žiedu, bet tyčios jam suduoti neturėjo. Nukentėjusiojo žmona visÄ laikÄ buvo Å¡alia. Kai I. S. pamatė A. N., jis ėjo kartu su žmona. Kai jie sugrįžo namo, po kiek laiko I.

S. žmona pradėjo rėkti iÅ¡ skausmo. I. S. iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ , padarė nuotraukÄ , lūžių nebuvo. TÄ dienÄ I. S. alkoholio nevartojo, žmona taip pat buvo blaivi. J. K. pasakė, kad jo žmonÄ skriaudžia, jos akyse buvo aÅ¡aros. Kai I. S. iÅ¡bėgo, žmona gulėjo apačioje, ten 1,7 m aukščio bordiÅ«ras, ji nuo jo nukrito. Kai I. S. iÅ¡bėgo, jo žmona gulėjo ant plytelių, jÄ ant rankų laikė V. K.. Jei žmogus stovi laiptų aikÅ¡telėje, galima žmogui trenkti durimis.

I. S. įsitikinęs, kad A. N. taip padarė netyčia. I. S. norėjo jį sustabdyti, kad iÅ¡siaiÅ¡kintų visas aplinkybes. I. S. paėmė jį už peties, jis atsisukęs pradėjo mosuoti rankomis, atrodo, sakė, ko jie nori. Kai I. S. stovėjo prie A. N., jis apsimetė, kad nieko nesupranta, nieko nedarė. Gal iÅ¡sigando, kai pamatė gulinčiÄ moterį, normalus žmogus bÅ«tų suteikęs pagalbÄ . Kai I. S. priėjo prie A. N., jo rankos buvo nuleistos, gal kažkiek mosikavo ir tiek. Žmogus tvirtina, kad jam sudavė 3 kartus, tiek smÅ«gių galima ir užmuÅ¡ti.

Kai jie stovėjo prieÅ¡ais, po kokių 10 sekundžių iÅ¡bėgo O. K., jis pribėgo, juos iÅ¡skyrė. IÅ¡ kur pas nukentėjusįjį galvoje atsirado žaizda, I. S. negali pasakyti. I. S. ant kairės rankos neÅ¡ioja žiedÄ , ant deÅ¡inės rankos neÅ¡ioja vestuvinį žiedÄ . A. N. prilietė ranka savo galvÄ , parodė, kad ant jo rankos kraujo laÅ¡ai, pradėjo trinti rankas. IÅ¡ kur tie kraujo laÅ¡ai, I. S. nežino. J. K. pasakė, kad tas žmogus pasiÅ¡alino, kad tada, kai stumtelėjo jo žmonÄ , dar negražiai pavadino.

Po to, kai I. S. bendravo su V., ji pasakė, kad pastÅ«mė dar ir ranka. I. S. gavo pasiÅ«lymÄ susitaikyti iÅ¡ nukentėjusiojo, kai buvo akistatoje, nukentėjusysis sakė pasiraÅ¡yti, kad jį sumušė, tada jis atleis. Kaltinamasis O. K. kaltu neprisipažino, duodamas parodymus paaiÅ¡kino, kad jis kaltinamas neteisingai, A. N. niekas nemušė, už rankų netampė. TÄ dienÄ jie buvo pas jo močiutę K., buvo jis, žmona, jų vaikas, atvažiavo I. ir S.. S. S. yra O. K. teta, jo mamos pusseserė.

J., S. ir V. išėjo į laukÄ , po kiek laiko įbėgo J., pradėjo rėkti, kad kažkas kažkÄ skriaudžia. I. iÅ¡bėgo į laukÄ , O. K. vaikÄ paliko močiutei, iÅ¡bėgo iÅ¡ paskos. Išėjęs jis pamatė S. gulint ant žemės, V. buvo Å¡alia jos, J. Å¡iek tiek toliau stovėjo. O. K. matė, kad I. Å¡iek tiek toliau stovėjo. Jis pamatė, kad vyksta rankų mosikavimai, norėjo juos iÅ¡skirti, kad nesusimuÅ¡tų, juos atitraukė į Å¡onus, kad niekas niekam nesuduotų smÅ«gių.

Kai atitraukė vienÄ nuo kito, nukentėjusiojo žmona pradėjo kviesti policijÄ , tuo metu jie ėjo prie laiptinės. Atvažiavo pareigÅ«nai, paklausė, ar kažkas turi pretenzijų, pretenzijų niekas neturėjo. Policija užsirašė duomenimis, greitoji pagalba iÅ¡sivežė nukentėjusįjį, jie nuėjo namo. Pas nukentėjusįjį ant rankų buvo kraujas, iÅ¡ kur bėgo kraujas, O. K. nematė. Nukentėjusiojo žmona kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ , kodėl kvietė, jis nežino. Su nukentėjusiuoju jis anksčiau nebuvo pažįstamas, nežino, kodėl A.

N. sako, kad jį laikė. O. K. pribėgo iÅ¡ Å¡ono, o ne iÅ¡ nugaros. Išėjęs iÅ¡ laiptinės jis pamatė, kad S. nukritusi nuo laiptų, Å¡alia jos buvo V., o Å¡iek tiek toliau – J.. V. S. laikÄ ant rankų. V. pasakė, kad išėjo vyras, nustÅ«mė durimis S.. I. S. buvo prie nukentėjusiojo, maždaug už 25 metrų. Matėsi, kad vyksta kažkas panaÅ¡aus į konfliktÄ . A. N. mosavo rankomis, kodėl jis taip darė, O. K. nežino. Mano, kad I. S. turėjo bÅ«ti piktesnis, tačiau jis nebuvo labai piktas, kad karščiuotųsi.

Rankomis mosavo A. N., I. S. atsitraukinėjo, kad negautų. Ar A. N. gynėsi, jis nežino. Kaip I. S. ėmė A. N. už peties ar striukės, jis nematė. Kai O. K. priėjo prie vyrų, atitraukė juos vienÄ nuo kito, prie krÅ«tinių pridėjo rankas, juos atitraukė. Jis nežino, ar už krÅ«tinės, ar už rankos paėmė nukentėjusiajam. Grėsmės, kad susimuÅ¡, nebuvo, bet atitraukė dėl saugumo. Jis priėjo juos iÅ¡skirti, nes pabijojo, kad gali kilti konfliktas. Jis pamatė kraujÄ ant rankų, A.

