e3e0da42-e11d-46d4-99e0-dc5d86ca3e98 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. eS2-1449-912/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06411-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2020 m. rugsėjo 25 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos B. M. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 20 d. nutarties, kuria netenkintas pareiÅ¡kėjos B. M. praÅ¡ymas atnaujinti terminÄ palikimui priimti; suinteresuoti asmenys:

R. G., VÄ® Turto bankas. Teismas nustatė: I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja prašė atnaujinti terminÄ palikimui po jos motinos A. G. mirties priimti. PareiÅ¡kėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjos motina A. G.. Ji testamentu turtÄ paliko anÅ«kams. PareiÅ¡kėja sužinojo, kad motinai po mirties atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypÄ , esantį Vilniaus rajone, Riešės seniÅ«nijoje. PareiÅ¡kėja teigia, kad terminÄ palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių – neturėjo žinių apie motinai priklausantį žemės sklypÄ .

Ä®statyminiai paveldėtojai yra pareiÅ¡kėja ir suinteresuotas asmuo brolis R. G.. Atnaujinus terminÄ palikimui priimti, pareiÅ¡kėja galėtų kreiptis į notarų biurÄ , kur bÅ«tų užvesta byla po A. G. mirties, pareiÅ¡kėja gautų paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ mirusiosios paliktÄ turtÄ .

2. Suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas nurodė, kad neprieÅ¡tarauja, jog pareiÅ¡kėja priimtų palikimÄ po motinos mirties.

3. Suinteresuotas asmuo R. G. praÅ¡o atmesti pareiÅ¡kimÄ . Suinteresuotas asmuo nurodo, pareiÅ¡kėja 7 metus gyveno kartu su motina iki jos mirties. Motina savo turtÄ paliko anÅ«kams (pareiÅ¡kėjos vaikams), o jam pasakė, kad turi teisę į žemę, kurios valstybė negrÄ Å¾ina, todėl jo, kaip sÅ«naus ir jo vaikų palikimas bus žemė, kuriÄ pavyks atgauti, atkuriant nuosavybės teisę į žemę. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad atkÅ«rė nuosavybės teisę į BirÅ¡tone esantį žemės sklypÄ , o nuosavybės teisių atkÅ«rimas į Vilniaus rajone Riešės seniÅ«nijoje žemės sklypÄ užtruko dėl dokumentų tvarkymo institucijose, bylinėjimosi teisme.

Suinteresuotas asmuo teigia, kad apie vargus, susijusius su nuosavybės atkÅ«rimu į žemę žinojo visa giminė, nes buvo bendras interesas, o giminaičiai buvo viena procesinė Å¡alis teisme. PareiÅ¡kėjai bylinėjantis su dukra dėl tėvo J. G. buto dalies, jis savo dalies į tėvo buto dalį atsisakė, nes pretendavo į žemės sklypÄ Riešėje – tai pareiÅ¡kėja žinojo. Nurodo, kad palankiam pareiÅ¡kėjai sprendimui įsiteisėjus, jam atsisakius tėvo turto dalies, pareiÅ¡kėja praÅ¡o atnaujinti terminÄ motinos palikimui priimti į žemės sklypÄ .

Suinteresuotas asmuo teigia, kad pareiÅ¡kėja piktnaudžiauja savo teisėmis, nes, paveldėjusi tėvo turtÄ , pasibaigus žemės grÄ Å¾inimo procesui ir atkÅ«rus nuosavybės teisę į žemę, praÅ¡o atnaujinti terminÄ palikimui priimti. PareiÅ¡kėjai apie motinos turėtÄ Å¾emę sužinojo ne po jos mirties, o nuo nuosavybės į nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo priėmimo, t. y. mažiausiai 7 metai iki Å¡alių motinos mirties. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 20 d. nutartimi atmetė pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ .

5. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. G., turėjusi du vaikus pareiÅ¡kėjÄ ir suinteresuotÄ asmenį R. G.. PareiÅ¡kėja 1999 m. vasario 19 d. vaikų N. I. M. ir A. M. vardu priėmė po A. G. mirties testamentu paliktÄ palikimÄ . Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, įraÅ¡as, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), esantis Vilniaus rajone, Riešės seniÅ«nijoje, priklauso A. G., galioja nuo 2018 m. spalio 29 d.

6. Teismas vertino, kad pareiÅ¡kėja žinojo apie motinos mirtį, tvarkė nepilnamečių vaikų vardu palikimo priėmimo dokumentus. PareiÅ¡kėja žinojo palikimo priėmimo tvarkÄ , įstatymo reikalavimus, bet nesikreipė į notarÄ dėl palikimo priėmimo kaip įstatyminė įpėdinė. Ä®statyminis įpėdinis R. G. pateikė 2017 m. rugsėjo 7 d. paveldėjimo teisės liudijimÄ apie palikimo priėmimÄ po A. G. mirties.

