Legislator Case Law & Legislation
e3ba92fd-cba0-415b-be28-6512e02260d0 AI generated

Court dismissed appeal in inheritance dispute, upholding lower court's invalidation of 2012 will due to lack of testamentary capacity evidence.

Case Number e3ba92fd-cba0-415b-be28-6512e02260d0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The Court of Appeal dismissed the appellant's request to invalidate a 2012 will, upholding the first-instance judgment that declared the document void. The appellant argued the testator lacked capacity due to her son's death and poor health, while the testator's heirs contended no medical or legal criteria supported such a claim. The court found the first-instance court correctly applied evidence rules and noted the appellant's arguments lacked factual basis to overturn the decision.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas; 331 straipsnis: Teismas gali atmesti apeliacinį skundą, jei pirmosios instancijos teismas teisingai išnagrinėjo bylą ir tinkamai taikė teisės normas.

Keywords

AI generated
testamentary capacity will invalidation inheritance dispute evidence rules appeal dismissal

Cited Legislation

AI generated
CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas
Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
CPK 331 straipsnis
CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas
CPK 89 straipsnis
CPK 91 straipsnis
CPK 93 straipsnio 1 dalis
IeÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmetus, jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-976-413/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17524-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.3; 2.5.4.1; 3.3.1.14, 3.3.1.18.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 3 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albinos Rimdeikaitės ir ArÅ«no Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Å .

T. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-210-717/2016 pagal ieÅ¡kovo Å . T. ieÅ¡kinį atsakovams S. B., V. T., tretiesiems asmenims P. T., B. T. ir Kauno 27-jo notarų biuro notarei M. Č. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu. Teisėjų kolegija n u s t a t ė:Ginčo esmė Byloje kilo ginčas dėl materialiosios ir proceso teisės normų, reglamentuojančių testamento pripažinimÄ negaliojančiu bei įrodymų vertinimo taisykles, aiÅ¡kinimo ir taikymo.2015 m. gegužės 15 d. mirė testatorė E. T., kuri iki mirties buvo sudariusi tris oficialius testamentus: 1) 2003 m. balandžio 3 d. testamentu, notarinio registro Nr. 2295, jai nuosavybės teise priklausančius du žemės sklypus lygiomis dalimis paliko savo sÅ«nums V.

T. (atsakovui) ir B. T. (ieÅ¡kovo tėvui) bei savo vaikaičiui (atsakovui ir testatorės dukters J. B. sÅ«nui) S. B.; 2) 2005 m. lapkričio 15 d. testamentu, notarinio registro Nr. 6099, papildė pirmÄ jį testamentÄ kitu testatorei nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu, paveldėtojais nurodydama tuos pačius asmenis; 3) 2012 m. gegužės 22 d. testamentu, patvirtintu trečiojo asmens notarės M. Č., notarinio registro Nr. MČ – 1907, iÅ¡ paveldėtojų sÄ raÅ¡o iÅ¡braukė velionį savo sÅ«nų B.

T., mirusį 2012 m. vasario 6 d. IeÅ¡kovas Å . T. kreipėsi į teismÄ , ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas CK 1.89 straipsnio pagrindu pripažinti negaliojančiu E. T. 2012 m. gegužės 22 d. sudarytÄ testamentÄ . Nurodė, kad ieÅ¡kovas, atsakovas S. B. ir tretieji asmenys P. ir B. T. yra palikėjos E. T. anÅ«kai, o atsakovas V. T. – jos sÅ«nus. Anot ieÅ¡kovo, ginčijamu testamentu paÅ¡alinus iÅ¡ paveldėtojų sÄ raÅ¡o ieÅ¡kovo tėvÄ , ieÅ¡kovas neteko teisės į senelės turtÄ po jos mirties.

