e3dfb6a5-2e33-4106-adfd-e36ecfd95eb7 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-553/2013Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00386-2011-0Procesinio sprendimo kategorija: 35.6.1; 41 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. kovo 25 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Algirdo GailiÅ«no, Danutės MilaÅ¡ienės ir Alvydo PoÅ¡kaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Statybų mechanika“ apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. sausio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-335-425/2012 pagal ieÅ¡kovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Statybų mechanika“ ieÅ¡kinį atsakovui restruktÅ«rizuojamai akcinei bendrovei „Iglus“ dėl tarpusavio užskaitos aktų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė Byloje kilo ginčas dėl tarpusavio skolų užskaitymo aktų ir tarpusavio atsiskaitymo sutarčių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu.IeÅ¡kovas BUAB „Statybų mechanika“ kreipėsi į Panevėžio apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui RAB „Iglus“, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais: 2009 m. spalio 7 d. tarpusavio skolų užskaitymo aktÄ Nr. 67, 2009 m. spalio 20 d. tarpusavio skolų užskaitymo aktÄ Nr. 75, 2010 m. vasario 12 d. tarpusavio skolų užskaitymo aktÄ Nr. 6, 2010 m. vasario 26 d. tarpusavio skolų užskaitymo aktÄ Nr. 8, 2010 m. kovo 15 d. tarpusavio skolų užskaitymo aktÄ Nr. 11, 2010 m. gegužės 31 d. tarpusavio atsiskaitymų sutartį Nr. 42, 2010 m. birželio 30 d. tarpusavio atsiskaitymų sutartį Nr. 43, 2010 m. liepos 30 d. tarpusavio atsiskaitymų sutartį Nr. 72, 2010 m. rugpjūčio 31 d. tarpusavio atsiskaitymų sutartį Nr. 74, 2010 m. rugsėjo 30 d. tarpusavio atsiskaitymų sutartį Nr. 76, 2010 m. spalio 29 d. tarpusavio atsiskaitymų sutartį Nr. 81, 2010 m. lapkričio 30 d. tarpusavio atsiskaitymų sutartį Nr. 101; taikyti restitucijÄ - BUAB „Statybų mechanika“ ir AB „Iglus“ įsiskolinimus laikyti neįskaitytais; priteisti 100 000 Lt sumÄ iÅ¡ RAB „Iglus“ bankrutuojančios UAB „Statybų mechanika“ naudai (b.l. 2-7).

Nurodė, kad pagal 2006 m. balandžio 4 d. bendradarbiavimo sutartį AB „Iglus“ pervedė UAB „Statybų mechanika“ 1 000 000 Lt, pinigų panaudojimo paskirtis nurodyta apyvartinių lėšų papildymas ir veiklos vystymas. Pagal 2006 m. rugsėjo 15 d. papildomÄ susitarimÄ Nr. 1 prie bendradarbiavimo sutarties UAB „Statybų mechanika“ grÄ Å¾ino AB „Iglus“ 500 000 Lt. Pagal 2008 m. sausio 8 d. papildomÄ susitarimÄ Nr. 2 prie bendradarbiavimo sutarties AB „Iglus“ papildomai paskolino UAB „Statybų mechanika“ 1 500 000 Lt.

Bendros 2 000 000 Lt skolos grÄ Å¾inimo mokėjimai iÅ¡dėstyti 20 metų laikotarpiui, t. y. nuo 2008 m. gruodžio 31 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. mokant po 100 000 Lt kiekvienų metų gruodžio mėnesio 31 dienÄ . UAB „Statybų mechanika“ 100 000 Lt už 2010 metus turėjo sumokėti AB „Iglus“ 2010 m. gruodžio 31 d., tačiau minėta suma buvo įskaityta anksčiau termino – per 2009 m. ir 2010 m. už AB „Iglus“ turimus skolinius įsipareigojimus UAB „Statybų mechanika“, kylančius iÅ¡ negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, komunalinių paslaugų ir įvairios technikos nuomos sutarčių pagal iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras.

Bendra per 2009 m. ir 2010 m. užskaityta suma yra 100 000 Lt. Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gruodžio 1 d. nutartimi UAB „Statybų mechanika“ iÅ¡kelta bankroto byla. Anksčiau termino atlikti prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymai prieÅ¡tarauja kreditorių interesams, yra prieÅ¡ingi įmonės veiklos tikslams, galėjo turėti įtakos įmonės mokumui, todėl turi bÅ«ti pripažinti negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu. IeÅ¡kovas pažymėjo, kad pagal 2010 m. lapkričio 9 d. balansÄ 2009 m. gruodžio 31 dienai UAB „Statybų mechanika" mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 4 773 985 Lt, o turimas turtas 4 810 644 Lt.

