2018-07-24 Nr. AB-13362-3-61-3-03480-2017-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-524-662/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03480-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija 53.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. liepos 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutarties nutraukti administracinę bylą pagal pareiškėjo K. A. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas K. A. K. (toliau – ir pareiškėjas) teismo prašė įpareigoti Lietuvos Respublikos vyriausiąją rinkimų komisiją (toliau – ir VRK) papildyti 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. Sp-155 „Dėl 2017 m. balandžio 12 d. „LNK“ programoje rodyto reportažo apie kandidatą K. A. K. kainos nustatymo politinės reklamos įkainiais“ (toliau – ir 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimas) 2 punktą nurodymu, kad pareiškėjas nepadarė šiurkščių, nešiurkščių ar kitokių Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo (toliau – ir Finansavimo įstatymas) pažeidimų (I t., b. l. 50–58).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 4 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė (I t., b. l. 191–198).

Teismas pažymėjo, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas iš esmės sutinka su VRK 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimu ir neskundžia jokio administracinio akto, kuriame būtų išreikštas VRK atsisakymas atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie tai, kad VRK pareiškėjo pageidaujamus veiksmus būtų vilkinusi ar atsisakiusi atlikti, taip pat, kad šiuos veiksmus ji pagal kompetenciją atlikti privalėjo, t. y. pareiškėjas nepateikė duomenų, kad tarp jo ir VRK apskritai yra kilęs ginčas, kuris turi būti nagrinėjamas teisme.

Teismas konstatavo, kad neturi galimybės patikrinti pareiškėjo keliamo reikalavimo teisėtumo ir pagrįstumo, nes byloje iš esmės nėra ginčo dalyko. Teismas nurodė, kad šiuo atveju pareiškėjas negali būti laikomas suinteresuotu asmeniu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalies prasme.

Teismas sprendė, kad nustačius, jog nėra objektyvių galimybių ginti pareiškėjo teises teisme, administracinė byla nutrauktina, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (I t., b. l. 185–190).

Pareiškėjas nurodo, kad jo teisę kreiptis į teismą garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis ir ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis.

Pasak pareiškėjo, teisės aktuose nenustatyta neteisminė ginčo sprendimo tvarka, t. y. nenustatyta, kad VRK peržiūri savo priimtus sprendimus. Pareiškėjas nurodo, kad VRK sprendimas yra tas aktas, kuriuo VRK užbaigia jos kompetencijai priskirtų klausimų išsprendimą, todėl pareiškėjas turi teisę, nesutikdamas su VRK priimtu sprendimu, dėl jo pateikti skundą tiesiogiai teismui, o administracinis teismas turi kompetenciją patikrinti tokio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Pareiškėjas paaiškina, kad VRK pripažino, jog pareiškėjas jokio pažeidimo nepadarė, todėl, pasak pareiškėjo, tai ir turėjo būti nurodyta VRK 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendime. Pareiškėjas nurodo, kad ginčas kyla iš administracinių teisinių santykių, nes skundžiamą sprendimą priėmė viešojo administravimo subjektas.

Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija atsiliepime su pareiškėjo atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą (II t., b. l. 2–5).

Pasak VRK, pareiškėjas nenurodė, kokiais veiksmais VRK pažeidė pareiškėjo teises, kokias pasekmes jam sukėlė VRK 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimas. VRK pastebi, kad pareiškėjas iš esmės sutiko su minėtu VRK 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimu. Pareiškėjo reikalavimas, kad šiame sprendime VRK įrašytų pareiškėjo pageidaujamas frazes yra subjektyvus ir nepagrįstas, negalintis būti pagrindu teisminiams ginčams, reglamentuojamiems ABTĮ.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutarties, kuria byla buvo nutraukta, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė, konstatavęs, kad nėra objektyvių galimybių ginti pareiškėjo teises teisme.

Visų pirma pažymėtina, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje yra numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų.

Pareiškėjas prašė teismo įpareigoti VRK atlikti veiksmus – papildyti VRK 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimo 2 punktą pareiškėjo nurodytu sakiniu, t. y. kad pareiškėjas nepadarė šiurkščių, nešiurkščių ar kitokių Finansavimo įstatymo pažeidimų.

Finansavimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad šiurkščiu šio įstatymo pažeidimu laikoma paslėptos politinės reklamos skleidimas, jeigu išlaidos paslėptai politinei reklamai sudaro 10 ar daugiau procentų nustatyto didžiausio politinės kampanijos išlaidų dydžio.

VRK 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimu buvo pritarta VRK Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus 2017 m. rugpjūčio 28 d. pažymai Nr. 3-70(1.2) „Dėl 2017 m. balandžio 12 d. „LNK“ programoje rodyto reportažo apie kandidatą K. A. K. kainos nustatymo politinės reklamos įkainiais“ (I t., b. l. 124–125), kurioje buvo konstatuota, kad išlaidos paslėptai politinei reklamai sudarė 10,11 proc. nustatyto didžiausio politinės kampanijos išlaidų dydžio, t. y. atitiko Finansavimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytą sąlygą, kada paslėptos politinės reklamos skleidimas laikomas šiurkščiu Finansavimo įstatymo pažeidimu. Vis dėlto, Finansavimo įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad VRK, nustačiusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes (kurios sudaro pagrindą laikyti, jog buvo šiurkščiai pažeistas Finansavimo įstatymas) ir gavusi paaiškinimus, turi teisę priimti sprendimą, kad pažeidimas nebuvo šiurkštus. Taigi, VRK 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimas nepripažinti, kad buvo šiurkščiai pažeistas Finansavimo įstatymas iš esmės reiškia, kad VRK priėmė sprendimą, jog pažeidimas nebuvo šiurkštus. Tokią išvadą patvirtina nurodytas sprendimo priėmimo teisinis pagrindas – Finansavimo įstatymo 23 straipsnio 3 dalies nuostata (I t., b. l. 9). Pažymėtina, kad tai, jog VRK sprendimas priimtas vadovaujantis Finansavimo įstatymo 23 straipsnio 3 dalimi, buvo konstatuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartyje (I t., b. l. 39).

Nagrinėjamu atveju pažeidimas nebuvo pripažintas šiurkščiu, tačiau tai nereiškia, kad Finansavimo įstatymo 23 straipsnio 3 dalies pagrindu priimtas VRK 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimas pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra ginčo dalyko ir, kad pareiškėjas negali būti laikomas suinteresuotu asmeniu ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies prasme.

Kaip minėta, pareiškėjas prašė teismo įpareigoti VRK papildyti 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimo 2 punktą išvada, kad pareiškėjas nepadarė ne tik šiurkščių, bet ir nešiurkščių pažeidimų. Taigi pareiškėjas, priešingai nei skundžiamoje 2018 m. birželio 4 d. nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, nesutiko su VRK 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimu pripažinti pažeidimą nešiurkščiu. Ginčas dėl tokio VRK sprendimo gali būti administracinės bylos dalyku, tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad pareiškėjas skunde nesuformulavo reikalavimo panaikinti VRK 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimą ar jo dalį. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo keliamo ginčo pobūdį ir vadovaudamasis ABTĮ 12 straipsniu, turėjo būti aktyvus ir padėti pareiškėjui įgyvendinti jo procesines teises, t. y. turėjo išaiškinti pareiškėjui jo procesinę teisę ne tik reikšti savarankišką reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, bet ir reikšti reikalavimą dėl VRK 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimo (jo dalies) panaikinimo.

Pareiškėjas, kaip minėta, prašė įpareigoti VRK papildyti minėto sprendimo 2 punktą išvada, kad pareiškėjas nepadarė šiurkščių, nešiurkščių ar kitokių Finansavimo įstatymo pažeidimų. Iš Finansavimo įstatymo 23 straipsnio nuostatų matyti, kad šio įstatymo pažeidimai gali būti šiurkštūs arba nešiurkštūs, t. y. kitokių Finansavimo įstatymo pažeidimų minėtas įstatymas nenumato, todėl pareiškėjo reikalavimas įpareigoti VRK papildyti sprendimą išvada, kad pareiškėjas nepadarė ne tik šiurkščių ir nešiurkščių, bet ir kitokių Finansavimo įstatymo pažeidimų nėra visiškai tikslus. Pirmosios instancijos teismas turėjo išaiškinti pareiškėjui jo teisę šiuo aspektu tikslinti reiškiamą reikalavimą.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė bylą kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai, todėl ginčijama 2018 m. birželio 4 d. nutartis panaikinama ir administracinė byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu ir 155 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti administracinę bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Dalia Višinskienė