e3bfcaa4-a3db-4dd3-b82c-53bf38d5ed2d · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-817-891/2014Teisminio proceso Nr. 1-13-1-01207-2013-2Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.8.1, 1.2.5.4,1.2.14.10, 1.2.26.2, 1.2.27.1.(S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. balandžio 18 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys, sekretoriaujant Agnei Sarnačinskaiei,dalyvaujant prokurorei Editai Anforavičienei,kaltinamųjų gynėjai advokatei Eugenijai Liutvinskienei,nukentėjusiems A. S., V. Z., G.

P. ir G. J.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kuriojeV. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukÅ¡tesniojo iÅ¡silavinimo, vedęs, dirbantis, vykdantis individualiÄ veiklÄ â€“ taksi vairuotojas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį,J.

P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, iÅ¡tekėjusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininke, gyvenanti (duomenys neskelbtini), ankščiau neteista, kaltinama pagal BK 286 straipsnį.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: Kaltinamasis V. P. 2013-05-19 apie 21.30 val., vieÅ¡oje vietoje – Gerosios Vilties g. 24 namo kieme, Vilniuje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu, grasinimais ir vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , o bÅ«tent: jis prie Gerosios Vilties g. 24 namo, Vilniuje, keikdamasis necenzÅ«riniais žodžiais, pastÅ«mė A.

S. į nugarÄ , tuo sukeldamas A. S. fizinį skausmÄ , peiliu pradÅ«rė A. S. automobilio Audi 90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) deÅ¡inės pusės priekinio rato 150 Lt vertės padangÄ , grasino A. S. nužudyti, tokiais veiksmai demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarkÄ , t. y. Å¡iais savo veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnio 1 dalyje.Kaltinamasis V. P. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino iÅ¡ dalis.

Jis paaiÅ¡kino, jog neprisipažįsta dėl grasinimo nužudyti. 2013 m. gegužės 19 d. vakare, apie 20.30 val. jis grįžo po dieninės pamainos, iÅ¡gėrė butelį alaus. Per langÄ pamatė, kad prie jo automobilio susirinkusi kompanija, stoviniuoja žmonės, sėdi ant kapoto, spardo automobilį. Per buto langÄ Å¡Å«ktelėjo, kad pasitrauktų ir taip susikivirčijo, visa ten buvusi kompanija jį provokavo ateiti pas juos. Nusileidęs į apačiÄ , jis priėjo prie tos kompanijos, vienÄ merginÄ Å¡iek tiek stumtelėjo.

Nukentėjusioji kažkÄ iÅ¡sitraukė, jis atÅ¡oko, o ji jam papurÅ¡kė dujų į akis. Pas jį sportinėse kelnėse buvo peilis, nes jo neiÅ¡siėmė po to, kai rÅ«syje dirbo. Prasitrynęs akis jis pamatė, kad stovi prie nukentėjusiosios automobilio Audi 90, iÅ¡sitraukė iÅ¡ kelnių kiÅ¡enės peilį ir pradÅ«rė padangÄ . Peilis buvo paprastas, virtuvinis. Dar prieÅ¡ kylant konfliktui jis peilį turėjo kiÅ¡enėje, nes anksčiau tvarkė sandėliukÄ . Specialiai jo į konfliktÄ nesinešė.

Kai jam papurÅ¡kė dujų į akis, jis atÅ¡oko, iÅ¡sitraukė peilį, apėjo aplink automobilį ir pradÅ«rė padangÄ . NukentėjusiÄ jÄ Agnę jis pastÅ«mė nesmarkiai, ji buvo atsirėmusi į jo automobilį. Audi 90 stovėjo viduryje kiemo, buvo užstojusi jo automobilį. Jis pradÅ«rė priekinę vairuotojo pusėje esančiÄ padangÄ . Jis dÅ«rė tik kartÄ . Jis žinojo, kad Audi priklauso kompanijai, nes kaimynų automobilius žino. Kam tiksliai priklauso automobilis, jis nežinojo.

Kompanijoje buvo daug žmonių, tarp jų buvo ir nukentėjusiosios (rodo į G. P. ir A. S.). Kitų ten buvusių asmenų neprisimena. Jis buvo iÅ¡gėręs apie 3 butelius alaus. PradÅ«ręs padangÄ jis apėjo automobilį, pritÅ«pęs prasivalė akis ir nuėjo namo. Su peiliu daugiau niekur nelakstė, visas veiksmas truko apie minutę. Jo automobiliui žala nebuvo padaryta. Išėjęs iÅ¡ laiptinės dar pasakė “trauksitės ar ne“, bet jie nesitraukė, todėl jis stumtelėjo panelę, o panelė iÅ¡sitraukė dujų balionėlį.

Kai jis pradÅ«rė padangÄ , nelabai matė kÄ kiti žmonės darė. Jo teisme duodami paaiÅ¡kinimai nuo duotų ikiteisminio tyrimo metu skiriasi, nes ikiteisminio tyrimo metu jam tyrėja grasino, sakė raÅ¡yti, kad kelias merginas į nugarÄ pastÅ«mė. Sakė, kad vėliau galės parodymus keisti. Su peiliu merginų jis nevaikė, o tyrėja jį spaudė duoti tokius parodymus. Tyrėja jam diktavo, kÄ raÅ¡yti. Tyrėja iÅ¡ pradžių rašė tuÅ¡inuku, po to visÄ tekstÄ surinko kompiuteriu.

Jis pats paaiškinimų nerašė, tyrėja pati nurašė nuo nukentėjusiųjų paaiškinimų. Su galutiniu tekstu jis nesutiko, bet jį spaudė pasirašyti, sakė, kad vėliau galės keisti. Tyrėjos veiksmų jis neskundė ir negali paaiškinti kodėl.Teisminio nagrinėjimo metu, siekiant patikrinti kaltinamojo teisminio tyrimo metu duotus parodymus, taip pat nukentėjusiųjų ir liudytojo parodymus, buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti kaltinamojo parodymai.2013-05-20 apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V.

P. paaiÅ¡kino, jog savo kaltę dėl jam pareikÅ¡to įtarimo jis pripažįsta visiÅ¡kai. 2013-05-19 jis vienas vartojo namuose alkoholį, iÅ¡gėrė 6-7 butelius po 0,5 litro alaus „Tauras“. Buvo iÅ¡gėręs. Vakare apie 21 val. pro savo buto Gerosios Vilties g. 24-20, Vilniuje, langÄ iÅ¡ 5 aukÅ¡to pamatė, kad kieme susirinkęs kažkoks jaunimas, apie 6-7 žmonės, kurie stovėjo ir juokėsi netoli jo automobilio Reno Laguna, tamsiai mėlynos spalvos, valst. Nr. T06081, kai kurie buvo atsirėmę į jo automobilio priekinę dalį.

Jam tai nepatiko. Jis jiems pro atvirÄ langÄ suÅ¡uko, kad atsitrauktų toliau nuo jo automobilio. Jie atgal jam pradėjo nemandagiai Å¡Å«kauti, tiksliai jų žodžių nepamena, bet jie savo riksmais provokavo, kad jis iÅ¡eitų į laukÄ pasikalbėti. Jis nusileido iÅ¡ namų į kiemÄ , priėjo prie jų. Pasakė griežtai, kad jie pasiÅ¡alintų iÅ¡ kiemo. Jie su juo ginčijosi, kalbėjo necenzÅ«riniais žodžiais. Merginos nesitraukė nuo jo automobilio ir tada jis kelias merginas nustÅ«mė rankomis į nugarÄ nuo jo automobilio, gal jie suprato tai kaip sumuÅ¡imÄ .

Tada viena iÅ¡ tų merginų jam papurÅ¡kė dujų balionėliu į veidÄ ir jis ilgÄ laikÄ nieko negalėjo matyti, nes jam labai dujos graužė akis. Su savimi iÅ¡ buto buvo paėmęs pirmÄ pasitaikiusį virtuvinį peilį. Supykęs jis Å¡iuo peiliu pradėjo vaikyti jaunimÄ kieme, bet nieko blogo jiems padaryti nenorėjo. Jie iÅ¡silakstė ir tada jis dar labiau supykęs pradÅ«rė peiliu stovėjusio automobilio AUDI priekinę padangÄ , nes pagalvojo, kad tai jų automobilis. Po to nuėjo namo.

Kur numetė minėtÄ peilį tiksliai nepamena. Po kurio laiko į jo namus atvyko policija, policininkus tarpdury pasitiko jo žmona J. P.. Jis tuomet buvo virtuvėje. IÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , nes žmona jų nenorėjo leisti į butÄ , bet policininkai jÄ nustÅ«mė ir užėjo į vidų, ir jį sulaikė. Ar žmona prieÅ¡inosi policininkams jis nematė, ji tik nenorėjo jų leisti į butÄ . Jis prieÅ¡inosi sulaikymui, nes nenorėjo, kad jį sulaikytų. NuoÅ¡irdžiai gailisi dėl savo veiksmų (b. l. 60, 61).2013-08-20 papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V.

P. paaiÅ¡kino, kad savo kaltę dėl jam pareikÅ¡to įtarimo jis pripažįsta tik iÅ¡ dalies dėl to, kad pradÅ«rė ratÄ . 2013-05-19 jis vienas vartojo namuose alkoholį, iÅ¡gėrė 6-7 butelius po 0,5 litro alaus „Tauras“. Buvo iÅ¡gėręs. Vakare apie 21 val. pro jo buto Gerosios Vilties g. 24-20, Vilniuje, langÄ iÅ¡ 5 aukÅ¡to pamatė, kad kieme susirinkęs kažkoks jaunimas, keletas merginų, kurios stovėjo netoli jo automobilio Reno Laguna, tamsiai mėlynos spalvos, valst. Nr. T06081, kai kurie buvo atsirėmę į jo automobilio kapotÄ .

Jam tai nepatiko. Jis jiems pro atvirÄ langÄ suÅ¡uko kad čia ne Å¡okių aikÅ¡telė, kad atsitrauktų toliau nuo jo automobilio. Ä®vyko žodinis ginčas nes jie atgal jam pradėjo nemandagiai atsakinėti, tiksliai jų žodžių nepamena. Paklausė, tai gal jam iÅ¡eiti į kiemÄ ? Jie atsakė, „davai iÅ¡eik“. Tada jis nuėjo į kiemÄ , priėjo prie jų. Jos stovėjo prie savo automobilio Audi 90 asfalto spalvos. Priėjo ir kažkÄ joms pasakė, apsibarė, kÄ tiksliai sakė nepamena.

Sustojo nuo jų apie porÄ metrų, atstÅ«mė ir tuomet viena iÅ¡ tų merginų jam papurÅ¡kė dujų balionėliu į veidÄ ir pataikė į akis, jam pradėjo graužti akis nuo dujų. Labai supyko. Su savimi iÅ¡ buto buvo paėmęs virtuvinį peilį, kurį buvo užsikišęs už savo sportinių kelnių. Supykęs jis iÅ¡sitraukė minėtÄ peilį ir peiliu pradÅ«rė automobilio Audi 90 priekinę padangÄ , nes pagalvojo, kad tai jų automobilis. Daugiau jis nieko nedarė, merginų nemušė, su peiliu joms negrasino ir nebėgiojo iÅ¡ paskos.

Po to nuėjo namo. TÄ peilį pateikė vėliau policijai. Po kurio laiko į jo namus atvyko policija ir jį sulaikė. NuoÅ¡irdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Ankščiau davė kitus parodymus, prisipažino kad stumdė merginas ir vaikiausi su peiliu, nes norėjo greičiau iÅ¡eiti iÅ¡ sulaikymo (b. l. 66, 67).Kaltinamoji J. P. teismo posėdžio metu savo kaltės dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino. Ji paaiÅ¡kino, jog įvykio dienÄ ji dirbo, namo grįžo apie 21 val. Kieme buvo bÅ«relis vaikinų ir merginų.

Grižus namo ir pažiÅ«rėjus per langÄ pamatė, kad vaikinas kažkÄ jai rėkė, ji konflikto tarp jos vyro ir tos kompanijos lauke nematė. Po penkiolikos minučių atvažiavo du uniformuoti policininkai (mergina ir vyras), prašė pasiÅ¡nekėti su jos vyru. Ji jiems pasakė, kad jie nesusiÅ¡nekės, nes jos vyras girtas miega. Jie paprašė asmens dokumentų tapatybei nustatyti. Ji juos palikusi prie durų nuėjo į butÄ paimti dokumentų. Tuo metu jie visi kalbėjosi ramiai, niekas neÅ¡aukė.

Policininkai dar siÅ«lė nueiti pasikalbėti su jaunuoliais, tačiau ji jiems atsakė, jog vyras rytoj nueis į policijÄ ir galės aiÅ¡kintis. Po to atvyko dar du policininkai ir pradėjo veržtis į butÄ . Ji G. J. neleido veržtis, užstojo keliÄ , nes pareiÅ¡kimo nebuvo, tapatybės nustatytos, bute ramu, jie neturėjo pagrindo pas jÄ brautis. Po to įvyko susistumdymas. G. J. jÄ nesmarkiai trinktelėjo į staktÄ ir ji suriko, tuomet jis suriko ir griebėsi už rankos. Tada atsikėlė jos girtas vyras, pradėjo rėkti ir aiÅ¡kintis, kas darosi.

G. J. ir T. K. perėję per jÄ jos vyrÄ iÅ¡tempė į laiptinę, panaudojo elektroÅ¡okÄ , surakino. Jie jį taip ir iÅ¡sivedė basÄ . Ji nežino kam policininkai kvietė pastiprinimÄ . Jie kalbėjo ramiai, nors vienas policininkas sako, kad ramiai, o kitas – kad ne. Antrasis ekipažas norėjo užeiti į namus ir iÅ¡sivesti jos vyrÄ , o ji stovėjo tarpduryje ir jų neįleido, todėl jie pro jÄ Ä¯siveržė ir vyrÄ surakinę iÅ¡sivedė. Ji negalėjo uždaryti durų, nes pareigÅ«nas kojÄ laikė tarpduryje.

Ji policininkui rankos nespaudė. Jis jÄ stumtelėjo, o paskui pats riktelėjo susiėmęs už rankos. Kaimynai jų konfliktÄ prie buto durų matė. Ä® medikus ji nesikreipė dėl tokios mėlynės ir nemanė, kad G. J. kreipsis dėl tokio menko sužeidimo. Vyras atėjo tik po susistumdymo jai pakėlus balsÄ . Jos vyras, kai atvyko policijos pareigÅ«nai, miegojo. G. J. komisariate jai dar pasakė: „Sučka, mes dar susitiksime“. Ji pati į policijos komisariatÄ atvažiavo apie 22.30 val.Kaltinamasis V.

P. papildomai paaiÅ¡kino, jog iÅ¡vedus jį į kiemÄ , G. J. jam pasakė, kad „už tÄ savo sučkÄ kentėsi“. Taip sakė tas, kuris sėdėjo ne už vairo, greičiausiai G. J.. Be to, prieÅ¡ jį net kelis kartus buvo panaudotas elektroÅ¡okas, nudeginta ranka buvo, jam net batų neleido apsiauti.Nukentėjusioji V. Z. teismo posėdžio metu nurodė, jog kaltinamÄ jį V. P. žino. 2013-05-19 vakare apie 20.30 val. ji su A. S. atvažiavo pas jos pažįstamÄ KarinÄ Ä¯ kiemÄ , esantį Gerosios Vilties gatvėje.

Pastatė automobilį Audi 90 skersai kiemo ir laukė pažįstamų. Kadangi daiktai buvo automobilyje, jos prie savo automobilio galinio rato ir stovėjo. Išėjo jų draugės ir kelias minutes jos kalbėjosi. VyriÅ¡kis pamatęs jas pro savo virtuvės langÄ pradėjo keiktis, rėkti. IÅ¡ pradžių jos nesuprato, kodėl jis rėkia, nes stovėjo prie savo automobilio, muzikos garsiai neleido. Truputį vėliau jis išėjo visas raudonas, trenkė jai ir jos draugei Agnei kumščiu į nugarÄ .

Prie jo Renault automobilio jos net arti nebuvo, net nežinojo, kuri yra jo maÅ¡ina. Tuo metu ji turėjo kiÅ¡enėje dujų balionėlį ir papurÅ¡kė jam į akis. Prasivalęs akis jis pradėjo gaudyti jÄ aplink automobilį. Toliau jos nebėgo, nes automobilyje buvo likę jų daiktai. Jis iÅ¡sitraukė iÅ¡ kiÅ¡enės didelį virtuvinį peilį, pasakė, „varykit iÅ¡ čia“, ir pradÅ«ręs jų automobilio padangÄ pradėjo jas su peiliu vaikytis. Kadangi automobilyje buvo jų daiktai, toli nuo automobilio nesitraukė, be to automobilio padanga buvo pradurta.

Jis su peiliu jas visas vaikė. Nepavijęs grįžo prie maÅ¡inos, kur buvo Agnė. Jis per vairuotojo pusę įlindo į automobilį. Jai asmeniÅ¡kai jis nieko nesakė, bet su peiliu bėgo paskui jÄ . Ji tiksliai matė, jog kaltinamasis peilį iÅ¡sitraukė iÅ¡ vidinės džemperio kiÅ¡enės. Po to jis įlindo į jų automobilį. Tuo metu peilį jau buvo paslėpęs. Agnė kvietė policijÄ , o tuo metu kaltinamasis išėjo namo, dar per langÄ Å¾iÅ«rėjo, kas vyks. Po to, kai iÅ¡sikvietėm policijÄ , jos pasikvietė vaikinų, nes reikėjo padangÄ keisti.

Policininkai paklausė jų, kas įvyko ir nuėjo pas kaltinamÄ jį į namus, girdėjo, kad rėkavo, atvažiavo antras ekipažas. Ji manė, kad gali kaltinamasis jÄ nužudyti, nes buvo peilį nukreipęs į jÄ , tarp jų atstumas buvo apie metrÄ , ji užuodė, kad jis buvo iÅ¡gėręs. Nors jis ir judėjo pakankamai lėtai, bet jis turėjo peilį. Ji iÅ¡sigando, nes kaltinamasis atrodė labai grėsmingai, labai įsiuto, kad papurÅ¡kė dujų jam į akis. Bijojo, kad jis jÄ nužudys, nes peilis atrodė labai didelis.

Ji kaltinamajam dujų papurÅ¡kė tiesiai į akis, tačiau paskui pamatė, kad dujų balionėlio galiojimo laikas pasibaigęs. Ji abejoja, kad dujos suveikė, nes jis tiesiog nusivalė akis ir pradėjo vėl vytis. Kadangi automobilyje buvo visos piniginės, pasai, mobilieji telefonai, tai jos negalėjo palikti daiktų. Jos kaltinamojo iÅ¡ automobilio netempėme, Agnė tik trinktelėjo jam per nugarÄ , siekdama apsaugoti jų turtÄ . Civilinio ieÅ¡kinio ji nereiÅ¡kia.Nukentėjusioji A. S. teismo posėdžio metu nurodė, jog kaltinamÄ jį V.

P. žino, matė jį per įvykį. Jos draugė Karina atvažiavo į LietuvÄ iÅ¡ Vokietijos ir jos susitarė su kita drauge V. Z. pas jÄ atvažiuoti. Karina buvo svečiuose pas močiutę. Karina išėjo į kiemÄ kartu su savo drauge G. P.. Jų automobilis stovėjo viduryje kiemo, į jį jos buvo atsirėmusios, o iki kaltininko automobilio buvo daugiau nei metras. Joms besiÅ¡nekučiuojant iÅ¡girdo piktai rėkaujant vyrÄ iÅ¡ 5 aukÅ¡to, sakė, kad iÅ¡eis. Jos dar klausė, kas atsitiko, o jis liepė dingti nuo jo automobilio.

Tokių jo kalbų jos rimtai nevertino. Nesakė jam „tai iÅ¡eik“, sakė, kad eitų miegoti. Po kelių minučių jis išėjo į laukÄ , keikėsi ir sudavė jai bei Verai į nugaras. IÅ¡kart po to Vera iÅ¡siraukė dujų balionėlį ir papurÅ¡kė kam į akis. Ji stovėjau Å¡onu į jį, o Vera – nugara. Verai smÅ«gis buvo stiprus. Kai kaltinamasis iÅ¡ vidinės džemperio kiÅ¡enės iÅ¡sitraukė didžiulį peilį, jai aptemo akyse. Po to su peiliu pradėjo jas vaikytis po automobilių stovėjimo aikÅ¡telę.

Besivaikydamas jis peiliu pradÅ«rė jų automobilio padangÄ . Po to lindo į automobilį. Ji bandė jį sugriebti, gali bÅ«ti, kad jam trinktelėjo. Ji neprisimena, ar kaltinamasis iÅ¡ pradžių vaikėsi jas, ar pirma pradÅ«rė padangÄ . Paskambinus policijai paskambino ir pažįstamiems vaikinams, kad sutvarkytų padangÄ . Paskui atvažiavo policininkai, apžiÅ«rėjo automobilį ir pakilo į viršų. Su peiliu kaltinamasis jÄ vaikė ir rėkė „užmuÅ¡iu, sukos“. Ji matė, kad jis girtas, svirduliavo.

Jo buvo su platformomis, toli nubėgti negalėjo. Nuo jo buvo kokie du trys metrai. Ji jo labai bijojo. O kai jis buvo nusisukęs, ji prie jo pribėgo gelbėdama turtÄ . Norėjo atkreipti jo dėmesį, kad pasitrauktų nuo automobilio. Kai kaltinamasis lindo į maÅ¡inÄ , ji peilio nebematė. Jai padaryta turtinė žala – 150 Lt, neturtinė – apie 5000 Lt. Ji ikiteisminio tyrimo metu pateiktÄ civilinį ieÅ¡kinį palaiko.Nukentėjusioji A. S. teisminio nagrinėjimo metu papildomai paaiÅ¡kino, jog jai nusikaltimu padaryta neturtinė žala pasireiÅ¡kė tuo, kad ji labai iÅ¡sigando, po įvykio nemiegojo naktimis, vartojo valerijonÄ , lankėsi pas gydytojus.

Nuo streso jai skaudėjo skrandį. PrieÅ¡ mėnesį lankėsi pas gydytojÄ , kuris nustatė, kad skrandyje ji turi opas. Mano, jog jos atsirado dėl jos anksčiau patirto streso. Ji dirba lažybų tarpininke – kasininke. Jos darbo vieta yra pastovi, papildomai gali dirbti kituose lažybų punktuose. Dabar jos nuolatinė darbo vieta yra Pilaitėje. 2013 gegužės mėnesį ji dirbo VirÅ¡uliÅ¡kėse. Lažybų punkte netoli kaltinamojo namų negali dirbti, nes bijo. Girtų pagyvenusių vyrų baimė nedingo.

Dirbdama turi nuolat „perlipti per save“. Ä® lažybų punktÄ ateina iÅ¡gėrę nuolatiniai klientai, kuriuos žino ir nebijo, tačiau ateina ir nepažįstamų. Tuomet visada kviečia apsaugÄ . Kaskart vis prisimena V. P.. Iki įvykio ir po jo pas psichologÄ ar psichiatrÄ nesilankė. Ä®vykio metu buvau atsirėmusi į savo automobilį. Ä®vykio metu magnetola jos automobilyje negrojo, nes dėl elektronikos sutrikimų neveikė. Ji buvo iÅ¡imta ir nuvežta taisyti. Jos buvo atvažiavusios su vienu automobiliu.

Aplinkui niekas muzikos neleido. Jos pačios tyliai stovėjo, kad draugės močiutė neiÅ¡lįstų ir nepamatytų, kad draugė rÅ«ko.Nukentėjusioji G. P. teismo posėdžio metu nurodė, jog kaltinamÄ jį V. P. žino. Ji tÄ vakarÄ buvo atėjusi pas draugę KarinÄ ir susitarė susitikti su A. bei V.. Joms atvykus, kažkur po 10 minučių, jos išėjo į laukÄ . Karina pradėjo rÅ«kyti, kai pamatė, kad į balkonÄ išėjo močiutė, truputį pritÅ«pė. Kalbėjo jos tyliai, muzikos neleido.

Po 7-8 minučių pro langÄ iÅ¡lindo vyras, liepė nulipti nuo jo automobilio, keikėsi, žadėjo iÅ¡eiti. Jos nesitikėjo, kad kaltinamasis iÅ¡eis, tačiau jis po 2-3 minučių išėjęs trenkė A. ir V. bei stumtelėjo, smÅ«gio ji nespėjo pamatyti. Matė tik kaltinamojo rankas, kaip jos trenkė A. ir V.. Tuomet V. papurÅ¡kė dujų jam į akis. Jos su K. pasitraukė toliau. Kaltinamasis nusivalė akis ir pradėjo vaikytis paneles. Po to, nepavijęs merginų, iÅ¡siėmė peilį ir pradÅ«rė padangÄ .

Po to keikėsi, grasino užmuÅ¡ti, vaikėsi su peiliu. Grįžęs pradėjo knistis po A. automobilį. A. greitai pribėgo ir jam trinktelėjo. A. pradėjus rėkti, kad iÅ¡kvies policijÄ , kaltinamasis ėmė keiktis ir nuėjo namo. Jos liko su K. lauke, kol pakvietė policijÄ , o atvažiavę vaikinai pakeitė ratÄ . Po to keturiese iÅ¡važiavo į komisariatÄ . Kaltinamasis jas vaikėsi ir lietuviÅ¡kai rėkė, „AÅ¡ jus užmuÅ¡iu“. Jai taip atsitiko pirmÄ kartÄ , ji labai iÅ¡sigando.

Visas įvykis truko apie 5-6 minutes. Kai kaltinamasis iÅ¡girdo, kad jos kviečia policijÄ , nuėjo namo.Nukentėjusysis G. J. teismui paaiÅ¡kino, jog 2013-05-19 jis dirbo su E. L.. Jie gavo praneÅ¡imÄ , kad kitam ekipažui reikalinga pagalba. Tik tiek ir težinojo. Nuvykus jiems nurodytu adresu, G. S. juos pasitiko ir viskÄ paaiÅ¡kino. Dar eidami į namÄ matė, kad kieme vienam automobiliui keičiamas ratas. Jis priėjo prie J. P., paklausė, ar esant reikalui gali užeiti į vidų, viskÄ paaiÅ¡kino. Jie jos kelis kartus prašė pažadinti vyrÄ , o ji pradėjo panikuoti, rėkauti, išėjo į bendrÄ laiptinę, skambino kaimynams, sakė, „pažiÅ«rėkite, kÄ Äia policija daro“.

Kaimynai pažiÅ«rėjo ir grįžo į butus. Kadangi pagal pirminę informacijÄ viduje buvo neblaivus vyras su peiliu, jie ir patys nelabai norėjo eiti į vidų. Kol kaltinamoji buvo išėjusi skambinti į duris kitiems kaimynams, kelias į butÄ buvo laisvas, tačiau jie nėjo dėl saugumo sumetimų. Jie gražiai prašė J. P. pažadinti vyrÄ , kad pats vyras iÅ¡eitų. Jie neleido uždaryti buto durų siekiant vesti derybas ir praÅ¡yti, kad moteris pažadintų savo vyrÄ . Praktikoje bÅ«na atvejų, kai kiti žmonės įsileidžia į namus, net jei vyras miega.

Nuo triukÅ¡mo atsikėlė V. P., pats triukÅ¡mavo, keikėsi, laidiniu telefonu kažkam skambino, peilio su savimi neturėjo. Kažkas iÅ¡ pareigÅ«nų laikė koja prispaudęs duris, kad moteris jų neuždarytų. Tuo metu moteris staigiai sugriebė už rankenos ir bandė į jo pusę uždaryti buto duris. Siekdamas apsaugoti save, jis užkiÅ¡o rankÄ už durų, nuo smÅ«gio susitrenkė alkÅ«nę į staktÄ . Jis sučiupo moterį už rankos, o tuo metu vyras juos pastumdamas iÅ¡bėgo iÅ¡ koridoriaus į laiptinę.

Ten jį sučiupo, panaudojo antrankius, palydėjo į automobilį ir pristatė į policijÄ . Nė vienas iÅ¡ pareigÅ«nų bute nebuvo, galbÅ«t vienas kolega tik buvo įkišęs kojÄ Ä¯ tarpdurį. PastiprinimÄ kvietė, nes kitame ekipaže dirbo moteris ir jaunas pareigÅ«nas, jie nesusitvarkė su situacija. Jie įvykio vietoje elgėsi pagal Patrulių veiklos instrukcijÄ . Siekiant sulaikyti nusikaltimu įtariamÄ asmenį, jie turi teisę užeiti į butÄ . Jie kelis kartus reikalavo įsileisti į butÄ , tačiau J.

P. neįleido, be to jį sužalojo. IncidentÄ matė kiti pareigÅ«nai, galbÅ«t dar ir kaimynas. Kaltinamojo atžvilgiu jis nenaudojau elektroÅ¡oko, jis jo iÅ¡vis neturėjo, tačiau matė, kad kolega buvo iÅ¡sitraukęs. Jei panaudojamas elektroÅ¡okas, apie tai reikia paraÅ¡yti akte. Negaliu pasakyti tiksliai, tačiau manau, jog elektroÅ¡okas tÄ kart nebuvo naudotas. Pėdsakai ant kÅ«no panaudojus elektroÅ¡okÄ matosi. V. P. buvo paguldytas laiptinėje, jam buvo uždėti antrankiai. Jis neprisimena, ar V.

P. į policijos komisariatÄ iÅ¡vežė basÄ . Turtinės žala jam nepadaryta, neturtinę žalÄ jis įvertina 3000 Lt, kadangi patyrė fizinį skausmÄ . Nedarbingumo jis atsisakė, nes jam patinka jo darbas, be to jis nenorėjo keisti darbo grafikų, artėjo laisvos dienos. Moralinio prestižo sumenkinimas pasireiÅ¡kė įžeidinėjimu, keiksmais. Atsakydamas į prokurorės klausimus G. J. nurodė, jog susistumdymo kaip ir nebuvo, tiesiog jie bendravo tarpduryje. Tuo metu į prieÅ¡kambarį išėjo vyras, kuris buvo nusiteikęs agresyviai, tad dėmesį sutelkė į vyrÄ , nes jiems kolegė pagal pirminę informacijÄ pranešė, jog jis turi peilį.

Pamačius V. P., jie paprašėme jį eiti su jais, bet jis keikėsi ir rėkavo. KÄ tuo metu veikė J. P., jis negali pasakyti, nes dėmesį buvo sutelkęs į vyrÄ . Ji stovėjo tarpduryje, matė, kad jie veda derybas, bandė taikiai viskÄ iÅ¡spręsti. Tarp jų buvo gal pusės metro atstumas. Kol vyko derybos, ji bandė uždaryti duris tam, kad vyras iÅ¡vengtų atsakomybės. Durys atsidaro į iÅ¡orę. Duris uždarant jis stovėjau tarpduryje, siekiant jas laikyti atidarytas.Nukentėjusysis G.

J. teisminio nagrinėjimo metu papildomai paaiÅ¡kino, jog jis, ankščiau sakydamas, kad nenorėjo užeiti į butÄ , norėjo pasakyti, kad kaip žmogus jis nenorėjo eiti, tačiau kaip pareigÅ«nas privalėjo užeiti ir V. P. sulaikyti. Nebuvo asmeninio tikslo užeiti. Sakydamas, kad abipusio susistumdymo nebuvo, jiems prisiartinus prie buto, kaltinamoji juos vis atstumdavo. Tuo metu jie dar nebuvo ėmęsi aktyvių veiksmų eiti į butÄ , jie visada stengiasi taikiai su žmonėmis bendrauti. Policijoje jis dirba nuo 2009 metų.

Teko sulaikyti daug neblaivių asmenų. Teko daug kartų eiti į teismus duoti paaiÅ¡kinimus. Dažniausiai visi asmenys nenori įsileisti į butÄ , tačiau stengiasi asmenims aiÅ¡kinti, kad jie turi teisę įeiti, paaiÅ¡kina apie pasekmes. Jie žodžiu iÅ¡reiÅ¡kė reikalavimÄ eiti į butÄ , kaltinamoji sakė, kad neįleis. Jie stovėjo prie durų, jis vis artėdavo prie jos, tačiau ji jį nustumdavo. Jie stengėsi naudoti kuo mažiau smurto prieÅ¡ kaltinamuosius. Kaltinamosios veiksmus jis vertina kaip pasiprieÅ¡inimÄ , nes diskusijos metu ji galėjo suprasti, kad jų ketinimai yra rimti ir teisėti, galų gale, ji pati suprato, kas įvyko lauke ir dėl ko atvyko policija.

Derybos su kaltinamÄ ja vyko apie 5 minutes. Detaliau galima pasižiÅ«rėti policijos sistemoje. Jis nežino, iÅ¡ kur J. P. žinojo, kÄ vyras padarė. IÅ¡ pokalbio buvo aiÅ¡ku, kad ji žino, už kÄ jos vyras gali bÅ«ti sulaikytas. Pokalbio metu su moterimi buto durys buvo atidarytos. Durų plotis standartinis. J. P. bandė uždaryti duris ir prispaudė jam rankÄ . Jis sugriebė J. P. rankÄ , prilaikydamas, kad ji nesimosikuotų rankomis. Tuo metu iÅ¡bėgo jos vyras. Visas konfliktas vyko ant slenksčio.

TriukÅ¡mas buvo, J. P. nuolat kalbėjo pakeltu tonu. Kaimynai buvo išėję, nes J. P. buvo išėjusi jų pasikviesti. Tuo metu, kai skambino į duris, viena kaimynė moteris buvo išėjusi pasižiÅ«rėti. Ä® butÄ jie nėjo, nes pagal gautÄ informacijÄ , įtariamasis buvo ginkluotas peiliu. Taip pat nežinojo buto iÅ¡planavimo. Pirmiausia norėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti taikiai. Jie nėra žmonės, kurie iÅ¡kart laužiasi į namus. Norėjome paaiÅ¡kinti J. P. situacijÄ . Be to, bute yra siauras koridorius.

Jei iÅ¡ vienos pusės bÅ«tų vyras su peiliu, iÅ¡ kitos pusės moteris, kuri galėjo bÅ«ti agresyvi, todėl ir nerizikavo. Kolegos jiems minėjo, kad vyras miega. Ä® panaÅ¡ius iÅ¡kvietimus važiuoja dažnai, tačiau civilinį ieÅ¡kinį jis pareiÅ¡kė tik Å¡ioje byloje dėl to, kad jam buvo sužalota ranka. Nedarbingumo atsisakė, priežastis minėjo praeitame teismo posėdyje. Per laisvas dienas patyrė įvairių nepatogumų dėl rankos skausmo. Visus 8 mėnesius laukė teismų, jautė nerimÄ .

Važiuojant pro Gerosios Vilties gatvę, visada prisimena įvykį. Tik Å¡iuo atveju buvo sužalotas tarnybos metu, dėl to šį įvykį prisimena. Ä®vykio metu turėjo guminę lazdÄ , antrankius, aÅ¡arinių dujų balionėlį, kovinį ginklÄ , liemenę su Å¡viesÄ atspindinčiais elementais. Psichologinis sukrėtimas nėra susijęs su ginklu. Policijoje yra psichologas. Kartais užeina pas jį. Dėl Å¡io įvykio į psichologÄ nesikreipė. Jaučiasi taip, kad gali neÅ¡ioti ginklÄ .

Tam, kad vykdytų tarnybinę veiklÄ , jaučiasi gerai. Po Å¡io įvykio neoficialiai kalbėjo su virÅ¡ininkais, prašė, kad jo nestatytų į marÅ¡rutÄ , vedantį per Gerosios Vilties gatvę. Liudytojas T. K. teisminio nagrinėjimo metu paaiÅ¡kino, kad dirba patrulių rinktinėje jau virÅ¡ vienerių metų. Kaltinamuosius žino. VasarÄ turėjo iÅ¡kvietimÄ , jog asmuo pradÅ«rė padangÄ ir pasiÅ¡alino. Jie atvyko su G. L. S., apklausė nukentėjusiÄ sias. Jos pasakė, kad per langÄ iÅ¡lindo vyras, liepė pasitraukti.

Joms nesutikus, kaltinamasis nulipo su dideliu peiliu, jas vaikėsi ir pradÅ«rė priekinę deÅ¡inės pusės padangÄ . Dar buvo įlindęs į automobilį. Paskui iÅ¡lipęs lyg ir vėl vijosi vienÄ iÅ¡ merginų. IÅ¡girdęs, kad skambina į policijÄ , jis grįžo namo. Paskui užlipome į viršų, paskambinome į duris, jas atidarė moteris, su ja bendravo ilgai, į vidų nenorėjo įsileisti. Po to jie susisiekė su budėtoju ir jis liepė neleisti uždaryti durų, nes atvažiuos pastiprinimas.

Jie turėjo teisę sulaikyti vyrÄ . Gražina kalbėjo su budėtoju. Kaltinamoji sakė, kad merginos pačios užsikabino, lyg ir sėdėjo ant jos vyro automobilio. Jis pats apžiÅ«rėjo maÅ¡inÄ , tačiau kapotas buvo dulkėtas, niekas ant jos nesėdėjo. Jis pats kalbėjo ir su J. P., ji pasakojo įvykio aplinkybes. Kai jie atvyko, ji jau buvo namie. Ar įvykio metu buvo namie, nežino. Jis nežino, iÅ¡ kur ji sužinojo įvykio aplinkybes. Vyras tuo metu miegojo. Ji sakė, kad vyras nekaltas, nukentėjusiosios pačios prisikabino.

Pokalbio metu atvyko kolegos G. J. ir E. L.. Moteris nenorėjo jų įleisti į butÄ . Tiksliau, pirma jie norėjo, kad ji pakviestų vyrÄ , dar nenorėjo įeiti vidun. Pati moteris stovėjo tarpduryje, jis stovėjo Å¡alia, kolegė Å¡alia jos. Po to atvyko kolegos. Jie patys neprašė, kad atvyktų pastiprinimas, bet gal budėtojas automatiÅ¡kai iÅ¡kvietė. Gražina budėtojui sakė, kad kaltinamoji neįleidžia į butÄ , o budėtojas liepė laukti. J. P. pasakė, kad jie atvyktų rytoj, nes vyras Å¡iuo metu miega.

Tuo metu G. J. stovėjo prie deÅ¡inės durų pusės. Ji pradėjo konfliktuoti, jis buvo užrėmęs koja duris. Neprisimena, kas kÄ pasakė, tačiau J. P. staiga darė duris, jam nuslydo koja, o G. J. ranka trenkėsi į sienÄ , greičiausiai alkÅ«nė. Tuo momentu V. P. taip pat bandė duris uždaryti. Kadangi jis buvo tarpduryje peržengęs slenkstį, jie jį iÅ¡tempėme į koridorių, jis pradėjo prieÅ¡intis ir jie jį sulaikė. G. J. ranka liko tarpduryje, durys neužsidarė. Tuomet jie staigiai atidarė duris ir V.

P. iÅ¡traukė. Jis juos pradėjo stumdyti nuo durų. Kadangi pradėjo prieÅ¡intis, buvo paguldytas ant žemės. ElektroÅ¡okas greičiausiai buvo panaudotas. Neprisimena, kas naudojo, neprisimena, ar V. P. buvo basas. Gali bÅ«ti, kad J. P. buvo iÅ¡bėgusi į laiptinę ir skambino kaimynams į duris. Neprisimena, ar prašė iÅ¡eiti kaltinamÄ jį, ar užeiti į butÄ ir tada su juo pakalbėti. Greičiausiai ir tas ir tas buvo. Jis neprisimena, ar buvo apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu. Žino, kad vyko apklausos, bet jis neatsimena, kad bÅ«tų apklaustas.

Bet jei davė paaiÅ¡kinimus, tai sakė tiesÄ . J. P. taip pat bandė juos nustumti nuo durų. Ä® butÄ jų neįsileido, kaltinamieji stovėjo tarpduryje, dėl to nėjo į butÄ . J. P. po vyro sulaikymo skambino kaimynams į duris. Po smÅ«gio J. P. pradėjo Å¡aukti, kad jie pasitrauktų nuo durų, tada atėjo vyras. Kai pamatė V. P., jis peilio neturėjo. Jis neprisimena, kÄ jis sakė, tačiau priėjo prie durų ir bandė jas kartu su J. P. uždaryti. Ä®vykio metu jis vilkėjo uniformÄ , turėjo antrankius, dujų balionėlį ir standartinį ginklÄ su tikromis kulkomis.

ElektroÅ¡okÄ turi ne kiekvienas pareigÅ«nas. Kiekvienam neužtenka. G. J. stovėjo prie rankenos pusės. Kadangi durys buvo pilnai atidarytos, o jis stovėjo durų gale. J. P. davė savo asmens dokumentus, buvusius koridoriuje. Neprisimena, kad vyro dokumentus atneÅ¡tų. Kol kaltinamoji ieÅ¡kojo dokumentų, jie galėjo praeiti į butÄ , tačiau tuo metu kolegė kalbėjo su budėtoju, todėl jis buvo vienas ir nėjo į vidų. Neprisimena, ar pateikė vyro dokumentus, tarnybiniame praneÅ¡ime reikia žiÅ«rėti.

J. P. juos stÅ«mė rankomis, bandė uždaryti duris. Jam žala nebuvo padaryta. Kaltinamoji nevykdė jo reikalavimo pakviesti vyrÄ . Tarnybinis patikrinimas dėl jų veiksmų nebuvo atliekamas.Liudytojas G. L. S. teisminio nagrinėjimo metu paaiÅ¡kino, kad dirba patrulių rinktinėje 2-oje kuopoje nuo 2010 metų. Kaltinamuosius žino. Smulkmenų neprisimena, praÅ¡au vadovautis jos anksčiau duotais paaiÅ¡kinimais. Jie gavo iÅ¡kvietimÄ , kad vyras grasina merginoms peiliu. Atvykus mergina pasakė, kad vyriÅ¡kis supjaustė padangÄ ir nubėgo į namÄ .

Jos sakė, kad stovėjo prie automobilio, o kaltinamasis pradėjo kabinėtis. UžsiraÅ¡ius duomenis, jie nuėjo į butÄ . Duris atidarė kaltinamoji. Jie paaiÅ¡kino, kas nutiko. Ji sakė, kad vyras miega. Kol jie bendravo su moterimi, atėjo vyras. Pasakėm, kad nori užeiti į butÄ ir sulaikyti vyrÄ , nes grasino peiliu. Moteris neleido įeiti į butÄ . Neprisimena, ar vyras turėjo peilį, jis buvo agresyvus. IÅ¡kvietė pastiprinimÄ , atvažiavo patruliai. Jie visÄ laikÄ bendravo su J. P.. Atvykus patruliams paaiÅ¡kino, jog turi V.

P. sulaikyti. Ji sakė, kad jis neblaivus, jog jis nieko čia nepadarė, rytoj pats atvyks į policijos komisariatÄ . Ji kvietė pastiprinimÄ tam, kad sulaikytume vyrÄ , kadangi jis agresyvus ir padarė nusikalstamÄ veikÄ . Pamatė, kad vyras stambaus sudėjimo, nusprendė, kad dviese nesusitvarkys. ElektroÅ¡oko ji neturėjo. Neprisimena, ar jis buvo naudojamas. G. J. buvo prispausta alkÅ«nė su durimis. Tai padarė moteris. Matė, kaip jis susilenkė iÅ¡ skausmo. Vyras buvo laiptinėje, o moteris traukė jį atgal į butÄ siekdama neleisti sulaikyti.

Tuo ji ir prispaudė alkÅ«nę su durimis. Jie kaltinamosios klausė, kur vyras, prašėme pakviesti. Ji sakė, kad nekvies. Prašė leisti užeiti į butÄ , tačiau ji neleido. J. P. stumdė E. L. ir G. J. nuo durų, trukdė sulaikyti vyrÄ , lyg ir tampė už liemenės. Tai vyko po to, kai vyras buvo išėjęs į laiptinę. IÅ¡kart po to vyras laiptinėje buvo surakintas antrankiais. Jie vyrÄ pamatė, kai kalbėjosi su žmona. Tuomet jie, pareigÅ«nai, buvo dar dviese. Pamačius jį, kvietė pastiprinimÄ .

Jis buvo apsivilkęs raudonÄ maikutę. Nepasakytų, kad jis atrodė kaip kÄ tik iÅ¡ miegų pakilęs, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Sulaikant vyriÅ¡kį, laikė duris su koja. Tuo metu G. J. durimis trenkė į rankÄ . Kaltinamoji nenorėjo, kad sulaikytų jos vyrÄ , dėl to bandė uždaryti duris. Neprisimena, kur tuo metu buvo jo vyras. Dokumentus kaltinamoji atnešė į laiptinę. Nėjo į butÄ , nes ji jiems nedavė žodinio leidimo. Jie kaip policijos pareigÅ«nai turėjo leidimÄ Ä¯eiti.

Nėjo, nes buvo tik dviese, bijojo užeiti, nes bute buvo neprognozuojamas žmogus. Kai buvo keturiese, sulaikė vyrÄ laiptinėje, nebereikėjo eiti į butÄ . J. P. pasiprieÅ¡inimas pasireiÅ¡kė trukdymu sulaikyti jos vyrÄ . J. P. buvo išėjusi į laiptinę, skambino kaimynams į duris. Tai vyko sulaikant vyrÄ .Liudytojas E. L. teisminio nagrinėjimo metu paaiÅ¡kino, kad Patrulių rinktinėje dirba beveik 3 metus. Kaltinamuosius žino, įvykį prisimena, detalių nelabai. VPK budėtojai juos nusiuntė padėti kolegoms.

Jiems pakilus į 5 aukÅ¡tÄ , jie paaiÅ¡kino situacijÄ . Klausė kaltinamosios, ar vyras yra namie, ji neįleido vidun apžiÅ«rėti. Paskui pasirodė vyras, paaiÅ¡kino, kad reikia važiuoti į policijos komisariatÄ . Jis nesutiko, lyg ir keikėsi. Sulaikė, uždėjo antrankius ir nuvežė į policijos komisariatÄ . Neprisimena, ar buvo naudotas elektroÅ¡okas. Jei buvo naudotas, buvo užfiksuota tarnybiniame praneÅ¡ime. Neprisimena, ar pats tÄ dienÄ turėjo elektroÅ¡okÄ . Neprisimena nei ar buvo atidarytos durys, nei kaip buvo sužalotas G.

J.. Kai tik atvyko, V. P. dar nebuvo pasirodęs. Neprisimena, ar J. P. triukÅ¡mavo. Neprisimena, ar reikalavo užeiti, ar pakviesti vyrÄ . Anksčiau, duodamas paaiÅ¡kinimus, aplinkybes prisiminė geriau. Jais galima vadovautis. Jei jis parašė tarnybiniame praneÅ¡ime, reiÅ¡kia, taip ir buvo. Jo kolegos stovėjo prie buto durų. Kalbant su J. P. pamatė V. P.. Neprisimena, ar buto durys buvo atidarytos ar pridarytos. Ä® butÄ nėjo, nes J. P. stovėjo tarpduryje. Turėjo teisę užeiti, tačiau nenorėjo jėga veržtis, bandė perkalbėti, kad įleistų.

Neprisimena, kaip J. P. bendravo, yra paraÅ¡yta tarnybiniame praneÅ¡ime. Neprisimena, kodėl neužėjo į butÄ kai buvo keturiese.Liudytojas R. J. teisminio nagrinėjimo metu paaiÅ¡kino, kad praeitais metais buvo apklaustas liudytoju. Gerosios Vilties g. 22, Vilniuje, savo bute jis buvo išėjęs į balkonÄ parÅ«kyti. Matė, kaip stovėjo automobilis, buvo įjungta muzika, prie automobilio stovėjo keturios merginos. Po kiek laiko išėjo kaltinamasis, priėjęs kažkÄ pasakė ir pastÅ«mė vienÄ merginÄ delnais į pečius.

Viena iÅ¡ tų merginų papurÅ¡kė dujų jam į veidÄ . Jis iÅ¡sitraukė peilį ir pradÅ«rė padangÄ . Apėjo aplink maÅ¡inÄ , dar kiek pasirėkavo ir išėjo namo. Kaltinamasis bandė įlįsti į „Audi“ automobilį, o mergina bandė jį iÅ¡traukti. MuzikÄ merginos leido garsiau nei įprasta. Jos stovėjo prie savo automobilio, prie „Renault“ nestovėjo. Jis matė, tik kaip vienÄ merginÄ kaltinamasis pastÅ«mė. Kai kaltinamasis nuėjo namo, nieko nebematė, nes nuėjo į kambarį.

Vėliau dar išėjo parÅ«kyti, policijos pareigÅ«nė paklausė, ar jis matė įvykį, paėmė jo duomenis. Kaltinamuosius iÅ¡ matymo žino, jie jo kaimynai. KÄ kas sakė įvykio metu, jis negirdėjo. Kaimyno veiksmai jam rimtį sudrumstė tik kaip įvykis, daugiau ne. Jo asmeniÅ¡kai įvykis nesukrėtė, vyro veiksmai neatrodė normalÅ«s merginų atžvilgiu. Jis nematė, kad kaltinamasis vaikytųsi merginas su peiliu. Matė, kaip iÅ¡sitraukė peilį. Kai jis baigė rÅ«kyti, kaltinamasis jau buvo išėjęs namo.AnalogiÅ¡ki liudytojo R.

J. parodymai užfiksuoti ir liudytojo apklausos, atliktos ikiteisminio tyrimo metu, protokole (b. l. 48-50).Liudytoja apklausta A. M. paaiÅ¡kino, jog ji dirba Vilniaus apskrities vyriausio policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato vyr. tyrėja. V. P. apklausos metu jie buvo dviese. Apklausa vyko budėtojų dalyje, viename iÅ¡ kabinetų. V. P. jokių skundų dėl spaudimo neiÅ¡sakė. Ji jokio spaudimo nenaudojo, jis laisvanoriÅ¡kai davė paaiÅ¡kinimus. Jis iÅ¡ pradžių nesutiko su įtarimu, bet ji jam sakė, kad geriau sakytų tiesÄ , prisipažintų, po to galėtų susitaikyti su nukentėjusiaisiais.

Ji jam paaiÅ¡kino, kad prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ laikomas lengvinančia aplinkybe. Ji jam padavė skaityti galutinį apklausos tekstÄ . Nežino, ar jis skaitė, bet į tekstÄ Å¾iÅ«rėjo. Po to pasirašė. Antra apklausa vyko jos kabinete, kur sėdi daugiau tyrėjų. Spaudimas nebuvo daromas. Kaskart atvykęs jis vis sakydavo, kad jie tyrėjai ir patruliai yra visi draugai ir eina iÅ¡ vien. Tokios jo kalbos buvo. Kiek pamena, V. P. apklausė 2 kartus, advokatas nedalyvavo. Ä®tarimas buvo paruoÅ¡tas pagal bylos faktines aplinkybes.

Ji atėjo į apklausÄ jau su paruoÅ¡tu įtarimu. Jis buvo paruoÅ¡tas pagal jau apklaustų asmenų paaiÅ¡kinimus.Ikiteisminio tyrimo metu V. P. pateikė peilį, kuriuo įvykio metu pradÅ«rė A. S. automobilio padangÄ . Atliktas peilio tyrimas ir gauta specialisto iÅ¡vada, kurioje nurodyta, kad tai buitinės paskirties virtuvinis peilis, kuris nėra Å¡altasis neÅ¡aunamasis ginklas (b. l. 51-54).Automobilio Audi 90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiÅ«ros metu nustatyta, kad buvo pradurta automobilio deÅ¡inės pusės priekinio rato padanga (b. l. 14-17).IÅ¡ byloje esančio 2013-05-19 V.

P. neblaivumo patikrinimo kvito matyti, jog V. P. 2013-05-19 22.52 val. buvo nustatytas 2,53 promilės neblaivumas (b. l. 81).G. J. įvykio metu padaryta poodinė kraujosruva deÅ¡inės alkÅ«nės sÄ nario srityje, vertinamÄ nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 36, 37). Dėl V. P. pareikÅ¡tų kaltinimų Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

Å ios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi bÅ«ti realus. Veikos kvalifikavimÄ pagal BK 284 straipsnį apsprendžia Å¡ie objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobÅ«dis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikalstamo elgesio padariniai Å¡iuo atveju yra vieÅ¡osios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį vieÅ¡oje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti.

Apie visuomeninės tvarkos sutrikdymÄ gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, renginys, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan. Vienas iÅ¡ bÅ«dų, kuriuo gali bÅ«ti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieÅ¡ kitÄ asmenį vieÅ¡oje vietoje. IÅ¡ visų galimų sveikatos sutrikdymų Å¡is BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimÄ ir nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Kilus Å¡iems padariniams veika kvalifikuojama tik pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (kasacinės nutartys Nr. 2K-248/2008, 2K-412/2009).Nors kaltinamasis ir neprisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnio 1 dalyje, tačiau byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma visiÅ¡kai patvirtino kaltinamajam V.

P. pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ . Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu davė skirtingus paaiÅ¡kinimus, nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino dėl to, jog norėjo greičiau bÅ«ti paleistas iÅ¡ policijos, tyrėja jį spaudė. Tačiau kaltinamojo parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu, tik iÅ¡ dalies sutampa su liudytojo R. J. ir nukentėjusiųjų parodymais. Be to, V. P. apytiksliai už valandos po konflikto buvo nustatytas 2,53 promilės neblaivumas, kas iÅ¡ esmės paneigia jo teisminio nagrinėjimo metu nurodytas aplinkybes, kad jis po darbo grįžęs iÅ¡gėrė 1 ar 2 butelius alaus, kas apskritai leidžia abejoti V.

P. duotų parodymų patikimumu. Kvitas dėl V. P. neblaivumo nustatymo leidžia teigti, jog ikiteisminio tyrimo metu V. P. teisingai nurodė, jog buvo išgėręs apie 6-7 butelius alaus. Kita vertus atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog liudytojo R. J. parodymai tik iš dalies sutampa ne tik su kaltinamojo parodymais, bet ir su nukentėjusiųjų parodymais. Tačiau liudytojas R. J. davė analogiškus parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu. Jis nėra kaltinamojo pažįstamas, policija pati į jį kreipėsi dėl parodymų, paklausė, ar jis matė įvykį ir paėmė jo duomenis.

Įvertinus tai, taip pat tai, jog jis nėra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, įvykį matė iš balkono, jo parodymai nuoseklūs ir logiški, iš dalies juos patvirtina nukentėjusiųjų ir kaltinamojo parodymai, teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo R. J. parodymais ir jais vadovaujasi kaip teisingais ir objektyviais. Priešingai, kaltinamojo ir nukentėjusių parodymais teismas vadovaujasi tik iš dalies, kiek jie sutampa su liudytojo R. J. parodymais, kadangi minėti asmenys yra suinteresuoti bylos baigtimi, jų parodymai skiriasi tarpusavyje ir iš dalies nesutampa su nesuinteresuoto liudytojo parodymais.

Atkreiptinas dėmesys, jog skiriasi ir nukentėjusiųjų tarpusavio parodymai. Nukentėjusioji G. P. ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, jog vyrui pradėjus šūkauti iš 5 aukšto, A. S. jam pasakė, kad jis gali išeiti. Tačiau A. S. teisminio nagrinėjimo metu neigė, jog siūlė tam vyrui išeiti. G. P. ikiteisminio nagrinėjimo metu taip pat nurodė, jog išėjęs kaltinamasis sugriebė V. Z. stipriai už rankos ir patraukė link savęs, o tada ji papurškė jam dujomis. Daugiau ji smūgių nepastebėjo, nes buvo išsigandusi.

Tačiau teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog matė, kaip V. P. sudavė A. S. ir V. Z.. Liudytojas R. J. nurodė, jog merginų automobilyje grojo muzika pakankamai garsiai, nukentėjusioji V. Z. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog muzikos garsiai neleido, o nuketėjusioji A. S. teisminio nagrinėjimo metu apskritai aiÅ¡kino, kad muzikos nebuvo, pas jÄ net nebuvo magnetofono. Visgi, sugretinus liudytojo, kaltinamojo V. P. ir nukentėjusiųjų parodymus, taip pat įvertinus kitus byloje esančius įrodymus, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad neginčytinai nustatytos tokios aplinkybės: nukentėjusiosios stovėjo prie savo automobilio Audi 90, apie 2 metrų atstumu nuo V.

P. automobilio Renault, prieÅ¡ingai nei teigia kaltinamasis (jis nurodė, jog merginos stovėjo atsirėmusios į jo automobilį Renault); pastarasis, išėjęs į kiemÄ pastÅ«mė A. S. į nugarÄ , o V. Z. papurÅ¡kė kaltinamajam dujų balionėliu į akis; V. P. iÅ¡sitraukė virtuvinį peilį ir pradÅ«rė A. S. automobilio priekinę deÅ¡inės pusės padangÄ , parėkavo, apėjo aplink automobilį, įlindo į jo vidų, o A. S. bandė jį iÅ¡ automobilio iÅ¡traukti; V. P. konflikto su nukentėjusiosiomis metu buvo neblaivus.

Anot liudytojo R. J., jis negirdėjo kÄ konkrečiai rėkavo kaltinamasis, tačiau patvirtino, jog jis rėkavo, todėl Å¡iuo atveju teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiųjų teiginiais, kad V. P. rėkė „užmuÅ¡iu, sukos“. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog V. P. tokiais savo veiksmais padarė vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , kadangi jis vieÅ¡oje vietoje įžūliais veiksmais, skausmo sukėlimu A. S., grasinimais, taip pat ir vandaliÅ¡kais veiksmais (peiliu pradÅ«rė automobilio padangÄ , lindo į svetimÄ automobilį), demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ (įvykį matė liudytojas, kuris situacijÄ Ä¯vardino kaip neįprastÄ , nurodė, kad tokie veiksmai sudrumstė rimtį, buvo iÅ¡kviesta policija).

Å iuos savo veiksmus kaltinamasis atliko panaudodamas mažareikÅ¡mį pretekstÄ , kad nukentėjusiosios neva stovėjo prie jo automobilio, todėl V. P. veiksmai vertintini pirmiausia kaip nukreipti vieÅ¡ajai tvarkai pažeisti. Be to, savo asmeniniams santykiams aiÅ¡kintis (neva sudrausminti kieme esančias merginas, kurios kėlė pavojų jo automobiliui) V. P. pasirinko vieÅ¡Ä vietÄ â€“ daugiabučių kiemÄ .Kita vertus, kaltinamajam inkriminuota aplinkybė, jog jis sudavė V. Z. ir A. S. kumščiu į nugarÄ taip sukeldamas joms fizinį skausmÄ , Å¡alintina iÅ¡ kaltinimo kaip neįrodyta, pakeičiant Å¡iÄ aplinkybe tuo, jog kaltinamasis pastÅ«mė į nugarÄ A.

S. ir taip jai sukėlė fizinį skausmÄ . Å iÄ aplinkybę pripažino pats kaltinamasis, jÄ patvirtino ir liudytojas R. J..Ikiteisminio tyrimo metu tokie A. P. veiksmai buvo įvertinti ne tik pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, o taip pat ir pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 145 straipsnio 1 dalį kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis. Tačiau Å¡iuo atveju tai yra ne idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, o kitas reiÅ¡kinys, baudžiamosios teisės teorijoje vadinamas visumos ir dalies konkurencija, kur visuma yra 284 straipsnio 1 dalis, o dalis – 140 straipsnio 1 dalis ir 187 straipsnio 3 dalis.

Esant visumos ir dalies konkurencijai, taikoma bendra visumÄ nustatanti norma, nes ji atitinka visus padarytos veikos požymius, iÅ¡skyrus atvejį, kai nusikalstamos veikos dalis, įeinanti į visumÄ , yra pavojingesnė nei pati visuma ir reikalauja sutapties taikymo. BK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta griežčiausia bausmė yra laisvės atėmimas iki dvejų metų, BK 140 straipsnio 1 dalyje – laisvės atėmimas iki vienerių metų, o BK 187 straipsnio 3 dalyje yra numatytas baudžiamasis nusižengimas.

Taigi BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas viešosios tvarkos pažeidimas (visuma) yra pavojingesnė veika nei BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje numatytas fizinio skausmo sukėlimas ir nedidelės vertės svetimo turto sugadinimas, todėl V. P. veika turi būti kvalifikuota tik pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, o jos kvalifikavimas dar ir pagal BK 140 straipsnio 1 dalį bei 187 straipsnio 3 dalį yra perteklinis.V. P. buvo pateiktas kaltinimas ir pagal BK 145 straipsnio 1 dalį dėl to, jog jis laikydamas peilį rankoje, vaikėsi kieme A.

S., taip grasindamas jÄ nužudyti. Vertinant BK 145 straipsnio 1 dalies dispozicijÄ atkreiptinas dėmesys į tai, jog grasinimas turi bÅ«ti iÅ¡sakytas konkrečiam asmeniui ir turi bÅ«ti realus, t. y. nukentėjusysis pagal grasinimo iÅ¡raiÅ¡kÄ ir kitas aplinkybes turi pagrindÄ galvoti, jog grasinimas bus realiai įgyvendintas. Taigi vertinant grasinimo realumÄ , reikÅ¡mės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindÄ manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Grasinimo realumui nustatyti nebÅ«tina, kad grasinantysis iÅ¡ tikrųjų ketino jį įgyvendinti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo iÅ¡raiÅ¡kÄ ir kitas aplinkybes turėjo pagrindÄ bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo bÅ«tent tokios nukentėjusiojo bÅ«senos (kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010).

Nustatant grasinimo realumÄ , bÅ«tina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl Å¡io asmens ketinimų ir kad jis siekė įbauginti nukentėjusįjį. Teismo manymu, Å¡ioje konkrečioje situacijoje nebuvo pagrindo nukentėjusiajai A. S. bijoti kaltinamojo. Be abejonės, V. P. veiksmai praduriant padangÄ , Å¡Å«kaujant, grasinant, lendant į nukentėjusiosios automobilį, pastumiant A. S., įvertinus BK 284 straipsnio 1 dalies prasme buvo akivaizdžiai agresyvÅ«s, nederami ir įžūlÅ«s, o pagal BK 145 straipsnio 1 dalį veika kvalifikuojama tuo atveju, kai grasinama nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatÄ ir kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.

Tačiau, kad kaltinamasis vaikėsi merginas su peiliu nepripažino nei pats kaltinamasis, tai paneigė ir liudytojas R. J., nurodydamas, kad kaltinamasis tik apėjo automobilį ir parėkavo, tačiau peilio pas jį tuo metu nematė. IÅ¡ nukentėjusiosios A. S. veiksmų bandant sugriebti kaltinamÄ jį, kai jis buvo įlindęs į jos automobilį, darytina iÅ¡vada, jog A. S. nebuvo iÅ¡sigandusi dėl savo gyvybės, prieÅ¡ingu atveju nebÅ«tų artinusis link kaltinamojo vien tik dėl grėsmės jos turtui automobilyje.

Be to, teismas atkreipia dėmesį ir į ne nuoseklius nukentėjusiųjų parodymus. G. P. nurodo, jog tik nusivalęs dujas V. P. iÅ¡ karto pradėjo jas su peiliu vaikytis, tuomet pradÅ«rė padangÄ , o po to, kai A. S. kaltinamÄ jį iÅ¡traukė iÅ¡ automobilio, pastarasis jÄ su peiliu vijosi. A. S. nurodė, jog kai jis įlindo į automobilį, peilio ji nebematė. V. Z. nurodė, jog jis iÅ¡sitraukęs peilį pirmiausia pradÅ«rė padangÄ , o tuomet pradėjo jas vaikytis. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių ar kaltinamasis laikydamas peilį rankoje vaikėsi A.

S. grasindamas jÄ nužudyti, o visos abejones turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai. Tokiu bÅ«du laikytina, kad nustatyti ir inkriminuojami veiksmai neatitinka BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto grasinimo realumo sampratos. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms V. P. iÅ¡teisintinas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio l dalies l punktas).Kita vertus, nors BK 145 straipsnio 1 dalies prasme grasinimo realumas ir nėra nustatytas, aplinkybė, jog kaltinamasis grasino A.

S. nužudyti iÅ¡ kaltinimo neÅ¡alintina, kadangi tokie kaltinamojo V. P. veiksmai yra sudedamoji jo chuliganiÅ¡kų veiksmų dalis. Nors pats V. P. ir neigė grasinęs A. S., tačiau tokie jo parodymai yra paneigti tiek liudytojo R. J. paaiÅ¡kinimais, kad jis girdėjo kaip V. P. Å¡Å«kavo, tiek nukentėjusiųjų A. S. ir G. P. teiginiais, kurios teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog kaltinamasis rėkė, jog jas užmuÅ¡. Ä®vertinus Å¡iuos parodymus visų byloje surinktų įrodymų kontekste (kaltinamasis buvo girtas, išėjo auklėti nukentėjusiųjų į laukÄ turėdamas peilį), teismas neturi pagrindo jais netikėti.

Dėl J. P. pareikÅ¡to kaltinimo Kaltinamajai J. P. yra pateiktas kaltinimas, jog ji 2013-05-19 apie 22 val., Gerosios (duomenys neskelbtini), prie buto Nr. 20, nevykdė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulių, t. y. policijos pareigÅ«nų G. J., T. K., E. L. ir G. L. S. teisėto reikalavimo įleisti juos į butÄ (duomenys neskelbtini), bei, siekdama sutrukdyti atlikti jų tarnybines pareigas ir sulaikyti bute esantį įtariamÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį V.

P., naudodama jėgÄ uždarinėjo buto duris, kurias tuo metu atidarinėjo policijos pareigÅ«nai, bei prispaudė stovėjusiam tarpduryje ir laikančiam duris policijos pareigÅ«nui G. J. deÅ¡inę rankÄ , tuo padarydama jam poodinę kraujosruvÄ deÅ¡inės alkÅ«nės sÄ nario srityje, vertinamÄ nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiu bÅ«du panaudojusi fizinį smurtÄ pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojui, t. y. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 286 straipsnyje.Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ , pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojui ar kitam vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.

PasiprieÅ¡inimas pagal objektyviuosius nusikaltimo požymius pasireiÅ¡kia dviem alternatyviais bÅ«dais: panaudojant fizinį smurtÄ arba grasinant tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (tyčinis smÅ«gių sudavimas, kankinimas, suriÅ¡imas, laikymas, uždarymas ir pan.), kuris sukelia žmogui skausmÄ ar nežymų sveikatos sutrikdymÄ . PasiprieÅ¡inimas fiziniu smurtu – tai veiksmai, kuriuos padaro kaltininkas tyčia suduodamas smÅ«gius ar padarydamas kÅ«no sužalojimus (kasacinė nutartis 2K-336/2007).

Kaltinamajame akte nurodyta, kad J. P. uždarinėdama duris sužalojo policijos pareigÅ«nÄ ir tuo pasireiÅ¡kė fizinis smurtas pieÅ¡ policijos pareigÅ«nÄ . Ir nors teisminio nagrinėjimo metu J. P. neigė, jog durimis buvo prispausta G. J. ranka, teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų policijos pareigÅ«nų ir nukentėjusiojo parodymais, specialisto iÅ¡vada, jog durimis visgi buvo prispausta G. J. ranka. Teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡ liudytojų ir nukentėjusiojo parodymų, taip pat iÅ¡ dalies kaltinamosios parodymų, matyti, jog policijos pareigÅ«nai T.

K. ir G. L. S. atvyko prie buto (duomenys neskelbtini), nes turėjo sulaikyti vyrÄ , kuris įtariamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Buto duris atidarė J. P., kuri nenorėjo jų įleisti į vidų. Tuomet iÅ¡sikvietė pastiprinimÄ ir neleido uždaryti J. P. buto durų. Atvykus pastiprinimui – G. J. ir E. L., J. P. jų į butÄ neįleido. J. P. nurodė, jog vyras girtas, miega, nesutiko jo pakviesti, tačiau pateikė jo dokumentus. Kaip matyti iÅ¡ T. K. paaiÅ¡kinimų, jis su koja laikė duris, o J.

P. bandė uždaryti duris ir jo koja nuslydo, tokiu bÅ«du durimis buvo prispausta G. J. ranka. Å ie liudytojo paaiÅ¡kinimai iÅ¡ esmės neprieÅ¡tarauja kitu liudytojų ir nukentėjusiojo G. J. paaiÅ¡kinimams. Specialistui 2013-05-23 atliekant tyrimÄ nustatyta, jog ant G. J. alkÅ«nės yra 5x3 cm violetiniai žalsva kraujosruva, kuri vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Apklausti teisminio nagrinėjimo metu pareigÅ«nai nurodė, jog J. P. kalbėjo pakeltu tonu elgėsi agresyviai. Teisiamajame posėdyje pareigÅ«nas nukentėjusysis G.

J. nurodė, kad jis patyrė fizinį smurtÄ .Visgi, teismo vertinimu, tokie aukščiau nurodyti J. P. veiksmai visų baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų kontekste nelaikytini pasiprieÅ¡inimu policijos pareigÅ«nams panaudojant fizinį smurtÄ .Be abejonės, Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog persekiodamas asmenį, įtariamÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ , ar nusikaltėlį, besislepiantį nuo teisėsaugos institucijų, taip pat siekdamas užkirsti keliÄ daromai nusikalstamai veikai, policijos pareigÅ«nas turi teisę bet kuriuo paros laiku įeiti į fiziniams ir juridiniams asmenims priklausančias gyvenamÄ sias ar negyvenamÄ sias patalpas, teritorijas, sustabdyti bei patekti į transporto priemones.

Atsisakius paklusti, policijos pareigÅ«nai turi teisę jėga atidaryti patalpas ir transporto priemones. Kaip matyti iÅ¡ teisme iÅ¡tirtų įrodymų, policijos pareigÅ«nai atvyko į J. P. butÄ vėlyvu paros metu (apie 22 val.) ir paprašė pakviesti kaltinamosios vyrÄ , o vėliau ir leisti užeiti į butÄ . Tačiau tai, kad kaltinamoji nesutiko to daryti negalima vertinti kaip teisėtų policijos pareigÅ«nų nurodymų nevykdymo, kadangi pati J. P. nebuvo įtariama jokios nusikalstamos veikos padarymu, buvo savo nuosavame bute, jos vyras, buvo neblaivus, anot kaltinamosios miegojo, dokumento, kad jos vyras yra įtariamas kokios nors nusikalstamos veikos padarymu, policijos pareigÅ«nai nepateikė.

Patys policijos pareigÅ«nai į butÄ nėjo, teisminio nagrinėjimo metu jie tai motyvavo įvairiomis aplinkybėmis (saugumu, kaltinamosios leidimo neturėjimu), tačiau ir neleido J. P. uždaryti buto durų, laukė pastiprinimo ir pan. Ä®vertintina ir ta aplinkybė, jog J. P. yra smulkaus kÅ«no sudėjimo, buvo viena prieÅ¡ keturis policijos pareigÅ«nus. Teisminio nagrinėjimo metu G. J. patvirtino, kad jie galėjo neleisti jai uždaryti buto durų nors ir visÄ naktį. Atsižvelgiant į tai, kaltinamosios elgesys, kuomet ji nenorėjo, kad policijos pareigÅ«nai iÅ¡sivestų jos neblaivÄ vyrÄ iÅ¡ namų ir po pokalbio su policijos pareigÅ«nais, pateikusi jiems savo vyro dokumentus, bandė uždaryti savo buto duris, yra suprantamas ir adekvatus.Be to, Å¡ios bylos kontekste labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog J.

P. nėra kaltinama atlikusi kokius nors konkrečius tyčinius smurtinius veiksmus nukreiptus policijos pareigÅ«nų atžvilgiu. Kaip matyti iÅ¡ nustatytų aplinkybių, jis tiesiog nedavė sutikimo pareigÅ«nams užeiti į butÄ ir sulaikyti jos vyrÄ , tačiau fizinio smurto jų atžvilgiu nenaudojo. BK 286 straipsnyje numatyta veika padaroma tik esant tiesioginei tyčiai. J. P. turėjo suprasti, jog ji, panaudodama smurtÄ prieÅ¡inasi policijos pareigÅ«nams, teisėtai vykdantiems savo pareigas teisės aktais nustatytos kompetencijos ribose ir norėjo taip veikti.

Å iuo atveju pareigÅ«nai, turėdami teisę užeiti į butÄ ir sulaikyti nusikaltusį asmenį, to nedarė, o stovėjo prie durų ir laikė buto duris atviras įkišę kojÄ , ir, kaip nurodė G. J. teisminio nagrinėjimo metu, galėjo tai daryti nors ir visÄ naktį. Å iame kontekste, vien tai, jog kaltinamoji bandė uždaryti savo nuosavo buto duris, o pareigÅ«nas tarp durų atsitiktinai įkiÅ¡o alkÅ«nę, negali bÅ«ti vertinamas kaip tyčinis smurto panaudojimas policijos pareigÅ«nų atžvilgiu, o bÅ«tent tyčinis smurto panaudojimas prieÅ¡ policijos pareigÅ«nÄ Å¡iuo atveju yra bÅ«tinas BK 286 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties elementas.

Atsižvelgiant į tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nustatyti ir kaltinamajai inkriminuojami veiksmai neatitinka BK 286 straipsnyje numatytos fizinio smurto panaudojimo sampratos. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms J. P. iÅ¡teisintina pagal BK 286 straipsnį nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio l dalies l punktas). Dėl V. P. Kaltinamojo V. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog nusikalstamÄ veikÄ jis padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui.

Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Skirdamas J. P. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio nuostatas, į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimÄ , panaudodamas peilį), kaltės formÄ ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis teisiamas pirmÄ kartÄ , dirba), kitas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas bausmės skyrimui aplinkybes.

V. P. yra teisiamas pirmÄ kartÄ , teismas paprastai tokiam asmeniui skiria bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu. Å ių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam paskyrus baudÄ . Nustatydamas baudos dydį, teismas atsižvelgia, jog nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimÄ jis padarė bÅ«damas girtas ir tai turėjo įtakos jo padarymui, atlygino nusikaltimu padarytÄ turtinę žalÄ .

Šių aplinkybių analizė leidžia teigti, kad kaltinamajam skirtinas bausmės dydis artimesnis galimos skirti bausmės – baudos, minimumui.V. P. laikinajame sulaikyme nuo 2013-05-19 iki 2013-05-20 (b. l. 55, 78) išbūto laiko klausimas spręstinas BK 66 straipsnyje numatyta tvarka. Dėl pareikštų civilinių ieškinių S. S. prašė iš V. P. priteisti 150 Lt turtinei žalai atlyginti ir 5000 Lt neturtinei (moralinei) žalai atlyginti. Teisminio nagrinėjimo metu A. S. nurodė, jog 150 Lt turtinei žalai atlyginti iš V.

P. gavo, todėl ieÅ¡kinio dėl patirtos turtinės žalos atsisako. Ji teisiamajame posėdyje nurodė, kad neturtinės žalos praÅ¡o, nes dėl grasinimo ji labai iÅ¡sigando, po įvykio nemiegojo naktimis, vartojo valerijonÄ , lankėsi pas gydytojus, nuo streso jai skaudėjo skrandį, prieÅ¡ mėnesį jai nustatė, kad skrandyje ji turi opas, mano, jog jos atsirado dėl jos anksčiau patirto streso. Ji dirba lažybų tarpininke – kasininke, o punkte netoli kaltinamojo namų negali dirbti, nes bijo, taip pat bijo girtų pagyvenusių vyrų.Kaltinamasis V.

P. su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog dėl turto sužalojimo ieškinį atlygino, daugiau nusikaltimų jis nepadarė.Neturtinės žalos turinį apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šios žalos dydžio nustatymo kriterijai nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos padarymo aplinkybes ir pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnio 1 dalyje yra nesunki, tyčinė, baigta, padaryta tik 150 Lt turtinė žala, nusikalstama veika nesukėlė sunkių pasekmių nukentėjusiajai – ji nebuvo sužalota, dėl įvykio net ir laikinai nebuvo nedarbinga.

Nukentėjusioji A. S. nurodė, jog jai atsirado skrandžio opos, tačiau teismui nepateikė jokių konkrečių duomenų iÅ¡ gydymo įstaigos dėl savo sveikatos bÅ«klės. Jos nurodytos aplinkybės, jog ji dabar bijo girtų pagyvenusių žmonių ir negali dirbti netoli kaltinamojo namų, yra abstrakčios ir vertintinos kaip deklaratyvios. Be abejonės teismas pripažįsta, jog nukentėjusioji patyrė neturtinę žalÄ . V. P. neadekvatus elgesys, jo Å¡Å«kavimai, grasinimai, turto sužalojimas su peiliu, iÅ¡gÄ sdino nukentėjusiÄ jÄ .

Nėra tikslios, konkrečios metodikos, kurios pagrindu teismas galėtų pinigine išraiška tiksliai apskaičiuoti tokios žalos dydį, todėl teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, vertina pažeistos vertybės pobūdį kitas aplinkybes. Teismas neturi duomenų, kad pačiai nukentėjusiajai sutriko sveikata, kad dėl įvykio būtų kreipusis į medikus pagalbos, kad būtų negalėjusi dirbti, todėl prašoma priteisti 5000 Lt neturtinė žala remiantis teismų praktika tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose yra neadekvati.

Teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusiajai žymios žalos nepadaryta, daro iÅ¡vadÄ , kad reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iÅ¡ dalies, t. y. nukentėjusiajai A. S. atlygintina 400 Lt.Nukentėjusysis G. J. pareiÅ¡kė 3000 Lt dydžio civilinį ieÅ¡kinį dėl to, jog J. P. savo nusikalstamais veiksmais padarė jam neturtinę žalÄ . Tačiau atsižvelgiant į tai, jog J. P. pagal BK 286 straipsnį iÅ¡teisintina nesant jos veiksmuose nusikaltimo požymių turinčios veikos, G.

J. civilinis ieÅ¡kinys paliktinas nenagrinėtas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalies 2 punktas).Vadovaudamasis (duomenys neskelbtini)298, 301-305, 307 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : V. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 15 MGL (minimalaus gyvenimo lygio dydžių), t. y. 1950 (vieno tÅ«kstančio devynių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties) Lt baudÄ .Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti V. P. laikino sulaikymo laikÄ nuo 2013-05-19 iki 2013-05-20 (dvi paras, viena para prilyginama 2 MGL).KardomÄ jÄ priemonę palikti tÄ pačiÄ â€“ raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti.Civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ V.

P. priteisti A. S. 400 Lt nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti.V. P. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti Å¡io nusikaltimo požymių.J. P. pagal BK 286 straipsnį iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti Å¡io nusikaltimo požymių.Nukentėjusiojo G. J. 3000 Lt dydžio civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ .DaiktÄ , turintį reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –peilį (b. l. 53, 54, 126, 127), priduotÄ saugoti į Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugyklÄ , nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas             (parašas)             Arūnas Budrys Nuorašas tikrasTeisėjas Arūnas Budrys