e3d2bb30-3697-48d4-99b4-e72c01b3de11 · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Rimas Švirinas Baudžiamoji byla NrPranešėjas Rimas Švirinas                                                         Baudžiamoji byla Nr. 1A-16-319-2014Teisėja Audronė Levinskienė                                           Teisminio proceso Nr.1-65-1-01448-2009-1                                                                                                                           Procesinio sprendimo kategorijos:2.4.6; 2.4.7. (S)                                                           KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. sausio 23 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Rimo Švirino, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Giedriaus Endriukaičio, sekretoriaujant Astai Leonavičienei, dalyvaujant prokurorei Dalei Sabaliauskaitei, nuteistajam A.

R. P., jo gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. R. P., jo gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus ir nukentėjusiojo S. Å . apeliacinius skundus dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. P. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau–BK) 284 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 20 MGL (2600 litų) bauda, įpareigojant jÄ sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Tenkinti civiliniai ieÅ¡kiniai ir iÅ¡ A.

R. P. Kauno teritorinei ligonių kasai priteista 1516,64 Lt (vienas tÅ«kstantis penki Å¡imtai Å¡eÅ¡iolika litų 64 ct) bei už suteiktÄ antrinę pagalbÄ valstybei priteista proceso iÅ¡laidų 220 (du Å¡imtai dvideÅ¡imt) litų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : A. R. P. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2009 m. rugsėjo 25 d. apie 17.30 val. vieÅ¡oje vietoje–Kauno rajone, ZapyÅ¡kyje, Vytauto g. prie namo Nr. 54, kelio važiuojamojoje dalyje, aplinkinių žmonių bei eismo įvykio dalyvių akivaizdoje netrukus po eismo įvykio, kurį sukėlė nukentėjusysis S. Å ., S. Å . ne mažiau kaip 5 kartus tyčia rankomis smogęs į veidÄ bei tuo jam dėl galvos sumuÅ¡imo su odos nubrozdinimu nosies nugarėlėje ir lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimo nežymiai sutrikdęs nukentėjusiojo S. Å . sveikatÄ , įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .Nukentėjusysis S. Å . apeliaciniu skundu praÅ¡o Kauno rajono apylinkės teismo 2012-03-29 nuosprendį panaikinti ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti.

Apeliantas nurodo, kad nagrinėjamas įvykis liečia tik jo ir A. R. P. interesus, kad įvykis iÅ¡sivystė dėl jo padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo, kurio metu jis žymiai apgadino nuteistojo automobilį. Nagrinėjama veika yra jo ir nuteistojo privataus kaltinimo dalykas. Jis su kaltinamuoju susitaikė jam jis jokių pretenzijų neturi, todėl praÅ¡o taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 417 straipsnio 2 dalies nuostatas ir nuteistojo veikÄ perkvalifikuoti nagrinėjamÄ privataus kaltinimo tvarka, ir bylÄ nutraukti jam susitaikius su A.

R. P..Nuteistojo A. R. P. gynėjas apeliaciniu skundu praÅ¡o Kauno rajono apylinkės teismo 2012-03-29 nuosprendį panaikinti ir, vadovaujantis BPK 417 straipsnio 2 ir 3 dalimi, 3 straipsnio 1 dalies 5 punktu, baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti, o jeigu nebÅ«tų nustatytos paminėtosios sÄ lygos Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti, Kauno rajono apylinkės teismo 2012-03-29 nuosprendį panaikinti ir priimti Å¡ioje byloje naujÄ nuosprendį, kuriuo A. R. P. iÅ¡teisinti, nesant jo veikoje jam inkriminuojamos ar kokios nors kitos nusikalstamos veikos sudėties.

Nurodo, kad priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį ir paskirdamas bausmę, apylinkės teismas pažeidė BPK normas, esant pakankamam pagrindui Å¡ios baudžiamosios bylos nenutraukdamas, kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiuoju (BPK 3 str. 1 d. 5 p.). Apeliantas teigia, kad iÅ¡ byloje esančių įrodymų seka, jog jo ginamojo veikoje tikrai nebuvo nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, požymių, o, kadangi nuteistasis su nukentėjusiuoju susitaikė (kÄ patvirtina ir apylinkės teismui buvęs Å¡ioje byloje pateiktas nukentėjusiojo ir kaltinamojo 2012-01-09 raÅ¡tas), pagal byloje surinktus duomenis joje toliau galėjo bÅ«ti sprendžiamas tik klausimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėties buvimo ar nebuvimo A.

R. P. veikoje. Tačiau, skunde nurodoma, kad BPK nuostatos Å¡iuo atveju yra imperatyvios ir tęsti procesÄ Å¡ioje byloje to nepageidaujant nukentėjusiajam, nėra pagrindo. Apeliantas nurodo, kad byloje surinkti ir teismo iÅ¡nagrinėti įrodymai patvirtina, kad A. R. P. veiksmai nebuvo nukreipti į vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymÄ . Jie kilo S. Å . pavartojus neteisėtus veiksmus A. R. P. bei kitų asmenų atžvilgiu. S. Å . eismo įvykio vietoje nesustojo ir A. R.

P. veiksmus įtakojo būtent S. Š. veiksmai (itin šiurkštūs KET reikalavimų pažeidimai, tų pažeidimų pasekmės, kaltininko veiksmai betarpiškai po to autoįvykio, nuvažiuojant iš jo vietos). Autoįvykio schema ir fotonuotraukos patvirtina, kad nukentėjusiojo automobilis po autoįvykio užfiksuotas ne automobilių susidūrimo vietoje, o priekyje kitų automobilių. Liudytojų K. G. bei K. J. parodymai taip pat patvirtino, kad apeliantui A. R. P. buvo pakankamas pagrindas įtarti nukentėjusįjį siekiant po autoįvykio iš įvykio vietos pasišalinti.Skunde teigiama, kad būtent dėl S. Š. veiksmų, t.y. jo padarytų KET reikalavimų pažeidimų kaltinime nurodytoje įvykio vietoje buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

Tai, kad S. Å ., po autoįvykio nepaliko savo automobilio transporto priemonių susidÅ«rimo vietoje, be abejo ir įtakojo tolesnius A. R. P. veiksmus, tuo metu prieÅ¡ tÄ autoįvykį turėjusio savo teisėtus asmeninius lÅ«kesčius sėkmingai su sutuoktine nuvažiuoti į jų užsibrėžtÄ vietÄ . Be visų faktinių Å¡ias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, iÅ¡ teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų K. G. bei K. J. parodymų seka, jog apeliantui buvo pakankamas pagrindas įtarti nukentėjusįjį siekiant pasiÅ¡alinti po autoįvykio iÅ¡ pastarojo vietos.

Taigi, visi pastarieji duomenys patvirtina, kad A. R. P. fizinis kontaktas su S. Å . kilo po Å¡io neteisėtų veiksmų (autoįvykio sukėlimo) ir, kad tÄ fizinį kontaktÄ iÅ¡Å¡aukė ne kaltinamojo siekis pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir sutrikdyti visuomenės rimtį, bet nukentėjusio sukeltas autoįvykis. Tokie A. R. P. veiksmai nesudaro BK 284 straipsnio 1 dalies sudėties, jo atsakomybės klausimas turėtų bÅ«ti sprendžiamas pagal realias pasekmes, tačiau esant aplinkybėms, kad nuteistasis su nukentėjusiu susitaikė, veika dėl nukentėjusiajam S. Å . padaryto nežymus sveikatos sutrikdymo, iÅ¡ BK 284 straipsnio 1 dalyje turėtų bÅ«ti perkvalifikuota į BK 140 straipsnio 1 dalį, ir byla, vadovaujantis BPK 417 straipsniu, bei BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatomis, turėjo bÅ«ti nutraukta. Be to, gynėjas skunde teigia, kad yra pagrindai pirmosios instancijos teismo 2012-03-29 apkaltinamÄ jį nuosprendį panaikinti ir priimti Å¡ioje byloje naujÄ nuosprendį, kuriuo A.

R. P. turi bÅ«ti iÅ¡teisintas, nesant jo veikoje jam inkriminuojamos ar kokios nors kitos nusikalstamos veikos sudėties. Grįsdamas šį skundo argumentÄ apeliantas nurodo iÅ¡ esmės tapačias pirmoje skundo dalyje nurodytas aplinkybes, bei tai, kad tÄ aplinkybę, jog iÅ¡ karto po to autoįvykio A. R. P. buvo labai susijaudinęs patvirtina teismo psichologinės ekspertizės akte Å¡iuo klausimu konstatuotos atitinkamos reikÅ¡mingos aplinkybės, buvo nustatyta, kad nagrinėjamo įvykio metu tiriamasis buvo frustracijos bÅ«senoje, kuri kilo kaip atsakas į tiriamajam subjektyviai reikÅ¡mingÄ psichotraumuojančiÄ situacijÄ .

Å i bÅ«sena turėjo neigiamÄ poveikį tiriamojo elgesiui. Skundo autoriaus įsitikinimu, esant minėtajai teismo psichologo iÅ¡vadai, negali eiti kalba apie nusikalstamos veikos sudėtį, numatytÄ BK 284 straipsnyje, o galima kalbėti tik apie veikos pasekmes. Apeliantas nurodo, jog apylinkės teismas minėtųjų psichologinės ekspertizės akto iÅ¡vadų nevertino niekaip, o apkaltinamÄ jį nuosprendį grindė tik ta akto dalimi, kurioje patvirtinamas pats kaltinamojo pakaltinamumas nagrinėjamo įvykio metu psichiatriniu - psichologiniu požiÅ«riu.

Apelianto įsitikinimu, tai, kad liudytoja R. P. esanti apelianto sutuoktinė, neduoda pagrindo netikėti jos parodymais, nes ji prisiekė byloje parodyti tiesÄ ir jÄ parodė. Teismas nepagrįstai atmetė kaltinamojo praÅ¡ymÄ apklausti liudytojÄ K. G., vien dėl to, kad tokį praÅ¡ymÄ jis pateikė tik teisme, kad akivaizdžiai prieÅ¡tarauja BPK skelbiamas Å¡alių rungtyniÅ¡kumo baudžiamajame procese principÄ . Skunde teigiama, kad apkaltinamajame nuosprendyje bandomas pabrėžti kaltinimo liudytojų parodymų tariamas nuoseklumas, o iÅ¡ kitos pusės bandomi atitinkamai sumenkinti gynybos liudytojų parodymai, paties kaltinamojo parodymai, tad yra pagrindai pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti Å¡ioje byloje naujÄ nuosprendį, kuriuo A.

R. P. turi bÅ«ti iÅ¡teisintas, nesant jo veikoje jam inkriminuojamos ar kokios nors kitos nusikalstamos veikos sudėties.Nuteistasis A. R. P. apeliaciniu skundu praÅ¡o Kauno rajono apylinkės teismo 2012-03-29 nuosprendį panaikinti ir, vadovaujantis BPK 417 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 3 straipsnio 1 dalies 5 punktu, baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti arba priimti byloje naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nesant veikoje inkriminuotos ar kokios nors kitos nusikalstamos veikos sudėties. Nurodo, kad priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį ir paskirdamas bausmę, apylinkės teismas pažeidė BPK normas, esant pakankamam pagrindui Å¡ios baudžiamosios bylos nenutraukdamas, kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiuoju (BPK 3 str. 1 d. 5 p.). Byloje surinkti ir teismo iÅ¡nagrinėti įrodymai patvirtina, kad apelianto veiksmai nebuvo nukreipti į vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymÄ .

Jie kilo S. Š. pavartojus neteisėtus veiksmus A. R. P. bei kitų asmenų atžvilgiu. S. Š. eismo įvykio vietoje nesustojo. Buvo ne tik stipriai apgadintas A. R. P. automobilis, bet sugadintas buvo ir visas jo vakaras bei paminti lūkesčiai. Apelianto - A. R. P. veiksmus įtakojo būtent S. Š. veiksmai. Autoįvykio schema ir fotonuotraukos patvirtina, kad nukentėjusiojo automobilis po autoįvykio užfiksuotas ne automobilių susidūrimo vietoje, o priekyje kitų automobilių. Liudytojų K. G. bei K.

J. parodymai taip pat patvirtino, kad apeliantui A. R. P. buvo pakankamas pagrindas įtarti nukentėjusįjį siekiant po autoįvykio iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alinti. Taigi, visi pastarieji duomenys patvirtina, kad apelianto fizinis kontaktas su S. Å . kilo po Å¡io neteisėtų veiksmų (autoįvykio sukėlimo) ir, kad tÄ fizinį kontaktÄ iÅ¡Å¡aukė ne jo siekis pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir sutrikdyti visuomenės rimtį, bet nukentėjusio sukeltas autoįvykis. Susidariusioje situacijoje neteisėti nukentėjusiojo veiksmai kaltinamojo ir jo sutuoktinės atžvilgiu, ir iÅ¡Å¡aukė tarp jų kilusį asmeninių santykių aiÅ¡kinimÄ si.

Tokie A. R. P. veiksmai nesudaro BK 284 straipsnio 1 dalies sudėties, tad kvalifikacija neteisinga ir veika dėl nukentėjusiajam S. Å . padaryto nežymus sveikatos sutrikdymo, turėtų bÅ«ti perkvalifikuota iÅ¡ BK 284 straipsnio 1 dalies į BK 140 straipsnio 1 dalį. Apeliantas su nukentėjusiuoju susitaikė, tad, veikÄ perkvalifikavus, byla, vadovaujantis BPK 417 straipsniu bei BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatomis, turėjo bÅ«ti nutraukta. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė jų apeliacinius skundus patenkinti, prokurorė prašė nuteistojo, jo gynėjo ir nukentėjusiojo apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti teismo nuosprendį.Nuteistojo A.

R. P., jo gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus ir nukentėjusiojo S. Š. apeliaciniai skundai atmestini kaip nepagrįsti.Teisėjų kolegija, susipažinusi su visa baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, jog ikiteisminis tyrimas ir teisminis bylos nagrinėjimas vyko vadovaujantis BPK normomis. Apylinkės teismas A. R. P. kaltu pripažino vadovaujantis byloje surinktais įrodymais, tinkamai juos įvertindamas, skirdamas bausmę pagrįstai vadovavosi BK 54 straipsnio, 55 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, BPK normų reikalavimų nepažeidė, civilinių ieškinių klausimus išsprendė tinkamai.

Nuteistojo bei jo gynėjo apeliaciniuose skunduose nurodytos aplinkybės, kad nuteistasis A. R. P. inkriminuojamo nusikaltimo nepadarė, kad įrodymai buvo vertinami neobektyviai ir nuosprendyje iÅ¡dėstytos iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nepaÅ¡alinti prieÅ¡taravimai yra visiÅ¡kai nepagrįstos ir neteisingas, vertinamos kaip jo gynybos versija. Teismas visus bylos įrodymus iÅ¡tyrė, įvertino jų visetÄ bei kiekvienÄ atskirai ir rėmėsi tik tais, kurie papildė vieni kitus, atitiko objektyvius raÅ¡ytinius duomenis, o prieÅ¡taringus, nenuoseklius parodymus pagrįstai atmetė kaip neteisingus, prieÅ¡taraujančius neabejotiniems faktams.

Kolegija be kita ko pažymi, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo pre­rogatyva, todėl vien tai, kad apeliacinį skundÄ pateikusiam nuteistajam nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo tai­ky­mu ar BPK normų pažeidimu.Nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniuose skunduose nurodyti iÅ¡ esmės tapatÅ«s argumentai. Jų abiejų skunduose teigiama, kad įvykio metu nukentėjusiojo atžvilgiu nebuvo padaryta jokių smurtinių veiksmų, visi byloje surinkti duomenys patvirtina, kad nuteistojo fizinis kontaktas su S. Å . kilo po autoįvykio ir kad tÄ fizinį kontaktÄ tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo iÅ¡Å¡aukė nukentėjusio sukeltas autoįvykis, todėl kaltinamasi neturėjo tikslo pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir sutrikdyti visuomenės rimtį, nebuvo ir nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimo, dėl ko kilęs asmeninių santykių aiÅ¡kinimasis A.

R. P. veiksmuose nesudaro BK 284 straipsnio 1 dalies sudėties. Nukentėjusysis savo apeliaciniame skunde taip pat teigia, jog įvykęs konfliktas liečia tik jo ir nuteistojo privačius interesus. AukÅ¡tesnysis teismas su tokia skunduose iÅ¡dėstyta pozicija visiÅ¡kai nesutinka ir konstatuoja, kad byloje sutrinktų įrodymų visetas neginčijamai patvirtina, jog A. R. P. elgesys buvo įžūlus, juo nuteistasis demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenes rimtį ir tvarkÄ , t.y. yra nustatytos visos inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties dalys ir nuteistojo veiksmai pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio1 dalyje, sudėtį.

Nuteistasis bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu bei apeliaciniame skunde nuosekliai neigė panaudojęs fizinį smurtÄ prieÅ¡ S. Å ., nurodė, jog Å¡oko į nukentėjusiojo automobilį tik norėdamas atimti užvedimo raktelius ir taip sutrukdyti autoįvykio kaltininkui pasitraukti iÅ¡ įvykio vietos, kÄ iÅ¡ nukentėjusiojo elgesio galima buvo įtarti. Å i nuteistojo versija neatitinka faktinių aplinkybių, paneigta byloje surinktais įrodymais, kuria tendencingai, iÅ¡kraipant faktus bandoma sureikÅ¡minti nukentėjusiojo kaltę ir tuo pačiu nuteistajam iÅ¡vengti atsakomybės. Nukentėjusysis S. Å . parodė, kad po autoįvykio jo vairuojamas automobilis smÅ«gio metu buvo iÅ¡mestas į prieÅ¡prieÅ¡inį eismÄ , todėl jis nenorėdamas sukelti kitiems rÅ«pesčių, apvažiavo maÅ¡inas ir sustojo, jis per galinio vaizdo veidrodėlį pamatė ateinantį A.

R. P., kuris atsidarė dureles ir jam trenkė keletÄ kartų, jis buvo be sÄ monės, kiek atsimena, apie jį stovėjo daug žmonių, garsiai kalbėjo, pasižiÅ«rėjo į veidrodį, veidas buvo kraujuotas, žmonės iÅ¡kvietė policijÄ . Atvažiavusi policija supildė dokumentus, kažkas iÅ¡kvietė greitÄ jÄ ir jį iÅ¡vežė. Šiuos jo parodymus patvirtino ir apklausti liudytojai. Liudytoja R. D. parodė, kad buvo iÅ¡kviesta į eismo įvykį, kur buvo nukentėjęs žmogus, jai atvykus, jau buvo policija, aplink buvo labai daug žmonių, buvo nemažas triukÅ¡mas.

Prie jos priėjęs vyriÅ¡kis pradėjo jai aiÅ¡kinti apie įvykį, visi aplink esantys žmonės triukÅ¡mavo ir rėkė, kad vyriÅ¡kis meluoja ir kad jiems visiems teko ginti tÄ vaikinÄ nuo vyriÅ¡kio. Sužalotas jaunuolis buvo iÅ¡sigandęs, sutrikęs, lyg apsiverkęs, jis paaiÅ¡kino, kad vyresnis žmogus jį pirmiausiai mušė maÅ¡inoje, po to iÅ¡traukė iÅ¡ maÅ¡inos ir vėl mušė, kol jį apgynė kiti žmonės, sužalojimai matėsi akivaizdžiai. Liudytojai D. R., J.

