2021-09-22 Nr. AB-19204-4-52-3-00472-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3957-415/2021

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00472-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

vertėjaujant A. Z.,

dalyvaujant užsieniečiui, prisistačiusiam S. K. K., jo atstovui advokatui P. V.,

pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei R. B. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal užsieniečio, prisistačiusio S. K. K., apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl užsieniečio, prisistačiusio S. K. K., sulaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą dėl asmens, prisistačiusio S. K. K. (toliau – ir Užsienietis), (duomenys neskelbtini), sulaikymo ir laikino apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2021 m. rugpjūčio 13 d. apie 9.15 val., Alytaus apskrities policijos pareigūnai iš vietinio gyventojo gavo informaciją, kad Alytaus rajone, Aleknonių kaime vaikšto du tamsaus gymio piliečiai ir stabdo automobilius. Nuvykus į minėta vietą buvo sulaikyti du užsieniečiai, kurie tvirtino, kad yra (duomenys neskelbtini) piliečiai. Asmenys su savimi neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Užsienietis apklausos metu tvirtino, kad 2021 m. rugpjūčio 4 d. atvyko iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką, savo asmens pasą paliko (duomenys neskelbtini). Užsienietis buvo apgyvendintas Verebiejų kaimo užsieniečių stovykloje, iš kurios jis pasišalino kartu su kitais savo tautiečiais. Užsienietis buvo žodžiu pateikęs prieglobsčio prašymą Lietuvos Respublikoje.

3. S. K. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad jam buvo žadėta, jog stovykloje teks gyventi tik dešimt dienų, vėliau paaiškėjo, kad stovykloje gali praleisti pusę metų ir daugiau. Dėl patirto streso pabėgo iš stovyklos. Iš Lietuvos išvykti neketino.

II. 1. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 15 d. sprendimu Centro teikimą tenkino – sulaikė Užsienietį Centre iki 2021 m. lapkričio 13 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.

2. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai, t. y. ne per pasienio kontrolės punktą kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturėdamas dokumentų, patvirtinančių jo teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, kartu su kitais prieglobsčio prašytojais, savavališkai pasišalino iš laikino apgyvendinimo vietos, todėl, siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, jis gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus dėl jo teisinės padėties. Aptartos aplinkybės sudarė teismui pagrindą pripažinti, kad šiuo atveju buvo Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtinti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai.

3. Teismas nurodė, kad Užsienietis neturi artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, taip pat, jis nesilaiko Lietuvos įstatymų ir tvarkos, nevykdo sprendimo dėl apgyvendinimo Verebiejų kaimo stovykloje. Be to, į Lietuvos Respubliką atvyko neturėdamas asmens tapatybės dokumentų, taip apsunkindamas savo tapatybės nustatymą. Nurodytos aplinkybės Užsieniečio atžvilgiu neleido taikyti alternatyvių sulaikymui priemonių.

III. 4. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 15 d. sprendimą ir pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį VSAT, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

5. Užsienietis, tvirtindamas, kad jam turėjo būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą ir pažymi, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatyme nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Taip pat, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Užsienietis pabrėžia, kad sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti automatiško jų taikymo.

6. Apeliantas nurodo, kad bylą nagrinėjęs teismas jo atžvilgiu netaikė alternatyvios sulaikymo priemonės dėl to, kad jis neturi artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Užsieniečio manymu, šio teismo nurodyti motyvai nėra įtvirtinti Įstatyme kaip neleidžiantys taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės. Pažymi, kad bylą išnagrinėjęs teismas aplinkybių, kada negalima taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės, buvimo nenustatė, todėl teigia, kad alternatyvios sulaikymui priemonės netaikymas neatitiko Įstatymo nuostatų ir savo kaip ultima ratio prasmės, nebuvo proporcingas.

