2018-10-04 Nr. AB-20790-3-61-3-02363-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-658-822/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02363-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. spalio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo asociacijos „Lietuvos žaliųjų judėjimas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo asociacijos „Lietuvos žaliųjų judėjimas“ skundą atsakovams Lietuvos Respublikos finansų ministerijai ir valstybės įmonei Turto bankas dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas asociacija „Lietuvos žaliųjų judėjimas“ (toliau – ir pareiškėjas, Asociacija) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) išreikalauti iš Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Finansų ministerija) rašytinės formos 2018 m. vasario 26 d. sprendimo (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nepritarta patalpų perdavimui Asociacijai pagal panaudos sutartį ir kuris yra pateiktas Valstybės turto informacinėje paieškos sistemoje, kopiją; 2) panaikinti Finansų ministerijos 2018 m. birželio 21 d. raštą Nr. ((27.27 E-02)-5K-1810148)-6K-1803406 „Dėl negyvenamųjų patalpų suteikimo panaudos pagrindais“ (toliau – ir Raštas Nr. 1); 3) įpareigoti Finansų ministeriją pritarti sprendimui dėl administracinių patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, perdavimui pareiškėjui pagal panaudos sutartį; 4) panaikinti valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto banko 2018 m. birželio 27 d. raštą Nr. (15.16-21) SK4-8619 (toliau – ir Raštas Nr. 2); 5) įpareigoti VĮ Turto banką tęsti pradėtą procedūrą dėl administracinių patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, perdavimo Asociacijai pagal panaudos sutartį ir įpareigoti pateikti parengtą nutarimo projektą Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 23 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas nustatė, jog pareiškėjas kelia ginčą dėl patalpų naudojimo panaudos teise, skundo reikalavimai yra susiję su turto naudojimu panaudos teise ir kyla iš civilinių teisinių santykių. Remdamasis Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – ir Specialioji teisėjų kolegija) 2014 m. gegužės 5 d. nutartimi Nr. T-51, 2015 m. liepos 27 d. nutartimi Nr. T-83/2015, 2016 m. sausio 15 d. nutartimi Nr. T-3/2016, kuriose konstatuota, jog valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo, nuomos ir panaudos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų, viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose nėra viešasis administravimas, teismas sprendė, kad ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

III. Pareiškėjas asociacija „Lietuvos žaliųjų judėjimas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta priimti jo skundą, ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Asociacija nurodo, kad byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą dėl bylos teismingumo. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Specialiosios teisėjų kolegijos suformuota praktika bylose dėl valstybei priklausančios žemės pardavimo, nuomos ir panaudos. Valstybinės žemės pardavimo, nuomos ir panaudos teisinius santykius reglamentuoja specialieji teisės aktai, kurie negali būti besąlygiškai taikomi ir ginčuose dėl valstybinių patalpų panaudos.

Be to, pareiškėjas nurodo, kad byloje ginčas yra kilęs dėl atsakovų priimtų sprendimų ir veiksmų iki panaudos sutarties sudarymo, todėl pagal ginčo esmę ir pareiškėjo pateiktus reikalavimus spręstinas ginčas dėl atsakovų administracinių sprendimų ir veiksmų neteisėtumo iki teikiant nutarimo projektą Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Tik Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinus nutarimą dėl patalpų panaudos atsiranda pagrindas sudaryti panaudos sutartį, t. y. pagrindas atsirasti civiliniams teisiniams santykiams. Pareiškėjas teigia, jog byloje nėra ginčo dėl panaudos sutarties nesudarymo, o ginčas kilo dėl to, kad Finansų ministerija nemotyvuotai nederina Lietuvos Respublikos Vyriausybei teiktino nutarimo projekto, t. y. neteisėtais administraciniais veiksmais yra užkertama galimybė teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei svarstyti nutarimo projektą dėl patalpų panaudos. Pareiškėjas siekia panaikinti neteisėtus atsakovų administracinius sprendimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 23 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą). Jei teismas prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą.

Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad skundas nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Iš pareiškėjo skundo turinio nustatyta, kad pareiškėjas suformulavo šiuos reikalavimus: 1) išreikalauti iš Finansų ministerijos rašytinės formos Sprendimo, kuriuo nepritarta patalpų perdavimui Asociacijai pagal panaudos sutartį ir kuris yra pateiktas Valstybės turto informacinėje paieškos sistemoje, kopiją; 2) panaikinti raštą Nr. 1; 3) įpareigoti Finansų ministeriją pritarti sprendimui dėl administracinių patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, perdavimui pareiškėjui pagal panaudos sutartį; 4) panaikinti Raštą Nr. 2; 5) įpareigoti VĮ Turto banką tęsti pradėtą procedūrą dėl administracinių patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, perdavimo Asociacijai pagal panaudos sutartį ir įpareigoti pateikti parengtą nutarimo projektą Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teismas atsisakė priimti šį pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka priėjęs prie išvadų, kad pareiškėjas byloje kelia ginčą dėl patalpų naudojimo panaudos teise. Pareiškėjo keliamas ginčas iš esmės yra susijęs su civiliniais teisiniais santykiais ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 23 d. nutartimi, atskirąjį skundą grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Specialiosios teisėjų kolegijos suformuota praktika bylose dėl valstybei priklausančios žemės pardavimo, nuomos ir panaudos. Pareiškėjas akcentavo, jog byloje nėra ginčo dėl panaudos sutarties nesudarymo, o ginčas kilo dėl to, kad Finansų ministerija nemotyvuotai nederina Lietuvos Respublikos Vyriausybei teiktino nutarimo projekto, t. y. neteisėtais administraciniais veiksmais yra užkertama galimybė teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei svarstyti nutarimo projektą dėl patalpų panaudos.

Pagal teismų praktiką pagrindinis kriterijus, pagal kurį atribojama bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo kompetencija, yra teisinių santykių, iš kurių kyla ginčas, prigimtis, pobūdis. Pažymėtina, kad valstybė ir savivaldybės, kaip viešieji asmenys, per atitinkamas institucijas vykdo dvejopas funkcijas. Be atitinkamų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė ir savivaldybės vykdo ūkinę-komercinę veiklą, dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip civilinių teisinių santykių subjektai.

Bylos nepriskirtinos administracinių teismų kompetencijai yra nurodytos ABTĮ 18 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos teismams.

Pareiškėjas siekia inicijuoti administracinę bylą dėl galimai neteisėto ir nepagrįsto atsakovų priimtų sprendimų ir veiksmų, tačiau iš skundu reiškiamų reikalavimų turinio matyti, jog pareiškėjas siekia apginti savo, kaip panaudos gavėjo, teises. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir nurodo, kad šie pareiškėjo reikalavimai kyla iš civilinių teisinių santykių. Reikšdamas šiuos reikalavimus ir keldamas ginčą, pareiškėjas siekia apginti savo civilinio teisinio pobūdžio panaudos gavėjo teises.

Teisėjų kolegija pažymi, kad panaudos teisinius santykius bei sutarčių nutraukimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos, todėl tai yra civilinės teisės institutai. Civilinio pobūdžio ginčai yra nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas. Specialioji teisėjų kolegija yra ne kartą nurodžiusi, jog valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, nėra viešasis administravimas (Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 9 d. nutartis byloje Nr. T-74, 2013 m. liepos 10 d. nutartis byloje Nr. T-84, 2014 m. balandžio 29 d. nutartis byloje Nr. T-60, 2014 m. liepos 21 d. nutartis byloje Nr. T-93, 2016 m. sausio 15 d. nutartis byloje Nr. T-3). Atitinkama išvada darytina ir dėl pareiškėjo inicijuojamo ginčo pobūdžio, t. y. patalpų panaudos teisinių santykių, be kita ko, panaudos sutarčių nutraukimas yra reguliuojami privatinės teisės, o ne viešosios teisės normų, todėl tokio pobūdžio ginčai sprendžiami bendrosios kompetencijos teismuose.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek administraciniai teismai, tiek bendrosios kompetencijos teismai yra savarankiški bei nepriklausomi ir nė viena iš šių teismų sistemų nėra dominuojanti kitos atžvilgiu. Kiekvienos teismų sistemos teismas pagal įstatymus vykdo būtent tas funkcijas, kurios yra būdingos tos teismų sistemos teismams. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-704/2013).

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose ir prašomoje panaikinti nutartyje pagrįstai bei teisėtai nusprendė, kad pareiškėjo keliamas ginčas nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka, todėl skundą priimti atsisakė ir pareiškėjui išaiškino teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą. Šią teismo nutartį naikinti ar keisti pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytais ar kitais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos asociacijos „Lietuvos žaliųjų judėjimas“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė