e3b8fb11-5d4d-4a3f-aaf5-d34fba6713ee · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-485-1120/2019 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00243-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.4; 3.3.1.14 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 11 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės, Agnės TikniÅ«tės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Synergy Solutions“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1694-390/2018 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Synergy Solutions“ ieÅ¡kinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Synergy Solutions“ (toliau – ieÅ¡kovė, tiekėja) ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – atsakovė, užsakovė) 32 596,71 Eur nuostolių atlyginimÄ , 5 proc. metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad UAB „Synergy Solutions“ 2016 m. rugsėjo 26 d. sudarė preliminariÄ jÄ sutartį „Statinių projektavimo ir projekto vykdymo priežiÅ«ros paslaugų užsakymai per CPO LT elektroninį katalogÄ â€œ, pagal kuriÄ Ä¯sipareigojo preliminariosios sutarties galiojimo laikotarpiu užtikrinti preliminariojoje sutartyje nurodytų paslaugų pasiÅ«lÄ ; teikti pasiÅ«lymus elektroniniame kataloge užsakymo metu vykdomuose atnaujintuose varžymuose ir t.t. Vadovaujantis ginčui aktualios iki 2017 m. birželio 30 d. galiojusios Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPÄ®) redakcijos 15 straipsnio 5 dalimi, ir vykdydama pastarojoje normoje nurodytÄ pareigÄ atsakovė nusprendė, kad jai reikalingos projektavimo ir su tuo susijusios paslaugos atitinka paslaugas, siÅ«lomas centrinės perkančiosios organizacijos elektroniniame kataloge, todėl vadovaudamasi „Statinių projektavimo ir projekto vykdymo priežiÅ«ros paslaugų užsakymai per CPO LT elektroninį katalogÄ â€œ elektroninio katalogo apraÅ¡yme nustatyta tvarka pateikė užsakymÄ , kuriame atsakovė nurodė, jog perka statinio projektinių pasiÅ«lymų parengimo paslaugas, statinio projektavimo užduoties (bei paraiÅ¡kų prisijungimo ir specialiosioms sÄ lygoms gauti) rengimo paslaugas, techninio / techninio darbo projekto parengimo paslaugas ir statinio projekto vykdymo priežiÅ«ros paslaugas ((A) – (D) dalyse nurodytos paslaugos).

IeÅ¡kovė 2018 m. vasario 12 d. elektroninio katalogo priemonėmis pateikė konkursinį pasiÅ«lymÄ prie kiekvienos paslaugos nurodydama siÅ«lomÄ paslaugos suteikimo kainÄ (A) dalyje nurodytai paslaugai – 17 000 Eur, (B) dalyje – 7 000 Eur, (C) dalyje – 43 000 Eur ir (D) dalyje – 0 Eur. TÄ pačiÄ dienÄ elektroninio katalogo priemonėmis buvo atplėšti vokai ir ieÅ¡kovės pasiÅ«lymas iÅ¡rinktas laimėjusiu pagal mažiausios kainos kriterijų, kaip nustatyta elektroninio katalogo apraÅ¡ymo 4.1.

– 4.2. papunkčiuose. Buvo parengta pagrindinė sutartis Nr. CPO107573, tačiau 2018 m. vasario 15 d. ieÅ¡kovė gavo atsakovės praneÅ¡imÄ Nr. 44-2-11, kuriuo tiekėja informuota, jog perkančioji organizacija atsisako sudaryti pagrindinę sutartį Nr. CPO 107573 su laimėtoja UAB „Synergy Solutions“ dėl to, jog atnaujinto varžymosi pirkime Nr. CPO 107573 tiekėja neįvertino statinio projekto vykdymo priežiÅ«ros paslaugos. IeÅ¡kovė 2018 m. vasario 28 d. atsakovei pateikė pretenzijÄ , kurioje nurodė, jog projekto vykdymo priežiÅ«ros paslaugas įkainojo 0 Eur, o bÅ«tinuosius paslaugos teikimo kaÅ¡tus įtraukė į bendrÄ pasiÅ«lymo kainÄ , dėl to, jog konkurso dokumentuose nebuvo tinkamai ir tiksliai apibrėžtos projekto vykdymo priežiÅ«ros apimtys ir kiekiai, o tos paslaugos teikimas priklausė nuo perkančiosios organizacijos valios (nurodymo).

Atsakovė 2018 m. kovo 7 d. raÅ¡tu atsakydama į pretenzijÄ informavo, kad ieÅ¡kovės pasiÅ«lymas neatitiko pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. IeÅ¡kovės vertinimu, atsakovė savo atsakyme į pretenzijÄ nenurodė teisinio pagrindo, kuris jai bÅ«tų suteikęs teisę iÅ¡ naujo vertinti laimėtoja iÅ¡rinktos ieÅ¡kovės pasiÅ«lymo turinį, todėl atsakovė atsisakydama sudaryti pagrindinę pirkimo sutartį pirkime Nr. CPO107573, atliko neteisėtus veiksmus, pažeidė imperatyvias VPÄ® ir ginčo pirkimÄ reglamentuojančias nuostatas, dėl atliktų neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų ieÅ¡kovė prarado galimybę įvykdyti sutartį pirkime Nr. CPO107573 ir prarado galimybę gauti pelnÄ iÅ¡ sutarties vykdymo.

3. Neegzistavo visos pirkimui aktualiame VPÄ® nurodytos privalomos sÄ lygos nutraukti pirkimo Nr. CPO 107573 procedÅ«ras. Atsakovė kartu su skundžiamu sprendimu nepateikė įrodymų dėl Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT) sutikimo gavimo bei įrodymų apie tai, jog atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, todėl sprendimas atsisakyti sudaryti pirkimo Nr. CPO107573 sutartį ir nutraukti pirkimÄ yra nepagrįstas bei neatitinka iki 2017 m. birželio 30 d. galiojusios VPÄ® 7 straipsnio 5 dalies sÄ lygų.

4. Vadovaujantis pirkimo dokumentais ir pirkimÄ reglamentuojančiu teisiniu reguliavimu nebuvo teisinio pagrindo atsisakyti sudaryti pirkimo Nr. CPO107573 sutartį su laimėtoja pripažinta tiekėja (ieÅ¡kove). Atsakovė nei sprendime dėl atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį pirkime Nr. CPO107573, nei atsakyme į pretenzijÄ nenurodė VPÄ® ar pirkimÄ reglamentuojančiuose dokumentuose nustatyto teisinio pagrindo, kuris jÄ Ä¯galintų pakartotinai vertinti ieÅ¡kovės pateikto konkursinio pasiÅ«lymo turinį, kainas, pasiÅ«lymo dalių kainas ar jų pagrįstumÄ (o vietoj to iÅ¡ karto ėmėsi vertinti tiekėjos pasiÅ«lymo turinį – t. y. paslaugų dalių įkainojimÄ ), todėl atsakovės sprendimas atsisakyti sudaryti pirkimo Nr. CPO107573 sutartį – teisiÅ¡kai nepagrįstas ir neteisėtas.

5. Atsakovė neturėjo teisinio pagrindo vertinti CPO107573 pirkime tiekėjos pasiÅ«lytos projekto vykdymo priežiÅ«ros paslaugos įvertinimo ar įkainojimo. Pirkimo sÄ lygų reikalavimuose, nebuvo nustatyti konkretÅ«s ar tikslÅ«s projekto vykdymo priežiÅ«ros paslaugų kiekiai, tiekėja vadovaudamasi įprastine logika, bei atsižvelgdama į nustatytÄ pareigÄ Ä¯sitraukti visas paslaugos teikimui bÅ«tinas iÅ¡laidas, įvertino vidutinius projekto vykdymo priežiÅ«ros paslaugos suteikimo kaÅ¡tus, juos įtraukė į bendrÄ pasiÅ«lymo kainÄ ir pasiÅ«lyme nurodė, jog projekto vykdymo priežiÅ«ros paslaugų kaina bus lygi 0 Eur.

Be to, nėra skirtumo ar tiekėja savo pasiÅ«lyme bÅ«tų nurodžiusi 0 Eur, ar 1 Eur, ar 100 Eur, ar 1 000 Eur kainÄ už projekto vykdymo priežiÅ«ros paslaugas ar Å¡ios paslaugos kaÅ¡tus bÅ«tų įskaičiavusi į bendrÄ pasiÅ«lymo kainÄ ar įtraukusi į atskiras siÅ«lomų paslaugų dalių kainas dėl to, jog projekto vykdymo priežiÅ«ros paslaugas tiekėja bet kokiu atveju, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SÄ®) 36 straipsnio 1 dalimi, privalės atlikti parengęs techninį projektÄ ar techninį darbo projektÄ .

6. Atsakovei neatlikus neteisėtų imperatyvioms VPÄ® normoms ir pirkimo sÄ lygoms prieÅ¡taraujančių veiksmų, su ieÅ¡kove, kurios pasiÅ«lymas pripažintas laimėjusiu pirkimÄ Nr. CPO107573 bÅ«tų sudaryta pagrindinė vieÅ¡ojo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kuriÄ už suteiktas paslaugas ieÅ¡kovė turėjo gauti (tačiau negavo) pasiÅ«lyme nurodytÄ atlyginimÄ (pajamas ir pelnÄ ). Preliminariosios sutarties 10.7. papunktis reguliuojantis ginčo Å¡alių atsakomybės sÄ lygas taip pat nustato, jog užsakovui atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį su užsakyme laimėjusį pasiÅ«lymÄ pateikusiu tiekėju, užsakovas prisiima visÄ atsakomybę už dėl tokių jo veiksmų (neveikimo) tiekėjo patirtus nuostolius.

7. IeÅ¡kovės pateiktas konkursinis pasiÅ«lymas įrodo, jog visa iÅ¡ vieÅ¡ojo pirkimo sutarties vykdymo gautina suma atėmus pridėtinės vertės mokestį (PVM) sudarė 67 000 Eur, tačiau ženkliÄ Å¡ios sumos dalį sudarė su perkamų paslaugų teikimu susiję kaÅ¡tai, todėl skaičiuojant pelnÄ (t. y. priteistinÄ sumÄ ), jie iÅ¡skaičiuojami iÅ¡ visų planuotų gauti ir negautų sumų. Taigi, ieÅ¡kovės dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų vieÅ¡ajame pirkime patirta žala (negautas ikimokestinis pelnas) sudaro iÅ¡ viso 38 349,07 Eur.

8. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad nesutinka su ieÅ¡kinio teiginiais, jog atsakovės atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį yra neteisėtas, kadangi pažeistos iki 2017 m. birželio 30 d. galiojusio VPÄ® 7 straipsnio 5 dalies nuostatos, pagal kurias perkančioji organizacija gali nutraukti pirkimo procedÅ«ras tik gavus VPT sutikimÄ , bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties sudarymo, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti. Kaip nurodyta kasacinio teismo, VPÄ® 7 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta perkančiosios organizacijos teisė nutraukti pirkimo procedÅ«ras laikantis joje įtvirtintų sÄ lygų. Tam, kad perkančioji organizacija galėtų nutraukti pradėtas pirkimo procedÅ«ras, turi bÅ«ti nustatytos Å¡ios sÄ lygos:

a) pirkimo sutartis dar neturi bÅ«ti sudaryta, b) turi bÅ«ti gautas VPT sutikimas dėl procedÅ«ros nutraukimo, c) turi bÅ«ti nustatytos aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti. Pirmosios dvi sÄ lygos (pirkimo sutarties nesudarymo faktas bei VPT sutikimo gavimas) yra formaliosios, trečioji sÄ lyga (nenumatytos aplinkybės) – vertinamoji. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2011, 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7- 32/2013). Taigi, nors įstatymų leidėjas imperatyviai nustatė tris sÄ lygas, ieÅ¡kovė tyčia (ar iÅ¡ nepastebėjimo) ignoruoja pirmÄ jÄ ir esminę sÄ lygÄ , jog kitos dvi sÄ lygos gali bÅ«ti taikomos tik tuo atveju, kai dar nėra sudaryta pirkimo sutartis, nors Å¡io ginčo atveju pirkimas buvo baigtas ieÅ¡kovei 2016 m. rugsėjo 26 d. sudarius preliminariÄ jÄ sutartį.

Remiantis teismine praktika varžymosi atnaujinimas bei pagrindinės sutarties sudarymas nereiÅ¡kia vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rų atnaujinimo, t. y. kad vykdomas atskiras naujas vieÅ¡asis pirkimas. Pagrindinės sutarties sudarymas preliminariosios sutarties pagrindu, kuomet yra atnaujinamas tiekėjų varžymasis, yra tik preliminariosios sutarties sÄ lygų vykdymas. Dėl vieÅ¡ojo pirkimo pabaigos, sudarius preliminariÄ jÄ sutartį, ieÅ¡kovė informuota 2018 m. kovo 7 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos raÅ¡tu Nr. Nr. (33.200)R-753, atsakant į 2018 m. vasario 28 d. ieÅ¡kovės pretenzijÄ , kuri VPÄ® prasme net nebuvo trakuotina kaip pretenzija, kadangi VPÄ® pretenzijų nagrinėjimo tvarka yra reglamentuota 941 straipsnyje, kurioje aiÅ¡kiai suponuota įstatymų leidėjo pozicija, jog perkančioji organizacija nagrinėja tik tas tiekėjų pretenzijas, kurios yra gautos dar nepasibaigus viešųjų pirkimų procedÅ«roms, t. y. iki pirkimo sutarties sudarymo.