IeÅ¡kovo nuomone, pakeisdama 2012 m. gegužės 22 d. testamentÄ testatorė nesuprato savo veiksmų esmės, nes patyrė didelius iÅ¡gyvenimus po sÅ«naus Benjamino mirties, t. y. ji negalėjo gera valia atimti paveldėjimo galimybės ieÅ¡kovui ir jo broliams, nes visÄ laikÄ jų santykiai buvo geri. Nurodė, kad nuo 2000 metų ieÅ¡kovas gyveno JAV, tačiau atvykęs į LietuvÄ visada aplankydavo senelę, atveždavo jai dovanų. Jie taip pat bendravo telefonu.Tretieji asmenys Å . T. ir B. T. prašė ieÅ¡kinį tenkinti.Atsakovai S. B. ir V.

T. prašė ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovai nurodė, kad 2012 m. gegužės 22 d. testamentas buvo pakeistas testatorės laisva valia, jai sužinojus, kad 2012 m. vasario 6 d. sÅ«naus B. T. sutuoktinė (ieÅ¡kovo motina) atsisakė iÅ¡kviesti jam greitÄ jÄ medicininę pagalbÄ , dėl ko B. T. iÅ¡tiko insultas ir dėl laiku nesuteiktos medicininės pagalbos jis mirė. Todėl testatorė atėmė galimybę paveldėti jos turtÄ B. T. vaikams. Pažymėjo, kad nors testatorei ginčijamo testamento sudarymo metu buvo 89 metai, ji buvo geros sveikatos, nevartojo jokių stiprių psichikÄ veikiančių vaistų.

Trečiasis asmuo notarė M. Č. prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad 2012 m. gegužės 22 d. testamentas buvo parengtas pagal E. T. praÅ¡ymÄ . Pažymėjo, kad tvirtindama testamentÄ ji buvo visiÅ¡kai įsitikinusi testatorės veiksnumu bei aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta jos valia, tarp vidinės testatorės valios ir jos iÅ¡reiÅ¡kimo nebuvo jokių prieÅ¡taravimų. Norėdama įsitikinti testatorės veiksnumu, notarė užklausė Centrinės hipotekos įstaigos Neveiksnių ir ribotai Veiksnių asmenų registrÄ .

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė atsakovams S. B. ir V. T. iÅ¡ ieÅ¡kovo Å . T. 400 Eur advokato atstovavimo iÅ¡laidų ir 25,12 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.Priimdamas sprendimÄ , teismas vadovavosi byloje paskirtos testatorės pomirtinės teismo psichiatrinės – psichologinės ekspertizės aktu, iÅ¡ kurio iÅ¡vadų nustatė, kad E. T. ginčijamo 2012 m. gegužės 22 d. testamento sudarymo metu buvo veiksni ir suprato savo veiksmų esmę bei galėjo juos valdyti.

Teismas, kaip ir ekspertizę atlikę ekspertai, pirmenybę teikė medicininiams įraÅ¡ams, specialistų apie asmens psichinę bÅ«klę vertinimams. IeÅ¡kovo liudytojų parodymus teismas vertino kritiÅ¡kai, pažymėdamas, kad jie su testatore bendravo epizodiÅ¡kai, o kai kurie liudytojai – gerokai prieÅ¡ testamento pakeitimÄ , todėl negalėjo objektyviai įvertinti testatorės psichinės bÅ«klės testamento sudarymo metu. Objektyviais teismas pripažino notarės atsiliepime į ieÅ¡kinį pateiktus paaiÅ¡kinimus.

Ä®vertinęs įrodymų visetÄ , teismas konstatavo, kad pakeisdama 2012 m. gegužės 22 d. testamentÄ ir iÅ¡ jo iÅ¡braukdama savo velionį sÅ«nų B. T., tai testatorė padarė sÄ moningai, viskÄ apgalvojusi ir pasvėrusi, iÅ¡reikÅ¡dama savo tikrÄ jÄ valiÄ . Kadangi į bylÄ nebuvo pateikta įrodymų, leidžiančių abejoti E. T. psichine bÅ«sena arba jos neveiksnumu, teismas atmetė ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ . Atmetęs ieÅ¡kinį, teismas priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovams atstovavimo iÅ¡laidas bei iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 96, 98 straipsniai).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas Å . T. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Atsisakydamas paskirti byloje papildomÄ teismo psichiatrinę ekspertizę, teismas nesudarė galimybių ieÅ¡kovui įrodyti aplinkybės, jog testatorė E. T., mirusi 2015 m. gegužės 15 d., sudarydama 2012 m. gegužės 22 d. testamentÄ dėl didelio susijaudinimo ir iÅ¡gyvenimų, kuriuos sÄ lygojo jos sÅ«naus B.

