e3d11ef7-7cc1-409e-8236-0afe5d3ef142 · Klaipėdos apygardos teismas

?Pranešėja J Civilinė byla Nr. e2S-257-796/2019 Proceso Nr. 2-06-3-02587-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.1.1.2; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2019 m. kovo 7 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo V. L. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuria teismas tenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A.

G. (A. G.) patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui V. L. dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. 2018 m. kovo 26 d. ieÅ¡kovas A. G. kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu ir prašė iÅ¡ atsakovo priteisti 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas nuo 16 798,00 Eur sumos nuo civilinės bylos Nr. 2-620-479/2015 iÅ¡kėlimo teisme dienos (2014 m. birželio 6 d.) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, taip pat priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. 2018 m. rugsėjo 4 d. praÅ¡ymu ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniui užtikrinti prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, t. y. taikyti atsakovo turto areÅ¡tÄ , neperžengiant pareikÅ¡to reikalavimo ribų.

2. Atsakovas V. L. pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad su ieÅ¡kinio reikalavimais nesutinka iÅ¡ dalies, ir prašė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ , priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad procesinės palÅ«kanos turėtų bÅ«ti skaičiuojamos nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-620-479/2015 padavimo dienos – 2014 m. birželio 17 d. iki 2017 m. birželio 6 d., kai antstolis Aleksandras Selezniovas atliko prieÅ¡prieÅ¡inių piniginių sumų tarpusavio įskaitymÄ , todėl nurodytu laikotarpiu procesinės palÅ«kanos neturėtų bÅ«ti skaičiuojamos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mai 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartimi praÅ¡ymÄ tenkino – nutarė areÅ¡tuoti atsakovo V. L. nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , o jo nesant ar esant nepakankamai, – atsakovui priklausančias pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas atsakovÄ arba trečiuosius asmenis, nevirÅ¡ijant 3230,74 Eur sumos, uždraudžiant atsakovui bet kokį areÅ¡tuoto turto perleidimÄ , įkeitimÄ kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimÄ ar apribojimÄ bei turto vertės sumažinimÄ , tačiau iÅ¡ sÄ skaitos esančių piniginių lėšų leidžiant atsiskaityti su ieÅ¡kovu.

4. Teismas, vadovaudamasis byloje esančiais įrodymais, padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamas reikalavimas yra turtinio pobÅ«džio, reikalaujama suma yra didelė, atsakovas yra fizinis asmuo, su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu atsakovas nesutinka.

5. Nustatė, kad kreipimosi į teismÄ dienÄ atsakovui bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje priklauso nekilnojamasis daiktas – žemės sklypas, kurio vidutinė rinkos vertė – 50 300,0 Eur. 2018 m. birželio 5 d. atsakovas įnešė į antstolės L. N. depozitinę sÄ skaita pagrindinės skolos sumÄ â€“ 17 064,36 Eur. Teismas apie atsakovo sunkiÄ turtinę padėtį sprendė remdamasis aplinkybe, kad atsakovui 2018 m. balandžio 27 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbÄ .

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 6. Atsakovas V. L. (toliau – apeliantas) praÅ¡o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartį panaikinti kaip nepagrįstÄ ; priteisti atsakovui jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas – 19,00 Eur ir iÅ¡laidas, susijusias su antrinės teisinės pagalbos teikimu valstybei. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 6.1. Skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, nes priimta pažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normas.

Teismo nutartyje nurodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvai yra visiÅ¡kai nepagrįsti ir neatitinkantys faktinių bylos aplinkybių, vadovautasi tik ieÅ¡kovo atstovės iÅ¡sakyta nuomone, kuri nepagrįsta jokiais įrodymais. 6.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovo reikalaujama suma atsakovui yra didelė. Motyvas, kad antstolė ieÅ¡kovÄ informavo, jog atsakovo pajamas sudaro 20,00 Eur per mėnesį, lėšų banko sÄ skaitose jis neturi (ieÅ¡kovo nuomonė), visiÅ¡kai nepagrįsta jokiais įrodymais ir tokia nuostata negali bÅ«ti vertinama kaip įrodymas, Å¡ias aplinkybes paneigia prie atskirojo skundo pridėta banko pažyma. 6.3.