Vadovaujantis VPĮ 7 straipsnio 4 dalies 1 punktu, viešasis pirkimas (ar atskiros dalies pirkimas) pasibaigia, kai „sudaroma pirkimo sutartis (preliminarioji sutartis)“.

9. IeÅ¡kovės teiginys, jog Kauno miesto savivaldybės administracija neturėjo teisinio pagrindo vertinti Nr. CPO107573 pirkime tiekėjo pasiÅ«lytos projekto vykdymo priežiÅ«ros paslaugos įvertinimo ar įkainojimo, yra nepagrįstas bei prieÅ¡taraujantis galiojantiems teisės aktams, kurie tokio pobÅ«džio rangos sutartyse imperatyviai numato prievolę nustatyti priežiÅ«ros kainÄ â€“ konkrečiai pagal Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiÅ«ra“ 77 punktÄ .

Vadovaujantis Å¡ia nuostata, akivaizdu, jog kiekviena iÅ¡ (A, B, C, D) dalių privalėjo bÅ«ti atskirai įkainojama ir Å¡is reikalavimas nebuvo savitikslis ar alternatyviai pasirinktinas. Jo bÅ«tinybė sÄ lygota galiojančių privalomų teisės aktų, kurių Kauno miesto savivaldybės administracija, kaip perkančioji organizacija, yra įpareigota laikytis. IeÅ¡kovė, nesprendusi dalyvauti atnaujintame varžymesi dėl pagrindinės rangos sutarties sudarymo, taip pat kaip rÅ«pestingas ir apdairus tiekėjas privalo bÅ«ti susipažinęs su teisės aktais, reglamentuojančiais jos pagal sutartį teiktinas paslaugas, todėl ieÅ¡kovės teiginys, jog ji „vadovaudamasi įprastine logika“ projekto vykdymo priežiÅ«ros paslaugos, kuri užsakovės buvo iÅ¡skirta į atskirÄ dalį, kaÅ¡tus įsitraukė į kitų dalių kaÅ¡tus, yra ne tik prieÅ¡taraujantis galiojančiam teisės aktui, kuris imperatyviai numato prievolę nustatyti konkrečiÄ priežiÅ«ros kainÄ , bet ir keliantis pagrįstas abejones dėl Å¡ios tiekėjos kompetencijos suteikti Å¡iÄ paslaugÄ .

Pagal SÄ® 36 straipsnio 1 dalį statant <...> ypatingÄ jį statinį <...> statinio projekto vykdymo priežiÅ«ra yra privaloma. Atsakovė, siekdama esminio Å¡io pirkimo tikslo – įsigyti techninį projektÄ , kuris vėliau galėtų bÅ«ti tikslingai panaudojamas, neturėjo teisinių galimybių sudaryti su ieÅ¡kove pagrindinę sutartį, kadangi projekto priežiÅ«ros paslaugos 0 Eur kainos nurodymas užsakovei suteikė pagrįstÄ pagrindÄ manyti, kad UAB „Synergy Solutions“ neteiks privalomos statinio projekto vykdymo priežiÅ«ros paslaugos, kuriÄ teikti, remiantis jos iÅ¡imtinėmis autorinėmis teisėmis į techninį projektÄ â€“ galėtų tik ji pati, nes konkrečios projekto vykdymo priežiÅ«ros kainos nurodymas yra imperatyviai reglamentuotas įstatymų leidėjo.

Remiantis VPÄ® 39 straipsnio 2 dalies 2 punktu, perkančioji organizacija pasiÅ«lymÄ turi atmesti, jeigu pasiÅ«lymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, todėl akivaizdu, jog atsakovės sprendimas yra pagrįstas ir atitinkantis teisės aktų nuostatas, tačiau dėl pirkimo vykdymo per CPO, tai buvo galima padaryti tik Kauno misto savivaldybės administracijos sprendimu nesudaryti pagrindinės sutarties su ieÅ¡kove.

10. Atsakovė nesutiko su ieÅ¡kinio teiginiu, jog Å¡iame ginče ieÅ¡kovės patirti praradimai (nuostoliai) pasireiÅ¡kiantys negautų pajamų forma, yra laikytini atsakovės neteisėtų veiksmų / neveikimo bei iÅ¡ to sekusio atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį pirkime bei pirkimo Nr. CPO107573 nutraukimo, užkirtusio keliÄ ieÅ¡kovei parduoti paslaugas rezultatu. IeÅ¡kovė privalėjo įrodyti perkančiosios organizacijos neteisėtus veiksmus, tačiau akivaizdu, jog atsakovės sprendimas nesudaryti pagrindinės sutarties su UAB „Synergy Solutions“ Å¡iuo atveju nulemtas pačios ieÅ¡kovės veiksmų (neveikimo) – netinkamo pasiÅ«lymo suformavimo, kuris, vertinant Å¡io konkretaus pirkimo kontekste, nulėmė aplinkybę, jog toks pirkimas laikytas negalimu, o pagrindinės sutarties su tiekėja sudarymas – bÅ«tų laikytas neteisėtu.

UAB „Synergy Solutions“ nebuvo užkirstos galimybės dalyvauti per CPO paskelbtame naujajame pirkime ar nepagrįstai suvaržytos teisės konkuruoti pateikiant teisės aktus atitinkantį ir sÄ Å¾iningÄ pasiÅ«lymÄ . IeÅ¡kovė neprašė panaikinti neva neteisėtÄ 2018 m. vasario 15 d. sprendimÄ , kuriuo perkančioji organizacija atsisakė sudaryti ir ieÅ¡kove pagrindinę sutartį, nors ieÅ¡kinyje teigia, jog neva toks perkančiosios organizacijos sprendimas neteisėtas.

11. Nepagrįstas yra ieÅ¡kovės reikalavimas atlyginti jos negautas pajamas, t. y. lėšas, kurias ji buvo numačiusi gauti, jei nebÅ«tų neva neteisėtų atsakovės veiksmų. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bylos Å¡alis, reikÅ¡dama reikalavimÄ atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, jog ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi bÅ«ti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neiÅ¡vengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi bÅ«ti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruoÅ¡imÄ ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti Å¡ių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėje byloje Nr. 3K-3-1177/2003 ir civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007). IeÅ¡kovė paslaugų teikimo iÅ¡laidų ir pelno apskaičiavime nurodė, jog tikslÅ«s pirkimo objekto apimčių kiekiai, terminai ir t. t. yra nustatyti ekspertiniu bÅ«du, lyginant su kitais visuomeninių pastatų projektais, kuriuose buvo įrengtos ledo arenos.

Tačiau toks lyginamasis metodas neužtikrina, jog tokios ieškovės pajamos buvo neišvengiamai tikėtinos ir būtų buvę realios, sudarius pagrindinę sutartį. Ieškovė neturi analogiško objekto (sporto centro su dviem ledo arenomis ir sporto sale) projektavimo patirties, todėl jos pateikti samprotavimai ir sugalvoti paskaičiavimai nėra pagrįsti net asmenine patirtimi. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 12. Kauno apygardos teismas 2018 m. spalio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė 2016 m. rugsėjo 26 d. sudarė preliminariÄ jÄ sutartį „Statinių projektavimo ir projekto vykdymo priežiÅ«ros paslaugų užsakymai per CPO LT elektroninį katalogÄ â€œ, pagal kuriÄ Ä¯sipareigojo preliminariosios sutarties galiojimo laikotarpiu užtikrinti preliminariojoje sutartyje nurodytų paslaugų pasiÅ«lÄ ; teikti pasiÅ«lymus elektroniniame kataloge užsakymo metu vykdomuose atnaujintuose varžymuose ir t.t. Atsakovė nusprendė, kad jai reikalingos projektavimo ir su tuo susijusios paslaugos atitinka paslaugas, siÅ«lomas centrinės perkančiosios organizacijos elektroniniame kataloge, todėl vadovaudamasi „Statinių projektavimo ir projekto vykdymo priežiÅ«ros paslaugų užsakymai per CPO LT elektroninį katalogÄ â€œ elektroninio katalogo apraÅ¡yme nustatyta tvarka pateikė užsakymÄ , nurodydama, jog perka statinio projektinių pasiÅ«lymų parengimo paslaugas, statinio projektavimo užduoties (bei paraiÅ¡kų prisijungimo ir specialiosioms sÄ lygoms gauti) rengimo paslaugas, techninio / techninio darbo projekto parengimo paslaugas ir statinio projekto vykdymo priežiÅ«ros paslaugas ((A) – (D) dalyse nurodytos paslaugos).

13. IeÅ¡kovė į atsakovės užsakymÄ pateikė konkursinį pasiÅ«lymÄ prie kiekvienos paslaugos nurodydama siÅ«lomÄ paslaugos suteikimo kainÄ (A) dalyje nurodytai paslaugai – 17 000 Eur, (B) dalyje – 7 000 Eur, (C) dalyje – 43 000 Eur ir (D) dalyje – 0 Eur. IeÅ¡kovės pasiÅ«lymas iÅ¡rinktas laimėjusiu, pagal pasiÅ«lytÄ mažiausiÄ kainÄ ir parengta pagrindinė sutartis Nr. CPO107573, tačiau 2018 m. vasario 15 d. ieÅ¡kovė gavo atsakovės praneÅ¡imÄ Nr. 44-2-11, kuriuo atsisakyta su ieÅ¡kove sudaryti sutartį dėl to, kad po atnaujinto varžymosi pirkime Nr. CPO 107573 tiekėja neįvertino statinio projekto vykdymo priežiÅ«ros paslaugos.

IeÅ¡kovė pateikė atsakovei pretenzijÄ ir paaiÅ¡kino, kad projekto vykdymo priežiÅ«ros paslaugas įkainojo 0 Eur, o bÅ«tinuosius paslaugos teikimo kaÅ¡tus įtraukė į bendrÄ pasiÅ«lymo kainÄ , dėl to, jog konkurso dokumentuose nebuvo tinkamai ir tiksliai apibrėžtos projekto vykdymo priežiÅ«ros apimtys ir kiekiai, o tos paslaugos teikimas priklausė nuo perkančiosios organizacijos valios (nurodymo). Atsakovė papildomai informavo ieÅ¡kovę, kad jos pateiktas pasiÅ«lymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų.

14. IeÅ¡kovė teigė, kad atsakovė atsakydama į pretenzijÄ nenurodė teisinio pagrindo, kuris jai bÅ«tų suteikęs teisę iÅ¡ naujo vertinti laimėtoju iÅ¡rinktÄ ieÅ¡kovės pasiÅ«lymÄ ir jo turinį ir manė, kad atsisakydama sudaryti pagrindinę pirkimo sutartį pirkime Nr. CPO107573, atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, pažeidė imperatyvias VPÄ® ir ginčo pirkimÄ reglamentuojančias nuostatas, dėl tokių atliktų neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų ieÅ¡kovė prarado galimybę įvykdyti sutartį pirkime Nr. CPO107573 ir prarado galimybę gauti pelnÄ iÅ¡ sutarties vykdymo. IeÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 32 596,71 Eur nuostolių atlyginimui.

15. Atsakovei atsisakius sudaryti vieÅ¡ojo pirkimo sutartį ieÅ¡kovė atskirame procese kaip tai numato VPÄ® nuostatos, tikslu įrodyti perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumÄ jų neskundė ir nepasinaudojo veiksmų procedÅ«ros peržiÅ«ra. Å i aplinkybė neatima teisės iÅ¡ ieÅ¡kovės kelti jai klausimÄ dėl žalos atlyginimo, tačiau teismo vertinimu, ji turi esminės reikÅ¡mės ir susilpnina ieÅ¡kovės pozicijÄ Ä¯rodinėjant atsakovės atliktų veiksmų neteisėtumÄ nagrinėjamoje byloje.

16. VPÄ® (2017 m. gegužės 2 d. redakcija) nustatė, kad iki 2017 m. birželio 30 d. pradėtoms viešųjų pirkimų procedÅ«roms taikomos iki 2017 m. birželio 30 d. galiojusios įstatymo nuostatos, todėl ginčo santykiams turi bÅ«ti taikomos iki 2017 m. birželio 30 d. galiojusio įstatymo nuostatos. VPÄ® 7 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta perkančiosios organizacijos teisė nutraukti prikimo procedÅ«ras laikantis tam tikrų nustatytų sÄ lygų:

a) pirkimo sutartis dar neturi būti sudaryta, b) turi būti gautas VPT sutikimas, c) turi būti nustatytos aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti. Teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad VPĮ 7 straipsnio 5 dalyje įvirtina nuostata, kad turi būti nustatytos aplinkybės, kurių nebuvo galima nustatyti yra vertinamoji nuostata.