T., (duomenys neskelbtini) mirtis, nors ir bÅ«dama veiksni, nesuprato savo veiksmų reikÅ¡mės ir negalėjo jų valdyti. Pažymėjo, kad vienas iÅ¡ teismo suformuotų ir ekspertui pateiktų klausimų – nustatyti, ar po sÅ«naus B. T. mirties (duomenys neskelbtini) E. T. galėjo patirti tokį susijaudinimÄ bei iÅ¡gyvenimus, dėl kurių ji nesuprato savo veiksmų reikÅ¡mės 2012 m. gegužės 22 d. testamento sudarymo metu. Tačiau ekspertizės akte ekspertai konkretaus atsakymo į teismo nutartimi suformuotÄ klausimÄ nepateikė; teismo posėdžio metu (2016-11-14) apklausiant psichologę ekspertę V.

K., pastaroji nurodė, kad atliekant ekspertizę tokios bÅ«senos kaip didelis susijaudinimas bei iÅ¡gyvenimai atskirai tirtos nebuvo. IÅ¡ to seka, kad ekspertizės metu nebuvo vertinamos aplinkybės, sudarančios ieÅ¡kinio pagrindÄ , taip užketant keliÄ ieÅ¡kovui tinkamai pagrįsti savo ieÅ¡kinį. Be to, teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo iniciatyva apklausus ekspertus, Å¡ie objektyviai negalėjo paÅ¡alinti ekspertizės akto netikslumų. Visa tai sÄ lygojo skundžiamo sprendimo neiÅ¡samumÄ bei jo nepagrįstumÄ .Pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , neiÅ¡sprendė permokos, atsiradusios ieÅ¡kovui sumokant avansinį mokėjimÄ už byloje atliktÄ ekspertizę, grÄ Å¾inimo klausimo.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo P. T. su skundu sutiko.

Jo nuomone, teismas tinkamai neiÅ¡tyrė visų bylos aplinkybių, ekspertizės iÅ¡vada neiÅ¡sami, joje nebuvo tirti klausimai, susiję su testatorės bÅ«sena, atsiradusia po tėvo mirties. Nurodė, kad po tėvo B. T. mirties jo palikimÄ priėmė K. T.. N. P. T., nei jo broliai palikimo po tėvo mirties nepriėmė. Anot trečiojo asmens, panaikinus ginčijamÄ testamentÄ , liktų galioti 2005 m. lapkričio 5 d. sudarytas testamentas, į kurį buvo įtrauktas jo miręs tėvas kaip paveldėtojas ir kurio teisių perėmėja ir paveldėtoja, priėmusi palikimÄ po jo mirties, yra tik K.

T., nors į nagrinėjamÄ bylÄ ji nebuvo įtraukta. Tokiu bÅ«du teismo sprendimas turi bÅ«ti pripažintas negaliojančiu vadovaujantis absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovai V. T. ir S. B. praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti, Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsakovų vertinimu, teismas atskleidė bylos esmę, priėmė pagrįstÄ , motyvuotÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , kurį panaikinti, remiantis ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo.

