2016-09-28 Nr. AB-18361-3-61-3-03134-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-853-575/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03134-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. rugsėjo 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. K. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. K. T. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros įpareigojimo pradėti ikiteisminį tyrimą kaltiems asmenims ir atlikti visus veiksmus, kurių neatliko.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja A. K. T. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–6), prašydama įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą (toliau – ir Generalinė prokuratūra) pradėti ikiteisminį tyrimą kaltiems asmenims ir atlikti visus veiksmus, kurių neatliko.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi (b. l. 25–26) pareiškėjos skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną administracinio proceso tvarka ir nutarė, nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti pareiškėjai, taip pat išaiškino jai, kad dėl galbūt padarytos nusikalstamos veikos (veikų) ji su pareiškimu turėtų kreiptis į policijos komisariatą pagal gyvenamąją vietą.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, jog teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka. Šiame kontekste pabrėžė, kad administracinio ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcijos atribojimo kriterijus yra ne tik vieno iš ginčijamo teisinio santykio subjekto ypatumai, statusas ar jo atliktų veiksmų formalioji išraiška, bet ir teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis (esmė). Administracinių teismų kompetencijai yra priskirta spręsti ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3, 17 str.), šie teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str.). Tuo tarpu pareiškėja prašo teismo įpareigoti Generalinę prokuratūrą pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjos paduotą skundą ir patraukti asmenis baudžiamojon atsakomybėn. Tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus sprendimų (rekomendacijų). Atsižvelgęs į tai, teismas dar kartą akcentavo, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta spręsti ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, o pareiškėjos keliamas ginčas nėra siejamas su viešuoju administravimu, todėl teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną administracinio proceso tvarka.

III. Pareiškėja A. K. T., nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (b. l. 29), prašydama panaikinti minėtą nutartį ir įpareigoti Generalinę prokuratūrą atlikti veiksmus kaltiems asmenims, kurių neatliko. Pareiškėja mano, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta. Pažymi, jog už Generalinės prokuratūros ir policijos atsirašinėjimą bei savo pareigų neatlikimą atsako valstybė, o tam ir yra teismas, kuris atlieka įpareigojimo funkciją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutarties, kuria teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjos skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Lietuvos įstatymų leidėjas teisės kreiptis į administracinį teismą ribojimus iš esmės įtvirtino ABTĮ. Atitinkamai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., LVAT 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009). Pabrėžtina, jog skundo (prašymo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-460/2010). Teismas, sprendžiantis skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma, patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-244/2012). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą). Jei teismas prieš priimdamas skundą (prašymą) nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą) (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-244/2012). Viena iš ABTĮ numatytų teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų yra ginčo priskirtinumas teismui (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Taigi, atsižvelgus į skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, šiuo atveju turi būti nustatyta, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjos skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Šiuo aspektu pabrėžtina, jog iš pareiškėjos skundo (b. l. 1–6) ir atskirojo skundo (b. l.

29) turinio matyti, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja iš esmės siekia, kad Generalinė prokuratūra pradėtų ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjos paduotą skundą ir patrauktų asmenis baudžiamojon atsakomybėn. Taigi, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos keliamas ginčas nelaikytinas ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje. Tuo tarpu pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Taigi, administraciniai teismai sprendžia administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių.

Be to, vadovaujantis ABTĮ 18 straipsnio 1 dalimi, administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų (ABTĮ 18 str. 2 d.).

Šiame kontekste kartu atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 168 straipsnio 4 dalį, ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas prokurorui, o prokuroro nutarimas – ikiteisminio tyrimo teisėjui. Jeigu prokuroras nepanaikina nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, jo sprendimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtas sprendimas skundžiamas šio BPK X dalyje nustatyta tvarka.

Akcentuotina, jog apie šią apskundimo tvarką pareiškėja, be kita ko, jau buvo informuota Generalinės prokuratūros 2016 m. liepos 22 d. raštu Nr. 17.2.-8755, kurį pridėjo prie skundo pirmosios instancijos teismui (b. l. 24). Todėl, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos A. K. T. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius