2021-06-23 Nr. AB-13332-3-62-3-00364-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-662-629/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00364-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), Mildos Vainienės (pranešėja) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. O. (A. O.), apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gegužės 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. O. (A. O.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. O. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad jam besigydant LAVL, 2018 m. lapkričio 15 d. apie 10 val. įvyko konfliktas, po kurio, remiantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 50 ir 73.4 punktais, surašyti du analogiški tarnybiniai pranešimai. Už pažeidimą pagal BVK 142 straipsnį pareiškėjas 5 paroms buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas. Dėl to paties pažeidimo LAVL direktorius kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariatą (toliau – ir Kauno AVPK Kaišiadorių r. PK). 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimu pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn ir, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 506 straipsnio 4 dalimi, 507 straipsnio 1 dalimi ir 508 straipsnio 1 dalimi, jam paskirta 200 Eur bauda. Pareiškėjo manymu, tai tyčiniai LAVL direktoriaus veiksmai. Tiek nacionalinė, tiek tarptautinė teisė draudžia asmenį du kartus bausti už tą patį pažeidimą. Pareiškėjas teigė dėl tokių veiksmų kreipęsis į Kauno apylinkės teismą, kuris 2019 m. spalio 28 d. nutarimu pripažino pažeistą pareiškėjo teisę ir panaikino paskirtą 200 Eur baudą. Pareiškėjas teigė, kad serga sunkiomis (duomenys neskelbtini) ligomis, todėl aplinkybė, kad metus jis buvo laikomas baustu, turėjo rūpintis neteisėtos nuobaudos panaikinimu, ilgą laiką buvo nežinioje, nerimavo, neigiamai veikė jo sveikatą.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas LAVL atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas nuo 2018 m. lapkričio 2 d. iki 2018 m. lapkričio 16 d. buvo gydomas (duomenys neskelbtini) skyriuje. 2018 m. lapkričio 15 d. apie 10 val., atvedus pareiškėją į LAVL (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjos kabinetą ir informavus, jog jis išrašomas ir turės išvykti planiniu konvojumi, jis pradėjo vartodamas necenzūrinius žodžius, šaukti, pareigūnams nurodžius nusiraminti, toliau vartojo necenzūrinius žodžius, šaukė bei pašokęs nuo kėdės, mojuodamas rankomis, puolė link medicinos personalo. Pareiškėjas buvo išvestas iš kabineto, tačiau vedamas toliau grasindamas šaukė. Uždarius į kamerą, pareiškėjas daužė duris, garsiai šaukė, grasino su visais susidoroti ir tik pakartotinai įspėjus, jog bus panaudotos specialiosios priemonės, nusiramino. Tokiu elgesiu pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus bei nesilaikė Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 50 ir 73.4 punktų reikalavimų. Pažeidimo faktą patvirtino LAVL Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018 m. lapkričio 15 d. tarnybinis pranešimas bei LAVL (duomenys neskelbtini) skyriaus 2018 m. lapkričio 15 d. tarnybinis pranešimas. Atsižvelgęs į surinktą medžiagą, LAVL direktorius 2018 m. lapkričio 21 d. nutarimu pareiškėjui skyrė nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpą 5 paroms. LAVL 2018 m. lapkričio 21 d. raštu dėl pareiškėjo galbūt padaryto administracinio nusižengimo kreipėsi į Kauno AVPK Kaišiadorių r. PK, kuris vadovaudamasis ANK 506 straipsnio 4 dalimi, 507 straipsnio 1 dalimi ir 508 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui paskyrė administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę. Nagrinėjamu atveju turi būti taikomos ir ANK nuostatos. LAVL veikė tinkamai, nepažeidė jokių teisės aktų.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. gegužės 25 d. sprendimu pareiškėjo A. O. skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad dėl pareiškėjo netinkamo elgesio 2018 m. lapkričio 15 d. surašyti LAVL darbuotojų tarnybiniai pranešimai. 2018 m. lapkričio 21 d. LAVL direktoriaus nutarimu dėl nuteistojo nubaudimo, remiantis BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 50 ir 73.4 punktais paskirta nuobauda – 5 paroms perkėlimas į kamerų tipo patalpas. Pareiškėjas jam LAVL direktoriaus 2018 m. lapkričio 21 d. nutarimu paskirtos drausminės nuobaudos teisės aktų nustatyta tvarka neskundė, paskirtą nuobaudą atliko nuo 2018 m. lapkričio 29 d. iki 2018 m. gruodžio 4 d. Iš 2018 m. lapkričio 21 d. LAVL rašto dėl administracinio nusižengimo protokolo surašymo matyti, kad LAVL į Kauno AVPK Kaišiadorių r. PK kreipėsi dėl pareiškėjo galbūt padaryto administracinio nusižengimo pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį ir 507 straipsnį, administracinio nusižengimo protokolo surašymui. Kauno AVPK Kaišiadorių r. PK 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimu pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn ir, remiantis ANK 506 straipsnio 4 dalimi, 507 straipsnio 1 dalimi ir 508 straipsnio 1 dalimi, jam paskirta bauda. Pareiškėjas pasinaudojo teise apskųsti minėtą nutarimą Kauno apylinkės teismui, kuris 2019 m. spalio 28 d. nutarimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Kauno AVPK Kaišiadorių r. PK 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimą. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis minėtas Kauno apylinkės teismo nutarimas įsiteisėjo 2019 m. lapkričio 19 d.

7. Teismas pažymėjo, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. nutarimu panaikintas Kauno AVPK Kaišiadorių r. PK 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimas, o ne LAVL, kurios veiksmus skundžia pareiškėjas, priimtas aktas. ANK 615 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėja šio kodekso 589 straipsnyje nurodytos institucijos, kurių pareigūnai atliko administracinio nusižengimo tyrimą ir surašė administracinio nusižengimo protokolą. Pagal ANK 589 straipsnio 1 dalies 49 punktą dėl šio kodekso 506 straipsnio 4 dalyje bei 507 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų protokolus surašo policijos pareigūnai. ANK 567 straipsnis numato, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek galima per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės (1 d.); priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (2 d.). Nagrinėjamu atveju LAVL policijos komisariatui tik pateikė faktinius duomenis, kuriuos įvertinti ir juos pripažinti ar nepripažinti įrodymais ANK 569 straipsnio prasme buvo policijos komisariato pareiga, nes būtent policijos komisariatas atsakingas už visapusišką ir objektyvų bylos nagrinėjimo ištyrimą. Kauno AVPK Kaišiadorių r. PK priėmė nutarimą, kuris Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. nutarimu panaikintas ir tokiu būdu pažeista pareiškėjo teisė buvo atkurta.

8. Teismas sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo – LAVL neteisėtus veiksmus pareiškėjo nurodytu aspektu. Nenustačius neteisėtų LAVL veiksmų, t. y. nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas. Todėl teismas pareiškėjo skundą atmetė.

III. 9. Pareiškėjas A. O. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gegužės 25 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės: priimti naują sprendimą – pareiškėjo reikalavimus tenkinti visiškai. Jei apeliacinės instancijos teismas laikytų, kad padarytas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 5 dalies ir 52 straipsnio pažeidimas yra esminis ir dėl to byla grąžintina nagrinėti iš naujo – pareiškėją tenkintų ir toks procesinis sprendimas.

