e3d2abba-e207-4a0f-a75d-671b647a8d6a · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-734-943/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15021-2014-6                         Procesinio sprendimo kategorijos:                         2.5.37; 2.5.8.11; 3.4.2.7(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 4 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės GasiÅ«nienės, Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės vieÅ¡osios įstaigos „Ekotenisas“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-655-657/2016 pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ingero“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės Ä®monių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro ieÅ¡kinį ir kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc, Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, netiesioginį ieÅ¡kinį atsakovei dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ negyvenamųjų patalpų.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė BUAB „Ingero“, atstovaujama bankroto administratorės, kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama iÅ¡keldinti atsakovę VÅ¡Ä® „Ekotenisas“ iÅ¡ ieÅ¡kovei priklausančių patalpų, esančių Draugystės g. 10, Kaune, ir įpareigoti atsakovę VÅ¡Ä® „Ekotenisas“ Å¡ias patalpas perduoti ieÅ¡kovei bei leisti sprendimÄ vykdyti skubiai.Nurodė, kad UAB „Ingero“ ir VÅ¡Ä® „Ekotenisas“ 2010 m. sausio 5 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį (toliau – Jungtinės veiklos sutartis).

Å ia sutartimi ieÅ¡kovės įnaÅ¡as į jungtinę veiklÄ buvo įmonei nuosavybės teise priklausančios patalpos, esančios adresu: Draugystės g. 10, Kaunas, o atsakovės – žinios, įgÅ«džiai ir organizacinė veikla. Kauno apygardos teismas 2010 m. gegužės 10 d. nutartimi UAB „Ingero“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ . Po bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo nuspręsta papildyti Jungtinės veiklos sutartį susitarimu dėl galimų jungtinės veiklos nuostolių paskirstymo partneriams vykdant sutartį, ir Å¡is susitarimas buvo įtvirtintas 2010 m. birželio 21 d.Nuo 2014 m. vasario 7 d.

UAB „Ingero“ įgijo bankrutavusios ir likviduojamos dėl bankroto įmonės statusÄ , todėl bankroto administratorė, remdamasi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 30 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kuriomis imperatyviai draudžiama įmonei, įsiteisėjusia teismo nutartimi pripažintai bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, tęsti Å«kinę komercinę veiklÄ , informavo atsakovę, kad neteko teisės vykdyti Å¡alių sudarytos Jungtinės veiklos sutarties ir paprašė atlaisvinti jungtinei veiklai vykdyti suteiktas patalpas.

IeÅ¡kovės atstovė ne kartÄ reikalavo, kad atsakovė atlaisvintų patalpas, tačiau buvo atsisakoma tai padaryti, todėl ieÅ¡kovė priversta kreiptis į teismÄ ir ginti įmonės bei jos kreditorių interesus, nes kol atsakovė nėra grÄ Å¾inusi ginčo patalpų, ieÅ¡kovės bankroto administratorė negali vykdyti Ä®BÄ® nustatytų pareigų, susijusių su likviduojamos įmonės turto realizavimu ir kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimu.Nordea Bank Finland Plc, Lietuvoje veikiantis per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, kreipėsi į teismÄ su netiesioginiu ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas iÅ¡keldinti atsakovę VÅ¡Ä® „Ekotenisas“ su visu jai priklausančiu turtu iÅ¡ BUAB „Ingero“ priklausiančio nekilnojamojo turto, esančio Draugystės g. 10, Kaune.Nurodė, kad bankas yra BUAB „Ingero“ kreditorius, kurio reikalavimas yra užtikrintas nekilnojamojo turto, esančio Draugystės g. 10, Kaune, hipoteka.

Kadangi UAB „Ingero“ buvo iškelta bankroto byla, o vėliau įmonė buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, ji neteko teisės vykdyti ūkinės komercinės veiklos, įskaitant ir Jungtinės veiklos sutartį, todėl atsakovei atsisakant atlaisvinti ginčo pastatus yra vilkinamas bendrovės bankroto procesas, o kartu pažeidžiamas ir viešasis interesas, todėl egzistuoja pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimus.Atsakovė VšĮ „Ekotenisas“ su ieškiniais nesutiko, prašė juos atmesti.

Nurodė, kad, Kauno apygardos teismui iÅ¡kėlus UAB „Ingero“ bankroto bylÄ , administratorė priėmė sprendimÄ tęsti sutarties pagrindu vykdomÄ jungtinę veiklÄ , tačiau, ieÅ¡kovei įgijus likviduojamos įmonės statusÄ , administratorė pareikalavo atlaisvinti perduotas patalpas, nesant iÅ¡reikÅ¡tai valiai dėl sutarties nutraukimo. Nenutraukusi su atsakove sudarytos Jungtinės veiklos sutarties, ieÅ¡kovė neturi teisinio pagrindo reikalauti, kad atsakovė iÅ¡sikeltų iÅ¡ teisėtai jos bendrai veiklai vykdyti naudojamų patalpų.

Naujos redakcijos Ä®BÄ® 30 straipsnio 3 dalies nuostata Å¡alis siejančiai sutarčiai negali bÅ«ti taikoma, nes jos pagrindu teisiniai santykiai susiformavo iki nurodytos teisės normos įsigaliojimo. Be to, tolesnis sutarties vykdymas net negali bÅ«ti vertinamas kaip BUAB „Ingero“ vykdoma Å«kinė komercinė veikla, kuri draudžiama remiantis Ä®BÄ® 30 straipsnio 3 dalimi, nes veiklÄ vykdo tik atsakovė, o BUAB „Ingero“ jokių funkcijų, be patalpų suteikimo, realiai neatlieka. Sutarties vykdymas ir BUAB „Ingero“, ir jos kreditoriams yra ekonomiÅ¡kai naudingas, gaunamos pajamos padengia bendrovės sÄ naudas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas 2016 m. vasario 23 d. sprendimu BUAB „Ingero“ ieÅ¡kinį tenkino, praÅ¡ymÄ leisti sprendimÄ vykdyti skubiai atmetė, kreditoriaus netiesioginį ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtÄ .Kauno apygardos teismas, įvertinęs faktinę bylos situacijÄ , aktualios Ä®BÄ® 30 straipsnio 3 dalies taikymo ir aiÅ¡kinimo taisykles, suformuotas kasacinio teismo, bei teisės normas, kuriomis reglamentuojama jungtinės veiklos sutarties nutraukimo tvarka, sprendė, kad Ä®BÄ® 30 straipsnio 3 dalis suteikia bankrutavusios įmonės administratorei teisę imtis visų su įmonės likvidavimu ir pabaiga susijusių veiksmų ir reikalauti, kad atsakovė atlaisvintų jai perduotas ieÅ¡kovės patalpas, o tai atspindi administratorės valiÄ nutraukti Å¡alis siejančiÄ Jungtinės veiklos sutartį.Sprendime atkreiptas dėmesys, kad Nordea Bank Finland Plc, Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, reikalavimai dėl VÅ¡Ä® „Ekotenisas“ iÅ¡keldinimo iÅ¡ esmės grindžiami tais pačiais teisiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis kaip ir BUAB „Ingero“ ieÅ¡kinyje, todėl tapatus ieÅ¡kinys buvo paliktas nenagrinėtas.

IeÅ¡kovės praÅ¡ymas leisti sprendimÄ vykdyti skubiai buvo netenkintas teismui nusprendus, kad nėra įrodytos aplinkybės, kurios pateisintų poreikį skubiai vykdyti teismo sprendimÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Atsakovė VÅ¡Ä® „Ekotenisas“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 23 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti, ir dėl Å¡ios dalies priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:netinkamai taikyta ir aiÅ¡kinta Ä®BÄ® 30 straipsnio 3 dalis, reglamentuojanti galimybę tęsti bankrutavusios įmonės sudarytus sandorius, susijusius su Å«kine komercine veikla.

Skundžiamu sprendimu neįvertinta, kad nurodyta įstatymo nuostata negali paneigti įmonės kreditorių susirinkimo teisės nuspręsti tęsti veiklÄ , todėl tik kreditorių susirinkimui nutarus dėl tolesnio sutarčių vykdymo gali bÅ«ti keliamas klausimas dėl Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo; pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino teisės normas, kuriomis reglamentuojama jungtinės veiklos sutarties pabaiga. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.978 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos nelaikytinos imperatyviomis ir nesudaro pagrindo vertinti, kad vienos iÅ¡ sutarties Å¡alių bankrotas yra sÄ lyga sutarčiai pasibaigti, nes toks aiÅ¡kinimas prieÅ¡tarauja Ä®BÄ® įtvirtintam įmonės veiklos tęstinumo principui;skundžiamu sprendimu nepasisakyta dėl esminių bylos faktinių aplinkybių, ir tai nulėmė teismo neteisėto sprendimo priėmimÄ .

