2021-08-25 Nr. AB-16496-3-61-3-01611-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1762-492/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01611-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų M. S. ir I. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų M. S. ir I. J. skundą atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai M. S. ir I. J. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2020 m. balandžio 16 d. įsakymą Nr. TE-141 „Dėl nuobaudų skyrimo vidaus tarnybos sistemos pareigūnams“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjų manymu, tarnybinis patikrinimas atliktas neišsamiai ir neobjektyviai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatas, netinkamai įvertinus aplinkybes, nesilaikant tarnybinių patikrinimų atlikimui keliamų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje nustatytų reikalavimų. Pareiškėjai skunde nurodė, kad:

2.1. 2020 m. kovo 20 d. jiems įteikti pranešimai neatitinka vidaus reikalų ministro 2020 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 1V-80 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymo 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ pakeitimo” 2 punktu pakeisto Tvarkos aprašo 2 priede nustatyto pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo) formos. Pranešimas parengtas pagal nebegaliojančią pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo formą (galiojusią iki 2020 m. sausio 31 d.). Parengtuose ir įteiktuose pranešimuose nėra tinkamai nurodytos (išaiškintos) įtariamų tarnybinių nusižengimų padarymu (I. J. ir M. S.) teisės atliekamo tarnybinio patikrinimo metu. Tokiu būdu buvo akivaizdžiai pažeistos jų teisės į gynybą, dėl to kilo pasekmės – iki išvados patvirtinimo nesusipažinus su surinkta medžiaga, nebuvo pateikti papildomi paaiškinimai į abstrakčius kaltinimus, nepateikta informacija dėl S. G. paaiškinime nurodytų aplinkybių, kas galėjo turėti įtakos veikų vertinimui.

2.2. I. J. įteiktame pranešime dėl tarnybinio nusižengimo nurodoma, kad galbūt padarytas tarnybinis nusižengimas, tačiau toliau nurodant galimą nusižengimą konstatuojama, kad tarnybinis pranešimas pasirašytas nepagrįstai (neišsamiai ir šališkai ištirtais, neteisingai įvertintais įrodymais; tuo netinkamai įgyvendintas pavedimas bei nesilaikyta Vidaus tyrimų skyriaus nuostatų bei Vidaus tyrimų skyriaus viršininko pareigybės aprašymo). M. S. įteiktame pranešime dėl tarnybinio nusižengimo taip pat nurodoma, kad jis galbūt padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau toliau konstatuojama, kad, vizuodamas I. J. parengtą tarnybinį pranešimą, kuriame nepagrįstai (neišsamiai ir šališkai ištirtais, neteisingai įvertintais įrodymais) pateiktas konstatavimas, netinkamai organizavo ir kontroliavo pavedimo vykdymą bei nesilaikė Vidaus tyrimų valdybos nuostatų 6.2, 8.1, 13.1 punktų reikalavimų bei Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų valdybos (toliau – ir KPVTV) viršininko pareigybės aprašymo 6.1 punkto reikalavimų. Pateiktuose pranešimuose nurodyti teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio, t. y. konstatuojama, kad I. J. parengtas ir M. S. vizuotas tarnybinis pranešimas buvo netinkamai, neobjektyviai, šališkai ištirtas, neteisingai vertinti įrodymai ir atspindi jau nustatytus faktus. Jei šie faktai jau nustatyti, tai jie savaime patvirtina padarytą tarnybinį nusižengimą, tačiau tokie faktai kaip „neobjektyvus nagrinėjimas ar netinkamas įrodymų vertinimas“ turi būti nagrinėjami tarnybinio patikrinimo metu ir vertinami tarnybinio patikrinimo išvadoje, o ne konstatuojami įteikiamame pranešime dėl tarnybinio nusižengimo. Pranešime apie galimą tarnybinį nusižengimą turėtų būti nurodomi teisės aktų pažeidimai, o ne pateikiama subjektyvi nuomonė apie šališkumą, nepagrįstumą ar neobjektyvumą.

2.3. Įteiktuose pranešimuose dėl tarnybinio nusižengimo išdėstyti tik bendro pobūdžio teiginiai, nėra nurodomi konkretūs veiksmai, kurie gali būti vertinami kaip tarnybinio nusižengimo padarymas. Pasirašytas (vizuotas) ir direktoriui pateiktas tarnybinis pranešimas buvo pasirašytas (vizuotas) pagrįstai, nes teisės aktai numato, kad tarnybinį pranešimą parengęs pareigūnas jį turi pasirašyti (viršininkas – vizuoti), pats surinktų aplinkybių, nurodytų tarnybiniame pranešime, vertinimas negali būti traktuojamas kaip tarnybinis nusižengimas, nes pateikta subjektyvi nuomonė, paremta argumentais, tai nėra veiksmas, lemiantis tarnybinio nusižengimo padarymą (konkrečių pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų neatlikimą ar netinkamą atlikimą). Pranešimuose pateikti teiginiai, kad „pateiktas tarnybinis pranešimas parengtas neobjektyviai, šališkai, neteisingai vertinant surinktus įrodymus“, negali būti vertinami kaip įrodymai, kuriais grindžiami įtarimai. Pranešime nenurodyti jokie veiksmai, kurių pagrindu būtų galima traktuoti informacijos vertinimo šališkumą ar neišsamumą, nenurodyti veiksmai ar vertinimai, dėl kurių ištirtus įrodymus reikėtų vertinti iš naujo, keisti ar naikinti tarnybiniame pranešime pateiktą apibendrinimą.

2.4. Departamento direktoriaus pavedime, kurį vykdant buvo parengtas tarnybinis pranešimas, nurodoma surinkti ir įvertinti medžiagą dėl V. K. tarnybinio automobilio naudojimo nuo 2019 m. rugsėjo 1 d., o ne pavesta atlikti tyrimą dėl V. K. darbo pareigų pažeidimo. Todėl 2020 m. vasario 28 d. parengtame ir Departamento direktoriui pateiktame tarnybiniame pranešime nurodoma, kokią analogiją pareiškėjai taiko tirdami minėtus darbo pareigų pažeidimus. Kadangi tai nebuvo pavedimas dėl Darbo kodekse nurodytos procedūros – darbo pareigų pažeidimo nagrinėjimo (kaip nurodoma tarnybinio patikrinimo išvadoje – tyrimo), išanalizuota surinkta informacija dėl V. K. veikos buvo apibendrinta ir pateikta Departamento direktoriui ne tyrimo išvada, o tarnybinis pranešimas. Tarnybinio patikrinimo išvados teiginys, kad „įrodymų vertinimo esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai sprendimus dėl drausminės atsakomybės taikymo galimybių rengiantis pareigūnas išvadas padaro nesiėmęs visų priemonių visoms atsakomybės klausimui teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti“ nėra pagrįstas ir neatitinka nagrinėjamos situacijos, nes toks įrodymų vertinimas galimas ne renkant pirminę informaciją, o tik atliekant darbo drausmės pažeidimo tyrimą (tokio pavedimo pareiškėjai negavo).

2.5. Departamento direktoriui pateikus tarnybinį pranešimą apie surinktą ir apibendrintą medžiagą (įvykdžius pavedimą), joks pavedimas patikslinti ar papildomai surinkti informaciją nebuvo gautas, taip pat nebuvo gautas pavedimas pagal surinktą medžiagą atlikti darbuotojo darbo pareigų pažeidimo tyrimą. Kokia rezoliucija ant tarnybinio pranešimo parašyta, taip pat nežinoma, nors taikant procesinę analogiją su Vidaus tarnybos statutu ir jo poįstatyminiu teisės aktu bei Valstybės tarnybos įstatymu ir jų poįstatyminiu teisės aktu, taip būtų galima padaryti ir taip pasiekti tyrimams keliamus tikslus (minėtuose poįstatyminiuose teisės aktuose nustatyta, kad gavęs tarnybinio patikrinimo išvadą ir nesutikdamas su ja įstaigos vadovas turi ją gražinti tyrėjui papildomai tirti (Tvarkos aprašo 17.4, 23, 25.2 p.). Kai darbdavys duoda neteisėtus nurodymus ar nesupažindina pareigūno su konkrečiomis jo pareigomis, kurias jis pagal turimus įgaliojimus ir kompetenciją turi vykdyti, tokių nurodymų neįvykdymas, tam tikrų pareigų neatlikimas, nežinant, jog jas reikia atlikti, negali būti pagrindu tarnybinei atsakomybei, nes būtinųjų tarnybinės atsakomybės sąlygų - valstybės tarnautojo neteisėtų veiksmų ir / ar kaltės dėl tarnybos drausmės pažeidimo nėra. Taip pat yra svarbu įvertinti darbdavio įtaką tam, kad darbuotojas neatliko tam tikrų veiksmų ar juos atliko netinkamai.

2.6. Išvadoje pateiktas paaiškinimas, kad „I. J. ir M. S. 2020 m. kovo 10 d. pasikvietė direktorius S. G. aptarti šios medžiagos vertinimą, pokalbio metu S. G. išsakė, kad mato vertinimo trūkumus, o pareigūnai atsakė, kad jei direktorius mato trūkumus ir medžiagą grąžins papildomam tyrimui, tyrimas bus papildytas“ patvirtina, kad jie savo funkcijas vykdė tinkamai, neatsisakė vykdyti pavedimą ar papildomai nagrinėti nurodytus, direktoriaus matomus trūkumus. Šis paaiškinimuose esantis teiginys tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nagrinėjamas ir į šiuos paaiškinimo teiginius neatsižvelgta bei jie nevertinti. Pareiškėjai iš viso nežinojo apie Departamento direktoriaus priimtą sprendimą dėl tarnybiniame pranešime pateiktų siūlymų, nebuvo gautas nei pritarimas, nei papildomas pavedimas, nei pavedimas atlikti darbo pareigų pažeidimo tyrimą. Apie direktoriaus subjektyvią nuomonę dėl „netinkamo, neobjektyvaus, šališkai ištirto pavedimo, neteisingai vertintų įrodymų“ jie sužinojo tik gavę Vidaus reikalų ministerijos pateiktus pranešimus apie galimą tarnybinį nusižengimą. Vidaus reikalų ministerijoje atliekamo tarnybinio patikrinimo metu aplinkybė, kodėl Departamento direktorius išreiškė subjektyvią nuomonę, o ne pavedė papildyti informacijos rinkimą ar atlikti darbo drausmės pažeidimo tyrimą, tarnybinio patikrinimo išvadoje nebuvo nagrinėjama, jiems ši informacija nebuvo pateikta bei nebuvo prašoma paaiškinti su šiuo klausimu susijusių aplinkybių.

