Lithuanian court convicts two defendants of assault and imposes fines instead of imprisonment due to low danger.
Legislator summary
AI generatedThe Vilnius City Court of First Instance convicted two defendants of assault and sentenced them to fines rather than imprisonment. The court found that the defendants acted together to physically harm the victim, but determined their personal danger was low. Consequently, the court applied monetary penalties to achieve the goals of punishment and rehabilitation.
Legislator headnote
AI generatedLietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–305 straipsniai: When the personal danger of the accused is low, the court may impose a monetary fine instead of deprivation of liberty to achieve the goals of punishment.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedRelated Decisions
AI generatedFull text
NUOSPRENDIS                                                                                             Baudžiamoji byla Nr.1-514-873/2017                                                                                              Teisminio proceso Nr.1-01-1-19518-2015-5                                                                                            Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKÄS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 10 d.Vilnius             Vilniaus miesto apylinkÄs teismo teisÄja NijolÄ Å½imkienÄ,sekretoriaujant Saulutei JurkÄnaitei,dalyvaujant prokurorui Stanislav Barsul, kaltinamojo I.
S. gynÄjai advokatei JÅ«ratei Damanskienei,nukentÄjusiajam A. N.,kaltinamajam I. S.,kaltinamajam O. K.,vertÄjai Irinai PikÄilingienei,vieÅ¡ame teisiamajame posÄdyje iÅ¡nagrinÄjus baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje            I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį iÅ¡silavinimÄ , vedÄs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â ir BK) 284 straipsnio 1 dalyje, padarymu,           O.
K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį iÅ¡silavinimÄ , vedÄs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) padavÄju, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2014 m. lapkriÄio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį pritaikius BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , 3 dalies 3 punktÄ , laisvÄs apribojimu 1 metams 6 mÄnesiams, uždraudžiant laisvÄs apribojimo laikotarpiu įgyti, turÄti, naudoti bet kokias narkotines ar psichotropines medžiagas;
įpareigojant nuo 22 val. iki 06 val. bÅ«ti namuose, neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 valandų per 12 mÄnesių sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinÄse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonÄmis, teistumas neiÅ¡nykÄs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, padarymu, n u s t a t Ä :           I. S. ir O. K., veikdami kartu, 2015 m. balandžio 5 d., apie 17.30 val., vieÅ¡oje vietoje, Vilniuje, Klinikų g. 3, įžūliais veiksmais, pasireiÅ¡kusiais tuo, kad O.
K. iÅ¡ nugaros pusÄs apglÄbus nukentÄjusįjį A. N. rankomis ir jį laikant, I. S. ne mažiau dviejų kartų kumÅ¡Äiu sudavÄ nukentÄjusiajam per galvÄ , tuo padarydami nukentÄjusiajam galvos virÅ¡ugalvio deÅ¡inÄs pusÄs muÅ¡tinÄ Å¾aizdÄ , nežymų sveikatos sutrikdymÄ , tokiu bÅ«du demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdÄ visuomenÄs rimtį ir tvarkÄ .            Kaltinamasis I. S. kaltu neprisipažino, duodamas parodymus paaiÅ¡kino, kad jie atvažiavo į sveÄius pas jo žmonos tetÄ , K.
B.. Kai atvažiavo, ten buvo O. K., jo žmona, teta ir mažas vaikas. Atvažiavo, pavalgÄ, po valandos į gatvÄ parÅ«kyti iÅ¡Äjo V. K., S. S. ir J. K., o jie liko bute. PraÄjo gal 15-20 minuÄių, į butÄ , jis pirmame aukÅ¡te, atbÄgo J. K.. Akyse aÅ¡aros, ji sakÄ, kad jo žmonÄ kažkas skriaudžia. I. S. su Å¡lepetÄmis iÅ¡bÄgo iÅ¡ buto. Jis pamatÄ, kad V. K. laiko jo žmonÄ ant rankų. Jis paklausÄ, kas įvyko. V. K. pasakÄ, kad jos stovÄjo, žmogus atidarinÄjo duris, kadangi nÄra turÄklų, stumtelÄjo, jo žmona nukrito nuo laiptų.
Jis paklausÄ, kas tai padarÄ, V. K. parodÄ Å¾mogų, kuris buvo apie 25 metrus nutolÄs nuo laiptinÄs. I. S. suriko, kad jis sustotų, o jis nuÄjo. I. S. sakÄ, kur jis eina, pribÄgo, savo deÅ¡ine ranka paÄmÄ jam už peties. Žmogus atsisuko, pradÄjo mosuoti rankomis. Po 10 sekundžių iÅ¡ paskos iÅ¡bÄgo O. K., jis pribÄgo prie jų, suÄmÄ, kad iÅ¡skirtų. PraÄjo dar kelios sekundÄs, A. N. prilietÄ rankomis savo galvÄ , parodÄ ant rankos kraujo laÅ¡us, patrynÄ rankomis, pasakÄ, kad dabar bus.
I. S. supranta, kad jis netyÄia stumtelÄjo jo žmonÄ , bet kodÄl nesuteikÄ moteriai pagalbos. Jie buvo be telefono, į policijÄ paskambino A. N. žmona. Atvažiavo policija. I. S. žmona buvo Å¡oke. AtsisegÄ jos plaukų segtukas, jis buvo sutraiÅ¡kytas nuo smÅ«gio į galvÄ . I. S. sakÄ, kad reikia iÅ¡kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ . Atvažiavo greitoji pagalba, suteikÄ A. N. pagalbÄ , jam buvo tik nubrozdinimas, o I. S. žmona negalÄjo vaikÅ¡Äioti. Policija paklausÄ, ar jie turi pretenzijų.
Pretenzijų nebuvo nei iÅ¡ jų, nei iÅ¡ A. N. pusÄs. Policija užfiksavo įvykio faktÄ . I. S. bandÄ kažkaip užstoti savo žmonÄ . Kaip tvirtina nukentÄjusysis, jį laikant sudavÄ jam tris smÅ«gius, to nebuvo. I. S. galÄjo su žiedu Å¡iek tiek nubrozdinti, perbraukti per skruostÄ , kai jis mosavo rankomis. GalÄjo bÅ«ti įdrÄksta su žiedu, bet tyÄios jam suduoti neturÄjo. NukentÄjusiojo žmona visÄ laikÄ buvo Å¡alia. Kai I. S. pamatÄ A. N., jis Äjo kartu su žmona. Kai jie sugrįžo namo, po kiek laiko I.
S. žmona pradÄjo rÄkti iÅ¡ skausmo. I. S. iÅ¡kvietÄ greitÄ jÄ pagalbÄ , padarÄ nuotraukÄ , lūžių nebuvo. TÄ dienÄ I. S. alkoholio nevartojo, žmona taip pat buvo blaivi. J. K. pasakÄ, kad jo žmonÄ skriaudžia, jos akyse buvo aÅ¡aros. Kai I. S. iÅ¡bÄgo, žmona gulÄjo apaÄioje, ten 1,7 m aukÅ¡Äio bordiÅ«ras, ji nuo jo nukrito. Kai I. S. iÅ¡bÄgo, jo žmona gulÄjo ant plytelių, jÄ ant rankų laikÄ V. K.. Jei žmogus stovi laiptų aikÅ¡telÄje, galima žmogui trenkti durimis.
I. S. įsitikinÄs, kad A. N. taip padarÄ netyÄia. I. S. norÄjo jį sustabdyti, kad iÅ¡siaiÅ¡kintų visas aplinkybes. I. S. paÄmÄ jį už peties, jis atsisukÄs pradÄjo mosuoti rankomis, atrodo, sakÄ, ko jie nori. Kai I. S. stovÄjo prie A. N., jis apsimetÄ, kad nieko nesupranta, nieko nedarÄ. Gal iÅ¡sigando, kai pamatÄ gulinÄiÄ moterį, normalus žmogus bÅ«tų suteikÄs pagalbÄ . Kai I. S. priÄjo prie A. N., jo rankos buvo nuleistos, gal kažkiek mosikavo ir tiek. Žmogus tvirtina, kad jam sudavÄ 3 kartus, tiek smÅ«gių galima ir užmuÅ¡ti.
Kai jie stovÄjo prieÅ¡ais, po kokių 10 sekundžių iÅ¡bÄgo O. K., jis pribÄgo, juos iÅ¡skyrÄ. IÅ¡ kur pas nukentÄjusįjį galvoje atsirado žaizda, I. S. negali pasakyti. I. S. ant kairÄs rankos neÅ¡ioja žiedÄ , ant deÅ¡inÄs rankos neÅ¡ioja vestuvinį žiedÄ . A. N. prilietÄ ranka savo galvÄ , parodÄ, kad ant jo rankos kraujo laÅ¡ai, pradÄjo trinti rankas. IÅ¡ kur tie kraujo laÅ¡ai, I. S. nežino. J. K. pasakÄ, kad tas žmogus pasiÅ¡alino, kad tada, kai stumtelÄjo jo žmonÄ , dar negražiai pavadino.
Po to, kai I. S. bendravo su V., ji pasakÄ, kad pastÅ«mÄ dar ir ranka. I. S. gavo pasiÅ«lymÄ susitaikyti iÅ¡ nukentÄjusiojo, kai buvo akistatoje, nukentÄjusysis sakÄ pasiraÅ¡yti, kad jį sumuÅ¡Ä, tada jis atleis. Kaltinamasis O. K. kaltu neprisipažino, duodamas parodymus paaiÅ¡kino, kad jis kaltinamas neteisingai, A. N. niekas nemuÅ¡Ä, už rankų netampÄ. TÄ dienÄ jie buvo pas jo moÄiutÄ K., buvo jis, žmona, jų vaikas, atvažiavo I. ir S.. S. S. yra O. K. teta, jo mamos pusseserÄ.
J., S. ir V. iÅ¡Äjo į laukÄ , po kiek laiko įbÄgo J., pradÄjo rÄkti, kad kažkas kažkÄ skriaudžia. I. iÅ¡bÄgo į laukÄ , O. K. vaikÄ paliko moÄiutei, iÅ¡bÄgo iÅ¡ paskos. IÅ¡ÄjÄs jis pamatÄ S. gulint ant žemÄs, V. buvo Å¡alia jos, J. Å¡iek tiek toliau stovÄjo. O. K. matÄ, kad I. Å¡iek tiek toliau stovÄjo. Jis pamatÄ, kad vyksta rankų mosikavimai, norÄjo juos iÅ¡skirti, kad nesusimuÅ¡tų, juos atitraukÄ Ä¯ Å¡onus, kad niekas niekam nesuduotų smÅ«gių.
Kai atitraukÄ vienÄ nuo kito, nukentÄjusiojo žmona pradÄjo kviesti policijÄ , tuo metu jie Äjo prie laiptinÄs. Atvažiavo pareigÅ«nai, paklausÄ, ar kažkas turi pretenzijų, pretenzijų niekas neturÄjo. Policija užsiraÅ¡Ä duomenimis, greitoji pagalba iÅ¡siveÅ¾Ä nukentÄjusįjį, jie nuÄjo namo. Pas nukentÄjusįjį ant rankų buvo kraujas, iÅ¡ kur bÄgo kraujas, O. K. nematÄ. NukentÄjusiojo žmona kvietÄ greitÄ jÄ pagalbÄ , kodÄl kvietÄ, jis nežino. Su nukentÄjusiuoju jis anksÄiau nebuvo pažįstamas, nežino, kodÄl A.
N. sako, kad jį laikÄ. O. K. pribÄgo iÅ¡ Å¡ono, o ne iÅ¡ nugaros. IÅ¡ÄjÄs iÅ¡ laiptinÄs jis pamatÄ, kad S. nukritusi nuo laiptų, Å¡alia jos buvo V., o Å¡iek tiek toliau â J.. V. S. laikÄ ant rankų. V. pasakÄ, kad iÅ¡Äjo vyras, nustÅ«mÄ durimis S.. I. S. buvo prie nukentÄjusiojo, maždaug už 25 metrų. MatÄsi, kad vyksta kažkas panaÅ¡aus į konfliktÄ . A. N. mosavo rankomis, kodÄl jis taip darÄ, O. K. nežino. Mano, kad I. S. turÄjo bÅ«ti piktesnis, taÄiau jis nebuvo labai piktas, kad karÅ¡Äiuotųsi.
Rankomis mosavo A. N., I. S. atsitraukinÄjo, kad negautų. Ar A. N. gynÄsi, jis nežino. Kaip I. S. ÄmÄ A. N. už peties ar striukÄs, jis nematÄ. Kai O. K. priÄjo prie vyrų, atitraukÄ juos vienÄ nuo kito, prie krÅ«tinių pridÄjo rankas, juos atitraukÄ. Jis nežino, ar už krÅ«tinÄs, ar už rankos paÄmÄ nukentÄjusiajam. GrÄsmÄs, kad susimuÅ¡, nebuvo, bet atitraukÄ dÄl saugumo. Jis priÄjo juos iÅ¡skirti, nes pabijojo, kad gali kilti konfliktas. Jis pamatÄ kraujÄ ant rankų, A.
N. pasakÄ, kad iÅ¡kvies policijÄ , dabar tai bus. Jie sutiko, sakÄ, kad kviestų policijÄ . O. K. ant galvos kraujo nematÄ, tik ant rankų. Jie neturÄjo su savimi telefonų, todÄl policijÄ kvietÄ A. N. žmona. Policija paklausÄ, ar kas nors raÅ¡ys skundus, niekas neturÄjo pretenzijų, policija užsiraÅ¡Ä anketinius duomenis ir iÅ¡važiavo. Greitoji pagalba iÅ¡siveÅ¾Ä A. N.. Lauke su A. N. buvo vyresnÄ ir jaunesnÄ moterys, jos buvo susijaudinusios. NukentÄjusysis A. N. paaiÅ¡kino, kad I.
S. ir O. K. iki įvykio niekada nebuvo matÄs, S. S. nepažįsta. TÄ dienÄ jis, jo žmona ir dukra Äjo iÅ¡ laiptinÄs. A. N. Äjo pirmas, žmona ir dukra atsiliko kelis žingsnius. Už durų ant mÅ«rinio paaukÅ¡tinimo buvo lyg keturios moterys, bent dvi buvo tikrai iÅ¡gÄrusios. Pirma stovinti moteris pasveikino su Å v. Velykomis, jis atsakÄ. Viena moteris sÄdÄjo ant paaukÅ¡tinimo. Jei žmogus sÄdi susikÄlÄs kojas, durys atsiremia į paaukÅ¡tinimÄ , jos niekaip negali žmogaus kliudyti, gali bÅ«ti oro banga, žmogus gali iÅ¡sigÄ sti, sÄdinÄio žmogaus durimis nustumti neįmanoma.
Jos ten rÅ«kÄ, ta moteriÅ¡kÄ nukrito. A. N. nesuprato, kas ten vyksta, jis paklausÄ, ar joms viskas gerai. Viena moteriÅ¡kÄ pakÄlÄ tÄ nugriuvusiÄ , ji lyg buvo apsvaigusi nuo alkoholio ar nuo smÅ«gio. A. N. dar kartÄ paklausÄ, ar viskas gerai, ar nesusižeidÄ. Moteris pradÄjo ant jo rÄkti, kad jÄ nustÅ«mÄ. Viena moteris Å¡aukÄ ant jo, kur jis vaikÅ¡to, ar nemato, kad sužalojo. Jis paskui irgi pradÄjo pykti, pakÄlÄ balsÄ , sakÄ, kÄ jos Äia aiÅ¡kina nesÄ mones, pažiÅ«ri, kaip atrodo, yra girtos, ant kojų nepastovi, vartosi nuo laiptų, o paskui ieÅ¡ko kaltų.
