e3c85a6b-df7d-4559-be07-ca28178cbdd2 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2-198-302/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02246-2013-5.              Procesinio sprendimo kategorija 3.4.2.8. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. sausio 28 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo kreditorių D. V. ir L. Ž. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. eB2-2602-585/2015 bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Avalda“ bankrotÄ atsisakyta pripažinti tyčiniu, bei n u s t a t ė :                                                       I.

Ginčo esmė BUAB „Avalda“ kreditoriai D. V. ir L. Ž. prašė pripažinti UAB „Avalda“ bankrotÄ tyčiniu. PareiÅ¡kėjai nurodė, kad bendrovės bankroto priežastys nėra tokios, kokios yra nurodytos bankroto administratoriaus veiklos ataskaitoje. Buvusi bendrovės vadovė (ir kartu vienintelė bendrovės akcininkė) I. V. nesikreipė dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, kai įmonė tapo nemoki, nesiėmė priemonių atkurti įmonės mokumÄ . Bendrovė 2010-2011 metais vėlavo mokėti savo darbuotojams darbo užmokestį, o 2012 metais apskritai jo nebemokėjo, taip pat nemokėjo privalomų mokesčių, neatsiskaitinėjo už bendrovei suteiktas paslaugas.

Tokioje situacijoje bendrovės vadovė pardavė vienintelį bendrovės turtÄ Â - elektroninio tacheometro komplektÄ ir GPS sistemÄ gerokai mažesne negu likutinė vertė kaina svainystės ryÅ¡iais susijusiam asmeniui – savo sutuoktinio broliui (pardavimo dienÄ bendrovei atlygintinai perduota naudojimosi Å¡iuo turtu teisė), taip pažeisdama kreditorių interesus atgauti bendrovės įsiskolinimÄ . Tokie vadovės veiksmai nepateisinami verslo logikos prasme ir rodo, kad bendrovės bankrotas – ne verslo nesėkmė, o sÄ moningas vadovės tikslas.

BUAB „Avalda“ bankroto administratorius UAB „Ekvalda“ su kreditorių praÅ¡ymu nesutiko ir nurodė, kad bendrovės kreditorių susirinkimas 2014 m. kovo 31 d. patvirtino administratoriaus pateiktÄ veiklos ataskaitÄ , kurioje užfiksuotos bendrovės bankroto priežastys. Kreditoriai D. V. ir L. Ž. Å¡io kreditorių susirinkimo nutarimo neskundė, jis galioja ir yra privalomas visiems kreditoriams. Bendrovės direktorė 2008 m. padidino įmonės kapitalÄ , pakeitė įmonės teisinę formÄ iÅ¡ individualios įmonės į uždarÄ jÄ akcinę bendrovę.

Tam ji investavo savo lėšas, kurios Å¡iuo metu yra prarandamos, nes I. V. yra kreditorė, o įmonė bankrutuoja. Bendrovės turto pardavimas 2011 m. kovo 1 d. buvo vienintelis sandoris nuo įmonės įsteigimo pradžios. Å iuo sandoriu įmonei padaryti nuostoliai (15 000 Lt ) iÅ¡ I. V. priteisti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu ir bus iÅ¡ieÅ¡komi iÅ¡ buvusios vadovės. Nėra pagrindo įmonės bankrotÄ pripažinti tyčiniu. Trečiasis asmuo (buvusi BUAB „Avalda“ vadovė) I.

V. su pareiÅ¡kimu dėl UAB „Avalda“ bankroto pripažinimo tyčiniu taip pat nesutiko ir nurodė, kad ji į įmonės veiklÄ investavo daug savo lėšų, nieko nedarė piktybiÅ¡kai, tačiau ekonominė krizė ir nekilnojamojo turto kainų pokyčiai vis tiek lėmė įmonės bankrotÄ . Dėl įmonės nemokumo buvo sutarta kad dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei kreipsis kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartimi kreditorių D.

V. ir L. Ž. praÅ¡ymo dėl UAB „Avalda“ bankroto pripažinimo tyčiniu netenkino. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad BUAB „Avalda“ buvusios vadovės I. V. veikla iki bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo negali bÅ«ti vertinama kaip nuosekli ir kryptinga veikla, siekiant įmonės nemokumo. Kreditoriai reikalavimÄ bankrotÄ pripažinti tyčiniu grindžia Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytais požymiais, t.y. kad įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu (Ä®BÄ® 20 str. 2 d. 1 p.) ir kad turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudÅ«s ryÅ¡iai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukÅ¡tutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryÅ¡iais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamÄ sprendimÄ , arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtÄ atidėtas ekonomiÅ¡kai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis (Ä®BÄ® 20 str. 2 d. 3 p.).Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad kreditoriai D.

V. ir L. Ž. neįrodė (CPK 178 str.) savo teiginių, kad kreditorių 2014 m. kovo 31 d patvirtintoje bankroto administratoriaus ataskaitoje nurodytos BUAB ,,Avalda“ bankroto priežastys neatitinka tikrovės. Å is kreditorių nutarimas yra neapskųstas (Ä®BÄ® 24 str. 5 d.) ir nepanaikintas. PareiÅ¡kėjų argumentai, kad įmonės vadovė I. V. nesiekė atkurti įmonės mokumo ar pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (Ä®BÄ® 8 str. 1 d.) paneigti bylos duomenimis. Dėl bankroto bylos UAB ,,Avalda“ iÅ¡kėlimo kreipėsi kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (taip pat darbuotojai M.

T. ir A. G.) 2013 metais (UAB „Avalda“ iÅ¡ esmės laikėsi teisės aktuose numatytos įmokų mokėjimo tvarkos, o didelė VSDFV skolos dalis susidarė dėl su pareiÅ¡kėju D. V. kitoje byloje sudarytos taikos sutarties vykdymo, kadangi to pasėkoje buvo tikslinamos VSDFV įmokos), todėl papildomai ir bendrovės vadovei pareigos kreiptis į teismÄ su analogiÅ¡ku pareiÅ¡kimu nebuvo (Ä®BÄ® 8 str. 1 d.). Pirminiai bendrovės finansiniai sunkumai prasidėjo dar 2009 metais, tačiau faktas, kad bendrovės vadovė neinicijavo bankroto anksčiau nei kreditoriai, neturėjo reikÅ¡mingos įtakos bankrotui, jo nenulėmė ir nėra pagrindas bankrotÄ pripažinti tyčiniu.

UAB ,,Avalda“ vadovė I. V. nepažeidė pareigos juridinio asmens atžvilgiu veikti sÄ Å¾iningai ir protingai (CK 2.87 str. 1 d.), bÅ«ti jam lojalia ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 str. 2 d.), vengti situacijos, kai jos asmeniniai interesai prieÅ¡tarauja ar gali prieÅ¡tarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 str. 3 d.). Ar įmonės administracijos vadovas, kuriam keliami aukÅ¡tesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam įmonės darbuotojui, konkrečiu atveju savo pareigas vykdė tinkamai, nustatoma pagal objektyvius elgesio standartus – rÅ«pestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006).

Tam, kad bÅ«tų pagrindas pripažinti bankrotÄ tyčiniu, turi bÅ«ti nustatyti sÄ moningi, vadovo suvokti neteisėti veiksmai (Ä®BÄ® 2 str. 12 d.), kuriais jis suprato ar turėjo suprasti, kad pažeidžia kreditorių teises ir/ar teisėtus interesus. Be to, turi bÅ«ti nustatytas priežastinis neteisėtų (sÄ moningai atliktų) veiksmų ir įmonės nemokumo ryÅ¡ys, t.y. kad įmonės nemokumas – įmonės valdymo organo neteisėtų veiksmų rezultatas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tokioms iÅ¡vadoms.

Prasidėjus įmonės finansiniams sunkumams vadovė I. V. savo lėšomis apmokėdavo įmonės sÄ skaitas, įskaitant ir darbo užmokestį, nors to daryti ir neprivalėjo (CK 2.50 str. 2 d.). Å iÄ faktinę aplinkybę patvirtina tiek į bylÄ pateikti I. V. mokėjimus patvirtinantys įrodymai, tiek Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 14 d. nutartis UAB „Avalda“ bankroto byloje, kuria I. V. yra įtraukta į BUAB „Avalda“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä su 22 718,88 EUR (78 443,76 Lt) kreditoriniu reikalavimu – 541,63 EUR (1 870,13 Lt) pirmos eilės ir 22 177,26 EUR (76 573,63 Lt) trečios eilės finansiniais reikalavimais, kadangi laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 13 d. iki 2013 vasario 27 d. ji iÅ¡ savo asmeninių lėšų įmonės naudai atliko mokėjimus viso už 76 573,63 Lt (22 177,26 EUR).

Visos įmonės lėšos buvo naudojamos tik įmonės interesais. Ä®monės vadovės pastangos, nukreiptos į siekį savo lėšomis „atgaivinti“ bendrovės veiklÄ ir stabilizuoti jos padėtį, pirmosios instancijos teismo vertinimu, pateisina jos neveikimÄ , pasireiÅ¡kusį pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nepateikimu. Aplinkybė, kad 2011 m. kovo 1 d. pirkimo-pardavimo sutartimi I. V. pardavė vienintelį įmonės turtÄ â€“ elektroninio tacheometro komplektÄ ir GPS sistemÄ mažesne negu likutinė, vadinasi, mažesne ir negu rinkos vertė kaina, taip pat nėra pagrindas UAB „Akvalda“ bankrotÄ pripažinti tyčiniu.

Nors Å¡is turtas buvo parduotas su bendrovės vadove svainystės ryÅ¡iais susijusiam asmeniui – sutuoktinio broliui, todėl formaliai egzistuoja požymis, sudarantis pagrindÄ bendrovės bankrotÄ pripažinti tyčiniu (Ä®BÄ® 20 str. 2 d. 3 p.), konkrečiu byloje nagrinėjamu atveju Å¡is turto perleidimo sandoris nėra žalingas bendrovei. Turto likutinės vertės ir pardavimo kainos skirtumas – 4 908,59 EUR. Å i suma kaip įmonei padaryta žala (4 908,77 EUR) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. sprendimu už akių (sprendimas įsiteisėjęs) priteista iÅ¡ I.

V. BUAB „Avalda“ naudai. Kad Å¡is sandoris nebuvo esminis veiksnys, nulėmęs įmonės nemokumÄ , patvirtina ir tai, kad BUAB „Avalda“ bankroto byloje patvirtintas jos kreditorių bei jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡as bendrai 72 338,28 EUR (249 769,61 Lt) sumai. Galiausiai, Å¡is sandoris sudarė galimybes įmonei toliau vykdyti veiklÄ , be to gauti apyvartinių lėšų (po turto pardavimo įmonė savo veiklai parduotÄ turtÄ nuomojosi). III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atskiruoju skundu kreditoriai D.

V. ir L. Ž. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 22 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – BUAB „Avalda“ bankrotÄ pripažinti tyčiniu. Nurodo Å¡iuos svarbiausius argumentus:1. Kai įmonei esant faktiÅ¡kai nemokiai, jos vadovas nesikreipia į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, o toliau didina įmonės įsipareigojimus, tokia įmonės vadovo veikla gali bÅ«ti vertinama kaip siekis tyčia privesti įmonę prie bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012-07-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012).

Ä®monės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis - grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu. Vadovas juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sÄ Å¾iningai ir protingai (CK 2.87 str. 1 d.), bÅ«ti lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 str. 2 d.), vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesÄ prieÅ¡tarauja ar gali prieÅ¡tarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 str. 3 d.). 2. Bankroto administratoriaus ataskaitoje nurodyti teiginiai dėl bendrovės bankroto priežasčių neatitinka tikrovės. Ataskaitoje nepagrįstai nurodyta, kad vienintelio įmonės turto (elektroninio tacheometro ir GPS sistemos) pardavimu buvo siekta įmonės veiklos tęstinumo.

Kad Å¡is sandoris įmonei buvo žalingas, patvirtina ir tai, kad vėliau iÅ¡ vadovės įmonei priteista Å¡iuo sandoriu padaryta žala. D. V. nebuvo praneÅ¡ta apie administratoriaus ataskaitos tvirtinimÄ , todėl kreditorių susirinkime jis nedalyvavo.

3. Ä®monė su pirmais finansiniais sunkumais susidÅ«rė jau 2009 metais ir finansiniai sunkumai vėliau didėjo. Ä®monės vadovė turėjo suvokti, kad savo lėšomis apmokėdama santykinai nedideles įmonės sÄ skaitas įmonės mokumo neatkurs, ir turėjo kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo. 2012 metais A. V. už UAB „Avalda“ sumokėjo 1 360,70 Lt, duomenų apie I. V. 2012 metais apmokėtas UAB „Avalda“ sÄ skaitas nėra pateikta, o įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 2012 metais sudarė 187 948 Lt. 2013 metais I.

V. už UAB „Avalda“ sumokėjo iÅ¡ viso 3 634,80 Lt. 4. Prielaidos kelti UAB „Avalda“ bankroto bylÄ egzistavo daug anksčiau nei 2013 metais, nes įmonė pradėjo vėluoti atsiskaityti su darbuotojais jau 2010 metais, o 2012 atlyginimo iÅ¡ viso nebemokėjo, taigi pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo jau 2012 metais ir vadovė Å¡ios pareigos nevykdė tada, kai turėjo – 2012 metais. Pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonės vadovui tenka tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieÅ¡tarauja geriems verslo standartams.

Būtent įmonės administracijos vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 344/2014).5. I. V. 2010 metais dėl mažo atlyginimo (vos keli šimtai litų) neturėjo realių galimybių dengti įmonės skolas. Be to I. V. atlikti mokėjimai pagal pateiktus įrodymus nesiekia teismo nurodytos 76 573,63 Lt (22 177,26 Eur) sumos.6.

I. V. susitarimas, kad kreditorius kreipsis dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, nepaneigia pačios vadovės pareigos inicijuoti nemokiai įmonei bankroto bylÄ (Ä®BÄ® 8 str. 1 d.). Tiek nepagrįstas tikėjimas stabilizuoti įmonės padėtį savo lėšomis (mokėjimai santykinai nedideli), tiek nesikreipimas į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo patvirtina, kad įmonės bankrotas yra netinkamo vadovavimo įmonei (vadovės neteisėtų sÄ moningų veiksmų) padarinys.

7. Byloje nėra duomenų, kam buvo naudojamos įmonės lėšos, įskaitant ir lėšas, gautas 2011 m. kovo 1 d. pardavus įmonės turtÄ .8. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad įmonė iÅ¡ esmės laikėsi VSDFV įmokų mokėjimo tvarkos. Ä®siskolinimas augo nuo 2009 metu, buvo priimti, tačiau neįvykdyti 48 mokėjimų nurodymai. Tai, kad buvo tikslinami mokėjimai dėl su D. V. sudarytos taikos sutarties, nereikÅ¡minga. BUAB „Avalda“ bankroto administratorius praÅ¡o atskirojo skundo netenkinti.

Nurodo Å¡iuos svarbiausius argumentus:1. Vien faktas, kad buvusi BUAB „Avalda“ vadovė pardavė vienintelį įmonės turtÄ už mažesnę nei to daikto rinkos vertė kainÄ , dar nesudaro pagrindo BUAB „Avalda“ bankrotÄ pripažinti tyčiniu, kadangi Å¡iuo sandoriu nebuvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Be to, Å¡iuo sandoriu įmonė įgijo apyvartinių lėšų, be to, už nedidelį parduoto turto nuomos mokestį galėjo toliau juo naudotis ir vykdyti veiklÄ .

2. I. V. gelbėjo įmonės finansinę padėtį savo lėšomis apmokėdama įvairias įmonės sÄ skaitas. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkintinas Byloje sprendžiama, ar BUAB „Avalda“ bankrotas pripažintinas tyčiniu. Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sÄ moningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo bÅ«ti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Ä®BÄ® 2 str. 12 d). Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalyje įstatymų leidėjas nustatė bankroto kilimo požymius, kurių bent vienam esant, teismas gali pripažinti bankrotÄ tyčiniu, o 3 dalyje nustatė požymius, kuriems esant preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis.Teismas pripažįsta bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato, kad yra bent vienas iÅ¡ Å¡ių tyčinio bankroto požymių:

1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu;

2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai;

3) turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudÅ«s ryÅ¡iai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukÅ¡tutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryÅ¡iais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamÄ sprendimÄ , arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtÄ atidėtas ekonomiÅ¡kai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis;

4) įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės skolininkės turtÄ buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) iÅ¡ieÅ¡kojimo pirmenybė buvo sÄ moningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.9301straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiÅ¡kai neturės į kÄ nukreipti savo iÅ¡ieÅ¡kojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto;

5) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytÄ laikÄ neiÅ¡saugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas (Ä®BÄ® 20 str. 2 d.). Pagal Ä®BÄ® 20 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu:

1) veikla ir turtas buvo perkelti į kitÄ Ä¯monę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklÄ vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į Å¡iÄ Ä¯monę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys;

2) atsiskaitymai iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytÄ atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumÄ ir nebuvo vykdomas Å¡io ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iÅ¡ eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos. Byloje kreditoriai D. V. ir L. Ž. reikalavimÄ pripažinti UAB „Avalda“ bankrotÄ tyčiniu argumentuoja dviem pagrindais: t.y. kad laiku vadovė I.

V. nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, ir kad pardavė už nepagrįstÄ kainÄ Ä¯monės vienintelį turtÄ , tuo dar labiau pablogindama įmonės turtinę padėtį (Ä®BÄ® 20 str. 2 d. 1 ir 3 p.).Byloje nėra ginčo, tÄ patvirtina ir atskirojo skundo turinys, kad bankrotas pripažintinas tyčiniu tik tuo atveju, jeigu įmonei nenaudingais sandoriais ar kitokiais sÄ moningais veiksmais (neveikimu) vadovas sistemingai vedė įmonę prie bankroto, t.y. kad bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia Å¡ios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, kad jau esant įmonei nemokiai, tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2014, 2013-12-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-648/2013 ir kt).Apeliantai teigia, kad įmonė susidÅ«rė su finansiniais sunkumais nuo 2009 metų, 2010 jau vėlavo mokėti darbuotojams atlyginimus, o 2012 jų iÅ¡ viso nebemokėjo, todėl pagrindas kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo mažiausiai nuo 2012 metų.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kimas iÅ¡kelti UAB „Avalda“ bankroto bylÄ teisme gautas 2013 m. spalio 8 d. (tuometinis civilinės bylos Nr. B2-5737-585/2013). PrieÅ¡ tai pareiÅ¡kėjai (UAB „Avalda“ kreditoriai) laikėsi ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, taigi realiai bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „Avalda“ procedÅ«ra pradėta anksčiau. IÅ¡ nutarties, kuria UAB „Avalda“ iÅ¡kelta bankroto byla, turinio matyti, kad, nors 2011-2013 metais bendrovės finansinė padėtis blogėjo, ji samdė naujus veikloje reikalingus darbuotojus ir, nors ir įsiskolindama, mokėjo jiems atlyginimÄ , taigi vykdė veiklÄ ir pagal galimybes vykdė finansinius įsipareigojimus. Byloje neįrodyta, kad laikotarpiu nuo finansinių sunkumų pradžios iki 2012 m. antros pusės UAB „Avalda“ finansinė padėtis bÅ«tų tiek blogėjusi, kad delsimas kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo bÅ«tų turėjęs esminę įtakÄ UAB „Avalda“ mokumui ir bankrotui.

Atvirkščiai, byloje įrodyta, kad vadovė I. V. bei A. V. savo lėšomis vykdė įmonės prievoles (2011-2013 metais), taip siekdami iÅ¡saugoti įmonę, vykdyti jos prievoles, taigi ir iÅ¡vengti bankroto. Tokie vadovės veiksmai, kai savo lėšomis dengia įmonės įsiskolinimus, pati Å¡ias lėšas vėliau dėl įmonės bankroto prarasdama (BUAB „Avalda“ bankroto byloje patvirtintas 22 718,88 EUR finansinis I. V. reikalavimas) rodo ne sÄ moningÄ Ä¯monės vedimÄ prie bankroto, o atvirkščiai – siekį ir pastangas jo iÅ¡vengti.

Ä® bylÄ bankroto administratoriaus 2015 m., rugpjūčio 11 d. pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad I. V. už UAB „Avalda“ 2011-2013 metų laikotarpiu sistemingai atlikdavo mokėjimus, įskaitant ir darbo užmokesčio darbuotojams mokėjimÄ . Å ių įrodymų nepaneigia apeliantų prielaidos apie tai, kad dėl nedidelio atlyginimo įmonėje I. V. neturėjo lėšų Å¡iems įrodytiems mokėjimams už UAB „Avalda“. Pačiai I. V. įmonė liko įsiskolinusi. Bendrovės įsiskolinimo I.

V. suma - 22 718,88 EUR sudaro trečdalį visų kreditorių patvirtintų finansinių reikalavimų, todėl nevertintina kaip mažareikÅ¡mė vertinant pastangas iÅ¡vengti įmonės bankroto.Tam, jog bÅ«tų galima pripažinti bankrotÄ tyčiniu, nebÅ«tina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotÄ , tačiau turi bÅ«ti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004-09-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004).