2.7. Iš pavedimo turinio matyti, kad jis buvo atliktas pilnai ir visapusiškai, informacija surinkta ir pateikta direktoriui, todėl tarnybinio patikrinimo išvados teiginys, kad I. J. parengė ir pasirašė nepagrįstą tarnybinį pranešimą (M. S. vizavo) ir tuo netinkamai įgyvendino Departamento direktoriaus pavedimą, yra nepagrįsti, nes pavedimas buvo įgyvendintas – informacija surinkta, apibendrinta ir pateikta Departamento direktoriui. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) atliekamo tarnybinio patikrinimo metu turėjo būti išsiaiškinta, ar Departamento direktorius S. G., žinodamas apie V. K. veiklą, ėmėsi priemonių, kad darbuotojas, dirbdamas pagal darbo sutartį, nevykdytų antraeilės veiklos (tokio pavedimo Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriuje pareiškėja nebuvo gavusi). Tačiau ši nuostata buvo pritaikyta vienpusiai, t. y. tik M. S. (kontrolės klausimui atliekamam informacijos rinkimui). Be to, pagal išvadoje išdėstytą nuostatą, Departamento direktorius turėjo imtis priemonių nustatyti, ar darbuotojas (V. K.) tinka tai darbo vietai (toks pavedimas KPVTV taip pat nebuvo gautas). Jokių nurodymų iš S. G. dėl papildomos informacijos rinkimo ar darbo pareigų pažeidimo tyrimo pavedimo nebuvo gauta. Šios aplinkybės VRM tarnybinio patikrinimo išvadoje tirtos nebuvo, nors jos būtų turėjusios esminę įtaką, sprendžiant tarnybinės atsakomybės klausimą.

2.8. Tarnybinio patikrinimo išvadoje neišnagrinėti ir nepagrįsti tarnybinio patikrinimo išvados teiginiai, apibūdinantys kaltės formą – neatsargumą. Nėra suprantama tarnybinio patikrinimo išvadoje pateikta kaltės forma bei konstatavimas apie privalomą supratimą, kad taip elgtis negalima, nėra pagrįstas nei vienas veiksmas, kurio nebuvo galima atlikti, ar kuriuo būtų pažeidžiamas pareigybės aprašymo ar nuostatų reikalavimas. VRM tarnybinio patikinimo išvadoje nebuvo nagrinėjama ir tiriama, ar tarnybiniame pranešime nurodyti faktai yra pagristi, nepatikslinta, ar tikrai parodymai buvo tokie bei nepadarytos išvados, todėl pareiškėjams yra nesuprantama, kodėl tokiu atveju šie faktai tarnybinio patikrinimo išvadoje įvertinti kaip neišsamiai ir neobjektyviai išnagrinėti. VRM išvadoje neobjektyvaus įrodymų vertinimo konstatavimas buvo padarytas, neapklausus ir nepatikslinus duomenų ir nesurinktus įrodymų, paneigiančių tarnybiniame pranešime nurodytus objektyvius ir pagrįstus faktus. Tarnybinio patikrinimo išvadoje taip pat nebuvo nei patvirtintas, nei paneigtas, nebuvo net tiriamas klausimas, kodėl nebuvo duotas pavedimas atlikti galimo darbo pareigų pažeidimo tyrimą, tokiu būdu nepatikrintas direktoriaus veiksmų teisėtumas (neveikimas).

2.9. Departamento direktoriaus pavedimas buvo surinkti medžiagą apie tarnybinio automobilio naudojimą tarnybos tikslais, šis pavedimas buvo įvykdytas, patikrinti V. K. parodymai (juos patvirtino tiesioginis viršininkas, profsąjungos atstovai, Savivaldybių priešgaisrinių tarnybų (toliau – ir SPT) atstovai). Pavedime nebuvo nurodymo surinkti informaciją dėl V. K. veiklos Lietuvos gaisrinės saugos asociacijoje bei jo ten užimamų prezidento pareigų. Tokio pobūdžio savavališkas tyrimas viršytų KPVTV kompetenciją, medžiagos rinkimo ir tyrimo metu buvo nagrinėjamos ir tikrinamos V. K. darbinės, o ne Lietuvos gaisrinės saugos asociacijos atliekamos funkcijos. Tai, kad dalis SPT yra minėtos asociacijos nariai ir V. K. su jais susitinka kaip asociacijos atstovas, negali paneigti jo susitikimo su tais pačiais nariais VPGT klausimais. Be to, renkant informaciją bei tikslinant V. K. teiginius, jokia tokio pobūdžio informacija nebuvo gauta. VRM atliekamo tarnybinio patikrinimo metu ši aplinkybė taip pat nebuvo nagrinėta ir patikslinta, buvo konstatuota, kad atliekant tyrimą šis klausimas (K. veiklos Gaisrinės saugos asociacijoje) nenagrinėtas, tačiau tarnybinio patikrinimo išvadoje nenurodyta, kokiu pagrindu (neturint pavedimo ar nei vieno paaiškinimo ar įrodymo, kad taip galėtų būti) jis turėjo būti nagrinėjimas, ir kaip šio fakto nagrinėjimas paneigtų tarnybiniame pranešime nurodytus faktus, t. y. nenustatyta nei viena aplinkybė ar faktas, patvirtinantys tarnybinio patikrinimo išvados teiginį, kuriuo grindžiamas tarnybiniame pranešime išdėstomų faktų neišsamumas bei jų vertinimo neobjektyvumas.

2.10. Pareiškėjų teigimu, kiekvienu atveju surinkus pagrįstus ir objektyvius įrodymus, tyrimą ar informacijos rinkimą atliekantis pareigūnas, vadovaudamasis savo teisine sąmone ir įsitikinimais, vertina visą medžiagą ir pateikia išvadas. Šios išvados pateikiamos įstaigai vadovaujančiam asmeniui, teisės aktų įpareigotam priimti sprendimus. Išvadose pateikta nuomonė nėra privaloma įstaigos vadovui. Teisės aktai suteikia jam teisę priimti atitinkamus sprendimus (analogija su Vidaus tarnybos statutu ir Valstybės tarnybos įstatymu). Atsižvelgiant į visa tai, yra akivaizdu, kad tarnybiniame pranešime pateikta nuomonė gali būti vertinama kaip subjektyvi, tačiau ji pateikta vertinant objektyvius medžiagos rinkimo metu gautus ir įvertintus įrodymus. Valstybės tarnautojas negali būti baudžiamas drausmine tvarka už tai, kad priėmė sprendimą, grįstą jo profesiniu vertinimu, jeigu su tuo sprendimu nesutinka kiti valstybės tarnautojai, t. y. tarnybinė atsakomybė negali būti taikoma už specialisto profesinę nuomonę ir teisės aktų aiškinimą (taikymą), kuria remiantis buvo priimtas vienas ar kitas sprendimas. Tarnybinio patikrinimo išvados teiginiai dėl nepagrįsto (neišsamaus ir neobjektyvaus) įrodymų vertinimo yra pateikti tik remiantis subjektyvia S. G. nuomone, nevertinant ją patvirtinančių ar paneigiančių objektyvių įrodymų (neatliekant įrodymus patvirtinančių ar paneigiančių asmenų apklausų), nenurodant, kas neatlikta. Šie teiginiai VRM atlikto tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra išnagrinėti ir pagrįsti.

2.11. Departamento direktorius iš anksto pateikė nuostatą, kad automobilio naudojimas buvo nepagrįstas ir neteisėtas, tačiau nevertino tarnybiniame pranešime jam pateiktų argumentų ar įrodymų, o pateikė nuomonę, kad automobilio naudojimas buvo neteisėtas ir nepagrįstas. Į šias nuostatas bei išankstinį vertinimą tarnybinio patikrinimo metu visai nebuvo atsižvelgiama. Tarnybinio patikrinimo metu nei vienas įrodymas, patvirtinantis šališką surinktų įrodymų nagrinėjimą, pateiktas nebuvo. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nebuvo paminėtas ir įvertintas Departamento direktoriaus S. G. 2020 m. kovo 20 d. paaiškinime Nr. V-668 nurodytas teiginys, kad „Informacijos, dėl išankstinės medžiagą rinkusių I. J. ir M. S. nuomonės ar nusistatymų dėl tyrimų rezultatų, neturiu“.

2.12. VRM tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytas pareigybės, skyriaus bei valdybos aprašymo pažeidimas yra bendras (atlieka, padeda organizuoti), nėra nurodyta, kad tai turi būti atliekama išsamiai, nešališkai, teisingai vertinant, šie veiksmai yra ir taip suprantamos bendros pareigos, būtinos laikytis priesaikos davimą ir t. t. Nagrinėjamu atveju tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyti pažeisti teisės aktai nustato pareigą atlikti tarnybinius patikrinimus bei tirti darbo pareigų pažeidimus, vykdyti Departamento direktoriaus pavedimus. Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta jokių duomenų, kad jie nebūtų vykdę pareigybės aprašyme jiems nustatytų funkcijų, atsisakę vykdyti pavedimus ar kitaip ignoravę direktoriaus jiems skirtus pavedimus. Todėl jie negalėjo padaryti VRM tarnybinio patikrinimo išvadoje inkriminuojamų pareigybės aprašymo valdybos (skyriaus nuostatų) pažeidimų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, yra ne kartą pasisakyta, kad nustatytas bendrojo pobūdžio formuluotės pažeidimas savaime negali būti laikomas pareigūno netinkamu pareigų vykdymu arba jų nevykdymu. Tarnybinio patikrinimo išvada nepagrįsta jokiais objektyviais ir neabejotinais įrodymais, patvirtinančiais pareiškėjų tarnybinį nusižengimą bei jų veiksmų teisinį pagrindimą (kvalifikavimą). VRM tarnybinio patikrinimo išvada laikytina vienpusiška, neobjektyvia ir nepagrįsta visų objektyvių aplinkybių įvertinimu, neatitinkanti tarnybinio patikrinimo išvadai nustatytų reikalavimų.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime atsakovas paaiškino:

3.1. Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos, todėl tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatavus, kad pareiškėjai padarė tarnybinį nusižengimą, Departamento direktorius neturėjo kito pasirinkimo kaip skirti tarnybinę nuobaudą. Departamento direktorius negalėjo ir neprivalėjo spręsti dėl Vidaus reikalų ministerijos Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriuje atlikto tarnybinio patikrinimo bei surašytos tarnybinio patikrinimo išvados pagrįstumo bei teisėtumo. Tiek valstybės institucijų valdymo sistema, tiek valstybės institucijos vidinė struktūra yra suformuotos taip, kad kiekviena institucija, jos struktūrinis padalinys ar darbuotojas turi tam tikras aiškiai apibrėžtas kompetencijas bei atsakomybes, atlieka tam tikras nustatytas funkcijas. Institucijos vadovas, priimdamas sprendimus, ir tokiu būdu įgyvendindamas institucijos veiklos organizavimo, koordinavimo ir kontrolės funkcijas, nėra įpareigotas ir net fiziškai nebūtų pajėgus surinkti, peržiūrėti, išanalizuoti ir įvertinti su kiekvieno sprendimo priėmimu susijusią medžiagą, informaciją, dokumentus ir pan. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai institucijos vadovas perimtų ir atliktų visų institucijos struktūrinių padalinių ir visų darbuotojų funkcijas bei atsakomybes. Šio atveju reikšminga yra ir tai, kad Vidaus reikalų ministerijos Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus tarnybinio patikrinimo išvadą patvirtino (pritarė) vidaus reikalų ministras, kuriam tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas yra Departamento direktorius ir kurio tesėtus nurodymus yra įpareigotas vykdyti. Šiuo atveju Departamento direktorius, neperėmęs vykdyti vidaus tyrimų pareigūnų funkcijų, neprivalėjęs tikrinti ir netikrinęs kompetentingos institucijos kompetentingų pareigūnų atliktų veiksmų bei priimtų sprendimų, tačiau įvykdęs imperatyvius nurodymus, neatliko jokių neteisėtų ar nepagrįstų veiksmų ir nepriėmė neteisėtų ar nepagrįstų sprendimų.