17. Bylos nagrinėjamu atveju, pirkimas buvo baigtas ieÅ¡kovei sudarius preliminariÄ jÄ sutartį, taigi ieÅ¡kovė nepagrįstai argumentuoja, kad buvo bÅ«tinas gauti VPT sutikimas pagrindinei sutarčiai sudaryti pagal VPÄ® 7 straipsnio 5 dalį.

18. Atsakovė argumentavo, kad varžymosi atnaujinimas bei pagrindinės sutarties sudarymas yra skirtingos sÄ vokos ir tai nereiÅ¡kia, kad vykdomas atskiras naujas vieÅ¡asis pirkimas. TokiÄ pozicijÄ tęsdama atsakovė nurodė, kad pagrindinės sutarties sudarymas preliminariosios sutarties pagrindu, kuomet yra atnaujinamas tiekėjų varžymasis, yra tik preliminariosios sutarties sÄ lygų vykdymas. Teismas su tokia atsakovės dėstoma pozicija sutiko ir sprendė, kad atsakovė atlikdama veiksmus ir atsisakydama sudaryti pagrindinę sutartį su ieÅ¡kove VPÄ® 7 straipsnio nuostatų nepažeidė.

19. Apie vieÅ¡ojo pirkimo pabaigÄ ieÅ¡kovė informuota atsakovės 2017 m. kovo 7 d. raÅ¡tu Nr. (33.200) R-753 ir atsakant į ieÅ¡kovės 2017 m. vasario 28 d. pateiktÄ pretenzijÄ . Pagal VPÄ® 941 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančiÄ pretenzijų nagrinėjimÄ perkančioje organizacijoje tvarkÄ , pretenzijos nagrinėjamos iki pirkimo sutarties sudarymo dienos. Pagrindinė pirkimo sutartis su ieÅ¡kove nebuvo sudaryta, o sudaryta tik preliminarioji sutartis, todėl atsakovė raÅ¡tu informuodama ieÅ¡kovę apie pagrindinės sutarties nesudarymÄ , teismo vertinimu, pretenzijų nagrinėjimo tvarkos perkančioje organizacijoje nepažeidė.

20. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje ir teismo posėdžio metu jos atstovas duodamas paaiÅ¡kinimus tvirtino, kad atsakovė neturėjo teisinio pagrindo vertinti Nr. CPO 107573 pirkime tiekėjos pasiÅ«lytos projekto vykdymo priežiÅ«ros paslaugos įvertinimo ar įkainojimo, nes pirkimo sÄ lygų reikalavimuose nebuvo nustatyti konkretÅ«s ar tikslÅ«s projekto vykdymo priežiÅ«ros įkainiai. IeÅ¡kovė teigė, kad bÅ«dama tiekėja, vadovaudamasi įprastine logika, įvertino vidinius projekto vykdymo priežiÅ«ros paslaugos suteikimo kaÅ¡tus juos įtraukiant į bendrÄ jÄ pasiÅ«lymo kainÄ ir pasiÅ«lyme nurodė, jog projekto vykdymo priežiÅ«ros paslaugų kaina bus lygi 0 Eur ir nepažeidė pirkėjos nustatytų pirkimo sÄ lygų reikalavimų.

21. Atsakovė su tokia motyvacija nesutiko ir tvirtino, kad tokio pobÅ«džio rangos sutartyse pagal Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiÅ«ra“ 77 punktÄ , bÅ«tina nurodyti statybos priežiÅ«ros paslaugos kainÄ ir to imperatyviai reikalauja teisės normos. Teismas su atsakovės nurodyta argumentacija sutiko ir darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovei projekte nurodžius, kad projekto priežiÅ«ros paslaugos kaina bus 0 Eur, užsakovei suteikė pagrįstÄ pagrindÄ manyti, jog ieÅ¡kovė vykdydama rangos sutartį neteiks privalomos statinio projekto priežiÅ«ros paslaugos.

22. Atsakovė per CPO LT dalyvavo statinių projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugos statiniui (objektui) sporto paskirties pastato, esančio Kovo 11-osios g. 26, Kaune techninio projekto (nauja statyba) pirkime ir su ieškove pagrindinės sutarties nesudarė, nes atnaujinto varžymosi pirkime ieškovė nebuvo nurodžiusi statybos priežiūros paslaugos kainos.

23. Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiÅ«ra“ 77 punkto 1 dalis nustatė, kad statinio projekto vykdymo priežiÅ«rÄ (statybos metu), statinio projektuotojo (kai statinio projektas rengiamas dviem etapais – statinio techninio projekto projektuotojo) pavedimu, atlieka statinio projekto rengėjas pagal statytojo (užsakovo) ir statinio projektuotojo pasiraÅ¡ytÄ statinio projekto vykdymo priežiÅ«ros sutartį. Å io punkto 2 dalis reglamentavo, kad projektavimo darbų rangos sutartyje turi bÅ«ti numatyta statinio projekto rengėjo prievolė atlikti statinio projekto vykdymo priežiÅ«rÄ , nustatyta jos kaina ar kainos apskaičiavimo taisyklės, atsižvelgiant į statybos terminus, kurių sutarties Å¡alys turi laikytis, sudarydamos statinio projekto vykdymo priežiÅ«ros sutartį.

Byloje neginčijama, kad ieÅ¡kovė savo pateiktame pasiÅ«lyme buvo nurodžiusi, jog projekto vykdymo priežiÅ«ros paslaugų kaina bus lygi 0 Eur. IeÅ¡kovė laikėsi pozicijos, kad toks nurodymas galimas ir tai neprieÅ¡taravo nustatytuose perkančiosios organizacijos pirkimo sÄ lygų reikalavimuose. Taip pat ieÅ¡kovė tvirtino, kad vykdymo priežiÅ«ros paslaugos kaina buvo įtraukta į bendro pasiÅ«lymo kainÄ .

24. Teismas sprendė, kad esant STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiÅ«ra“ 77 punkte įtvirtintam imperatyviam nurodymui dėl projektavimo darbų sutartyje nustatytos kainos už statinio projekto vykdymo priežiÅ«rÄ , buvo bÅ«tina reikalauti, kad ieÅ¡kovės pateiktame pasiÅ«lyme atskirai tarp pozicijų bÅ«tų įkainota kiekviena iÅ¡ A, B, C, D dalių, nurodant statinio projekto priežiÅ«ros kainÄ . IeÅ¡kovei to neatlikus atsakovei kilo pagrįstų abejonių manyti, jog ateityje vykdant rangos sutartį gali bÅ«ti neteikiamos naujai statomo statinio projekto priežiÅ«ros paslaugos, todėl buvo teisinis pagrindas su ieÅ¡kove nesudaryti pagrindinės sutarties.

IeÅ¡kovės nurodymas ir jos atstovų aiÅ¡kinimai, kad nėra skirtumo ar tiekėja savo pasiÅ«lyme bÅ«tų nurodęs 0 Eur, ar 1 Eur, ar 100 Eur, ar 1000 Eur kainÄ už projekto vykdymo priežiÅ«ros paslaugas, ar Å¡ios paslaugos kaÅ¡tus bÅ«tų įskaičiavusi į bendrÄ pasiÅ«lymo kainÄ , ar įtraukusi į atskiras siÅ«lomų paslaugų dalių kainas dėl to, jog projekto vykdymo priežiÅ«ros paslaugas tiekėja bet kokiu atveju, vadovaujantis SÄ® 36 straipsnio 1 dalimi, privalės atlikti techninį projektÄ ar techninį darbo projektÄ , teismo neįtikino.

Perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų, kurie patvirtintų vykdant vieÅ¡Ä jį pirkimÄ nėra, todėl nėra sÄ lygos ieÅ¡kovei reikalauti iÅ¡ atsakovės žalos atlyginimo. Nesant neteisėtų veiksmų, kaip vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, atsakovei civilinė atsakomybė negalima. Kitų civilinės atsakomybės sÄ lygų (priežastinio ryÅ¡io ir žalos) analizė neįrodžius atsakovės neteisėtų veiksmų tampa nereikalinga, todėl teismas dėl jų nepasisakė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 25. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliaciniame skunde nurodomi Å¡ie argumentai: 25.1. Byloje nenustatytas faktinis atsisakymo sudaryti sutartį ir nutraukti pirkimÄ pagrindas. Teismas darė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie tai, jog ieÅ¡kovės nurodyta 0 Eur kaina už projekto vykdymo priežiÅ«rÄ atsakovei suteikė pagrįstÄ pagrindÄ manyti, kad ieÅ¡kovė neteiks privalomos statinio priežiÅ«ros paslaugos.

Paslaugos (dalies) pasiÅ«lymas ar ne pasiÅ«lymas yra faktinė aplinkybė, grindžiama įrodymais, o ne Statybos techninių reglamentų normų aiÅ¡kinimu ir vertinimu. 25.2. IeÅ¡kovė pateikė ir kitus įrodymus (pvz. pretenzijÄ ) kuriais patvirtino, jog projekto vykdymo priežiÅ«ros paslaugÄ suteiks, jog Å¡ios paslaugos teikimo kaÅ¡tai įtraukti į bendrÄ paslaugos kainÄ , jog ieÅ¡kovė yra siÅ«liusi 0 Eur ar 1 Eur kainÄ ir paslaugas suteikusi ne vienai perkančiajai organizacijai, todėl ieÅ¡kovės valia suteikti paslaugÄ buvo ne tik iÅ¡reikÅ¡ta raÅ¡tu, bet ir patvirtinta papildomais įrodymais.

Teismo sprendime Å¡ie įrodymai neaptarti. 25.3. Po ieÅ¡kovės pretenzijos, kuria ieÅ¡kovė patvirtino savo valiÄ siÅ«lyti ir suteikti projekto vykdymo priežiÅ«ros paslaugas už 0 Eur, atsakovei neliko pagrindo manyti, jog projekto vykdymo priežiÅ«ros paslauga nebus suteikta todėl atsakovė savo sprendimÄ dėl atsisakymo sudaryti sutartį turėjo atÅ¡aukti arba pakeisti, tačiau neturėdama faktinio pagrindo manyti, kad paslaugos nėra siÅ«lomos ir nebus suteiktos, nutraukė atnaujinto varžymosi pirkimÄ tokiu bÅ«du atlikdama neteisėtus veiksmus. 25.4.

Teismas palaikė atsakovės gynybos pozicijÄ ir sprendė, kad esant imperatyviam STR 1.06.01:2016 77 punkto reguliavimui dėl projektavimo darbų sutartyje nustatytos kainos už statinio projekto vykdymo priežiÅ«rÄ , buvo bÅ«tina reikalauti, kad ieÅ¡kovės pateiktame pasiÅ«lyme atskirai bÅ«tų įkainota kiekviena ir A, B, C, D dalių, nurodant statinio projekto priežiÅ«ros kainÄ . Å iuo teisiniu reguliavimu remdamasis teismas darė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovei to neatlikus atsakovei kilo pagrįstų abejonių manyti, jog ateityje vykdant rangos sutartį gali bÅ«ti neteikiamos projekto priežiÅ«ros paslaugos bei remdamasis tuo sprendė, jog buvo teisinis pagrindas su ieÅ¡kove nesudaryti sutarties.

Šios teismo sprendimo išvados nepagrįstos, kadangi:

1) remiasi prielaidomis apie būsimas aplinkybes galinčias įvykti ateityje, o prielaidomis teismo sprendimas negali būti grindžiamas;

2) teismo įvardintas pasiÅ«lymo netinkamumo / nepriimtinumo pagrindas nėra nurodytas atnaujinto varžymosi pirkimo sÄ lygose, jose nėra nurodyta, jog tiekėjo, pasiÅ«liusio 0 Eur kainÄ už kažkuriÄ paslaugÄ , pasiÅ«lymas bus atmestas, nėra nurodyta, jog tiekėjai pirkime negali siÅ«lyti nulinių kainų todėl negali bÅ«ti pagrindu pripažinti pasiÅ«lymÄ netinkamu, kadangi atsakovei iÅ¡ skaidrumo principo kyla pareiga pasiÅ«lymus vertinti griežtai laikantis pirkimo sÄ lygų reikalavimų;

3) minėto STR 77 punkto reglamentavimas nenustato pareigos tiekėjui vieÅ¡ojo pirkimo pasiÅ«lymuose nurodyti kažkokį konkretų projekto vykdymo priežiÅ«ros paslaugų kainos dydį, o ginčo, jog ieÅ¡kovė savo aktyviais veiksmais už Å¡iÄ paslaugÄ pasiÅ«lė 0 Eur kainÄ , nėra. IeÅ¡kovės pasiÅ«lyta 0 Eur kaina gali bÅ«ti įraÅ¡yta į projektavimo ir projekto vykdymo priežiÅ«ros paslaugų teikimo sutartį, todėl ieÅ¡kovės pasiÅ«lyta kaina nepažeidžia STR reikalavimų;

4) nei STR, nei kiti teisės aktai nereguliuoja ir negali reguliuoti kokiÄ kainÄ minimaliÄ ar fiksuotÄ kainÄ tiekėjas turėtų siÅ«lyti varžydamasis dėl pirkimo sutarties sudarymo, kadangi toks reguliavimas ir pirkimo sÄ lygų reikalavimai varžytų tiekėjų galimybes konkuruoti ir bÅ«tų neteisėtas. Dėl analogiÅ¡kų priežasčių ir atsakovė negali iÅ¡ tiekėjos reikalauti nurodyti konkretų atsakovės sugalvotÄ ar jai priimtinÄ kainos dydį už projekto vykdymo priežiÅ«ros paslaugas bei spręsti dėl pasiÅ«lyto dydžio atitikties teisės aktų reikalavimams;

5) STR reikalavimai reglamentuojantys statybos procesÄ bei procedÅ«ras, nėra specialÅ«s viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo atžvilgiu ir negali reguliuoti tiekėjų pasiÅ«lymų kainos ar jos pagrįstumo vertinimo. Tuo atveju, jeigu atsakovė manė, jog turi teisę Å¡iame atnaujinto varžymosi pirkime vertinti tiekėjų kainų pagrįstumÄ ir manė, jog tiekėjos pasiÅ«lyta kaina už projekto vykdymo priežiÅ«ros paslaugas yra neįprastai maža, kainos pagrįstumo vertinimas turėjo bÅ«ti atliktas pagal ginčui aktualios iki 2017 m. birželio 30 d. galiojusios redakcijos VPÄ® 40 straipsnio reikalavimus.