Taigi, formaliai UAB „Statybų mechanika" buvo nemoki, tačiau net ir bÅ«dama nemoki UAB „Statybų mechanika" per 2009 m. ir 2010 m. dengė skolÄ vienam kreditoriui, t.y. AB „Iglus", taip pažeisdama kitų kreditorių interesus. Sudaryti tarpusavio užskaitymo aktai neprivalėjo bÅ«ti sudaryti, o pagal CK 6.67 straipsnio 5 punktÄ Å¡alys, pasiraÅ¡ydamos minėtus aktus, buvo nesÄ Å¾iningos, nes 100 000 Lt suma buvo įskaityta anksčiau termino, t. y. prievolė sumokėti 100 000 Lt atsirado tik 2010 m. gruodžio 31 d.

Be to, kaip numatyta CK 6.67 straipsnio 7 punkte Å¡alys laikomos nesÄ Å¾iningomis, nes nuo 2008 m. vasario 27 d. iki 2010 m. liepos 28 d. UAB „Statybų mechanika" akcininkas, turintis 84 % UAB „Statybų mechanika" akcijų, buvo A. R.. Tuo tarpu jis buvo ir vienintelis AB „Iglus" akcininkas, iki 2009 m. liepos 21 d. buvo AB „Iglus“ direktorius. IeÅ¡kovas nurodė, kad pripažinus negaliojančiais tarpusavio užskaitymo aktus, Å¡alys grÄ Å¾inamos į ankstesnę padėtį, buvusiÄ iki tokių aktų sudarymo: jų įsiskolinimai laikomi neįskaitytais ir iÅ¡lieka tokio dydžio, kokie buvo iki įskaitymo, o užskaityta 100 000 Lt suma restitucijos pagrindu turi bÅ«ti priteista iÅ¡ AB „Iglus“ bankrutuojančios UAB „Statybų mechanika" naudai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Panevėžio apygardos teismas 2012 m. sausio 9 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė (b.l. 116-118). Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo, kad ieÅ¡kinio senaties terminas actio Pauliana ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti nepraleistas, taip pat, kad ieÅ¡kovas turi galiojančiÄ ir neabejotinÄ reikalavimo teisę Å¡iam ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti. Teismas sprendė, kad 2010 m. vasario 12 d. tarp Å¡alių sudaryta sutartis įpareigojo ieÅ¡kovÄ priimti atsakovo prievolės mokėti nuomos mokestį įvykdymÄ kaip ieÅ¡kovo skolos įskaitymÄ ir negalėjo reikalauti, kad Å¡i suma bÅ«tų sumokėta realiai perduodant pinigus, todėl 2010 metais sudarytus užskaitymo aktus ieÅ¡kovas sudaryti pareigÄ turėjo.

Teismas pažymėjo, kad Å¡alių pasiraÅ¡ytoje 2006 m. balandžio 4 d. bendradarbiavimo sutartyje bei jÄ papildančiuose susitarimuose susitarta, kad UAB „Statybų mechanika“ turi teisę skolÄ grÄ Å¾inti ir anksčiau laiko, t.y. nesuėjus mokėjimo terminui 2010 m. gruodžio 31 d., todėl sutarties laisvės principu pagrįsto veiksmo atlikimas negali bÅ«ti laikomas nesÄ Å¾iningu. 2009 m. pabaigoje UAB „Statybų mechanika“ turėjo turto už 4 810 644 Lt bei įsipareigojimų už 4 773 985 Lt, todėl darytina iÅ¡vada, kad 2009 m. pabaigoje ieÅ¡kovo finansinė padėtis nebuvo gera.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas 2009 m. turėjo įsipareigojimų už 4 773 985 Lt, sutiktina, kad be atsakovo AB „Iglus“ ieškovas turėjo ir daugiau kreditorių, tačiau vadovaujantis 2010 m. gruodžio 14 d. perdavimo-priėmimo aktu, kuriuo UAB „Statybų mechanika“ direktorius perdavė bankroto administratoriui dokumentus (b.l. 29-31), konstatuotina, kad AB „Iglus“ nebuvo vienintelė bendrovė, su kuria buvo sudaryti tarpusavio atsiskaitymų aktai - 2009-2010 metais UAB „Statybų mechanika“ ir AB „Iglus“ pasirašyti tarpusavio atsiskaitymų aktai sudarė 14 puslapių, o bankroto administratoriui buvo perduoti 377 puslapiai tokių 2009-2010 metais pasirašytų tarpusavio skolų užskaitymo aktų.

Todėl teismas sprendė, kad negalima teigti, jog pirmenybė buvo teikiama tik vienam kreditoriui, t.y. atsakovui AB „Iglus“. Å alims sudarius ginčijamus užskaitymo aktus, ieÅ¡kovo mokumas nepakito. IeÅ¡kovas teigė, kad AB „Iglus“ buvo nesÄ Å¾iningas, nes nuo 2008 m. vasario 27 d. iki 2010 m. liepos 28 d. 84 % UAB „Statybų mechanika“ akcijų turintis A. R. taip pat iki 2009 m. liepos 21 d. buvo ir AB „Iglus“ vadovas. Teismas pažymėjo, kad pirmasis iÅ¡ ginčijamų skolų suderinimo aktų buvo sudarytas 2009 m. spalio 7 d., t.y. kontrolinę UAB „Statybų mechanika“ akcijų dalį turinčiam akcininkui nebevadovaujant atsakovui AB „Iglus“.

IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad ginčijami sandoriai buvo sudaryti dėl skolos, kurios mokėjimo terminas nebuvo suėjęs, mokėjimo. Teismas, įvertinęs 2006 m. balandžio 4 d. bendradarbiavimo sutarties, 2006 m. rugsėjo 15 d. papildomo susitarimo Nr. 1 tekstus, sprendė, kad paskolos mokėjimas buvo iÅ¡dėstytas grÄ Å¾inant po 100 000 Lt per metus, pvz., 2006 m. rugsėjo 15 d. papildomo susitarimo Nr. 1. 3 punktas numatė, kad grÄ Å¾inti 500 000 Lt mokėjimai bus įskaitomi kaip 2006, 2007, 2008, 2009 ir 2010 metų mokėjimai.

Be to, Å¡alys, sudarydamos 2010 m. vasario 12 d. sutartį iÅ¡ dalies pakeitė bendradarbiavimo sutartyje numatytÄ UAB „Statybų mechanika“ prievolės grÄ Å¾inti paskolÄ vykdymÄ ir grÄ Å¾inimo terminus, nes numatė, jog AB „Iglus“ priklausantis mokėti nuomos mokestis bus įskaitomas kaip paskolos dalies grÄ Å¾inimas, t. y. paskolos dalies grÄ Å¾inimo terminas nebuvo susietas su gruodžio 31 d. Panevėžio apygardos teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartimi atsakovui AB „Iglus“ iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla, o 2010 m. balandžio 12 d. nutartimi patvirtintame restruktÅ«rizavimo plane numatytas AB „Iglus“ skolinių įsipareigojimų likvidavimas atliekant tarpusavio įskaitymus, t. y. numatyta pareiga siekti su skolininkais sudaryti tarpusavio skolų užskaitymo aktus, kÄ Å¡iuo atveju atsakovas ir padarė.

IeÅ¡kovas nepateikė kitų atsakovo nesÄ Å¾iningumo įrodymų, todėl teismas nurodė, kad negali konstatuoti AB „Iglus“ nesÄ Å¾iningumo. Todėl teismas konstatavo, kad ginčijami tarpusavio skolų užskaitymo aktai negali bÅ«ti pripažinti negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas BUAB „Statybų mechanika“ (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2012 m. sausio 9 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti (b.l. 120-125).

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas nepagrįstai konstatavo, jog ginčijamus tarpusavio užskaitymo aktus ir sutartis apeliantas privalėjo sudaryti. Apelianto teigimu, šalys galėjo laisvai spręsti sudaryti ar nesudaryti tarpusavio užskaitymo aktus ir sutartis bei savarankiškai nuspręsti dėl sutarties turinio ir formos. Tarp šalių sudarytoje 2006 m. balandžio 4 d. bendradarbiavimo sutartyje (su vėlesniais pakeitimais) bei 2008 m. sausio 2 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje nenumatyta jokių imperatyvų ir privalomumo sudaryti 2010 m. vasario 12 d. sutartį dėl skolų užskaitymo pagal aukščiau minėtas sutartis.

Todėl nepagrįsta teismo išvada, kad prievolė sudaryti 2010 m. tarpusavio užskaitymo aktus bei sutartis atsirado iš 2010 m. vasario 12 d. sutarties. Šalys laisva valia susitarė dėl užskaitymų, todėl jokio privalomumo sudaryti šiuos sandorius šalims nebuvo. Teismas pasisakė tik dėl 2010 m. sudarytų tarpusavio užskaitymo aktų ir sutarčių, tačiau buvo prašoma pripažinti negaliojančiais ir 2009 m. spalio 7 d., 2009 m. spalio 20 d. tarpusavio skolų užskaitymo aktus. Teismas dėl šių aktų visiškai nepasisakė, todėl teismas neatidžiai vertino visas bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus, ko pasėkoje priimtas neteisingas sprendimas.

Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad 2010 m. lapkričio 30 d. tarpusavio atsiskaitymų sutartis buvo sudaryta po 2010 m. lapkričio 9 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apelianto turto atžvilgiu. Ginčijami sandoriai pažeidė apelianto kreditorių teises ir interesus, nes bendrovė, bÅ«dama faktiÅ¡kai nemokia bei turėdama didelės sumos neįvykdytų įsipareigojimų kitiems kreditoriams, tarp jų bendrovės darbuotojams, suteikė pirmenybę vienam kreditoriui – atsakovui, ir sumažino kitų pirmumo teisę turinčių kreditorių – darbuotojų, galimybę gauti bent dalinį savo reikalavimų patenkinimÄ .