3.2. Tarnybinis patikrinimas, kurio išvada remiantis priimtas ginčijamas Įsakymas, atliktas visapusiškai ir objektyviai, nepažeidžiant teisės aktuose nustatytos tvarkos ir nustatytų pagrindinių procedūrų, tarnybinio patikrinimo išvadoje įvertinti pareiškėjų paaiškinimai, motyvuotai nurodyta, kurie pareiškėjų veiksmai buvo neteisėti, nurodant kokie teisės aktai saugantys vidaus tarnybą ir nustatantys konkrečias elgesio taisykles buvo pažeisti. Statutinė tarnyba – tai specifinė valstybės tarnybos rūšis, kuriai būdingi griežto hierarchinio pavaldumo statutiniai santykiai, ypatingas tarnybos atlikimo režimas, specifiniai šių pareigūnų įgaliojimai. Sprendžiant dėl pareiškėjų veikos, jų kaltės ir tarnybinės nuobaudos jiems skyrimo, teisiškai reikšmingos aplinkybės, leidžiančios pripažinti esminių tarnybinio nusižengimo elementų visumos buvimą, dėl ko kyla tarnybinė atsakomybė, Departamento nuomone, tarnybinio patikrinimo metu buvo objektyviai nustatytos.

3.3. Kadangi, kaip teisingai skunde nurodė pareiškėjai, Darbo kodeksas ir kiti teisės aktai detaliai darbo pareigų pažeidimo nagrinėjimo procedūrų neapibrėžia, todėl Departamento direktoriaus pavedimas surinkti ir įvertinti medžiagą, susijusią su V. K. galimu darbo pareigų pažeidimu, atitiko Darbo kodekso nuostatas. Nagrinėjamu atveju tai, kad medžiaga buvo pateikta I. J. tarnybiniu pranešimu, nėra vertintina kaip netinkamas pareigūnės pareigų atlikimas ir dėl to ginčas nekyla. Kaip ir nėra ginčo dėl tarnybinio pranešimo, kaip procesinio dokumento, statuso – tarnybinis pranešimas yra baigiamasis dokumentas ir šiam dokumentui yra taikytini teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimai.

Kadangi šiuo atveju tarnybinis pranešimas ginčo šalių yra pripažįstamas kaip dokumentas, kuriuo baigiama tam tikra procedūra ir kurio pagrindu priimami sprendimai, kritiškai vertintini skundo teiginiai, kad tarnybiniu pranešimu Departamento direktoriui buvo pateikta tik surinkta apibendrinta medžiaga bei jos vertinimas, kurie, pareiškėjų teigimu, yra tik I. J. nuomonė, tam tikri pareigūnės pamąstymai, kurie nėra laikytini specialisto pagal kompetenciją surinkta, įvertinta, apibendrinta informacija bei pateiktais pasiūlymais.

Tokia pareiškėjų pozicija vertintina kaip prieštaringa ir nenuosekli, nes tokiu atveju kyla klausimas, kokiu tikslu Departamento direktorius duoda pavedimus specialistams pagal kompetenciją įvertinti, apibendrinti, jei specialistai, vykdydami tokį (tokios formuluotės) pavedimą, Departamento direktoriui gali pateikti nuomonę, pamąstymus, nereikšmingus apibendrinimus, kurie nėra ir negali būti pagrindu sprendimams priimti. Pareiškėjai šiame kontekste klaidinančiai manipuliuoja sąvokomis, nepagrįstai teigdami, kad I. J. ne atliko tyrimą, o surinko ir įvertino informaciją (medžiagą), ne sprendė ar konstatavo, o padarė išvadą.

Iš esmės vertinant šios pareigūnės atliktus veiksmus ir šių veiksmų galutinį rezultatą (tarnybinį pranešimą), akivaizdžiai matyti, kad, Darbo kodeksui imperatyviai nereglamentuojant darbo pareigų pažeidimo tyrimo proceso, nėra reikšminga, kaip įvardijamas baigiamasis proceso dokumentas (tarnybinis pranešimas, išvada, pasiūlymai ar pan.), kaip įvardijami veiksmai, rengiant šį baigiamąjį dokumentą (informacijos rinkimas, vertinimas, tyrimas ar pan.) ar kaip įvardinama pareigūno nuomonės išraiška (išvados padarymas, konstatavimas, sprendimas, siūlymas).

Šiuo atveju Darbo kodeksui imperatyviai neapibrėžiant tam tikrų veiksmų ar procesų sąvokų, yra svarbus ir reikšmingas jų turinys, o ne lingvistinė išraiška. Tvarkos aprašas nustato, kad vidaus tarnybos sistemos pareigūno tarnybinio patikrinimo išvadoje pateikiamos: aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad tarnybinio patikrinimo išvada savo turiniu yra tapati tarnybinio pranešimo turiniui.

3.4. Kilus abejonių dėl galimų V. K. pažeidimų, Departamento direktorius jau buvo davęs I. J. pavedimą surinkti medžiagą ir ją įvertinti. Kadangi pavedimas, direktoriaus manymu, buvo atliktas netinkamai, o I. J. ir M. S. argumentai, išsakyti pokalbio su direktoriumi metu, jo neįtikino, buvo netikslinga tokį patį pavedimą duoti tiems patiems pareigūnams, iš anksto žinant (pokalbio metu išsiaiškinta) šių pareigūnų požiūrį ir nusistatymą bei pavedimo įvykdymo rezultatą. Šiuo atveju Departamento direktoriaus tolesnių veiksmų (pavedimo papildomai surinkti informaciją, atlikti darbuotojo darbo pareigų pažeidimo tyrimą) Darbo kodeksas imperatyviai nenustato.

3.5. Atsakovui nėra aišku, kokie darbdavio (direktoriaus) nurodymai buvo neteisėti ar apie kokias konkrečias pareigas, kurias turi vykdyti, pareiškėjai nebuvo informuoti ir nežinojo. Iš skundo turinio konstatuotina, kad pareiškėjai, žinojo ir suprato, jog, vykdydami direktoriaus pavedimą, turi surinkti visą medžiagą apie galimą V. K. pažeidimą, ją objektyviai ir nešališkai įvertinti ir pateikti pasiūlymus, t. y. baigiamąjį proceso dokumentą, kurio pagrindu Departamento direktorius galėtų priimti sprendimus. Pareiškėjai, kurie turi nemažą tarnybos stažą bei tyrėjų darbo patirtį, taip pat turėjo žinoti, kad, gavus direktoriaus pavedimą, šis pavedimas turi būti atliktas tinkamai ir laiku iš pirmo karto, nesitikint ar nereikalaujant, duoti dar vieną pavedimą netinkamai atliktam darbui ištaisyti ar netinkamam darbui atlikti kitu būdu. Atsižvelgiant į tai, kaip sąmoningai klaidinantys vertintini ir skundo teiginiai, kad pareigūnai neatsisakė vykdyti pavedimą ar papildomai nagrinėti nurodytus, direktoriaus matomus, trūkumus, tačiau tokio pavedimo taip ir negavo. Tiek pareiškėjams, tiek atsakovui yra aišku, kad I. J. ir M. S. neatsisakė vykdyti direktoriaus pavedimo ir dėl to nėra ginčo, tačiau Departamentas yra įsitikinęs, kad pavedimas (surašyta tarnybinio patikrinimo išvada) buvo atliktas nekompetentingai, neobjektyviai, neišsamiai ir tendencingai. Departamento nuomone, tarnybiniame pranešime neobjektyviai, netinkamai ir neišsamiai įvertinta informacija apie V. K. neteisėtą tarnybinio automobilio naudojimą, nėra surinktos ir įvertintos informacijos apie pavedimus, funkcijas ir konkrečius klausimus, kuriuos V. K. sprendė, dalyvaudamas 2020 m. vasario 24 d. paaiškinime nurodytuose susitikimuose. Tarnybiniame pranešime nebuvo išsamiai įvertintas ir Materialinių išteklių ir logistikos grupės vadovo R. B. paaiškinimas.

3.6. Atsakovas kaip nepagrįstą gynybinę poziciją vertina pareiškėjų skundo teiginius, jog pavedime nebuvo nurodymo surinkti informaciją dėl V. K. veiklos Lietuvos gaisrinės saugos asociacijoje bei jo ten užimamų prezidento pareigų. Tokio pobūdžio savavališkas tyrimas viršytų KPVTV kompetenciją, medžiagos rinkimo ir tyrimo metu buvo nagrinėjamos ir tikrinamos V. K. darbinės, o ne Lietuvos gaisrinės saugos asociacijos atliekamos funkcijos. Pavedime buvo nurodyta surinkti ir įvertinti visą medžiagą, susijusią su galbūt neteisėtu tarnybinio automobilio naudojimu, t. y. buvo pavesta įvertinti ne V. K., kaip privataus asmens, veiksmus, o jo veiksmus naudojant tarnybinį automobilį. Departamento įsitikinimu, I. J. tarnybiniame pranešime išdėstyta informacija ir pateiktas tendencingas vertinimas nėra ir negali būti pagrįstas ar pateisinamas teisine sąmone ar vidiniu įsitikinimu. Tai pagrįstai vertintina kaip netinkamas tarnybinių pareigų atlikimas.

3.7. Departamento nuomone, negalėtų bei neturėtų būti paneigta ir M. S., kaip Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų valdybos viršininko ir tiesioginio I. J. vadovo, atsakomybė vizuojant, t. y. tvirtinat (pritariant), netinkamai surašytą baigtinį procesinį dokumentą. Departamento Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų valdybos viršininkas yra tiesiogiai atsakingas už valdybai pavestų, pakankamai siauros srities funkcijų ir uždavinių įgyvendinimą, valdybos darbo organizavimą. M. S., būdamas valdybos viršininku, turi pareigą nuolat kontroliuoti (organizuoti kontrolę), kaip įgyvendinami valdybai pavesti uždaviniai ir vykdomos funkcijos, todėl pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis, t. y. kontrolės nebuvimas ar sąmoningai netinkamas funkcijų vykdymas organizuojant darbą, prieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms. Būtent pareiškėjui kilo pareiga prieš vizuojant pavaldžios pareigūnės parengtą tarnybinį pranešimą, įvertinti ar tarnybinis pranešimas, kurio pagrindu Departamento direktorius galėtų priimti sprendimą, parengtas surinkus ir objektyviai įvertinus visą galimą informaciją, yra išsamus ir pagrįstas.