Pažymi, kad atlikus teismo psichiatrijos ekspertizę ir ieÅ¡kovo atstovei nurodžius, kad ekspertizės akte nepilnai atsakyta į pirmÄ jį klausimÄ : „1. Ar po sÅ«naus B. T. mirties (duomenys neskelbtini) E. T. (testatorė) galėjo patirti tokį susijaudinimÄ bei iÅ¡gyvenimus, dėl kurių ji nesuprato savo veiksmų reikÅ¡mės 2012-05-22 testamento sudarymo metu?“, teismas ieÅ¡kovo atstovės praÅ¡ymÄ tenkino ir apklausė ekspertizę atlikusius ekspertus teismo posėdyje, kurie patvirtino ekspertizės akte nurodytas iÅ¡vadas ir dėl atsakymo į pirmÄ jį klausimÄ paaiÅ¡kino, kad testatorės susijaudinimas ir iÅ¡gyvenimai neperaugo į psichikos sutrikimus, dėl kurių testatorė sudarydama testamentÄ bÅ«tų nesupratusi savo veiksmų reikÅ¡mės ir negalėjusi jų valdyti.

Tokiu bÅ«du teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl pakartotinės ekspertizės paskyrimo. Pažymi, kad net praėjus metams po ginčijamo testamento sudarymo, testatorės medicininėje dokumentacijoje nėra jokių duomenų, kad ji bÅ«tų turėjusi kokių nors psichikos sveikatos sutrikimų ar susirgimų, kad ji kada nors bÅ«tų vartojusi vaistus, kuriais gydomi psichikos sveikatos sutrikimai ar bÅ«senos, galinčios juos lemti. Byloje apklausti liudytojai skirtingai įvardijo testatorės susijaudinimo ir iÅ¡gyvenimų mastÄ laidotuvių metu, tačiau iÅ¡ esmės visi liudytojai patvirtino apie natÅ«raliai aplinkybių sÄ lygotÄ trumpalaikę testatorės bÅ«senÄ po sÅ«naus mirties – susijaudinimÄ ir iÅ¡gyvenimus, tačiau nei vienas iÅ¡ nenurodė, kad jie (iÅ¡gyvenimai) tęsėsi iki ginčijamo testamento sudarymo ir sÄ lygojo testatorės psichikos sveikatos sutrikimus. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ notarė M.

Č. prašė priimti sprendimÄ teismo nuožiÅ«ra. Anot notarės, ieÅ¡kovo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, jo argumentai prieÅ¡tarauja bylos įrodymams. Byloje surinkti įrodymai (ekspertizės iÅ¡vados, ekspertų parodymai), kiti įrodymai (medicinini dokumentai) patvirtina, kad testatorė testamento sudarymo metu buvo visiÅ¡kai veiksni, suprato savo veiksmus, jų pasekmes, emocinė bÅ«klė po sÅ«naus mirties neperaugo į tokiÄ bÅ«senÄ , kuri bÅ«tų galėjus sÄ lygoti jos neveiksnumÄ ar negalėjimÄ suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės. Testamento sudarymo metu E. T. nebuvo įtakojama kitų asmenų.

Testamentas buvo sudarytas laikantis įstatymų nustatytos tvarkos. Tvirtindama E. T. testamentÄ , notarė įsitikino testatorės veiksnumu bei aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta jos valia, testamentÄ testatorė pasirašė notaro kabinete ir notaro akivaizdoje. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Dėl pakartotinės ekspertizės skyrimoIeÅ¡kovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė patenkinti jo praÅ¡ymÄ paskirti byloje papildomÄ ekspertizę.

CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iÅ¡siaiÅ¡kinti nagrinėjant bylÄ kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertÄ arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Prireikus gali bÅ«ti skiriami keli ekspertai ar ekspertų komisija. Tiek apeliantas, prašęs paskirti byloje pomirtinę psichiatrijos ekspertizę, tiek kiti byloje dalyvaujantys asmenys turėjo galimybę klausimus ekspertui užduoti ir raÅ¡tu, ir žodžiu teismo posėdyje, nes ekspertai savo iÅ¡vadas teikė ne tik ekspertizės akte, bet paaiÅ¡kino jas žodžiu teismo posėdyje, atsakė į Å¡alių klausimus (t. 1, b. l. 76, 90-91, 10-109, 110-112, 127-130, 164-165, 179-180).                                                                                                                                                              Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismo paskirtas ekspertas tam tikra prasme tampa kvaziarbitru, nuo kurio iÅ¡vados didele dalimi priklauso bylos baigtis.