Todėl kreditorių teisių pažeidimas yra įrodytas. Teismas įrodinėjimo naÅ¡tÄ dėl atsakovo nesÄ Å¾iningumo nepagrįstai perkėlė ieÅ¡kovui. Atsakovas neveikė pagal bonus pater familias principÄ ir kaip vidutiniÅ¡kai rÅ«pestingas asmuo nepasidomėjo ieÅ¡kovo finansine padėtimi. Apelianto teigimu, abi Å¡alis siejantis A. R. tikrai galėjo žinoti abiejų bendrovių finansinę padėtį, nes ne tik valdė ir vadovavo Å¡ioms bendrovėms, bet Å¡ių bendrovių buveinė buvo tose pačiose patalpose.

Be to, apelianto nuomone, atsakovas suteikdamas ieÅ¡kovui 2 000 000 Lt paskolÄ turėjo domėtis jo finansine padėtimi, ypač kai atsakovo finansinė padėtis nebuvo stabili, nes Panevėžio apygardos teismo 2009 m. spalio 12 d. jam buvo iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla. Todėl apelianto finansinė padėtis atsakovui buvo žinoma ir Å¡alys sudarydamos ginčijamus sandorius elgėsi nesÄ Å¾iningai. Apeliantas pagal bendradarbiavimo sutartį 100 000 Lt už 2010 metus turėjo sumokėti atsakovui 2010 m. gruodžio 31 d., tačiau minėta suma buvo įskaityta anksčiau termino.

Apelianto teigimu, pirmenybė buvo suteikta atsakovui, taip pažeidžiant kitų kreditorių interesus. Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodyta sprendimo apskundimo tvarka ir terminai, todėl teismas priimdamas sprendimÄ pažeidė CPK 270 straipsnio 5 dalies 5 punkto reikalavimus. Atsakovas AB „Iglus“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2012 m. sausio 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ (b.l. 129-132). Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad Å¡alys neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių.

Atsakovo teigimu, sudaryti ginčijamus sandorius Å¡alis įpareigojo sutartiniai įsipareigojimai, kÄ pagrįstai ir konstatavo teismas. Ginčijamais sandoriais buvo sudengti vienarÅ«Å¡iai prieÅ¡prieÅ¡iniai reikalavimai. Byloje nėra įrodymų, kad Å¡alims, sudarant 2010 m. lapkričio 30 d. tarpusavio atsiskaitymų sutartį, buvo žinoma apie 2010 m. lapkričio 9 d. nutartimi apelianto turtui taikyta laikinÄ sias apsaugos priemones. Atsakovas nurodo, kad jis apie tai nebuvo informuotas. Be to, ginčijamais sandoriais joks apelianto turtas ir nebuvo perleistas.

Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad ginčijami sandoriai pažeidė kreditorių teises. Apeliantui sudarius ginčijamus sandorius, jo mokumas nepakito, nes buvo įskaityti vienarÅ«Å¡iai prieÅ¡prieÅ¡iniai reikalavimai. Be to, analogiÅ¡ki sandoriai buvo sudarinėjami ir su kitais kreditoriais. Atsakovas nurodo, kad apeliantas vykdė Å«kinę – komercinę veiklÄ , mokėjo darbuotojams darbo užmokestį, mokėjo mokesčius valstybės biudžetams, dengė ir kitas skolas, todėl tuo metu apeliantas nesuteikė atsakovui pirmenybės atgauti skolÄ prieÅ¡ kitus kreditorius.

Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad ginčijamų sandorių Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos. Skunde nurodyti nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos atvejai teismo sprendime motyvuotai ir visiÅ¡kai pagrįstai paneigti, todėl Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ privalo įrodyti apeliantas. Skunde iÅ¡vardintų aplinkybių, tokio fakto konstatavimui neužtenka. Atsakovas nurodo, kad sutartinių įsipareigojimų vykdymas savaime negali bÅ«ti laikomas nesÄ Å¾iningu. Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje sprendimo apskundimo termino ir tvarkos nenurodymas nesudaro pagrindo panaikinti teisėto ir pagrįsto teismo sprendimo.

Be to, tai nesutrukdė apeliantui laiku ir tinkamai pateikti apeliacinį skundÄ . IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).Nustatyta, kad 2006 m. balandžio 4 d. AB „Iglus“ ir UAB „Statybų mechanika“ sudarė bendradarbiavimo sutartį, pagal kuriÄ atsakovas pervedė apeliantui 1 000 000 Lt sumÄ apyvartinių lėšų papildymui ir veiklos vystymui, apeliantas įsipareigojo Å¡iÄ sumÄ grÄ Å¾inti iki 2015 m. gruodžio 31 d., Å¡ios sutarties 3.2 punkte numatyta, kad apeliantas turi teisę grÄ Å¾inti visÄ ar dalį pinigų sumos anksčiau nustatyto laiko (b. l. 8-10). 2006 m. rugsėjo 15 d. papildomu susitarimu Nr. 1 prie bendradarbiavimo sutarties Å¡alys susitarė, kad apeliantas grÄ Å¾ina 500 000 Lt ir Å¡i suma įskaitoma į 2006, 2007, 2008, 2009 ir 2010 metų mokėjimus (b. l. 11). 2008 m. sausio 8 d. papildomu susitarimu Nr. 2 prie bendradarbiavimo sutarties atsakovas papildomai pervedė ieÅ¡kovui 1 500 000 Lt ir nurodė, kad visų perduotų 2 500 000 Lt grÄ Å¾inimas iÅ¡dėstomas iki 2027 m. gruodžio 31 d. (b. l. 12-13).