3.8. Pareiškėjams tarnybinė nuobauda parinkta, laikantis bendrųjų tarnybinių nuobaudų skyrimo principų, teisingumo ir protingumo kriterijų, tarnybinė nuobauda atitinka pareiškėjų padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį. Švelniausios tarnybinės nuobaudos pareiškėjams paskyrimas patvirtina, kad Departamentas adekvačiai įvertino pažeidimo pobūdį, pareiškėjų kaltės laipsnį, asmenybę ir kitas reikšmingas aplinkybes.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo VRM atsiliepime su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad:

4.1. VRM 2020 m. balandžio 6 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 56TPI-2 yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo tenkinti pareiškėjų skundą ir naikinti Departamento direktoriaus 2020 m. balandžio 16 d. įsakymą Nr. TE-141. Pareiškėjų teisė į gynybą buvo užtikrinta. Pranešimuose dėl tarnybinio nusižengimo buvo pateikti duomenys apie M. S. ir I. J. galbūt padarytus tarnybinius nusižengimus, o išvados, ar šie pareigūnai padarė tarnybinius nusižengimus ir ar jie trauktini tarnybinėn atsakomybėn, padarytos tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 56TPI-2. Joje išsamiai išanalizuoti ir įvertinti I. J. veiksmai atliekant Departamento direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. pavedimą Nr. 6-554, kadangi tik įvertinus I. J. parengto 2020 m. vasario 28 d. tarnybinio pranešimo Nr. V-378 teisėtumą ir pagrįstumą, galima spręsti, ar ji tinkamai atliko jai pavestą užduotį ir tik nustačius, kad ji pavestą užduotį atliko netinkamai, galima jos tarnybinė atsakomybė. Taigi, I. J. buvo pavesta surinkti ir įvertinti medžiagą dėl V. K. tarnybinio automobilio naudojimo.

4.2. Pareiškėjai teigia, kad I. J. nebuvo pavesta atlikti tyrimą dėl V. K. veiksmų. Su tokiu pavedimo „surinkti ir įvertinti“ supratimu ir aiškinimu nesutinka. Tyrimo esmė būtent ir yra tam tikrų duomenų (medžiagos) surinkimas ir jų įvertinimas (šie veiksmai laikytini tyrimo formomis). Todėl I. J. parengtam tarnybiniam pranešimui turi būti keliami teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimai, nes kitaip nebūtų galima vertinti, ar ji tinkamai atliko pavestą užduotį. Jokie kiti specifiniai reikalavimai šiam dokumentui (tarnybiniam pranešimui) nekeliami ir jokiais kitais aspektais jis nevertintas. Kita vertus, pareiškėjai tiek savo skunde, tiek paaiškinimuose, teiktuose tarnybinio patikrinimo metu, nurodė, jog rinkdami ir vertindami medžiagą dėl V. K. veiksmų, vadovavosi Darbo kodeksu bei taikė analogiją, kaip tiriami pažeidimai pagal Vidaus tarnybos statutą. O tai reiškia, kad I. J., rinkdama ir vertindama duomenis pagal Departamento direktoriaus pavedimą, atliko tyrimą dėl V. K. galbūt padaryto darbo drausmės pažeidimo (tarnybinio automobilio naudojimosi ne tarnybos tikslais).

4.3. I. J. parengtas tarnybinis pranešimas Nr. V-378 buvo pripažintas nepagrįstu, todėl kad jame padarytos išvados apie V. K. atsakomybės negalimumą neatitinka jos surinktų duomenų. Šiuo atveju tai nėra teisės taikymo klausimas, nes tai yra netinkamas pareigūno pareigų atlikimas, kadangi duomenys apie V. K. tarnybinio automobilio naudojimo aplinkybes surinkti neišsamiai (neišsamumas pasireiškia tuo, kad apsiribota tik paviršutinišku V. K. paaiškinimu, neuždavus papildomų (patikslinančių) klausimų, kokiais konkrečiais Departamento vadovų ar padalinio vadovo pavedimų klausimais naudojo tarnybinį automobilį, su kuo konkrečiai kiekvienu kartu iš 30 tarnybinio automobilio naudojimosi atvejų buvo susitikęs ir pan.). Tarnybiniame pranešime buvo aprašyta, kad I. J. surinko duomenis, kiek kartų ir kada V. K. naudojosi tarnybiniu automobiliu. Bet I. J. nesurinko jokių duomenų apie kiekvieną individualų atvejį atskirai, t. y. pareiškėja apsiribojo bendru visų atvejų įvertinimu, pagrindžiant kai kurių asmenų paaiškinimais apie tai, kad V. K. naudodamasis tarnybiniu automobiliu sprendė galbūt tarnybinius klausimus. Tik apie kiekvieno atvejo iš 30 naudojimosi tarnybiniu automobiliu atvejų duomenų surinkimas ir įvertinimas gali būti pripažintas pagrįstu ir tinkamu Departamento direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. pavedimo įvykdymu. Kadangi I. J. apie kiekvieną atvejį iš 30 atvejų duomenų nerinko ir atskirai nevertino, todėl VRM tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo padaryta išvada, jog I. J. netinkamai (nerūpestingai) atliko jai pavestą užduotį. Bent vienu iš 30 atveju nustačius, jog tarnybinis automobilis naudotas neteisėtai, būtų leidęs spręsti V. K. drausminės atsakomybės klausimą.

4.4. VRM tarnybinio patikrinimo išvadoje nustačius, kad I. J. netinkamai įgyvendino Departamento direktoriaus pavedimą, pagrįstai konstatuota, kad M. S. (tiesioginis I. J. vadovas) netinkamai organizavo ir kontroliavo Departamento direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. pavedimo vykdymą, nes būtent jis (M. S.) pagal Departamento Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų valdybos nuostatus ir pareigybės aprašymą yra (buvo) atsakingas, kad valdyboje Departamento direktoriaus pavedimai būtų vykdomi tinkamai. VRM tarnybinio patikrinimo išvadoje pakankamai išsamiai ir aiškiai atskleista vadovavimo reikšmė ir kodėl už tai yra atsakingas M. S..

4.5. VRM tarnybinio patikrinimo išvadoje, remiantis asmenų paaiškinimais ir surinkta medžiaga, konstatuota, kad J. J. ir M. S. padarytų tarnybinių nusižengimų kaltės forma pripažintina neatsargumas, pasireiškęs nerūpestingumu, t. y. jie darydami nusižengimą nesuvokė jos neteisėto pobūdžio (tai, kad parengdami, pasirašydami ir vizuodami nepagrįstą tarnybinį pranešimą netinkamai įgyvendino 2020 m. vasario 5 d. pavedimą) ir nenorėjo taip elgtis, bet tarnybinio patikrinimo metu nustatytos aplinkybės pagrįstai leidžia teigti, kad jie turėjo ir galėjo numatyti, kad taip elgtis negalima. Šiuo atveju Departamento direktorius savo kompetencijos ribose turėjo diskrecijos teisę nuspręsti, ar jo 2020 m. vasario 5 d. pavedimas įgyvendintas tinkamai ir kelti klausimą dėl pareiškėjų tarnybinės atsakomybės ir nebūtinai privalėjo medžiagą grąžinti papildomam tyrimui. Toks pareiškėjų situacijos vertinimas ir supratimas netiesiogiai liudija, kad jie pripažįsta netinkamai įgyvendinę Departamento direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. pavedimą ir norėjo pasitaisyti. Bet įstaigos vadovas, įgyvendindamas įstaigos valdymą ir užtikrindamas darbo drausmės laikymąsi, turi pagrįstą tikėjimą, kad jo pavedimai iš pirmo karto bus atlikti tinkamai ir nereikės prašyti pavaldinių taisyti nekokybiškai atlikto darbo rezultatų. Departamento direktorius parinko ir skyrė pareiškėjams tarnybines nuobaudas proporcingas ir adekvačias jų padarytam tarnybiniam nusižengimui.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 18 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė, kad:

6.1. Departamento direktorius, atsižvelgdamas į Departamente gautą informaciją dėl Departamento Materialinių išteklių ir logistikos grupės patarėjo V. K. (darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį) galimai neteisėto (nepagrįsto) tarnybinio automobilio naudojimo, 2020 m. vasario 5 d. Departamento Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų valdybai pavedė surinkti ir įvertinti visą medžiagą dėl Departamento Materialinių išteklių ir logistikos grupės patarėjo V. K. tarnybinio automobilio naudojimo nuo 2019 m. rugsėjo 1 d.

6.2. Departamento Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų valdybos Vidaus tyrimų skyriaus viršininkė I. J. 2020 m. vasario 28 d. tarnybiniu pranešimu Nr. V-378 „Dėl galimo darbo pareigų pažeidimo“ informavo Departamento direktorių apie išnagrinėtą informaciją dėl Departamento Materialinių išteklių ir logistikos grupės patarėjo V. K. veiksmų ir pateikė šių veiksmų įvertinimą.

6.3. VRM 2020 m. kovo 16 d. pradėtas tarnybinis patikrinimas pagal Departamento direktoriaus 2020 m. kovo 12 d. raštu Nr. 9.4-508(1.28) pateiktą informaciją dėl Departamento Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų valdybos viršininko M. S. ir šios valdybos Vidaus tyrimų skyriaus viršininkės I. J. veiksmų.

6.4. VRM 2020 m. kovo 20 d. pranešimais dėl tarnybinio nusižengimo pranešė I. J. ir M. S., kad yra duomenų, jog jie galbūt padarė tarnybinį nusižengimą. Tarnybinio patikrinimo metu jie pateikė paaiškinimus.

6.5. Tarnybinio patikrinimo metu buvo įvertintas I. J. parengtas tarnybinis pranešimas dėl V. K., jos ir M. S. paaiškinimai, Departamento Materialinių išteklių ir logistikos grupės vadovo R. B. tarnybinis pranešimas ir kitų pareigūnų paaiškinimai ir surašyta tarnybinio patikrinimo išvada, kurioje konstatuota, kad I. J. 2020 m. vasario 28 d. parengtas ir pasirašytas tarnybinis pranešimas yra nepagrįstas (išvados apie drausminės atsakomybės taikymo negalimumą padarytos, remiantis neišsamiai surinktais duomenimis), o tai reiškia, kad Departamento direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. pavedimas įvykdytas netinkamai; I. J. parengdama ir pasirašydama nepagrįstą tarnybinį pranešimą ir netinkamai įgyvendindama Departamento direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. pavedimą, padarė tarnybinį nusižengimą (pažeidė Vidaus tyrimų skyriaus nuostatų 5 ir 6.1 p., taip pat Vidaus tyrimų skyriaus viršininko pareigybės aprašymo 6.2 p.); M. S., 2020 m. vasario 28 d. vizuodamas nepagrįstą I. J. tarnybinį pranešimą, netinkamai organizavo ir kontroliavo Departamento direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. pavedimo įgyvendinimą ir tuo padarė tarnybinį nusižengimą (pažeidė Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų valdybos nuostatų 6.2, 8.1 ir 13.1 p., taip pat Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų valdybos viršininko pareigybės aprašymo 6.1 p.). Išvadoje pasiūlyta pavesti Departamento direktoriui S. G. spręsti klausimą dėl tarnybinių nuobaudų parinkimo ir skyrimo pareigūnams M. S. ir I. J.. Departamento direktorius 2020 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. TE-141 pareiškėjams paskyrė tarnybines nuobaudas – pastabas.

