Court dismissed appeal in inheritance dispute, upholding lower court's invalidation of 2012 will due to lack of testamentary capacity evidence.
Legislator summary
AI generatedThe Court of Appeal dismissed the appellant's request to invalidate a 2012 will, upholding the first-instance judgment that declared the document void. The appellant argued the testator lacked capacity due to her son's death and poor health, while the testator's heirs contended no medical or legal criteria supported such a claim. The court found the first-instance court correctly applied evidence rules and noted the appellant's arguments lacked factual basis to overturn the decision.
Legislator headnote
AI generatedLietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas; 331 straipsnis: Teismas gali atmesti apeliacinį skundą, jei pirmosios instancijos teismas teisingai išnagrinėjo bylą ir tinkamai taikė teisės normas.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedFull text
CivilinÄ byla Nr. 2A-976-413/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17524-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.3; 2.5.4.1; 3.3.1.14, 3.3.1.18.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 3 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas), Albinos RimdeikaitÄs ir ArÅ«no Rudzinsko, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovo Å .
T. apeliacinį skundÄ dÄl Kauno apylinkÄs teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinÄje byloje Nr. 2-210-717/2016 pagal ieÅ¡kovo Å . T. ieÅ¡kinį atsakovams S. B., V. T., tretiesiems asmenims P. T., B. T. ir Kauno 27-jo notarų biuro notarei M. Ä. dÄl testamento pripažinimo negaliojanÄiu. TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä:GinÄo esmÄ Byloje kilo ginÄas dÄl materialiosios ir proceso teisÄs normų, reglamentuojanÄių testamento pripažinimÄ negaliojanÄiu bei įrodymų vertinimo taisykles, aiÅ¡kinimo ir taikymo.2015 m. gegužÄs 15 d. mirÄ testatorÄ E. T., kuri iki mirties buvo sudariusi tris oficialius testamentus: 1) 2003 m. balandžio 3 d. testamentu, notarinio registro Nr. 2295, jai nuosavybÄs teise priklausanÄius du žemÄs sklypus lygiomis dalimis paliko savo sÅ«nums V.
T. (atsakovui) ir B. T. (ieÅ¡kovo tÄvui) bei savo vaikaiÄiui (atsakovui ir testatorÄs dukters J. B. sÅ«nui) S. B.; 2) 2005 m. lapkriÄio 15 d. testamentu, notarinio registro Nr. 6099, papildÄ pirmÄ jį testamentÄ kitu testatorei nuosavybÄs teise priklausanÄiu nekilnojamuoju turtu, paveldÄtojais nurodydama tuos paÄius asmenis; 3) 2012 m. gegužÄs 22 d. testamentu, patvirtintu treÄiojo asmens notarÄs M. Ä., notarinio registro Nr. MÄ â 1907, iÅ¡ paveldÄtojų sÄ raÅ¡o iÅ¡braukÄ velionį savo sÅ«nų B.
T., mirusį 2012 m. vasario 6 d. IeÅ¡kovas Å . T. kreipÄsi į teismÄ , ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas CK 1.89 straipsnio pagrindu pripažinti negaliojanÄiu E. T. 2012 m. gegužÄs 22 d. sudarytÄ testamentÄ . NurodÄ, kad ieÅ¡kovas, atsakovas S. B. ir tretieji asmenys P. ir B. T. yra palikÄjos E. T. anÅ«kai, o atsakovas V. T. â jos sÅ«nus. Anot ieÅ¡kovo, ginÄijamu testamentu paÅ¡alinus iÅ¡ paveldÄtojų sÄ raÅ¡o ieÅ¡kovo tÄvÄ , ieÅ¡kovas neteko teisÄs į senelÄs turtÄ po jos mirties.