Jos akcentavo, kad jis jas įžeidÄ. Jis pasakÄ, kad jos âgirtos kaip tapkÄsâ. Kai jų policininkai paklausÄ, kaip jis jas įžeidÄ, jos pasakÄ, kad jas iÅ¡vadino Å¡liurÄmis. Jos ant A. N. Å¡aukÄ, o jis sakÄ, kad neieÅ¡kotų kaltų ten, kur jų nÄra. Jie rÄkavosi kokias 3-5 minutes, jam nereikÄjo įsivelti į konfliktÄ su girtomis moterimis, dÄl to iki Å¡iol gailisi. Jis matÄ, kad moteris nesusižalojusi, taÄiau nueiti negalima, nes paskui gali apkaltinti, todÄl bandÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti situacijÄ .
Per tÄ laikÄ viena moteris įÄjo į vidų. Jis pamatÄ, kad sužalojimų nÄra, susikalbÄti nepavyko, pradÄjo eiti link maÅ¡inos. Jis pamatÄ, kad iÅ¡ laiptinÄs iÅ¡bÄgo du vyriÅ¡kai, mojuoja rankomis. Jis, kai pamatÄ tuos vyriÅ¡kius, iÅ¡ karto liepÄ Å¾monai skambinti policijai, nes matÄ, kad jie atbÄga ne kalbÄtis. Jie pribÄgo. A. N. spÄjo pasakyti vienÄ sakinį, kažkÄ panaÅ¡aus, kad jie elgtųsi ramiai, nes turÄs didelių problemų. O. K. užÄjo jam už nugaros, apkabino per peÄius, pradÄjo tampyti.
Kitas jau užsimojo, A. N. dengÄsi veidÄ rankomis, kad nesužalotų veido. Matydamas, kad negali sužaloti veido, pradÄjo daužyti per galvÄ , žiedu prakirto galvÄ . Jam sudavÄ 2-3 smÅ«gius, viskas vyko labai sparÄiai. Moterys buvo dar arÅ¡esnÄs nei vyrai. Pora moterų buvo iÅ¡gÄrusios. Besidangstant, viskam bevykstant, atbÄgo vyresnio amžiaus moteris, ji puolÄ skirti, sakÄ, kad užteks. Tuo metu pasigirdo sirena, į kiemÄ Ä¯važiavo policija. PamatÄ, kad A. N. bÄga kraujas, visi įsiaudrinÄ, įsikarÅ¡ÄiavÄ.
A. N. matÄ, kad ta moteris tikrai nebuvo sunkiai sužalota, nes ji buvo labai arÅ¡i. Policija pasakÄ, kad A. N. reikia vežti į ligoninÄ, nes pamatÄ, kad jam bÄga kraujas. GreitÄ jÄ pagalbÄ iÅ¡kvietÄ policija, o ne jis ir ne žmona. Policija pasakÄ, kad reikia nuvažiuoti į ligoninÄ, susiÅ«ti žaizdÄ , o paskui, jei turÄs pretenzijų, paraÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ . Jam susiuvo žaizdÄ , po to jis nuvažiavo į policijÄ ir paraÅ¡Ä pareiÅ¡kimÄ . Paskui su tyrÄja atvažiavo į įvykio vietÄ , jis viskÄ parodÄ.
 Žaizda buvo kirstinÄ, jis mano, kad žaizdÄ padarÄ su žiedu. Kuria ranka daužÄ, jis negali pasakyti, 2-3 smÅ«giai tikrai buvo. A. N. nesiÅ«lÄ I. S. taikytis. Kai jie buvo pas prokurorÄ, buvo advokatas, jis pasiÅ«lÄ susitaikyti. A. N. pasakÄ, kad tegu I. S. prisipažįsta, tegu pasako tiesÄ , tada galÄtų taikytis. Jo kaltinamieji neatsipraÅ¡Ä. A. N. iÅ¡eidamas pro duris matÄ, kad ant bordiÅ«ro iÅ¡tiestomis kojomis sÄdi žmogus. A. N. iÅ¡Äjo, darÄ duris, nemano, kad durys atsimuÅ¡Ä, jis negalÄjo taip smarkiai atidarinÄti durų.
Jiems pasikeitus pasisveikinimais su Å v. Velykomis, jis stovÄjo tarp durų, durys buvo atidarytos, tada jis pamatÄ, kad ji krenta nuo bordiÅ«ro, kodÄl ji nukrito, nežino. Ji buvo gerokai iÅ¡gÄrusi, rÅ«kÄ, mano, kad moteris prarado koordinacijÄ . Jis negali pasakyti, ar vyrai iÅ¡bÄgo abu, ar atskirai. Jis matÄ, kad atbÄga du vyrai, kurie buvo rimtai nusiteikÄ. Jis jiems pasakÄ vienÄ sakinį, kad elgtųsi ramiai, nes bus nemalonumų. Jie pribÄgÄ nieko neaiÅ¡kino. A. N. žmona ir dukra buvo per kelis žingsnius Å¡one.
Viskas vyko labai sparÄiai. Vienas iÅ¡ jų sugriebÄ A. N. už nugaros, laikÄ per peÄius. Žaizda jam buvo virÅ¡ugalvio deÅ¡inÄje pusÄje. Žmona ir dukra matÄ, kaip jie žodžiavosi, kai vyrai iÅ¡bÄgo, jos juos matÄ. SmÅ«giai buvo suduoti kumÅ¡Äiu. Tuo metu A. N. dengÄsi, smÅ«gių neskaiÄiavo. Žaizda buvo viena. O. K. laikÄ, kad A. N. nepakeltų rankų, kad negalÄtų gintis, jis galÄjo tik veidÄ užsidengti. Kai moteris nukrito, A. N. jos neatsipraÅ¡Ä, o pasiteiravo, ar viskas gerai.
Moteris negulÄjo, ji iÅ¡ karto buvo pakelta. Ji paskui buvo arÅ¡iausia, o tuo metu labiausiai puolÄ ta, kuri pakÄlÄ. IÅ¡ tų moterų bent dvi buvo neblaivios, vyrai taip pat kažkiek buvo iÅ¡gÄrÄ. Pirmiausia jį pradÄjo laikyti O. K.. Liudytoja D. N. paaiÅ¡kino, kad ji iki įvykio kaltinamųjų nebuvo maÄiusi, S. S. nepažįsta. TÄ dienÄ jie buvo pas dukrÄ , ruoÅ¡Äsi važiuoti į KlaipÄdÄ . Pirmas iÅ¡Äjo jos vyras, tada dukrÄ , paskutinÄ â ji. Kai ji iÅ¡Äjo iÅ¡ laiptinÄs, Å¡alia laiptų sÄdÄjo moteris, dar dvi moteris stovÄjo.
Jai belipant laiptais, vyras atsisuko ir paklausÄ, ar nereikia pagalbos. Dvi moterys padÄjo treÄiai atsikelti. Moterys pardÄjo rÄkti, kad jos vyras nustÅ«mÄ moterį. Jos vyras sakÄ, kad yra âgirtos kaip tapkÄsâ, ieÅ¡ko priekabių. Viena moteris įbÄgo į laiptinÄ. Moteris atsikÄlÄ, jai pagalbos kaip ir nereikÄjo, todÄl jie pradÄjo eiti link maÅ¡inos, kuri stovÄjo prie kito namo kampo. Beeinant prie maÅ¡inos iÅ¡ laiptinÄs iÅ¡bÄgo du agresyviai nusiteikÄ vyrai, jie bÄgo link jos vyro.
D. N. nustÅ«mÄ. Vienas paÄmÄ jos vyrui lyg tai už rankų ir Å¡aukÄ â âduokâ ar âmuÅ¡kâ. Kitas pradÄjo muÅ¡ti. Ji pradžioje nesusivokÄ, paskui paskambino policijai. PriÄjo ir tos dvi moterys, jos bandÄ sakyti, kad gana. D. N. pasirodÄ, kad jos vyrÄ nori trenkti į namo sienÄ . Paskui iÅ¡Äjo vyresnio amžiaus moteris, ji pasakÄ, kad gana, tada jos vyrÄ paleido. Netrukus atvažiavo policija, kadangi jos vyrui buvo prakirsta galva, policija iÅ¡kvietÄ greitÄ jÄ pagalbÄ .
Ta moteris, kuri nukrito nuo laiptų, atsisakÄ pagalbos. Tas vyras, kuris kumÅ¡Äiu muÅ¡Ä jos vyrÄ , iÅ¡ karto prisipažino, nes policininkai paklausÄ, kuris iÅ¡ asmenų muÅ¡Ä. Policininkai papraÅ¡Ä jų dokumentų, tuo viskas baigÄsi. Jos vyrÄ greitoji pagalba iÅ¡veÅ¾Ä Ä¯ ligoninÄ. Policininkas pasakÄ, kad po ligoninÄs jie galÄs atvažiuoti, paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ . Kai vyras grįžo iÅ¡ ligoninÄs, jie nuvažiavo į policijÄ paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ . Paskui su tyrÄja buvo sugrÄ¯Å¾Ä Ä¯ įvykio vietÄ , tyrÄja apžiÅ«rÄjo tÄ vietÄ , duris, kaip jos atsidaro.
Jie iÅ¡važiavo į KlaipÄdÄ . Pradžioje moterys jos vyrui nieko nesakÄ, bet kai vyras sustojo ir paklausÄ, ar nereikia pagalbos, tada jos pradÄjo rÄkti, kad jis kaltas, nustÅ«mÄ. Jos labai daug Å¡aukÄ. Link automobilio jie spÄjo nueiti 20-30 metrų, nes visas stumdymasis vyko jau už namo. Abu vyrai atbÄgo, vienas Äiupo už rankų, o kitas pradÄjo mosuoti kumÅ¡Äiu. Jos vyras stengÄsi palenkti galvÄ ir muistyti, kad nesuduotų į akis. Ji matÄ smÅ«gius, kiek jų buvo, negali pasakyti, nes jie daug mosavo rankomis.
Vyrui iÅ¡ karto iÅ¡ galvos pradÄjo bÄgti kraujas. Kai atÄjo vyresnio amžiaus moteris, tada ji pamatÄ, kad jos vyrui bÄga kraujas. Vyrai iÅ¡bÄgo dviese, vienas puolÄ laikyti ir skatinti kitÄ , kad Å¡is duotų. Vienas laikÄ, o smÅ«gius sudavÄ kitas. Kai ta moteris krito, ji nematÄ, jÄ matÄ sÄdinÄiÄ prie laiptų. Jai atrodo, kad dvi moterys ir vyrai buvo iÅ¡gÄrÄ, jautÄsi alkoholio kvapas. Buvo suduoti smÅ«giai į virÅ¡ugalvį, nes jos vyras stengÄsi nulenkti galvÄ . Kiek smÅ«gių buvo, ji nežino, nes rankomis mosavo daug.
IÅ¡ pradžių ji buvo toliau, jÄ pastÅ«mÄ jaunuolis, kuris laikÄ jos vyrÄ . Po to ji buvo visai Å¡alia, dukra pasitraukÄ Ä¯ Å¡onÄ , o ji pradÄjo skambinti policijai. I. S. iÅ¡ karto policininkams pasakÄ, kad jis sudavÄ smÅ«gius, nuÄjo į namus atneÅ¡ti savo asmens dokumentÄ . Liudytoja E. N. paaiÅ¡kino, kad prieÅ¡ 2-3 metus užpuolÄ jos tÄtį. Tai vyko per Velykas. Jie buvo pas seserį Vilniuje, leidosi iÅ¡ buto laiptais, pirmas Äjo tÄtis, tada ji, paskutinÄ â mama. Jie iÅ¡Äjo pro lauko duris.
Pradžioje E. N. nieko nepastebÄjo, bet paskui nusileido laiptais žemyn, iÅ¡girdo, kad ten sÄdÄjusios moterys pradÄjo kažkÄ sakyti, rÄkti. Kadangi viena jų buvo at žemÄs, tÄtis paklausÄ, ar nereikia pagalbos. Jos pasakÄ, kad nereikia pagalbos, tai jie Äjo toliau. Paskui jos vÄl pradÄjo Å¡aukti: kÄ padarÄt, nutrenkÄt, pažiÅ«rÄkit, kas atsitiko. Tada jie dar kartÄ paklausÄ, ar nereikia greitosios, pasakÄ, kad nereikia. Jie Äjo toliau. Viskas vyko labi greitai. E. N. atrodo, kad ji Äjo pirma, už jos Äjo tÄvai.
 Ji atsisuko ir pamatÄ, kad atbÄga du vyrai, vienas iÅ¡ jų tarsi suÄmÄ tÄtį, kitas labiau ÄmÄsi veiksmų. Pradžioje tarsi nevyko kontaktas, paskui pradÄjo muÅ¡ti tÄtį. TÄtis bandÄ užsidengti galvÄ , kad netrenktų jam į veidÄ . Ji bandÄ kviesti policijÄ , bet tÄÄio telefonas neveikÄ, tada paÄmÄ mamos telefonÄ , jos iÅ¡kvietÄ policijÄ . Kai iÅ¡girdo, kad atvažiuoja policija, tarsi viskas nurimo, laukÄ, kol policija atvažiuos. E. N. pastebÄjo moteris tik paÄjusi toliau, jas pastebÄjo, kai iÅ¡girdo.
Ji matÄ, kad moteris sÄdÄjo ant žemÄs. Ji pamanÄ, kad moteris nukritusi, nes dažniausiai žmonÄs nesÄdi ant žemÄs Å¡alia laiptų. Kaip moteris nukrito, ji nematÄ. Jie nusileido, norÄjo eiti toliau, bet sustojo, tÄtis tų moterų paklausÄ, ar viskas gerai, ar nereikia kviesti greitosios. E. N. atrodo, kad buvo dvi moterys. Viena moteris buvo nukritusi, o kita buvo Å¡alia. Kadangi jos nieko nepasakÄ, jie Äjo toliau. E. N. prisimena, kad prasidÄjo kažkokie Å¡auksmai, jis tarsi pradÄjo jiems Å¡aukti, tÄtis lyg ir kažkÄ atsakÄ.
Kai jie Äjo toliau, iÅ¡ tų moterų buvo pikti šūksniai. Vienas vyras tarsi bandÄ laikyti, iÅ¡ nugaros suÄmÄ rankas, o kitas tarsi bandÄ trenkti, kadangi tÄtis muistÄsi, tai nekaip sekÄsi. Vienas tiesiog laikÄ rankas, o kitas bandÄ daužti. Buvo tarsi sÄ myÅ¡is, mama pribÄgo, bandÄ juos skirti, bet jÄ nustÅ«mÄ Ä¯ Å¡onÄ , tada jos skambino policijai. Jos tÄtį muÅ¡Ä kumÅ¡Äiais, kadangi tÄtis bandÄ užsidengti veidÄ , tai tikriausiai trenkÄ Ä¯ galvÄ . Ji atsimena, kad tÄÄio galva buvo sužalota, nes paskui važiavo susiÅ«ti tÄÄiui galvÄ .
Ji suprato, kad, kai atsidarÄ durys, Å¡iek tiek užkliudÄ moterį, ji nukrito, tokia natÅ«rali mintis atÄjo. Vienintelis galimas variantas buvo, kad ta moteris neiÅ¡laikÄ pusiausvyros ir nukrito. E. N. matÄ, kad prieÅ¡ jÄ Äjo tÄtis, toliau matÄ laiptus. IÅ¡ pradžių ji moters nepastebÄjo, pamatÄ vÄliau. Jos Å¡aukÄ, pažiÅ«rÄti, kÄ padarÄ. TÄtis klausÄ, ar nereikia greitosios pagalbos, atrodo, moterys atsakÄ, kad nereikia. Paskui jie Äjo toliau iki aikÅ¡telÄs, sustojo, nes iÅ¡ to paties namo laiptinÄs atbÄgo vyrai.