M., K. V., I. A., R. D. parodė, kad tiesiogiai matė įvykį, nes buvo Å¡alia įvykio vietos, matė, kaip po avarijos vyriÅ¡kis iÅ¡Å¡oko iÅ¡ maÅ¡inos ir pribėgęs prie BMW automobilio pradėjo muÅ¡ti jame sėdintį vaikinÄ . Ä®vykį matę liudytojai patvirtino, kad jiems buvo nesmagu matyti, kaip muÅ¡amas vaikinas, jie matė ant jo veido sumuÅ¡imų žymes, kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ . Visi Å¡ie įrodymai neginčijamai patvirtina, kad nukentėjusysis po autoįvykio tik patraukė automobilį nuo važiuojamosios dalies, norėdamas paÅ¡alinti kliÅ«tį, tačiau bėgti iÅ¡ įvykio vietos neturėjo jokio tikslo ir savo veiksmais tokio noro neparodė.

Be nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų apie įvykio aplinkybes, nuteistojo iÅ¡keltÄ versijÄ , jog jis puolė prie S. Å . automobilio, norėdamas neleisti jam pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos, paneigia ir jo paties parodymai apie tai, kad prie S. Å . automobilio jis priėjo jam apvažiavus įvykio vietÄ ir jau sustojus. Liudytojais apklausti policijos pareigÅ«nai Giedrius Barauskas ir Vytautas Dobilas, fiksavę įvykį, parodė, kad dėl įvykusios avarijos viskas buvo aiÅ¡ku, nes kaltininkas buvo BMW vairuotojas ir jis kaltę pripažino, tačiau sÄ myšį kėlė A.

R. P., kuris elgėsi labai nemandagiai ir netgi agresyviai, nurodinėjo policijos darbuotojams, kÄ jie turi daryti, užgauliojo aplinkui esančius žmones, įvykio liudininkus. Jie matė, kad vaikinukas buvo sužeistas, matėsi raudona nosis, kruvina lÅ«pa, aplinkiniai žmonės teigė, kad nuteistasis jam trenkė į veidÄ .Nuteistojo versijÄ , jog jis nesudavė nukentėjusiajam, o Å¡is susižaloti galėjo autoįvykio metu atsitrenkęs į automobilio stiklÄ , paneigia ne tik jau aukščiau paminėti nukentėjusiojo bei liudytojų parodymai, bet ir Teismo medicinos ekspertizės aktas Nr. EKG 75/ 10 ( 01) , kuriame konstatuota, kad S. Å . nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dviem ar trimis trauminiais poveikiais, galėjo bÅ«ti padaryti 2009-09-25 nuo smÅ«gių rankomis į veidÄ . (t. 2, b. l. 66-72), kurios objektyvumu teismui nebuvo pagrindo abejoti.

Taigi, patikimi ir abejonių nekeliantys bylos įrodymai patvirtina, kad A. R. P. sudavė S. Å . kumščiu į veidÄ ne vienÄ kartÄ , taip padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Teismas skundžiamajame nuosprendyje pasisakė dėl liudytojų K. G. (t. 3, b. l. 68), R. P.. K. J. teisminio bylos nagrinėjimo metu duotų parodymų ir juos tinkamai vertino atsižvelgdamas į įrodymų visetÄ .   Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu nuosprendžiu, skunde nurodo, kad dėl tų pačių priežasčių – jog konfliktas įvyko tik tarp jo ir S. Å . dėl įvykusio autoįvykio, jo elgesys negali bÅ«ti vertinamas kaip siekis sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Esminis vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais bÅ«dais demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai turi bÅ«ti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Å io nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi bÅ«ti realus.

Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį vieÅ¡oje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti ir pan. (kasacinė byla Nr.2K-65/2010). Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė Å¡iuos padarinius, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai.Veikos kvalifikavimÄ pagal BK 284 str. lemia Å¡ie ob­jektyvieji nusi­kals­tamos veikos su­dė­ties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobÅ«dis, kilę pa­da­riniai ir nusi­kal­ti­mo padarymo vieta.