Atsižvelgiant į tai, eksperto skyrimo procedÅ«ra civilinėse bylose turi atitikti esminius civilinio proceso principus, be kita ko, garantuojančius Å¡alių lygiateisiÅ¡kumÄ (CPK 17 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017). Nagrinėjamos bylos atveju nenustatyta ir tarp Å¡alių nekilo ginčo dėl ekspertų kandidatÅ«ros, dėl klausimų suformulavimo ekspertams ir pan. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ekspertizės akto įrodomosios reikÅ¡mės bei eksperto iÅ¡vadų patikimumo vertinimas, papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo byloje poreikis yra bÅ«tent teismo diskrecijos teisė.

Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad minėta diskrecijos teise pirmosios instancijos teismas pasinaudojo tinkamai, laikydamasis civilinio proceso įstatymo normų, o atmesdamas apelianto praÅ¡ymÄ dėl papildomos ekspertizės paskyrimo byloje, įvertinus tai, kad apeliantui buvo suteikta teisė pateikti į teismo posėdį iÅ¡kviestiems ekspertams klausimus dėl jų atliktos ekspertizės tiek raÅ¡tu, tiek ir žodžiu, Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principo nepažeidė (t. 2, b. l. 6-7). Dėl įrodymų vertinimo taisyklių aiÅ¡kinimo ir taikymo 20.

Ä®rodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika suformuota ir iÅ¡plėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016; kt.). 21. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi bÅ«ti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju.

Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, jog įrodymai neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ . Ä®vertinant keletÄ Ä¯rodymų, lemia ne tik kiekvieno iÅ¡ įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieÅ¡taravimų tarp jų, ar Å¡alutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklÅ«s yra Å¡alutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008; kt.).

22. Sprendžiant ieÅ¡kovo pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumÄ buvo svarbu nustatyti, ar ginčijamo testamento sudarymo metu testatorė galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, kurių nustatymo tokio pobÅ«džio bylose (dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu) taisyklės suformuluotos kasacinio teismo praktikoje, t. y.

1) vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikÅ¡minga tai, ar sandorio Å¡alis suprato savo veiksmų reikÅ¡mę, ar pati sÄ moningai suformavo savo valiÄ ir jÄ autentiÅ¡kai iÅ¡reiÅ¡kė;

2) testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant pačios sandorio šalies, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie sandorio šalies sveikatos būklę;

3) teismai, nagrinėdami ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės, turi atsižvelgti į duomenis apie Å¡io asmens bÅ«senÄ sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumÄ ar žalingumÄ , pagrįstumÄ ir kt.);

4) asmens bÅ«senÄ , kaip juridinį faktÄ , gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrÄ asmens bÅ«senÄ sandorio sudarymo metu, t. y. turi bÅ«ti nustatyta medicininių ir juridinių kriterijų sutaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje civilinėje byloje 3K-3-190/2013, 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-611/2015). 23. Taigi ekspertizės aktas yra vienas iÅ¡ įrodymų, kurį teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto iÅ¡vados turi susiformuoti visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡tyrus visus byloje esančius įrodymus.

Turi bÅ«ti įvertinami įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir iÅ¡vadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimÄ atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumÄ , detalumÄ , iÅ¡samumÄ , patikimumÄ , prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindÄ eksperto iÅ¡vadÄ vertinti patikimu įrodymu arba prieÅ¡ingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto iÅ¡vados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-190/2013).

Tačiau pagrindinis kriterijus, kuriuo remiantis sandoris pripažįstamas negaliojančiu, kai jį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės, yra medicininių ir juridinių kriterijų sutaptis.24.              Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčijamÄ sandorį (testamentÄ ) tvirtino valstybės įgaliotas asmuo – notaras, kuris savo paaiÅ¡kinimuose aiÅ¡kiai nurodė, kad testamento sudarymo metu testatorė E. T. nebuvo įtakojama kitų asmenų, testamentas buvo parengtas jos pačios praÅ¡ymu, notarė galėjo laisvai bendrauti su testatore, pastaroji patvirtino, kad supranta savo veiksmus ir testamente iÅ¡reikÅ¡tÄ tikrÄ jÄ valiÄ (t. 1, b. l. 44-46).