Ji atsisukusi pamatÄ, kad atbÄga vyrai, suima jos tÄtį. TÄtį trankÄ vienas vyras. Rankas tÄÄiui už nugaros suÄmÄ, tÄtis bandÄ muistytis, užsidengti. Vienas vyras buvo suÄmÄs tÄÄio rankas, kitas buvo lyg iÅ¡ Å¡ono. Ji matÄ, kad tÄÄiui trenkÄ kumÅ¡Äiais, kiek kartų trenkÄ, nežino. TÄtis muistÄsi, bandÄ iÅ¡sisukti. Liudytoja S. S. paaiÅ¡kino, kad iki įvykio nukentÄjusiojo ir jo žmonos nepažinojo. Buvo Å v. Velykos, jie buvo pas tetÄ . Kažkiek pabuvo, trise iÅ¡Äjo laukÄ .
A. N. gal buvo piktas, jis ranka taip stipriai darÄ duris, kad nutrenkÄ jÄ nuo bordiÅ«ro. Sesuo puolÄ jÄ kelti, sakÄ, kad jos atsipraÅ¡ytų. Jis puolÄ ant jos su kumÅ¡Äiais, nedaug trÅ«ko, kad pradÄtų jas muÅ¡ti. K. nubÄgo kviesti pagalbos. IÅ¡bÄgo S. S. vyras, paklausÄ, kas nutiko. V. parodÄ, kad A. N. Å¡alinasi. S. S. vyras pasakÄ, kad jis sustotų, bet A. N. Å¡alinosi. Jos vyras pribÄgo ir laikÄ A. N. už deÅ¡inio peties, kad jį sulaikytų. A. N. mojavo rankomis. Paskui O.
K. iÅ¡bÄgÄs pradÄjo juos skirti, kas nesusimuÅ¡tų. Jos vyras buvo be telefono, su Å¡lepetÄmis. PolicijÄ iÅ¡kvietÄ A. N. žmona. Kai atvažiavo policija, S. S. teta davÄ stiprių nuskausminamųjų, po poros valandų jai kvietÄ greitÄ jÄ pagalbÄ , iÅ¡veÅ¾Ä Ä¯ ligoninÄ. A. K. labai plaÄiai atidarinÄjo duris, ji nuo smÅ«gio parkrito. Paskui jis jas puolÄ, nes jos sesuo padÄjo jai atsikelti ir sakÄ, kad jis padÄtų. Jis pradÄjo jai prie veido mojuoti kumÅ¡Äiais, iÅ¡vadino Å¡liurÄmis.
Buvo daug negražių žodžių. S. S. buvo blaivi. KodÄl jis jas užpuolÄ, ji nesupranta. Jos vyro nuÄjo kviesti J. K.. Pirmas iÅ¡bÄgo jos vyras, o iÅ¡ paskos iÅ¡bÄgo O. K.. Gal pas A. N. žaizda iÅ¡ kažkur kitur buvo, jis labai mojavo rankomis ir iÅ¡eidamas, ir prieÅ¡ jÄ , ir prieÅ¡ jos vyrÄ . Kai A. N. Äjo, ji stovÄjo aikÅ¡telÄs pabaigoje. Ji krito nuo smÅ«gio, į jÄ atsitrenkÄ durys ir jo ranka dar buvo iÅ¡kiÅ¡ta. Ji krito aukÅ¡telninka, jai buvo sumuÅ¡ta nugara ir galva.
Ji krito ant galvos, net segtukas susitraiÅ¡kÄ. Pirmas iÅ¡bÄgo jos vyras, paskui iÅ¡bÄgo O. K.. K. ir J. pradžioje vaikÄ Å¾iÅ«rÄjo, bet paskui atÄjo. Jos vyras paklausÄ sesers, kas atsitiko ji pasakÄ, kad tas vyras jÄ užpuolÄ. Jos vyras du kartus pasakÄ A. N. sustoti, bet jis nesustojo. Jos vyras paÄmÄ jam už deÅ¡inÄs rankos, kad sulaikytų, o jis pradÄjo mojuoti rankomis. Paskui pribÄgo O. K. ir sulaikÄ, už rankų, atrodo, paÄmÄ. IÅ¡ kur kraujas ant A. N. rankų, ji nežino.
A. N. visiems rodÄ kraujo laÅ¡us ant rankos, net policininkai juokÄsi. Ji negirdÄjo, kad jos vyras bÅ«tų prisipažinÄs, jog muÅ¡Ä A. N.. Ji kreipÄsi į medikus vakare, jai buvo stiprÅ«s skausmai. Pagarsinus liudytojos parodymus, b. l. 19, kur ji paaiÅ¡kino, kad, kiek jai žinoma, I. žiedas kliudÄ vyro galvÄ , nuo ko jis apsibraižÄ, - ji nurodÄ, kad su vyru įtarÄ, jog A. N. sužalojimas galÄjo bÅ«ti padarytas su žiedu. Liudytoja J. K. paaiÅ¡kino, kad Velykų dienÄ S. S. su V.
K. norÄjo iÅ¡eiti į laukÄ paplepÄti, pasiÅ«lÄ ir jai, jos iÅ¡Äjo trise, stovÄjo, kalbÄjo. A. N. iÅ¡eidamas iÅ¡kiÅ¡o veidÄ , pažiÅ«rÄjo, pastÅ«mÄ duris. S. S. krito, jos su V. pribÄgo. S. S. net segtukas sulūžo, ji nugarÄ labai susitrenkÄ. Jos priÄjo prie S. S., bandÄ jÄ kelti. V. K. pasakÄ A. N., gal Å¡is atsipraÅ¡ys ar iÅ¡kvies greitÄ jÄ , mato, kad žmogui skauda. O jis sakÄ keiksmažodžiais âkurvaâ, âÅ¡liureâ, tuoj tave nustumsiu, pradÄjo eiti į jas labai agresyviai nusiteikÄs. Ji nubÄgo pakviesti O.
K. ir I. S.. Ji pakvietÄ I. S., pasakÄ, kad S. S. nustÅ«mÄ. Jis iÅ¡bÄgo su Å¡lepetÄmis, nes neapsiavÄ batų, O. K. tada avÄsi batus. Ji paÄmÄ vaikÄ ir nuÄjo prie lango. Ji paskui matÄ, kad I. S. paÄmÄ A. N. už deÅ¡inio peties, kad jį nusuktų, pakalbÄtų, o A. N. rankomis mosavo, jie laikÄsi vienas kitam už rankų. O. K. iÅ¡bÄgo, pradÄjo juos skirti. Jie nesimuÅ¡Ä. Paskui moÄiutÄ sakÄ, kad jos eitų į laukÄ , jos paÄmÄ vaikÄ , iÅ¡Äjo. Paskui atvažiavo policija.
A. N. žmona ir dukra nematÄ, kaip jis nustÅ«mÄ S. S., jos iÅ¡Äjo vÄliau. A. N. jas pavadino âÅ¡liurÄmisâ ir âkurvomisâ, jos jam nieko blogo nepasakÄ. V. jam pasakÄ, kad jis atsipraÅ¡ytų, padÄtų, o jis labai agresyviai Äjo link jų. Ji nubÄgo į butÄ , nes iÅ¡sigando, atÄjusi pasakÄ, kad nuskriaudÄ S., kad vyrai iÅ¡eitų į laukÄ , padÄtų. Pirmas iÅ¡bÄgo I. S., O. K. užsidÄjo batus ir iÅ¡bÄgo paskui. Ji buvo bute su vaiku, o paskui su moÄiute iÅ¡Äjo į laukÄ .
Pro langÄ matosi visa kairÄ aikÅ¡telÄs pusÄ, atstumas nuo buto iki aikÅ¡telÄs gal 15 m. MatÄsi I. S. ir A. N., I. S. bandÄ sustabdyti A. N., nusuko jį už deÅ¡inio peties, A. N. pradÄjo mojuoti, jie už rankų susiÄmÄ, O. K. iÅ¡bÄgo, pradÄjo juos skirti per krÅ«tinÄ. O. K. nelaikÄ A. N.. Daugiau ji nelabai žiÅ«rÄjo, pas jÄ ant rankų buvo vaikas, jis pradÄjo nervintis. Ji matÄ, kad nukentÄjusiojo niekas nemuÅ¡Ä. A. N. žmona iÅ¡kvietÄ policijÄ . O. K. juos skyrÄ, o ne laikÄ.
A. N. buvo agresyviai nusiteikÄs. Tada, kai S. S. nukrito, jis pavartojo necenzÅ«rinius žodžius, jo žmona ir dukra negirdÄjo tų žodžių. Jos jau kÄlÄ S. S., kai iÅ¡Äjo A. N. žmona ir dukra. Vyrai bÄgo prie A. N., norÄjo sulaikyti, nes jis neatsipraÅ¡Ä. Liudytoja V. K. paaiÅ¡kino, kad jie susirinko pas jos mamÄ per Velykas. Jos nutarÄ iÅ¡eiti pasikalbÄti į laukÄ . A. N. iÅ¡eidamas pravÄrÄ duris, tada dideliu mostu trenkÄ tas duris. PusseserÄ nukrito, susitrenkÄ nugarÄ , galvÄ .
A. N. atsisukdamas pradÄjo jas vadinti âÅ¡liurÄmisâ, âkurvomisâ. Ji pasakÄ, kad jis bent atsipraÅ¡ytų. J. K. iÅ¡sigando, nes A. N., kai jam pasakÄ, kad bent atsipraÅ¡ytų, arÅ¡iai atsisukdamas pasakÄ, jog joms parodys. A. N. Äjo į jų pusÄ, ji kÄlÄ S. S., J. K. pakvietÄ I. S., pasakÄ, kad jo žmonÄ stumdo. Tada iÅ¡ paskos iÅ¡bÄgo O. K.. O. K. ir I. S. pakvietÄ J. K., ji negirdÄjo, kÄ J. K. sakÄ vyrams. Pirmas iÅ¡bÄgo I. S., o paskui O. K.. I. S. atsuko A.
N., kad Å¡is bent atsipraÅ¡ytų. Kai A. N. pamatÄ I. S., jis puolÄ dideliais žingsniais eiti į maÅ¡inÄ . I. S. atsuko A. N., paklausÄ, kas darosi, kodÄl sužeidÄ jo žmonÄ . Kai A. N. iÅ¡Äjo, jis jau arÅ¡us buvo. I. S. sakÄ, kad bent atsipraÅ¡ytų. IÅ¡bÄgo O. K., pasakÄ, kad jie nesugalvotų muÅ¡tis, galima iÅ¡siaiÅ¡kinti. Kažkas iÅ¡kvietÄ policijÄ . A. N. žmona ir dukra iÅ¡Äjo tada, kai I. S. jau buvo lauke. KodÄl A. N. žmona kvietÄ policijÄ , ji nežino, gal iÅ¡sigando, kad jos vyras gaus.
Pora lašų ant A. N. rankų buvo. Jis nuÄmÄ rankÄ nuo galvos ir pasakÄ I. S., kad už kraujÄ jam atsakys. Liudytoja K. B. paaiÅ¡kino, kad vaikai pas jÄ susirinko per Velykas. Jie sÄdÄjo, pavalgÄ, mergaitÄs pasakÄ, kad eina į laukÄ parÅ«kyti. Po 5-10 minuÄių įbÄgo J. K., I. S. su iÅ¡gÄ sÄiu iÅ¡bÄgo į laukÄ . O. K. turÄjo vaikÄ ant rankų. Ji priÄjo, paÄmÄ vaikÄ , liepÄ O. K. eiti pažiÅ«rÄti. O. K. iÅ¡bÄgo. Ji iÅ¡girdo šūksnius prie kito namo.
AikÅ¡telÄje jie stovÄjo, šūkavo, aiÅ¡kinosi santykius. Ji nuÄjo, pasakÄ eiti namo. Tuo metu atvažiavo policija, greitoji. Kai ji iÅ¡Äjo, S. S. verkÄ ir drebÄjo. Merginos pasakÄ, kad A. N. puolÄ muÅ¡tis, jos iÅ¡sigando, pakvietÄ I. S.. Jis galÄjo atsipraÅ¡yti ir pakelti. Kada A. N. buvo prakirsta galva, ji nematÄ. A. N. parodÄ kruvinus pirÅ¡tus, pasakÄ, kad dabar bus. PareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ duomenimis, A. N. 2015 m. balandžio 5 d. kreipÄsi dÄl to, kad jam apie 17.30 val. prie Klinikų g. 3 daugiabuÄio namo, Vilniuje, vienas vyras iÅ¡ nugaros apglÄbÄ jį rankomis ir laikÄ, o kitas kumÅ¡Äiu apie 3 kartus smogÄ Ä¯ galvÄ ( b. l. 2-3).
PraneÅ¡imo bendrajame pagalbos centre duomenimis, 2015 m. balandžio 5 d., 17.56 val., registruotas praneÅ¡imas, kad du neblaivÅ«s vyrai užpuolÄ ir pradÄjo muÅ¡ti praneÅ¡Äjos vyrÄ . Å iuo metu minÄti vyrai nuÄjo į Klinikų g. 3 esanÄio namo 1-Ä laiptinÄ. PraneÅ¡Äja nurodys, kur. Laukia vietoje, GMP atsisakÄ ( b. l. 8). ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos KlaipÄdos skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. G610/15(03) duomenimis, A. N. padaryta galvos virÅ¡ugalvio deÅ¡inÄs pusÄs muÅ¡tinÄ Å¾aizda.
Sužalojimas gavosi nuo ne mažiau kaip vieno tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku daiktu, kas neprieÅ¡tarauja užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybÄms. Sprendžiant iÅ¡ žaizdos Å¡aÅ¡o pavidalo bei atsižvelgiant į pateiktų medicininių dokumentų duomenis, sužalojimas yra padarytas maždaug prieÅ¡ dvi paras laiko iki objektyvios apžiÅ«ros atlikimo, anksÄiau kaip 2015-04-05, 18.33 val. (nurodyta atvykimo į ligoninÄ data ir laikas), kas neprieÅ¡tarauja užduotyje nurodytam įvykio laikui.
Sužalojimas yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. Nustatyti kÅ«no sužalojime užsifiksavÄ požymiai priskirtini plaÄiai grupinei priklausomybei, nurodanÄia į kieto buko daikto ar daiktų poveikį, todÄl konkretizuoti žalojusį daiktÄ ar įrankį nÄra galimybÄs ( b. l. 15-16). ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. G 1151/15(01) duomenimis, S. S. padaryta poodinÄs kraujosruvos deÅ¡iniame dilbyje, Å¡launyse, abipus juosmenyje, paveikus kietu buku daiktu ( daiktais), galimai nurodytu laiku ( 2015-04-05).
Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu ( b. l. 21). Specialistas S. C. paaiÅ¡kino, kad S. S. poodinÄs kraujosruvos nurodytose kÅ«no vietose padarytos kontaktuojant su kietu buku daiktu/daiktais ar pavirÅ¡iumi/pavirÅ¡iais. Sužalojimai galÄjo bÅ«ti padaryti griÅ«nant ar nukritus ir kÅ«nui kontaktuojant su kietu buku daiktu ar pavirÅ¡iumi. Jie galÄjo bÅ«ti padaryti vieno kritimo metu. Buvo krista ant nugaros. Ar krito sÄdint ar stovint, pagal sužalojimų pobÅ«dį pasisakyti negali, galima teigti, kas asmuo krito ant nugaros.
Nuo tokio smÅ«gio gali bÅ«ti jauÄiamas skausmas krÅ«tinÄje, skausmas jauÄiamas nuo sumuÅ¡imo. Kaltinamieji I. S. ir O. K. kaltÄs nepripažino. O. K. nurodÄ, kad jis nelaikÄ nukentÄjusiojo, I. S. teigÄ, kad nukentÄjusiajam smÅ«gių nesudavÄ, gal Å¡is pats galÄjo susižeisti į jo žiedÄ .Teismas vertina, kad įvykio aplinkybes skirtingai nurodo kaltinamieji, su jais artimais giminystÄs ir Å¡eimos ryÅ¡iais susijusios liudytojos S. S., V. K., J. K., K. B., ir nukentÄjusysis A. N., jo žmona D.