Bylos duomenimis nustatyta, kad veiksmas vyko miestelio gatvėje, kur vyksta automobilių judėjimas, pakelėje yra prekyvietė, t.y. daugelio žmonių akivaizdoje, kas neginčijamai patvirtina, kad nuteistasis nusikalstamus veiksmus atliko viešoje vietoje. Aptartų įvykio vietoje buvusių ir įvykį mačiusių asmenų, apklaustų liudytojais parodymai patvirtina, kad nuteistojo atlikti veiksmai ne tik atkreipė šių asmenų dėmesį, bet ir šokiravo juos, sukėlė tarp žmonių sumaištį.

Nors byloje nenuneigta aplinkybė, jog konfliktas prasidėjo dėl asmeninio pobÅ«džio paskatų – S. Å . nuteistasis užpuolė dėl nukentėjusiojo kaltės įvykusio autoįvykio, tačiau iÅ¡ aukščiau aptartų liudytojų parodymų matyti, kad juos Å¡okiravo ir jų rimtį sutrikdė ne pats autoįvykis, o bÅ«tent nuteistojo A. R. P. atlikti veiksmai jau po avarijos, t.y. jo suduoti smÅ«giai BMV automobilio vairuotojui.Pagal teismų praktikÄ , nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir tais atvejais, kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirenka vieÅ¡Ä vietÄ ir bÅ«dÄ , kuriuo sutrikdo visuomenės rimtį, demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai (kasacinė nutartys Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K- 447/2010).

Taigi, kvalifikuojant veikÄ pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikÅ¡mės veikos padarymo motyvai, jie gali bÅ«ti tiek chuliganiÅ¡ki, tiek ir asmeniniai. Vienas iÅ¡ bÅ«dų, kuriuo gali bÅ«ti sutrikdoma visuo­me­­nės rim­tis ar vieÅ¡oji tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieÅ¡ kitÄ asmenį vieÅ¡oje vietoje. Fizinės prie­vartos priemonės –fizinio smurto panaudojimas prieÅ¡ asmenį pripažintinas įžūliu že­mi­nan­Äiu elgesiu. Byloje nekyla ginčo dėl to, kad nukentėjusysis S. Å . sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti trys automobiliai, tame tarpe ir nuteistojo.

Akivaizdu, kad dėl Å¡io įvykio ne tik materialiai bet ir moraliai (buvo sutrikdyta suplanuota kelionė, dienos planai ir pan.) nukentėjo ir nuteistasis, tačiau tokia dėl S. Å . veiksmų susiklosčiusi situacija visiÅ¡kai nepateisina A. R. P. nusikalstamo elgesio ir jo nuo baudžiamosios atsakomybės negali atleisti. Konstatuotina, kad A. R. P. be jokios pateisinamos priežasties pa­nau­dojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį S. Å . ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir tokie nuteistojo veiksmai neabejotinai vertintini kaip įžūlÅ«s, nes jais buvo demons­truo­jama nepagarba aplinkiniams, nepaisoma elementarių bendravimo normų.

Dėl paminėtų aplinkybių teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo veika negali bÅ«ti kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, tuo pačiu paneigiant nuteistojo, jo gynėjo ir nukentėjusiojo apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstytus argumentus, kad Å¡is įvykis liečia tik nuteistojo ir nukentėjusiojo interesus – kad tai yra privatus kaltinimas (BPK 407 str.). BK 284 str. 1 d. numatytas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad vieÅ¡oje vietoje įžūliais veiksmais demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir Å¡ių padarinių nori.