7. Užsienietis teigia, kad sulaikymo taikymas yra aiškiai per griežta, neproporcinga ir neteisinga jo laisvės suvaržymo priemonė. Nurodo, kad jam buvo žadėta, jog stovykloje teks gyventi tik dešimt dienų, vėliau paaiškėjo, kad stovykloje gali praleisti pusę metų ir daugiau. Pabėgo iš stovyklos dėl patirto streso, iš Lietuvos išvykti neketino. Anot apelianto, jo būsena suprantama, nes sulaikymas užsitęsė. Gyvenant labai ribotoje judėjimo teritorijoje pablogėjo apelianto būsena, jam sunku gauti tinkamo maisto, tenka gyventi su daugybe asmenų, dėl ko jis patyrė didelį stresą. Užsienietį taip pat sutrikdė žinia, kad tokiomis sąlygomis gali tekti gyventi ilgus mėnesius. Tyčios pažeisti apgyvendinimo tvarką jis neturėjo, išvykti iš Lietuvos Respublikos neketino. Apeliantas yra nusipelnęs teismo pasitikėjimo, jo bandymas išvykti buvo atsitiktinis, paveiktas momentinio streso. Apeliantas suprato savo veiksmo neigiamą pobūdį ir yra pasiryžęs daugiau nemėginti pasišalinti iš apgyvendinimo vietos, nebent tai jam tiesiogiai būtų leista. Apeliantas pažymi, kad Centre yra sudarytos pakankamos sąlygos jo apgyvendinimui, kad būtų užtikrintas jo buvimas Centro teritorijoje, todėl yra pagrindas neskirti jam griežčiausio laisvės ribojimo būdo. Prašoma taikyti priemonė, anot Užsieniečio, būtų proporcinga, adekvati ir atitiktų tiek Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) tiek apelianto interesus naudotis asmens laisve.

8. Pažymi, kad Užsienietis nebuvo tinkamai išklausytas, nes posėdyje dalyvavo su kitais asmenimis ir bylos nagrinėjimas nebuvo individualizuotas.

9. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

10. Pareiškėjas paaiškina, kad Užsienietis, būdamas pilnamečiu ir veiksniu žmogumi, suvokė, kad vykstant į kitas užsienio valstybes reikalingas galiojantis kelionės dokumentas ir jis turi pareigą pateikti jį pareigūnams pasienio kontrolės punkte, tačiau šią prievolę ignoravo, todėl jo asmens tapatybę patvirtinančio asmens dokumento neturėjimą prieš nelegaliai kertant Europos sąjungos valstybės narės valstybės sieną pareiškėjas traktuoja kaip nebendradarbiavimą su valstybės institucijomis. Užsienietis pareiškėjo vykdomos apklausos metu nurodė, kad savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą sąmoningai paliko (duomenys neskelbtini). Anot pareiškėjo, tokiu pagrindu sulaikymas yra proporcingas ir tikslingas, siekiant eliminuoti piktnaudžiavimą prieglobsčio procedūra, bei jos metu prieglobsčio prašytojui teikiamomis garantijomis. Taip pat, yra pagrindas išvadai, kad minėtas užsienietis gali slėptis. Pareiškėjas pažymi, kad tokie Užsieniečio veiksmai leidžia abejoti jo atvykimo tikslais ir leidžia pagrįstai manyti, kad jis piktnaudžiauja savo, kaip prieglobsčio prašytojo, teisėmis ir gali vengti išsiuntimo į kilmės šalį.

11. Nesutinka su apelianto nuomone, jog sulaikymo taikymas Užsieniečiui yra per griežta, neproporcinga ir neteisinga jo laisvės suvaržymo priemonė. Paaiškina, kad atvykus neteisėtai į Lietuvos Respubliką ir pateikus prašymą dėl prieglobsčio Užsienietis turi pareigą laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų, taip pat ir nustatytos apgyvendinimo tvarkos. Taigi, išlieka pagrindas manyti, kad užsienietis turėdamas galimybę laisvai judėti, gal bandyti neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, tuo trukdydamas priimti galutinį sprendimą dėl jo teisinio statuso.

12. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išklausė apelianto paaiškinimus, Užsienietį atstovaujantį advokatą, buvo susipažinęs su bylos medžiaga, todėl nėra pagrindo išvadai, jog teismo posėdžio metu jis nebuvo tinkamai išklausytas, kadangi pats teismo sprendimas buvo priimtas individualiai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 15 d. sprendimo, kuriuo nuspręsta sulaikyti Užsienietį Centre iki 2021 m. lapkričio 13 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje, pagrįstumo ir teisėtumo.

14. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, ne per pasienio kontrolės punktą kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, asmens dokumentų su savimi neturėjo, konstatavo, kad egzistuoja Užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte.

15. Užsienietis su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad sulaikymas yra neproporcinga ir pernelyg griežta priemonė, pirmosios instancijos teismas tinkamai nemotyvavo, kodėl nagrinėjamu atveju būtina sulaikyti Užsienietį. Pažymi, kad apeliantas yra nusipelnęs teismo pasitikėjimo, jis suprato savo veiksmo neigiamą pobūdį ir yra pasiryžęs daugiau nemėginti pasišalinti iš apgyvendinimo vietos. Prašoma taikyti priemonė, anot Užsieniečio, būtų proporcinga, adekvati ir atitiktų tiek Migracijos departamento tiek apelianto interesus naudotis asmens laisve. Taip pat tvirtina, kad apeliantas nebuvo tinkamai išklausytas, nes posėdyje dalyvavo su kitais asmenimis ir bylos nagrinėjimas nebuvo individualizuotas.

16. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikoma tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

17. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad Užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 20 dalį prieglobsčio prašytojas – užsienietis, kuris šio Įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi nuostatos, jog sulaikymas užsieniečiui gali būti taikomas taip pat ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai (žr., pvz., 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858-90/2014).

18. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo teikimas buvo grindžiamas, be kita ko, Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 5 dalimi (nurodyti 10, 11 punktai).

19. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktas nustato, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.).

20. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019; 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2771-261/2021; 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3729-968/2021).

21. Kadangi Užsieniečio tapatybė nėra nustatyta, jis nėra pateikęs asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, Užsienietis valstybės sieną kirto ne per pasienio punktą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Užsienietis būdamas nesulaikytas ir siekdamas išvengti jo išsiuntimo į (duomenys neskelbtini), gali bandyti slėptis nesulaukęs galutinio sprendimo dėl jo prieglobsčio prašymo ir taip sutrukdyti įvertinti jo prieglobsčio prašymo (jį pagrindžiančių motyvų) pagrįstumą, todėl spręstina, kad Užsienietis teisėtai sulaikytas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais pagrindais. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nustatytos faktinės aplinkybės teisinio vertinimo nekeičia.

22. Užsienietis apeliaciniame skunde, o taip pat ir jo atstovas apeliacinės instancijos teismo posėdyje teigia, kad Užsienietis nebuvo tinkamai išklausytas, nes posėdyje dalyvavo su kitais asmenimis ir bylos nagrinėjimas nebuvo individualizuotas.

23. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 1 dalimi, procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Padaryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, neturėjo galimybių ar faktiškai nesusipažino su visa bylos medžiaga, nėra teisinių pagrindų, visi užsieniečiai buvo sulaikyti tomis pačiomis aplinkybėmis, kalba ta pačia kalba, tuo pačiu dialektu, todėl vien faktas, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė visus teikimus nagrinėti tame pačiame teismo posėdyje, negali būti vertinamas, kaip procesinės teisės normų pažeidimas, dėl kurio buvo neteisingai išspręsta byla. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas išklausė Užsieniečio paaiškinimus, jam atstovavo advokatas, todėl nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teisme nebuvo užtikrintas visų Užsieniečio procesinių teisių įgyvendinimas. Dėl nurodytų teisinių argumentų konstatuotina, kad byloje nenustatyta ABTĮ 146 straipsnyje įtvirtintų sprendimo panaikinimo pagrindų.

24. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes šioje Nutartyje jau nurodė teisinius argumentus, kuriais remiantis pripažino, kad būtent sulaikymas yra tinkama ir proporcinga Užsieniečiui taikytina priemonė, todėl Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Užsieniečio, prisistačiusio (duomenys neskelbtini) piliečiu S. K. K., apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė