2020-07-09 Nr. BB-3816-1-01-1-50619-2017-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-129-495/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50619-2017-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1;

2.1.7.3; 2.4.2.1; 2.4.5.2.1; 2.8.9.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Prano Kuconio (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Daivos Pranytės-Zalieckienės (pranešėja),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorei Rimai Kriščiūnaitei,

nuteistajai D. K.,

išteisintajam A. K.,

nuteistosios ir išteisintojo gynėjai advokatei Violetai Savickienei,

nukentėjusiajai S. K.,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiosios prokurorės Sigutės Borščienės kasacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. liepos 24 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. K. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausme keturiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąją atsiprašyti nukentėjusiosios ir neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. D. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

D. K. pagal BK 163 straipsnį išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. K. išteisintas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir BK 163 straipsnį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Iš D. K. priteista 400 Eur S. K. neturtinei žalai atlyginti ir 258,96 Eur valstybės naudai išlaidoms už antrinės teisinės pagalbos suteikimą atlyginti.

Taip pat skundžiama Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 18 d. nutartis, kuria atmestas Šiaulių apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės L. M. apeliacinis skundas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokurorės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, nuteistosios, išteisintojo ir jų gynėjos bei nukentėjusiosios, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. D. K. nuteista pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (perkvalifikavus nusikalstamą veiką iš BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto) už tai, kad smurtaudama sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, t. y. 2017 m. rugsėjo 30 d. apie 17 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), suduodama nenustatytą skaičių smūgių į rankas, kojas, nugarą, sukėlė (duomenys neskelbtini) S. K. fizinį skausmą.

2. D. K. išteisinta pagal BK 163 straipsnį dėl kaltinimo tuo, kad ji nuo 2010 m., tiksliai nenustatytos datos ir laiko, iki 2017 m. rugsėjo 30 d. apie 17 val. piktnaudžiavo motinos teisėmis ir pareigomis, psichiškai ir fiziškai gniuždydama savo vaiką – (duomenys neskelbtini) S. K., gim. (duomenys neskelbtini), padarydama jai nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. sistemingai, tiksliai nenustatytą skaičių kartų naudodama fizinį smurtą: nuo 2010 m. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., tiksli data ir laikas nenustatyti, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), suduodama nenustatytą skaičių kartų ranka (duomenys neskelbtini) S. K. per veidą, plakdama rykšte, mušdama diržu, po to namuose, (duomenys neskelbtini), 2017 m. sausio mėnesį, tiksli data ir laikas nenustatyti, suduodama ranka vieną kartą per veidą, 2017 m. gegužės–birželio mėn., tiksli data ir laikas nenustatyti, suduodama nenustatytą skaičių smūgių diržu per kojas, per sėdmenis, 2017 m. rugsėjo 30 d. apie 17 val. suduodama nenustatytą skaičių smūgių į rankas, kojas, nugarą, taip sukeldama nukentėjusiajai fizinį skausmą, sakydama, kad ją pagimdė ir pati užmuš, liepdama dingti iš namų, susirinkti daiktus, tokiais tyčiniais veiksmais, psichiškai ir fiziškai gniuždydama savo vaiką S. K., piktnaudžiavo motinos teisėmis ir pareigomis, dėl minėtų veiksmų visumos sukėlė savo artimajam giminaičiui – (duomenys neskelbtini) S. K. nesunkų psichikos sveikatos sutrikdymą – (duomenys neskelbtini), kurie yra susiję ne tik su konkrečiais įvykiais byloje, bet ir su patirtu ilgalaikiu psichologiniu bei fiziniu traumavimu dėl abiejų tėvų ilgalaikio netinkamo elgesio su S. K..