7. Įvertinęs Tvarkos aprašo 21 punkto nuostatas, teismas atmetė pareiškėjų argumentus, kad jiems buvo įteikti Tvarkos aprašo reikalavimus neatitinkantys pranešimai dėl tarnybinio nusižengimo. Teismas taip pat atmetė pareiškėjų argumentus, kad tarnybiniu pranešimu Departamento direktoriui buvo pateikta tik surinkta apibendrinta medžiaga bei jos vertinimas, kurie yra tik I. J. nuomonė, tam tikri pareigūnės pamąstymai, kurie nėra laikytini specialisto pagal kompetenciją surinkta, įvertinta, apibendrinta informacija bei pateiktais pasiūlymais, pažymėdamas, kad Darbo kodeksui imperatyviai nereglamentuojant darbo pareigų pažeidimo tyrimo proceso, nėra reikšminga, kaip įvardijamas baigiamasis proceso dokumentas (tarnybinis pranešimas, išvada, pasiūlymai ar pan.), kaip įvardijami veiksmai, rengiant šį baigiamąjį dokumentą (informacijos rinkimas, vertinimas, tyrimas ar pan.) ar kaip įvardinama pareigūno nuomonės išraiška (išvados padarymas, konstatavimas, sprendimas, siūlymas). Šiuo atveju Darbo kodeksui imperatyviai neapibrėžiant tam tikrų veiksmų ar procesų sąvokų, yra svarbus ir reikšmingas jų turinys, o ne lingvistinė išraiška.

8. Teismo vertinimu, pareiškėjams įteikti pranešimai dėl tarnybinio nusižengimo laikytini pakankamai aiškiais ir nedviprasmiškais – juose nurodytas galimai padaryto nusižengimo laikas, pažeidimo esmė, teisės aktų, kurios galimai buvo pažeistos, nuostatos. Pareiškėjai, pasinaudodami jiems įstatymų suteikta teise, pateikė paaiškinimus dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo. Todėl teismas sprendė, kad tarnybinio patikrinimo procedūra pradėta ir pranešimai dėl tarnybinio nusižengimo pareiškėjams surašyti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai yra tyrimus atliekančio Departamento padalinio vadovai, kurių viena pagrindinių funkcijų – tarnybinių patikrinimų atlikimas pagal Vidaus tarnybos statuto ir Tvarkos aprašo reikalavimus, todėl, teismo vertinimu, jie puikiai žinojo Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 91 dalyje įtvirtintas savo teises ir galėjo netrukdomai realizuoti savo teisę – teikti prašymą susipažinti su statutinės įstaigos turimais neįslaptintais duomenimis apie galimai jų padarytą tarnybinį nusižengimą arba gauti šiuos duomenis. Atsižvelgiant į tai teismas darė išvadą, kad senos (neaktualios) formos pranešimų dėl tarnybinio nusižengimų įteikimas nesukliudė pareiškėjams efektyviai gintis.

9. Įvertinęs pareiškėjos 2020 m. vasario 28 d. tarnybinio pranešimo turinį, teismas darė išvadą, kad, atlikdama pavedimą dėl V. K. veiksmų naudojant tarnybinį automobilį, pareiškėja nesurinko visų būtinų duomenų apie automobilio panaudojimą tam, kad būtų galima padaryti pagrįstą išvadą dėl automobilio panaudojimo. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, jog V. K. paaiškinime nenurodė, kaip jo naudojimasis tarnybiniu automobiliu susijęs su vykdomomis darbo funkcijomis, kokius vadovų pavedimus vykdė ir kokius klausimus, susijusius su darbo funkcijomis sprendė, tačiau I. J. papildomai šios informacijos nerinko. I. J. nesurinko duomenų apie kiekvieną individualų atvejį atskirai, t. y. ji apsiribojo bendru visų atvejų įvertinimu, pagrįsdama tik kai kurių asmenų paaiškinimais apie tai, kad V. K. naudodamasis tarnybiniu automobiliu sprendė galbūt tarnybinius klausimus. I. J. apie kiekvieną atvejį iš 30 atvejų duomenų nerinko ir atskirai nevertino, todėl teismas konstatavo, kad I. J. netinkamai (nerūpestingai) atliko jai pavestą užduotį. I. J. neišsiaiškino, kas ir kokius klausimus pavedė V. K. spręsti su Lietuvos Respublikos Seimo nariais ar kitų institucijų atstovais, nebuvo įvertinta ir tai, kad V. K. galimai naudojo tarnybinį transportą vykti susitikti su savivaldybių priešgaisrinių tarnybų atstovais spręsti ne darbinius, o Lietuvos gaisrinės saugos asociacijos klausimus. Tarnybiniame pranešime taip pat nebuvo nagrinėta, kokius konkrečius klausimus, susijusius su valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos technikos priežiūra, remontu ir eksploatavimu V. K. galėjo spręsti kartu su Seimo nariais per nagrinėjamą laikotarpį susitikęs net 13 kartų. Teismo vertinimu, toks susitikimų skaičius turėtų kelti akivaizdžių abejonių dėl susitikimų su Seimo nariais tikslų. Pareiškėja, turėjusi išnagrinėti V. K. veiksmus (išnagrinėti kiekvieną atvejį individualiai), pranešime apsiribojo gautais asmenų paaiškinimais, juos apibendrindama dėl visų 30 atvejų. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad I. J. įvykdė jai pavestą pavedimą, t. y. surašė tarnybinį pranešimą dėl V. K. veiksmų, naudojant tarnybinį automobilį, tačiau pavedimas atliktas neišsamiai ir nekompetentingai, todėl pranešime padaryta išvada dėl V. K. veiksmų nekaltumo priimta remiantis ne objektyviais įrodymais.

10. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog M. S., kaip Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų valdybos viršininkas ir tiesioginis I. J. vadovas, turi pareigą vizuoti procesinius dokumentus. Pagal Departamento Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų valdybos nuostatus ir pareigybės aprašymą jis taip pat yra atsakingas, kad valdyboje Departamento direktoriaus pavedimai būtų vykdomi tinkamai. M. S., būdamas valdybos viršininku, turi pareigą nuolat kontroliuoti (organizuoti kontrolę), kaip įgyvendinami valdybai pavesti uždaviniai ir vykdomos funkcijos. Teismo vertinimu, M. S. netinkamai organizavo ir kontroliavo Departamento direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. pavedimo vykdymą, nes, prieš vizuodamas pavaldžios pareigūnės parengtą tarnybinį pranešimą, neįvertino ar tarnybinis pranešimas, kurio pagrindu Departamento direktorius galėtų priimti sprendimą, parengtas surinkus ir objektyviai įvertinus visą galimą informaciją, yra išsamus ir pagrįstas. Teismas sutiko su išvadoje konstatuota aplinkybe, kad Departamento direktoriui buvo pateiktas nepagrįstas tarnybinis pranešimas dėl V. K. reiškia, jog M. S. netinkamai organizavo darbo atlikimo tvarką, neprižiūrėjo, ar I. J. surinko ir įvertino duomenis apie visus V. K. tarnybinio automobilio naudojimosi atvejus.

11. Apibendrindamas teismas darė išvadą, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje ir Įsakyme pareiškėjų veika kvalifikuota tinkamai, pareikštas kaltinimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo suformuluotas konkrečiai, pareiškėjų veiksmus susiejant su teisės aktų normomis, kurių, kaip įtvirtinančių imperatyvų elgsenos variantą atitinkamoje situacijoje, pareiškėjai privalėjo laikytis. Skundžiamu Įsakymu pareiškėjams paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, Departamentui adekvačiai įvertinus pažeidimo pobūdį, pareiškėjų kaltės laipsnį, asmenybę ir kitas reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai teismas konstatavo, kad Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo jį panaikinti.

III. 12. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Departamento direktoriaus 2020 m. balandžio 16 d. įsakymą Nr. TE-141, kuriuo Departamento Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų valdybos viršininkui M. S. ir Departamento Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų valdybos Vidaus tyrimų skyriaus viršininkei I. J. už padarytą tarnybinį nusižengimą tarnybinė skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

13. Pareiškėjų manymu, skundžiamas teismo sprendimas neatitinka teismo sprendimui keliamų reikalavimų – jame nepateikiamas bylos išsprendimui esminę reikšmę turinčių aplinkybių teisinis vertinimas, nepateikiami jokie motyvai dėl pareiškėjų skunde nurodytų teisinių argumentų bei skundo motyvų atmetimo, apsiribota iš esmės vien išvados teiginių pakartojimu, atsakovo atsiliepimo argumentų perrašymu pakartojant faktines klaidas. Teismas jokio savarankiško ginčo aplinkybių tyrimo neatliko, kilusio ginčo iš esmės neišsprendė. Teismas nevertino pareiškėjų procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų dėl taikytinų teisės normų, sprendimą priėmė, neišnagrinėjęs visų aplinkybių visumos. Pareiškėjai apeliaciniame skunde akcentuoja:

13.1. Pranešimai apie galimą tarnybinį nusižengimą parengti (įteikti) ant negaliojančios pranešimo formos, kurioje nėra išdėstytos visos tikrinamojo pareigūno teisės. Nesutinka su teismo teiginiu, kad senos (neaktualios) formos pranešimų dėl tarnybinio nusižengimo įteikimas nesukliudė pareiškėjams efektyviau gintis bei pažymi, kad teismų praktikoje ne kartą yra pasisakyta, jog teisių neišaiškinimas tikrinamiesiems pareigūnams laikytinas esminiu procedūriniu pažeidimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas. Negaliojančios formos pranešimo apie padarytą tarnybini nusižengimą įteikimas turėtų būti vertintinas kaip turintis įtaką procedūros pažeidimui.

13.2. Pareiškėjai skunde buvo nurodę, jog nagrinėjamu atveju nebuvo atliekamas darbo pareigų pažeidimo tyrimas (nebuvo duotas toks pavedimas), o buvo atliekamas pavedimas – surinkti ir įvertinti informaciją, todėl pateikto tarnybinio pranešimo turinys, kuriame pateikta surinkta informacija, negali būti prilyginamas pareigūnams nustatytos formos tarnybinio patikrinimo išvados reikalavimams. Pavedimas atlikti tarnybinį patikrinimą, pavedimas atlikti darbo pareigų pažeidimo tyrimą ir pavedimas surinkti ir pateikti informaciją yra skirtingi pavedimai, kurių atlikimą reglamentuoja skirtingi teisės aktai, įtvirtinami skirtingos formos ir reikalavimų dokumente, kuriam keliami skirtingi reikalavimai, skirtingi visų trijų procedūrų atlikimo reikalavimai bei terminai. Teismas sprendime nepasisakė, kad tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjų pateikti paaiškinimai nebuvo išnagrinėti, nebuvo nurodyta, kuo skiriasi tarnybinio patikrinimo atlikimas nuo darbo pareigų pažeidimo tyrimo ir pavedimo surinkti informaciją ir pateikti siūlymus, kokiu sprendimu visi šie pavedimai turi būti įforminami, nenagrinėjo skirtingų teisės aktų, reglamentuojančių tokio pobūdžio tyrimus, nepasisakė dėl pateiktų paaiškinimų. Teismas nevertino, kad nagrinėjamu atveju tai nebuvo darbo pareigų pažeidimo tyrimas, nenagrinėjo pavedimo (rezoliucijos) turinio. Teismas neatsižvelgė, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje, konstatuojant, kas yra nustatyta tarnybinio patikrinimo metu, nėra nurodyta jokių įrodymais pagrįstų argumentų dėl esminės aplinkybės – nebuvo atliekamas darbo pareigų pažeidimo tyrimas, o buvo vykdomas pavedimas – surinkti informaciją ir pateikti siūlymus. Teismas nevertino skundo argumentų, kodėl, pateikus tarnybinį pranešimą, nebuvo duotas pavedimas patikslinti surinktą informaciją, atlikti papildomus veiksmus ar atlikti darbo pareigų pažeidimo tyrimą kaip tai numato teisės aktai.

