e3b4e00b-e816-48fe-ae6f-4f8abe876ee1 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. e1-985-1123/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04003-2023-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.6; 2.12.1.4 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Ä® S A K Y M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. vasario 15 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja AuÅ¡ra Ragelienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 3-iojo skyriaus prokurorės Vitos Gedvilienės pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje J.

P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, vykdantis individualiÄ veiklÄ , neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalyje. Teismas n u s t a t ė : J. P., 2023 m. sausio 31 d., apie 12.10 val., Vilniuje, Pavilnionių gatvėje, ties pastatu Nr. 22, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį  „TOYOTA PRIUS“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam 2023 m. sausio 31 d., 11.55 val., pirmuoju testavimu, alkoholio matuokliu „Drager Alcotest 7510 Nr. ARFM-0205“, buvo nustatytas 2,21 promilių girtumas, o 2023 m. sausio 31 d., 12.14 val., antruoju testavimu, alkoholio matuokliu buvo nustatytas 2,12 promilių girtumas. Å iais savo veiksmais J. P. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis J. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini), savo automobilio neturi, todėl 2022 m. gruodžio 16 d. su automobilio „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininku A.

K. pasirašė automobilio panaudos sutartį vienerių metų laikotarpiui. 2023 m. sausio 31 d., ryte, bÅ«damas pas pažįstamÄ , tikslaus adreso nepamena ir bÅ«damas susipykęs su žmona, iÅ¡gėrė alkoholio, kiek tiksliai, pasakyti negali, gal 6 butelius alaus, po 0,5 l. talpos. Dėl to buvo neadekvatus. Apie 12 val. jis įsėdo į automobilį „Toyota Prius“ ir važiavo namo. Jautėsi normaliai, nesuvokė, kad dėl iÅ¡gerto alkoholio negali vairuoti. Važiavo vienas, salone daigiau nieko nebuvo.

Kai įsuko į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, esančiÄ prie prekybos centro „RIMI“, Pavilnionių g., Vilniuje, bei sustojo, prie automobilio priėjo policijos pareigÅ«nai, kurie paprašė jo dokumentų ir pasiÅ«lė patikrinti blaivumÄ . Patikrinimo metu, jam pirmu įputimu buvo nustatytas 2,21 promilių girtumas, o po antro putimo nustatytas 2.12 prom. girtumas. Jis iÅ¡ karto prisipažino, kad iÅ¡ ryto vartojo alkoholį. Policijos pareigÅ«nai patikrino automobilį, surašė jo asmens duomenis, paėmė jo teises.

Jam buvo iÅ¡raÅ¡ytas Å¡aukimas atvykti į policijos komisariatÄ . Ä®vykio metu automobilio salone paliko savo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , apie kÄ parašė praÅ¡ymÄ Ä¯ policijÄ bei susiskambino su automobilio savininku, kuris nurodė, kad telefonÄ jam grÄ Å¾ins. Jis pilnai pripažįsta savo kaltę, kad vairavo bÅ«damas neblaivus ir dėl to labai gailisi. Ankščiau niekada nėra sėdęs neblaivus už vairo. Turėjo administracinių nuobaudų, visas baudas apmokėjęs. Jokio kito pažeidimo niekada nėra padaręs. Jo finansinė padėtis labai prasta, teisės buvo jo vienintelis pajamų Å¡altinis jo dukros, savo ir nuomojamo bÅ«sto iÅ¡laikymui.

Su žmona Å¡iuo metu gyvena atskirai. Jis suvokia savo veiksmų rimtumÄ bei galėjusiÄ kilti žalÄ kitiems asmenims. Todėl praÅ¡o už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ skirti Å¡velniausiÄ bausmę bei neskirti teistumo dėl galimybės surasti tinkamÄ darbÄ . Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus pirmojo poskyrio vyriausiojo patrulio G. B. 2023 m. sausio 31 d. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl neblaivaus vairuotojo nurodyta, kad 2023 m. sausio 31 d., apie 12.10 val., dirbant kartu su specialistu E. K., Vilniuje, Gabijos g. pastebėjo įtartinÄ automobilį „Toyota“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus. Pavilnionių g. 22 minėtas automobilis buvo sustabdytas. Už vairo sėdėjo J. P., kuriam iÅ¡ burnos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo neriÅ¡li. J. P. paaiÅ¡kino, kad prieÅ¡ 40 minučių vartojo alkoholinius gėrimus. Alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARFM-0205 patikrinus vairuotojo blaivumÄ , pirmu pÅ«timu nustatė 2,21 prom. girtumÄ , antru pÅ«timu – 2,12 prom. girtumÄ . Automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡vežtas į saugojimo aikÅ¡telę.

Filmuota BODY : 1802. 2023 m. vasario 6 d. objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta iš ITT paslaugų tarnybos gauta policijos pareigūnų Body kameros vaizdo medžiaga. Apžiūros metu nustatyta, kad apžiūros objektas yra policijos pareigūnų Body 1802 kameros Nr. B0F1EC61962A 2023 m. sausio 31 d. vaizdo medžiaga. Įjungus vaizdo medžiaga ekrane matomas įrašas „VLN_KPV-61962A 2023/01/31 12:36:01“. Vaizdas spalvotas. Kamera fiksuoja, kad policijos pareigūnas prie prekybos centro „RIMI“ esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, iš visų pusių, fotografuoja automobilį "Toyota" valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Po ko atidaro deÅ¡inės (vairuotojo pusės) galinės durelės. Trumpai matoma, kad už automobilio vairo sėdi vyras, apsirengęs tamsiai violetinės spalvos striukė su gaubtu. Asmens veido nesimato. Policijos pareigÅ«nas minėtam asmeniui nurodo iÅ¡lipti ir fotografuoja automobilio salonÄ iÅ¡ vidaus. Tikrinamas asmens blaivumas. Policijos pareigÅ«nas klausia, ar asmuo gali užsimerkęs pataikyti su pirÅ¡tu į nosį bei praeiti linijÄ , pėda prie pėdos. Asmuo, apsirengęs tamsiai violetine striuke ir Å¡viesiai mėlynos spalvos džinsais (veido nesimato), laikydamas deÅ¡inėje rankoje mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , pridėjęs prie ausies, atsako „aiÅ¡ku“ ir kairės rankos pirÅ¡tÄ pakelia prie veido.

Ar pataiko į nosį, nesimato, nes asmens veidas į kameros objektyvo filmavimo zonÄ nepateko. Kamera fiksuoja asmenį, pagal bylos aplinkybės tai J. P., pastarasis eina automobilio aikÅ¡telėje nubrėžta linija. 2023 m. sausio 31 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad 2023 m. sausio 31 d., 12.20 val. J. P. buvo nustatyti Å¡ie neblaivumo požymiai: iÅ¡ burnos sklindantis alkoholiko kvapas, neadekvati elgsena, neriÅ¡li kalba ir nekoordinuoti judesiai. Ä®vertinus bendrÄ asmens bÅ«klę, nustatyta, kad jis eiti tiesia linija – pėda po pėdos – gali, stovėdamas pirÅ¡tu pataikyti į nosies galÄ (atsimerkęs ir užsimerkęs) – gali.

Asmuo nurodė, kad alkoholį vartojo prieÅ¡ 40 minučių. Patikrinus asmens neblaivumÄ alkotesteriu, pirmojo tikrinimo metu 11.55 val. jam buvo nustatytas 2,21 promilių girtumas, antrojo tikrinimo metu 12.14 val. jam buvo nustatytas 2,12 promilių girtumas. Byloje esančiuose alkotesterio Drager Alcotest 7510, Nr. ARFM-0205 rodmenyse užfiksuoti analogiÅ¡ki tikrinimo rezultatai. IÅ¡ 2022 m. lapkričio 28 d. patikros sertifikato Nr. 1752490 matyti, kad alkotesteris Drager Alcotest 7510, Nr. ARFM-0205 įvykio metu buvo tinkamas naudoti, patikra galioja iki 2023 m. gegužės 27 d.

Liudytojas A. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis yra automobilio „TOYOTA PRIUS“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas. 2022 m. gruodžio mėn., datos tiksliai nepamena, jam paskambino vaikinas, kuris prisistatė J. P., kuris pasakė, kad norėtų jog jis jam iÅ¡nuomotų savo automobilį. MinėtÄ automobilį jis nuomoja pagal panaudos sutartį ir apie tai Skelbiu.lt buvo patalpintas skelbimas, kuris iki Å¡iol yra aktyvus. Nurodytame skelbime nurodytas jo telefono numeris. 2022 m. gruodžio 16 d., jie susitiko ir, patikrinęs J.

P. asmens dokumentÄ (pastarasis jam atsiuntė savo asmens tapatybės nuotraukÄ ), pasirašė automobilio panaudos sutartį ir pastarasis iÅ¡važiavo. Sutartis buvo sudaryta greičiausiai neterminuotam laikui, Å¡iuo metu tiksliai pasakyti negali, nes jau nepamena. Jis minėtam asmeniui davė raktus nuo automobilio, iÅ¡siuntė automobilio registracijos liudijimo nuotraukÄ . Negali pasakyti, kur Å¡iuo metu yra minėtas dokumentas. Nuo to laiko 2-3 kartus buvo susitikęs su minėtu asmeniu. Paskutinį kartÄ , 2023 m. sausio mėn. pradžioje, buvo susitikę, nes norėjo pažiÅ«rėti, kokiam stovyje yra jo automobilis.

Automobilis buvo tvarkingas. Susitikimų metu, J. P. visada buvo tvarkingas, alkoholio kvapo nuo jo nejautė. 2023 m. sausio 30 d., 14.51 val., J. P. jam skambino iÅ¡ tel. (duomenys neskelbtini) ir jis susitarė susitikti Å¡iandien, t. y. 2023 m. vasario 1 d., tačiau sulaukė skambučio iÅ¡ policijos. Nurodytu telefonu bandė susisiekti, tačiau telefonas iÅ¡jungtas. PasiraÅ¡ant sutartį, J. P. nurodė savo adresÄ . Asmeniui automobilis buvo perduotas (duomenys neskelbtini) paslaugoms suteikti. IÅ¡ VÄ® „Regitra“ pažymos matyti, kad automobilio „Toyota Prius“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas yra A. K.. IÅ¡ VÅ¡Ä® „Emprekis“ pateiktų duomenų matyti, kad automobilio „Toyota Prius“, 2008 m. gamybos, vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje 2023 m. vasario mėnesį buvo 6 220 Eur su PVM. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę maÅ¡inÄ arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Pirmiau nurodyti BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvÅ«s, todėl užtenka bent vieno iÅ¡ jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Teismas, iÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitÄ papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad J. P., 2023 m. sausio 31 d., apie 12.10 val., Vilniuje, Pavilnionių gatvėje, ties pastatu Nr. 22, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį  „Toyota Prius“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam 2023 m. sausio 31 d., 11.55 val., pirmuoju testavimu, alkoholio matuokliu „Drager Alcotest 7510 Nr. ARFM-0205“, buvo nustatytas 2,21 promilių girtumas, o 2023 m. sausio 31 d., 12.14 val., antruoju testavimu, alkoholio matuokliu buvo nustatytas 2,12 promilių girtumas. Byloje esantys įrodymai visiÅ¡kai patvirtino J. P. pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ . Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, J. P. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino ir nurodė, kad įvykio dienos ryte jis, bÅ«damas pas pažįstamÄ , iÅ¡gėrė alkoholio, kiek tiksliai, pasakyti negali, gal 6 butelius alaus, po 0,5 l. talpos.

