2021-06-04 Nr. CB-5450-2-70-3-07596-2018-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-3052

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07596-2018-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. birželio 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Egidijos Tamošiūnienės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),

susipažinusi su 2021 m. gegužės 21 d. paduotu ieškovo S. K. kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 17 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovui A. L. (V. A. L. teisių perėmėjui), tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, R. K., G. V., valstybės įmonei Registrų centrui, dalyvaujant išvadą teikiančioms institucijoms Šiaulių rajono savivaldybės administracijai ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, 2018 m. liepos 2 d. „Deklaracijos apie statinio, jo dalies statybos užbaigimą, statinio jo dalies patalpos paskirties pakeitimą“ Nr. 1 panaikinimo. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovas kasaciniame skunde nurodo, kad:

1) Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui 2021 m. vasario 17 d. nutartimi atmetus ieškovo prašymą dėl Šiaulių apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2A-142-440/2021 perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui, buvo pažeista ieškovo teisė, kad jo civilinė byla būtų išnagrinėta teisingai ir nešališko teismo;

2) bylą nagrinėję teismai nepagrįstai nesivadovavo Statybos įstatymo 28 straipsnio 5 dalies nuostatomis, reglamentuojančiomis statybos užbaigimo procedūras, nors privalėjo pripažinti faktą apie statybos darbų pabaigą vadovaudamiesi šio įstatymo reglamentavimu, o ne atsakovės parodymais, jog statybos darbai buvo pabaigti 2004 m.;

3) ieškovas, 2015 m. rugpjūčio 25 d. įvykusios pusrūsio patalpų apžiūros metu sužinojęs apie neteisėtą statybą, nedelsdamas pareiškė ieškinį teismui, siekdamas apginti savo, kaip bendrasavininko, teises. Apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad ieškovas turėjo pareigą domėtis savo turtu, jo būkle, bendrasavininkų atliekamais remonto darbais, neįvertino, kad bendrasavininkė slėpė nuo jo pusrūsio patalpų pertvarkymą. Apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus apie aplinkybes ir datą, kada ieškovui tapo žinoma apie neteisėtas statybas (CK 1.124 –1.127, 1.131, 1.134 straipsnių pažeidimai);

4) apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus dėl S. K. ir R. K. parašų, esančių ant rašytinių sutikimų, kurie buvo pateikti VĮ Registrų centrui kartu su deklaracija dėl statinio paprastojo remonto, suklastojimo, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes prielaidų pagrindu atmetė byloje pateiktas rašysenos tyrimų metu specialistų padarytas išvadas (CPK 176 – 178, 197, 263, 265 straipsnių pažeidimai); 5) 2018 m. atliktuose kadastriniuose matavimuose ir deklaracijoje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys dėl statybų rūšies (vietoj kapitalinio remonto nurodytas paprastasis remontas) nėra tik techninė klaida, bet iš esmės pažeidžia kitų savininkų teises, kadangi, atliekant statinio kapitalinį remontą, privalomi projektavimo darbai ir statinio bendrasavininkų sutikimai.

Būtent statytojo surašyta deklaracija apie statybos užbaigimą yra vienas iš dokumentų, kurie turi būti pateikiami kadastro tvarkytojui, siekiant įrašyti suformuoto statinio (patalpos) kadastro duomenis ar juos pakeisti po statinio kapitalinio remonto. Apeliacinės instancijos teismas privalėjo atsakyti į teisinius argumentus dėl deklaracijos pripažinimo negaliojančia (pažeistos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 1, 2, 5 ,7, 12 straipsnių, Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 841.2, 841.2.2, 841.2.2.3 punktų, Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 ir 8 dalyse įtvirtintos nuostatos).

Atrankos kolegija, susipažinusi su ieškovo kasacinio skundo teisiniais argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai dėl materialiosios ir proceso teisės normų taikymo nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kasacijai, t. y. kad egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.

CPK 350 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad kasacinį skundą atsisakoma priimti, jeigu jis paduotas nesumokėjus nustatyto dydžio žyminio mokesčio ir nėra prašymo iš dalies atleisti nuo šio mokesčio sumokėjimo arba jį atidėti arba netenkinamas kasatoriaus prašymas iš dalies atleisti nuo šio mokesčio sumokėjimo arba jį atidėti.

Paduodamas kasacinį skundą ieškovas nurodė, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu dėl antrinės teisinės pagal bos teikimo 100 proc. yra atlestas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau iš kartu su kasaciniu skundu pateikto Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2021 m. balandžio 20 d. sprendimo Nr. (8.4 Mr)TP-21-T-894-3355 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo matyti, kad ieškovas yra 30 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovas už kasacinį skundą nesumokėjo 70 proc. dalies žyminio mokesčio ir nepateikė prašymo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti jo mokėjimą (CPK 347 straipsnio 4 dalis).

Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnyje, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4, 7 punktai).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 7 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Goda Ambrasaitė-Balynienė

Egidija Tamošiūnienė

Dalia Vasarienė