Tačiau atsakovė tikslingai nesitikslino ir nesiaiÅ¡kino pasiÅ«lyto 0 Eur įkainio realumo, o iÅ¡ karto priėmė sprendimÄ nesudaryti sutarties su laimėjusį pasiÅ«lymÄ pateikusia ieÅ¡kove bei nedelsiant paskelbė naujÄ analogiÅ¡kÄ pirkimÄ . Tokie atsakovės nelogiÅ¡ki ir skaidrumo principo neatitinkantys bei neteisėti veiksmai buvo susiję ne su siekiu iÅ¡siaiÅ¡kinti ieÅ¡kovės pasiÅ«lymo realumÄ , o buvo tendencingai atliekami tam, kad ieÅ¡kovės pasiÅ«lymas bÅ«tų atmestas, kÄ patvirtina teismo posėdžio metu apklausto ieÅ¡kovo liudytojo parodymai;

6) apeliantės pareiga Å¡iame CPO107573 pirkime iÅ¡skirti projekto vykdymo priežiÅ«ros paslaugos kainÄ ir jÄ nurodyti pasiÅ«lyme kilo dėl 2016 m. rugsėjo 26 d. preliminariosios sutarties 2 priede nustatytos pagrindinės sutarties formos 1 priedo (užsakymo forma) reikalavimų (kuriuose projektavimo ir kitos inžinerinės paslaugos iÅ¡skirtos į 4 dalis, iÅ¡ kurių ketvirta dalis yra projekto vykdymo priežiÅ«ra), o ne dėl 2016 m. gruodžio 2 d. STR 1.06.01:2016 reglamentavimo, kuriuo rėmėsi atsakovė ir teismas skundžiamame sprendime, ir kuris preliminariosios sutarties sudarymo metu dar negaliojo. Todėl teismo sprendimo iÅ¡vados dėl projekto vykdymo priežiÅ«ros paslaugų kainos neiÅ¡skyrimo / nenurodymo, grįstos laiko prasme neaktualiu teisiniu reguliavimu. 25.5. IeÅ¡kovė savo pozicijÄ dėl atsakovės neteisėtų veiksmų atsisakant sudaryti pirkimo sutartį ir nutraukiant pirkimÄ grindė 3 pagrindais:

a) neegzistavo VPÄ® nurodytos privalomos sÄ lygos nutraukti atnaujinto varžymosi pirkimo Nr. CPO107573 procedÅ«ras;

b) vadovaujantis pirkimo dokumentais ir specialiu atnaujinto varžymosi pirkimÄ reglamentuojančiu teisiniu reguliavimu, atsakovė neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti sudaryti pirkimo sutartį su ieÅ¡kove;

c) atsakovė neturėjo teisinio pagrindo iÅ¡ naujo vertinti ieÅ¡kovės pasiÅ«lytos paslaugos kainos įsivertinimo ar įkainojimo. Teismas skundžiamame sprendime iÅ¡nagrinėjo vienÄ â€“ a) papunktyje nurodytÄ ieÅ¡kinio pagrindÄ , o dėl likusių pagrindų nepasisakė, nepateikė vertinimo ar motyvų, pagrindžiančių, jog teismas Å¡iuos pagrindus atmeta ar vertina teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingais, buvo neatskleista bylos esmė 25.6. Atnaujinto varžymosi pirkime Nr. CPO107573 pirkimo dalyku buvo projektavimo darbai ir projekto vykdymo priežiÅ«ros paslaugos, kurias atsakovė minėtame atnaujinto varžymosi pirkime pirko 2016 m. rugsėjo 26 d. preliminarios sutarties pagrindu.

Preliminariosios sutarties pagrindu atnaujinto varžymosi pirkime Nr. CPO107573 perkančioji organizacija siekė sudaryti vieÅ¡ojo pirkimo-pardavimo sutartį dėl darbų ir paslaugų pirkimo, o vykdydama atnaujinto varžymosi pirkimÄ tam, kad galėtų sudaryti pirkimo sutartį – privalėjo laikytis VPÄ® reikalavimų. Pirkimo sutartys preliminariųjų sutarčių pagrindu sudaromos arba vykdant preliminariosios sutarties sÄ lygas, arba atnaujinant konkurso procedÅ«ras. 25.7. Kadangi preliminariojoje sutartyje nebuvo apibrėžtos visos sÄ lygos – t. y. tiekėjų ir CPO sudarytoje 2016 m. rugsėjo 26 d. preliminariojoje sutartyje dėl statinių projektavimo ir projekto vykdymo priežiÅ«ros užsakymų tiekėjai nurodė tik bendrus projektavimo ir su jomis susijusių paslaugų maksimalius įkainius, tačiau nebuvo nurodytas nei konkretus objektas (statinys) kurio statybai, remontui ar rekonstrukcijai bus užsakomos projektavimo paslaugos, nei paslaugų apimtys (t. y. bus ar nebus perkamos projektinių pasiÅ«lymų parengimo, statinio techninės užduoties parengimo paslaugos, kokia apimtimi bus perkamas statinio techninis projektas, kokia numatoma statybos (ir projekto vykdymo priežiÅ«ros trukmė) ir t.t.), perkančioji organizacija (taip pat ir atsakovė) atnaujinto varžymosi pirkimui nustatė papildomas sÄ lygas ir reikalavimus, tam kad preliminariosios sutarties dalyvis atnaujinto varžymosi pirkime pagal papildytas sÄ lygas galėtų pateikti konkursinį pasiÅ«lymÄ (darbų ir paslaugų kainÄ ) ir varžytis dėl pirkimo sutarties sudarymo. 25.8.

Dėl nurodytų motyvų teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai sprendė, jog atnaujinto varžymosi pirkimas Nr. CPO107573 pagal atsakovės papildomai nustatytas sÄ lygas buvo paprastas preliminariosios sutarties sÄ lygų vykdymas ir toliau darė nepagrįstas iÅ¡vadas dėl to, jog atnaujinto varžymosi pirkimui netaikomos VPÄ® normos, kadangi pirkimas pasibaigė sudarius preliminariÄ jÄ sutartį. 25.9. IeÅ¡kovė ginče pateikė argumentus (kurių teismas neiÅ¡nagrinėjo), jog jeigu atsakovė laikosi gynybos pozicijos, kad VPÄ® reikalavimai atnaujinto varžymosi pirkimui neturi bÅ«ti taikomi, kadangi tokios pirkimo procedÅ«ros tėra preliminariosios sutarties sÄ lygų vykdymas (su kuo apeliantė nesutinka), tuomet atsakovė privalėjo vadovautis atnaujinto varžymosi pirkimo dokumentais ir specialiu atnaujinto varžymosi pirkimÄ reglamentuojančiu teisiniu reguliavimu (preliminariÄ ja sutartimi ir joje nustatytais reikalavimais).

Pagal Å¡iuos reikalavimus atsakovė neturėjo (ir nei skundžiamame sprendime dėl atsisakymo sudaryti sutartį bei pirkimo nutraukimo, nei teismo proceso metu nenurodė) teisinio pagrindo, kuris jai suteiktų teisę atsisakyti sudaryti pirkimo sutartį su ieÅ¡kove. 25.10. VPÄ® 63 straipsnio 10 dalies 4 punkte nurodyta, jog: atnaujindama tiekėjų varžymÄ si, perkančioji organizacija iÅ¡renka geriausiÄ pasiÅ«lymÄ pateikusį tiekėjÄ , vadovaudamasi preliminariojoje sutartyje nustatytais kriterijais, ir su šį pasiÅ«lymÄ pateikusiu tiekėju sudaro pirkimo sutartį.

Preliminariosios sutarties 1 priedo „Elektroninio katalogo apraÅ¡ymas“ 4.1. papunktis nustato, kad: pasiÅ«lymai elektroniniame kataloge yra vertinami automatiniu bÅ«du pagal mažiausios kainos kriterijų. Å is reguliavimas reiÅ¡kia, kad perkančioji organizacija vadovaudamasi preliminariosios sutarties 1 priedu (t. y. užsakydama paslaugas elektroninio katalogo priemonėmis) neturi teisės ir pagrindo atlikti kitokį vertinimÄ ar pateiktus pasiÅ«lymus vertinti pagal papildomus kriterijus (paslaugų (ne)įkainojimÄ ar kt.) nei nustatytasis mažiausios kainos kriterijus.

Minėtas reguliavimas leidžia spręsti, jog, atsakovė, pati pasirinkdama projektavimo paslaugas pirkti per elektroninį katalogÄ , sutiko su minėtomis nuostatomis, jog pasiÅ«lymai bus vertinami ir laimėtojas bus iÅ¡renkamas pagal 23.2. papunktyje nustatytus kriterijus ir prisiėmė perkančiajai organizacijai tenkančius įsipareigojimus sudaryti pirkimo sutartį su automatinėmis priemonėmis iÅ¡rinktu laimėtoju taip kaip tÄ nustato preliminariosios sutarties 1 priedo „Elektroninio katalogo apraÅ¡ymas“ 5.2. ir 5.3. papunkčiai: katalogo apraÅ¡ymo 5.2. papunktis nustato, jog įvykus užsakymui ir užsakovui elektroniniame kataloge gavus praneÅ¡imÄ apie užsakymÄ laimėjusį tiekėjÄ , užsakovas su juo privalo sudaryti pagrindinę sutartį.

Tuo tikslu elektroniniame kataloge užsakovui yra suformuojama elektroninė pagrindinės sutarties forma. Katalogo apraÅ¡ymo 5.3. papunktis nustato, jog užsakovas, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo užsakymo pabaigos, laimėjusiam tiekėjui privalo pateikti tinkamai įformintus ir pasiraÅ¡ytus pagrindinės sutarties 2 egzempliorius. Å is reguliavimas reiÅ¡kia, jog nuo to momento, kai užsakymas akceptuojamas tiekėjo ir užsakovas informuojamas, kad tiekėjo pateiktas pasiÅ«lymas laimėjo užsakymÄ , užsakovui nesuteikiamos papildomos teisės persvarstyti ar papildomai įvertinti tiekėjo pasiÅ«lymÄ , pasiÅ«lymo kainos dalį, o imperatyviai nurodoma pareiga sudaryti pagrindinę sutartį. 25.11.

Skundžiamu sprendimu teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino VPÄ® 63 straipsnio 10 dalį, nesivadovavo Å¡ioje teisės normoje nurodytu teisiniu reglamentavimu, tokio savo sprendimo tinkamai nemotyvavo, todėl neatskleidė bylos esmės ir priėmė neteisėtÄ bei nepagrįstÄ sprendimÄ . Atsakovė elgdamasi ne pagal pirkimo procedÅ«ras reglamentuojančias taisykles, atliko neteisėtus veiksmus, kurie yra atsakovės civilinės atsakomybės pagrindas. 25.12. Net jeigu atsakovė bÅ«tų turėjusi pagrindÄ atlikti pasiÅ«lymo kainos dalies vertinimÄ , apeliantė procesiniuose dokumentuose nurodė ir tinkamai pagrindė, jog:

a) tiekėjas bet kokiu atveju yra atsakingas už visų pirkime perkamų paslaugų suteikimÄ , kitaip rizikuoja bÅ«ti įtrauktas į nepatikimų tiekėjų sÄ raÅ¡Ä , b) tiekėjas pagal preliminariosios sutarties ir elektroninio katalogo taisykles turi teisę siÅ«lyti mažesnes paslaugų kainas, nei nurodytos preliminariojoje sutartyje ir c) tiekėjas negalėjo tiksliai apskaičiuoti projekto vykdymo priežiÅ«ros paslaugų kainos todėl, kad atsakovė atnaujinto varžymosi pirkimo sÄ lygose nenurodė, kokia bus perkamų projekto vykdymo priežiÅ«ros paslaugų apimtis, nenurodė nei tikslaus, nei apytikrio paslaugų teikimo laikotarpio nei paslaugų pradžios momento kurie leistų tiksliai suskaičiuoti paslaugos kainÄ , bei nurodė, jog paslauga turės bÅ«ti teikiama užsakovo nurodymu, kas reiÅ¡kia, kad projekto vykdymo priežiÅ«ros paslaugų teikimas gali bÅ«ti ir neužsakomas.

Dėl to tiekėjas pasirinko Å¡iÄ neaiÅ¡kiÄ paslaugÄ Ä¯kainoti 0 Eur, o atsiradus jos poreikiui, patiriamus kaÅ¡tus padengti iÅ¡ pirkimo sutarties pelno. 25.13. Apeliantė bylos nagrinėjimo metu pateikė argumentus ir vieÅ¡us duomenis susijusius su tuo, jog atsakovės pozicija dėl 0 Eur kainos siÅ«lymo yra nenuosekli ir neobjektyvi, kadangi atsakovė kituose pirkimuose ne tik neatmeta tiekėjo, kuris yra neįkainojęs tam tikrų paslaugų pasiÅ«lymo, tačiau net gi skatina tokį pasiÅ«lymÄ patikslinti ir priimtinais vertina tiekėjo pasiÅ«lymo patikslinimus, kuriuose Å¡is nurodo, jog projektavimo ir su tuo susijusių inžinerinių paslaugų kaina yra lygi 0 Eur (t. y.

įskaičiuota į bendrÄ pasiÅ«lymo kainÄ ) dėl tiekėjo taikomos vidinės kainodaros. Å io pirkimo ginčas buvo iÅ¡spręstas 2018 m. spalio 16 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1153-302/2018, kurioje teismas pritardamas atsakovės pozicijai konstatavo, jog 0 Eur fiksuotos kainos pasiÅ«lymas už projektavimo ir inžinerines paslaugas, bei tokių paslaugų kainų įtraukimas į kitų darbų įkainius yra teisėtas, kadangi pirkimo dokumentai nedraudė tiekėjams savo nuožiÅ«ra nurodyti nulinį tarifÄ už tam tikras paslaugas. 25.14.

Teismas ginčo nagrinėjimo teismo posėdyje metu nurodė ieškovei šios bylos duomenimis nesiremti kadangi nesidomi ir nežino, kaip sprendžiamos kitos bylos, kuriose sprendimai dar neįsiteisėję ir šių faktinių aplinkybių byloje nenagrinėjo. Pirmosios instancijos teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177 straipsnio 1 dalies taisyklių, kadangi atsakovės nenuosekli ir skaidrumo principo neatitinkanti pozicija dėl 0 Eur paslaugų kainų vertinimo yra reikšminga ginčo pirkime vertinant atsakovės neteisėtus veiksmus, kuriais apeliantės pasiūlymas atmestas dėl pasiūlytos 0 Eur kainos už analogiškas paslaugas.

Dėl nurodytų priežasčių, teismas iÅ¡ anksto atsisakydamas vadovautis ieÅ¡kovės pateiktais faktiniais duomenimis, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. 25.15. Teismo iÅ¡vados dėl to, jog ieÅ¡kovės pozicijÄ dėl žalos atlyginimo iÅ¡ esmės susilpnina tai, kad ieÅ¡kovė atskirame procese neginčijo atsakovės neteisėtų veiksmų ir nepasinaudojo peržiÅ«ros procedÅ«ra, yra nei teisiÅ¡kai nei faktiÅ¡kai nepagrįstos, kadangi:

1) ieÅ¡kovė pasinaudojo peržiÅ«ros procedÅ«ra pateikdama pretenzijÄ ;

2) jeigu teismas pritarė atsakovės pozicijai, kad atnaujinto varžymosi pirkimas yra pasibaigęs nuo preliminariosios sutarties sudarymo momento, tuomet skundžiamo sprendimo išvada dėl pasinaudojimo peržiūros procedūra yra nelogiška, kadangi peržiūra (ikiteisminė stadija) galima iki pirkimo sutarties sudarymo (pirkimo pabaigos);

3) sprendimo iÅ¡vados, jog neteisėtų veiksmų neginčijimas atskirame procese turi esminės reikÅ¡mės ir susilpnina ieÅ¡kovės pozicijÄ Ä¯rodinėjant neteisėtus veiksmus, neatitinka CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimų ir yra be motyvų, kadangi sprendime nepaaiÅ¡kinta nei kokios esminės reikÅ¡mės turi, nei kaip ieÅ¡kovės pozicijÄ susilpnina tai, jog atskirame procese ieÅ¡kovė neginčijo atsakovės neteisėtų veiksmų;

4) Å¡ios skundžiamo sprendimo iÅ¡vados prieÅ¡tarauja CPK 4231 straipsnio 2 dalies reguliavimui, pagal kurį ginčai dėl žalos atlyginimo gali bÅ«ti nagrinėjami kartu su reikalavimais kylančiais iÅ¡ viešųjų pirkimų teisinių santykių, todėl įstatyme tiekėjui suteiktų teisių įgyvendinimas negali bÅ«ti vertinamas nei kaip susilpninantis, nei sustiprinantis ieÅ¡kovės pozicijÄ dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų įrodinėjimo. 25.16. Byloje teismas nenustatęs atsakovės neteisėtų veiksmų, netyrė ir likusių civilinės atsakomybės sÄ lygų egzistavimo. Kadangi procesiniuose dokumentuose Å¡alys yra pateikusios motyvus ir kontrargumentus dėl priežastinio ryÅ¡io ir žalos apskaičiavimo, yra visi pagrindai Å¡alių ginÄÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės apeliacinėje instancijoje.

26. Atsakovė atsiliepime praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo Å¡iuos argumentus: 26.1. Apeliantė neturėjo teisinio pagrindo, žinodama ir kaip atsakingas verslo subjektas atidžiai įvertinusi pagrindinės sutarties sÄ lygas (be kitų, atsiskaitymo už paslaugas dalies), teikti pasiÅ«lymo, kuriame vienos (ar net kelių) paslaugų kaÅ¡tus bÅ«tų įtraukusi į kurios nors kitos dalies paslaugos kainÄ . Tokio pasiÅ«lymo pateikimas suponavo prielaidas, jog arba tiekėja konkrečios paslaugos apskritai neteiks, arba ji siekia nesuteikusi (D) dalies paslaugų, gauti už jas apmokėjimÄ avansu t. y, iÅ¡kart pateikusi techninį projektÄ ((C) dalis).

BÅ«tent dėl (D) dalies neįvertinimo atsakovei kilo objektyviai pagrįstas įtarimas, kad pagrindinė sutartis pagal tokį pasiÅ«lymÄ (kurio koreguoti dėl pirkimo per CPO nėra galima) apskritai nebus įvykdoma arba tiekėja eigoje pareikalaus papildomo atlyginimo, kurio nebuvo nurodžiusi pasiÅ«lyme. 26.2. IÅ¡ pateiktos pretenzijos buvo aiÅ¡ku, kad tiekėja neketina (D) dalies paslaugų teikti nemokamai, nes ji pati tai pripažino pateikdama Å¡ios pasiÅ«lymo dalies kainÄ (4 114,33 Eur), o argumentai, kodėl Å¡ios kainos negalėjo nurodyti pradiniame pasiÅ«lyme – nepagrįsti ir neįtikinantys, nes atsakovė buvo nurodžiusi objekto preliminarų statybos laikÄ (540 kalendorinių dienų), kuris ir atitinka (D) dalies paslaugos – projekto vykdymo priežiÅ«ros laikÄ .

Todėl argumentai, kad atsakovė neva nenurodė, kiek kartų ir kaip dažnai reikės lankytis statomame objekte yra nepagrįsti, juolab, kad tai priklausys nuo statybos eigos, paties projekto sudėtingumo ir panašių dalykų, todėl atsakovė ir negalėjo įvardinti konkretaus apsilankymų skaičiaus ar vieno apsilankymo trukmės. 26.3. Kadangi pagrindinės sutarties nuostatos nesuteikia teisės atsiskaityti niekaip kitaip, kaip tik už realiai ir faktiškai suteiktas paslaugas – tokia sutartis nebūtų įvykdoma, o tai buvo pakankamas teisinis pagrindas atsakovei atsisakyti pasirašyti pagrindinę sutartį, nes priešingu atveju, neįvertinus grėsmės dėl sutarties neįmanomumo įvykdyti, akivaizdžiai nukentėtų viešasis interesas. 26.4.

Neneigiant, kad 0 Eur kaina yra galima vieÅ¡uosiuose pirkimuose, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė (jau pretenzijoje) pripažino, kad jie ne tik, kad neteiks Å¡ios paslaugos nemokamai, bet jÄ jau įskaičiavo į kitų dalių kainas, o tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovė siekia nesÄ Å¾iningu bÅ«du gauti pirmiausiai apmokėjimÄ , o tik tada teikti (arba ne) pačiÄ techninio projekto vykdymo priežiÅ«ros paslaugÄ . Nes už Å¡iÄ paslaugÄ (jos kaÅ¡tus įskaičiavus į [C] dalį), remiantis pagrindinėje sutartyje numatyta atsiskaitymo tvarka, jau bus apmokėta vėliausiai priėmus patį techninį projektÄ , o tai reiÅ¡kia, kad ji bÅ«tų traktuojama, kaip jau faktiÅ¡kai suteikta. 26.5. 4 dalys iÅ¡skirtos siekiant aiÅ¡kiai parodyti, kad bÅ«tent ir norima gauti 4 atskiras kainas, o bet kokie „gudravimai įskaičiavimu“ į kitas dalis yra vienareikÅ¡miÅ¡kai nepriimtini ir nuo jų pagrįstai siekiama apsaugoti paslaugos gavėjÄ kainos daliu iÅ¡skaidymu.

Toks aiÅ¡kiai atskirtas konkrečių etapų įkainojimas yra akivaizdžiai perkeltas ir atspindėtas pačioje pagrindinėje sutartyje – t. y. neįkainojus visų dalių atskirai, sutarties vykdymas ne Å¡iaip komplikuojamas – jis pasidaro nebeįmanomas. Atsiskaitymas už tinkamai suteiktÄ priežiÅ«rÄ galimas tik jÄ realiai suteikus ir nustatyta tvarka priėmus, o ne avansu. 26.6. CPO netikrina ir net nežiÅ«ri, ar yra įkainotos / įvertintos atskiros dalys / etapai. Bet tai nereiÅ¡kia, kad net esant automatizuotai laimėtojo parinkimo sistemai ir esant tokiam sistemos ydingumui Å¡iuo klausimu, atsakovė vis tik privalėtų pasiraÅ¡yti neteisėtÄ ir neįgyvendinamÄ sutartį, neatitinkančiÄ net pačios pagrindinės sutarties vykdymo esmės, kadangi avansinio apmokėjimo Å¡i sutartis nenumato.

O sudaryti (pasiraÅ¡yti) neteisėtÄ sutartį ir vėliau jÄ nutraukinėti bÅ«tų gerokai žalingiau, nei atsisakyti jÄ sudaryti. 26.7. Apeliantės nesÄ Å¾iningumÄ dalyvaujant Å¡iame pirkime patvirtina ir jos akivaizdus neapsisprendimas: ar vis tik ji žadėjo teikti priežiÅ«ros paslaugÄ už 0 Eur, ar už konkrečiÄ sumÄ , kuriÄ nurodo su ieÅ¡kiniu, t. y. 4 114,33 Eur. Nors pati patvirtina, kad paslaugos nemokamai teikti niekada neketino ir nėra objektyvių pagrindų tokio masto objekto projekto vykdymo priežiÅ«rÄ teikti nemokamai, tačiau selektyviai naudoja ir vienÄ ir kitÄ motyvus: neva niekas nedraudžia teikti paslaugas už 0 Eur ir ji iÅ¡ tiesų ketino teikti Å¡iÄ paslaugÄ neatlygintinai, bet tuo pačiu teigia, kad nors neva dėl užsakovės kaltės negalėjo tiksliai apskaičiuoti projekto vykdymo priežiÅ«ros kainos pirminiam pasiÅ«lymui, bet jÄ visgi apskaičiavo ir įvertino teikdama pretenzijÄ â€“ 4 114,33 Eur. 26.8.

Arba tiekėja gudraudama visÄ sumÄ nori gauti anksčiau nei realiai suteiks 4-Ä jÄ paslaugÄ , arba ji tiesiog jÄ suteikti atsisako. Abu atvejai yra nepriimtini ir neteisėti. Apeliantės argumentai, kad priežiÅ«ros paslauga galimai bÅ«tų „nereikalinga“, „nebÅ«tina“ ar bÅ«tų teikiama „tik užsakovei nurodžius“ yra nepagrįsti ir neatinkantys teisės aktų, kadangi ypatingo statinio priežiÅ«ra yra privaloma. 26.9. PasiÅ«lymo koregavimo ir tuo pačiu pačios sutarties koregavimo po pasiÅ«lymo pateikimo CPO nenumato, taigi atsakovė neturėjo neribotos veikimo laisvės ir vienintelis pagrįstas sprendimas buvo atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį.