Minėtas aplinkybes iÅ¡ esmės patvirtina atsakovų liudytojų V. M., O. G., V. Z., Å . M. ir S. N. paaiÅ¡kinimai teisme ir sudaro pagrindÄ nesivadovauti ieÅ¡kovo liudytojų A. B. S., S. P., A. S., N. S., V. P. paaiÅ¡kinimais, kadangi, kaip teisingai nurodė atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovo paminėti liudytojai nurodė aplinkybes, susijusias su testatorės sveikatos bÅ«kle B. T. laidotuvių metu, tačiau nepaaiÅ¡kino bylai svarbių aplinkybių, susijusių su testatorės sveikatos bÅ«klė praėjus beveik 3,5 mėn. po B.

T. mirties, t. y. ginčijamo testamento sudarymo metu. Atsižvelgiant į tai, kad juridinį testatorės veiksnumo kriterijų patvirtina ir medicininis kriterijus, t. y. eksperto iÅ¡vada, kurioje duodama vienareikÅ¡mė iÅ¡vada apie testatorės gebėjimÄ sudarant ginčijamÄ sandorį suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę ir juos valdyti, teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptariamu ginčo atveju nėra nei medicininių, nei juridinių kriterijų sutapties, dėl ko 2012 m. gegužės 22 d. testamentÄ bÅ«tų galima pripažinti negaliojančiu. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų25.

Apeliantas nurodo, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas negrÄ Å¾ino ieÅ¡kovui avanso permokos už ekspertizės atlikimÄ . IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad už ekspertizės atlikimÄ ieÅ¡kovas sumokėjo į teismo depozitinę sÄ skaitÄ 500 Eur dydžio avansÄ (t. 1, b. l. 105-106). Ekspertizė kainavo 386,50 Eur (t. 1, b. l. 148). Pažymėtina, kad ieÅ¡kovui neužkertamas kelias praÅ¡yti pirmosios instancijos teismÄ grÄ Å¾inti įmokos permokÄ vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 89, 91 straipsnių nuostatomis, Å¡i aplinkybė teismo sprendimo teisėtumui teisinės reikÅ¡mės neturi, todėl panaikinti teismo sprendimÄ paminėtu argumentu nėra pagrindo.26.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo P. T. nurodo, kad į bylos nagrinėjimÄ nebuvo įtraukta jo motina K. T., kuri yra vienintelė testatorės mirusio sÅ«naus B. T. įpėdinė, dėl ko egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Absoliučius teismo sprendimo negaliojimo pagrindus reglamentuoja specialiosios proceso teisės normos (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys). Trečiasis asmuo tokio teisinio pagrindo nenurodė, tačiau iÅ¡ atsiliepimo argumentų turinio galima spręsti, kad tai galėtų bÅ«ti CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, kuomet teismo sprendimas pripažįstamas absoliučiai negaliojančiu tuo atveju, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytu pagrindu teismo sprendimas negali bÅ«ti panaikintas, kadangi nenustatyta Å¡ios teisės normos taikymui bÅ«tina juridinių faktų sudėtis, kitaip tariant, teismas savo sprendime nenusprendė nei dėl K. T. teisių, nei dėl jos pareigų. 27. Apibendrinant tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ teisingai, tinkamai taikė materialinės teisės normas, reguliuojančias ginčo teisinį santykį, nepažeidė įrodinėjimo taisyklių, todėl panaikinti ar pakeisti teismo sprendimÄ apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28. IeÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmetus, jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kiti asmenys dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo praÅ¡ymų nepareiÅ¡kė.Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                                                                 Gintautas Koriaginas Albina Rimdeikaitė ArÅ«nas Rudzinskas