Tai gali bÅ«ti tokios aplinkybės, kurios yra susijusios su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitos aplinkybės, nulėmusios įmonės nemokumÄ , įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste.2011 m. kovo 1 d. UAB „Avalda“ iÅ¡ esmės vienintelio turto (elektroninio tacheometro ir GPS sistemos) pardavimas su I. V. susijusiam asmeniui (vyro broliui) už mažesnę nei rinkos kainÄ taip pat nebuvo veiksnys, turėjęs esminę įtakÄ UAB „Avalda“ nemokumui ir bankrotui.

Pirma, Å¡iuo sandoriu turtas parduotas už 4 908,59 EUR mažesnę kainÄ nei turto likutinė vertė, o toks kainos ir likutinės vertės skirtumas, atsižvelgiant į įsipareigojimų kreditoriams bendrÄ sumÄ (BUAB „Avalda“ bankroto byloje patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai bendrai 72 338,28 EUR sumai) akivaizdžiai neturėjo esminės įtakos įmonės finansinei padėčiai. Antra, Å¡iuo sandoriu įmonei padaryta žala jau yra priteista iÅ¡ I. V. Vilniaus apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. sprendimu už akių.

Kitų argumentų nei kad nesikreipimas į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (Ä®BÄ® 8 str. 1 d.) nedelsiant įmonei (šį laikinÄ delsimÄ pateisina vadovės pastangos iÅ¡vengti įmonės bankroto) tapus nemokiai ir 2011 m. kovo 1 d. įmonės turto pardavimo susijusiam asmeniui už nepagrįstai maÅ¾Ä kainÄ (Å¡iuo sandoriu padaryta žala jau yra priteista) apeliantai nenurodo bei nepaneigė bankroto administratoriaus BUAB „Avalda“ kreditoriams pateiktoje ir 2014 m. kovo 31 d. kreditorių nutarimu patvirtintoje ataskaitoje nurodytų teiginių, kad įmonės bankrotÄ lėmė kitos nei netinkamas įmonės valdymas priežastys.  IÅ¡ esmės pritardamas pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje iÅ¡dėstytiems motyvams apeliacinės instancijos teismas jų iÅ¡samiai nekartoja.

Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ ar apeliacinės instancijos teismui iÅ¡samiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria. Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011-02-15 nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Nagrinėjamu atveju pritartina skundžiamoje nutartyje iÅ¡dėstytiems motyvams ir bylos faktinių aplinkybių vertinimui. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 20 d. nutartimi jau buvo atmetęs BUAB „Avalda“ kreditorių D. V. ir L. Ž. praÅ¡ymÄ dėl UAB „Avalda“ bankroto pripažinimo tyčiniu, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. gegužės 14 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2-967-196/2015) Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartį panaikino ir perdavė bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, nurodydamas, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas privalėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti ir nustatyti, kada ir dėl kokių priežasčių įmonė tapo nemoki, ar įmonės vadovė tinkamai vykdė pareigÄ laiku kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, ar bankroto nenulėmė netinkama įmonės vadovės veikla (neveikimas), ar apeliantų nurodomas bendrovės turto pardavimo sandoris nebuvo veiksmas, kuriuo tyčia buvo siekiama iÅ¡vengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo.

Å ias aplinkybes pagal bylos duomenis tinkamai įvertino ir dėl jų skundžiamoje nutartyje pasisakė pirmosios instancijos teismas, kurio iÅ¡vados nėra paneigtos atskirojo skundo argumentais. Pakartotinai iÅ¡nagrinėjus BUAB „Avalda“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimÄ pirmosios instancijos teismas paÅ¡alino ir kitus Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-967-196/2015 nurodytus trÅ«kumus, t.y. byloje įrodymais buvo pagrįsti faktai, kad vadovė I.

V. savo lėšomis ženkliai prisidėjo prie įmonės finansinės padėties stabilizavimo. Ä®rodžius Å¡ias aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad tokie bendrovės vadovės veiksmai siekiant stabilizuoti bendrovės padėtį, pateisina laikinÄ jos neveikimÄ â€“ delsimÄ anksčiau nei tÄ procedÅ«rÄ inicijavo kreditoriai kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Teisėja, vadovaudamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, n u t a r i a:Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėja                                                     Romualda Janovičienė