N. ir dukra E. N.. Teismas pasisako, kad, nesant paÅ¡alinių, su minÄtais asmenimis nesusijusių liudytojų, apklaustų asmenų parodymais galima tikÄti, kiek jie patvirtinti kita bylos medžiaga. Teismas atkreipia dÄmesį į objektyviÄ aplinkybÄ, nustatytÄ visų asmenų sutampanÄiais parodymais â nukentÄjusiajam A. N. iÅ¡Äjus pro laiptinÄs duris, nuo laiptinÄs bordiÅ«ro ant žemÄs nukrito S. S., ji stipriai užsigavo. Kita aplinkybÄ, dÄl kurios nÄra ginÄo, -V. K. nubÄgo pakviesti vyrų, pasakÄ, kad S. S. nuskriaudÄ, I.
S. iÅ¡bÄgo iÅ¡ buto net neapsiavÄs batų, su Å¡lepetÄmis, iÅ¡ paskos iÅ¡bÄgo O. K., nukentÄjusysis, juos pamatÄs, sparÄiu žingsniu pradÄjo eiti prie maÅ¡inos. NukentÄjusiojo žmona iÅ¡kvietÄ policijÄ , atvykÄ policijos pareigÅ«nai nukentÄjusiajam iÅ¡kvietÄ greitÄ jÄ pagalbÄ , jis buvo iÅ¡vežtas į ligoninÄ, jam susiÅ«ta žaizda galvoje. Teismas pasisako, kad kaltinamųjų veiksmai, kaip juos nurodo nukentÄjusysis, visiÅ¡kai atitiko įvykio situacijÄ â vieno iÅ¡ kaltinamųjų žmona, kito â teta, susižalojo nukrisdama nuo laiptinÄs bordiÅ«ro po to kai nukentÄjusysis iÅ¡Äjo per laiptinÄs duris.
Teismas vertina, kad kaltinamieji veikÄ impulsyviai, nebuvo aiÅ¡kinamasi detalių aplinkybių â užkliudÄ nukentÄjusysis durimis S. S. ar Å¡i pati prarado koordinacijÄ , nueinantis nukentÄjusysis tiesiog buvo vejamasis. Teismas pasisako, kad kaltinamųjų nurodoma tokių staigių veiksmų priežastis â noras iÅ¡siaiÅ¡kinti, neatitinka įvykių sekos ir susiklosÄiusios situacijos. Teismas, remdamasis specialisto iÅ¡vada, kuria nukentÄjusiajam konstatuota muÅ¡tinÄ Å¾aizda virÅ¡ugalvyje, praneÅ¡imu bendrajame pagalbos centre, kurio duomenimis nukentÄjusiojo žmona praÅ¡Ä pagalbos dÄl to, kad jos vyrÄ užpuolÄ du asmenys, daro iÅ¡vadÄ , jog nukentÄjusiojo, liudytojų D.
N. ir E. N. parodymais abejoti nÄra pagrindo. NukentÄjusysis tiek pareiÅ¡kime dÄl nusikalstamos veikos, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinÄjimo metu teigÄ, kad kaltinamasis O. K. jį laikÄ, I. S. jį muÅ¡Ä, jis stengÄsi slÄpti veidÄ , todÄl sužalotas buvo virÅ¡ugalvis. Liudytojos D. N. ir E. N. buvo greta nukentÄjusiojo, jos aiÅ¡kiai matÄ Ä¯vykio aplinkybes, davÄ analogiÅ¡kus parodymus apie A. N. sužalojimÄ . Teismas pasisako, kad liudytojos S. S. ir V. K. įvykį stebÄjo didesniu atstumu, sužalojimo epizodÄ apibÅ«dino labai glaustai â I.
S. atsuko A. N., O. K. jį sulaikÄ, abi Å¡ios liudytojos tvirtino nežinanÄios, kodÄl A. N. žmona iÅ¡kvietÄ policijÄ . Teismas pasisako, kad Å¡ios dvi liudytojos tiek turÄjo blogesnÄ galimybÄ stebÄti įvykį, tiek yra suinteresuotos Å¡velninti kaltinamųjų teisinÄ padÄtį, todÄl jų parodymus vertina kritiÅ¡kai, tiki ta dalimi, kuri patvirtinta kitais bylos duomenimis. Teismas pasisako, kad liudytojos K. B. ir J. K., jų parodymais, stebÄjo įvykį per langÄ , todÄl vertina Å¡ių liudytojų galimybÄ tiksliai nupasakoti įvykio aplinkybes apribota matomumo, taip pat atsižvelgia į artimus Å¡ių liudytojų ir kaltinamųjų ryÅ¡ius.
Teismas pasisako, kad nukentÄjusiajam vieÅ¡oje vietoje buvo padarytas kÅ«no sužalojimas â muÅ¡tinÄ Å¾aizda, bylos duomenimis, kaltinamasis O. K. jį laikÄ, o I. S. jam sudavÄ ne mažiau dviejų smÅ«gių (kaltinime nurodytas skaiÄius - trys - tikslintinas, atsižvelgus į nukentÄjusiojo parodymus teismo posÄdyje), smurto vartojimÄ matÄ nukentÄjusiojo žmona ir nepilnametÄ, tuo metu 14 metų, dukra. Smurtas buvo vartojamas vieÅ¡oje vietoje â automobilių aikÅ¡telÄje, kur bet kuriuo metu galÄjo pasirodyti praeiviai, aikÅ¡telÄ buvo gerai stebima pro namų langus, įvykį matÄ ir liudytojos S. S., J.
K., V. K., K. B.. Ä® įvykio vietÄ buvo kviesta policija, greitoji pagalba. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamųjų kaltÄ ir jiems inkriminuotos veikos kvalifikavimas pasitvirtino. VieÅ¡oji vieta yra tokia vieta, kurioje veikimo padarymo metu yra ar turi teisÄ lankytis kiti asmenys. Laikoma, kad veikimas padarytas vieÅ¡oje vietoje nepriklausomai nuo to, ar toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dÄl laisvo priÄjimo prie tokios vietos, joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dÄl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. DÄl to įstatymai ir numato, kad asmenys vieÅ¡oje vietoje turi elgtis taip, kad nesudarytų nepatogumų kitiems žmonÄms.
Vienas iÅ¡ alternatyvių BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos â nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimo â bÅ«dų yra įžūlus elgesys. Įžūlus elgesys â tai agresyvus, moralÄs požiÅ«riu nepriimtinas, aplinkinius Å¡okiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenÄs rimtis ir vieÅ¡oji tvarka. Byloje nustatyti faktiniai duomenys patvirtina, kad vieÅ¡oje vietoje, automobilių stovÄjimo aikÅ¡telÄje, kur bet kuriuo metu galÄjo iÅ¡eiti gyventojai, praeiviai, O.
K. ir I. S. elgÄsi įžūliai: liudytojų akivaizdoje vartojo smurtÄ nukentÄjusiajam, I. S. jam smogÄ, veikÄ neapibrÄžta tyÄia, padarÄ nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Liudytojų D. N., E. N. parodymais patvirtinta, kad žmonių rimtis ir vieÅ¡oji tvarka buvo pažeisti. Teismas pažymi, kad smurtÄ vieÅ¡ojoje vietoje kaltinamieji vartojo matant Å¡eÅ¡ioms liudytojoms, viena iÅ¡ jų â 14 metų mergaitÄ, kuri, akivaizdu, buvo traumuota matydama fizinÄ prievartÄ prieÅ¡ savo tÄvÄ , kaltinamųjų veiksmais buvo pažeista jos teisÄ Ä¯ apsaugÄ nuo smurto (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnis), į apsaugÄ nuo neigiamos socialinÄs aplinkos įtakos (už fizinio ar psichinio smurto demonstravimÄ vaikams, jų įtraukimÄ Ä¯ nusikalstamÄ ar kitÄ neteisÄtÄ veikÄ taikoma įstatymų nustatyta administracinÄ arba baudžiamoji atsakomybÄ â Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 43 straipsnio 2 dalis).
