Legislator Case Law & Legislation
e3c8fb2b-e4b1-4e6a-8150-ddd095b57fd2 AI generated

e3c8fb2b-e4b1-4e6a-8150-ddd095b57fd2 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number e3c8fb2b-e4b1-4e6a-8150-ddd095b57fd2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

praÅ¡ymÄ dėl leidimo įeiti į skolininko bÅ«stÄ , suinteresuoti asmenys S. G., Danske Bank A/S Lietuvos filialas, n u s t a t ė : antstolis A. S. pateikė teismui praÅ¡ymÄ leisti įeiti į skolininkui S. G. nuosavybės teise priklausantį įkeistÄ gyvenamÄ jį namÄ , bendras plotas 363,86 kv. m, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , užstatytas plotas 38,00 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatÄ â€“ Å¡iltnamį, užstatytas plotas 25,80 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius (lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje.

Legislator headnote

AI generated

e3c8fb2b-e4b1-4e6a-8150-ddd095b57fd2 · Klaipėdos apygardos teismas: Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme, iÅ¡skyrus Å¡io apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai šį skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas Marius Dobrovolskis                                           Civilinė byla Nr. 2S-1648-826/2014Teisėja Dalė Žukauskienė                                                    (Proceso Nr. 2-06-3-07805-2014-8)                                                                                                Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                                117.1; 122.3(S)                                                                            KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2014 m. rugsėjo 17 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs S. G. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo antstolio A.

S. praÅ¡ymÄ dėl leidimo įeiti į skolininko bÅ«stÄ , suinteresuoti asmenys S. G., Danske Bank A/S Lietuvos filialas, n u s t a t ė : antstolis A. S. pateikė teismui praÅ¡ymÄ leisti įeiti į skolininkui S. G. nuosavybės teise priklausantį įkeistÄ gyvenamÄ jį namÄ , bendras plotas 363,86 kv. m, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , užstatytas plotas 38,00 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatÄ â€“ Å¡iltnamį, užstatytas plotas 25,80 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius (lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje.

Nurodė, kad vykdo 2014-02-24 Vilniaus mieto 15-ojo notarų biuro vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. DJ-1528 dėl 141 280,42 Lt skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko S. G. ir S. G. priklausančio įkeisto nekilnojamojo turto: žemės sklypo, pastato – gyvenamojo namo, pastato – Å«kinio pastato, pastato – Å¡iltnamio, kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių (lauko tualeto), esančių (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pardavimo iÅ¡ varžytynių iÅ¡ieÅ¡kotojo Danske Bank A/S Lietuvos filialo naudai. 2014 m. gegužės 14 d. patvarkymu dėl areÅ¡tuoto turto įvertinimo Nr. S1-273085, siekiant užtikrinti, kad areÅ¡tuotas turtas bÅ«tų įkainotas realia rinkos verte, skolininkui priklausančio turto įvertinimÄ buvo pavesta atlikti turto vertintojai UAB „Lituka“ ir Ko, skolininkas įpareigotas turto vertintojui pateikti dokumentus, reikalingus nekilnojamojo turto vertinimui atlikti. 2014 m. birželio 27 d. antstolio kontoroje buvo gautas turto vertintojo raÅ¡tas, kad turto vertintojas neturi galimybės patekti į praÅ¡omÄ Ä¯vertinti gyvenamÄ jį namÄ ir jį apžiÅ«rėti, todėl nustatyti turto rinkos vertės negalima. 2014-07-07 teismo nutartimi pareiÅ¡kėjo antstolio A.

S. pareiÅ¡kimas patenkintas ir leista įeiti į skolininkui S. G. nuosavybės teise priklausantį įkeistÄ gyvenamÄ jį namÄ , bendras plotas 363,86 kv. m, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , užstatytas plotas 38,00 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatÄ â€“ Å¡iltnamį, užstatytas plotas 25,80 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius (lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, siekiant juos apžiÅ«rėti ir nustatyti iÅ¡ varžytynių parduotino turto realiÄ rinkos vertę.Atskiruoju skundu S. G. praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-07-07 nutartį panaikinti ir bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, į bylos nagrinėjimÄ suinteresuotais asmenimis įtraukti T.

N. ir jo motinÄ A. N., sÅ«nų S. B., nes su Å¡ių asmenų teisėmis susijusi Å¡i byla, taip pat į bylos nagrinėjimÄ Ä¯traukti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, kuris turi duoti iÅ¡vadÄ teismo posėdžio metu, įtraukti ir kitus asmenis, suinteresuotus bylos baigtimi, taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – panaikinti antstolio A. S. neteisėtai uždėtÄ areÅ¡tÄ Å¡iam turtui, kol nebus iÅ¡nagrinėtas nurodytas ginčas, ir įpareigoti antstolį nutraukti visus veiksmus nurodytoje vykdomoje byloje, skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, nuÅ¡alinti teisėjÄ Dalę Žukauskienę nuo atskirojo skundo priėmimo klausimo.

