e3d596d9-897f-4c97-bf64-80c579ed17b0 · Panevėžio apygardos teismas

                                 Baudž.byla Nr. 1A-134-581/2015                          Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2 (S)            Teisminio sprendimo Nr. 1-76-1-00422-2014-0                                       PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 21 d.Panevėžys            Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Raščiuvienės, teisėjų Valdo Meidaus ir Prano Šimkaus,sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei,                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                 dalyvaujant prokurorei Gražinai Petrulytei,gynėjai advokatei Reginai Butnevičienei,nukentėjusiajai D.

M., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo L. M. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. nuosprendžio, kuriuo L. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams.Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-10-18 nuosprendžiu paskirta ir Panevėžio apygardos teismo 2013-12-13 nuosprendžiu pakeista bausme ir L.

M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams trims mėnesiams. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikas iÅ¡bÅ«tas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2013-07-18 iki 2013-07-19 (viena diena); nuo 2013-10-18 iki 2013-12-13 suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ (pagal 2013-10-18 nuosprendį), nuo 2014-07-09 iki 2014-07-10 (dvi dienos); nuo 2015-01-06 iki 2015-02-12. Bausmės pradžia – nuo nuosprendžio priėmimo dienos.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

L. M. nuteistas už tai, kad 2014 m. liepos 8 d. apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini), kieme terorizavo savo buvusiÄ Å¾monÄ D. M., grasindamas padegti jos namus, jai priklausančiÄ daržinę ir kieme stovėjusį automobilį „VW Golf“ valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini), esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas, nes po kiemÄ neÅ¡iojosi talpÄ su benzinu, iÅ¡ kaimynės M. Ž. pasiėmė degtukus ir kieme ant žolės, Å¡alia stovėjusių automobilių, pripylęs benzino, padegė žolę.Apeliaciniu skundu nuteistasis L.

M. praÅ¡o pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį - suÅ¡velninti jam skirtÄ laisvės atėmimo bausmę, taikyti BK 641 straipsnio nuostatas, bausmės vykdymÄ atidėti. Taip pat L. M. nesutinka su tuo, jog pirmosios instancijos teismas jį pripažino recidyvistu pagal BK 27 straipsnį.Teismo posėdyje nuteistojo L. M. gynėja prašė skundÄ tenkinti, o prokurorė prašė skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas atmetamas. Apeliantas skunde ginčija tik jam skirtÄ bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, byloje tikrina tik bausmės skyrimo klausimus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso – (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtÄ bausmę, nepagrįstai netaikė BK 641 straipsnio nuostatų, be pagrindo netaikė bausmės vykdymo atidėjimo, o taip pat nepagrįstai jį laikė recidyvistu.

IÅ¡nagrinėjus bylÄ , nustatyta, jog Å¡ie apelianto argumentai nepagrįsti.Teismas, parinkdamas apeliantui bausmės rūšį ir trukmę, teisingai įvertino BK 54 straipsnio 2 dalies numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, susijusius su kaltininko padarytų nusikalstamų veikų pavojingumu ir jo asmenybe.BK 27 straipsnio 1 dalyje, nurodyta, kad asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimÄ , kurį padarė bÅ«damas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neiÅ¡nykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vienÄ ar daugiau tyčinių nusikaltimų, laikomas recidyvistu.

Apeliantas tyčinį nusikaltimÄ padarė, laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-10-18 nuosprendžiu, kuris pakeistas Panevėžio apygardos teismo 2013-12-13 nuosprendžiu, už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , vykdymo atidėjimo metu, taigi, turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ už tyčinį nusikaltimÄ . BK 27 straipsnio prasme, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, L. M. yra recidyvistas. Apeliantas skunde praÅ¡o jam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ .

Sprendžiant, ar bausmės vykdymas nuteistajam gali bÅ«ti atidėtas, vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta veika ir nuteistojo asmenybe. Nuteistojo asmenybė įvertinama ne tik pagal BK 54 straipsnio reikalavimus, bet ir sprendžiant, kad bausmės paskirtis bus pasiekta be realaus paskirtosios bausmės atlikimo. Nors baudžiamasis įstatymas neįtvirtina reikalavimo, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali bÅ«ti taikomas tik vienÄ kartÄ , tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sÄ lygos lemia iÅ¡vadÄ , kad pakartotinis Å¡io instituto taikymas galimas tik iÅ¡imtiniais atvejais (kasacinė nutartis Nr. 2K-149/2011).Byloje nustatyta viena apelianto atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikaltimas padarytas, apsvaigus nuo alkoholio ir Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažinimas ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad apeliantas iki Å¡io nusikaltimo padarymo jau buvo teistas du kartus, veikos įvykdytos prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ D. M.. Pažymėtina, jog L. M. teistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-03-12 nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu Å¡eÅ¡iems mėnesiams ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, tačiau L. M. per minėtu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nusikalto ir pagal BK 140 straipsnio 2 dalį buvo nuteistas 2013-10-18 nuosprendžiu laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas Panevėžio apygardos teismo 2013-12-13 nuosprendžiu buvo dar kartÄ atidėtas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, tačiau Å¡i neigiama patirtis – ankstesni teistumai bei teisių suvaržymas ankstesnių nuosprendžių vykdymo metu, L.

M. teigiamos įtakos neturėjo, jis ir toliau elgėsi neatsakingai ir vėl nusikalto, kas rodo, jog L. M. linkęs pažeisti įstatymÄ , jokių iÅ¡vadų nedaro dėl susiformavusios neigiamos asmenybės. Apelianto sistemingai daromi nusikaltimai rodo jo pasirinktÄ nusikalstamÄ gyvenimo bÅ«dÄ ir nenorÄ jį keisti. Apeliantas atitinka tik formaliÄ sias BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytas sÄ lygas - jis nuteistas už tyčinius nesunkų ir apysunkį nusikaltimus subendrinta vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Tačiau Å¡iame sprendime jau aptarta, kad apeliantas apysunkį nusikaltimÄ padarė bausmės, paskirtos už analogiÅ¡kÄ nusikaltimÄ , vykdymo atidėjimo metu, anksčiau teistas, bausmės vykdymo atidėjimas taikytas du kartus, apelianto padarytas nusikaltimas nėra atsitiktinio pobÅ«džio, todėl nėra pagrindo manyti, jog paskirtosios bausmės tikslai numatyti BK 41 straipsnyje gali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Esant tokioms aplinkybėms, atidėti bausmės vykdymÄ apeliantui trečiÄ kartÄ nėra jokio pagrindo.

Teismas apeliantui už nusikaltimÄ skyrė laisvės atėmimo bausmę, žymiai Å¡velnesnę už BK 145 straipsnio 2 dalyje sankcijoje numatytÄ Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies vidurkį. Ä®vertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes, spręstina, kad apeliantui skirtos bausmės savo rÅ«Å¡imi ir dydžiu atitinka jo padaryto nusikaltimo pavojingumÄ ir jo asmenybę, nėra aiÅ¡kiai per griežta, todėl neÅ¡velnintina. Paskirta galutinė subendrinta bausmė apeliantui yra teisinga ir todėl nekeistina.               Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad jis prisipažino nusikaltęs ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, jo atžvilgiu turėjo taikyti BK 641 straipsnio nuostatas ir galutinę bausmę sumažinti vienu trečdaliu, tačiau bylos medžiaga rodo, jog tokie apelianto argumentai yra nepagrįsti.Nuo 2013-07-13 įsigaliojo 2013-07-02 įstatymas Nr. XII-499, kuriuo BK buvo papildytas 641 straipsniu.

Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esÄ s kaltas. Taigi, minėtas straipsnis taikomas tik esant dviem sÄ lygoms:

1) baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , ar priėmus baudžiamÄ jį įsakymÄ ;

2) asmuo prisipažįsta kaltu. Nagrinėjamu atveju, baudžiamoji byla nebuvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas bei nebuvo baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. baudžiamoji byla, kurioje L. M. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, buvo iÅ¡nagrinėta vadovaujantis bendrosiomis bylos nagrinėjimo teisme nuostatomis, todėl nesant visų bÅ«tinų sÄ lygų, nėra teisinio pagrindo L. M. atžvilgiu taikyti BK 641 straipsnio nuostatas.Kolegija, įvertinusi nuosprendyje iÅ¡dėstytus bausmių skyrimo motyvus, taip pat pirmiau aptartas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantui už jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, yra adekvati jo padarytai nusikalstamai veikai, todėl laikyti per griežta, Å¡velninti ar kitaip keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.Tenkinti apelianto skundÄ ir keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam teisingai skirtÄ bausmę nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :              nuteistojo L. M. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai   Jolanta Raščiuvienė Valdas Meidus Pranas Å imkus        Â