13.3. Skunde buvo nurodyta „Atkreiptinas dėmesys, kad tarnybiniame pranešime buvo nurodyta, kad profesinių sąjungų atstovai patvirtino susitikę su V. K. dėl įvairių VPGT klausimų (tai patvirtinama bei nurodoma ir tarnybinio patikrinimo išvados 2 lape 5.,6. P.). Tačiau VRM atliekamo tarnybinio patikrinimo metu ši aplinkybė nebuvo nagrinėjama, nebuvo patikinti tarnybiniame pranešime nurodyti faktai (jei pateiktais duomenimis buvo abejojama ir nurodoma, kad jie nepagrįsti), nebuvo apklausti profesinių sąjungų atstovai, kurie galėtų patvirtinti tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes bei V. K. teiginius dėl bendravimo su jais VPGT klausimais.“ VRM tarnybinio patikinimo išvadoje nebuvo nagrinėjama ir tiriama, ar tarnybiniame pranešime nurodyti faktai yra pagrįsti, nepatikslinta ar tikrai parodymai buvo tokie bei nepadarytos išvados, todėl nesuprantama, kodėl tokiu atveju šie faktai tarnybinio patikinimo išvadoje įvertinti kaip neišsamiai ir neobjektyviai išnagrinėti.“ Pareiškėjų manymu, tik VRM atliekamo tarnybinio patikrinimo metu nustačius minėtas aplinkybes, patikrinus (patikslinus) tarnybiniame pranešime nurodomus faktus, galima būtų teigti, kad tarnybiniame pranešime išdėstyti faktai yra nepagristi ir neparemti jokiais įrodymais. Tačiau šios aplinkybės VRM atlikto tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nagrinėjamos ir teiginiai dėl neobjektyvumo pagrįsti tik subjektyvia nuomone. Teismo priimtame sprendime šios aplinkybės nenagrinėtos ir sprendimas priimtas neįvertinus šių aplinkybių pagrįstumo tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuojamam pažeidimui.

13.4. Teismas nepagrįstai pasisakė, kad „nesvarbu, kaip įvardijami veiksmai, rengiant baigiamąjį dokumentą (informacijos rinkimas, vertinimas, tyrimas) ar kaip įvardijama pareigūno nuomonės išraiška (išvados padarymas, konstatavimas, sprendimas) patikrinimo išvada savo turiniu tapati tarnybinio pranešimo turiniui.“ Pareiškėjų manymu, šis teismo teiginys nėra pagrįstas jokiais argumentais. Teismas neįvertino pareiškėjų argumentų dėl VRM tarnybinio patikrinimo metu pateikto šališkumo ir neobjektyvumo.

13.5. Teismas neatsižvelgė ir nenagrinėjo skunde nurodytų aplinkybių, kad: „Tarnybinio patikinimo išvadoje nėra nagrinėjamos tarnybinio nusižengimo padarymo priežastys, nėra nurodoma padaryta žala ir jos dydis, nenagrinėta, ar inkriminuojamas tarnybinis nusižengimas yra formalaus pobūdžio, ar sukėlė pasekmes, nenurodyta kokie konkretūs veiksmai turėjo būti atliekami, kad tarnybinis pranešimas būtų surašytas „pagrįstai ir objektyviai“, nenurodyta, kokie įrodymai ištirti netinkamai ir kaip tai turėjo būti padaryta, neišnagrinėtas ir nepagrįstas šališkumo teiginys, nenurodytas priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, nenustatytos ir nenagrinėtos sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės, išvadoje cituojami I. J. ir M. S. paaiškinimai, pateikti dėl galimo tarnybinio nusižengimo, tačiau tarnybinio patikrinimo išvadoje nenagrinėtas nei vienas I. J. paaiškinime pateiktas argumentas, kodėl inkriminuojamos veikos negalima vertinti kaip tarnybinio nusižengimo, M. S. paaiškinimo nagrinėjamas tik dalis paaiškinime pateiktų teiginių. Neįvertinus visų šių aplinkybių tarnybinio patikrinimo išvadoje priimtas konstatavimas dėl padaryto tarnybinio nusižengimo. Šis sprendimas nepagrįstas, nes tik įvertintos visos šios aplinkybės lemia skiriamos tarnybinės nuobaudos pagrįstumą (žr. 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1614/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1934-146/2015; 2017 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-567-146/2017).“ Teismas neatsižvelgė ir neįvertino skunde nurodytų VRM tarnybinio patikrinimo išvados neatitikimų teisės aktų reikalavimams bei neįvertino to, kad tik nustačius visas šias aplinkybes ir jas įvertinus, išnagrinėjus pateiktus paaiškinimus, galima priimti sprendimą dėl patraukimo tarnybinėn atsakomybėn ir tarnybinės nuobaudos taikymo.

14. Atsakovas atsiliepime su pareiškėjų apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Atsakovo manymu, teismas sprendime pasisakė dėl esminių bylos teisinių ir faktinių aspektų, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas akcentuoja, kad:

15. Sutinka su pareiškėjų argumentais, jog pranešimai apie galimą tarnybinį nusižengimą parengti (įteikti) ant negaliojančios pranešimo formos, kurioje nėra išdėstytos visos tikrinamojo pareigūno teisės, tačiau, atsakovo nuomone, ši klaida nelaikytina esminiu pažeidimu, dėl kurio tarnybinio patikrinimo išvada ir Įsakymas galėtų būti pripažinti neteisėtais.

15.1. Neprieštarauja, jog pavedimo turinys surinkti ir įvertinti visą medžiagą atitiko pareiškėjai pateiktą pavedimo įvykdymo rezultatą, t. y. tarnybiniame pranešime buvo surinkta ir įvertinta informacija, tačiau ji buvo neobjektyvi, tendencinga ir pan., ir būtent tai sudaro tarnybinio nusižengimo turinį.

15.2. Kritiškai vertina pareiškėjų argumentus, kad nebuvo duotas pavedimas patikslinti surinktą informaciją. Pagal surinką ir apibendrintą informaciją, kuri buvo pateikta kaip konstatuotini faktai, papildomi tyrimai ar kitos procedūros nebūtų tikslingos, nes aiški ir nedviprasmiška pozicija dėl V. K. galimų pažeidimų jau buvo pateikta tarnybiniame pranešime. Pareiškėjai žinojo ir suprato, kad, vykdydami direktoriaus pavedimą, turi surinkti visą medžiagą apie galimą V. K. pažeidimą, ją objektyviai ir nešališkai įvertinti ir pateikti pasiūlymus, t. y. baigiamąjį proceso dokumentą, kurio pagrindu Departamento direktorius galėtų priimti sprendimus. Pareiškėjai turėjo žinoti, jog, gavus direktoriaus pavedimą, šis pavedimas turi būti atliktas tinkamai ir laiku iš pirmo karto, nesitikint ar nereikalaujant, duoti dar vieną pavedimą netinkamai atliktam darbui ištaisyti ar netinkamam darbui atlikti kitu būdu.

15.3. Kritiškai vertina ir apeliacinio skundo argumentus, kad tarnybiniame pranešime buvo nurodyta, jog profesinių sąjungų atstovai patvirtino susitikę su V. K. dėl įvairių VPGT klausimų. Tačiau VRM atliekamo tarnybinio patikrinimo metu ši aplinkybė nebuvo nagrinėjama, nebuvo patikrinti tarnybiniame pranešime nurodyti faktai. Todėl, anot apeliantų, tik patikrinus tarnybiniame pranešime nurodytus faktus, galima būtų teigti, kad tarnybiniame pranešime išdėstyti faktai yra nepagrįsti ir neparemti jokiais įrodymais. Atsakovas pažymi, kad I. J. surinko duomenis kiek kartų ir kada V. K. naudojosi tarnybiniu automobiliu, tačiau nebuvo surinkti duomenys apie kiekvieną individualų atvejį atskirai, t. y. tarnybiniame pranešime buvo apsiribota bendru visų atvejų įvertinimu. Tik apie kiekvieno atvejo iš 30 naudojimosi tarnybiniu automobiliu atvejų duomenų surinkimas ir įvertinimas gali būti pripažintas pagrįstu ir tinkamu Departamento direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. pavedimo įvykdymu. Todėl atmestinas ir kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad Departamento direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. pavedime nebuvo nurodymo surinkti informaciją dėl V. K. veiklos Lietuvos gaisrinės saugos asociacijoje bei jo ten užimamų prezidento pareigų. Anot pareiškėjų, tokio pobūdžio savavališkas tyrimas viršytų KPVTV kompetenciją. Atsakovas pažymi, kad pavedime buvo nurodyta surinkti ir įvertinti visą medžiagą, susijusią su galimai neteisėtu tarnybinio automobilio naudojimu, t. y. buvo pavesta įvertinti ne V. K., kaip privataus asmens, veiksmus, o jo veiksmus naudojant tarnybinį automobilį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 16 d. įsakymo Nr. TE-141 „Dėl nuobaudų skyrimo vidaus tarnybos sistemos pareigūnams“, kuriuo pareiškėjams M. S. ir I. J. paskirtos tarnybinės nuobaudos – pastabos, teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Įsakymas grindžiamas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statuto) 39 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus 2020 m. balandžio 8 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 56D-17 „Dėl PAGD pareigūnų veiksmų“ (toliau – ir Išvada). Pareiškėjui, Departamento Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų valdybos viršininkui, statutiniam valstybės tarnautojui, ir pareiškėjai, KPVTV Vidaus tyrimų skyriaus viršininkei, statutinei valstybės tarnautojai, tarnybinė atsakomybė pritaikyta už tai, kad jie netinkamai įvykdė Departamento direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. pavedimą Nr. 6-554 (toliau – ir Pavedimas) surinkti ir įvertinti visą medžiagą dėl Departamento Materialinių išteklių ir logistikos grupės patarėjo V. K. tarnybinio automobilio naudojimo nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. Išvadoje konstatuota, kad I. J., 2020 m. vasario 28 d. parengdama ir pasirašydama nepagrįstą tarnybinį pranešimą ir netinkamai įgyvendindama Pavedimą, pažeidė Vidaus tyrimų skyriaus nuostatų 5 ir 6.1 punktus, taip pat Vidaus tyrimų skyriaus viršininko pareigybės aprašymo 6.2 punktą, o M. S., 2020 m. vasario 28 d. vizuodamas nepagrįstą tarnybinį pranešimą, netinkamai organizavo ir kontroliavo Pavedimo įgyvendinimą, pažeidė KPVTV nuostatų 6.2, 8.1, 13.1 punktus, KPVTV viršininko pareigybės aprašymo 6.1 punktą.

18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą dėl Įsakymo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas neįvertino esminę reikšmę ginčo išsprendimui turinčių aplinkybių: pranešimai apie galimą tarnybinį nusižengimą parengti (įteikti) ant negaliojančios pranešimo formos, kurioje nėra išdėstytos visos tikrinamojo pareigūno teisės, tai turėtų būti vertinama kaip esminis procedūros pažeidimas; neatsižvelgė, kad Pavedimas buvo duotas ne atlikti darbo pareigų pažeidimo tyrimą, bet surinkti ir pateikti informacijai; be to, teismas nenagrinėjo, kad VRM atlikto tarnybinio patikrinimo metu nebuvo tikrinami tarnybiniame pranešime nurodyti faktai apie tai, kad profesinių sąjungų atstovai patvirtino susitikę su V. K. dėl įvairių VPGT klausimų, nenustatytos aplinkybės, kad tarnybiniame pranešime išdėstyti faktai yra nepagristi ir neparemti įrodymais. Teismas nevertino pareiškėjų teiginių dėl Išvados esminių trūkumų, neatitikimų teisės aktų reikalavimams, kurie yra kliūtis asmeniui taikyti tarnybinę atsakomybę.

19. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra akcentavęs, kad motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) pareigūno padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio pareigūnas turi teisę gintis, apimtis. Spręsdamas ginčą dėl individualaus administracinio akto skirti tarnybinę nuobaudą pagrįstumo bei teisėtumo, teismas turi nustatyti, ar atlikto tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareigūnas padarė veikas, kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-2200/2011, 2012 m. kovo 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-1308/2012; 2019 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-455-662/2019).

20. Byloje pateikiamame pareiškėjos I. J. parengtame 2020 m. vasario 28 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo darbo pareigų pažeidimo Nr. V-378 vykdant Pavedimą nurodyta, kad pareiškėja patikrino Departamento Logistinio aprūpinimo skyriuje vedamą žurnalą, kuriame fiksuojamas tarnybinio automobilio naudojimas, nurodant, koks automobilis, kokią dieną, kokiu laiku, kur važiavo, kas naudojosi tarnybiniu automobiliu. Nustatyta, kad V. K. tarnybiniu automobiliu nuo 2019 m. rugpjūčio 29 d. naudojosi 30 kartų. Siekiant nustatyti, kokiais maršrutais buvo vykstama minėtais atvejais, žurnale fiksuotą informaciją palyginta su VPGT naudojama telemetrijos sistema ir nustatyti V. K. vykimo maršrutu laikai. Pareiškėja I. J. vertino V. K. ir kitų asmenų pateiktus paaiškinimus, V. K. pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas patikrinimui aktualiu aspektu. Įvertinusi patikrinimo metu surinktus duomenis nurodė, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad V. K. būtų neatlikęs ar netinkamai atlikęs jam pavestas funkcijas, darbuotojo veiksmuose nenustatyta jokia kaltės forma; nepažeidė įstaigoje nustatytos tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo tvarkos. Tarnybiniame pranešime pareiškėja pažymėjo, kad aplinkybių nagrinėjimo metu nenustatyta bei nėra galimybės objektyviai ir neginčijamai nustatyti, jog nagrinėjamame laikotarpyje V. K. tarnybinį automobilį būtų naudojęs asmeniniams, t. y. su tarnybinėmis funkcijomis nesusijusiais tikslais, todėl konstatavo, kad nebuvo pažeisti darbuotojo elgesį reglamentuojantys teisės aktai, padarė išvadą, kad neįrodžius darbo pareigų pažeidimo fakto, negali būti taikomos Darbo kodekso 58 straipsnio nuostatos dėl darbuotojo įspėjimo apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą ar darbo sutarties nutraukimo dėl šiurkštaus darbuotojo darbo pareigų pažeidimo. Minėta, kad pareiškėjas M. S., pritardamas padarytoms išvadoms, vizavo šį tarnybinį pranešimą.

21. VRM atlikto tarnybinio patikrinimo išvadoje 2020 m. balandžio 8 d. Nr. 56D-17 „Dėl PAGD pareigūnų veiksmų“ konstatuota, kad I. J. parengtas tarnybinis pranešimas nepagrįstas, nes išvada apie V. K. nekaltumą padaryta remiantis ne objektyviais įrodymais, bet subjektyviu pareiškėjos manymu, nes nebuvo išnaudotos visos galimybės surinkti įrodymus, leidžiančius pagrįstai konstatuoti, kad minėtas asmuo padarė darbo drausmės pažeidimą arba jo nepadarė; I. J. nesurinko ir neįvertino informacijos apie pavedimus, funkcijas ar konkrečius klausimus, kuriuos V. K. vykdė (sprendė) tarnybiniame pranešime nurodytose įstaigose, nebuvo tinkamai ištirta, kokias darbines funkcijas V. K. vykdė naudodamasis tarnybiniu transportu, pareigūnė I. J. neišsiaiškino, kas ir kokius klausimus pavedė V. K. spręsti su Seimo nariais ar minėtų institucijų atstovais, nebuvo įvertinta ir tai, kad V. K. yra Lietuvos gaisrinės saugos asociacijos prezidentas (asociacijos nariais yra nemaža dalis SPT) ir galimai naudojo tarnybinį transportą vykti susitikti su SPT atstovais sprendžiant ne darbinius, o asociacijos klausimus, <...> reikėjo gauti kitus duomenis, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad V. K. tarnybinius automobilius naudojo tarnybos tikslais. Išvadoje akcentuota, kad įrodymų vertinimo esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai sprendimus dėl drausminės atsakomybės taikymo galimybių rengiantis pareigūnas išvadas padaro nesiėmęs įmanomų priemonių visoms atsakomybės klausimui teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti. Išvadoje konstatuota, kad I. J. parengdama 2020 m. vasario 28 d. tarnybinį pranešimą, netinkamai įvykdė Pavedimą, pažeidė Vidaus tyrimų skyriaus nuostatų 5 ir 6.1 punktus, pareigybės aprašymo 6.2 punktą, M. S. 2020 m. vasario 28 d. vizuodamas šį tarnybinį pranešimą, pažeidė Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų valdybos nuostatų 6.2, 8.1 ir 13.1 punktus, pareigybės aprašymo 6.1 punktą; pareigūnų kaltės forma – neatsargumas.

22. Departamento Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus valdybos nuostatų 1 punkte įtvirtinta, kad šio struktūrinio padalinio paskirtis – užtikrinti uždavinių įgyvendinimą korupcijos prevencijos užtikrinimo ir pažeidimų tyrimo ir prevencijos srityse. Nuostatų 6.2 punkte vienu iš valdybos uždavinių nurodyta padėti Departamento direktoriui organizuoti ir įgyvendinti Departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų bei kitų valstybės tarnautojų tarnybinių nusižengimų, darbuotojų darbo pareigų pažeidimų tyrimą ir prevenciją. Nuostatų 8.1–8.15 punktuose nurodytos funkcijos kurias valdyba atlieka įgyvendindama 6.2 punkte nurodytą uždavinį.

23. Pareiškėjo M. S., KPVTV viršininko, kuris yra statutinis valstybės tarnautojas, pareigybės aprašymo 3 punkte įtvirtinta, kad pareigybė yra reikalinga organizuoti ir kontroliuoti Departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų bei kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų tarnybinių nusižengimų tyrimą ir prevenciją, kontroliuoti teisėtumo ir tarnybinės drausmės laikymąsi valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, organizuoti Departamento priemones korupcijos prevencijos ir kontrolės klausimais. Pareigybės aprašymo 6.1 punkte įtvirtinta, kad šias pareigas einantis statutinis valstybės tarnautojas vadovauja valdybos veiklai, atsako už valdybos darbo veiklos organizavimą, planavimą, priemonių įgyvendinimą ir rezultatus valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje; 6.6 punkte nustatyta, kad minėtas pareigūnas teisės aktų nustatyta tvarka atlieka tarnybinių nusižengimų tyrimus dėl galimų Departamento pareigūnų, valstybės tarnautojų tarnybinių nusižengimų ar darbuotojų darbo pareigų pažeidimų bei kitų Departamento direktoriaus į pareigas skiriamų pareigūnų tarnybinių nusižengimų, valstybės tarnautojų tarnybinių nusižengimų ar darbuotojų darbo pareigų pažeidimų ir teikia departamento direktoriui išvadas dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo.

24. Departamento KPVTV Vidaus turimų skyriaus nuostatų 1 punkte įtvirtinta, kad šis skyrius yra KPVTV padalinys, kurio paskirtis – užtikrinti uždavinių įgyvendinimą pažeidimų tyrimų ir prevencijos srityje; 5 punkte nustatyta, kad skyriaus uždaviniai yra padėti Departamento direktoriui organizuoti ir įgyvendinti Departamento ir Departamentui pavaldžių įstaigų pareigūnų bei kitų valstybės tarnautojų, darbuotojų darbo pareigų pažeidimų tyrimą bei prevenciją. Nuostatų 6.1 punkte įtvirtinta, kad skyrius, įgyvendindamas nuostatų 5 punkte numatytą uždavinį, be kita ko, atlieka funkciją – teisės aktų nustatyta tvarka atlieka tarnybinių nusižengimų turimus dėl galimų Departamento pareigūnų, valstybės tarnautojų ar darbuotojų darbo pareigų pažeidimų bei kitų Departamento direktoriaus į pareigas skiriamų pareigūnų tarnybinių nusižengimų, valstybės tarnautojų ar darbuotojų darbo pareigų pažeidimų ir teikia Departamento direktoriui išvadas dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo; 6.2 punkte nustatyta, kad punkte nustatyta, kad teisės aktų nustatyta tvarka atlieka tarnybinių nusižengimų tyrimus dėl galimų Departamentui pavaldžių įstaigų pareigūnų tarnybinių nusižengimų ir teikia siūlymus dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo juos į pareigas skiriantiems vadovams.

25. Pareiškėjos I. J., KPVTV Vidaus tyrimų skyriaus viršininkės, statutinės valstybės tarnautojos pareigybės aprašymo 3 punkte įtvirtinta, kad ši pareigybė reikalinga organizuoti ir kontroliuoti Departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų bei kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų tarnybinių nusižengimų tyrimą ir prevenciją, kontroliuoti teisėtumo ir tarnybinės drausmės laikymąsi valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje. Pareigybės aprašymo 6.2 punkte įtvirtinta, kad minėtas pareigūnas teisės aktų nustatyta tvarka atlieka tarnybinių nusižengimų tyrimus dėl galimų Departamento pareigūnų, valstybės tarnautojų tarnybinių nusižengimų ar darbuotojų darbo pareigų pažeidimų bei kitų Departamento direktoriaus į pareigas skiriamų pareigūnų tarnybinių nusižengimų, valstybės tarnautojų tarnybinių nusižengimų ar darbuotojų darbo pareigų pažeidimų ir teikia Departamento direktoriui išvadas dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo.

26. Minėta, kad pareiškėja I. J., vykdydama Pavedimą, 2020 m. vasario 28 d. parengė Tarnybinį pranešimą dėl galimo darbo pareigų pažeidimo Nr. V-378; pareiškėjas M. S. jį vizavo.

27. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama Departamento Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus valdybos bei KPVTV Vidaus tyrimų skyriaus paskirtį, uždavinius bei funkcijas, taip pat pareiškėjų pareigybės aprašymuose įtvirtintas jų pareigybių paskirtį, uždavinius bei funkcijas, tarp jų – ir Departamento darbuotojų darbo pareigų pažeidimų tyrimas, nepagrįstais laiko pareiškėjų argumentus, kad Pavedimu jiems buvo nurodyta surinkti informaciją, kuri nesietina su jų pareigybių aprašymuose numatytomis funkcijomis, aptariamu atveju – darbuotojų darbo pareigų pažeidimo tyrimu. Pareiškėjai, apeliaciniame skunde teigdami, kad Pavedimo surinkti ir pateikti informaciją paskirtis nebuvo atlikti darbo pareigų pažeidimo tyrimą, nenurodo, kokią tokiu atveju savo pareigybės aprašyme numatytą funkciją vykdydami Pavedimą jie įgyvendino. Priešingai, Tarnybinio pranešimo dėl galimo darbo pareigų pažeidimo pats pavadinimas („dėl galimo darbo pareigų pažeidimo“) patvirtina, jog pareiškėjai suprato Pavedimu skiriamą užduotį – atlikti pagal darbo sutartį dirbančio darbuotojo galimą darbo pareigų pažeidimo tyrimą. Aptariamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Darbo kodeksui imperatyviai nereglamentuojant darbo pareigų pažeidimo tyrimo proceso, nėra reikšminga, kaip įvardijamas baigiamasis proceso dokumentas (tarnybinis pranešimas, išvada, pasiūlymai ar pan.), kaip įvardijami veiksmai, rengiant šį baigiamąjį dokumentą (informacijos rinkimas, vertinimas, tyrimas ar pan.) ar kaip įvardinama pareigūno nuomonės išraiška (išvados padarymas, konstatavimas, sprendimas, siūlymas). Šiuo atveju Darbo kodeksui imperatyviai neapibrėžiant tam tikrų veiksmų ar procesų sąvokų, yra svarbus ir reikšmingas jų turinys, o ne lingvistinė išraiška.

28. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad senos (neaktualios) formos pranešimų dėl tarnybinio nusižengimų įteikimas nesukliudė jiems efektyviai gintis tarnybinio nusižengimo tyrimo metu. Teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjai yra tarnybinių nusižengimų tyrimus atliekančio Departamento padalinio vadovai, kurių viena pagrindinių funkcijų yra tarnybinių patikrinimų atlikimas pagal Vidaus tarnybos statuto ir Tvarkos aprašo reikalavimus, todėl jie puikiai žinojo Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 91 dalyje įtvirtintas savo teises ir galėjo netrukdomai realizuoti savo teisę – teikti prašymą susipažinti su statutinės įstaigos turimais neįslaptintais duomenimis apie galimai jų padarytą tarnybinį nusižengimą arba gauti šiuos duomenis. Pareiškėjai nenurodė kokių nors konkrečių aplinkybių ar faktų, kad tarnybinio nusižengimo tyrime metu jiems būtų buvę sutrukdyta pasinaudoti savo teisėmis, taip pat ir gauti informaciją. Be to, pareiškėjų pareigybėms keliamas reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą socialinių mokslų studijų srities teisės krypties išsilavinimą (teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinius laipsniu), atsižvelgiant ir į jų turimą kvalifikaciją, užimamas pareigas, nurodomas formalus tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros trūkumas negalėjo turėti kokios nors įtakos jų teisinei padėčiai – galbūt nepagrįsto sprendimo dėl tarnybinio nusižengimo padarymo priėmimui.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinės bylos dalyku nėra I. J. parengto 2020 m. vasario 28 d. tarnybinio pranešimo teisėtumas ir pagrįstumas; šioje byloje sprendžiama dėl Vidaus tyrimų skyriaus 2020 m. balandžio 8 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 56D-17 „Dėl PAGD pareigūnų veiksmų“, kuria konstatuota, kad pareiškėjai padarė tarnybinius nusižengimus, teisėtumo ir pagrįstumo. Taigi pirmosios instancijos teismas, apibrėždamas bylos nagrinėjimo dalyką, turėjo vertinti, ar atsakovo parengtoje Išvadoje (žr. nutarties 21 p.) yra pakankamai duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų, kad pareiškėjai netinkamai atliko savo tarnybines pareigas vykdydami Pavedimą.

30. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje, kurioje būtina tarnybinį nusižengimą dar pagrįsti įrodymais, nurodant jo padarymo aplinkybes ir priežastis, dėl nusižengimo atsiradusias pasekmes, tarnautojo kaltę ir kitas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2012 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2362/2012, 2013 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-565/2013, 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1867-492/2015, 2018 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-689-552/2018).

31. Įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių statutiniam valstybės tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui ir būtent darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę valstybės tarnautojui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-2207/2011; 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-156/2012; kt.).

32. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos parengto tarnybinio pranešimo turinį, padarė išvadą, kad pareiškėja, atlikdama pavedimą dėl V. K. veiksmų naudojant tarnybinį automobilį, nesurinko visų būtinų duomenų apie automobilio panaudojimą tarnybos tikslams. Nesutikdama su šiuo vertinimu, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad Pavedime nurodyta užduotis vėliau būtų buvusi pavesta vykdyti kitam pareigūnui, kad buvo surinkta daugiau duomenų, tarp jų ir minėtų Išvadoje (t. y. apklausti nurodomi asmenys, nustatytos naujos reikšmingos V. K. tarnybinio automobilio naudojimo aplinkybės), bei kad buvo nustatytos darbuotojo drausminės atsakomybės sąlygos. Be to, Išvadoje nurodomi teiginiai dėl pareiškėjos I. J. galbūt neišnaudotų visų patikrinimo galimybių aiškinantis tarnybinio automobilio naudojimo aplinkybes yra abstraktūs, neapibrėžto pobūdžio.

33. Departamento direktoriaus 2019 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 1-138 patvirtintoje Tarnybinių automobilių naudojimo tvarkoje, be bendro pobūdžio taisyklių, numatyta, kad tarnybiniais lengvaisiais automobiliais įstaigos tarnybos reikmėms gali naudotis kiekvienas darbuotojas; nustatyti reikalavimai jų naudojimo apskaitai numatant pareigą suformuoti kelionės lapus (IV skyrius), taip pat darbuotojo pareiga automobilį saugoti ir tausoti (21-23 p.).

34. Byloje pateikiamas V. K., dirbančio pagal darbo sutartį Materialinių išteklių ir logistikos grupės patarėju pareigybės aprašyme nurodyta, kad pareigybės paskirtis – padėti grupės vadovui spręsti grupės kompetencijai pavestus klausimus, teikti rekomendacijas ir pasiūlymus technikos priežiūros, remonto ir eksploatavimo klausimais (3 p.); jo funkcijos apima, be kita ko, koordinuoti grupės Logistinio aprūpinimo ir Specialiųjų priemonių aptarnavimo skyrių veiklą, teikti grupės vadovui informaciją apie skyriams nustatytų veiklos tikslų įgyvendinimą, funkcijų atlikimą ir duotų pavedimų vykdymą (6.2 p.); pagal kompetenciją organizuoti teisės aktų projektų, kitų su grupės veikla susijusių dokumentų rengimą ir derinimą su Departamento administracijos padaliniais ir jam pavaldžiomis įstaigomis (6.3 p.); pagal kompetenciją bendradarbiauti grupės veiklos klausimais su VRM administracijos padaliniais, įstaigomis prie VRM, Departamentui pavaldžiomis įstaigomis, kitomis valstybių ir savivaldybių įstaigomis (6.8 p.); pagal kompetenciją dalyvauti darbo grupių ir komisijų veikloje, organizuoti ir pravesti pasitarimus bei posėdžius (6.9 p.).

Darytina išvada, kad pareigybės aprašyme darbuotojui suteikta plati kompetencija nustatytoje veiklos srityje, suteikta savarankiško veikimo laisvė. Darbuotojui numatytas pavaldumas ir pareiga atsiskaityti grupės vadovui, tačiau teismui nėra pateikta įrodymų, kad būtų nustatyta pareiga kiekvienu atveju veikti tik turint konkretų pavedimą, nėra nustatyti gaunamų pavedimų būdai nei atsiskaitymų periodiškumas bei formos. Dėl šių aplinkybių Išvados teiginiai, kad pareiškėja nesurinko informacijos apie pavedimus, funkcijas ir konkrečius klausimus, kuriuos V.

K. vykdė (sprendė) tarnybiniame pranešime nurodytose įstaigose, netinkamai ištyrė, kokias darbines funkcijas V. K. vykdė, neišsiaiškino, kas ir kokius klausimus pavedė V. K. spręsti, nėra pagrįsti. Tarnybinių automobilių naudojimo tvarkoje taip pat nėra numatyta, kad turėtų būti fiksuojami konkretūs duomenys apie pavedimus (kokio asmens, kokio turinio pavedimas), kuriuos vykdant reikalingas tarnybinis automobilis. Pareiškėja, atlikdama tyrimą, turėjo atsižvelgti į darbuotojo pareigybės aprašyme įtvirtintas nuostatas, šiuo atveju duomenų rinkimas apie pavedimus, kai nėra numatyta jų įforminimo tvarka, neatitiktų objektyvumo kriterijaus.

Kiekvieno apklausto asmens (V. K., R. B.) teiginiai būtų laikomi subjektyviais, todėl jais negalėtų būtų pagrindžiamos kokios nors reikšmingos aplinkybėmis, o tarp jų kilę prieštaravimai – sunkiai paneigiamais, dėl ko tyrimas nebūtų rezultatyvus.

35. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, netinkamai apibrėžė bylos nagrinėjimo dalyką ir dėl to neįvertino aplinkybių, kurios svarbios sprendžiant dėl pareiškėjų tarnybinės atsakomybės, t. y. ar Išvadoje pagrįstai nurodyti Pavedimo vykdymo trūkumai, ar jie gali būti objektyviai pašalinti, ar jie yra reikšmingi sprendžiant dėl darbuotojo drausminės atsakomybės taikymo, taip pat nevertino, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad tokie trūkumai buvo šalinami, o Išvadoje nurodomos aplinkybės – nustatytos.

36. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas neįrodė Išvadoje nurodytų Pavedimo vykdymo trūkumus pagrįstumo, objektyviai neįvertino galimybės išsiaiškinti papildomas tarnybinio automobilio naudojimo aplinkybes. Tai savo ruožtu reiškia, kad nepagrindė pareiškėjų tarnybinės atsakomybės taikymo esminės sąlygos, nes neįrodė paties tarnybinio nusižengimo padarymo fakto. Kai nėra įrodytas tarnybinio nusižengimo padarymo faktas (t. y. neteisėti veiksmai ar neveikimas, objektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė), tarnybinės atsakomybės taikymas nėra galimas, todėl tarnybinės nuobaudos – pastabos, pareiškėjams buvo paskirtos nepagrįstai.

37. Atsižvelgdama į nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija apeliacinį skundą tenkina, panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą (ABTĮ 146 str. 1 d., 56 str.), ir priima naują sprendimą, kuriuo pareiškėjų skundą tenkina, panaikina Departamento direktoriaus 2020 m. balandžio 16 d. įsakymą Nr. TE-141 „Dėl nuobaudų skyrimo vidaus tarnybos sistemos pareigūnams“.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjų M. S. ir I. J. apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjų M. S. ir I. J. skundą patenkinti – panaikinti atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 16 d. įsakymą Nr. TE-141 „Dėl nuobaudų skyrimo vidaus tarnybos sistemos pareigūnams“, kuriuo pareiškėjams M. S. ir I. J. buvo paskirtos tarnybinės nuobaudos – pastabos.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Artūras Drigotas

Audrius Bakaveckas

Virginija Volskienė