10. Pareiškėjas nurodo, kad skundą grindė aplinkybe, jog LAVL 2018 m. lapkričio 21 d. ne tik nubaudė pareiškėją perkėlimu penkioms paroms į kamerų tipo patalpas, bet ir pateikė Kauno AVPK Kaišiadorių r. PK prašymą pareiškėją nubausti administracine tvarka. Policijos paskirta bauda panaikinta teismo sprendimu. Pareiškėjas pažymi, kad skundą pateikė atsakovui – Lietuvos valstybei, todėl, jei nurodė netinkamą atsakovo atstovą, pirmosios instancijos teismas turėjo savo iniciatyva pašalinti šį skundo trūkumą, arba tai nustačius bylos nagrinėjimo metu – jį pakeisti tinkamu – Kauno AVPK (ABTĮ 33 str. 5 d., 52 str.). Pareiškėjas teigia tam nebūtų prieštaravęs, skundą rengė pats, antrinę teisinę pagalbą gavo prieš pat posėdį ir tikslinti atsakovo atstovą jau buvo per vėlu. Dėl netinkamo atsakovo atstovo nepakeitimo tinkamu pareiškėjo skundas buvo nepagrįstai atmestas.

11. Pareiškėjas nurodo, kad nutarimo dėl baudos skyrimo panaikinimas jam nėra pakankama satisfakcija. Pareiškėjas pažymi, kad yra kalinys, serga, todėl patyrė didelę neturtinę žalą, o teismas neturtinės žalos apskritai nevertino. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad už neteisėtą patraukimą administracinėn atsakomybėn priteisiama neturtinė žala. Todėl dėl ypatingos pareiškėjo situacijos teismas, nepriteisęs neturtinės žalos atlyginimo pinigais, nukrypo nuo teismų praktikos.

12. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LAVL, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

13. LAVL nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, o pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jo panaikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Byloje kilo ginčas dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas A. O. kildino iš neteisėtų LAVL veiksmų dėl to, kad pareiškėjas buvo du kartus nubaustas dėl 2018 m. lapkričio 15 d. apie 10 val. įvykusio konflikto tarp pareiškėjo ir LAVL pareigūnų. Pareiškėjui LAVL direktoriaus nutarimu buvo paskirta nuobauda – perkėlimas 5 paroms į kamerų tipo patalpas, taip pat LAVL raštu kreipusis į Kauno AVPK Kaišiadorių r. PK, minėtos institucijos 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimu pareiškėjas buvo nubaustas bauda pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, 507 straipsnio 1 dalį, 508 straipsnio 1 dalį. Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. nutarimu minėtas nutarimas panaikintas.

15. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nenustatęs LAVL neteisėtų veiksmų, nes LAVL policijos komisariatui tik pateikė faktinius duomenis, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. nutarimu buvo panaikintas Kauno AVPK Kaišiadorių r. PK 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimas.

16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad jo skundas atmestas nepagrįstai, iš esmės nustačius, kad pareiškėjas nurodė netinkamą atsakovo atstovą. Pareiškėjas pažymi, kad jis savarankiškai rengė skundą, nurodė tinkamą atsakovą – Lietuvos valstybę, o pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovo atstovas nurodytas neteisingai, turėjo pareigą pakeisti jį tinkamu.

17. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

18. Sprendžiant dėl žalos pagal CK 6.271 straipsnį atlyginimo, pirmiausia turi būti įvertinama, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas atitinkamus aktus ir atlikdamas veiksmus, susijusius su pareiškėjo skundo ir prašymo nagrinėjimu, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų. Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, jog valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.271 str.).

19. ABTĮ 33 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu skunde (prašyme, pareiškime) pareiškėjas nenurodo atsakovo ar trečiojo suinteresuoto asmens arba nurodo ne tą atsakovą ar trečiąjį suinteresuotą asmenį, arba nurodo asmenis, su kurių teisėmis ar pareigomis ginčas nesusijęs, tačiau skunde (prašyme, pareiškime) pakankamai aiškiai suformuluoja ginčo dalyką (nurodo skundžiamą teisės aktą, veiksmą (neveikimą) ar vilkinimą atlikti veiksmus) ir viešojo administravimo subjektą ar kitą asmenį, dėl kurio priimto teisės akto, veiksmo (neveikimo) ar vilkinimo atlikti veiksmus paduodamas skundas (prašymas, pareiškimas), teismo pirmininkas ar teisėjas nutartimi gali pašalinti šiuos trūkumus. Tokiu atveju priimama nutartis priimti skundą (prašymą, pareiškimą), kurioje nurodoma, kas administracinės bylos procese yra atsakovas (atsakovai) ir (ar) trečiasis suinteresuotas asmuo (asmenys). Galutinai dėl proceso šalies pakeitimo tinkama teismas nusprendžia teismo posėdžio parengiamojoje dalyje. Jeigu skunde (prašyme, pareiškime) pareiškėjas nenurodo valstybės atstovo arba nurodo ne tą valstybės atstovą, teismo pirmininkas ar teisėjas pašalina šiuos trūkumus, nutartyje priimti skundą (prašymą, pareiškimą) nurodydamas, kas yra valstybės atstovas. Pagal ABTĮ 53 straipsnį, jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato, kad skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba netinkamam atsakovui, jis turi teisę pareiškėjo sutikimu juos pakeisti tinkamu pareiškėju arba atsakovu. Jeigu pareiškėjas nesutinka, teismas nagrinėja bylą iš esmės, o teismo iškviesti asmenys dalyvauja bylos procese trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėmis. Jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato, kad skunde (prašyme, pareiškime) nurodytas ne tas valstybės atstovas, jį pakeičia.

20. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo turinį, pažymi, kad pareiškėjas atsakovu nurodė Lietuvos valstybę, atstovaujamą LAVL. Pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš to, kad dėl LAVL neteisėtų veiksmų jis buvo dukart nubaustas už tą patį pažeidimą – vieną kartą LAVL direktoriaus nutarimu pagal BVK už pataisos įstaigos režimo pažeidimą, kitą kartą – 200 Eur bauda pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, 507 straipsnio 1 dalį, 508 straipsnio 1 dalį, Kauno AVPK Kaišiadorių r. PK 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimu, kuris Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. nutarimu buvo panaikintas. Iš minėto Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. nutarimo matyti, kad nuobauda už administracinį nusižengimą pareiškėjui panaikinta dėl to, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo pritaikyta drausminė nuobauda pagal BVK, todėl jo atžvilgiu buvo pažeistas dvigubo baudimo principas. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad LVAL neteisėtų veiksmų neatliko, nes policijos komisariatui tik pateikė faktinius duomenis, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. nutarimu buvo panaikintas Kauno AVPK Kaišiadorių r. PK 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimas.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 86 straipsnio 1 dalį teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas yra tenkintinas. Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Tai yra esminiai teismo sprendimui keliami reikalavimai. Teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl teismas privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-320/2008). Pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį teisėjai, nagrinėdami bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.

22. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ABTĮ 56 straipsnio nuostatomis ir įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

23. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nesilaikė minėtų ABTĮ 56 straipsnio, 80 straipsnio 1 dalies, 86 straipsnio 2 dalies nuostatų reikalavimų, kadangi nevertino pareiškėjo argumentų dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų pareiškėjo dvigubo nubaudimo aspektu, nors būtent šias aplinkybes tiek skunde teismui, tiek teismo posėdžio metu akcentavo pareiškėjas. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad LAVL neteisėtų veiksmų neatliko, nes panaikintas buvo Kauno AVPK Kaišiadorių r. PK 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimas, tačiau iš esmės nevertino ir plačiau nepasisakė dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme. Taigi, pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo visų bylai reikšmingų aplinkybių, jų visapusiškai ir objektyviai neištyrė, ir dėl to galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla.

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; kt.).

25. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo ginčo pagal pareiškėjo skundo ribas, nenustatė ir neįvertino teisiškai reikšmingų bylos faktinių ir teisinių aplinkybių, o joms išsiaiškinti ir nustatyti būtini papildomi įrodymai, kuriuos turėtų pateikti bylos šalys. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą. Dėl to pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. O. (A. O.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gegužės 25 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos

Veslava Ruskan Milda Vainienė

Dalia Višinskienė