Nurodė, kad civilinė byla buvo iÅ¡nagrinėta nepraneÅ¡us byloje dalyvaujantiems asmenims, nesutinka, jog antstolis be jo ir jo Å¡eimos narių sutikimo patektų į jam bei jo Å¡eimos nariams priklausančias gyvenamÄ sias patalpas, mano, kad teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, pažeidė Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo, rungimosi principus, priimta nutartis prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir kt. reikalavimams. VÄ® Registrų centro pateiktame Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e yra nurodyta turto vertė, be to, iÅ¡ieÅ¡kotojas nurodė iÅ¡ varžytynių parduodamo turto kainÄ .

Apelianto nuomone, jau esančių duomenų pakanka turto vertei nustatyti. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ antstolis A. S. prašė atskirojo skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodė, jog siekiant užtikrinti, kad areÅ¡tuotas turtas bÅ«tų įkainotas realia rinkos verte, ir vadovaujantis CPK 613 str., 2014 m. gegužės 14 d. patvarkymu dėl areÅ¡tuoto turto įvertinimo Nr. S1-273085 skolininkui S. G. priklausančio įkeisto turto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vertinimÄ pavesta atlikti turto vertintojai UAB „Lituka“ ir Ko bei nustatyta, kad skolininkas per 5 dienas nuo patvarkymo gavimo dienos turto vertintojui turi pateikti dokumentus, reikalingus nekilnojamojo turto vertinimui atlikti. 2014 m. birželio 25 d. turto vertintojas informavo, kad patekti į praÅ¡omÄ Ä¯vertinti gyvenamÄ jį namÄ neturi galimybės, todėl nustatyti turto rinkos vertės negali.

Skolininkui skirti procesiniai dokumentai buvo siųsti registruotu paÅ¡tu vykdomajame dokumente nurodytu ir deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, skolininko darbovietės ir skolininkui nuosavybės teise priklausančio turto adresais, tačiau registruoti laiÅ¡kai buvo grÄ Å¾inti antstolio kontorai, nes skolininkas jam skirtos korespondencijos neatsiima. Skolininkas, LR gyventojų registro tarnybos duomenimis, yra iÅ¡siskyręs. Nesant galimybės pateikti į pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , pastatÄ â€“ Å¡iltnamį, kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius (lauko tualetÄ ), nuosavybės teise priklausančius S. G., norint atlikti įkeisto turto įvertinimÄ , antstolis kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priimti nutartį, leidžiančiÄ patekti į parduotinÄ iÅ¡ varžytynių turtÄ , o teismas visiÅ¡kai pagrįstai šį antstolio praÅ¡ymÄ tenkino.

Antstolio nuomone, skolininkas vilkina iÅ¡ieÅ¡kojimo procesÄ , nes pats skolininkas gali susisiekti su turto vertintoju ir aprodyti jam turtÄ . Skolininkui aprodžius ir vertintojui apžiÅ«rėjus iÅ¡ varžytynių parduodamÄ turtÄ , antstolis per prievartÄ Ä¯ skolininkui priklausančias patalpas nebeis, nes nebus tam tikslo. Atskirasis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme, iÅ¡skyrus Å¡io apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai šį skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas.

Nagrinėti bylÄ apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) praÅ¡ymui, nėra teismo pareiga. Bylos nagrinėjimÄ Å¾odinio proceso tvarka lemia tokio proceso bÅ«tinybės konstatavimas, o iÅ¡imtinė teisė jÄ konstatuoti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso bÅ«tinumo. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, kad įstatymo nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek Å¡alių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau Å¡i teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas iÅ¡imtiniais atvejais.

Dėl to ir Å¡alys, teikdamos praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos iÅ¡imtines aplinkybes (pavyzdžiui, bÅ«tina apklausti specialistÄ , ekspertÄ , liudytojus ir pan.), dėl kurių bÅ«tinas žodinis bylos nagrinėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB „Deraimas“ v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-3-471/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje D.

B. v. VBÄ® Ventos socialinės globos namai, bylos Nr. 3K-3-115/2013).IÅ¡ bylos medžiagos taip pat matyti, kad apeliantas atskirajame skunde nurodė pageidaujÄ s bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau savo procesiniame dokumente nenurodė jokių tiesioginių argumentų ir iÅ¡imtinių aplinkybių, pagrindžiančių žodinio bylos nagrinėjimo bÅ«tinumÄ , todėl procesiniuose dokumentuose, teiktuose apeliacinės instancijos teismui, nenurodžius aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti vertinamos kaip suteikiančios pagrindÄ spręsti, kad bylÄ bÅ«tina nagrinėti žodinio proceso tvarka, ir apeliacinės instancijos teismui tokių aplinkybių nenustačius, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).CPK 69 str. numato, kad teisėjui pareikÅ¡tÄ nuÅ¡alinimÄ sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, civilinių bylų skyriaus pirmininkas nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimo dienos.

Apeliantas atskirajame skunde pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ nuÅ¡alinti pirmosios instancijos teismo teisėjÄ nuo atskirojo skundo priėmimo klausimo. Nors pareikÅ¡tas nuÅ¡alinimas nebuvo iÅ¡nagrinėtas, atskirasis skundas buvo priimtas ir perduotas apeliacinės instancijos teismui, tačiau nuÅ¡alinimas negali bÅ«ti apeliacijos dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad yra pagrindas naikinti skundžiamÄ nutartį dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte.

Savo nesutikimÄ apeliacinės instancijos teismas grindžia CPK 593 straipsnio 2 ir 3 dalimis, numatančiomis, kad pareiÅ¡kimus dėl leidimo įeiti į skolininko bÅ«stÄ teismas iÅ¡nagrinėja per 7 dienas nuo jų priėmimo dienos raÅ¡ytinio proceso tvarka nepranešęs suinteresuotiems asmenims, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas, o suinteresuotiems asmenims iÅ¡siunčiama dėl pareiÅ¡kimo priimtos nutarties patvirtinta kopija (CPK 593 straipsnio 4 dalis.).

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo leista antstoliui įeiti į S. G. asmeninės nuosavybės teise priklausančius pastatus ir statinius, esančius (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (v. b. l. 31–33), teisėtumo ir pagrįstumo.Civilinės bylos Nr. P2-465-328/2014 ir vykdomosios bylos Nr.0010/14/01431 duomenimis nustatyta, kad antstolis vykdo 2014-02-24 Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. DJ-1528 dėl 141 280,42 Lt skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko S. G. ir S. G. nuosavybės teise priklausančio Danske Bank A/S Lietuvos filialo naudai įkeisto nekilnojamojo turto:

žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių (lauko tualeto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pardavimo iš varžytynių išieškotojo Danske Bank A/S Lietuvos filialo naudai (v. b. l. 2, 31–33).

Antstolis 2014-05-14 turto areÅ¡to aktu Nr. S1-273084 areÅ¡tavo skolininko S. G. turtÄ (v. b. l.

44) ir priėmė patvarkymÄ Nr. S1-273085, kuriuo skolininkui S. G. priklausančio turto vertinimÄ pavedė atlikti turto vertintojai UAB „Lituka“ ir Ko ir skolininkÄ Ä¯pareigojo per penkias dienas nuo minimo patvarkymo gavimo dienos turto vertintojui pateikti dokumentus, reikalingus nekilnojamojo turto vertinimui atlikti (v. b. l. 52). Turto vertintojas 2014-06-27 pateikė antstoliui praneÅ¡imÄ , kuriame informavo, jog patekti į praÅ¡omÄ Ä¯vertinti gyvenamÄ jį namÄ ir jį apžiÅ«rėti nėra galimybės, todėl neįmanoma nustatyti rinkos kainos (v. b. l. 81).

Skolininkui procesiniai dokumentai siųsti jo gyvenamosios ir registruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nekilnojamojo turto buvimo vietos adresais (duomenys neskelbtini), Klaipėda, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r., darbovietės S. G. KÄ® „(duomenys neskelbtini)“ adresu. Visi procesiniai dokumentai grÄ Å¾inti antstolio kontorai su žyma apie tai, kad skolininkas neatsiima korespondencijos arba persikraustė (v. b. l. 9, 57, 63, 69).  Apeliantas nepagrįstai atskirajame skunde nurodo, kad jo sÅ«nÅ«s (T.

N. ir S. B.) yra nekilnojamojo turto, esančio Smėlio g. 16, Klaipėdoje, savininkai, todėl praÅ¡o į bylos nagrinėjimÄ Ä¯traukti tiek juos, tiek A. N. bei iÅ¡vadÄ teikiančiÄ institucijÄ , nes, pagal vykdomojoje byloje esantį VÄ® Registro centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä , Å¡is turtas apeliantui priklauso asmeninės nuosavybės teise, nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymas nesusijęs su Å¡ių asmenų teisėmis ir pareigomis. LITEKO sistemoje esančiais duomenimis, apelianto sÅ«nų T.

N. ir S. B. gyvenamoji vieta yra nustatyta ne su apeliantu, o su vaikų mamomis: atitinkamai su A. N. (civilinė byla 2-17266-512/2012) ir V. B. (civilinė byla Nr. N2-5298-618/2012), duomenų, kad nepilnamečiai sÅ«nÅ«s gyvena su pareiÅ¡kėju, nepateikta, todėl skundžiamos teismo nutarties priėmimas nėra susijęs su Å¡ių asmenų teisėmis ir pareigomis, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vada Å¡ioje byloje nereikalinga.CPK 615 straipsnio 1 dalis nustato, jog atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis su gyvenamojoje patalpoje gyvenančių asmenų sutikimu turi teisę apžiÅ«rėti skolininko gyvenamÄ sias patalpas, jei tai reikalinga iÅ¡ieÅ¡kojimui įvykdyti.

Kitas patalpas antstolis turi teisę apžiÅ«rėti be skolininko sutikimo. Pagal CPK 615 straipsnio 2 dalį, jeigu antstolis į gyvenamÄ sias patalpas neįleidžiamas, jis į jas įeiti turi teisę tik pateikęs teismo nutartį dėl leidimo įeiti į gyvenamÄ sias patalpas, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus.Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis ėmėsi visų priemonių, kad informuotų skolininkÄ apie jam pradėtÄ vykdymo procesÄ , tačiau nepavyko nustatyti skolininko buvimo vietos, nors visi su vykdymo proceso susiję dokumentai buvo siųsti skolininko procesiniuose dokumentuose nurodytu gyvenamosios vietos adresu, kurį apeliantas nurodo savo teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose.

Nepagrįstu laikytinas ir atskirojo skundo argumentas, jog turto vertinti nebuvo bÅ«tina, kadangi antstolis gali pasinaudoti VÄ® Registro centro Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e nurodyta nekilnojamojo turto verte ir, iÅ¡ieÅ¡kotojo nuomone, dėl turto vertės, kadangi tai prieÅ¡tarautų CPK 681 str. 1 d. nuostatoms, kurios nurodo, kad areÅ¡tuodamas skolininko turtÄ , antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimÄ bei į areÅ¡to metu dalyvaujančių iÅ¡ieÅ¡kotojo ir skolininko nuomones.

IÅ¡ieÅ¡kotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieÅ¡kos vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas bÅ«tų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimÄ , kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, kad turtas nebÅ«tų parduotas už per maÅ¾Ä kainÄ . Vykdymo procese areÅ¡tuotas turtas turi bÅ«ti įkainojamas objektyviai, maksimaliai artimai turto rinkos kainai. Todėl antstolis pagrįstai 2014 m. gegužės 14 d. priėmė patvarkymÄ Nr.S1-273085, kuriuo pavedė turto vertintojui atlikti S. G. priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vertinimÄ .

Apeliantas teigia, kad leidimas antstoliui patekti į apelianto gyvenamÄ sias patalpas pažeis Lietuvos Respublikos Konstitucijos saugomas vertybes, t. y. žmogaus bÅ«sto neliečiamumÄ . Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad teisė į bÅ«sto neliečiamumÄ pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnį nėra absoliuti, Å¡iame straipsnyje nurodyta sÄ voka „teismo sprendimas“ pavartota plačiÄ jÄ prasme – kaip teismo procesinis sprendimas, kuris atskiruose įstatymuose gali bÅ«ti vadinamas sprendimu, nuosprendžiu, nutartimi, nutarimu ar kitokiu procesiniu vardu.

Taigi CPK 615 straipsnio 2 dalyje reglamentuota antstolio teisė patekti į asmens gyvenamÄ sias patalpas su įsiteisėjusia teismo nutartimi dėl leidimo įeiti į gyvenamÄ sias patalpas negali ir neturi bÅ«ti vertinama kaip minėto konstitucinio principo pažeidimas.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad Å¡iuo atveju iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymui, abiejų vykdymo proceso Å¡alių teisių vykdymo procese užtikrinimui, siekiant nustatyti skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, vertę yra tikslinga Å¡ių patalpų apžiÅ«ra.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Å¡iuo atveju, kai antstoliui nesudaromos galimybės apžiÅ«rėti nurodytas patalpas ir nustatyti jų vertę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino antstolio praÅ¡ymÄ . Be to pažymėtina, kad pagal CPK 615 str. 1 d. antstoliui nereikalingas skolininko sutikimas apžiÅ«rėti negyvenamÄ sias patalpas, todėl antstolis galėjo nesikreipdamas į teismÄ atlikti skolininkui priklausančių Å«kinį pastato, Å¡iltnamio ir kiemo statinių (lauko tualeto), esančių (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, apžiÅ«rÄ .Kiti atskirojo skundo argumentai nagrinėjamam klausimui teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas atskirÄ jį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Esant nurodytoms aplinkybėms, atskirajame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Apelianto praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstas, nes jo atskirasis skundas netenkintinas.

Vadovaudamasis CPK 336–339 straipsniais, teismas n u t a r i a : palikti nepakeistÄ Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. nutartį. Teisėjas                                                                                   Marius Dobrovolskis