2024-04-04 Nr. CB-2352-2-06-3-05340-2022-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-1193

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05340-2022-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. balandžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gražinos Davidonienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2024 m. kovo 19 d. paduotu atsakovės akcinės bendrovės „Grigeo Klaipėda“ kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 19 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija 2024 m. kovo 14 d. nutartimi Nr. DOK-941 atsisakė priimti atsakovės kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 19 d. nutarties peržiūrėjimo, nustačiusi, kad jis neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų.

Pagal CPK 350 straipsnio 5 dalį asmuo, kurio skundą atsisakoma priimti dėl to, kad jis neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, ištaisęs trūkumus, turi teisę iš naujo paduoti kasacinį skundą, nepažeisdamas CPK 345 straipsnyje nustatyto termino.

Atsakovės 2024 m. kovo 19 d. pateiktame kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK ir Aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – AAĮ) 1 straipsnio 21 punkto, 32 straipsnio 1 dalies nuostatas, nukrypo nuo jų taikymo praktikos. Nei bendrosios civilinės atsakomybės nuostatos, nei atsakomybę už žalą aplinkai numatančio AAĮ nuostatos neleidžia sutapatinti neteisėtų veiksmų su žalos padarymo aplinkybe ir žalos padarymo fakto preziumuoti remiantis neteisėtų veiksmų padarymu. Teršalų išleidimas į aplinką savaime nereiškia žalos aplinkai padarymo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs atsakovės vadovo prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. 2AT-17-303/2023, nurodė, kad vien teršalų su nevalytomis nuotekomis išleidimas į aplinką, kartu su byloje pateiktais atliktų tyrimų protokolais, neigiamo poveikio aplinkai dėl bendrovės veiklos vertinimu neleidžia konstatuoti, kad žala aplinkai buvo padaryta. Dėl to padaryta išvada, kad administracinio nusižengimo padariniai nebuvo nustatyti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, nepripažino administracinėje byloje nustatytų aplinkybių prejudicinės galios ir nepagrįstai nurodė, kad administracinėje byloje nebuvo vertinama žala civilinės atsakomybės taikymo požiūriu. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino, kad žalos aplinkai aplinkybė nustatyta formaliai, neįvertinus byloje esančių įrodymų.

Kasaciniame skunde nurodoma ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė žalos atlyginimo būdą ir jos dydį reglamentuojančias teisės normas (CK 6.251, 6.281 straipsniai), neatsižvelgė į teismų praktiką šiuo klausimu, taip pat į nukentėjusio asmens pareigą įrodyti patirtos žalos dydį. Pagal teismų praktiką ir teisinį reglamentavimą žalos atlyginimas natūra yra prioritetinis tiek sprendžiant dėl deliktinės atsakomybės taikymo, tiek ir dėl žalos aplinkai atlyginimo. Dėl to aplinkos atkūrimo priemonių taikymas neturėjo būti taikomas, nes padarytas poveikis aplinkai nebuvo reikšmingas. Ieškovas, nesudaręs sąlygų atsakovei atlyginti žalą natūra, elgėsi neteisėtai, nebendradarbiavo, nukrypo nuo AAĮ nustatytų aplinkosaugos principų, parinko netinkamą teisių gynimo būdą. Teismas netinkamai taikė AAĮ 32 straipsnio 4 dalį, nustatydamas tariamą žalos dydį, nesivadovavo metodika, nes tai, kad atsakovė ėmėsi priemonių teršalams išvalyti, sudarė pagrindą per pusę sumažinti priteistinos žalos dydį. Kasaciniame skunde teigiama ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK nuostatas dėl priežastinio ryšio. Priežastinis ryšys apskritai negali būti nustatytas, jei nėra žalos aplinkybės. Šiuo atveju žalos padarymo aplinkybė nebuvo nustatyta (teršalų išleidimo faktas negali patvirtinti žalos padarymo), todėl teismas nepagrįstai pripažino esant priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtų veiksmų sąlygą.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su 2024 m. kovo 19 d. kasaciniu skundu, pažymi, kad skaude naujai įvardijami teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, jie argumentuojami kitais argumentais, tačiau iš esmės ir naujai pateiktame skunde nurodomais argumentais nėra pagrindžiamas įvardijamų teisės normų pažeidimas, nukrypimas nuo teismų praktikos. Pateikiamo skundo argumentais nesuformuluojama teisės aiškinimo ir taikymo problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformulavimui.

Kadangi 2024 m. kovo 19 d. paduotame kasaciniame skunde nenurodoma tokių teisinių argumentų, kurie pagrįstų CPK 346 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kasacijos pagrindų buvimą, tai nėra pagrindo pripažinti, kad šis skundas atitinka CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus. Dėl to teisėjų kolegija atsakovės 2024 m. kovo 19 d. paduotą kasacinį skundą atsisako priimti kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, už 2024 m. kovo 19 d. kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas jį už atsakovę sumokėjusiai advokatei J. L. (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui.

Grąžinti J. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 100 (vieną šimtą) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. kovo 19 d. banko Luminor mokėjimo nurodymu.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Gražina Davidonienė

Virgilijus Grabinskas