Nuteistojo gynėjas advokatas skunde teigia, kad bylos duomenys nepatvirtina nuteistojo tyčios padarius inkriminuotÄ veikÄ , nes ekspeetizės akto duomenys patvirtina, jog iÅ¡ karto po to autoįvykio A. R. P. buvo labai susijaudinęs, nagrinėjamo įvykio metu tiriamasis buvo frustracijos bÅ«senoje, kuri kilo kaip atsakas į tiriamajam subjektyviai reikÅ¡mingÄ psichotraumuojančiÄ situacijÄ . Apelianto teigimu, esant Å¡ioms aplinkybės veiksmai gali bÅ«ti vertinami tik pagal pasekmes. Kolegija su tokia pozicija nesutinka, nes argumentÄ dėl tyčios nebuvimo apeliantas grindžia ne duomenų visuma, o tik jam palankiomis frazėmis iÅ¡ ekspertizės akto.

Kaip matyti iš A. R. P. atliktos psichologinės – psichiatrinės ekspertizės taip pat ir iš atlikto psichologinio ištyrimo, kad iš tiesų nuteistasis buvo frustracinėje būsenoje, kurios įtakoje susilpnėjo sugebėjimas valingai ir racionaliai kontroliuoti savo elgesį ir galimas jo pasekmes. Tačiau tame pačiame akte taip pat nurodoma, kad A. R. P., suduodamas nukentėjusiajam S. Š., nebuvo fiziologinio ar patologinio afeko būsenoje, nors jo veiksmų kontrolė, galimybė tvardytis buvo susilpnėjusi.

Akte nurodyta, kad žmogus, bÅ«damas tokioje bÅ«senoje, galėjo kontroliuoti savo veiksmus, jis suvokė kas vyko, kad įvyko autoavarija, jis atliko tam tikrus veiksmus, kvietė policijÄ , o tai yra nuoseklÅ«s veiksmai ir parodo, kad sÄ monės sutrikimo žmogui nebuvo. Frustracijos bÅ«senos priežastis dažniausiai bÅ«na psichotraumuojanti situacija, tai buvo įvykis, tai labai priklauso nuo žmogaus asmenybės ir po to, kai iÅ¡sivysto Å¡is įvykis, tai yra emociniai tikslai, tam tikra emocinė žmogaus bÅ«sena.

Toks elgesys atsiranda dėl tam tikrų asmenybės bruožų, tai savęs vertinimo, teisingumo, savęs aukÅ¡tinimo. Taigi, Å¡ios iÅ¡vados leidžia neabejotinai manyti, jog nuteistasis pilnai suprato savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti. Kaip matyti iÅ¡ akto iÅ¡vados, frustracijos bÅ«senos priežastis dažniausia bÅ«na situacija, kurios vertinimas priklauso nuo vertintojo charakterio savybių, savęs vertinimo, teisingumo, savęs aukÅ¡tinimo. Kaip nustatyta bylos duomenimis, A. R. P. buvo labai nepatenkintas, kad nukentėjusysis savo veiksmais sugriovė jo asmeninius planus, todėl leido sau šį nepasitenkinimÄ iÅ¡reikÅ¡ti nusikalstamais veiksmais.

Taigi, akivaizdu, jog tokį jo elgesį iÅ¡Å¡aukė ne objektyvÅ«s veiksniai, t.y. pačios situacijos pobÅ«dis, o paties kaltinamojo charakterio ypatumai. Ä®vertinus aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad kaltininkas pilnai suvokė savo veiksmų pobÅ«dį ir jeigu nenumatė konkrečių jo pasekmių, tačiau pilnai galėjo suvokti, kad jo veiksmais gali bÅ«ti sutrikdyta vieÅ¡oji tvarka ir rimtis, t.y. veikė esant neapibrėžtai tyčiai.Skirdamas bausmę nuteistajam teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų kaltės formÄ , motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę.

Paskirta bausmė savo rūšimi nei dydžiu nėra aiškiai per griežta.              Kolegija konstatuoja, kad baudžiamoji byla išnagrinėta nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, keisti ar naikinti teismo nuosprendį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.                Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :Nuteistojo A. R. P., jo gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus ir nukentėjusiojo S. Š. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                                                                      Rimas Švirinas Teisėjai                                                                                                                     Svetlana Jurgaitienė                                                                                                                  Giedrius Endriukaitis