SmurtÄ vieÅ¡ojoje vietoje kaltinamieji vartojo dÄl, kaip nurodoma, asmeninių priežasÄių. Teismas pasisako, kad asmeniniai motyvai neÅ¡alina atsakomybÄs, remiasi Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktika. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartyje Nr. 2K-54-222/ 2017 pasisakyta, kad motyvas ir tikslas nÄra bÅ«tinieji BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudÄties požymiai, Å¡is nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas dÄl įvairių paskatų, jo motyvai gali bÅ«ti tiek chuliganiÅ¡ki, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiÅ¡ki arba kitokie, taÄiau veikos motyvų ir tikslų analizÄ svarbi teisingam kaltininko tyÄios apibrÄžimui, iÅ¡vadoms apie tai, kad asmuo suvokÄ savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimÄ , kad tai pagrindinis, o ne Å¡alutinis jo veikos aspektas.
MinÄta, kad nagrinÄjamu atveju pirmiausia bÅ«tent chuliganiÅ¡kÄ , o ne privatų konflikto pobÅ«dį patvirtina byloje nustatytos faktinÄs aplinkybÄs (iki įvykio nukentÄjusysis su nuteistuoju nebuvo pažįstami, smurtÄ vieÅ¡oje vietoje prieÅ¡ nukentÄjusįjį nuteistasis panaudojo dÄl mažareikÅ¡mÄs dingsties â nukentÄjusiojo prisiartinimo ir žiÅ«rÄjimo), chuliganiÅ¡kas, įžūlus ir moralÄs požiÅ«riu nepriimtinas nuteistojo elgesys. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis suvokÄ, jog vieÅ¡oje vietoje suduodamas smÅ«gį nukentÄjusiajam be tai pateisinanÄios priežasties demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, nors ir veikÄ nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turÄs jo atliekami veiksmai.
Taigi, nurodytos aplinkybÄs patvirtina nuteistojo veikoje buvus tiesioginÄ tyÄiÄ pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Teismas vertina, kad kaltinamieji iki įvykio nebuvo pažįstami su nukentÄjusiuoju, kaip minÄta, tikrųjų įvykio aplinkybių neiÅ¡siaiÅ¡kino, vieÅ¡oje vietoje vartojo smurtÄ nukentÄjusiajam, tuo demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, pažeidÄ ir nepilnametÄs teisÄ Ä¯ normaliÄ ir ramiÄ aplinkÄ , todÄl teismas vertina, kad kaltinamieji savo veiksmais sutrikdÄ visuomenÄs rimtį ir tvarkÄ .
Teismų praktikoje pripažįstama, kad vieÅ¡osios tvarkos pažeidÄjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turÄs jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenÄs rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2008 m. lapkriÄio 11 d. nutartis byloje Nr. 2K-426/2008, 2009 m. gegužÄs 12 d. nutartis byloje Nr. 2K-159/2009). Sprendžiant klausimÄ , ar vieÅ¡oje vietoje atlikti įžūlÅ«s veiksmai ir jų padariniai atitinka vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo požymius atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas.
Aptartais įrodymais teismas laiko nustatytu, kad kaltinamieji veikÄ be impulsyviai, be pagrįstos asmeninÄs motyvacijos, todÄl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamųjų veika buvo nukreipta vieÅ¡ajai tvarkai pažeisti. Kaltinamųjų kaltÄ dÄl Å¡ios nusikalstamos veikos įrodyta, veika, kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, atsižvelgus į baudžiamojo kodekso pataisas, yra tikslintina nurodant 284 straipsnį.          Kaltinamųjų I.
S. ir O. K. atsakomybÄ lengvinanÄių ir sunkinanÄių aplinkybių nenustatyta.        Skirdamas bausmÄ, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmÄs skyrimo pagrindais ir taisyklÄmis. Teismas, skirdamas bausmÄ kaltinamiesiems, atsižvelgia į tai, kad nÄra atsakomybÄ lengvinanÄių ir sunkinanÄių aplinkybių, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nesunkus nusikaltimas, kaltinamųjų asmenybÄ.           I.
S. neteistas (b. l. 145-146), administracinÄmis nuobaudomis baustas (b. l. 144), VšĮ RespublikinÄje Vilniaus psichiatrijos ligoninÄje gydytas 4 kartus, paskutinį kartÄ nuo 2003-12-20 iki 2003-12-30; diagnozÄ: bipolinis afektinis sutrikimas, manija be psichozÄs simptomų, priklausomybÄs nuo alkoholio sindromas ( b. l. 149), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre gydytas nuo 2004-02-10 iki 2004-02-11; diagnozÄ: miÅ¡rus nerimo ir depresijos sutrikimas; organinis asmenybÄs sutrikimas (b. l. 145), ValstybinÄs teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos akto Nr. 78TPK-141/2016 duomenimis, nÄra jokių duomenų, kad I.
S. inkriminuojamas nusikalstamos veikos padarymo metu bÅ«tų paÅ«mÄjÄs jam nuo 1999 m. diagnozuotas lÄtinis psichikos sutrikimas â bipolinis afektinis sutrikimas, dÄl psichikos bÅ«senos jis galÄjo visiÅ¡kai suvokti pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį (savo veiksmų esmÄ ) ir valdyti savo veiksmus. I. S. Å¡iuo metu diagnozuojamas bipolinis afektinis sutrikimas, remisija, dÄl dabartinÄs psichikos bÅ«senos jis gali suprasti savo veiksmų esmÄ ir juos valdyti, su juo galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, jis gali dalyvauti teismo posÄdyje;
I. S. dÄl dabartinÄs psichikos bÅ«senos nereikia taikyti priverÄiamųjų priemonių ( b. l. 166-170), jis nÄra Vilniaus priklausomybÄs ligų centro įskaitoje (b. l. 150), dirba.                    I. S. nÄra teistas, veikÄ jis padarÄ susijaudinÄs dÄl sutuoktinÄs, yra dirbantis. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo asmenybÄs pavojingumas yra nedidelis, todÄl bausmÄs tikslai gali bÅ«ti pasiekti skiriant piniginio pobÅ«džio bausmÄ, jos dydis nustatytinas mažesnio nei numatyto vidurkio.
          O. K. teistas (b. l. 113-115), administracinÄmis nuobaudomis baustas (b. l. 112), VšĮ RespublikinÄje Vilniaus psichiatrijos ligoninÄje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (b. l. 126, 127), nÄra Vilniaus priklausomybÄs ligų centro įskaitoje (b. l. 128), dirba.                    Skirdamas bausmÄ, teismas vertina, kad O. K. buvo teistas už veikÄ , nesusijusiÄ su fizinio smurto vartojimu, yra dirbantis. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad bausmÄs tikslai gali bÅ«ti pasiekti skiriant piniginio pobÅ«džio bausmÄ, jos dydis nustatytinas mažesnio nei numatyto vidurkio.
        I. S. paskirta kardomoji priemonÄ â raÅ¡ytinis pasižadÄjimas neiÅ¡vykti ( b. l. 35-36), nuosprendžiui įsiteisÄjus panaikintina.           O. K. paskirta kardomoji priemonÄ â raÅ¡ytinis pasižadÄjimas neiÅ¡vykti ( b. l. 44-45), nuosprendžiui įsiteisÄjus panaikintina.          Daiktų, turinÄių reikÅ¡mÄs nusikalstamai veikai tirti ir nagrinÄti, byloje nÄra.          Remdamasis tuo, kas iÅ¡dÄstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas        n u s p r e n d ž i a :
        I. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, skirti bausmÄ - 25 MGL (941,50 Eur) baudÄ .         Nustatyti terminÄ baudai sumokÄti â per du mÄnesius nuo nuosprendžio įsiteisÄjimo.          I. S. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonÄ â raÅ¡ytinį pasižadÄjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisÄjus panaikinti.         O. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, skirti bausmÄ - 25 MGL (941,50 Eur) baudÄ .
        Nustatyti terminÄ baudai sumokÄti â per du mÄnesius nuo nuosprendžio įsiteisÄjimo.         O. K. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonÄ â raÅ¡ytinį pasižadÄjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisÄjus panaikinti.        Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkÄs teismÄ . TeisÄja                                                                                                                              NijolÄ Å½imkienÄ