N. pasakė, kad iÅ¡kvies policijÄ , dabar tai bus. Jie sutiko, sakė, kad kviestų policijÄ . O. K. ant galvos kraujo nematė, tik ant rankų. Jie neturėjo su savimi telefonų, todėl policijÄ kvietė A. N. žmona. Policija paklausė, ar kas nors raÅ¡ys skundus, niekas neturėjo pretenzijų, policija užsirašė anketinius duomenis ir iÅ¡važiavo. Greitoji pagalba iÅ¡sivežė A. N.. Lauke su A. N. buvo vyresnė ir jaunesnė moterys, jos buvo susijaudinusios. Nukentėjusysis A. N. paaiÅ¡kino, kad I.

S. ir O. K. iki įvykio niekada nebuvo matęs, S. S. nepažįsta. TÄ dienÄ jis, jo žmona ir dukra ėjo iÅ¡ laiptinės. A. N. ėjo pirmas, žmona ir dukra atsiliko kelis žingsnius. Už durų ant mÅ«rinio paaukÅ¡tinimo buvo lyg keturios moterys, bent dvi buvo tikrai iÅ¡gėrusios. Pirma stovinti moteris pasveikino su Å v. Velykomis, jis atsakė. Viena moteris sėdėjo ant paaukÅ¡tinimo. Jei žmogus sėdi susikėlęs kojas, durys atsiremia į paaukÅ¡tinimÄ , jos niekaip negali žmogaus kliudyti, gali bÅ«ti oro banga, žmogus gali iÅ¡sigÄ sti, sėdinčio žmogaus durimis nustumti neįmanoma.

Jos ten rÅ«kė, ta moteriÅ¡kė nukrito. A. N. nesuprato, kas ten vyksta, jis paklausė, ar joms viskas gerai. Viena moteriÅ¡kė pakėlė tÄ nugriuvusiÄ , ji lyg buvo apsvaigusi nuo alkoholio ar nuo smÅ«gio. A. N. dar kartÄ paklausė, ar viskas gerai, ar nesusižeidė. Moteris pradėjo ant jo rėkti, kad jÄ nustÅ«mė. Viena moteris Å¡aukė ant jo, kur jis vaikÅ¡to, ar nemato, kad sužalojo. Jis paskui irgi pradėjo pykti, pakėlė balsÄ , sakė, kÄ jos čia aiÅ¡kina nesÄ mones, pažiÅ«ri, kaip atrodo, yra girtos, ant kojų nepastovi, vartosi nuo laiptų, o paskui ieÅ¡ko kaltų.

Jos akcentavo, kad jis jas įžeidė. Jis pasakė, kad jos „girtos kaip tapkės“. Kai jų policininkai paklausė, kaip jis jas įžeidė, jos pasakė, kad jas iÅ¡vadino Å¡liurėmis. Jos ant A. N. Å¡aukė, o jis sakė, kad neieÅ¡kotų kaltų ten, kur jų nėra. Jie rėkavosi kokias 3-5 minutes, jam nereikėjo įsivelti į konfliktÄ su girtomis moterimis, dėl to iki Å¡iol gailisi. Jis matė, kad moteris nesusižalojusi, tačiau nueiti negalima, nes paskui gali apkaltinti, todėl bandė iÅ¡siaiÅ¡kinti situacijÄ .

Per tÄ laikÄ viena moteris įėjo į vidų. Jis pamatė, kad sužalojimų nėra, susikalbėti nepavyko, pradėjo eiti link maÅ¡inos. Jis pamatė, kad iÅ¡ laiptinės iÅ¡bėgo du vyriÅ¡kai, mojuoja rankomis. Jis, kai pamatė tuos vyriÅ¡kius, iÅ¡ karto liepė žmonai skambinti policijai, nes matė, kad jie atbėga ne kalbėtis. Jie pribėgo. A. N. spėjo pasakyti vienÄ sakinį, kažkÄ panaÅ¡aus, kad jie elgtųsi ramiai, nes turės didelių problemų. O. K. užėjo jam už nugaros, apkabino per pečius, pradėjo tampyti.

Kitas jau užsimojo, A. N. dengėsi veidÄ rankomis, kad nesužalotų veido. Matydamas, kad negali sužaloti veido, pradėjo daužyti per galvÄ , žiedu prakirto galvÄ . Jam sudavė 2-3 smÅ«gius, viskas vyko labai sparčiai. Moterys buvo dar arÅ¡esnės nei vyrai. Pora moterų buvo iÅ¡gėrusios. Besidangstant, viskam bevykstant, atbėgo vyresnio amžiaus moteris, ji puolė skirti, sakė, kad užteks. Tuo metu pasigirdo sirena, į kiemÄ Ä¯važiavo policija. Pamatė, kad A. N. bėga kraujas, visi įsiaudrinę, įsikarščiavę.

A. N. matė, kad ta moteris tikrai nebuvo sunkiai sužalota, nes ji buvo labai arÅ¡i. Policija pasakė, kad A. N. reikia vežti į ligoninę, nes pamatė, kad jam bėga kraujas. GreitÄ jÄ pagalbÄ iÅ¡kvietė policija, o ne jis ir ne žmona. Policija pasakė, kad reikia nuvažiuoti į ligoninę, susiÅ«ti žaizdÄ , o paskui, jei turės pretenzijų, paraÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ . Jam susiuvo žaizdÄ , po to jis nuvažiavo į policijÄ ir parašė pareiÅ¡kimÄ . Paskui su tyrėja atvažiavo į įvykio vietÄ , jis viskÄ parodė.

 Žaizda buvo kirstinė, jis mano, kad žaizdÄ padarė su žiedu. Kuria ranka daužė, jis negali pasakyti, 2-3 smÅ«giai tikrai buvo. A. N. nesiÅ«lė I. S. taikytis. Kai jie buvo pas prokurorę, buvo advokatas, jis pasiÅ«lė susitaikyti. A. N. pasakė, kad tegu I. S. prisipažįsta, tegu pasako tiesÄ , tada galėtų taikytis. Jo kaltinamieji neatsiprašė. A. N. iÅ¡eidamas pro duris matė, kad ant bordiÅ«ro iÅ¡tiestomis kojomis sėdi žmogus. A. N. išėjo, darė duris, nemano, kad durys atsimušė, jis negalėjo taip smarkiai atidarinėti durų.

Jiems pasikeitus pasisveikinimais su Å v. Velykomis, jis stovėjo tarp durų, durys buvo atidarytos, tada jis pamatė, kad ji krenta nuo bordiÅ«ro, kodėl ji nukrito, nežino. Ji buvo gerokai iÅ¡gėrusi, rÅ«kė, mano, kad moteris prarado koordinacijÄ . Jis negali pasakyti, ar vyrai iÅ¡bėgo abu, ar atskirai. Jis matė, kad atbėga du vyrai, kurie buvo rimtai nusiteikę. Jis jiems pasakė vienÄ sakinį, kad elgtųsi ramiai, nes bus nemalonumų. Jie pribėgę nieko neaiÅ¡kino. A. N. žmona ir dukra buvo per kelis žingsnius Å¡one.

Viskas vyko labai sparčiai. Vienas iÅ¡ jų sugriebė A. N. už nugaros, laikė per pečius. Žaizda jam buvo virÅ¡ugalvio deÅ¡inėje pusėje. Žmona ir dukra matė, kaip jie žodžiavosi, kai vyrai iÅ¡bėgo, jos juos matė. SmÅ«giai buvo suduoti kumščiu. Tuo metu A. N. dengėsi, smÅ«gių neskaičiavo. Žaizda buvo viena. O. K. laikė, kad A. N. nepakeltų rankų, kad negalėtų gintis, jis galėjo tik veidÄ užsidengti. Kai moteris nukrito, A. N. jos neatsiprašė, o pasiteiravo, ar viskas gerai.

Moteris negulėjo, ji iÅ¡ karto buvo pakelta. Ji paskui buvo arÅ¡iausia, o tuo metu labiausiai puolė ta, kuri pakėlė. IÅ¡ tų moterų bent dvi buvo neblaivios, vyrai taip pat kažkiek buvo iÅ¡gėrę. Pirmiausia jį pradėjo laikyti O. K.. Liudytoja D. N. paaiÅ¡kino, kad ji iki įvykio kaltinamųjų nebuvo mačiusi, S. S. nepažįsta. TÄ dienÄ jie buvo pas dukrÄ , ruošėsi važiuoti į KlaipėdÄ . Pirmas išėjo jos vyras, tada dukrÄ , paskutinė – ji. Kai ji išėjo iÅ¡ laiptinės, Å¡alia laiptų sėdėjo moteris, dar dvi moteris stovėjo.

Jai belipant laiptais, vyras atsisuko ir paklausė, ar nereikia pagalbos. Dvi moterys padėjo trečiai atsikelti. Moterys pardėjo rėkti, kad jos vyras nustūmė moterį. Jos vyras sakė, kad yra „girtos kaip tapkės“, ieško priekabių. Viena moteris įbėgo į laiptinę. Moteris atsikėlė, jai pagalbos kaip ir nereikėjo, todėl jie pradėjo eiti link mašinos, kuri stovėjo prie kito namo kampo. Beeinant prie mašinos iš laiptinės išbėgo du agresyviai nusiteikę vyrai, jie bėgo link jos vyro.

D. N. nustÅ«mė. Vienas paėmė jos vyrui lyg tai už rankų ir Å¡aukė – „duok“ ar „muÅ¡k“. Kitas pradėjo muÅ¡ti. Ji pradžioje nesusivokė, paskui paskambino policijai. Priėjo ir tos dvi moterys, jos bandė sakyti, kad gana. D. N. pasirodė, kad jos vyrÄ nori trenkti į namo sienÄ . Paskui išėjo vyresnio amžiaus moteris, ji pasakė, kad gana, tada jos vyrÄ paleido. Netrukus atvažiavo policija, kadangi jos vyrui buvo prakirsta galva, policija iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ .

Ta moteris, kuri nukrito nuo laiptų, atsisakė pagalbos. Tas vyras, kuris kumščiu mušė jos vyrÄ , iÅ¡ karto prisipažino, nes policininkai paklausė, kuris iÅ¡ asmenų mušė. Policininkai paprašė jų dokumentų, tuo viskas baigėsi. Jos vyrÄ greitoji pagalba iÅ¡vežė į ligoninę. Policininkas pasakė, kad po ligoninės jie galės atvažiuoti, paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ . Kai vyras grįžo iÅ¡ ligoninės, jie nuvažiavo į policijÄ paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ . Paskui su tyrėja buvo sugrįžę į įvykio vietÄ , tyrėja apžiÅ«rėjo tÄ vietÄ , duris, kaip jos atsidaro.

Jie iÅ¡važiavo į KlaipėdÄ . Pradžioje moterys jos vyrui nieko nesakė, bet kai vyras sustojo ir paklausė, ar nereikia pagalbos, tada jos pradėjo rėkti, kad jis kaltas, nustÅ«mė. Jos labai daug Å¡aukė. Link automobilio jie spėjo nueiti 20-30 metrų, nes visas stumdymasis vyko jau už namo. Abu vyrai atbėgo, vienas čiupo už rankų, o kitas pradėjo mosuoti kumščiu. Jos vyras stengėsi palenkti galvÄ ir muistyti, kad nesuduotų į akis. Ji matė smÅ«gius, kiek jų buvo, negali pasakyti, nes jie daug mosavo rankomis.

Vyrui iÅ¡ karto iÅ¡ galvos pradėjo bėgti kraujas. Kai atėjo vyresnio amžiaus moteris, tada ji pamatė, kad jos vyrui bėga kraujas. Vyrai iÅ¡bėgo dviese, vienas puolė laikyti ir skatinti kitÄ , kad Å¡is duotų. Vienas laikė, o smÅ«gius sudavė kitas. Kai ta moteris krito, ji nematė, jÄ matė sėdinčiÄ prie laiptų. Jai atrodo, kad dvi moterys ir vyrai buvo iÅ¡gėrę, jautėsi alkoholio kvapas. Buvo suduoti smÅ«giai į virÅ¡ugalvį, nes jos vyras stengėsi nulenkti galvÄ . Kiek smÅ«gių buvo, ji nežino, nes rankomis mosavo daug.

IÅ¡ pradžių ji buvo toliau, jÄ pastÅ«mė jaunuolis, kuris laikė jos vyrÄ . Po to ji buvo visai Å¡alia, dukra pasitraukė į Å¡onÄ , o ji pradėjo skambinti policijai. I. S. iÅ¡ karto policininkams pasakė, kad jis sudavė smÅ«gius, nuėjo į namus atneÅ¡ti savo asmens dokumentÄ . Liudytoja E. N. paaiÅ¡kino, kad prieÅ¡ 2-3 metus užpuolė jos tėtį. Tai vyko per Velykas. Jie buvo pas seserį Vilniuje, leidosi iÅ¡ buto laiptais, pirmas ėjo tėtis, tada ji, paskutinė – mama. Jie išėjo pro lauko duris.

Pradžioje E. N. nieko nepastebėjo, bet paskui nusileido laiptais žemyn, iÅ¡girdo, kad ten sėdėjusios moterys pradėjo kažkÄ sakyti, rėkti. Kadangi viena jų buvo at žemės, tėtis paklausė, ar nereikia pagalbos. Jos pasakė, kad nereikia pagalbos, tai jie ėjo toliau. Paskui jos vėl pradėjo Å¡aukti: kÄ padarėt, nutrenkėt, pažiÅ«rėkit, kas atsitiko. Tada jie dar kartÄ paklausė, ar nereikia greitosios, pasakė, kad nereikia. Jie ėjo toliau. Viskas vyko labi greitai. E. N. atrodo, kad ji ėjo pirma, už jos ėjo tėvai.

 Ji atsisuko ir pamatė, kad atbėga du vyrai, vienas iÅ¡ jų tarsi suėmė tėtį, kitas labiau ėmėsi veiksmų. Pradžioje tarsi nevyko kontaktas, paskui pradėjo muÅ¡ti tėtį. Tėtis bandė užsidengti galvÄ , kad netrenktų jam į veidÄ . Ji bandė kviesti policijÄ , bet tėčio telefonas neveikė, tada paėmė mamos telefonÄ , jos iÅ¡kvietė policijÄ . Kai iÅ¡girdo, kad atvažiuoja policija, tarsi viskas nurimo, laukė, kol policija atvažiuos. E. N. pastebėjo moteris tik paėjusi toliau, jas pastebėjo, kai iÅ¡girdo.

Ji matė, kad moteris sėdėjo ant žemės. Ji pamanė, kad moteris nukritusi, nes dažniausiai žmonės nesėdi ant žemės Å¡alia laiptų. Kaip moteris nukrito, ji nematė. Jie nusileido, norėjo eiti toliau, bet sustojo, tėtis tų moterų paklausė, ar viskas gerai, ar nereikia kviesti greitosios. E. N. atrodo, kad buvo dvi moterys. Viena moteris buvo nukritusi, o kita buvo Å¡alia. Kadangi jos nieko nepasakė, jie ėjo toliau. E. N. prisimena, kad prasidėjo kažkokie Å¡auksmai, jis tarsi pradėjo jiems Å¡aukti, tėtis lyg ir kažkÄ atsakė.

Kai jie ėjo toliau, iÅ¡ tų moterų buvo pikti šūksniai. Vienas vyras tarsi bandė laikyti, iÅ¡ nugaros suėmė rankas, o kitas tarsi bandė trenkti, kadangi tėtis muistėsi, tai nekaip sekėsi. Vienas tiesiog laikė rankas, o kitas bandė daužti. Buvo tarsi sÄ myÅ¡is, mama pribėgo, bandė juos skirti, bet jÄ nustÅ«mė į Å¡onÄ , tada jos skambino policijai. Jos tėtį mušė kumščiais, kadangi tėtis bandė užsidengti veidÄ , tai tikriausiai trenkė į galvÄ . Ji atsimena, kad tėčio galva buvo sužalota, nes paskui važiavo susiÅ«ti tėčiui galvÄ .

Ji suprato, kad, kai atsidarė durys, Å¡iek tiek užkliudė moterį, ji nukrito, tokia natÅ«rali mintis atėjo. Vienintelis galimas variantas buvo, kad ta moteris neiÅ¡laikė pusiausvyros ir nukrito. E. N. matė, kad prieÅ¡ jÄ Ä—jo tėtis, toliau matė laiptus. IÅ¡ pradžių ji moters nepastebėjo, pamatė vėliau. Jos Å¡aukė, pažiÅ«rėti, kÄ padarė. Tėtis klausė, ar nereikia greitosios pagalbos, atrodo, moterys atsakė, kad nereikia. Paskui jie ėjo toliau iki aikÅ¡telės, sustojo, nes iÅ¡ to paties namo laiptinės atbėgo vyrai.

Ji atsisukusi pamatė, kad atbėga vyrai, suima jos tėtį. Tėtį trankė vienas vyras. Rankas tėčiui už nugaros suėmė, tėtis bandė muistytis, užsidengti. Vienas vyras buvo suėmęs tėčio rankas, kitas buvo lyg iÅ¡ Å¡ono. Ji matė, kad tėčiui trenkė kumščiais, kiek kartų trenkė, nežino. Tėtis muistėsi, bandė iÅ¡sisukti. Liudytoja S. S. paaiÅ¡kino, kad iki įvykio nukentėjusiojo ir jo žmonos nepažinojo. Buvo Å v. Velykos, jie buvo pas tetÄ . Kažkiek pabuvo, trise išėjo laukÄ .

A. N. gal buvo piktas, jis ranka taip stipriai darė duris, kad nutrenkė jÄ nuo bordiÅ«ro. Sesuo puolė jÄ kelti, sakė, kad jos atsipraÅ¡ytų. Jis puolė ant jos su kumščiais, nedaug trÅ«ko, kad pradėtų jas muÅ¡ti. K. nubėgo kviesti pagalbos. IÅ¡bėgo S. S. vyras, paklausė, kas nutiko. V. parodė, kad A. N. Å¡alinasi. S. S. vyras pasakė, kad jis sustotų, bet A. N. Å¡alinosi. Jos vyras pribėgo ir laikė A. N. už deÅ¡inio peties, kad jį sulaikytų. A. N. mojavo rankomis. Paskui O.

K. iÅ¡bėgęs pradėjo juos skirti, kas nesusimuÅ¡tų. Jos vyras buvo be telefono, su Å¡lepetėmis. PolicijÄ iÅ¡kvietė A. N. žmona. Kai atvažiavo policija, S. S. teta davė stiprių nuskausminamųjų, po poros valandų jai kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ , iÅ¡vežė į ligoninę. A. K. labai plačiai atidarinėjo duris, ji nuo smÅ«gio parkrito. Paskui jis jas puolė, nes jos sesuo padėjo jai atsikelti ir sakė, kad jis padėtų. Jis pradėjo jai prie veido mojuoti kumščiais, iÅ¡vadino Å¡liurėmis.