Teismas neanalizavo, ar bendrovės pagal Jungtinės veiklos sutartį vykdoma veikla gali bÅ«ti vertinama kaip Å«kinė komercinė veikla ir ar ji ekonomiÅ¡kai naudinga įmonei. Atsiliepimais į atsakovės apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė ir Nordea Bank Finland Plc, Lietuvoje veikiantis per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nordea Bank Finland Plc, Lietuvoje veikiantis per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, papildomai praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsiliepimai į apeliacinį skundÄ grindžiami Å¡iais argumentais:17.1.

Ä®BÄ® nuostatos suteikia teisę vykdyti Å«kinę komercinę veiklÄ tik bankrutuojančiai įmonei ir draudžia jÄ vykdyti bankrutavusiai įmonei, tai nustatyta įstatymu imperatyviai, todėl kreditorių susirinkimas neturi teisės savo sprendimu paneigti Å¡io draudimo; 17.2. likviduojant įmonę dėl bankroto pripažįstama, kad įmonės nemokumas negali bÅ«ti atkurtas ir likvidavimo procedÅ«ros yra nukreiptos į įmonės turto realizavimÄ , tačiau nenutraukus įmonės sudarytų sutarčių to negalima padaryti, todėl CK 6.978 straipsnyje vienos iÅ¡ susitarančių Å¡alių bankrotas įtvirtintas kaip sÄ lyga sutarčiai pripažinti pasibaigusia;17.3.

Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimu pasisakyta dėl apeliantės keliamų klausimų dėl ieÅ¡kovės pagal ginčo sutartį vykdytos veiklos vertinimo, todėl Å¡iomis iÅ¡vadomis praÅ¡oma remtis ir nagrinėjant aptariamÄ skundÄ . Atsiliepime taip pat pažymėta, kad bylos medžiaga neginčytinai įrodo, kad Jungtinės veiklos sutarties pagrindu vykdyta veikla bankrutavusiai įmonei yra ekonomiÅ¡kai nenaudinga, todėl negali bÅ«ti keliami net hipotetiniai klausimai dėl jos veiklos tęstinumo.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Å ioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl įmonės, kuri pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, teisės tęsti Å«kinę komercinę veiklÄ pagal sandorį, sudarytÄ iki įmonei iÅ¡keliant bankroto bylÄ ; kreditorių susirinkimo teisės priimti sprendimus dėl veiklos tęstinumo po įmonės pripažinimo likvidavusia ir jungtinės veiklos sutarties pabaigos momento, vienai iÅ¡ sandorio Å¡alių įgijus likviduojamos dėl bankroto įmonės statusÄ .

Dėl Ä®BÄ® 30 straipsnio 3 dalies normos aiÅ¡kinimo ir taikymo bei galiojimo laiko atžvilgiu Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2, 10, 11, 131, 20, 21, 28, 29, 30, 33, 35, 36 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (2013 m. balandžio 18 d. įstatymas Nr. XII-237, įsigaliojęs 2013 m. spalio 1 d.) 9 straipsniu buvo pakeista Ä®BÄ® 30 straipsnio 3 dalis, tiesiogiai įtvirtinant draudimÄ nuo teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos likviduojamai įmonei vykdyti Å«kinę komercinę veiklÄ , suteikiant jai teisę sudaryti tik susijusius su įmonės veiklos nutraukimu arba teismo nutartyje likviduoti įmonę numatytus sandorius.Remiantis Å¡iuo teisiniu reglamentavimu, BUAB „Ingero“ pripažinus bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (likviduojamos įmonės statusÄ ji įgijo 2014 m. vasario 7 d.), bankroto administratorė informavo VÅ¡Ä® „Ekotenisas“ apie Jungtinės veiklos sutarties pabaigÄ ir paprašė atlaisvinti patalpas.

Atsakovė kategoriÅ¡kai atsisako tai padaryti, todėl byloje kilo ginčas. Pirmosios instancijos teismas palaikė ieÅ¡kovės atstovės pozicijÄ ir nusprendė iÅ¡keldinti atsakovę iÅ¡ ginčo patalpų, tačiau atsakovė pateikė apeliacinį skundÄ .Ä®vertinusi skundo argumentus dėl ginčo situacijoje taikytinos Ä®BÄ® 30 straipsnio 3 dalies normos taikymo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad jais ignoruojamas aktualus teisinis reglamentavimas, neatsižvelgiama į kasacinio teismo suformuotÄ jo taikymo praktikÄ bei pakartotinai keliami klausimai, įvertinti Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-805-464/2015, kuri turi prejudicinę galiÄ ginčo Å¡alims (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

Nekartodama pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime ir apeliacinės instancijos teismo nurodytoje nutartyje iÅ¡dėstytų argumentų, teisėjų kolegija iÅ¡aiÅ¡kina apeliantei, kad į jos keliamÄ klausimÄ dėl Ä®BÄ® 30 straipsnio 3 dalies normos taikymo laiko atžvilgiu tiesiogiai atsakyta Ä®BÄ® pakeitimo ir papildymo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje. Joje nustatyta, kad vykdant bankroto procesus, pradėtus iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo, Å¡io įstatymo nuostatos taikomos toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda Å¡iam įstatymui įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios atsirado iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo, bet yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, ir bankroto procedÅ«roms, kurios pradedamos Å¡iam įstatymui įsigaliojus.

Taigi, ĮBĮ 30 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas likviduojamos įmonės ūkinės komercinės veiklos draudimas taikomas tiek iki ĮBĮ pakeitimo ir papildymo įstatymo įsigaliojimo pradėtiems, tiek ir po jo įsigaliojimo (2013 m. spalio 1 d.) pradėtiems bankroto procesams, ir šis draudimas taikomas visiems bankroto procesams tik į ateitį. UAB „Ingero“ su VšĮ „Ekotenisas“ Jungtinės veiklos sutartį, dėl kurios pabaigos byloje kilo ginčas, sudarė 2010 m. sausio 5 d., bankroto byla UAB „Ingero“ iškelta 2010 m. gegužės 10 d. nutartimi, t. y. iki įsigaliojant 2013 m. spalio 1 d.

Ä®BÄ® pakeitimams, tačiau remiantis iÅ¡dėstytu teisiniu reglamentavimu Å¡ios įmonės bankroto procesas, o kartu ir sandorio, sudaryto iki įmonei iÅ¡keliant bankroto bylÄ , pabaigos reglamentavimas patenka į Ä®BÄ® pakeitimo ir papildymo įstatymo įsigaliojimo reglamentavimo sritį. Likviduojama įmonė pripažinta nuo 2014 m. vasario 7 d., t. y. veikiant nuo 2013 m. spalio 1 d. įsigaliojusiam Ä®BÄ® 30 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam reglamentavimui, todėl jai galioja draudimas tęsti įmonės Å«kinę komercinę veiklÄ .

Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-109-611/2015, pažymėta, kad ir iki 2013 m. spalio 1 d. galiojusios Ä®BÄ® nuostatos nesuteikė teisės likviduojamai dėl bankroto įmonei vykdyti Å«kinės komercinės veiklos. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad nuo 2013 m. spalio 1 d. įsigaliojusios redakcijos Ä®BÄ® 30 straipsnio 3 dalies normos taikymas ir bankrutavusioms įmonėms, kurių bankroto procesas pradėtas iki 2013 m. spalio 1 d., reiÅ¡kia Å¡ios normos atgalinį taikymÄ bei konstitucinio principo lex retro non agit (liet.

įstatymas atgal negalioja) pažeidimÄ .Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės vertinimu, jog spręsti dėl įmonės veiklos tęstinumo ir po to, kai įmonė įgyja likviduojamos įmonės statusÄ , prerogatyva suteikta kreditorių susirinkimui, nes jis prieÅ¡tarauja kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimui, kad Ä®BÄ® nuostatos, kuriomis nustatoma teisė vykdyti Å«kinę komercinę veiklÄ tik bankrutuojančiai įmonei ir draudžiama jÄ vykdyti bankrutavusiai įmonei, yra imperatyvios, todėl kreditorių susirinkimas (komitetas) neturi teisės savo sprendimu paneigti šį draudimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-109-611/2015).IÅ¡ skunde dėstomų nesutikimo su pirmosios instancijos teismo motyvais argumentų spręstina, kad apeliantė neįvertina likvidavimo procedÅ«ros bankroto procese esmės.Ä®BÄ® normų analizė suponuoja iÅ¡vadÄ , kad pagrindinis bankroto proceso tikslas – patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus.

Bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimų patenkinimas yra galutinis rezultatas, kurio siekiama bankroto procedÅ«romis. Kreditorių reikalavimai bankroto procese gali bÅ«ti užtikrinami dviem bÅ«dais: pirma, likviduojant įmonės turtÄ ir jį realizavus iÅ¡ gautų pajamų tenkinant kreditorių reikalavimus; antra, užtikrinant įmonės (jos dalies ar gyvybingo verslo) veiklos tęstinumÄ ir tenkinant kreditorių reikalavimus iÅ¡ tokios veiklos pajamų. ProcedÅ«riÅ¡kai antrasis bÅ«das įgyvendinamas sudarant įmonės ir kreditorių taikos sutartį bankroto byloje.