7. Teismas sprendė, kad pareiÅ¡kėja neįgyvendino savo subjektinių teisių į palikimÄ atsiradusį po motinos mirties, nesant svarbių priežasčių. PareiÅ¡kėja žinojo apie palikimo priėmimo tvarkÄ , palikimo priėmimÄ reglamentuojančius įstatymus, nes su dukra N. I. M. po tėvo J. G. mirties bylinėjosi dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalies. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog pareiÅ¡kėja nežinojo apie visÄ motinos turtÄ , negali bÅ«ti vertinama kaip svarbi priežastis palikimo priėmimo terminui atnaujinti.

Teismas nenustatė, kad pareiÅ¡kėja negalėjo priimti palikimo dėl objektyvių kliūčių, po palikėjos mirties praėjo ilgas laiko tarpas – 22 metai. III. Atskirojo skundo argumentai 8. PareiÅ¡kėja praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 20 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atnaujinti pareiÅ¡kėjai terminÄ palikimui po jos motinos A. G. mirties priimti. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 8.1. PareiÅ¡kėjos motina testamentu paliko pareiÅ¡kėjos dukrai N. I.

M. paliko butÄ (duomenys neskelbtini). Priėmus šį palikimÄ , paaiÅ¡kėjo, kad butas mirusiajai priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktiniu J. G.. PareiÅ¡kėja 2019 m. gruodį, rengdama dokumentus dėl juridinio fakto (palikimo po J. G. mirties priėmimo faktiniu valdymu) nustatymo, iÅ¡ VÄ® Registrų centro duomenų sužinojo, kad jos motinai A. G. 2018 m. birželio 29 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos sprendimu Nr. 48S-310-(14.48.3) atkurtos nuosavybės teisės. PareiÅ¡kėja kreipėsi į notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo, bet jai paaiÅ¡kinta, kad praleistas terminas palikimui priimti. 8.2.

PareiÅ¡kėja neginčija to fakto, kad jai buvo žinoma palikimo priėmimo tvarka. PareiÅ¡kėja, kaip įstatyminė savo nepilnametės dukters atstovė, 1999 m. vasario 19 d. dėl palikimo priėmimo kreipėsi į Vilniaus miesto 1-Ä jį notarų biurÄ . PareiÅ¡kėjai nei tuo metu, nei iki iÅ¡vieÅ¡inimo VÄ® Registrų centre nebuvo žinoma apie motinai priklausantį turtÄ . Notaras 1999 m. negalėjo informuoti pareiÅ¡kėjos apie galimai turėsiantį ateityje mirusiosios A. G. turtÄ , nes duomenys apie mirusiajai priklausantį žemės sklypÄ VÄ® Registrų centre įregistruoti tik 2018 m. 8.3.

PareiÅ¡kėjai buvo žinoma, kad jos motinai gali bÅ«ti atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypÄ BirÅ¡tone ir kad ji testamentu palikta pareiÅ¡kėjos broliui. Apie kitÄ galimÄ atkurti nuosavybės teisę motinai pareiÅ¡kėjai nebuvo žinoma, todėl ji nesikreipė į notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo po motinos mirties. 8.4. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo iÅ¡reikalauti iÅ¡ notarų biuro testamentÄ , kuriuo žemė palikta suinteresuotam asmeniui.

PareiÅ¡kėjai buvo žinoma, kad suinteresuotas asmuo paveldės žemės sklypÄ BirÅ¡tone. IÅ¡ testamento turinio bÅ«tų aiÅ¡ki palikėjos valia, ar suinteresuotas asmuo pagal testamentÄ pretendavo tik į BirÅ¡tone atkurtÄ motinos vardu žemę, ar pagal įstatymÄ Ä¯ visÄ likusį motinos vardu esantį turtÄ . 8.5. Suinteresuoto asmens nurodyta aplinkybė, kad pareiÅ¡kėja gyveno su motina 7 metus iki jos mirties ir galimai turėjo žinoti apie motinos paraÅ¡ytus praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teise, yra prielaida.

PareiÅ¡kėjai nebuvo žinoma apie mamos tvarkomus dokumentus. 8.6. PareiÅ¡kėjai nebuvo žinoma apie vargus, atkuriant nuosavybės teises į žemės sklypÄ , bylinėjimÄ si teisme. Suinteresuotas asmuo buvo A. G. įpėdinis pagal įstatymÄ nuo 2017 m. lapkričio 4 d., pareiÅ¡kėja nebuvo motinos įpėdinė nei pagal įstatymÄ , nei pagal testamentÄ , todėl ir procesiniuose dokumentuose negalėjo bÅ«ti įtraukta. 8.7. Suinteresuotas asmuo neinformavo pareiÅ¡kėjos apie nuosavybės Riešėje atkÅ«rimÄ motinos vardu.

PareiÅ¡kėja, žinodama, kad yra testamentu suinteresuotam asmeniui paliekama teisė tik į BirÅ¡tono mieste esančiÄ Å¾emę, bÅ«tų ėmusis aktyvių veiksmų palikimui priimti pagal įstatymÄ .

9. Suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas atsiliepime praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra.

10. Suinteresuotas asmuo R. G. atsiliepime praÅ¡o netenkinti atskirojo skundo ir pirmosios instancijos nutartį palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 10.1. PareiÅ¡kėja nuo 1991 m. su motina gyveno 7 metus iki palikėjos mirties. Tuo laikotarpiu piliečiai aktyviai teisė praÅ¡ymus dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ . A. G. tokį praÅ¡ymÄ padavė 1991 m. spalio 23 d. PraÅ¡ymo padavimo metu nei A.

G., nei jos vaikai nežinojo, į kokį turtÄ bus atkurtos nuosavybės teisės. IÅ¡ motinos pasakojimų pareiÅ¡kėjai ir suinteresuotam asmeniui buvo žinoma, kiek ir kur jų seneliai turėjo žemės iki nacionalizacijos. Ä® senelių žemę pretendavo ne tik A. G., bet ir kiti senelių vaikai, vaikaičiai. PareiÅ¡kėja nekartÄ dalyvavo giminaičių pokalbiuose apie dar neatkurtÄ ir jau atkurtÄ nuosavybę. Pasibaigus teisminėms ir administracinėms procedÅ«roms dėl A. G. nuosavybės teisių atkÅ«rimo, pareiÅ¡kėja priėmė palikimÄ po tėvo J.

G. mirties. Suinteresuotas asmuo patvirtino, kad šį palikimÄ ji priėmė pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti. 10.2. PareiÅ¡kėja neargumentuoja, kaip teismas pažeidė CK 1.5 straipsnyje nurodytus teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus. Teismo nustatytos aplinkybės ne pažeidžia, bet patvirtina padarytas iÅ¡vadas. 10.3. Teismas, spręsdamas dėl termino atnaujinimo, įvertino ne tik ilgÄ termino praleidimo laikotarpį, bet ir tai, kad pareiÅ¡kėjai apie A. G. mirtį buvo žinoma iÅ¡ karto, pareiÅ¡kėja 1999 m. vasario 19 d. lankėsi notarų biure, kaip nepilnamečio vaiko atstovė.

PareiÅ¡kėja, bÅ«dama A. G. įstatymine įpėdine, neiÅ¡reiÅ¡kė noro priimti palikimÄ po savo motinos mirties. PareiÅ¡kėjai buvo žinoma, kad apie motinos paduotÄ praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo. Teismas pagrįstai nelaikė svarbia priežastimi, kad pareiÅ¡kėja 2019 m. gruodį sužinojo apie Nacionalinės žemės tarnybos 2018 m. birželio 19 d. sprendimÄ atkurti A. G. nuosavybės teises į žemės sklypÄ Riešės sen. 10.4. Teismas teisingai taikė CK 5.50 ir 5.57 straipsnius, atsižvelgė į teismų praktikÄ ir vertino, kad pareiÅ¡kėja neįgyvendino savo paveldėjimo teisių be jokios svarbios priežastis.

Bylose dėl termino palikimui priimti atnaujinimo nenustatinėjamos aplinkybės, ar įpėdiniui buvo žinoma apie palikėjui priklausantį turtÄ . 10.5. PareiÅ¡kėjai buvo žinoma, kad nuosavybės atkÅ«rimo į žemę klausimais rÅ«pinosi suinteresuotas asmuo. Ji nesikreipė į notarÄ po motinos mirties dėl aplikimo priėmimo, nes vykdė motinos žodinį patvarkymÄ , pagal kurį atkurta nuosavybė turi atitekti suinteresuotam asmeniui. Suinteresuotas asmuo nesikreipė dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties. 10.6.

Suinteresuotas asmuo nurodo, kad po motinos mirties per įstatymo nustatytÄ terminÄ kreipėsi į notarÄ dėl palikimo priėmimo. PaaiÅ¡kėjus, kad nuosavybės atkÅ«rimo į žemę procedÅ«ros artėja į pabaigÄ , suinteresuotas asmuo kreipėsi į notarÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo. Suinteresuotam asmeniui 2017 m. lapkričio 24 d. iÅ¡duotas paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas į dalį sklypų BirÅ¡tone. AtkÅ«rus A. G. nuosavybės teisę į dar vienÄ sklypÄ , susiinteresuotas asmuo, kaip A.

G. įpėdinis, atsiėmė Nacionalinės žemės tarybos sprendimÄ , bet kol kas žemės sklypo neįregistravo savo vardu. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados 13. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino pareiÅ¡kėjos skundo dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

15. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

16. PareiÅ¡kėja apeliacinės instancijos teismui pateikė naujÄ raÅ¡ytinį įrodymÄ â€“ Vilniaus miesto 41-ojo notarų biuro 2020 m. rugpjūčio 7 d. raÅ¡tÄ dėl informacijos pateikimo, prie kurio pridėtos A. G. 1995 m. birželio 28 d. bei 1997 m. lapkričio 6 d. notarų patvirtintų testamentų kopijos. Teismas vertina, kad pateikti įrodymai gali turėti įtakos sprendžiant dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliantės pateiktus naujus raÅ¡ytinius įrodymus priima į bylÄ .

17. IÅ¡ apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjos ir suinteresuoto asmens motina A. G.. Mirusioji 1997 m. lapkričio 6 d. testamentu, patvirtintu Vilniaus miesto 1-ajame notarų biure, jai nuosavybės teise priklausantį trijų kambarių, esantį (duomenys neskelbtini), paliko anÅ«kei N. I. M., mÅ«rinį garaÅ¾Ä , esantį (duomenys neskelbtini), – lygiomis dalimis anÅ«kui P. G. ir anÅ«kui M. G., sodo namÄ su priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini) – anÅ«kui A.

M.. Butas, (duomenys neskelbtini), kurį mirusioji paliko savo anÅ«kei testamentu, priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise A. G. ir jos sutuoktiniui J. G.. PareiÅ¡kėja, kaip savo nepilnamečių vaikų įstatyminė atstovė, 1992 m. vasario 19 d. kreipėsi į notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo pagal testamentÄ po mirusiosios A. G. mirties. N. I. M., tapus pilnamete, 2016 m. kovo 8 d. iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas į 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Kita nurodyto buto dalis liko nepaveldėta ir toliau priklausė mirusiajam J.

G.. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. sprendimu nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad po savo tėvo J. G. mirties atsiradusį palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti. PareiÅ¡kėja nurodo, kad, rengdama dokumentus teismui, 2019 m. gruodį sužinojo, kad jos motinai A. G. 2018 m. birželio 29 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos sprendimu Nr. 48S-310-(14.48.3) atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypÄ , esantį Vilniaus rajono sav., (duomenys neskelbtini).

Mirusioji A. G. 1995 m. birželio 28 d. testamentu paliko testamentiniam įpėdiniui savo sÅ«nui R. G. 600 kv. m. žemės sklypÄ , esantį BirÅ¡tone (duomenys neskelbtini). Suinteresuotam asmeniui R. G. 2017 m. lapkričio 24 d. iÅ¡duotas paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimas, kuriuo jis paveldėjo 94/280 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir 14/40 dalių žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esančių BirÅ¡tone.

18. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo. Å iuos veiksmus įpėdinis turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Palikimo priėmimo terminÄ teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimÄ dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikÅ¡mės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. KlausimÄ , ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar Å¡ios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių Å¡alių elgesį, asmens, praÅ¡ančio pratęsti terminÄ , teisinį statusÄ , pareiÅ¡kėjo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).

Vertinant pareiÅ¡kėjo elgesį, bÅ«tina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas, ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010.).

20. PareiÅ¡kėja praÅ¡o atnaujinti terminÄ palikimui po jos motinos mirties priimti, nes ji nežinojo, kad po motinos mirties bus atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypÄ Vilniaus rajone, t. y. bus kito, testamentu nepaskirstyto turto įpėdiniams, turto. Suinteresuotas asmuo, pareiÅ¡kėjos brolis, nesutinka, kad bÅ«tų atnaujintas terminas palikimui priimti. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad Å¡alių motina, bÅ«dama gyva sudarė du testamentus, kuriais paliko savo sÅ«nui ir vaikaičiams jai priklausiusį turtÄ .