BÅ«tent pirkimo vykdymo per CPO specifika Å¡iuo atveju nulėmė sprendimÄ atsisakyti sudaryti neteisėtÄ ir neįvykdomÄ pagrindinę sutartį, raÅ¡tu nurodant motyvus tiekėjai bei paraginant teikti teisės aktus atitinkantį sÄ Å¾iningÄ pasiÅ«lymÄ naujame Å¡io objekto projektavimo paslaugų užsakyme. 26.10. Konkurso laimėtoja buvo nustatyta, juo pripažinta ieÅ¡kovė, reiÅ¡kia pirkimas laikytinas pasibaigusiu net ir Å¡iuo pagrindu, o tai, kad atsakovė neturėjo objektyvių priežasčių su CPO nustatytu laimėtoju pasiraÅ¡yti pagrindinę sutartį, nereiÅ¡kia, jog ji pirkimÄ kaip nors neteisėtai nutraukė. 26.11.

VieÅ¡asis interesas, biudžeto lėšų racionalaus panaudojimo principas, protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principų laikymasis sÄ lygojo, jog atsakovė negalėjo pasiraÅ¡yti pagrindinės sutarties su tiekėja jai pateikus tokias konkurso sÄ lygas ir juo labiau su pretenzija papildomai nurodžius, kad (D) dalies paslaugos teikimo sÄ naudos yra faktiÅ¡kai įskaičiuotos į kitų dalių kainas. Dėl to atsakovės veiksmų neteisėtumas negali bÅ«ti laikomas įrodytu, o nesant neteisėtumui kaip privalomajai civilinės atsakomybės sÄ lygai, teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl tariamos žalos atlyginimo. 26.12.

Apeliantė savo ieÅ¡kinyje nurodė, jog atsakovė atliko neva neteisėtus veiksmus atsisakydama pasiraÅ¡yti pagrindinę sutartį, tačiau atmetus jos pretenzijÄ Å¡i į teismÄ nesikreipė ir perkančiosios organizacijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo VPÄ® nustatyta tvarka neginčijo, bet pateikė ieÅ¡kinį tik dėl žalos atlyginimo. Tai pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo įvertinta kaip nepasinaudojimas peržiÅ«ros procedÅ«romis dėl tariamai neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų panaikinimo. 26.13.

Nepagrįsti apeliantės skunde pateikiami motyvai, neva atsakovė laikosi nenuoseklios pozicijos kitose savo vykdomuose konkursuose, teikiant nuorodÄ Ä¯ nesusijusiÄ civilinę bylÄ . Apeliantės nurodomas vykęs konkursas buvo vykdomas ne per CPO, tai buvo ne projektavimo, o statybos darbų pirkimo konkursas ir teikdamas pasiÅ«lymÄ rangovas, prieÅ¡ingai nei tiekėja, konkrečiomis sumomis įvertino visas atskiras pirkimo dalis, o tai, kad vienos iÅ¡ dalių papunkčiuose, bÅ«tent darbo projekto, inžinerinių paslaugų suteikimo ir stendų įrengimo darbai buvo įkainoti 0 Eur, negali bÅ«ti tapatinama su Å¡ios bylos aplinkybėmis. 26.14.

Prašomas priteisti negautas grynasis pelnas, siekiantis apie 49 proc. (pasiūlymo suma be PVM – 67 000 Eur, prašoma priteisti žala (grynasis pelnas) – 32 596,71 Eur) yra nepagrįstas, kadangi bendrasis pelningumas, pagal 2013-2017 m. duomenis niekuomet nesiekė daugiau nei 13 proc., o paskutinių metų duomenimis tebuvo 5,4 - 8,8 proc. dydžio. Be kita ko, patirti nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys, teisėtumo ir pagrįstumo, patikrinimas. Dėl bylai aktualių faktinių aplinkybių 28. IeÅ¡kovė 2016 m. rugsėjo 26 d. sudarė preliminariÄ jÄ sutartį „Statinių projektavimo ir projekto vykdymo priežiÅ«ros paslaugų užsakymai per CPO LT elektroninį katalogÄ â€œ, pagal kuriÄ Ä¯sipareigojo preliminariosios sutarties galiojimo laikotarpiu užtikrinti preliminariojoje sutartyje nurodytų paslaugų pasiÅ«lÄ ; teikti pasiÅ«lymus elektroniniame kataloge užsakymo metu vykdomuose atnaujintuose varžymuose ir t.t.

Atsakovė pateikė užsakymÄ , nurodydama, jog perka statinio projektinių pasiÅ«lymų parengimo paslaugas, statinio projektavimo užduoties (bei paraiÅ¡kų prisijungimo ir specialiosioms sÄ lygoms gauti) rengimo paslaugas, techninio / techninio darbo projekto parengimo paslaugas ir statinio projekto vykdymo priežiÅ«ros paslaugas ((A) – (D) dalyse nurodytos paslaugos).

29. IeÅ¡kovė pateikė konkursinį pasiÅ«lymÄ prie kiekvienos paslaugos nurodydama siÅ«lomÄ paslaugos suteikimo kainÄ (A) dalyje – 17 000 Eur, (B) dalyje – 7 000 Eur, (C) dalyje – 43 000 Eur ir (D) dalyje – 0 Eur. IeÅ¡kovės pasiÅ«lymas iÅ¡rinktas laimėjusiu, pagal pasiÅ«lytÄ mažiausiÄ kainÄ ir parengta pagrindinė sutartis Nr. CPO107573. 2018 m. vasario 15 d. ieÅ¡kovė gavo atsakovės praneÅ¡imÄ Nr. 44-2-11, kuriuo atsisakyta su ieÅ¡kove sudaryti sutartį dėl to, kad po atnaujinto varžymosi pirkime tiekėja neįvertino statinio projekto vykdymo priežiÅ«ros paslaugos.

IeÅ¡kovė pateikė atsakovei pretenzijÄ , paaiÅ¡kino, kad projekto vykdymo priežiÅ«ros paslaugas įkainojo 0 Eur, o bÅ«tinuosius paslaugos teikimo kaÅ¡tus įtraukė į bendrÄ pasiÅ«lymo kainÄ , dėl to, jog konkurso dokumentuose nebuvo tinkamai ir tiksliai apibrėžtos projekto vykdymo priežiÅ«ros apimtys ir kiekiai, o tos paslaugos teikimas priklausė nuo perkančiosios organizacijos valios (nurodymo). Atsakovė papildomai informavo ieÅ¡kovę, kad jos pateiktas pasiÅ«lymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų.

30. IeÅ¡kovė teigė, kad atsakovė atsakydama į pretenzijÄ nenurodė teisinio pagrindo, kuris jai bÅ«tų suteikęs teisę iÅ¡ naujo vertinti laimėtoju iÅ¡rinktÄ ieÅ¡kovės pasiÅ«lymÄ ir jo turinį ir manė, kad atsisakydama sudaryti pagrindinę pirkimo sutartį pirkime, atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, pažeidė imperatyvias VPÄ® ir ginčo pirkimÄ reglamentuojančias nuostatas, dėl tokių atliktų neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų ieÅ¡kovė prarado galimybę įvykdyti sutartį ir prarado galimybę gauti pelnÄ iÅ¡ sutarties vykdymo. IeÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 32 596,71 Eur nuostolių atlyginimui.

31. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pirkimas buvo baigtas ieÅ¡kovei sudarius preliminariÄ jÄ sutartį ir atsakovė, atsisakydama sudaryti pagrindinę sutartį su ieÅ¡kove, VPÄ® 7 straipsnio nuostatų nepažeidė. Teismas sprendė, kad atsakovė raÅ¡tu informuodama ieÅ¡kovę apie atsisakymÄ sudaryti pagrindinę sutartį, pretenzijų nagrinėjimo tvarkos perkančioje organizacijoje nepažeidė. Taip pat teismas priėjo iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovei projekte nurodžius, kad projekto priežiÅ«ros paslaugos kaina bus 0 Eur, atsakovei suteikė pagrįstÄ pagrindÄ manyti, jog ieÅ¡kovė vykdydama rangos sutartį neteiks privalomos statinio projekto priežiÅ«ros paslaugos.

Teismas sprendė, kad esant STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiÅ«ra“ 77 punkte įtvirtintam imperatyviam nurodymui dėl projektavimo darbų sutartyje nustatytos kainos už statinio projekto vykdymo priežiÅ«rÄ , buvo bÅ«tina reikalauti, kad ieÅ¡kovės pateiktame pasiÅ«lyme atskirai tarp pozicijų bÅ«tų įkainota kiekviena iÅ¡ A, B, C, D dalių, nurodant statinio projekto priežiÅ«ros kainÄ . Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovei to neatlikus atsakovei kilo pagrįstų abejonių manyti, jog ateityje vykdant rangos sutartį gali bÅ«ti neteikiamos naujai statomo statinio projekto priežiÅ«ros paslaugos, todėl buvo teisinis pagrindas su ieÅ¡kove nesudaryti pagrindinės sutarties.

Teismas konstatavo, kad perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų vykdant vieÅ¡Ä jį pirkimÄ nėra, todėl nėra sÄ lygos ieÅ¡kovei reikalauti iÅ¡ atsakovės žalos atlyginimo.

32. Apeliantė su sprendimu nesutinka, mano, kad nebuvo pagrindo spręsti, jog ieškovė vykdydama rangos sutartį neteiks privalomos statinio projekto priežiūros paslaugos. Apeliantės manymu, buvo pagrindas konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus ir spręsti dėl žalos atlyginimo.

33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2017 m. gegužės 2 d. įstatymu Nr. XIII-327 nustatyta, kad iki 2017 m. birželio 30 d. pradėtos pirkimų procedÅ«ros tęsiamos, sudarytų preliminariųjų sutarčių pagrindu atnaujintas tiekėjų varžymasis atliekamas, pradėtų pirkimų ataskaitos teikiamos pagal iki 2017 m. birželio 30 d. galiojusias VPÄ® nuostatas. Dėl preliminariosios sutarties vieÅ¡uosiuose pirkimuose 34. Pagal ginčui aktualios redakcijos VPÄ® 3 straipsnio 23 dalį, preliminarioji sutartis – vienos ar kelių perkančiųjų organizacijų ir vieno ar kelių tiekėjų susitarimas, kurio tikslas – nustatyti sÄ lygas, taikomas sutartims, kurios bus sudarytos per tam tikrÄ nurodytÄ laikotarpį, visų pirma susijusias su kainų ir, kur to reikia, numatomų kiekių nustatymu.

35. Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad preliminari sutartis vieÅ¡uosiuose pirkimuose – tai ne pirkimo bÅ«das, o atskiros pirkimo procedÅ«ros, organizaciniai instrumentai, leidžiantys sumažinti perkančiųjų organizacijų administracinę naÅ¡tÄ (laiko ir finansinius kaÅ¡tus), atsižvelgti į atitinkamo pirkimo specifiÅ¡kumÄ . Tiekėjų iÅ¡rinkimas pagal preliminariÄ sias sutartis tolesniam varžymuisi supaprastina konkrečių perkančiųjų organizacijų įsigijimus, Å¡ioms nereikia vertinti tiekėjų kvalifikacijos, pasiÅ«lymų siaurÄ ja prasme, o pakanka tik prisijungti prie bendros elektroninės sistemos ir konkrečiam atitinkamo pirkimo objekto kiekiui inicijuoti atnaujintÄ tiekėjų varžymÄ si (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2014).

36. Kadangi preliminarioji sutartis, kaip ji suprantama VPÄ® ir kasacinio teismo praktikoje, nėra atskiras pirkimo bÅ«das, o tik organizacinė priemonė, sudaranti prielaidas perkančiajai organizacijai sumažinti vykdomų pirkimų vykdymo administracinę naÅ¡tÄ , preliminariosios sutarties sudarymas sukelia kitokias pasekmes ir suteikia jos Å¡alims (tiekėjams) kitokius teisėtus lÅ«kesčius nei vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymas arba pagrindinės sutarties preliminariosios sutarties pagrindu sudarymas. Skirtumas pasireiÅ¡kia tuo, kad tiekėjas, kuris yra vieÅ¡ojo pirkimo sutarties ar preliminarios sutarties pagrindu sudarytos pagrindinės vieÅ¡ojo pirkimo sutarties Å¡alis, sudarydamas vieÅ¡ojo pirkimo sutartį ar pagrindinę vieÅ¡ojo pirkimo sutartį preliminariosios pagrindu, įgyja pareigÄ perkančiajai organizacijai teikti sutartyje numatytas paslaugas ar prekes bei pagrįstÄ lÅ«kestį (ekonominį interesÄ ) Å¡iÄ sutartį vykdyti joje numatyta prekių ar paslaugų apimtimi ir kaina.

Tuo tarpu tiekėjas, kuris yra preliminariosios vieÅ¡ojo pirkimo sutarties Å¡alis, jÄ sudarydamas įgyja tik teisę konkuruoti dėl teisės vykdyti perkančiosios organizacijos pateiktÄ užsakymÄ pagal preliminariÄ sutartį paskelbus atnaujintÄ tiekėjų varžymÄ si. Preliminariosios sutartys bÅ«dingos pirkimuose, kuriuose perkančioji organizacija neturi galimybės iÅ¡ anksto tiksliai įvertinti numatomų užsakymų apimties, tačiau racionaliai naudodama administracinius ir žmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių resursus, siekia ne kiekvienÄ kartÄ prireikus vykdyti atskirÄ pirkimÄ kiekvienam užsakymui (jų skaičius iÅ¡ anksto nebÅ«na žinomas), o preliminarios sutarties pagalba, kai jos Å¡alimis yra perkančiosios organizacijos jau atrinkti potencialÅ«s tiekėjai, operatyviau ir racionaliau administracinių iÅ¡teklių aspektu (nereikia iÅ¡ naujo vertinti tiekėjų atitikimo minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams ir pasiÅ«lymo atitikimo pirkimo sÄ lygoms) įsigyti paslaugų atnaujinto tiekėjų varžymosi bÅ«du.

Preliminarios sutarties vieÅ¡uosiuose pirkimuose nauda tiekėjui yra galimybė varžytis dėl pagrindinės sutarties, kai yra atnaujinamas tiekėjų varžymasis, tačiau nesuteikia iÅ¡imtinių teisių į preliminarios sutarties galiojimo metu perkančiosios organizacijos teikiamų užsakymų vykdymÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-452-236/2016).

37. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija laikosi teismų praktikoje suformuotos pozicijos, kad preliminarioji sutartis, sudaryta vieÅ¡uosiuose pirkimuose, nelaikytina klasikine preliminariÄ ja sutartimi, todėl tokios preliminariosios sutarties sudarymas sukelia kitokias pasekmes ir suteikia jos Å¡alims (tiekėjams) kitokius teisėtus lÅ«kesčius nei vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymas arba pagrindinės sutarties preliminariosios sutarties pagrindu sudarymas. Tokia iÅ¡vada darytina taip pat atsižvelgiant į preliminariosios sutarties 1.1.1. papunktį, kuriame nustatyta, kad atnaujintas varžymasis – tiekėjų varžymasis užsakymo metu, vykdomas pagal preliminariosios sutarties 1 priede „Elektroninio katalogo apraÅ¡ymas“ nurodytÄ procedÅ«rÄ .

Preliminariosios sutarties 1 priedo „Elektroninio katalogo apraÅ¡ymas“ 5.1. papunktyje nustatyta, kad pagrindinė sutartis gali bÅ«ti sudaroma tik po to kai po atnaujinto varžymosi tiekėjas elektroniniame kataloge yra informuojamas, kad jo pasiÅ«lymas yra pripažintas laimėjusiu ir jis atrinktas sudaryti pagrindinę sutartį. Å i nuostata atitinka teismų praktikoje formuojamÄ pozicijÄ , kad preliminarioji sutartis vieÅ¡uosiuose pirkimuose neatlieka klasikinės preliminariosios sutarties funkcijos ir nesukuria tiekėjui lÅ«kesčio, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta bÅ«tent su juo, kadangi pagrindinės sutarties sudarymo galimybė priklauso nuo tolimesnių tiekėjo ir užsakovo veiksmų (užsakymo, pasiÅ«lymo teikimo ir vertinimo) ir tik esant atitinkamiems Å¡alių veiksmų rezultatams, rengiama ir sudaroma pagrindinė sutartis.

Sudaryta preliminari sutartis pati savaime neįpareigoja Å¡alių sudaryti pagrindinę sutartį. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų 38. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų, kurie patvirtintų vykdant vieÅ¡Ä jį pirkimÄ nėra, todėl nėra sÄ lygos ieÅ¡kovei reikalauti iÅ¡ atsakovės žalos atlyginimo. Ä®vertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija, priėjo prieÅ¡ingos iÅ¡vados.

39. Kaip jau nustatyta iÅ¡ byloje esančių duomenų, ieÅ¡kovės pasiÅ«lymas iÅ¡rinktas laimėjusiu, pagal pasiÅ«lytÄ mažiausiÄ kainÄ ir parengta pagrindinė sutartis Nr. CPO107573, tačiau 2018 m. vasario 15 d. ieÅ¡kovė gavo atsakovės praneÅ¡imÄ Nr. 44-2-11, kuriuo atsisakyta su ieÅ¡kove sudaryti sutartį. IeÅ¡kovei pateikus atsakovei pretenzijÄ atsakovė informavo ieÅ¡kovę, kad jos pateiktas pasiÅ«lymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų.

40. Ginčui aktualios redakcijos VPÄ® 63 straipsnio 7 dalyje buvo nustatyta, kad jei preliminarioji sutartis yra sudaryta su vienu tiekėju, Å¡ios sutarties pagrindu sudarydama pirkimo sutartį perkančioji organizacija gali raÅ¡tu kreiptis į tiekėjÄ , su kuriuo sudaryta preliminarioji sutartis, ir, kai reikia, praÅ¡yti papildyti pasiÅ«lymÄ . Toks reglamentavimas reiÅ¡kia, kad perkančioji organizacija, esant neaiÅ¡kumams, gali bÅ«ti aktyvi, bendradarbiauti su tiekėju ir praÅ¡yti papildomos informacijos, 41.

Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad socialiai atsakingo elgesio imperatyvas suponuoja atitinkamas tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų teises ir pareigas, kurių vykdymas subordinuotas vieÅ¡ojo intereso apsaugai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-546-469/2016, 47, 51 punktai). Vadinasi, perkančioji organizacija yra įpareigota sÄ Å¾iningai vykdyti pirkimo procedÅ«rÄ , siekti iÅ¡siaiÅ¡kinti tiekėjo tikruosius ketinimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovės pasiÅ«lymÄ iÅ¡rinkus laimėjusiu, atsakovė nepagrįstai praneÅ¡imu atsisakė su ieÅ¡kove sudaryti sutartį, prieÅ¡ tai nepasinaudojusi teise praÅ¡yti papildyti pasiÅ«lymÄ , pateikti paaiÅ¡kinimus dėl nulinės kainos ar kitų, atsakovės apsisprendimui dėl pagrindinės sutarties sudarymo, aktualių klausimų.

Atsakovė, nesudariusi galimybės patikslinti, papildyti ieÅ¡kovės pasiÅ«lymo, formaliai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Atsakovei, turint diskrecijos teisę praÅ¡yti tikslinti, pildyti pasiÅ«lymÄ ir nenustačius pagrindo teigti, jog ieÅ¡kovės pasiÅ«lymas, net ir jį papildžius, patikslinus, prieÅ¡tarautų vieÅ¡uosius pirkimus reglamentuojančioms teisės normoms ar principams, yra pagrindas atsakovės veiksmus laikyti neteisėtais.

42. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ginčui aktualios VPÄ® 7 straipsnio 5 dalyje buvo nustatyta, jog perkančioji organizacija, gavusi VPT sutikimÄ , bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties sudarymo turi teisę nutraukti pirkimo procedÅ«ras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti. VPT sutikimas nereikalingas nutraukiant neskelbiamų derybų bÅ«du atliekamo pirkimo ir VPÄ® IV skyriuje reglamentuojamo pirkimo procedÅ«ras.

43. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pirkimas buvo baigtas ieÅ¡kovei sudarius preliminariÄ jÄ sutartį, todėl nebuvo bÅ«tinas gauti VPT sutikimas pagrindinei sutarčiai sudaryti. Apeliacinis instancijos teismo teisėjų kolegija su minėta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada nesutinka, kolegijos nuomone, pirkimas laikomas baigtu sudarius ne preliminariÄ jÄ , o pagrindinę sutartį. Kaip jau minėta Å¡ios nutarties 37 punkte, preliminarioji sutartis, sudaryta vieÅ¡uosiuose pirkimuose, nelaikytina klasikine preliminariÄ ja sutartimi, todėl tokios preliminariosios sutarties sudarymas sukelia kitokias pasekmes ir suteikia jos Å¡alims (tiekėjams) kitokius teisėtus lÅ«kesčius nei vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymas arba pagrindinės sutarties preliminariosios sutarties pagrindu sudarymas.

Preliminariosios sutarties 1 priedo „Elektroninio katalogo aprašymas“ 5.1. papunkčio turinys leidžia teigti, kad preliminariosios sutarties sudarymu pirkimas nesibaigia, šios sutarties sudarymas yra vienas iš etapų link pirkimo procedūros užbaigimo (pagrindinės sutarties sudarymo).

44. Nustačius, jog pirkimas preliminariosios sutarties sudarymu nesibaigia, konstatuotina, jog atsakovei, norint pirkimÄ nutraukti, buvo bÅ«tina gauti VPT sutikimÄ , kadangi sutikimas nereikalingas tik nutraukiant neskelbiamų derybų bÅ«du atliekamo pirkimo ir VPÄ® IV skyriuje reglamentuojamo pirkimo procedÅ«ras. Nenustačius, kad atsakovė VPT sutikimÄ buvo gavusi ir atsakovei atsisakius su ieÅ¡kove sudaryti pagrindinę sutartį, yra pagrindas teigti, jog atsakovė nesilaikė VPÄ® 7 straipsnio 5 dalyje nustatyto imperatyvaus reikalavimo, kas sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus.

Dėl nulinės kainos nurodymo, kaip pagrindo nesudaryti pagrindinės sutarties 45. Pirmosios instancijos teismas priėjo iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovei projekte nurodžius, jog projekto priežiÅ«ros paslaugos kaina bus 0 Eur, atsakovė turėjo pagrįstÄ pagrindÄ manyti, jog ieÅ¡kovė vykdydama rangos sutartį projekto priežiÅ«ros paslaugos neteiks, todėl buvo teisinis pagrindas su ieÅ¡kove nesudaryti pagrindinės sutarties.

46. Kasacinio teismo pasisakyta, kad neteisėtomis pripažįstamos tokios pirkimo sÄ lygos, kurios sudaro prielaidas perkančiajai organizacijai pateikti vienodas kainas, o tiekėjų varžymasis iÅ¡ esmės vyksta dėl kruopščiai parengtų pasiÅ«lymų pateikimo momento; tokios pirkimo sÄ lygos pažeidžia nesuvaržytÄ tiekėjų konkurencijÄ , racionalų pirkimui skirtų lėšų naudojimÄ , tiekėjų pasiÅ«lymų lygiateisį vertinimÄ ; pirmiau nurodyta iÅ¡vada dėl pirkimo sÄ lygų neteisėtumo daroma ne tik tuomet, kai jose aiÅ¡kiai nustatomas pilnas ar dalinis pasiÅ«lymų kainų fiksavimas, bet ir tada, kai pirkimo sÄ lygomis konkrečių atitinkamų kainų nustatymas atliktas netiesiogiai, t. y. sudaromos sÄ lygos pateikti vienodas kainas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

47. Esant tokiai situacijai, tiekėjams iÅ¡ tiesų pakanka abstrakčiai užtikrinti perkančiÄ jÄ organizacijÄ , kad jie už nulio eurų aptarnavimo mokestį pasiryžę teikti paslaugas. Tuo tikslu jie gali teisėtai remtis kasacinio teismo praktika, pagal kuriÄ savanoriÅ¡kai už perkančiÄ jÄ organizacijÄ savo sÄ skaita teisėtai prisiimtų dalį vieÅ¡ojo pirkimo sutarties vykdymo sÄ naudų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2014 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

48. Dėl nurodytų argumentų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog vien nulinės kainos nurodymas, sudaro pagrindÄ atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį, nėra teisinga. Net ir tuo atveju, jei ieÅ¡kovė (D) dalies paslaugos kainÄ Ä¯traukė į anksčiau suteikiamų paslaugų kainÄ , kurių apmokėjimÄ numatyta atlikti iki (D) paslaugos suteikimo, tai nereiÅ¡kia, kad (D) dalies paslauga teikiama nebus, ar kad tokia kainodara savaime prieÅ¡tarauja viešųjų pirkimų principams.

Taip pat pažymėtina, kad ieÅ¡kovė, pateikdama pasiÅ«lymÄ , įsipareigojo atlikti visus užsakyme numatytus darbus, todėl vien nulinės kainos nurodymas, neleidžia daryti iÅ¡vados apie galimÄ darbų neatlikimÄ . Taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kad pretenzijoje atsakovei ieÅ¡kovė nurodė, jog projekto priežiÅ«ros paslaugÄ teiks, o Å¡ios paslaugos kainÄ Ä¯traukė į (C) dalyje numatytos paslaugos kainÄ , taigi pagrindo manyti, jog Å¡i paslauga gali bÅ«ti neteikiama, nebuvo. Atsakovė pretenzijoje buvo patikinta, jog paslauga teikiama bus, nurodė jos kainÄ .

49. Kaip jau minėta, 0 Eur kaina yra galima vieÅ¡uosiuose pirkimuose, tačiau Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė pretenzijoje pripažino, kad ji (D) dalyje numatytÄ paslaugÄ teiks ne už 0 Eur, o už konkrečiÄ sumÄ â€“ 4 114,33 Eur, bet jÄ Ä¯skaičiavo į kitų dalių kainas. Sutiktina su atsakovės nuomone, kad ieÅ¡kovė siekė pirmiausiai gauti apmokėjimÄ , o tik tada teikti pačiÄ techninio projekto vykdymo priežiÅ«ros paslaugÄ . IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad dėl atsakovės kaltės negalėjo tiksliai apskaičiuoti projekto vykdymo priežiÅ«ros kainos pirminiam pasiÅ«lymui, bet jÄ visgi apskaičiavo ir įvertino teikdama pretenzijÄ â€“ 4 114,33 Eur.

Dėl Å¡ių aplinkybių yra pagrindas teigti, jog ieÅ¡kovė galėjo bÅ«ti nesÄ Å¾ininga, tačiau nesant draudimo nurodyti 0 Eur kainÄ , atsakovė neturėjo pagrindo preziumuoti ieÅ¡kovės nesÄ Å¾iningumo, atsakovė turėjo pasinaudoti teise praÅ¡yti pateikti pasiÅ«lymo patikslinimÄ . Dėl pažeistų teisių gynimo bÅ«do 50. Lietuvos Aukščiausias Teismas formuodamas teisminę praktikÄ bylose dėl tiekėjų pažeistų teisių gynybos atlyginant žalÄ , atsižvelgdamas į perkančiųjų organizacijų sprendimų peržiÅ«ros procedÅ«ras reglamentuojančias nacionalinės ir Europos SÄ jungos teisės nuostatas bei Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo jurisprudencijÄ , yra pažymėjęs, kad tiekėjų teisės į žalos atlyginimÄ reguliavimas, jo taikymas ir aiÅ¡kinimas neturi iÅ¡ esmės skirtis nuo kitų panaÅ¡aus pobÅ«džio reikalavimų dėl civilinės atsakomybės, be to, Å¡ios teisės įgyvendinimas turi bÅ«ti realus bei veiksmingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013).

51. Atkreiptinas dėmesys į Europos SÄ jungos teisinį reguliavimÄ , aktualų aiÅ¡kinant ir taikant atitinkamas VPÄ® normas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). Tarybos 1989 m. gruodžio 21 d. direktyvos 89/665/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiÅ«ros procedÅ«rų taikymu sudarant vieÅ¡ojo prekių pirkimo ir vieÅ¡ojo darbų pirkimo sutartis, derinimo, kuri buvo iÅ¡ dalies pakeista Europos Parlamento ir Tarybos 2007 m. gruodžio 11 d. direktyva 2007/66 (toliau – Direktyva 89/665), 2 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad valstybės narės gali nustatyti, jog jei reikalaujama atlyginti nuostolius remiantis tuo, kad sprendimas buvo priimtas neteisėtai, tai tokį ginčijamÄ sprendimÄ pirmiausia turi panaikinti reikiamus įgaliojimus turinti institucija.

52. Kaip ne kartÄ yra pažymėjęs Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas), Direktyvoje 89/665 įtvirtinami tik minimalÅ«s reikalavimai, kuriuos turi atitikti nacionalinėse teisės sistemose nustatytos peržiÅ«ros procedÅ«ros, kad bÅ«tų užtikrintas SÄ jungos viešųjų pirkimų teisės reikalavimų laikymasis (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. sprendimo byloje Star Storage ir kt., C‑439/14 ir C‑488/14, 42 punktÄ ir jame nurodytÄ jurisprudencijÄ ); dėl to valstybės narės gali laisvai nustatyti sÄ lygas, kuriomis jų teisės sistemose turi bÅ«ti taikomos Direktyvos 89/665 2 straipsnio 6 dalį perkeliančios nacionalinės teisės normos, taip pat galimus, jei reikia, Å¡io taikymo ribojimus, iÅ¡imtis ar nukrypimus (žr.

Teisingumo Teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo byloje Hochtief, C-300/17, 37 punktÄ ). Teisingumo Teismas sprendė, kad Direktyvos 89/665 2 straipsnio 6 dalyje valstybėms narėms suteikta galimybė nėra neribota, be to, siejama su sÄ lyga, jog prieÅ¡ pareiÅ¡kiant bet kokį ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo turi bÅ«ti galima pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo (žr. Teisingumo Teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimo byloje MedEval, C‑166/14, 36–44 punktus).

Teisingumo Teismas konstatavo, kad nacionalinė procedÅ«rinė teisės norma, pagal kuriÄ tam, kad bÅ«tų galima pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį, grindžiamÄ vieÅ¡uosius pirkimus ir vieÅ¡ojo pirkimo sutarčių sudarymÄ reglamentuojančių normų pažeidimu, bÅ«tina, jog visų pirma bÅ«tų priimtas sprendimas, kuriuo galutinai pripažįstamas Å¡is pažeidimas, neatima iÅ¡ atitinkamo dalyvio teisės į veiksmingÄ teisinę gynybÄ (žr. Teisingumo Teismo sprendimo byloje Hochtief, C-300/17, 40 punktÄ ).

53. Pagal Lietuvos teisės normas, reguliuojančias perkančiosios organizacijos veiksmų peržiÅ«ros procedÅ«ras, nereikalaujama, jog tiekėjas, siekiantis žalos atlyginimo, turėtų iÅ¡ pradžių atskirame procese įrodyti perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumÄ (2007 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/66/EB, iÅ¡ dalies keičianti Tarybos direktyvas 89/665/EEB ir 92/13/EEB dėl viešųjų sutarčių suteikimo peržiÅ«ros procedÅ«rų veiksmingumo didinimo 2 straipsnio 7 dalies 2 pastraipa) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2013).

54. Atsižvelgiant į tai, jog aptariama Direktyvos 89/665 2 straipsnio 6 dalis į VPÄ® nebuvo tiesiogiai perkelta, ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje iÅ¡ esmės dominavo aiÅ¡kinimas, kad tiekėjas, siekiantis žalos atlyginimo, neturėtų iÅ¡ pradžių atskirame procese įrodyti perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2013). Tiekėjas tokia peržiÅ«ros procedÅ«ra prieÅ¡ perkančiosios organizacijos deliktinės atsakomybės procesÄ galėjo pasinaudoti, nes tokie ieÅ¡kovo veiksmai palengvina jo procesinę padėtį vėliau sprendžiant dėl reikalavimo atlyginti nuostolius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-656/2013).

55. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje Å¡i taisyklė buvo modifikuota. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018 iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad bÅ«tinybė nuginčyti perkančiosios organizacijos sprendimÄ prieÅ¡ pareiÅ¡kiant jo neteisėtumu grindžiamÄ ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo teisinių santykių dalyviams užtikrina didesnį stabilumÄ , kartu atitinka pagrindinį tiekėjo suinteresuotumÄ sudaryti sutartį, o ne gauti žalos atlyginimÄ .

IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į iÅ¡ dalies nenuosekliÄ kasacinio teismo praktikÄ Å¡ioje srityje ir į dėl to kylantį poreikį jÄ tikslinti, nacionalinį viešųjų pirkimų teisinį reguliavimÄ ir jo tikslus, Direktyvos 89/665 2 straipsnio 6 dalyje įtvirtintÄ tiekėjų teisės gynybos priemonių derinimÄ bei vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, suformulavo tokias teisės aiÅ¡kinimo taisykles:

1) tiekėjui pripažįstamas teisinis suinteresuotumas iÅ¡ perkančiosios organizacijos reikalauti atlyginti patirtÄ Å¾alÄ (VPÄ® 101 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jei Å¡is reikalavimas bus grindžiamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo bus pripažinta, kad perkančiosios organizacijos sprendimas, dėl kurio jis nebuvo pripažintas vieÅ¡ojo pirkimo laimėtoju, yra neteisėtas;

2) vis dėlto tiekėjo teisė tame pačiame procese prisiteisti negautas pajamas iš perkančiosios organizacijos dėl šios neteisėtų veiksmų turi būti pripažįstama, jei civilinės atsakomybės byloje tiekėjas įrodo, kad jis dėl objektyvių priežasčių negalėjo iš anksto nuginčyti neteisėto perkančiosios organizacijos sprendimo.

56. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė, siekdama žalos atlyginimo, nesikreipė į teismÄ ir neginčijo atsakovės atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį teisėtumo ir pagrįstumo. Tačiau Å¡i aplinkybė, negali bÅ«ti vertinama kaip savaime eliminuojanti jos teisę reikalauti žalos atlyginimo, įrodinėjant atsakovės veiksmų neteisėtumÄ Å¡ioje byloje. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad ieÅ¡kovas savo teisių gynybos bÅ«dÄ pasirinko anksčiau, nei buvo suformuluota teismų praktikos taisyklė dėl pareigos pirmiausiai siekti perkančiosios organizacijos sprendimo pripažinimo neteisėtu, todėl apelianto teisių gynimo bÅ«das laikytinas tinkamu.

57. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovė, nors ir neginčijo atsakovės sprendimo atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau turi teisę reikalauti priteisti negautas pajamas, bet vertinant priteistinų negautų pajamų dydį, reikÅ¡mės turi tai, jog tinkamai nepasinaudota perkančiosios organizacijos sprendimo skundimo tvarka, o iÅ¡ karto pareikÅ¡tas reikalavimas priteisti negautas pajamas. Dėl bylos baigties 58. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai bÅ«dinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms iÅ¡vadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t.

Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigÄ iÅ¡nagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei iÅ¡spręsti ginÄÄ iÅ¡ esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiÅ¡kia, kad apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo procese gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismÄ .

59. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau nurodytų teisiÅ¡kai aktualių aplinkybių visumÄ , konstatuoja, kad Å¡ioje nutartyje nurodytiems pažeidimams paÅ¡alinti byla apeliacinės instancijos teisme turėtų bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais, pirmosios instancijos teisme nenagrinėtais, aspektais, nes nėra nustatytos likusios civilinės atsakomybės sÄ lygos – žala ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo neatskleista bylos esmė, o Å¡ių aplinkybių nustatymas negalimas apeliacinės instancijos teisme dėl to, kad įrodinėdama žalos faktÄ ir dydį ieÅ¡kovė rėmėsi tik savo pačios paskaičiavimais, nurodė, jog pirkimo objekto apimčių kiekiai, terminai ir t. t. yra nustatyti ekspertiniu bÅ«du, lyginant su kitais visuomeninių pastatų projektais, kuriuose buvo įrengtos ledo arenos, nors ji pati tokio dydžio ir sudėtingumo projekto nėra įgyvendinusi.

Toks lyginamasis metodas neužtikrina, jog ieÅ¡kovės pajamos buvo neiÅ¡vengiamai tikėtinos ir bÅ«tų buvę realios, sudarius pagrindinę sutartį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje turi bÅ«ti kompleksiÅ¡kai analizuojami ieÅ¡kovės finansiniai dokumentai, siekiant nustatyti įprastas ieÅ¡kovės pajamas atliekant panaÅ¡ius darbus, teismui gali kilti poreikis pasitelkti ir specialių žinių turinčių asmenų, apsvarstyti teismo ekspertizės paskyrimo klausimÄ (CPK 212 straipsnis). 60.

Esant nustatytoms aplinkybėms darytina iÅ¡vada, jog yra pagrindas panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , grÄ Å¾inti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, vertinti visas atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygas, sudarant Å¡alims galimybę dėl jų iÅ¡samiai pasisakyti (ypač dėl negautų pajamų dydžio ir Å¡io dydžio pagrįstumo), vertinti ieÅ¡kovės pasirinktÄ teisių gynimo bÅ«dÄ , pretenzijoje praÅ¡ant sudaryti sutartį, o teisme reikalaujant priteisti negautas pajamas.

61. Nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo ir sprendžiant dėl galbÅ«t priteistinų negautų pajamų dydžio, bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad negalėjo bÅ«ti ieÅ¡kovės teisėto lÅ«kesčio sudaryti pagrindinę sutartį preliminarios sutarties pagrindu ir gauti visÄ sutarties kainÄ . Akivaizdu, kad ieÅ¡kovei patogiau gauti nuostolių atlyginimÄ , nei praÅ¡yti sudaryti pagrindinę sutartį, kurios tik tinkamas vykdymas atneÅ¡tų ieÅ¡kovei pajamas, todėl Å¡i aplinkybė taip pat turi bÅ«ti įvertinta nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teisme. Sprendžiant apie ieÅ¡kovės negautas pajamas, taip pat atsižvelgtina į preliminarios sutarties 10.7. papunktį, kuriame nustatyta, kad užsakovui, atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį su užsakyme laimėjusį pasiÅ«lymÄ pateikusiu tiekėju, užsakovas prisiima visÄ atsakomybę dėl už tokių jo veiksmų (neveikimo) tiekėjo patirtus nuostolius.

62. Dėl nurodytų aplinkybių konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, padaręs nepagrįstas iÅ¡vadas dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, nevertinęs kitų atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygų, konkrečiai neįvertinęs ieÅ¡kovės reikalaujamų priteisti negautų pajamų realumo ir pagrįstumo, priėmė teisinio pagrįstumo stokojantį sprendimÄ , o nesant galimybės Å¡iuos sprendimo trÅ«kumus paÅ¡alinti apeliacinės instancijos teisme, yra pagrindas panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ ir bylÄ perduoti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 331 straipsniais, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 1 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teisėjai Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė Agnė TikniÅ«tė Vytautas Zelianka