Buvo daug negražių žodžių. S. S. buvo blaivi. Kodėl jis jas užpuolė, ji nesupranta. Jos vyro nuėjo kviesti J. K.. Pirmas iÅ¡bėgo jos vyras, o iÅ¡ paskos iÅ¡bėgo O. K.. Gal pas A. N. žaizda iÅ¡ kažkur kitur buvo, jis labai mojavo rankomis ir iÅ¡eidamas, ir prieÅ¡ jÄ , ir prieÅ¡ jos vyrÄ . Kai A. N. ėjo, ji stovėjo aikÅ¡telės pabaigoje. Ji krito nuo smÅ«gio, į jÄ atsitrenkė durys ir jo ranka dar buvo iÅ¡kiÅ¡ta. Ji krito aukÅ¡telninka, jai buvo sumuÅ¡ta nugara ir galva.

Ji krito ant galvos, net segtukas susitraiÅ¡kė. Pirmas iÅ¡bėgo jos vyras, paskui iÅ¡bėgo O. K.. K. ir J. pradžioje vaikÄ Å¾iÅ«rėjo, bet paskui atėjo. Jos vyras paklausė sesers, kas atsitiko ji pasakė, kad tas vyras jÄ užpuolė. Jos vyras du kartus pasakė A. N. sustoti, bet jis nesustojo. Jos vyras paėmė jam už deÅ¡inės rankos, kad sulaikytų, o jis pradėjo mojuoti rankomis. Paskui pribėgo O. K. ir sulaikė, už rankų, atrodo, paėmė. IÅ¡ kur kraujas ant A. N. rankų, ji nežino.

A. N. visiems rodė kraujo laÅ¡us ant rankos, net policininkai juokėsi. Ji negirdėjo, kad jos vyras bÅ«tų prisipažinęs, jog mušė A. N.. Ji kreipėsi į medikus vakare, jai buvo stiprÅ«s skausmai. Pagarsinus liudytojos parodymus, b. l. 19, kur ji paaiÅ¡kino, kad, kiek jai žinoma, I. žiedas kliudė vyro galvÄ , nuo ko jis apsibraižė, - ji nurodė, kad su vyru įtarė, jog A. N. sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas su žiedu. Liudytoja J. K. paaiÅ¡kino, kad Velykų dienÄ S. S. su V.

K. norėjo iÅ¡eiti į laukÄ paplepėti, pasiÅ«lė ir jai, jos išėjo trise, stovėjo, kalbėjo. A. N. iÅ¡eidamas iÅ¡kiÅ¡o veidÄ , pažiÅ«rėjo, pastÅ«mė duris. S. S. krito, jos su V. pribėgo. S. S. net segtukas sulūžo, ji nugarÄ labai susitrenkė. Jos priėjo prie S. S., bandė jÄ kelti. V. K. pasakė A. N., gal Å¡is atsipraÅ¡ys ar iÅ¡kvies greitÄ jÄ , mato, kad žmogui skauda. O jis sakė keiksmažodžiais „kurva“, „šliure“, tuoj tave nustumsiu, pradėjo eiti į jas labai agresyviai nusiteikęs. Ji nubėgo pakviesti O.

K. ir I. S.. Ji pakvietė I. S., pasakė, kad S. S. nustÅ«mė. Jis iÅ¡bėgo su Å¡lepetėmis, nes neapsiavė batų, O. K. tada avėsi batus. Ji paėmė vaikÄ ir nuėjo prie lango. Ji paskui matė, kad I. S. paėmė A. N. už deÅ¡inio peties, kad jį nusuktų, pakalbėtų, o A. N. rankomis mosavo, jie laikėsi vienas kitam už rankų. O. K. iÅ¡bėgo, pradėjo juos skirti. Jie nesimušė. Paskui močiutė sakė, kad jos eitų į laukÄ , jos paėmė vaikÄ , išėjo. Paskui atvažiavo policija.

A. N. žmona ir dukra nematė, kaip jis nustÅ«mė S. S., jos išėjo vėliau. A. N. jas pavadino „šliurėmis“ ir „kurvomis“, jos jam nieko blogo nepasakė. V. jam pasakė, kad jis atsipraÅ¡ytų, padėtų, o jis labai agresyviai ėjo link jų. Ji nubėgo į butÄ , nes iÅ¡sigando, atėjusi pasakė, kad nuskriaudė S., kad vyrai iÅ¡eitų į laukÄ , padėtų. Pirmas iÅ¡bėgo I. S., O. K. užsidėjo batus ir iÅ¡bėgo paskui. Ji buvo bute su vaiku, o paskui su močiute išėjo į laukÄ .

Pro langÄ matosi visa kairė aikÅ¡telės pusė, atstumas nuo buto iki aikÅ¡telės gal 15 m. Matėsi I. S. ir A. N., I. S. bandė sustabdyti A. N., nusuko jį už deÅ¡inio peties, A. N. pradėjo mojuoti, jie už rankų susiėmė, O. K. iÅ¡bėgo, pradėjo juos skirti per krÅ«tinę. O. K. nelaikė A. N.. Daugiau ji nelabai žiÅ«rėjo, pas jÄ ant rankų buvo vaikas, jis pradėjo nervintis. Ji matė, kad nukentėjusiojo niekas nemušė. A. N. žmona iÅ¡kvietė policijÄ . O. K. juos skyrė, o ne laikė.

A. N. buvo agresyviai nusiteikęs. Tada, kai S. S. nukrito, jis pavartojo necenzÅ«rinius žodžius, jo žmona ir dukra negirdėjo tų žodžių. Jos jau kėlė S. S., kai išėjo A. N. žmona ir dukra. Vyrai bėgo prie A. N., norėjo sulaikyti, nes jis neatsiprašė. Liudytoja V. K. paaiÅ¡kino, kad jie susirinko pas jos mamÄ per Velykas. Jos nutarė iÅ¡eiti pasikalbėti į laukÄ . A. N. iÅ¡eidamas pravėrė duris, tada dideliu mostu trenkė tas duris. Pusseserė nukrito, susitrenkė nugarÄ , galvÄ .

A. N. atsisukdamas pradėjo jas vadinti „šliurėmis“, „kurvomis“. Ji pasakė, kad jis bent atsipraÅ¡ytų. J. K. iÅ¡sigando, nes A. N., kai jam pasakė, kad bent atsipraÅ¡ytų, arÅ¡iai atsisukdamas pasakė, jog joms parodys. A. N. ėjo į jų pusę, ji kėlė S. S., J. K. pakvietė I. S., pasakė, kad jo žmonÄ stumdo. Tada iÅ¡ paskos iÅ¡bėgo O. K.. O. K. ir I. S. pakvietė J. K., ji negirdėjo, kÄ J. K. sakė vyrams. Pirmas iÅ¡bėgo I. S., o paskui O. K.. I. S. atsuko A.

N., kad Å¡is bent atsipraÅ¡ytų. Kai A. N. pamatė I. S., jis puolė dideliais žingsniais eiti į maÅ¡inÄ . I. S. atsuko A. N., paklausė, kas darosi, kodėl sužeidė jo žmonÄ . Kai A. N. išėjo, jis jau arÅ¡us buvo. I. S. sakė, kad bent atsipraÅ¡ytų. IÅ¡bėgo O. K., pasakė, kad jie nesugalvotų muÅ¡tis, galima iÅ¡siaiÅ¡kinti. Kažkas iÅ¡kvietė policijÄ . A. N. žmona ir dukra išėjo tada, kai I. S. jau buvo lauke. Kodėl A. N. žmona kvietė policijÄ , ji nežino, gal iÅ¡sigando, kad jos vyras gaus.

Pora lašų ant A. N. rankų buvo. Jis nuėmė rankÄ nuo galvos ir pasakė I. S., kad už kraujÄ jam atsakys. Liudytoja K. B. paaiÅ¡kino, kad vaikai pas jÄ susirinko per Velykas. Jie sėdėjo, pavalgė, mergaitės pasakė, kad eina į laukÄ parÅ«kyti. Po 5-10 minučių įbėgo J. K., I. S. su iÅ¡gÄ sčiu iÅ¡bėgo į laukÄ . O. K. turėjo vaikÄ ant rankų. Ji priėjo, paėmė vaikÄ , liepė O. K. eiti pažiÅ«rėti. O. K. iÅ¡bėgo. Ji iÅ¡girdo šūksnius prie kito namo.

AikÅ¡telėje jie stovėjo, šūkavo, aiÅ¡kinosi santykius. Ji nuėjo, pasakė eiti namo. Tuo metu atvažiavo policija, greitoji. Kai ji išėjo, S. S. verkė ir drebėjo. Merginos pasakė, kad A. N. puolė muÅ¡tis, jos iÅ¡sigando, pakvietė I. S.. Jis galėjo atsipraÅ¡yti ir pakelti. Kada A. N. buvo prakirsta galva, ji nematė. A. N. parodė kruvinus pirÅ¡tus, pasakė, kad dabar bus. PareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ duomenimis, A. N. 2015 m. balandžio 5 d. kreipėsi dėl to, kad jam apie 17.30 val. prie Klinikų g. 3 daugiabučio namo, Vilniuje, vienas vyras iÅ¡ nugaros apglėbė jį rankomis ir laikė, o kitas kumščiu apie 3 kartus smogė į galvÄ ( b. l. 2-3).

PraneÅ¡imo bendrajame pagalbos centre duomenimis, 2015 m. balandžio 5 d., 17.56 val., registruotas praneÅ¡imas, kad du neblaivÅ«s vyrai užpuolė ir pradėjo muÅ¡ti pranešėjos vyrÄ . Å iuo metu minėti vyrai nuėjo į Klinikų g. 3 esančio namo 1-Ä laiptinę. Pranešėja nurodys, kur. Laukia vietoje, GMP atsisakė ( b. l. 8). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. G610/15(03) duomenimis, A. N. padaryta galvos virÅ¡ugalvio deÅ¡inės pusės muÅ¡tinė žaizda.

Sužalojimas gavosi nuo ne mažiau kaip vieno tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku daiktu, kas neprieštarauja užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms. Sprendžiant iš žaizdos šašo pavidalo bei atsižvelgiant į pateiktų medicininių dokumentų duomenis, sužalojimas yra padarytas maždaug prieš dvi paras laiko iki objektyvios apžiūros atlikimo, anksčiau kaip 2015-04-05, 18.33 val. (nurodyta atvykimo į ligoninę data ir laikas), kas neprieštarauja užduotyje nurodytam įvykio laikui.

Sužalojimas yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. Nustatyti kÅ«no sužalojime užsifiksavę požymiai priskirtini plačiai grupinei priklausomybei, nurodančia į kieto buko daikto ar daiktų poveikį, todėl konkretizuoti žalojusį daiktÄ ar įrankį nėra galimybės ( b. l. 15-16). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. G 1151/15(01) duomenimis, S. S. padaryta poodinės kraujosruvos deÅ¡iniame dilbyje, Å¡launyse, abipus juosmenyje, paveikus kietu buku daiktu ( daiktais), galimai nurodytu laiku ( 2015-04-05).

Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu ( b. l. 21). Specialistas S. C. paaiškino, kad S. S. poodinės kraujosruvos nurodytose kūno vietose padarytos kontaktuojant su kietu buku daiktu/daiktais ar paviršiumi/paviršiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti griūnant ar nukritus ir kūnui kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi. Jie galėjo būti padaryti vieno kritimo metu. Buvo krista ant nugaros. Ar krito sėdint ar stovint, pagal sužalojimų pobūdį pasisakyti negali, galima teigti, kas asmuo krito ant nugaros.

Nuo tokio smÅ«gio gali bÅ«ti jaučiamas skausmas krÅ«tinėje, skausmas jaučiamas nuo sumuÅ¡imo. Kaltinamieji I. S. ir O. K. kaltės nepripažino. O. K. nurodė, kad jis nelaikė nukentėjusiojo, I. S. teigė, kad nukentėjusiajam smÅ«gių nesudavė, gal Å¡is pats galėjo susižeisti į jo žiedÄ .Teismas vertina, kad įvykio aplinkybes skirtingai nurodo kaltinamieji, su jais artimais giminystės ir Å¡eimos ryÅ¡iais susijusios liudytojos S. S., V. K., J. K., K. B., ir nukentėjusysis A. N., jo žmona D.

N. ir dukra E. N.. Teismas pasisako, kad, nesant paÅ¡alinių, su minėtais asmenimis nesusijusių liudytojų, apklaustų asmenų parodymais galima tikėti, kiek jie patvirtinti kita bylos medžiaga. Teismas atkreipia dėmesį į objektyviÄ aplinkybę, nustatytÄ visų asmenų sutampančiais parodymais – nukentėjusiajam A. N. išėjus pro laiptinės duris, nuo laiptinės bordiÅ«ro ant žemės nukrito S. S., ji stipriai užsigavo. Kita aplinkybė, dėl kurios nėra ginčo, -V. K. nubėgo pakviesti vyrų, pasakė, kad S. S. nuskriaudė, I.

S. iÅ¡bėgo iÅ¡ buto net neapsiavęs batų, su Å¡lepetėmis, iÅ¡ paskos iÅ¡bėgo O. K., nukentėjusysis, juos pamatęs, sparčiu žingsniu pradėjo eiti prie maÅ¡inos. Nukentėjusiojo žmona iÅ¡kvietė policijÄ , atvykę policijos pareigÅ«nai nukentėjusiajam iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ , jis buvo iÅ¡vežtas į ligoninę, jam susiÅ«ta žaizda galvoje. Teismas pasisako, kad kaltinamųjų veiksmai, kaip juos nurodo nukentėjusysis, visiÅ¡kai atitiko įvykio situacijÄ â€“ vieno iÅ¡ kaltinamųjų žmona, kito – teta, susižalojo nukrisdama nuo laiptinės bordiÅ«ro po to kai nukentėjusysis išėjo per laiptinės duris.

Teismas vertina, kad kaltinamieji veikė impulsyviai, nebuvo aiÅ¡kinamasi detalių aplinkybių – užkliudė nukentėjusysis durimis S. S. ar Å¡i pati prarado koordinacijÄ , nueinantis nukentėjusysis tiesiog buvo vejamasis. Teismas pasisako, kad kaltinamųjų nurodoma tokių staigių veiksmų priežastis – noras iÅ¡siaiÅ¡kinti, neatitinka įvykių sekos ir susiklosčiusios situacijos. Teismas, remdamasis specialisto iÅ¡vada, kuria nukentėjusiajam konstatuota muÅ¡tinė žaizda virÅ¡ugalvyje, praneÅ¡imu bendrajame pagalbos centre, kurio duomenimis nukentėjusiojo žmona prašė pagalbos dėl to, kad jos vyrÄ užpuolė du asmenys, daro iÅ¡vadÄ , jog nukentėjusiojo, liudytojų D.

N. ir E. N. parodymais abejoti nėra pagrindo. Nukentėjusysis tiek pareiÅ¡kime dėl nusikalstamos veikos, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad kaltinamasis O. K. jį laikė, I. S. jį mušė, jis stengėsi slėpti veidÄ , todėl sužalotas buvo virÅ¡ugalvis. Liudytojos D. N. ir E. N. buvo greta nukentėjusiojo, jos aiÅ¡kiai matė įvykio aplinkybes, davė analogiÅ¡kus parodymus apie A. N. sužalojimÄ . Teismas pasisako, kad liudytojos S. S. ir V. K. įvykį stebėjo didesniu atstumu, sužalojimo epizodÄ apibÅ«dino labai glaustai – I.

S. atsuko A. N., O. K. jį sulaikė, abi Å¡ios liudytojos tvirtino nežinančios, kodėl A. N. žmona iÅ¡kvietė policijÄ . Teismas pasisako, kad Å¡ios dvi liudytojos tiek turėjo blogesnę galimybę stebėti įvykį, tiek yra suinteresuotos Å¡velninti kaltinamųjų teisinę padėtį, todėl jų parodymus vertina kritiÅ¡kai, tiki ta dalimi, kuri patvirtinta kitais bylos duomenimis. Teismas pasisako, kad liudytojos K. B. ir J. K., jų parodymais, stebėjo įvykį per langÄ , todėl vertina Å¡ių liudytojų galimybę tiksliai nupasakoti įvykio aplinkybes apribota matomumo, taip pat atsižvelgia į artimus Å¡ių liudytojų ir kaltinamųjų ryÅ¡ius.

Teismas pasisako, kad nukentėjusiajam vieÅ¡oje vietoje buvo padarytas kÅ«no sužalojimas – muÅ¡tinė žaizda, bylos duomenimis, kaltinamasis O. K. jį laikė, o I. S. jam sudavė ne mažiau dviejų smÅ«gių (kaltinime nurodytas skaičius - trys - tikslintinas, atsižvelgus į nukentėjusiojo parodymus teismo posėdyje), smurto vartojimÄ matė nukentėjusiojo žmona ir nepilnametė, tuo metu 14 metų, dukra. Smurtas buvo vartojamas vieÅ¡oje vietoje – automobilių aikÅ¡telėje, kur bet kuriuo metu galėjo pasirodyti praeiviai, aikÅ¡telė buvo gerai stebima pro namų langus, įvykį matė ir liudytojos S. S., J.

K., V. K., K. B.. Ä® įvykio vietÄ buvo kviesta policija, greitoji pagalba. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamųjų kaltė ir jiems inkriminuotos veikos kvalifikavimas pasitvirtino. VieÅ¡oji vieta yra tokia vieta, kurioje veikimo padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Laikoma, kad veikimas padarytas vieÅ¡oje vietoje nepriklausomai nuo to, ar toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos, joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Dėl to įstatymai ir numato, kad asmenys vieÅ¡oje vietoje turi elgtis taip, kad nesudarytų nepatogumų kitiems žmonėms.

Vienas iš alternatyvių BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimo – būdų yra įžūlus elgesys. Įžūlus elgesys – tai agresyvus, moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Byloje nustatyti faktiniai duomenys patvirtina, kad viešoje vietoje, automobilių stovėjimo aikštelėje, kur bet kuriuo metu galėjo išeiti gyventojai, praeiviai, O.

K. ir I. S. elgėsi įžūliai: liudytojų akivaizdoje vartojo smurtÄ nukentėjusiajam, I. S. jam smogė, veikė neapibrėžta tyčia, padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Liudytojų D. N., E. N. parodymais patvirtinta, kad žmonių rimtis ir vieÅ¡oji tvarka buvo pažeisti. Teismas pažymi, kad smurtÄ vieÅ¡ojoje vietoje kaltinamieji vartojo matant Å¡eÅ¡ioms liudytojoms, viena iÅ¡ jų – 14 metų mergaitė, kuri, akivaizdu, buvo traumuota matydama fizinę prievartÄ prieÅ¡ savo tėvÄ , kaltinamųjų veiksmais buvo pažeista jos teisė į apsaugÄ nuo smurto (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnis), į apsaugÄ nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos (už fizinio ar psichinio smurto demonstravimÄ vaikams, jų įtraukimÄ Ä¯ nusikalstamÄ ar kitÄ neteisėtÄ veikÄ taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė – Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 43 straipsnio 2 dalis).