Ä® likvidavimo stadijÄ Ä¯monė įžengia tik tada, kai per Ä®BÄ® nustatytus terminus kreditoriams ir įmonei nepavyko susitarti dėl verslo iÅ¡saugojimo ir taikos sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-16/2014). Teismo nutartimi likviduoti įmonę dėl bankroto yra pripažįstama, kad įmonė bankrutavo, nebegalima sudaryti taikos sutarties, pasikeičia administratoriaus teisių ir pareigų turinys (Ä®BÄ® 31 straipsnis) ir galima pradėti įmonės likvidavimo procedÅ«ras.

Bankrutavusios įmonės likvidavimo stadijoje vienintelis tikslas – realizuoti visÄ Ä¯monės turtÄ ir atsiskaityti su kreditoriais, todėl nebeatliekami jokie veiksmai įmonės mokumui atkurti ar jÄ iÅ¡saugoti. Teisės tęsti Å«kinę komercinę veiklÄ bankrutavusiai įmonei suteikimas prieÅ¡tarautų likvidavimo stadijos paskirčiai ir esmei, nepagrįstai užtęstų bankroto pabaigos procedÅ«ras, pažeistų įmonės ir kreditorių interesus. Teisėjų kolegija nurodo apeliantei, kad Å¡ių iÅ¡aiÅ¡kinimų kontekste ir turi bÅ«ti vertinamas Å¡alis siejusios Jungtinės veiklos sutarties pabaigos klausimas.

Dėl Å¡alis siejusios Jungtinės veiklos sutarties pabaigos momento CK 6.978 straipsnyje reglamentuojami jungtinės veiklos sutarties pabaigos santykiai; pagal bendrÄ sias teisės normų aiÅ¡kinimo taisykles Å¡io straipsnio normos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kitų jungtinės veiklos instituto nuostatų ir CK normų kontekste. LemiamÄ reikÅ¡mę partnerystei turi kiekvieno partnerio vaidmuo, todėl vienam iÅ¡ partnerių iÅ¡kėlus bankroto bylÄ jungtinės veiklos sutartis baigiasi, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CK 6.978 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu jungtinės veiklos sutarties pabaigÄ reglamentuojančių teisės aktų įvertinimu. Jos manymu, nurodyta jungtinės veiklos sutarties pabaigÄ apibrėžianti norma nėra imperatyvi ir nereiÅ¡kia, kad jungtinės veiklos sutartis visais atvejais baigiasi iÅ¡kėlus vienam iÅ¡ partnerių bankroto bylÄ . Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl Å¡io argumento pagrįstumo, pažymi, kad vertinant jungtinės veiklos sutarties pabaigÄ , įmonei iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , kompleksiÅ¡kai turi bÅ«ti vertinamos ir bankroto procesÄ reglamentuojančios teisės normos.

Tik vertinant jungtinės veiklos sutarties pabaigÄ ir bankroto procedÅ«ras reglamentuojančias teisės normas kartu, įmanoma atsakyti, ar nagrinėjamoje situacijoje egzistuojanti aplinkybė (įmonės pripažinimas bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto) jungtinės veiklos sutartį pripažinti pasibaigusia yra imperatyvi. Byloje nustatyta, jog bankroto byla UAB „Ingero“ iÅ¡kelta 2010 m. gegužės 10 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, todėl jai įsiteisėjus, remiantis CK 6.978 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Jungtinės veiklos sutartis turėjo pasibaigti, tačiau minėta CK nuostata negali bÅ«ti aiÅ¡kinama atsietai nuo Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 5 punkto, pagal kurį įmonė turi teisę vykdyti Å«kinę komercinę veiklÄ , jeigu jos veiklos rezultatas mažina balanse rodomus nuostolius, ir iÅ¡ Å¡ios veiklos gautas pajamas naudoti su Å¡ia veikla susijusioms iÅ¡laidoms.

Todėl sutiktina su apeliante, kad CK 6.978 straipsnio 1 dalies 2 punktas Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 5 punkto kontekste nelaikytinas imperatyviu ir ne visais atvejais sukelia reglamentuojamus padarinius – jungtinės veiklos sutarties pabaigÄ , tačiau ginčo situacijai aktualu įvertinti CK 6.978 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir Ä®BÄ® 30 straipsnio 3 dalies santykį. Kaip iÅ¡aiÅ¡kinta nutartyje, bankrutavusios įmonės likvidavimo stadijoje vienintelis tikslas – realizuoti visÄ Ä¯monės turtÄ ir atsiskaityti su kreditoriais, tačiau nebeatliekami jokie veiksmai įmonės mokumui atkurti ar jÄ iÅ¡saugoti.

Dėl Å¡ios priežasties teisės tęsti Å«kinę komercinę veiklÄ suteikimas bankrutavusiai įmonei paprastai prieÅ¡tarauja likvidavimo stadijos paskirčiai ir esmei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-109-611/2015). Ä®BÄ® normoms ir teismų praktikai imperatyviai įtvirtinus draudimÄ likviduojamai dėl bankroto įmonei vykdyti Å«kinę komercinę veiklÄ , CK 6.978 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos, vertinant jas Ä®BÄ® 30 straipsnio 3 dalies kontekste, laikytinos imperatyviai nustatančiomis jungtinės veiklos sutarties pabaigos momentÄ , todėl įmonei pradėjus likvidavimo procedÅ«rÄ jungtinės veiklos sutartis visais atvejais laikoma pasibaigusia.

Ginčo situacijoje buvo sudaryta dviÅ¡alė Jungtinės veiklos sutartis, todėl, vienai iÅ¡ jos Å¡alių iÅ¡kėlus bankroto bylÄ bei pripažinus įmonę likviduojama dėl bankroto, CK 6.978 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta iÅ¡imtis – tęsti jungtinę veiklÄ tarp likusių partnerių – esamoje situacijoje netaikytina ir sutartis laikytina pasibaigusia.Apeliantė taip pat pažymi, jog LUAB „Ingero“ valia nutraukti Å¡alis siejančiÄ Jungtinės veiklos sutartį nebuvo iÅ¡reikÅ¡ta.

Bankroto administratorė, nepraneÅ¡usi apie ketinimÄ nutraukti sutartį ir nesilaikydama kitų privalomų sutarties nutraukimo sÄ lygų (įspėjimo terminų ir kt.), tik pareikalavo atlaisvinti ginčo patalpas. Teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iais argumentais, nes iÅ¡ bankroto administratorės praneÅ¡imų (t. 1, b. l. 18, 22–23, 26) matyti, kad jais sutarties Å¡alis nuosekliai siekia užbaigti Jungtinės veiklos sutartį, remdamasi Ä®BÄ® įtvirtintomis teisės normomis (draudimu tęsti Å«kinę komercinę veiklÄ ).

Dėl ginčijamo sprendimo motyvų nepakankamumo Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu ir mano, kad jo neteisėtumÄ lemia ir nepakankamas procesinio rezultato motyvavimas. Skunde teigiama, kad teismas visapusiÅ¡kai neįvertino ginčo situacijos, neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovės pagal Jungtinės veikos sutartį vykdytos veiklos negalima vertinti kaip Å«kinės komercinės veiklos bei neanalizavo atsakovės į bylÄ pateiktų įrodymų, kurie patvirtina sutartimi ieÅ¡kovei teikiamÄ ekonominę naudÄ kaip sÄ lygÄ veiklos tęstinumui.Vertinant nurodytų apeliacinio skundo argumentų pagrįstumÄ pažymėtina, kad tai, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl to, kaip vertina ieÅ¡kovės pagal ginčo sutartį vykdytÄ veiklÄ (ar ji laikytina Å«kinės komercinės veiklos vykdymu), bei neanalizavo jungtinės veiklos ekonominio naudingumo, nesudaro pagrindo sutikti su skundo argumentais ir naikinti teisėtÄ bei pagrįstÄ teismo sprendimÄ .

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo įvertintas bankrutavusios ir likviduojamos įmonės reikalavimas atlaisvinti pagal Jungtinės veiklos sutartį atsakovei perduotas patalpas, buvo priimtas po to, kai Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2A-805-464/2015 pasisakė dėl LUAB „Ingero“ bankroto administratorės veiksmų, kuriais atstovaujant įmonei buvo pareikalauta, kad VÅ¡Ä® „Ekotenisas“ atlaisvintų patalpas, teisėtumo. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 29 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2A-805-464/2015, konstatuota, kad ginčo Å¡alių sutarties pagrindu vykdyta veikla kvalifikuotina kaip komercinė veikla, atitinkanti Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 5 punkte bei 30 straipsnio 3 dalies punkte reglamentuojamÄ Å«kinės komercinės veiklos sampratÄ .

Pirmosios instancijos teismas buvo sustabdęs bylos, kurioje priimtas procesinis sprendimas netenkina apeliantės, nagrinėjimÄ iki tol, kol bus priimtas prejudicinę reikÅ¡mę nagrinėjamai bylai sukuriantis apeliacinės instancijos teismo sprendimas (CPK 187 straipsnio 2 dalis) (Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 22 d. nutartis). Atsakovei bylos nagrinėjimo metu keliant tuos pačius klausimus, dėl kurių pasisakyta įsiteisėjusiu ir galiojančiu apeliacinės instancijos teismo sprendimu, dėl jų ginčijamu sprendimu pakartotinai nebuvo pasisakyta ir tai nevertintina kaip procesinių teisės normų, įpareigojančių teismÄ motyvuoti teismo sprendimÄ , pažeidimas.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad tarp bylos Å¡alių Jungtinės veiklos sutarties pagrindu susiklosčiusiÄ veiklÄ Å«kine komercine veikla pripažino ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. gruodžio 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-606/2012, sprendęs bankrutuojančios UAB „Ingero“ kreditorių susirinkimo nutarimų, vienu iÅ¡ kurių buvo nutarta atsisakyti UAB „Ingero“ ir VÅ¡Ä® „Ekotenisas“ 2010 m. sausio 5 d. sudarytos Jungtinės veiklos sutarties, pripažinimo negaliojančiais, todėl Å¡iuo klausimu, ne kartÄ jau įvertintu teismų nagrinėtose bylose, teisėjų kolegija plačiau nepasisako.Teisėjų kolegija nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentu, kad skundžiamos nutarties ydingumÄ Ä¯rodo ir motyvų, kuriais bÅ«tų įvertintas Jungtinės veiklos sutarties pagrindu vykdomos veiklos ekonominis pelningumas, nebuvimas, nes teismui nekilo pareiga vertinti Å¡ių atsakovės argumentų pagrįstumo.

Kaip jau ne kartÄ vertinant apeliantės skundo argumentus nurodyta – nuo 2013 m. spalio 1 d. galiojančios redakcijos Ä®BÄ® 30 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuo teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos įmonė netenka teisės vykdyti Å«kinę komercinę veiklÄ . Likviduojama dėl bankroto įmonė gali sudaryti tik susijusius su įmonės veiklos nutraukimu arba teismo nutartyje likviduoti įmonę nurodytus sandorius. Toks reglamentavimas yra pateisinamas tuo, kad bankrutavusios įmonės likvidavimo stadijoje vienintelis tikslas – realizuoti visÄ Ä¯monės turtÄ ir atsiskaityti su kreditoriais, tačiau nebeatliekami jokie veiksmai įmonės mokumui atkurti ar jÄ iÅ¡saugoti.

Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutartyje, kuria BUAB „Ingero“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, nenustatyta įmonės teisė tęsti veiklÄ ir vykdyti Jungtinės veiklos sutartį, todėl jokie svarstymai dėl veiklos tęstinumo, dėl, kaip įrodinėja apeliantė, jos pelningumo neturi pagrindo. Dėl Å¡ių aplinkybių (nesant tam pagrindo) pirmosios instancijos teismas ir nevertino apeliantės argumentų dėl vykdytos veiklos bankrutavusiai įmonei pelningumo.

Likviduojamos įmonės veiklos tęstinumas įmonių bankroto teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų ir teismų praktikos įtvirtinama kaip iÅ¡imtinė, tam tikros vykdytos veiklos ypatumų nulemta ar konkrečioje situacijoje susiklosčiusių aplinkybių paveikta aplinkybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-109-611/2015), o ne visais atvejais taikytina likvidavimo procesų sÄ lyga. Å iuo atveju byloje nustatyta, tÄ patvirtina ir pati apeliantė, kad VÅ¡Ä® „Ekotenisas“ įnaÅ¡as į jungtinę veiklÄ â€“ žinios ir įgÅ«džiai, rinkodaros ir organizacinė veikla (t. 1, b. l. 47).