IeÅ¡kovo nuomone, pakeisdama 2012 m. gegužÄs 22 d. testamentÄ testatorÄ nesuprato savo veiksmų esmÄs, nes patyrÄ didelius iÅ¡gyvenimus po sÅ«naus Benjamino mirties, t. y. ji negalÄjo gera valia atimti paveldÄjimo galimybÄs ieÅ¡kovui ir jo broliams, nes visÄ laikÄ jų santykiai buvo geri. NurodÄ, kad nuo 2000 metų ieÅ¡kovas gyveno JAV, taÄiau atvykÄs į LietuvÄ visada aplankydavo senelÄ, atveždavo jai dovanų. Jie taip pat bendravo telefonu.Tretieji asmenys Å . T. ir B. T. praÅ¡Ä ieÅ¡kinį tenkinti.Atsakovai S. B. ir V.
T. praÅ¡Ä ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovai nurodÄ, kad 2012 m. gegužÄs 22 d. testamentas buvo pakeistas testatorÄs laisva valia, jai sužinojus, kad 2012 m. vasario 6 d. sÅ«naus B. T. sutuoktinÄ (ieÅ¡kovo motina) atsisakÄ iÅ¡kviesti jam greitÄ jÄ medicininÄ pagalbÄ , dÄl ko B. T. iÅ¡tiko insultas ir dÄl laiku nesuteiktos medicininÄs pagalbos jis mirÄ. TodÄl testatorÄ atÄmÄ galimybÄ paveldÄti jos turtÄ B. T. vaikams. PažymÄjo, kad nors testatorei ginÄijamo testamento sudarymo metu buvo 89 metai, ji buvo geros sveikatos, nevartojo jokių stiprių psichikÄ veikianÄių vaistų.
TreÄiasis asmuo notarÄ M. Ä. praÅ¡Ä ieÅ¡kinį atmesti. NurodÄ, kad 2012 m. gegužÄs 22 d. testamentas buvo parengtas pagal E. T. praÅ¡ymÄ . PažymÄjo, kad tvirtindama testamentÄ ji buvo visiÅ¡kai įsitikinusi testatorÄs veiksnumu bei aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta jos valia, tarp vidinÄs testatorÄs valios ir jos iÅ¡reiÅ¡kimo nebuvo jokių prieÅ¡taravimų. NorÄdama įsitikinti testatorÄs veiksnumu, notarÄ užklausÄ CentrinÄs hipotekos įstaigos Neveiksnių ir ribotai Veiksnių asmenų registrÄ .
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ Kauno apylinkÄs teismas 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetÄ, priteisÄ atsakovams S. B. ir V. T. iÅ¡ ieÅ¡kovo Å . T. 400 Eur advokato atstovavimo iÅ¡laidų ir 25,12 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.Priimdamas sprendimÄ , teismas vadovavosi byloje paskirtos testatorÄs pomirtinÄs teismo psichiatrinÄs â psichologinÄs ekspertizÄs aktu, iÅ¡ kurio iÅ¡vadų nustatÄ, kad E. T. ginÄijamo 2012 m. gegužÄs 22 d. testamento sudarymo metu buvo veiksni ir suprato savo veiksmų esmÄ bei galÄjo juos valdyti.
Teismas, kaip ir ekspertizÄ atlikÄ ekspertai, pirmenybÄ teikÄ medicininiams įraÅ¡ams, specialistų apie asmens psichinÄ bÅ«klÄ vertinimams. IeÅ¡kovo liudytojų parodymus teismas vertino kritiÅ¡kai, pažymÄdamas, kad jie su testatore bendravo epizodiÅ¡kai, o kai kurie liudytojai â gerokai prieÅ¡ testamento pakeitimÄ , todÄl negalÄjo objektyviai įvertinti testatorÄs psichinÄs bÅ«klÄs testamento sudarymo metu. Objektyviais teismas pripažino notarÄs atsiliepime į ieÅ¡kinį pateiktus paaiÅ¡kinimus.
Ä®vertinÄs įrodymų visetÄ , teismas konstatavo, kad pakeisdama 2012 m. gegužÄs 22 d. testamentÄ ir iÅ¡ jo iÅ¡braukdama savo velionį sÅ«nų B. T., tai testatorÄ padarÄ sÄ moningai, viskÄ apgalvojusi ir pasvÄrusi, iÅ¡reikÅ¡dama savo tikrÄ jÄ valiÄ . Kadangi į bylÄ nebuvo pateikta įrodymų, leidžianÄių abejoti E. T. psichine bÅ«sena arba jos neveiksnumu, teismas atmetÄ ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ . AtmetÄs ieÅ¡kinį, teismas priteisÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovams atstovavimo iÅ¡laidas bei iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 96, 98 straipsniai).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas Å . T. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkÄs teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Atsisakydamas paskirti byloje papildomÄ teismo psichiatrinÄ ekspertizÄ, teismas nesudarÄ galimybių ieÅ¡kovui įrodyti aplinkybÄs, jog testatorÄ E. T., mirusi 2015 m. gegužÄs 15 d., sudarydama 2012 m. gegužÄs 22 d. testamentÄ dÄl didelio susijaudinimo ir iÅ¡gyvenimų, kuriuos sÄ lygojo jos sÅ«naus B.
T., (duomenys neskelbtini) mirtis, nors ir bÅ«dama veiksni, nesuprato savo veiksmų reikÅ¡mÄs ir negalÄjo jų valdyti. PažymÄjo, kad vienas iÅ¡ teismo suformuotų ir ekspertui pateiktų klausimų â nustatyti, ar po sÅ«naus B. T. mirties (duomenys neskelbtini) E. T. galÄjo patirti tokį susijaudinimÄ bei iÅ¡gyvenimus, dÄl kurių ji nesuprato savo veiksmų reikÅ¡mÄs 2012 m. gegužÄs 22 d. testamento sudarymo metu. TaÄiau ekspertizÄs akte ekspertai konkretaus atsakymo į teismo nutartimi suformuotÄ klausimÄ nepateikÄ; teismo posÄdžio metu (2016-11-14) apklausiant psichologÄ ekspertÄ V.
K., pastaroji nurodÄ, kad atliekant ekspertizÄ tokios bÅ«senos kaip didelis susijaudinimas bei iÅ¡gyvenimai atskirai tirtos nebuvo. IÅ¡ to seka, kad ekspertizÄs metu nebuvo vertinamos aplinkybÄs, sudaranÄios ieÅ¡kinio pagrindÄ , taip užketant keliÄ ieÅ¡kovui tinkamai pagrįsti savo ieÅ¡kinį. Be to, teismo posÄdžio metu ieÅ¡kovo iniciatyva apklausus ekspertus, Å¡ie objektyviai negalÄjo paÅ¡alinti ekspertizÄs akto netikslumų. Visa tai sÄ lygojo skundžiamo sprendimo neiÅ¡samumÄ bei jo nepagrįstumÄ .Pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , neiÅ¡sprendÄ permokos, atsiradusios ieÅ¡kovui sumokant avansinį mokÄjimÄ už byloje atliktÄ ekspertizÄ, grÄ Å¾inimo klausimo.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ treÄiasis asmuo P. T. su skundu sutiko.
Jo nuomone, teismas tinkamai neiÅ¡tyrÄ visų bylos aplinkybių, ekspertizÄs iÅ¡vada neiÅ¡sami, joje nebuvo tirti klausimai, susijÄ su testatorÄs bÅ«sena, atsiradusia po tÄvo mirties. NurodÄ, kad po tÄvo B. T. mirties jo palikimÄ priÄmÄ K. T.. N. P. T., nei jo broliai palikimo po tÄvo mirties nepriÄmÄ. Anot treÄiojo asmens, panaikinus ginÄijamÄ testamentÄ , liktų galioti 2005 m. lapkriÄio 5 d. sudarytas testamentas, į kurį buvo įtrauktas jo mirÄs tÄvas kaip paveldÄtojas ir kurio teisių perÄmÄja ir paveldÄtoja, priÄmusi palikimÄ po jo mirties, yra tik K.
T., nors į nagrinÄjamÄ bylÄ ji nebuvo įtraukta. Tokiu bÅ«du teismo sprendimas turi bÅ«ti pripažintas negaliojanÄiu vadovaujantis absoliuÄiais sprendimo negaliojimo pagrindais.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovai V. T. ir S. B. praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti, Kauno apylinkÄs teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsakovų vertinimu, teismas atskleidÄ bylos esmÄ, priÄmÄ pagrįstÄ , motyvuotÄ ir teisÄtÄ sprendimÄ , kurį panaikinti, remiantis ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nÄra pagrindo.
Pažymi, kad atlikus teismo psichiatrijos ekspertizÄ ir ieÅ¡kovo atstovei nurodžius, kad ekspertizÄs akte nepilnai atsakyta į pirmÄ jį klausimÄ : â1. Ar po sÅ«naus B. T. mirties (duomenys neskelbtini) E. T. (testatorÄ) galÄjo patirti tokį susijaudinimÄ bei iÅ¡gyvenimus, dÄl kurių ji nesuprato savo veiksmų reikÅ¡mÄs 2012-05-22 testamento sudarymo metu?â, teismas ieÅ¡kovo atstovÄs praÅ¡ymÄ tenkino ir apklausÄ ekspertizÄ atlikusius ekspertus teismo posÄdyje, kurie patvirtino ekspertizÄs akte nurodytas iÅ¡vadas ir dÄl atsakymo į pirmÄ jį klausimÄ paaiÅ¡kino, kad testatorÄs susijaudinimas ir iÅ¡gyvenimai neperaugo į psichikos sutrikimus, dÄl kurių testatorÄ sudarydama testamentÄ bÅ«tų nesupratusi savo veiksmų reikÅ¡mÄs ir negalÄjusi jų valdyti.
Tokiu bÅ«du teismas pagrįstai atsisakÄ tenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dÄl pakartotinÄs ekspertizÄs paskyrimo. Pažymi, kad net praÄjus metams po ginÄijamo testamento sudarymo, testatorÄs medicininÄje dokumentacijoje nÄra jokių duomenų, kad ji bÅ«tų turÄjusi kokių nors psichikos sveikatos sutrikimų ar susirgimų, kad ji kada nors bÅ«tų vartojusi vaistus, kuriais gydomi psichikos sveikatos sutrikimai ar bÅ«senos, galinÄios juos lemti. Byloje apklausti liudytojai skirtingai įvardijo testatorÄs susijaudinimo ir iÅ¡gyvenimų mastÄ laidotuvių metu, taÄiau iÅ¡ esmÄs visi liudytojai patvirtino apie natÅ«raliai aplinkybių sÄ lygotÄ trumpalaikÄ testatorÄs bÅ«senÄ po sÅ«naus mirties â susijaudinimÄ ir iÅ¡gyvenimus, taÄiau nei vienas iÅ¡ nenurodÄ, kad jie (iÅ¡gyvenimai) tÄsÄsi iki ginÄijamo testamento sudarymo ir sÄ lygojo testatorÄs psichikos sveikatos sutrikimus. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ notarÄ M.
Ä. praÅ¡Ä priimti sprendimÄ teismo nuožiÅ«ra. Anot notarÄs, ieÅ¡kovo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, jo argumentai prieÅ¡tarauja bylos įrodymams. Byloje surinkti įrodymai (ekspertizÄs iÅ¡vados, ekspertų parodymai), kiti įrodymai (medicinini dokumentai) patvirtina, kad testatorÄ testamento sudarymo metu buvo visiÅ¡kai veiksni, suprato savo veiksmus, jų pasekmes, emocinÄ bÅ«klÄ po sÅ«naus mirties neperaugo į tokiÄ bÅ«senÄ , kuri bÅ«tų galÄjus sÄ lygoti jos neveiksnumÄ ar negalÄjimÄ suprasti savo veiksmų reikÅ¡mÄs. Testamento sudarymo metu E. T. nebuvo įtakojama kitų asmenų.
Testamentas buvo sudarytas laikantis įstatymų nustatytos tvarkos. Tvirtindama E. T. testamentÄ , notarÄ Ä¯sitikino testatorÄs veiksnumu bei aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta jos valia, testamentÄ testatorÄ pasiraÅ¡Ä notaro kabinete ir notaro akivaizdoje. TeisÄjų kolegija k o n s t a t u o j a : ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinÄjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisÄtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.
Tai atliekama nagrinÄjant faktinÄ ir teisinÄ bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatÄ faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinÄms aplinkybÄms taikÄ materialines teisÄs normas. ApeliacinÄs instancijos teismas bylÄ nagrinÄja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinÄs instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nÄra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų.DÄl pakartotinÄs ekspertizÄs skyrimoIeÅ¡kovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakÄ patenkinti jo praÅ¡ymÄ paskirti byloje papildomÄ ekspertizÄ.
CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iÅ¡siaiÅ¡kinti nagrinÄjant bylÄ kylanÄius klausimus, reikalaujanÄius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizÄ ir, atsižvelgdamas į dalyvaujanÄių byloje asmenų nuomonÄ, paskirti ekspertÄ arba pavesti atlikti ekspertizÄ kompetentingai ekspertizÄs įstaigai. Prireikus gali bÅ«ti skiriami keli ekspertai ar ekspertų komisija. Tiek apeliantas, praÅ¡Äs paskirti byloje pomirtinÄ psichiatrijos ekspertizÄ, tiek kiti byloje dalyvaujantys asmenys turÄjo galimybÄ klausimus ekspertui užduoti ir raÅ¡tu, ir žodžiu teismo posÄdyje, nes ekspertai savo iÅ¡vadas teikÄ ne tik ekspertizÄs akte, bet paaiÅ¡kino jas žodžiu teismo posÄdyje, atsakÄ Ä¯ Å¡alių klausimus (t. 1, b. l. 76, 90-91, 10-109, 110-112, 127-130, 164-165, 179-180).                                                                                                                                                              Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismo paskirtas ekspertas tam tikra prasme tampa kvaziarbitru, nuo kurio iÅ¡vados didele dalimi priklauso bylos baigtis.
Atsižvelgiant į tai, eksperto skyrimo procedÅ«ra civilinÄse bylose turi atitikti esminius civilinio proceso principus, be kita ko, garantuojanÄius Å¡alių lygiateisiÅ¡kumÄ (CPK 17 str.) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2017-01-20 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017). NagrinÄjamos bylos atveju nenustatyta ir tarp Å¡alių nekilo ginÄo dÄl ekspertų kandidatÅ«ros, dÄl klausimų suformulavimo ekspertams ir pan. Atkreiptinas dÄmesys ir į tai, kad ekspertizÄs akto įrodomosios reikÅ¡mÄs bei eksperto iÅ¡vadų patikimumo vertinimas, papildomos ar pakartotinÄs ekspertizÄs skyrimo byloje poreikis yra bÅ«tent teismo diskrecijos teisÄ.
NagrinÄjamu atveju konstatuotina, kad minÄta diskrecijos teise pirmosios instancijos teismas pasinaudojo tinkamai, laikydamasis civilinio proceso įstatymo normų, o atmesdamas apelianto praÅ¡ymÄ dÄl papildomos ekspertizÄs paskyrimo byloje, įvertinus tai, kad apeliantui buvo suteikta teisÄ pateikti į teismo posÄdį iÅ¡kviestiems ekspertams klausimus dÄl jų atliktos ekspertizÄs tiek raÅ¡tu, tiek ir žodžiu, Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principo nepažeidÄ (t. 2, b. l. 6-7). DÄl įrodymų vertinimo taisyklių aiÅ¡kinimo ir taikymo 20.
Ä®rodinÄjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojanÄių teisÄs normų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika suformuota ir iÅ¡plÄtota daugelyje kasacinio teismo nutarÄių â teismas įvertina byloje esanÄius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinÄjamos proceso metu, iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkreÄioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).
Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mÄ, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinÄjimo dalyku konkreÄioje byloje esanÄių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016; kt.). 21. DÄl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi bÅ«ti sprendžiama kiekvienu konkreÄiu atveju.
Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, jog įrodymai neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinÄjamų faktinių aplinkybių buvimÄ . Ä®vertinant keletÄ Ä¯rodymų, lemia ne tik kiekvieno iÅ¡ įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis â ar nÄra prieÅ¡taravimų tarp jų, ar Å¡alutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklÅ«s yra Å¡alutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-18/2008; kt.).
22. Sprendžiant ieÅ¡kovo pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumÄ buvo svarbu nustatyti, ar ginÄijamo testamento sudarymo metu testatorÄ galÄjo suprasti savo veiksmų esmÄ ir juos valdyti, kurių nustatymo tokio pobÅ«džio bylose (dÄl testamento pripažinimo negaliojanÄiu CK 1.89 straipsnio pagrindu) taisyklÄs suformuluotos kasacinio teismo praktikoje, t. y.
1) vertinant testatoriaus vidinÄs valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikÅ¡minga tai, ar sandorio Å¡alis suprato savo veiksmų reikÅ¡mÄ, ar pati sÄ moningai suformavo savo valiÄ ir jÄ autentiÅ¡kai iÅ¡reiÅ¡kÄ;
2) testatoriaus gebÄjimai suvokti savo veiksmų reikÅ¡mÄ ir padarinius vertinami retrospektyviai, neiÅ¡klausant paÄios sandorio Å¡alies, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų iÅ¡vadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose iÅ¡likusiais įraÅ¡ais apie sandorio Å¡alies sveikatos bÅ«klÄ;
3) teismai, nagrinÄdami ieÅ¡kinį dÄl sandorio pripažinimo negaliojanÄiu, kai sandorį sudarÄ fizinis asmuo, negalÄjÄs suprasti savo veiksmų reikÅ¡mÄs, turi atsižvelgti į duomenis apie Å¡io asmens bÅ«senÄ sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumÄ ar žalingumÄ , pagrįstumÄ ir kt.);
4) asmens bÅ«senÄ , kaip juridinį faktÄ , gali patvirtinti teismo psichiatrinÄ ekspertizÄ, taÄiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinanÄius ar paneigianÄius tam tikrÄ asmens bÅ«senÄ sandorio sudarymo metu, t. y. turi bÅ«ti nustatyta medicininių ir juridinių kriterijų sutaptis (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinÄje byloje civilinÄje byloje 3K-3-190/2013, 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-274-611/2015). 23. Taigi ekspertizÄs aktas yra vienas iÅ¡ įrodymų, kurį teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dÄl eksperto iÅ¡vados turi susiformuoti visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡tyrus visus byloje esanÄius įrodymus.
Turi bÅ«ti įvertinami įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizÄs akte ir iÅ¡vadoje esanÄias aplinkybes, o atliekant šį vertinimÄ atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumÄ , detalumÄ , iÅ¡samumÄ , patikimumÄ , prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudaranÄias pagrindÄ eksperto iÅ¡vadÄ vertinti patikimu įrodymu arba prieÅ¡ingu atveju motyvuotai sprÄsti, kad eksperto iÅ¡vados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinÄje byloje 3K-3-190/2013).
TaÄiau pagrindinis kriterijus, kuriuo remiantis sandoris pripažįstamas negaliojanÄiu, kai jį sudarÄ fizinis asmuo, negalÄjÄs suprasti savo veiksmų reikÅ¡mÄs, yra medicininių ir juridinių kriterijų sutaptis.24.              NagrinÄjamu atveju nustatyta, kad ginÄijamÄ sandorį (testamentÄ ) tvirtino valstybÄs įgaliotas asmuo â notaras, kuris savo paaiÅ¡kinimuose aiÅ¡kiai nurodÄ, kad testamento sudarymo metu testatorÄ E. T. nebuvo įtakojama kitų asmenų, testamentas buvo parengtas jos paÄios praÅ¡ymu, notarÄ galÄjo laisvai bendrauti su testatore, pastaroji patvirtino, kad supranta savo veiksmus ir testamente iÅ¡reikÅ¡tÄ tikrÄ jÄ valiÄ (t. 1, b. l. 44-46).
MinÄtas aplinkybes iÅ¡ esmÄs patvirtina atsakovų liudytojų V. M., O. G., V. Z., Å . M. ir S. N. paaiÅ¡kinimai teisme ir sudaro pagrindÄ nesivadovauti ieÅ¡kovo liudytojų A. B. S., S. P., A. S., N. S., V. P. paaiÅ¡kinimais, kadangi, kaip teisingai nurodÄ atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovo paminÄti liudytojai nurodÄ aplinkybes, susijusias su testatorÄs sveikatos bÅ«kle B. T. laidotuvių metu, taÄiau nepaaiÅ¡kino bylai svarbių aplinkybių, susijusių su testatorÄs sveikatos bÅ«klÄ praÄjus beveik 3,5 mÄn. po B.
T. mirties, t. y. ginÄijamo testamento sudarymo metu. Atsižvelgiant į tai, kad juridinį testatorÄs veiksnumo kriterijų patvirtina ir medicininis kriterijus, t. y. eksperto iÅ¡vada, kurioje duodama vienareikÅ¡mÄ iÅ¡vada apie testatorÄs gebÄjimÄ sudarant ginÄijamÄ sandorį suprasti savo veiksmų reikÅ¡mÄ ir juos valdyti, teisÄjų kolegija konstatuoja, kad aptariamu ginÄo atveju nÄra nei medicininių, nei juridinių kriterijų sutapties, dÄl ko 2012 m. gegužÄs 22 d. testamentÄ bÅ«tų galima pripažinti negaliojanÄiu. DÄl kitų apeliacinio skundo argumentų25.
Apeliantas nurodo, kad bylÄ iÅ¡nagrinÄjÄs pirmosios instancijos teismas negrÄ Å¾ino ieÅ¡kovui avanso permokos už ekspertizÄs atlikimÄ . IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad už ekspertizÄs atlikimÄ ieÅ¡kovas sumokÄjo į teismo depozitinÄ sÄ skaitÄ 500 Eur dydžio avansÄ (t. 1, b. l. 105-106). EkspertizÄ kainavo 386,50 Eur (t. 1, b. l. 148). PažymÄtina, kad ieÅ¡kovui neužkertamas kelias praÅ¡yti pirmosios instancijos teismÄ grÄ Å¾inti įmokos permokÄ vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 89, 91 straipsnių nuostatomis, Å¡i aplinkybÄ teismo sprendimo teisÄtumui teisinÄs reikÅ¡mÄs neturi, todÄl panaikinti teismo sprendimÄ paminÄtu argumentu nÄra pagrindo.26.
Atsiliepime į apeliacinį skundÄ treÄiasis asmuo P. T. nurodo, kad į bylos nagrinÄjimÄ nebuvo įtraukta jo motina K. T., kuri yra vienintelÄ testatorÄs mirusio sÅ«naus B. T. įpÄdinÄ, dÄl ko egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. AbsoliuÄius teismo sprendimo negaliojimo pagrindus reglamentuoja specialiosios proceso teisÄs normos (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys). TreÄiasis asmuo tokio teisinio pagrindo nenurodÄ, taÄiau iÅ¡ atsiliepimo argumentų turinio galima sprÄsti, kad tai galÄtų bÅ«ti CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, kuomet teismo sprendimas pripažįstamas absoliuÄiai negaliojanÄiu tuo atveju, kai pirmosios instancijos teismas nusprendÄ dÄl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.
TeisÄjų kolegija pažymi, kad nurodytu pagrindu teismo sprendimas negali bÅ«ti panaikintas, kadangi nenustatyta Å¡ios teisÄs normos taikymui bÅ«tina juridinių faktų sudÄtis, kitaip tariant, teismas savo sprendime nenusprendÄ nei dÄl K. T. teisių, nei dÄl jos pareigų. 27. Apibendrinant tai, kas nurodyta, teisÄjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ teisingai, tinkamai taikÄ materialinÄs teisÄs normas, reguliuojanÄias ginÄo teisinį santykį, nepažeidÄ Ä¯rodinÄjimo taisyklių, todÄl panaikinti ar pakeisti teismo sprendimÄ apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nÄra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
28. IeÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmetus, jo patirtos bylinÄjimosi iÅ¡laidos apeliacinÄs instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kiti asmenys dÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų atlyginimo praÅ¡ymų nepareiÅ¡kÄ.Kauno apygardos teismo teisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apylinkÄs teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisÄja nuo jos priÄmimo dienos. TeisÄjai                                                                 Gintautas Koriaginas Albina RimdeikaitÄ ArÅ«nas Rudzinskas