Šalys 2008 m. sausio 2 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (toliau-Nuomos sutartis), kuria nuomininkas (atsakovas) už išsinuomojamas patalpas įsipareigojo mokėti 19 348,88 Lt nuomos mokestį (su PVM) (b. l. 53-59), 2008 m. gegužės 30 d. papildomu susitarimu Nr. 1 prie Nuomos sutarties šalys numatė mėnesio patalpų nuomos mokestį 37 392,69 Lt (su PVM) (b. l. 60), o 2009 m. rugpjūčio 25 d. susitarimu Nr. 3 prie Nuomos sutarties šalys mėnesio patalpų nuomos mokestį nustatė 5 000 Lt (be PVM) dydžio (b. l. 61). 2010 m. vasario 12 d.

Å¡alys sudarė sutartį (toliau-Ä®skaitymų sutartis), kuria numatė, kad pagal Nuomos sutartį per dvi dienas atsakovas sumoka apeliantui 15 000 Lt, mokesčius už komunalines paslaugas, atsiradusius nuo 2010 m. sausio 1 d. sumoka pagal apelianto iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, o sutartÄ 5 000 Lt nuomos mokestį Å¡alys užskaito mažindamos apelianto įsiskolinimÄ atsakovui pagal 2006 m. balandžio 4 d. bendradarbiavimo sutartį (b. l. 62). Taip pat Ä®skaitymo sutartyje nurodyta, kad atsakovo skola už komunalines paslaugas, susidariusi iki 2010 m. sausio 1 d., užskaitoma mažinant apelianto įsiskolinimÄ .

Nuo 2009 m. spalio 7 d. iki 2010 m. lapkričio 30 d. Å¡alys sudarė tarpusavio atsiskaitymų aktus ir sutartis, kuriais buvo užskaityta 100 000 Lt už patalpų nuomÄ (b. l. 14-27). Byloje kilo ginčas dėl CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) taikymo bankroto administratoriui ginčijant iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo (2010 m. gruodžio 1 d.) įmonės sudarytus minėtus tarpusavio skolų užskaitymo aktus ir sutartis. Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Actio Pauliana institutas – tai teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (CK 6.66 str. 1 d.).

Å io instituto paskirtis - užkirsti keliÄ galimam skolininko piktnaudžiavimui savo teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriams įvykdymÄ , ginant juos nuo nesÄ Å¾iningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinamos galimybės, kad kreditoriaus reikalavimas bus visiÅ¡kai patenkintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡ esmės suformavęs teisminę praktikÄ dėl actio Pauliana ieÅ¡kinio tenkinimo sÄ lygų ir patenkinimo pasekmių:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas;

4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

5) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas;

7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2009; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; kt.). Nenustačius bent vienos nurodytų sÄ lygų egzistavimo, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu. Dėl dalies iÅ¡ paminėtų sÄ lygų egzistavimo byloje nėra ginčo, todėl dėl jų teisėjų kolegija iÅ¡samiau nepasisako ir vertina apelianto argumentus ta apimtimi, kuri nurodyta apeliaciniame skunde.

IÅ¡ esmės ginčas yra kilęs dėl kreditorių teisių pažeidimo, ginčijamų sandorių sudarymo privalomumo, Å¡alių nesÄ Å¾iningumo. Dėl kreditorių teisių pažeidimo ir sandorių privalomumoKreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). CK 6.66 straipsnio 1 dalis nustato, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba bÅ«damas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Taigi, actio Pauliana ieÅ¡kinys iÅ¡ esmės yra galimas ir tuo atveju, kai pažeidžiamos kreditoriaus teisės net ir nepriklausomai nuo skolininko tapimo/buvimo nemokiu faktų egzistavimo.

Apeliantas šioje byloje įrodinėjo, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu įmonė buvo nemoki, jais suteikė pirmenybę vienam iš kreditorių (atsakovui), jų sudaryti neprivalėjo. Teisėjų kolegijos nuomone, sutinkant su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijamų sandorių sudarymo pradinėje stadijoje (pirmasis skolų įskaitymo aktas sudarytas 2009 m. spalio 7 d.) įmonės finansinė padėtis nebuvo gera, vis tik nėra pakankamo pagrindo pripažinti, jog jau tuomet įmonė buvo nemoki, nes ši aplinkybė nėra įrodyta.

IÅ¡ įmonės 2010 m. lapkričio 9 d. balanso matyti, kad praėjusiais metais (t.y. 2009 m.) turimas turtas buvo 4,8 mln. litų, per vienerius metus mokėtinos sumos 1,56 mln. litų, taigi, Å¡i suma nevirÅ¡ijo pusės į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės, dėl ko laikyti įmonę nemokia pakankamo pagrindo nėra. Vertinant netgi visas mokėtinas sumas ir įsipareigojimus – 4,77 mln. litų, turėtina omenyje, kad apeliantas vien atsakovui pagal bendradarbiavimo sutartį buvo skolingas 2,5 mln. litų ir Å¡ios skolos grÄ Å¾inimas buvo iÅ¡dėstytas ilgam laikotarpiui (20 metų).

Pastebėtina, kad pinigų perdavimas pagal bendradarbiavimo sutartį apeliantui bei jo skola atsakovui byloje nėra kvestionuojamas. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad pats apeliantas tiek ieÅ¡kinyje, tiek apeliaciniame skunde nurodo, kad iki 2010 m. balandžio mėn. įmonės įsiskolinimų nei darbuotojams, nei biudžetams apskritai nebuvo, tuo tarpu iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pusę ginčijamų sandorių (beje, ir Ä®skaitymų sutartį) Å¡alys sudarė bÅ«tent iki tos datos. Taigi, praktika nuomos mokesčio įskaitymu dengti paskolÄ pagal bendradarbiavimo sutartį tarp Å¡alių prasidėjo ir kurį laikÄ tęsėsi dar neturint įsiskolinimų darbuotojams bei biudžetams.

Pažymėtina ir tai, kad ginčijami įskaitymai nebuvo nauja tarpusavio atsiskaitymų praktika – 500 000 Lt suma 2006 m. rugsėjo 15 d. susitarimu buvo įskaityta į 2006-2010 metų mokėjimus pagal tÄ pačiÄ bendradarbiavimo sutartį (b.l. 11). Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo pripažinti, kad Å¡i praktika prieÅ¡taravo normaliems verslo santykiams ar laikytina itin neįprasta arba nagrinėjamu atveju nesÄ Å¾iningai pažeidė kitų kreditorių interesus pirmenybės bÅ«tent atsakovui suteikimu ar kitais aspektais.

PrieÅ¡ingas vertinimas faktiÅ¡kai reikÅ¡tų, kad iÅ¡ esmės bet kokių jau nemaÅ¾Ä laiko tarpÄ egzistavusių iki ginčijamų sandorių sudarymo savo įsipareigojimų vykdymas (Å¡iuo atveju - paskolos dalinis grÄ Å¾inimas ginčijamais įskaitymais), įmonei po kurio laiko bankrutavus, galėtų bÅ«ti ginčijamas actio Pauliana pagrindu. Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog actio Pauliana negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas taip, kad sudarytų prielaidas ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastÄ verslo praktikÄ , nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iÅ¡kelta bankroto byla.

Toks įstatymo aiÅ¡kinimas ir taikymas sukeltų teisinį neapibrėžtumÄ , nepasitikėjimÄ finansinių problemų turinčiu skolininku ir nepagrįstai ribotų jo galimybes vykdyti veiklÄ bei siekti atsiskaitymo su visais kreditoriais iÅ¡vengiant bankroto, o bankroto administratoriui sudarytų nepagrįstas prielaidas ginčyti visus be iÅ¡imties iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo sudarytus sandorius taip piktnaudžiaujant savo teisėmis. Sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iÅ¡kelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, bÅ«dingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iÅ¡ kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-485/2010).

Todėl teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kuriais teigiama, kad visų ginčijamų sandorių sudarymo metu ieÅ¡kovas buvo nemokus ir apskritai negalėjo vykdyti įsipareigojimų visiems kreditoriams bei turėjo vadovautis kreditorių eiliÅ¡kumu, nes iÅ¡ bylos duomenų daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas buvo nemokus 2009 m. pabaigoje – 2010 m. pradžioje, nėra pagrindo, taip pat nėra pagrindo manyti, kad Å¡alys nuo 2009 m. spalio mėn. taikiusios įskaitymų praktikÄ , kuri Å¡alių santykiuose jau buvo taikyta ir anksčiau, pažeidė kitų kreditorių interesus kitokiu bÅ«du.

Ginčijamais sandoriais įmonė realiai savo turto nesumažino ir likusiu vėlesniu jų sudarymo laikotarpiu. Pažymėtina, kad 2010 m. vasario 12 d. tarp šalių buvo sudaryta Įskaitymų sutartis, taigi, vėlesni ginčijami sandoriai yra sietini ir šios sutarties nuostatų realizavimu. Aukščiau paminėtoje kasacinio teismo nutartyje yra pasisakyta ir dėl sandorio sudarymo privalomumo aspekto, konstatuojant, jog „tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas.

Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartÄ tomis aplinkybėmis.“ Nagrinėjamu atveju tarp Å¡alių susiklostė tiek paskoliniai, tiek nuomos santykiai, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, teigti, jog pats abipusių įsipareigojimų dengimas įskaitymais iÅ¡ esmės buvo neprotingas arba jais buvo siekiama pažeisti kitų kreditorių interesus ir jie buvo pažeisti, nėra pakankamo pagrindo.