Nesant duomenų ir įrodymų apie atsakovės į veiklÄ investuotÄ turtÄ , kurį dėl vykdytos veiklos ypatumų bÅ«tų sunku sugrÄ Å¾inti, nesukeliant bylos Å¡alims ir jų turtui žalos, nėra pagrindo spręsti apie egzistuojantį poreikį kurį laikÄ ir vykdant likvidavimo procedÅ«ras tęsti vykdytÄ Å«kinę komercinę veiklÄ . Be to, likvidavimo procedÅ«rų metu dėl tam tikrų iÅ¡skirtinių aplinkybių tęsiama Å«kinė komercinė veikla neturi trukdyti pagrindiniam likvidavimo procedÅ«rų tikslui, vilkinti bankroto proceso bei didinti administravimo iÅ¡laidų.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad Å¡iuo metu LUAB „Ingero“ bankroto administravimo sÄ naudos virÅ¡ija 300 000 Eur sumÄ (t. 4, b. l. 96), tęsiant bankroto procedÅ«ras jos neabejotinai augtų ir, pardavus įmonės turtÄ , bÅ«tų dengiamos pirmiausia (Ä®BÄ® 36 straipsnio 1 dalis), dėl to nukentėtų kreditorių interesai. Dėl iÅ¡dėstytų aplinkybių nepagrįstais pripažintini apeliantės motyvai, kad nagrinėjamoje situacijoje egzistuoja poreikis ir vykdant likvidavimo procedÅ«ras tęsti jungtinę veiklÄ .

Teisėjų kolegija, nesutikdama su apeliantės skundo argumentais dėl nepakankamos teismo sprendimo motyvacijos, paaiÅ¡kina, kad nors teismo pareiga motyvuoti sprendimÄ (nutartį) yra nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte, be to, teismo sprendimo motyvavimo svarbÄ yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimÄ byloje Hirvisaari prieÅ¡ SuomijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 4968/99), par. 30), tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas iÅ¡samiai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiÅ¡kas motyvų nebuvimas.

Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ . Susipažinusi su ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo procesinis sprendimas atitinka nurodytus Europos Žmogaus Teisių Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, nes teismas teisingai vertino reikÅ¡mingas teisingam ginčo iÅ¡nagrinėjimui bylos aplinkybes ir pritaikė ginčo situacijÄ reglamentuojančias teisės normas, remiantis jomis priėmė motyvuotas iÅ¡vadas dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo, su kuriomis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutiko, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo nutarties nepakankamo motyvavimo yra atmestini kaip nepagrįsti.

Teisėjų kolegija, remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė bankroto teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Teisėjų kolegija įvertino, kad teismas vadovavosi ginčo situacijai aktualiu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, remiantis jais priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todėl jį naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo. Apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo Apeliacinio skundo netenkinus, netenkinamas ir VÅ¡Ä® „Ekotenisas“ praÅ¡ymas atlyginti jos bylos nagrinėjimo metu patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).Nordea Bank Finland Plc, Lietuvoje veikiantis per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, pateikė praÅ¡ymÄ atlyginti 3 668,07 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas bei Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiančius įrodymus. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl iÅ¡ atsakovės priteistinos užmokesčio už advokato suteiktÄ teisinę pagalbÄ dydžio, atsižvelgė į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d.

įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeistų ir iÅ¡dėstytų nauja redakcija rekomendacijų nustatytus civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalius dydžius, pagal kuriuos maksimalus už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimo užmokestis gali siekti 1 004 Eur.

Teismas taip pat įvertino bylos sudėtingumÄ , apeliaciniame skunde keltus klausimus ir tai, kad ginčo klausimu yra suformuota teismų praktika. Å ios aplinkybės ir tai, kad procesinis dokumentas parengtas advokato, kuris bankui atstovavo ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, dėl to laikytina, kad bylos faktinės aplinkybės ir skunde keliami klausimai jam nebuvo nauji ir atsiliepimo parengimas nereikalavo itin didelių laiko ir darbo sÄ naudų, sprendžia, kad pagrįsta ir realias darbo sÄ naudas atlyginanti suma už advokato suteiktas teisines paslaugas apeliacinėje instancijoje sudarytų 1 000 Eur.

Å i suma atstovavimo iÅ¡laidoms atlyginti Nordea Bank Finland Plc, Lietuvoje veikiančiam per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, iÅ¡ atsakovės ir priteistina (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 1 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovės vieÅ¡osios įstaigos „Ekotenisas“, juridinio asmens kodas 302447184, buveinės adresas:

Draugystės g. 10, Kaunas, ieÅ¡kovui Nordea Bank Finland Plc, Lietuvoje veikiančiam per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, juridinio asmens kodas 303252632, buveinės adresas: Didžioji g. 18/2, Vilnius, 1 000 Eur (vienÄ tÅ«kstantį eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidoms, patirtoms bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginti. Teisėjai                                                                           Danutė GasiÅ«nienė                                                                                         Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė                                                                                         Egidijus Žironas