SmurtÄ vieÅ¡ojoje vietoje kaltinamieji vartojo dėl, kaip nurodoma, asmeninių priežasčių. Teismas pasisako, kad asmeniniai motyvai neÅ¡alina atsakomybės, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartyje Nr. 2K-54-222/ 2017 pasisakyta, kad motyvas ir tikslas nėra bÅ«tinieji BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties požymiai, Å¡is nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali bÅ«ti tiek chuliganiÅ¡ki, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiÅ¡ki arba kitokie, tačiau veikos motyvų ir tikslų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, iÅ¡vadoms apie tai, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimÄ , kad tai pagrindinis, o ne Å¡alutinis jo veikos aspektas.

Minėta, kad nagrinėjamu atveju pirmiausia bÅ«tent chuliganiÅ¡kÄ , o ne privatų konflikto pobÅ«dį patvirtina byloje nustatytos faktinės aplinkybės (iki įvykio nukentėjusysis su nuteistuoju nebuvo pažįstami, smurtÄ vieÅ¡oje vietoje prieÅ¡ nukentėjusįjį nuteistasis panaudojo dėl mažareikÅ¡mės dingsties – nukentėjusiojo prisiartinimo ir žiÅ«rėjimo), chuliganiÅ¡kas, įžūlus ir moralės požiÅ«riu nepriimtinas nuteistojo elgesys. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis suvokė, jog vieÅ¡oje vietoje suduodamas smÅ«gį nukentėjusiajam be tai pateisinančios priežasties demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, nors ir veikė nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai.

Taigi, nurodytos aplinkybės patvirtina nuteistojo veikoje buvus tiesioginę tyčiÄ pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Teismas vertina, kad kaltinamieji iki įvykio nebuvo pažįstami su nukentėjusiuoju, kaip minėta, tikrųjų įvykio aplinkybių neiÅ¡siaiÅ¡kino, vieÅ¡oje vietoje vartojo smurtÄ nukentėjusiajam, tuo demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, pažeidė ir nepilnametės teisę į normaliÄ ir ramiÄ aplinkÄ , todėl teismas vertina, kad kaltinamieji savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

Teismų praktikoje pripažįstama, kad vieÅ¡osios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis byloje Nr. 2K-426/2008, 2009 m. gegužės 12 d. nutartis byloje Nr. 2K-159/2009). Sprendžiant klausimÄ , ar vieÅ¡oje vietoje atlikti įžūlÅ«s veiksmai ir jų padariniai atitinka vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo požymius atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas.

Aptartais įrodymais teismas laiko nustatytu, kad kaltinamieji veikė be impulsyviai, be pagrįstos asmeninės motyvacijos, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamųjų veika buvo nukreipta vieÅ¡ajai tvarkai pažeisti. Kaltinamųjų kaltė dėl Å¡ios nusikalstamos veikos įrodyta, veika, kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, atsižvelgus į baudžiamojo kodekso pataisas, yra tikslintina nurodant 284 straipsnį.          Kaltinamųjų I.

S. ir O. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.        Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamiesiems, atsižvelgia į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nesunkus nusikaltimas, kaltinamųjų asmenybę.           I.

S. neteistas (b. l. 145-146), administracinėmis nuobaudomis baustas (b. l. 144), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas 4 kartus, paskutinį kartÄ nuo 2003-12-20 iki 2003-12-30; diagnozė: bipolinis afektinis sutrikimas, manija be psichozės simptomų, priklausomybės nuo alkoholio sindromas ( b. l. 149), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre gydytas nuo 2004-02-10 iki 2004-02-11; diagnozė: miÅ¡rus nerimo ir depresijos sutrikimas; organinis asmenybės sutrikimas (b. l. 145), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos akto Nr. 78TPK-141/2016 duomenimis, nėra jokių duomenų, kad I.

S. inkriminuojamas nusikalstamos veikos padarymo metu bÅ«tų paÅ«mėjęs jam nuo 1999 m. diagnozuotas lėtinis psichikos sutrikimas – bipolinis afektinis sutrikimas, dėl psichikos bÅ«senos jis galėjo visiÅ¡kai suvokti pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį (savo veiksmų esmę ) ir valdyti savo veiksmus. I. S. Å¡iuo metu diagnozuojamas bipolinis afektinis sutrikimas, remisija, dėl dabartinės psichikos bÅ«senos jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, su juo galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, jis gali dalyvauti teismo posėdyje;

I. S. dėl dabartinės psichikos bÅ«senos nereikia taikyti priverčiamųjų priemonių ( b. l. 166-170), jis nėra Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitoje (b. l. 150), dirba.                    I. S. nėra teistas, veikÄ jis padarė susijaudinęs dėl sutuoktinės, yra dirbantis. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo asmenybės pavojingumas yra nedidelis, todėl bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti skiriant piniginio pobÅ«džio bausmę, jos dydis nustatytinas mažesnio nei numatyto vidurkio.

          O. K. teistas (b. l. 113-115), administracinėmis nuobaudomis baustas (b. l. 112), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (b. l. 126, 127), nėra Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitoje (b. l. 128), dirba.                    Skirdamas bausmę, teismas vertina, kad O. K. buvo teistas už veikÄ , nesusijusiÄ su fizinio smurto vartojimu, yra dirbantis. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti skiriant piniginio pobÅ«džio bausmę, jos dydis nustatytinas mažesnio nei numatyto vidurkio.

        I. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ( b. l. 35-36), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.           O. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ( b. l. 44-45), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.          Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.          Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas        n u s p r e n d ž i a :

        I. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, skirti bausmę - 25 MGL (941,50 Eur) baudÄ .         Nustatyti terminÄ baudai sumokėti – per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.          I. S. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.         O. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, skirti bausmę - 25 MGL (941,50 Eur) baudÄ .

        Nustatyti terminÄ baudai sumokėti – per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.         O. K. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.        Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                              Nijolė Žimkienė