Apie 12 val. jis įsėdo į automobilį „Toyota Prius“ ir važiavo namo. Kai įsuko į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, esančiÄ prie prekybos centro „RIMI“, Pavilnionių g., Vilniuje, bei sustojo, prie automobilio priėjo policijos pareigÅ«nai, kurie paprašė jo dokumentų ir pasiÅ«lė patikrinti blaivumÄ . Patikrinimo metu, jam pirmu įputimu buvo nustatytas 2,21 promilių girtumas, o po antro putimo nustatytas 2.12 prom. girtumas. Tai, kad J. P. vairavo automobilį „Toyota Prius“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 2,12 promilių girtumas, be kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: pareigÅ«no G. B. tarnybinis praneÅ¡imas, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio rodmenys, kitų objektų apžiÅ«ros protokolas bei kita raÅ¡ytinė bylos medžiaga, kuria teismas neturi pagrindo netikėti. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad J. P. padarė nusikalstamÄ veikÄ , kuri kvalifikuotina pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas Kaltinamasis J. P. sutiko, kad byla bÅ«tų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokuroro siÅ«loma bausmės rÅ«Å¡imi, tačiau nurodė, kad, esant galimybei, praÅ¡o sumažinti teisių atėmimo trukmę, kadangi teisės yra jo pagrindinis pajamų Å¡altinis. Be to, praÅ¡o sumažinti ir leisti mokėti dalimis baudÄ , bei sumažinti arba panaikinti automobilio vertės konfiskavimÄ valstybės naudai, kadangi Å¡iuo metu labai prasta jo finansinė padėtis.

Teismas, skirdamas bausmę J. P., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , taip pat į kaltinamÄ jį charakterizuojančius duomenis – dirbantis (vykdantis individualiÄ veiklÄ ), anksčiau neteistas, iki pastarojo įvykio ne kartÄ baustas administracine tvarka už greičio virÅ¡ijimÄ ir kitus neÅ¡iurkÅ¡taus pobÅ«džio KET pažeidimus, paskirtos baudos sumokėtos, auginantis mažametę dukrÄ .

Atsižvelgdamas į padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir kaltinamÄ jį apibÅ«dinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ paskyrus įstatymo sankcijoje numatytÄ bausmę – baudÄ . Teismo vertinimu, prokuroro siÅ«lomas Å¡ios bausmės dydis (artimas minimaliam baudos, skirtinos už nesunkaus nusikaltimo padarymÄ , dydžiui) yra proporcingas kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai ir padės įgyvendinti bausmės tikslus.

Kadangi baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiÅ¡kai pripažino savo kaltę, J. P. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 641 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis J. P. prašė teismo, esant galimybei, leisti baudÄ sumokėti dalimis. Pažymėtina, kad nei BK, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK) nenumato galimybės iÅ¡dėstyti baudos bausmę dalimis. Remiantis BVK 6 straipsnio nuostatomis, baudÄ privaloma sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitÄ teismo nustatytÄ laikotarpį.

Taigi, teismas gali nustatyti kitÄ , ilgesnį baudos sumokėjimo laikotarpį. Ä®statymas imperatyviai nenurodo maksimalaus bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpio, jį gali nustatyti teismas. Spręsdamas, ar reikia nustatyti ilgesnį bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį, teismas turi atsižvelgti į nuteistojo pateiktus argumentus, leidžiančius spręsti, kad sumokėti visÄ jam skirtÄ baudÄ savanoriÅ¡kai per nustatytÄ laikotarpį yra neįmanoma (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis byloje Nr. T-188-485/2015).

Teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinamasis iki įvykio vykdė individualiÄ veiklÄ , dirbdamas (duomenys neskelbtini). J. P. teigė, kad tai yra jo pagrindinis pajamų Å¡altinis. Kadangi Å¡iuo metu kaltinamasis minėtos veiklos vykdyti nebegali, teismas sprendžia, kad jo finansinė padėtis yra apsunkinta, todėl baudos sumokėjimas per įstatyme numatytÄ dviejų mėnesių laikotarpį jam bÅ«tų didelė finansinė naÅ¡ta. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teismas J. P. nustato ilgesnį 1 (vienerių) metų laikotarpį paskirtai baudai sumokėti.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iÅ¡ baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali bÅ«ti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). Komentuojamame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir neÅ¡ioti ginklÄ , teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ .

Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau Å¡io straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimÄ . Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.).

BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo bÅ«tinumÄ , teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis J. P. BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad J. P. vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kai jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilės girtumas, tokiu bÅ«du jis padarė itin pavojingÄ ir Å¡iurkÅ¡tų KET pažeidimÄ , keliantį pavojų tiek jo, tiek kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, ir tik laimingo atsitiktinumo dėka nekilo rimtų tokio jo poelgio padarinių.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis) ir valstybės siekį padidinti saugumÄ kelyje, užkirsti keliÄ neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo bÅ«tų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimÄ vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam tokio pobÅ«džio nusikaltimÄ , svarbu įvertinti ir prevencinį Å¡ios baudžiamosios poveikio priemonės tikslÄ Â â€“ užkirsti keliÄ kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Esant tokioms aplinkybėms teismas vertina, kad tikslinga J. P. uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams (mažesniam, nei vidurkis, terminui). Nors kaltinamasis teismo prašė šį terminÄ sumažinti, argumentuodamas, kad teisė vairuoti yra jo pragyvenimo Å¡altinis, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad Å¡i aplinkybė kaltinamajam buvo žinoma ir iki įvykio, tačiau nesulaikė jo nuo nusikalstamos veikos padarymo. Pažymėtina, kad tokios darbinio pobÅ«džio aplinkybės neturi esminio prioriteto svarstant klausimÄ dėl uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones skyrimo, kadangi asmuo, kuriam teisė vairuoti yra bÅ«tina pragyvenimui, turi Å¡ia teise naudotis atsakingai ir bÅ«ti pats suinteresuotas nedaryti teisės pažeidimų, galinčių lemti Å¡ios teisės praradimÄ .

Be to, vertinant J. P. administracinių baustumų istorijÄ , matyti, kad jis yra ne kartÄ baustas už KET pažeidimus, kas sudaro pagrindÄ manyti, jog jis nėra drausmingas vairuotojas, atsakingai besinaudojantis teise vairuoti transporto priemones, nors iki Å¡iol kaltinamasis ir nebuvo baustas už vairavimÄ neblaiviam ar kitus Å¡iurkÅ¡taus pobÅ«džio KET pažeidimus. Ä®vertinus visas nurodytas aplinkybes, teismas nemato pagrindo pagal kaltinamojo praÅ¡ymÄ mažinti uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminÄ .

Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad J. P. 2023 m. vasario 6 d. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymas, tokiu bÅ«du J. P. nuo 2023 m. vasario 6 d. realiai nebegalėjo naudotis teise vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , J.

P. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metams – terminas skaičiuotinas nuo 2023 m. vasario 6 d. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi bÅ«ti vertinamos sistemiÅ¡kai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesÄ nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.

BK 2811 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, kuria siekiama didinti eismo saugumÄ , taip pat užkirsti keliÄ neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Å ių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kuriÄ vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. PrieÅ¡ingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 2811.straipsnyje įtvirtintÄ nusikalstamÄ veikÄ , turimÄ turtÄ â€“ automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti.

Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbÄ baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sÄ lygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu bÅ«du neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobÅ«džio. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudodamasis J. P. padarė nusikalstamÄ veikÄ , priklauso ne kaltinamajam, o kitam asmeniui – A.

K.. Liudytojas A. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis yra jis yra automobilio „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas. MinėtÄ automobilį jis nuomoja pagal panaudos sutartį J. P.. Susitikimų metu, J. P. visada buvo tvarkingas, alkoholio kvapo nuo jo nejautė. Taigi, iÅ¡ liudytojo paaiÅ¡kinimų, kuriems prieÅ¡taraujančių duomenų byloje nėra, darytina iÅ¡vada, kad byloje nėra duomenų, kurie suteiktų pagrindÄ teismui konstatuoti, kad automobilio savininkas kaltinamajam perdavė automobilį žinodamas, kad kaltinamasis šį automobilį panaudos darydamas nusikalstamÄ veikÄ .

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad byloje nenustatyta BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kuriais remiantis bÅ«tų galima konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausantį automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iÅ¡ kaltininko iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ .

Pažymėtina, jog tokiu atveju konfiskuotino turto vertės iÅ¡ieÅ¡kojimas daugeliu atveju savo esme yra nukreiptas ne į siekį apriboti galimybes padaryti naujÄ nusikalstamÄ veikÄ ta pačia priemone, o norint atgrasyti kaltininkÄ nuo naujų nusikalstamų veikų ir jį nubausti. Taigi, turto vertės iÅ¡ieÅ¡kojimas tokiu atveju įgauna aiÅ¡kų baudžiamÄ jį poveikį ir, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijos kontekste, gali bÅ«ti vertinamas kaip papildoma sankcija kaltininkui.

Tokiais atvejais nacionaliniai teismai privalo spręsti klausimÄ ar sprendimas iÅ¡ieÅ¡koti turto vertę atitinkančiÄ sumÄ yra proporcingas lygiai taip pat kaip tÄ savo jurisprudencijoje daro EŽTT bylose dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau vadinama – Konvencija) pirmojo protokolo 1 straipsnio pažeidimo (pvz., EŽTT 2009 m. vasario 5 d. sprendimas byloje Gabric prieÅ¡ KroatijÄ ). VÅ Ä® „Emprekis“ transporto priemonių kainų informacinės sistemos duomenimis automobilio „Toyota Prius“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), vertė su PVM yra 6 220 eurų. Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo klausimÄ proporcingumo principo taikymo kontekste, kaip yra pasisakęs kasacinis teismas, reikia vertinti visas byloje esančias reikÅ¡mingas aplinkybes, t.y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimÄ padariusį asmenį apibÅ«dinančius duomenis ir kitas Å¡iam klausimui iÅ¡spręsti turinčias reikÅ¡mės aplinkybes. Be to, turi bÅ«ti skiriama vienoda teisinė reikÅ¡mė visoms Å¡iam klausimui iÅ¡spręsti svarbioms aplinkybėms, nė vienai iÅ¡ jų neturi bÅ«ti suteikiamas prioritetas, negalima pasirinktinai iÅ¡skirti ir sureikÅ¡minti tik kai kurias iÅ¡ jų, nes tokiu atveju bÅ«tų pažeistas iÅ¡samaus bylos aplinkybių iÅ¡tyrimo principas.

Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimÄ , taip pat turi diskrecijÄ spręsti, ar iÅ¡ asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis. Tai ypač aktualu, kai sprendžiamas klausimas ne dėl nusikalstamu bÅ«du gautos naudos, bet dėl nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimo. Å iuo aspektu pažymėtina ir tai, kad sprendžiant, ar konkreti baudžiamojo poveikio priemonė neprieÅ¡tarauja proporcingumui, turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, ar Å¡i priemonė yra tinkama siekiamiems tikslams įgyvendinti, ar ji yra bÅ«tina, taip pat, ar ji atitinka skirtingų interesų (kaltininko, visuomenės bei valstybės) pusiausvyrÄ . (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018) Ä®vertinus tai, kad teismui uždraudus naudotis teise vairuoti transporto priemones kaltinamasis J.

P. negalės kurį laikÄ vykdyti individualios (duomenys neskelbtini) veiklos, kuri, jo teigimu, buvo pagrindinis jo pajamų ir pragyvenimo Å¡altinis, akivaizdu, kad jo turtinė padėtis ir taip bus apsunkinta, todėl teismas sprendžia, kad pakankamai didelės visos automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ J. P. neatitiktų skirtingų interesų pusiausvyros ir bÅ«tų neproporcingas. Visgi, atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis J. P. panaudojo Å¡iÄ transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamÄ veikÄ , jis vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus tÄ pačiÄ dienÄ , kuriÄ ir vartojo alkoholį, praėjus vos kelioms valandoms po alkoholio vartojimo, kai jam patikrinimo buvo nustatytas net 2 promiles virÅ¡ijantis neblaivumas, tokiu bÅ«du teismas vertina, kad kaltinamasis negalėjo sÄ Å¾iningai klysti vertindamas savo bÅ«klę ir privalėjo suprasti, kad automobilio vairavimas esant tokios bÅ«klės yra pavojingas ir neleistinas.

Å iame kontekste teismas vertina, kad vien simbolinės, nedidelės automobilio vertės dalies konfiskavimas, kuris reikÅ¡mingai nepaveiktų kaltinamojo, taip pat neatitiktų skirtingų interesų pusiausvyros, bÅ«tų nesuderinamas su įstatymo leidėjo siekiamais teisėtais ir visuotinai svarbiais tikslais (užtikrinti visuomenės saugumÄ kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja bÅ«dami neblaivÅ«s, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiÅ«rį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai).

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teismo vertinimu, Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės prevenciniams tikslams įgyvendinti tikslinga J. P. dalies turto vertės konfiskavimÄ , atitinkantį apytiksliai pusę automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertės, t. y. 3 000 Eur. Kaltinamajam J. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki Å¡io baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 MGL, tai yra 3 000 (trijų tÅ«kstančių) eurų baudÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinus vienu trečdaliu, J. P. paskirti 40 MGL, tai yra 2 000 (dviejų tÅ«kstančių) eurų baudÄ .

Paskirti J. P. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę ir 2 (dvejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2023 m. vasario 6 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iÅ¡ J. P. iÅ¡ieÅ¡koti dalį automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės su PVM atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 3000 (tris tÅ«kstančius) eurų.

Kaltinamajam J. P. skirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir specialiosios teisės sustabdymÄ â€“ palikti nepakeistas iki Å¡io baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti. IÅ¡aiÅ¡kinti J. P., kad bauda per 1 (vienerių) metų laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi bÅ«ti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vienÄ iÅ¡ pasirinktinų sÄ skaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis:

„bauda už“ (bÅ«tina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančiÄ banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančiÄ AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančiÄ banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančiÄ AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančiÄ AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančiÄ Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančiÄ AB „Citadele“ banke.

Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus iÅ¡ieÅ¡kota priverstinai. Sumokėjus baudÄ Ä¯ teritorinės Mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ , banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalÄ rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukÅ¡tas) arba teismo elektroniniu paÅ¡tu vilniaus.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, Å¡i bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta.

Priverstinio įvykdymo atveju antstolio iÅ¡ieÅ¡koma suma gali bÅ«ti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų iÅ¡laidų vykdymo procese. IÅ¡aiÅ¡kinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudÄ gali pakeisti vieÅ¡aisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudÄ ir nėra galimybių jÄ iÅ¡ieÅ¡koti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudÄ gali pakeisti laisvės apribojimu.

IÅ¡aiÅ¡kinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo Å¡io dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui praÅ¡ymÄ surengti bylos nagrinėjimÄ teisme. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rÅ«Å¡ies (Å¡velnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Ä®siteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja                                                                                               Aušra Ragelienė