Padarius prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , t.y. pripažinus, kad atsakovas nuomos mokestį privalėjo tiesiogiai sumokėti ieÅ¡kovui be jokių įskaitymų galimybės, o po to iÅ¡ atsakovo gauta suma ieÅ¡kovui atsiskaičius su vienu iÅ¡ kitų kreditorių, ir tokiu atveju lygiai taip pat galima bÅ«tų teigti, kad pažeisti kitų kreditorių, su kuriais neatsiskaityta (inter alia atsakovo, su kuriuo bÅ«tų neatsiskaityta pagal bendradarbiavimo sutartį), interesai. Tuo tarpu jokia įstatyminė nuostata ginčijamų sandorių sudarymo metu nereglamentavo atsiskaitymų su kreditoriais eiliÅ¡kumo, taip pat ir nenustatė, kad gautomis lėšomis įmonė privalo atsiskaityti su kreditoriais lygiomis dalimis ar proporcingai įsipareigojimams.

Teisėjų kolegijos nuomone, dėl aukščiau paminėtų aplinkybių sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad actio Pauliana ieÅ¡kinio tenkinimui nėra pagrindo. Dėl Å¡alių nesÄ Å¾iningumoPadarius aukščiau paminėtÄ iÅ¡vadÄ , kiti apeliacinio skundo argumentai esminės reikÅ¡mės ginčo iÅ¡sprendimui neturi. Tačiau teisėjų kolegija glaustai pasisako Å¡alių (ne)sÄ Å¾iningumo aspektu, nes mano, kad ir Å¡i actio Pauliana sÄ lyga byloje nėra nustatyta. Pirmosios instancijos teismas sprendime visiÅ¡kai pagrįstai konstatavo Å¡alių nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos, kuriÄ Ä¯rodinėjo esant apeliantas, nebuvimÄ : ginčijamų sandorių sudarymo metu ieÅ¡kovo akcininkas A.

R. nebebuvo atsakovo vadovu (CK 6.67 str. 2 p.); pagal bendradarbiavimo sutarties 3.2 punkto nuostatas Å¡alys buvo numačiusios ieÅ¡kovo teisę grÄ Å¾inti iÅ¡ atsakovo gautas sumas anksčiau termino (b.l. 9), todėl sÄ lyga, kad Å¡ios sutarties 2.2.2 punkte nurodyta 100 000 Lt grÄ Å¾intina suma 2008 m. gruodžio 31 d., 2009 m. gruodžio 31 d., 2010 m. gruodžio 31 d. datomis, negali bÅ«ti aiÅ¡kinama taip, kad pinigai grÄ Å¾intini tik Å¡iomis datomis ir ankstesnis jų grÄ Å¾inimas vertintinas kaip sandoris dėl skolos, kurios mokėjimo terminas nesuėjęs (CK 6.67 str. 5 p.).

Tuo tarpu teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, jog ieÅ¡kovas bÅ«tų paneigęs bendrÄ jÄ sÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ , nes bylos aplinkybės neduoda pakankamo pagrindo iÅ¡vadai, kad ginčijamais sandoriais Å¡alys iÅ¡ tikrųjų bÅ«tų turėjusios nesÄ Å¾iningų tikslų kitų kreditorių atžvilgiu. Juo labiau, kad atsakovas nuo 2009 m. spalio mėn. buvo restruktÅ«rizuojama įmonė, jos restruktÅ«rizavimo plane buvo numatyta siekti skolinių įsipareigojimų likvidavimo įskaitymų bÅ«du su visais kontrahentais, taigi, tokių santykių nebuvo siekiama iÅ¡imtinai su apeliantu.

Dėl niekinio sandorio Kaip minėta, byloje yra pareikÅ¡tas actio Pauliana ieÅ¡kinys ir jis Å¡iuo pagrindu netenkintinas. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad paskutiniu ginčijamu sandoriu, sudarytu 2010 m. lapkričio 30 d., buvo pažeistos laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Panevėžio apygardos teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartimi gavus ieÅ¡kinį dėl bankroto bylos apeliantui iÅ¡kėlimo,- areÅ¡tas visam ieÅ¡kovo turtui ir iÅ¡ieÅ¡kojimų bei turto realizacijos sustabdymas pagal vykdomuosius dokumentus (b.l. 103), ir Å¡ios aplinkybės pirmosios instancijos teismas, paminėjęs laikinųjų apsaugos priemonių taikymo faktÄ , pažeisdamas CPK 185 straipsnio 1 dalies reikalavimus, neįvertino.

Sutartis yra absoliučiai negaliojanti (niekinė sutartis), jeigu jÄ sudarant buvo pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai ir dėl to pažeisti ne tik sutarties Å¡alies, bet ir vieÅ¡ieji interesai (CK 6.225 str. 1 d.). Ginčo sandorio sudarymo metu galiojusios Turto areÅ¡to aktų registro įstatymo redakcijos 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžta turto areÅ¡to samprata - tai įstatymų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtÄ arba atskirų Å¡ios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieÅ¡kinį, galimÄ turto konfiskavimÄ , taip pat baudų bei nesumokėtų įmokų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , kreditorių reikalavimų patenkinimÄ , kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymÄ .

IÅ¡ pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pobÅ«džio matyti, kad apeliantui buvo uždrausta disponuoti turtu (taigi, ir turtinėmis teisėmis), taip pat ir sustabdyti iÅ¡ieÅ¡kojimai netgi vykdomuosius raÅ¡tus turintiems kreditoriams. Apie pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones apeliantui buvo žinoma, tai turėjo bÅ«ti žinoma ir atsakovui - vadovaujantis Turto areÅ¡to aktų registro įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, turto areÅ¡to aktų registro duomenys yra vieÅ¡i. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę ir galimybę pasidomėti, ar nesuvaržytos sandorio Å¡alies daiktinės teisės. Kadangi atsakovas nepaisė Å¡ių kvalifikuotam subjektui taikomų atidumo ir rÅ«pestingumo standartų, nėra pagrindo konstatuoti jo sÄ Å¾iningumÄ .Teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra privaloma vykdyti (CPK 18 str.).

Kasacinis teismas yra nurodęs, jog laikinosios apsaugos priemonės pobÅ«dis – drausti atlikti tam tikrus veiksmus, t. y. nedalyvauti sudarant sandorius, nesudaryti sutarčių ir panaÅ¡aus pobÅ«džio – yra įsakmus (CPK 145 str. 1 d. 6 p.), todėl vertinamas kaip imperatyvus. Jis nustatytas vieÅ¡osios teisės normų – civilinio proceso įstatymo – ir įtvirtintas privalomu vykdyti teismo procesiniu dokumentu – nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Sandoris, kuris yra sudarytas pažeidžiant tokį teismo nutartimi nustatytÄ draudimÄ , kaip prieÅ¡taraujantis vieÅ¡ajai tvarkai yra niekinis ir negalioja (CK 1.81 str. 1 d.).

Tokiam sandorio kvalifikavimui nedaro įtakos vėlesni teismo sprendimai, t. y. ar buvo patenkinti byloje ieÅ¡kinio reikalavimai, dėl kurių buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ar pažeisto draudimo laikinumo pobÅ«dis. Teismas, nagrinėjantis asmens reikalavimÄ , susijusį su laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimu (CK 1.78 str. 4 d., CPK 5 str.), nustatęs šį vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo faktÄ , tokį sandorį vertina niekiniu ir ex officio sprendžia dėl niekinio sandorio padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2011).Dėl aukščiau paminėtų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas ex officio turėjo konstatuoti Å¡io sandorio niekinį pobÅ«dį.

Abi įmonės Å¡iuo metu yra bankrutuojančios. Todėl atsižvelgiant į jų kreditorių interesus, teisėjų kolegija mano, kad netaikytinos CK 1.81 straipsnio 2 dalies nuostatos ir yra pagrindas Å¡ioje dalyje spręsti restitucijos klausimÄ dėl Å¡alių 2010 m. lapkričio 30 d. tarpusavio atsiskaitymų sutartimi įskaitytų reikalavimų 7 021,83 Lt sumai (CK 1.80 str. 2 d., 1.81 str. 3 d.). Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡ioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).Atmestinas apeliacinio skundo argumentas dėl procesinių normų pažeidimo – sprendime nenurodyta jo apskundimo terminas ir tvarka - reikÅ¡mės kaip neturintis įtakos ginčo teisingam iÅ¡sprendimui, faktiÅ¡kai nesuvaržęs apelianto teisių bei nesantis absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 1 d.).Tenkinus apeliacinį skundÄ iÅ¡ dalies, keistina ir iÅ¡ apelianto skundžiamu sprendimu atsakovui priteista suma advokato iÅ¡laidoms atlyginti, jÄ sumažinant proporcingai tenkintiems reikalavimams iki 1 687,55 Lt (CPK 93 str. 2, 5 d. d.).              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,              n u s p r e n d ė :

             Panevėžio apygardos teismo 2012 m. sausio 9 d. sprendimÄ panaikinti iÅ¡ dalies ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ .              Pripažinti negaliojančia uždarosios akcinės bendrovės ‚Statybų mechanika“ ir restruktÅ«rizuojamos akcinės bendrovės „Iglus“ 2010 m. lapkričio 30 d. tarpusavio atsiskaitymų sutartį Nr. 101.             Priteisti iÅ¡ restruktÅ«rizuojamos akcinės bendrovės „Iglus“ bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Statybų mechanika“ 7 021,83 Lt.

GrÄ Å¾inti restruktÅ«rizuojamai akcinei bendrovei „Iglus“ 7 021,83 Lt reikalavimo teisę į bankrutuojančiÄ uždarÄ jÄ akcinę bendrovę „Statybų mechanika“.             Sumažinti atsakovui restruktÅ«rizuojamai akcinei bendrovei „Iglus“ priteistÄ iÅ¡ bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ‚Statybų mechanika“ 1 815 Lt sumÄ už advokato pagalbÄ iki 1 687,55 Lt.             KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .

             Teisėjai                                                    Algirdas GailiÅ«nas                                                                               Danutė MilaÅ¡ienė                                                                                                                                                                                       Alvydas PoÅ¡kus                                                                                                                                                                                                                                             Â