Apie atsakovo sunkiÄ turtinę padėtį teismas sprendžia iÅ¡ tos aplinkybės, kad atsakovui 2018 m. balandžio 27 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbÄ Å¡ioje byloje. 6.4. Iki skundžiamos nutarties priėmimo ieÅ¡kovas du kartus teikė teismui praÅ¡ymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas 2018 m. rugpjūčio 7 d. ir 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartimis atmetė ieÅ¡kovo praÅ¡ymus. 6.5. Po minėtų teismo nutarčių ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovo turtinė padėtis pasikeitė ir kad atsirado naujų aplinkybių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo, tačiau teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, Å¡ios aplinkybės nevertino ir dėl jos nepasisakė.

7. IeÅ¡kovas A. G. atsiliepimu į atsakovo atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atmesti atsakovo V. L. atskirÄ jį skundÄ ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartį nepakeistÄ . AtsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais motyvais: 7.1. Teismas, neperžengdamas ieÅ¡kovo pareikÅ¡tų reikalavimų bei juos pagrindžiančių įrodymų ribų, preliminariai įvertino ieÅ¡kinio pagrįstumÄ ir padarė tai tinkamai. 7.2. Atsakovas pagrindinę skolÄ sumokėjo visiÅ¡kai – 2018 m. birželio 5 d. atsakovas įnešė į antstolės L.

N. depozitinę sÄ skaitÄ 17 064,36 Eur. Atsakovas nesutinka sumokėti procesinių palÅ«kanų. Kadangi toks ieÅ¡kinys tenkintinas, tai ir laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti taikomos. 7.3. Atsakovo argumentai, jog pagal byloje esančius įrodymus teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad atsakovo turtinė padėtis bloga ir ieÅ¡kinio suma jam yra didelė, turėtų bÅ«ti atmesti kaip nesudarantys laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo, nes yra visiÅ¡kai nepagrįsti ir deklaratyvaus pobÅ«džio.

Å ie atsakovo argumentai sudaro dalį bylos (ginčo) nagrinėjimo dalyko ir jie turėtų bÅ«ti vertinami bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės stadijoje, o ne sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. 7.4. Atskirajame skundas nenurodyta, kokių nepatogumų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patiria atsakovas, kodėl iki ginčo iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pirmiausia areÅ¡tuojant atsakovui priklausantį nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ atsakovui gali kilti papildomų neigiamų pasekmių. 7.5.

Atsakovas nepateikė įrodymų, kad nesiėmė ar neketina imtis veiksmų, kuriais sumažintų savo finansines galimybes įvykdyti bÅ«simo galbÅ«t ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymÄ , t. y. neperleis ar neketina perleisti savo turto ar lėšų kitiems asmenims. 7.6. IeÅ¡kovo praÅ¡ytos ir skundžiama teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra adekvačios pareikÅ¡tiems ieÅ¡kinio reikalavimams, nepažeidžia Å¡alių interesų pusiausvyros, nesuvaržo atsakovo teisių labiau, nei bÅ«tina.

Šioje byloje laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra tikslingas bei būtinas, nes yra pagrindas manyti, kad, jų nepritaikius, būsimo teismo sprendimo įvykdymas ateityje pasunkės arba pasidarys iš viso neįmanomas. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Atskirasis skundas tenkintinas. Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirÄ jį skundÄ nagrinėja raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai šį skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Å¡iuo atveju skundui iÅ¡nagrinėti pakanka byloje esančios raÅ¡ytinės medžiagos.

10. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo. Dėl naujų įrodymų pridėjimo 11. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei Å¡ie įrodymai galėjo bÅ«ti pateikti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

12. Apeliantas praÅ¡o prie bylos pridėti naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ banko pažymÄ apie atsakovo banko sÄ skaitoje esantį piniginių lėšų likutį. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių klausimas buvo sprendžiamas atsakovui nepraneÅ¡us, todėl nebuvo objektyvios galimybės jÄ pateikti, įvertinęs, jog ieÅ¡kovas pateikė savo vertinimÄ dėl Å¡io įrodymo, daro iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas šį įrodymÄ pridėti prie bylos ir vertinti.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo 13. LaikinÄ sias apsaugos priemones reglamentuoja CPK 144–152 straipsniai. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės bÅ«tų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sÄ lygas: pirma, ieÅ¡kovo reikalavimas turi bÅ«ti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas.

Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, nėra pagrindo taikyti tokias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

14. Taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones teismas nesprendžia Å¡alių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie ieÅ¡kinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai reiÅ¡kiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieÅ¡kovas pasirinko neleistinÄ ar aiÅ¡kiai neįmanomÄ savo civilinių teisių gynybos bÅ«dÄ arba praÅ¡oma taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimÄ , kuris iÅ¡ viso nėra pagrįstas ieÅ¡kinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidÄ , kad reiÅ¡kiamas reikalavimas teismo negalės bÅ«ti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus Å¡io reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1131-516/2017).

15. Šioje byloje nustatyta, kad ginčo dėl procesinių palūkanų priteisimo nėra, tačiau atsakovas nesutinka su apskaičiuotų procesinių palūkanų dydžiu. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje dėl pareikšto ieškinio pagrįstumo nurodė, kad ieškovo reiškiamas reikalavimas yra turtinio pobūdžio, reikalaujama suma yra didelė, atsakovas yra fizinis asmuo, su pareikštu ieškiniu atsakovas nesutinka.

16. Taigi, spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, teismas visų pirma atlieka pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumo preliminarų (prima facie) vertinimÄ . Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės galėtų bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas. Pirmosios instancijos teismas, patenkindamas praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nustatė, kad patikslintas ieÅ¡kinys tikėtinai pagrįstas, Å¡ios pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados nėra kvestionuojamos.

17. Tačiau, kaip minėta, vien preliminarus ieÅ¡kinio pagrįstumo nustatymas nėra pakankamas pagrindas apriboti kito asmens teises laikinųjų apsaugos priemonių institutu. Antra bÅ«tinoji sÄ lyga taikyti Å¡ias priemones – grėsmė bÅ«simo galbÅ«t palankaus teismo sprendimo neįvykdymui, kuri nuosekliai plėtojamoje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama kaip asmens nesÄ Å¾iningumas – ketinimas paslėpti, perleisti, įkeisti turimÄ turtÄ ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018 ir kt.).

18. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigia, jog skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, nes priimta pažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normas. Teismo nutartyje nurodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvai yra visiškai nepagrįsti ir neatitinkantys faktinių bylos aplinkybių, vadovautasi tik ieškovo atstovės išsakyta nuomone, kuri nepagrįsta jokiais įrodymais. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovo reikalaujama suma atsakovui yra didelė.

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovo praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis iÅ¡ esmės grindžiami tuo, jog ieÅ¡kinio suma atsakovui yra didelė. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, jog vien ieÅ¡kinio sumos dydis ar asmens, kuriam praÅ¡oma taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, turtinė padėtis yra tik vieni iÅ¡ daugelio, bet anaiptol ne vieninteliai kriterijai, kurie turėtų bÅ«ti įvertinti sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių poreikio buvimo.

Todėl vien ieÅ¡kinio sumos dydis atsakovui ar jo neatsiskaitymas su procesÄ inicijavusiu ieÅ¡kovu savaime dar nepatvirtina rizikos, jog teismo sprendimas gali bÅ«ti neįvykdomas bÅ«tent dėl atsakovo nesÄ Å¾iningumo ar su tokiu jų elgesiu susijusių priežasčių. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra teikiami iÅ¡aiÅ¡kinimai, kad tokios aplinkybės, kaip ieÅ¡kinio sumos dydis ir asmens turtinė padėtis, nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017; 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-313-186/2018).

Nepriklausomai nuo to, ar ieÅ¡kinio suma atsakovui yra didelė, vien Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti pripažinta absoliučiu pagrindu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda iÅ¡saugoti jo turtÄ iki ginčo iÅ¡sprendimo iÅ¡ esmės; vien didelė ieÅ¡kinio suma pati savaime nei palengvina, nei apsunkina ar padaro nebeįmanomÄ bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ . Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimÄ atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ , jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimÄ turtÄ ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018).

20. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apie atsakovo sunkiÄ turtinę padėtį sprendė remdamasis aplinkybe, kad atsakovui 2018 m. balandžio 27 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbÄ . Pažymėtina, kad antrinė teisinė pagalba apeliantui buvo teikiama apmokant 50 proc. iÅ¡laidų. 2018 m. balandžio 27 d. priimant sprendimÄ teikti antrinę teisinę pagalbÄ , V.

L. turimo turto vertė buvo 25 150,00 Eur, t. y. 1/2 dalis žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), kuris buvo areÅ¡tuotas antstolės L. N., ir darbo užmokestis, kas atitinka Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ ir 12 straipsnio 1 dalies 6 punktÄ . Nustatyta, kad kreipimosi į teismÄ dienÄ atsakovui bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje priklausė nekilnojamasis daiktas – žemės sklypas, kurio vidutinė rinkos vertė – 50 300,00 Eur.

Be to, iÅ¡ apelianto prie apeliacinio skundo pateikto įrodymo banko pažymos apie atsakovo banko sÄ skaitoje esantį piniginių lėšų likutį nustatyta, jog apelianto 2018 m. rugsėjo 10 d. AB „Swedbank“ vakarų Lietuvos filiale sÄ skaitos likutis – 62 710,58 Eur. Taigi, įvertinus atsakovo finansinę padėtį sutiktina su atsakovo pozicija, kad 3 230,74 Eur suma, dėl kurios jam pareikÅ¡tas reikalavimas, nelaikytina didele.

21. Civilinėje teisėje galioja sÄ Å¾iningumo prezumpcija, kuri reiÅ¡kia, jog kiekvienas asmuo laikomas sÄ Å¾iningu, kol neįrodyta kitaip. Todėl pirmosios instancijos teismas kiekvienu atveju privalo vertinti įrodinėjamas aplinkybes, susijusias su asmenų, kuriems norima taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nesÄ Å¾iningumu, ir dėl Å¡ių aplinkybių pasisakyti.

22. IeÅ¡kovas atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ teigia, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad nesiėmė ar neketina imtis veiksmų, kuriais sumažintų savo finansines galimybes įvykdyti bÅ«simo galbÅ«t ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymÄ , t. y. neperleis ar neketina perleisti savo turto ar lėšų kitiems asmenims. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmuo, praÅ¡antis taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, turi praÅ¡ymÄ pagrįsti ir motyvuoti, pateikti įrodymus, iÅ¡ kurių bÅ«tų matyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iÅ¡ tikrųjų reikalingas (CPK 12, 178 straipsniai).

Pažymėtina, kad asmens nesÄ Å¾iningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktai nepreziumuoja, todėl Å¡io iÅ¡imtinio ir itin antrosios ginčo Å¡alies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo praÅ¡antis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesÄ Å¾iningÄ elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma; žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016).

Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovas turėjo pateikti, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų daryti prielaidas apie galimÄ atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ ir (ar) siekį apsunkinti bÅ«simo galbÅ«t palankaus teismo sprendimo vykdymÄ .

23. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos egzistavimÄ , nepagrįstai nukrypo nuo anksčiau minėtos teismų praktikos. IÅ¡ esmės tiek ieÅ¡kovo argumentai, tiek ir skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai yra susiję tik su didelės ieÅ¡kinio sumos kriterijumi ir atsakovo turtine padėtimi. Teismų praktikoje yra paneigta didelės ieÅ¡kinio sumos, kaip savaime sprendimo įvykdymo pasunkėjimÄ pagrindžiančios aplinkybės, prezumpcija.

Aktualioje ir vyraujančioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad neišgalėjimas ir nenorėjimas įvykdyti teismo sprendimo (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2019 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-92-196/2019; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-24-464/2019).

24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenų visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad aplinkybių ir įrodymų, leidžiančių pagrįstai daryti prielaidÄ , jog atsakovas nesÄ Å¾iningai vengs ar gali vengti vykdyti ieÅ¡kovui galbÅ«t palankų teismo sprendimÄ (be deklaratyvių samprotavimų, kad atsakovas gali imtis turto perleidimo veiksmų), ieÅ¡kovas nenurodė, todėl, įvertinęs visus pirmiau Å¡ioje nutartyje aptartus praÅ¡omos laikinosios apsaugos priemonės taikymui aktualius aspektus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Å¡iuo metu byloje nėra įrodyta grėsmė ieÅ¡kovui galbÅ«t palankaus teismo sprendimo įvykdymui, taigi nėra ir teisėto pagrindo taikyti atsakovo turto areÅ¡tÄ (CPK 178, 185 straipsniai).

25. Anksčiau iÅ¡dėstytos aplinkybės ir nurodyti teisiniai motyvai sudaro pagrindÄ naikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – atsakovo turto areÅ¡tÄ , neperžengiant pareikÅ¡to reikalavimo ribų, atmesti, nesant vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygų (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 26.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas paduodamas atskirÄ jį skundÄ sumokėjo 19 Eur žyminį mokestį. Kadangi atsakovo V. L. apeliacinis skundas tenkintas, jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo A. G.. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovo A.

G. (A. G.) praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo A. G. 19,00 Eur (devyniolika eurų 00 ct) žyminio mokesčio už atskirÄ jį skundÄ atsakovui V. L.. IÅ¡siųsti Å¡ios nutarties patvirtintÄ kopijÄ Turto areÅ¡to aktų registro tvarkytojui vykdyti. Å i nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Kristina Domarkienė