3. A. K. išteisintas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir 163 straipsnį dėl kaltinimo tuo, kad jis nuo 2010 m., tiksliai nenustatytos datos ir laiko, iki 2017 m. spalio mėnesio, tiksli data ir laikas nenustatyti, piktnaudžiavo tėvo teisėmis ir pareigomis, psichiškai ir fiziškai gniuždydamas (duomenys neskelbtini) S. K., gim. (duomenys neskelbtini), padarydamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. (duomenys neskelbtini), namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nenustatytą skaičių kartų mušdamas (duomenys neskelbtini) S. K., t. y. plakdamas rykšte, spardydamas, apipildamas gulinčią lovoje lediniu vandeniu, suimdamas už kaklo ir pakeldamas bei taip smaugdamas, 2016 m. birželio 20 d., tikslus laikas nenustatytas, galva suduodamas vieną smūgį į veido sritį ir praskeldamas jai lūpą bei pargriaudamas ant žemės, taip sukėlė jai fizinį skausmą, grasindamas ją užmušti, kad būtų ramiau gyventi, vadindamas „debile“ bei kitais necenzūriniais žodžiais, reikalaudamas rodyti pirkimo čekius, nes pigiau ją užmušti nei išlaikyti, taip piktnaudžiaudamas tėvo teisėmis ir pareigomis, dėl minėtų veiksmų visumos sukėlė savo artimajam giminaičiui – (duomenys neskelbtini) S. K. nesunkų psichikos sveikatos sutrikdymą – (duomenys neskelbtini), kurie yra susiję ne tik su konkrečiais įvykiais byloje, bet ir su patirtu ilgalaikiu psichologiniu bei fiziniu traumavimu dėl abiejų tėvų ilgalaikio netinkamo elgesio su S. K..

II. Kasacinio skundo argumentai

4. Kasaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausioji prokurorė Sigutė Borščienė prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 18 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorė skunde nurodo:

4.1. Apeliacinės instancijos teismas, neatlikęs įrodymų tyrimo, išsamiai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė A. K. ir D. K. parodymams, atsietai nuo kitų bylos įrodymų vertino nukentėjusiosios S. K. parodymus, todėl neatsakė į esminį prokurorės apeliacinio skundo argumentą dėl nukentėjusiosios parodymų patikimumo ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 2 ir 5 dalių, 324 straipsnio 6 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatų pažeidimus, kurie sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

4.2. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai neištyrė nukentėjusiosios padarytos nuotraukos, kurioje užfiksuotas jai padarytas lūpos sužalojimas, ir nepagrįstai šios nuotraukos nepripažino įrodymu, dėl to pažeidė BPK 20 straipsnio 2 dalį.

4.3. Teismas tinkamai nepatikrino A ir D. K. versijos dėl sužalojimo ant nukentėjusiosios lūpos atsiradimo aplinkybių, t. y. kad tai galėjo būti lūpų pūslelinės pasekmė. Teismas D. K. ir A. K. versijai patikrinti neišreikalavo nukentėjusiosios medicininių dokumentų, nesprendė dėl mediko (dermatologo), kaip specialisto, apklausos reikalingumo teisme.

4.4. Teismas nepagrįstai nesirėmė teismo psichologijos-psichiatrijos ekspertizės akto išvadomis bei eksperčių teisme duotais paaiškinimais dėl nukentėjusiosios pasakojimų objektyvumo ir patikimumo.

4.5. Teisme nebuvo apklausti liudytojai N. Š., kurią nukentėjusioji nurodė kaip asmenį, tiesiogiai mačiusį A. K. smurtinius veiksmus (smaugimą), ir L. V., kurio apklausą teisme pirmosios instancijos teismas pripažino būtina.

4.6. Teismas kitų bylos įrodymų kontekste neįvertino: 2017 m. spalio 9 d. (duomenys neskelbtini) rašte pateiktų duomenų apie A. K. anksčiau naudotą smurtą prieš S. K., ikiteisminio tyrimo metu duotų V. Š. parodymų apie jai iš D. K. pasakojimų žinomas A. K. smurtavimo aplinkybes, liudytojų G. M. ir L. V. ikiteisminio tyrimo metu bei liudytojos R. R. teisme duotų parodymų apie jiems iš nukentėjusiosios pasakojimų žinomas smurto prieš ją naudojimo aplinkybes. Teismas nevertino nukentėjusiosios parodymų kartu su liudytojos I. K. (A. K. (duomenys neskelbtini)) ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais – ši liudytoja, be kita ko, parodė ir apie netinkamą tėvų elgesį su (duomenys neskelbtini). Kasatorė pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, aptardamas liudytojos I. K. parodymus, nurodė aplinkybę, kad ši liudytoja netiki nukentėjusiosios parodymais, kad jos sūnus galėjo taip pasielgti, kuri nėra užfiksuota liudytojos apklausos protokoluose.

4.7. Kasatorės nuomone, bylos įrodymų visuma patvirtina, kad A. K. ir D. K. sistemingai naudojo fizinį ir psichinį smurtą prieš S. K. ir tokiais tyčiniais veiksmais padarė S. K. nesunkų psichikos sveikatos sutrikdymą, todėl A. K. ir D. K. įvykdytos nusikalstamos veikos kvalifikuotinos pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir 163 straipsnį, t. y. taip, kaip nurodyta kaltinamajame akte.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Šiaulių apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiosios prokurorės Sigutės Borščienės kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimo

6. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė A. K. ir D. K. parodymams ir tinkamai nepatikrino nukentėjusiosios parodymų patikimumo (nepaklausė teisme liudytojų L. V. ir N. Š.), netinkamai vertino liudytojų V. Š., G. M., I. K. parodymus, nepagrįstai nesirėmė teismo psichologijos-psichiatrijos ekspertizės akto išvadomis ir eksperčių paaiškinimais, nepagrįstai nepripažino nukentėjusiosios pateiktos fotonuotraukos įrodymu, dėl to padarė esminius BPK 20 straipsnio 2 ir 5 dalių pažeidimus, sukliudžiusius išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Tokie kasatorės teiginiai nepagrįsti.

7. BPK 20 straipsnio 2 dalies (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla) ir 5 dalies (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

8. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017 ir kt.).

9. Iš skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad nė vienam iš byloje esančių įrodymų nebuvo suteikta išskirtinė įrodomoji reikšmė. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai išanalizavo visus, tiek nuteistąją ir išteisintąjį kaltinančius, tiek ir juos teisinančius, bylos įrodymus ir savo išvadas pagrindė byloje surinktų bei teisme ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma.

10. Nukentėjusiosios S. K. parodymų apie jos patirtą tėvų smurtą patikimumas buvo patikrintas sugretinant jos parodymus ne tik su kasaciniame skunde nurodomais liudytojų G. M. (duomenys neskelbtini), L. V. (duomenys neskelbtini), V. Š. (duomenys neskelbtini), I. K. (duomenys neskelbtini) parodymais, bet ir su liudytojų S. K. (duomenys neskelbtini), T. K. ir D. Č. (duomenys neskelbtini), G. B. (duomenys neskelbtini), K. J. ir A. L. (duomenys neskelbtini) parodymais, rašytine bylos medžiaga, kurią pateikė ugdymo mokyklos, vaikų globos namai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtų įrodymų visumą, padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nėra tiesioginių įrodymų, patvirtinančių nukentėjusiosios parodymus apie jos tėvų prieš ją ilgą laiką sistemingai naudojamą fizinį ir psichologinį smurtą.

11. Iš tiesų teisme nebuvo apklaustas liudytojas L. V., tačiau šis liudytojas buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal teismų praktiką asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo) parodymai pripažįstami įrodymais tuo atveju, kai jie gauti nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos ir yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-461/2011, 2K-545/2012, 2K-261-648/2016 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojo L. V. parodymus, nutarties 10 punkte pateikė aiškius ir objektyviomis aplinkybėmis pagrįstus argumentus, kodėl pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad liudytojo L. V. parodymai nepripažintini patikimais (parodymai nenuoseklūs ir prieštaringi, jų nepatvirtina kiti byloje esantys duomenys; liudytojas galimai suinteresuotas duoti nukentėjusiajai palankius parodymus). Kasaciniame skunde nenurodoma aplinkybių, kurios paneigtų žemesnių instancijų teismų pateiktą liudytojo L. V. parodymų vertinimą, kartu patvirtintų BPK 20 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą.

12. Teisme nebuvo apklausta ir kasaciniame skunde nurodoma nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) N. Š., kurią nukentėjusioji nurodė kaip asmenį, (tiksliai nenustatytu laiku) galimai pro langą mačiusį jos tėvo prieš ją panaudotą smurtą (smaugimo veiksmą). Tačiau pirmosios instancijos teisme kaip liudytoja buvo apklausta N. Š. (duomenys neskelbtini) G. B., kuri parodė, kad jos (duomenys neskelbtini) bendravo su A. ir D. K. vaikais, tačiau iš (duomenys neskelbtini) nėra girdėjusi, jog A. ir D. K. būtų skriaudę nukentėjusiąją. Be to, ji ir pati bendravo su nukentėjusiąja, tačiau S. K. niekada nesiskundė dėl tėvų blogo elgesio, nematė ant jos kūno sužalojimų (4 t., b. l. 145–146). Tokie bylos duomenys suteikia pagrindą daryti išvadą, kad (duomenys neskelbtini) N. Š. apklausa, atsižvelgiant į visumą byloje surinktų įrodymų, nėra teisiškai reikšminga.

13. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas netinkamu įrodymu nuketėjusiosios darytą telefonu fotonuotrauką, kurioje, anot nukentėjusiosios, matyti jai praskelta lūpa, BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidė. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiosios daryta fotonuotrauka redaguota (2 t., b. l. 86). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyrius pateikė informaciją, kad gyvų asmenų tyrimai vien tik iš fotonuotraukų, kuriose matomi galimi sužalojimai, neatliekami (2 t., b. l. 92). Liudytojų, kurie patvirtintų matę nukentėjusiosios tėvo fizinį smurtą prieš ją, byloje nenustatyta. Tokie bylos duomenys leido apeliacinės instancijos teismui nepripažinti įrodymu nukentėjusiosios pateiktos fotonuotraukos.

14. Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai pripažino, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės aktu ir ekspertizę atlikusių eksperčių paaiškinimais dėl nukentėjusiajai padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, nurodydamas, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad D. K. ir A. K. sistemingai ilgą laiką piktnaudžiavo tėvų teisėmis ir pareigomis. Toks ekspertizės išvadų ir ją pateikusių eksperčių paaiškinimų vertinimas kartu su kitais bylos įrodymais atliktas nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų ir atitinka teismų praktiką, kurioje išaiškinta, kad specialisto (ekspertų) išvados įrodinėjant bylai reikšmingas aplinkybes yra tik vienas iš įrodymų, kuris vertinamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir negali būti vertinamas atskirai nuo kitų bylos duomenų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2/2005, 2K-277/2013, 2K-484/2013, 2K-537-303/2015 ir kt.).

15. Taigi, patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas bylos duomenis įrodymais, juos vertindamas ir jais grįsdamas išvadas, laikėsi BPK 20 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių ir jų nepažeidė.

Dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme

16. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, neatlikęs įrodymų tyrimo, pažeidė BPK 324 straipsnio 6 dalies nuostatas, o neatsakęs į esminį prokurorės apeliacinio skundo argumentą dėl nukentėjusiosios parodymų patikimumo, esmingai pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatas. Šie kasatorės teiginiai taip pat nepagrįsti.

17. BPK nenustatyta, jog, proceso dalyviams abejojant pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų tyrimu, tirti įrodymus apeliacinės instancijos teisme privaloma (BPK 324 straipsnio 6 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, teismo posėdyje privalo atlikti įrodymų tyrimą tik tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai (pvz., neištyrė esminių bylos aplinkybių, nepašalino prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-142/2012, 2K-148/2014 ir kt.). Tokią pareigą šis teismas turi net ir tais atvejais, kai niekas iš proceso dalyvių tokių prašymų nereiškia. Ir priešingai, tais atvejais, kai nėra jokio pagrindo manyti, kad pakartotinis pirmosios instancijos teismo tirtų įrodymų ar naujų įrodymų ištyrimas leistų nustatyti byloje dar nenustatytas aplinkybes ar leistų daryti kitas išvadas dėl bylai išspręsti reikšmingų aplinkybių, įrodymų tyrimas neturi būti atliekamas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-507/2016).

18. Iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo turinio matyti, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje, nenustačius aplinkybių, dėl kurių byloje būtina atlikti papildomą ar pakartotinį įrodymų tyrimą, įrodymų tyrimas nebuvo atliekamas. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tokio prašymo nereiškė nei prokuroras, nei kiti proceso dalyviai (5 t., b. l. 15). Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šios instancijos teismas, priešingai nei teigia kasatorė, pagrįstai neatliko įrodymų tyrimo ir BPK 324 straipsnio 6 dalies nuostatų nepažeidė.

19. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, o baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) išdėsto motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-10-976/2016 ir kt.). Taigi apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-746/2016).

20. Kasatorės kasacine tvarka skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys rodo, kad į esminius prokurorės apeliacinio skundo argumentus, susijusius su įrodymų vertinimu ir baudžiamojo įstatymo taikymu, yra atsakyta, todėl BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio reikalavimai nebuvo pažeisti.

21. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas esminių BPK pažeidimų nepadarė, todėl pagrindo naikinti skundžiamą nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti apeliacine tvarka, kaip to prašo kasatorė, nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiosios prokurorės Sigutės Borščienės kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Pranas Kuconis

Rima Ažubalytė

Daiva Pranytė-Zalieckienė