Suinteresuotas asmuo teigė, kad pareiÅ¡kėjai buvo žinoma apie tai, kad jų motina kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemės sklypus. PareiÅ¡kėja teigia, kad jai buvo žinoma, jog suinteresuotas asmuo paveldės žemę BirÅ¡tone, bet ji nežinojo, kad taip pat siekiam atkurti nuosavybę į žemę, esančiÄ Vilniaus rajone. Suinteresuotas asmuo teigia, kad pareiÅ¡kėja dalyvavo giminaičių pokalbiuose, kuriuose buvo aptariami nuosavybės teisių į žemės sklypÄ Riešėje atkÅ«rimo klausimai, bet nepateikia jokių tai pagrindžiančių duomenų.

Suinteresuotas asmuo nurodė, kad jis rÅ«pinosi nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo klausimais, todėl apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pareiÅ¡kėja, žinodama apie motinos valiÄ palikti jam žemės sklypÄ BirÅ¡tone, nežinojo apie nuosavybės teisių į žemės sklypÄ Riešėje atkÅ«rimo procedÅ«rÄ .

21. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad tik pasibaigus teisminiam procesui dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, pareiÅ¡kėja praÅ¡o atnaujinti terminÄ priimti palikimÄ po motinos mirties. Sutiktina su suinteresuoto asmens argumentu, kad pareiÅ¡kėja apie motinos mirtį sužinojo iÅ¡ karto, nes su ja gyveno 7 metus iki jos mirties. PareiÅ¡kėja, bÅ«dama pirmos eilės įpėdine ir žinodama, kad mirusioji paliko turtÄ testamentu suinteresuotam asmeniui ir vaikaičiams, taip pat bÅ«dama nepilnamečio vaiko įstatymine atstove, per įstatyme nustatytÄ terminÄ kreipėsi į notarÄ dėl palikimo priėmimo nepilnamečio vaiko vardu.

Kreipimosi į notarÄ dienÄ , Å¡alių motinos vardu nebuvo registruota nuosavybės teisė į žemės sklypÄ , esantį Vilniaus rajone. PareiÅ¡kėja, manydama, kad mirusioji paliko testamentu žemės sklypÄ BirÅ¡tone (tai patvirtina ir mirusiosios testamentas), ir nežinodama apie ateityje ketinamas atkurti teises į žemės sklypÄ Vilniaus rajone, nesikreipė į notarÄ dėl palikimo priėmimo po motinos mirties. PareiÅ¡kėja, siekdama priimti palikimÄ po tėvo mirties ir rengdama dokumentus teismui, 2019 m. gruodį iÅ¡ VÄ® Registrų centro duomenų sužinojo, kad yra motinai A.

G. 2018 m. atkurta nuosavybės teisė į žemės sklypÄ Vilniaus rajone. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, motinos mirties datÄ , nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę Vilniaus rajone datÄ , ilgÄ laiko tarpÄ tarp Å¡ių datų, sprendžia, kad pareiÅ¡kėja dėl objektyvių priežasčių, kurios teismo pripažintinos svarbiomis, nesikreipė į notarÄ dėl palikimo priėmimo savo vardu po motinos mirties. Atnaujinus terminÄ palikimui priimti, pareiÅ¡kėja galės kreiptis į notarų biurÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo po motinos mirties gavimo ir įgyvendinti savo teises.

22. PareiÅ¡kėja 22 metus nesikreipė į notarÄ dėl palikimo priėmimo. Nors praleistas terminas ilgÄ laikotarpį, atsižvelgtina į tai, kad mirusios vardu atkurta nuosavybė tik 2018 metais, o pareiÅ¡kėjai apie Å¡io turto buvimÄ tapo žinoma tik 2019 m. gruodžio mėn. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė kasacinio teismo praktikÄ , bet netinkamai vertino faktines aplinkybes, padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjos nurodytos aplinkybės nelaikytinos svarbiomis ir nepagrįstai neatnaujino termino palikimui priimti.

23. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Kiti Å¡alių nurodyti argumentai neturi esminės reikÅ¡mės nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas iÅ¡samiau nepasisako.

24. Dėl visų pirmiau Å¡ioje nutartyje iÅ¡dėstytų priežasčių konstatuotina, kad ieÅ¡kovės atskirasis skundas pagrįstas, todėl tenkintinas. Apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas iÅ¡sprendžiamas iÅ¡ esmės – pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas tenkinamas, atnaujinamas terminas palikimui po A. G. mirties priimti. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu, teismas nutaria: Tenkinti pareiÅ¡kėjos B. M. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 20 d. nutarties. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 20 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės. Atnaujinti pareiÅ¡kėjai B. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) terminÄ palikimui po motinos A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties priimti. Teisėjas Tomas Venckus