e3b4175f-d9b5-4e4f-a2fd-4b404ae78476 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2-18-178/2018Civilinė byla Nr. 2-19-178/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02626-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.11; 3.1.14.8.2; 3.2.9.12; 3.6.1.1; 3.6.3.5(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. sausio 16 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas PoÅ¡kus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovės bankrutavusios akcinės bendrovės banko „Snoras“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d. nutarties palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ ir atsakovo East-West United Bank S.A. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. papildomos nutarties dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų civilinėje byloje Nr. 2-1415-619/2017 pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios akcinės bendrovės banko „Snoras“ ieÅ¡kinį atsakovams East-West United Bank S.A. ir Multiasset S.A. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir žalos atlyginimo,                          n u s t a t ė :

Ginčo esmė Ieškovė 2015 m. gruodžio 31 d. pareiškė ieškinį atsakovams, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento:

1) atsakovų East-West United Bank S.A. ir Multiasset S.A. 2011 m. rugpjūčio 8 d. sudarytÄ paskolos sutartį su vėlesniu 2011 m. lapkričio 8 d. pakeitimu;

2) ieškovės BAB banko „Snoras“ ir atsakovo East-West United Bank S.A. 2011 m. rugpjūčio 8 d. ir 2011 m. lapkričio 8 d. sudarytas įkeitimo sutartis;

3) taikyti restitucijÄ ir ieÅ¡kovei grÄ Å¾inti atsakovo East-West United Bank S.A. perimtus ieÅ¡kovei priklausančius 41 113 888,89 Eur arba priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų patirtÄ 41 113 888,89 Eur dydžio žalÄ ;

5) kiekvieno iÅ¡ alternatyvių reikalavimų tenkinimo atveju priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų 6 proc. procesines metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad atsakovai, pasinaudoję neteisėtomis pinigų pasisavinimo schemomis, padarė ieÅ¡kovei daugiau nei 41 mln. Eur žalÄ . IeÅ¡kovė ginčija sandorius actio Pauliana (Pauliano ieÅ¡kinio) pagrindu, be to, kaip prieÅ¡taraujančius imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir juridinio asmens teisnumui, pažeidžiančius vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ bei kaip sudarytus tik dėl akių.

Ginčijama paskolos sutartimi atsakovas East-West United Bank S.A. suteikė 41 mln. Eur paskolÄ atsakovui Multiasset S.A., kurio įsipareigojimų įvykdymui užtikrinti ginčijama įkeitimo sutartimi ieÅ¡kovė įkeitė savo lėšas, buvusias ieÅ¡kovės sÄ skaitoje East-West United Bank S.A. Nurodė, kad pripažinus sutartis negaliojančiomis, atsakovas Multiasset S.A. turėtų grÄ Å¾inti atsakovui East-West United Bank S.A. jam suteiktas lėšas, o atsakovas East-West United Bank S.A. turėtų grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei be pagrindo perimtas ieÅ¡kovės lėšas.

Netaikius restitucijos, ieÅ¡kovei turi bÅ«ti atlyginta žala ta apimtimi, kuria sumažėjo jos turtas.IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje bei papildomuose paaiÅ¡kinimuose Lietuvos teismų jurisdikcijÄ nagrinėti Å¡iÄ bylÄ grindė Ä®monių bankroto įstatymo (toliau – ir Ä®BÄ®) 14 straipsnio 3 dalies nuostatomis, numatančiomis iÅ¡imtinę bankroto bylÄ nagrinėjančio teismo jurisdikcijÄ , taip pat Europos Parlamento ir Tarybos 2012 m. gruodžio 12 d. reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – ir Briuselis I bis) 7 straipsnio 2 punkto, 2007 m. spalio 30 d.

Lugano konvencijos dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Lugano konvencija) 5 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pagal kurias ieÅ¡kinys gali bÅ«ti pareikÅ¡tas vietos, kurioje įvyko ar gali įvykti žalÄ sukėlęs įvykis, teismuose. IeÅ¡kovės teigimu, sutartinis teismingumas (Liuksemburgo teismų jurisdikcija pagal ginčijamas paskolos ir įkeitimo sutartis) netaikytinas, nes iÅ¡imtinio teismingumo negalima pakeisti Å¡alių susitarimu (CPK 31 str.), be to, toks susitarimas yra vienpusis, nelygiavertis, nekonkretus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 22 d. nutartimi ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtÄ , iÅ¡aiÅ¡kino teisę kreiptis su ieÅ¡kiniu į atitinkamÄ Liuksemburgo teismÄ . Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 14 d. papildoma nutartimi:

1) iÅ¡mokėjo kuratoriui advokatui L. S. 605 Eur patirtas iÅ¡laidas už kuratoriaus paslaugų atlikimÄ , lėšas iÅ¡mokant iÅ¡ ieÅ¡kovės į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sÄ skaitÄ Ä¯mokėtų atstovavimo iÅ¡laidų (sumokėta 900 Eur);

2) grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei iÅ¡ Vilniaus apygardos teismo depozitinės sÄ skaitos 295 Eur permokÄ ;

3) atsakovo East-West United Bank S.A. praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo atmetė.Teismas konstatavo, jog byloje kilęs ginčas turi užsienio elementÄ , kadangi ieÅ¡kovės buveinė yra Lietuvoje, atsakovo East-West United Bank S.A. – Liuksemburge, o atsakovo Multiasset S.A. – Å veicarijoje. Todėl atsakovo East-West United Bank S.A. atžvilgiu nustatant ginčo teismingumÄ yra taikomas Tarybos 2000 m. gruodžio 22 d. reglamentas (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Briuselis I), o atsakovo Multiasset S.A. atžvilgiu – Lugano konvencija.

Teismas nustatė, kad atsakovai tarpusavyje ir ieÅ¡kovė bei atsakovas East-West United Bank S.A. ginčijamose sutartyse susitarė dėl kitos valstybės jurisdikcijos pasirinkimo, pagal kurį Å¡alių sutartims ir visiems iÅ¡ jų kylantiems klausimams iÅ¡imtinę jurisdikcijÄ spręsti visus ginčus turi Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės teismai.Teismas vertino, kad ieÅ¡kovės reiÅ¡kiami reikalavimai dėl sandorių nuginčijimo negali bÅ«ti pripažinti kaip tiesiogiai kylantys iÅ¡ bankroto bylos ir glaudžiai su ja susiję.

Todėl ieškovės reikalavimai, nepaisant ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalies nuostatų, patenka į Briuselis I reglamento taikymo sritį, todėl nagrinėtini Liuksemburgo teismuose (Reglamento 23 str. 1 d.).Byla nepriskirta išimtiniam teismingumui pagal Lugano konvencijos 22 straipsnį, nėra aplinkybių, aptartų konvencijos 8, 15, 18 straipsniuose. Šalių susitarimas dėl teismingumo yra rašytinis, turinys yra aiškus ir išsamus, taigi jis atitinka Lugano konvencijos 23 straipsnio 1 dalies tokiems susitarimams keliamus reikalavimus.Teismas vertino, kad ginčijami sandoriai bei paskolos ir įkeitimo faktas bei jų teisėtumui ir pagrįstumui nustatyti reikšmingos aplinkybės yra Liuksemburge, o ne Lietuvoje (pavyzdžiui, taikytina sutartinė Liuksemburgo teisė, ginčo sutartys sudarytos Liuksemburge, įkaito įskaitymas taip pat atliktas Liuksemburge).

Todėl vietos, kurioje įvyko žalÄ sukėlęs įvykis, taisyklė netaikytina. Be to, vadovaujantis Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktika, nustatant teismingumÄ pagal Å¡iÄ taisyklę, vertintina tik tiesioginė žala, o vien ieÅ¡kovės finansinių interesų centras neturėtų bÅ«ti pagrindas jurisdikcijai Lietuvoje nustatyti, bankroto atveju lėšų pirminis gavėjas yra ieÅ¡kovė, o ne jos kreditoriai.Papildoma nutartimi spręsdamas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, teismas nurodė, kad kuratoriaus L.

S. praÅ¡ymas sumokėti 605 Eur iÅ¡laidas buvo pateiktas laiku (2017 m. birželio 1 d.), todėl yra tenkintinas. Atsakovas East-West United Bank S.A. teismo buvo informuotas 2017 m. gegužės 16 d. nutartimi apie klausimo dėl teismingumo nagrinėjimÄ , tačiau įrodymų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas laiku į bylÄ nepateikė, todėl nėra pagrindo tenkinti Å¡io atsakovo praÅ¡ymo priteisti 32 131,51 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai IeÅ¡kovė atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartį ir perduoti civilinę bylÄ iÅ¡ esmės nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Tinkamas ginčo teismingumo išsprendimas yra reikšmingas viešojo intereso gynimui, nes neteisėtos schemos pagrindu ieškovės indėlininkų lėšos sandorių grandine buvo perduotos su ieškovės vadovais susijusiems asmenims. Ginčijamų sandorių pagrindu sukurti santykiai yra tariami, todėl vien formaliai vertinant sutartis, teismingumas neturėtų būti nustatomas. Be to, kaip paaiškėjo, dėl ginčijamų sutarčių Lietuvoje atliekamas ikiteisminis tyrimas.

Teismas dėl teismingumo galėjo spręsti tik iÅ¡nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ esmės ir nustatęs, kur buvo atlikti esminiai veiksmai ir kur patirta žala.Teismas nepagrįstai vertino, kad pagal Briuselis I bis reglamentÄ ar Lugano konvencijÄ Å¾alos padarymo vieta yra vertinama iÅ¡imtinai tik fizinė žalos padarymo vieta, nes teismingumas gali bÅ«ti nustatomas ir pagal vietÄ , kur žalÄ sukėlęs įvykis atskleidžia žalingÄ poveikį. BÅ«tent su Lietuva ginčas yra labiausiai susijęs, nes joje kilo neteisėtos schemos iniciatyva, bÅ«tent Lietuvoje buvę ieÅ¡kovės indėlininkai buvo apgauti, iÅ¡ Lietuvos iÅ¡keliavo jų lėšos ir Lietuvoje ieÅ¡kovė dėl neteisėtos schemos bankrutuoja.

Be to, Lietuvoje vykdomo ikiteisminio tyrimo metu yra renkami įrodymai, todėl ir galimybių gauti reikiamų įrodymų yra gerokai daugiau. Atliekamas ikiteisminis tyrimas sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ Lietuvos teismų jurisdikcijai pagal Briuselis I bis reglamento 7 straipsnio 3) punktÄ : nepaisant to, kad atsakovams Å¡iame ikiteisminiame tyrime dar nepateikti įtarimai, prieÅ¡ Å¡iuos asmenis yra pagrindas reikÅ¡ti reikalavimus Lietuvoje, kadangi Lietuvos teismai bus kompetentingi nagrinėti baudžiamÄ jÄ bylÄ .

IeÅ¡kovės neįpareigojo ginčo paskolos sutartyje įtvirtinta teismingumo sÄ lyga, nes ji nėra Å¡ios sutarties Å¡alimi. Ginčijamos sutartys yra fiktyvios, todėl ir jurisdikcinės taisyklės neturi jokios galios. Teismas nepasisakė dėl ieÅ¡kovės argumento, jog susitarimas dėl jurisdikcijos tiek pagal Lugano konvencijÄ , tiek pagal Briuselis I reglamentÄ nėra leistinas, nes jurisdikcinės nuostatos nustatytos tik vienos iÅ¡ sutarties Å¡alių naudai (yra vienpusės), be to, susitarimai dėl jurisdikcijos nėra konkretÅ«s.IeÅ¡kinys atitinka visus ESTT praktikoje suformuluotus ieÅ¡kinio priskirtinumo susijusiai su bankroto byla kriterijus.

Jei ieÅ¡kovei nebÅ«tų iÅ¡kelta bankroto byla, ieÅ¡kovė neturėtų galimybės reikÅ¡ti reikalavimo nuginčyti įkeitimo sutartį actio Pauliana pagrindu, kadangi pati yra Å¡ios sutarties Å¡alimi. IeÅ¡kinio senatis bankroto administratoriui yra nustatoma kitaip nei bÅ«tų nustatoma, jei šį ieÅ¡kinį reikÅ¡tų kiti kreditoriai (skiriasi ieÅ¡kinio senaties skaičiavimo pradžia). IeÅ¡kinio tenkinimo atveju priteistos sumos bÅ«tų įtrauktos į bankrutavusios įmonės turtÄ , iÅ¡ kurio bÅ«tų tenkinami kreditorių reikalavimai.

Atsakovas East-West United Bank S.A. atsiliepime į ieÅ¡kovės atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o skundo netenkinti, priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias pagrindžiantys įrodymai bus pateikti teismui iki atskirojo skundo iÅ¡nagrinėjimo. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:IeÅ¡kovė specialiųjų jurisdikcijos taisyklių, kurios aiÅ¡kintinos siaurai, taikymo nepagrindė. Ginčui taikytinos jurisdikcijos parinkimÄ ieÅ¡kovė nepagrįstai motyvuoja prielaida, kad ieÅ¡kinys bus patenkintas.

Atsakovas East-West United Bank S.A. buvo sÄ Å¾ininga ieÅ¡kiniu ginčijamų sandorių Å¡alimi ir neteisėtoje schemoje nedalyvavo. Jeigu nagrinėjamu atveju ir egzistuoja vieÅ¡asis interesas, tai jis netiesioginis, todėl nereikÅ¡mingas jurisdikcijai nustatyti, nes reikÅ¡minga tik tiesioginė žala. Briuselis I bis reglamentas ir Lugano konvencija nenumato bylos teismingumo atsižvelgiant į vieÅ¡ojo intereso egzistavimÄ ieÅ¡kovės nurodytais aspektais.Ginčijami sandoriai bei paskolos ir įkeitimo faktas bei jų teisėtumui bei pagrįstumui nustatyti reikÅ¡mingos aplinkybės yra ne Lietuvoje, o Liuksemburge.

Jei byla būtų nagrinėjama Lietuvos teismuose, šalys privalėtų surinkti ir pateikti įrodymus, pagrindžiančius Liuksemburgo teisės turinį, kas pareikalautų didelių resursų iš bylos šalių ir teismo. Nėra pagrindo manyti, kad Lietuvoje bus surinkta daugiausia su ieškovės reikalavimais susijusių įrodymų, nes atsakovui East-West United Bank S.A. ikiteisminiame tyrime nėra pareikšti jokie įtarimai, jame tiriamas lėšų deponavimas iš ieškovės atsakovui, o dėl šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje apskritai nėra ginčo.Ikiteisminiame tyrime atsakovui East-West United Bank S.A. nėra pareikšti jokie įtarimai, taigi ir negalėtų būti pareikštas civilinis ieškinys (BPK 109 str.).

Todėl nėra pagrindo Å¡io ginčo jurisdikcijÄ nustatyti pagal Briuselis I bis reglamento 7 straipsnio 3) punktÄ .IeÅ¡kovė saistoma ne tik ginčijamose įkeitimo sutartyje, bet ir paskolos sutartyje įtvirtinto susitarimo dėl Liuksemburgo teismo jurisdikcijos. Nėra ginčo, jog ieÅ¡kovė yra su paskolos sutarties Å¡alimi, t. y. Multiasset S.A., susijęs asmuo, kuris ir kreipėsi į East-West United Bank S.A. dėl paskolos suteikimo, jos pagalba su Multiasset S.A. buvo derinamos paskolos suteikimo sÄ lygos.

Paskolos ir įkeitimo sandoriai laikytini vieno ir to paties paskolos sandorio dalimis. IeÅ¡kovei paskolos sutarties sÄ lygos bei jos nevykdymo pasekmės neabejotinai buvo gerai žinomos. Susitarimas dėl jurisdikcijos yra nepriklausomas, jo galiojimas nesietinas su sutarties, kurioje jis įtvirtintas, galiojimu. Susitarimas dėl teismingumo atitinka tiek Briuselis I bis reglamento 25 straipsnio 1 dalies, tiek Lugano konvencijos 23 straipsnio 1 dalies tokiems susitarimams keliamus reikalavimus. Vertinti juos kaip vienpusius, nelygiaverčius, asimetriÅ¡kus ir nekonkrečius nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo.IeÅ¡kovės reikalavimai dėl sandorių nuginčijimo negali bÅ«ti pripažinti kaip tiesiogiai kylantys iÅ¡ bankroto bylos ir glaudžiai su ja susiję.

ReikalavimÄ dėl Å¡ių sandorių nuginčijimo ieÅ¡kovės pasirinktais pagrindais tiek prieÅ¡ iÅ¡keliant ieÅ¡kovei bankroto bylÄ , tiek ir po jos iÅ¡kėlimo galėjo reikÅ¡ti visi ieÅ¡kovės kreditoriai. IeÅ¡kovės reikalavimai grindžiami taisyklėmis, kurios nenukrypsta nuo įprastų civilinės teisės taisyklių, bankroto administratorius veikia ne savo, bet visų bendrovės kreditorių vardu ir interesais. IeÅ¡kinio reikalavimų senaties terminai nagrinėjamu atveju taip pat taikomi ir bankroto administratoriaus reiÅ¡kiamiems ieÅ¡kiniams.Atsakovas Multiasset S.A. atsiliepime į ieÅ¡kovės atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o skundo netenkinti.

Atsiliepime pritariama atsakovo East-West United Bank S.A. atsiliepime į ieÅ¡kovės atskirÄ jį skundÄ iÅ¡dėstytiems argumentams bei papildomai nurodomi Å¡ie atsikirtimai:IeÅ¡kovės reikalavimai reikÅ¡tini Liuksemburgo teismuose. Teisingas teismingumo nustatymas turi tiesioginę įtakÄ priimto teismo sprendimo pripažinimui ir vykdymui užsienio valstybėje. Lugano konvencija yra Lietuvos vidaus teisės sudėtinė dalis, todėl teismai privalo jÄ taikyti tiesiogiai. Specialiųjų jurisdikcijos taisyklių sÄ raÅ¡as yra baigtinis, jos aiÅ¡kintinos siaurai.Atsakovas East-West United Bank S.A. atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. papildomos nutarties dalį, kuria atsakovo East-West United Bank S.A. praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo buvo atmestas, ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atsakovo praÅ¡ymÄ tenkinti.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas jas priteisti ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos, netaikytinos, nes bylos nagrinėjimas iÅ¡ esmės net nebuvo pradėtas ir atsakovas neturėjo galimybės pateikti įrodymų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos. Teismų praktikoje pažymima, jog asmeniui neturėjus galimybės pateikti praÅ¡ymo sumokėti iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos, Å¡is klausimas gali bÅ«ti iÅ¡spręstas papildomu sprendimu.Atsakovas bylinėjimosi iÅ¡laidas patyrė dėl ieÅ¡kovės kaltų veiksmų, t. y. netinkamo pažeistų teisių gynybos bÅ«do pasirinkimo, reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį neteismingam teismui.

Todėl bylinėjimosi iÅ¡laidų nepriteisimas pažeidžia proceso Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principÄ (CPK 17 str.).Atsakovas patyrė bylinėjimosi iÅ¡laidas, susijusias su advokato pagalbos apmokėjimu, vertimo ir kelionių iÅ¡laidas. Su byla susijusioms teisinėms paslaugoms suteikti iÅ¡ viso buvo skirta 137,25 val. Å ioje byloje privalu nukrypti nuo rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių, be kita ko, atsižvelgiant į ginčo tarptautinį elementÄ , keliamus sudėtingus teismingumo klausimus, bylos unikalumÄ , nemaÅ¾Ä apimtį, bÅ«tinybę surinkti iÅ¡samius įrodymus.

PraÅ¡omos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės bankroto administravimui skirtų lėšų.IeÅ¡kovė atsiliepime į atsakovo East-West United Bank S.A. atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:CPK 98 straipsnio 1 dalis negali bÅ«ti vertinama formaliai. Byla gali bÅ«ti užbaigiama nagrinėti ne tik priimant teismo sprendimÄ , tačiau ir nutartį, taip pat ir nepradėjus bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės stadijos. Atsakovas East-West United Bank S.A. turėjo visas galimybes pateikti bylinėjimosi iÅ¡laidas pagrindžiančius dokumentus teismui iki bylos iÅ¡nagrinėjimo, nes žinojo apie teismo posėdžio datÄ , galimÄ Å¡io posėdžio baigtį, taip pat buvo patyręs ir turėjo visus dokumentus dėl patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.Atsakovo praÅ¡oma priteisti suma yra nepagrįstai didelė ir negalėtų bÅ«ti priteista net ir laiku pateikus praÅ¡ymÄ dėl jos priteisimo.

Atsakovas Å¡ioje byloje pateikė vienintelį dokumentÄ â€“ atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį. Nėra pagrįstos įvairios atsakovo atstovų kelionių iÅ¡laidos, nes dokumentais su klientu buvo galima apsikeisti paÅ¡tu ar elektroniniu bÅ«du.Atsakovas East-West United Bank S.A. Lietuvos apeliaciniam teismui 2017 m. rugpjūčio 31 d. pateikė praÅ¡ymÄ pridėti prie bylos įrodymÄ â€“ Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros 2017 m. rugpjūčio 18 d. raÅ¡to Nr. 17.2.-6704 kopijÄ . Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Å ioje byloje absoliučių skundžiamų teismo nutarčių negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d., 338 str.) nenustatyta.Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtas dėl tarptautinio teismingumo taisyklių nesilaikymo ir papildomos teismo nutarties, kuria nuspręsta dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.Taikytinos materialiosios teisės klausimas sprendžiamas tik iÅ¡sprendus teismo jurisdikcijos klausimÄ , taigi taikytina materialioji teisė neturi įtakos sprendžiant dėl tarptautinės nacionalinio teismo jurisdikcijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2012.

Teismų praktika. 2012, 37, p. 256-270). Todėl ir apeliacinės instancijos teismas dėl taikytinos materialiosios teisės Å¡ioje byloje nepasisako.IeÅ¡kovės BAB banko „Snoras“ atskirasis skundas dėl teismo nutarties, kuria ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtas, atmestinas.Atsakovo East-West United Bank S.A. atskirasis skundas dėl papildomos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas Å¡io atsakovo praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, atmestinas.Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos apeliacinės instancijos teismePagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei Å¡ie įrodymai galėjo bÅ«ti pateikti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

Å ios taisyklės taikomos ir nagrinėjant atskiruosius skundus (CPK 338 str.). IeÅ¡kovė su atskiruoju skundu pateikė Finansinių tyrimų nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 m. liepos 4 d. raÅ¡tÄ Nr. 25/5-3-8-10476, kuriame nurodomais duomenimis apie atliekamÄ ikiteisminį tyrimÄ ji remiasi, siekdama pagrįsti ginčo teismingumÄ Lietuvos teismams. Atsakovas East-West United Bank S.A., reaguodamas į ieÅ¡kovės teikiamÄ Ä¯rodymÄ , pateikė duomenis, kuriais siekia pagrįsti, jog jokie įtarimai Å¡iam atsakovui ikiteisminiame tyrime nepareikÅ¡ti.

Atsižvelgiant į tai, kad sprendžiant teismingumo klausimÄ , tokio pobÅ«džio duomenys gali bÅ«ti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir jog teismui, norint teisingai iÅ¡spręsti šį klausimÄ , svarbu turėti aktualius duomenis apie atliekamÄ ikiteisminį tyrimÄ , o abi Å¡alys savo procesiniuose dokumentuose turėjo galimybę pasisakyti dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo reikÅ¡mės ginčo teismingumui nustatyti ir tokiu bÅ«du buvo iÅ¡klausytos, tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovo pateikti įrodymai pridėtini prie bylos ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.Dėl nagrinėjamos bylos ryÅ¡io su bankroto byla ir Briuselis I bis reglamento (ne)taikymoKaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, Å¡iuo atveju kilęs ginčas pasižymi tarptautiniu elementu, nes ginčo Å¡alių buveinės yra skirtingose valstybėse.

Tokiu atveju bylÄ nagrinėjantis teismas pirmiausia turi nustatyti, koks teisės aktas (Lietuvos vidaus teisė, tarptautinė dviÅ¡alė sutartis, tarptautinė daugiaÅ¡alė sutartis, Europos SÄ jungos teisės aktai) reglamentuoja nagrinėjamos bylos teismingumÄ (CPK 780 str.). Nustačius taikytinÄ konkretų teisės aktÄ , iÅ¡samiai patikrinama pasirinkto teisės akto taikymo sritis – 1) materialioji, 2) teritorinė, 3) asmenims ir 4) laike. Jeigu reikalavimas (reikalavimai) patenka į atitinkamo teisės akto taikymo sritį, tarptautinės jurisdikcijos klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas pagal šį teisės aktÄ .

Jeigu teismas jau po bylos iÅ¡kėlimo, kaip nutiko Å¡iuo atveju, konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, ieÅ¡kinys paliekamas nenagrinėtas (CPK 782 str.). IÅ¡ aptarto teisinio reguliavimo galima daryti iÅ¡vadÄ , jog, prieÅ¡ingai nei nurodo ieÅ¡kovė, klausimas dėl teismingumo turi bÅ«ti iÅ¡spręstas pradinėje bylos stadijoje, o ne iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės. IeÅ¡kovės pateikiamas aiÅ¡kinimas nesuderinamas nei su aptartu teisiniu reguliavimu, nei su civilinio proceso ekonomiÅ¡kumo ir koncentruotumo principais (CPK 7 str.).Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, vieno iÅ¡ atsakovų – atsakovo East-West United Bank S.A.

– buveinė yra Europos SÄ jungos valstybėje narėje, Liuksemburge. Jurisdikcijos taisyklės civilinėse ir komercinėse bylose, taikytinos Europos SÄ jungos valstybėms narėms, yra iÅ¡dėstytos Reglamente Nr. 1215/2012 (toliau – Briuselis I bis). Å is teisės aktas pakeitė ReglamentÄ Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Briuselis I). Reglamento 1215/2012 66 straipsnyje nustatyta, kad Å¡is reglamentas yra taikomas teismo procesams, kurie yra pradėti 2015 m. sausio 10 d. ar vėliau.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinys yra paduotas teismui 2015 m. gruodžio 31 d., taigi į teismÄ kreiptasi po 2015 m. sausio 10 d. Atsižvelgiant į tai, ginčo teisiniams santykiams taikytinos ne reglamento Briuselis I, o reglamento Briuselis I bis nuostatos. Nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi reglamento Briuselis I nuostatomis, tai įtakos teisingam bylos iÅ¡sprendimui neturėjo, nes reglamentas Briuselis I bis ginčui aktualius teisinius santykius reglamentuoja analogiÅ¡kai.IeÅ¡kovė Å¡ioje byloje laikosi pozicijos, jog nagrinėjamu atveju Briuselis I bis reglamento nuostatos, nustatant ginčo teismingumÄ , nėra taikytinos, atsižvelgiant į Å¡io reglamento 1 straipsnio 2 dalies b punkte numatytÄ taikymo iÅ¡imtį – reglamento nuostatų netaikymÄ bankrotui, su nemokių bendrovių arba kitų juridinių asmenų likvidavimu susijusiems procesams ir panaÅ¡ioms byloms.

Todėl pirmiausia būtina įvertinti, ar ginčo ieškinį galima kvalifikuoti kaip glaudžiai susijusį su bankroto procesu.Klausimas, ar ieškinys yra glaudžiai susijęs su bankroto byla, sprendžiamas autonomiškai, t. y. vadovaujantis ES teise ir ESTT suformuluotais kriterijais:

1) ar ieškinį gali pareikšti tik bankroto administratorius, taip preziumuojant, kad esama bankroto bylos, ar priešingai, ieškinį galėjo pareikšti skolininkas nepriklausomai nuo bankroto bylos egzistavimo;

2) ar ieškinys grindžiamas taisyklėmis, nukrypstančiomis nuo bendrųjų civilinės teisės taisyklių;

3) ar ieÅ¡kinio pateikimo senaties terminas yra nustatomas atsižvelgiant į konkretų bankroto bylos etapÄ ;

4) ar sėkmingas sprendimas yra palankus kreditorių visumai, nes padidėja įmonės, kuriai iÅ¡kelta bankroto byla, aktyvai. Teismai turėtų vertinti pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį pagal visus pirmiau nurodytus ESTT suformuotus kriterijus ir konstatuoti, kad pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys yra glaudžiai susijęs su bankroto byla, kartu – kad taikytina Briuselis I bis reglamento iÅ¡imtis tik tada, jei nustatoma atitiktis visiems kriterijams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2014).Lemiamas kriterijus siekiant nustatyti, ar ieÅ¡kinys tiesiogiai iÅ¡plaukia iÅ¡ bankroto bylos ir (ar) yra glaudžiai su ja susijęs, yra ieÅ¡kinio teisinis pagrindas, o ne procesinės aplinkybės, kuriomis Å¡is ieÅ¡kinys pareiÅ¡kiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014.

Teismų praktika. 2014, 42, p. 199-215). Todėl ir Å¡iuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esmine aplinkybe, sprendžiant, ar ginčo atvejui taikytinas Reglamentas Briuselis I bis, ar ne, turėtų bÅ«ti ne tai, kad actio Pauliana buvo pareikÅ¡tas iÅ¡kėlus ieÅ¡kovei bankroto bylÄ , ir Å¡io fakto nulemta aplinkybė, kad nuginčijus sandorį, visos lėšos bÅ«tų grÄ Å¾inamos į bendrÄ ieÅ¡kovės turto masę (taigi iÅ¡ to naudos turėtų visi kreditoriai kolektyviai), o tai, kad teisinis pagrindas Å¡ioje byloje reiÅ¡kiamam ieÅ¡kiniui yra glaudžiau susijęs ne su bankroto byla, tačiau su Lietuvos civilinėje teisėje (CK 6.66 str.) numatytu kreditorių interesų gynimo bÅ«du.

Kreditorius turi teisę šiuo būdu ginti savo pažeistas teises ne tik tuo atveju, kai skolininkas tampa nemokus, tačiau ir visais kitais atvejais, kai ginčijamas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises (kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės) (CK 6.66 str. 1 d.). Generalinio advokato D?maso Ruiz-Jarabo Colomer išvadoje, pateiktoje 2008 m. spalio 16 d., byloje C-339/07, apibendrinant valstybių narių patirtį, pažymima, jog bankroto proceso reglamentavimas smarkiai nutolo nuo bendrųjų civilinės teisės nuostatų, ir įprastas actio Pauliana valstybių narių bankroto teisėje virto atskiru mechanizmu.

Kaip jau aptarta, Lietuvos teisė numato bendrÄ mechanizmÄ skolininko sudarytiems sandoriams nuginčyti, nepriklausomai nuo to, ar skolininkui yra iÅ¡kelta bankroto byla, ar ne.Teisės doktrinoje, atsižvelgiant į ESTT praktikÄ actio Pauliana bylose, pažymėta, jog actio Pauliana pagrindu reiÅ¡kiami ieÅ¡kiniai, kurie galėtų bÅ«ti pateikti teismui ir iki iÅ¡keliant bankroto bylÄ ir nepriklausomai nuo jos, patenka į Briuselis I reglamento taikymo sritį (Yearbook of Private International Law. Andrea Bonomi ir Gian Paolo Romano, 2011, p. 605).

Å iuo atveju neabejotina, kad ieÅ¡kovės kreditoriai turėjo teisę dar iki ieÅ¡kovės bankroto bylos iÅ¡kėlimo kreiptis į teismÄ , ginčydami jų teises pažeidžiančius paskolos ir įkeitimo sandorius, juo labiau, kad actio Pauliana yra tik vienas iÅ¡ Å¡ioje byloje ieÅ¡kovės pasirinktų pažeistų teisių gynybos bÅ«dų, ieÅ¡kovei ginčo sandorius ginčijant ir kitais teisiniais pagrindais (dėl prieÅ¡taravimo imperatyvioms normoms, vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei ir juridinio asmens teisnumui, taip pat kaip sandorių, sudarytų tik dėl akių).

Be to, net ir iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , ieÅ¡kinį actio Pauliana pagrindu turi teisę pareikÅ¡ti ne vien bankroto administratorius, tačiau ir kreditoriai (Ä®monių bankroto įstatymo 21 str. 2 d. 3 p.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad vien fakto, kad bankroto administratorius yra nagrinėjamos bylos Å¡alis, nepakanka bylai kvalifikuoti kaip patenkančiai į Briuselis I reglamento iÅ¡imtį, jeigu tokį ieÅ¡kinį iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo galėjo pareikÅ¡ti ir pats kreditorius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2014).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ieÅ¡kovo reikalavimai priskiriami kaip glaudžiai susiję su bankroto byla tik iÅ¡imtiniais atvejais, nustačius visų paminėtų kriterijų visumÄ .

Å tai Vokietijos bankrutuojančios įmonės bankroto administratoriui perleidus įmonės turėtÄ reikalavimÄ Å¡ios įmonės kreditoriui ir pastarajam kreipusis į teismÄ su ieÅ¡kiniu kitam kreditoriui, kasacinis teismas sprendė, jog toks reikalavimas nelaikytinas glaudžiai susijusiu su bankroto byla, be kita ko, atsižvelgus į tai, kad Å¡iuo atveju pats kreditorius sprendžia, ar pasinaudoti savo įgytomis reikalavimo teisėmis, jis veikia dėl savo paties interesų ir siekdamas asmeninės naudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2012).

Bankrutuojančios įmonės administratoriaus pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį užsienio valstybės įmonei dėl neatsiskaitymo už patiektas prekes pagal pirkimo–pardavimo sutartį kasacinis teismas taip pat vertino kaip glaudžiai nesusijusį su bankroto byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2014). Kaip glaudžiai nesusijusį su bankroto byla kasacinis teismas vertino ir ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti įsiskolinimÄ už vykdant vežimo sutartį suteiktas paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014.

Teismų praktika. 2014, 42, p. 199-215). Briuselis I reglamento prasme civiline ar komercine byla laikytinas ir ginčas dėl įkeistų lėšų grÄ Å¾inimo ir atliktų įskaitymų pripažinimo negaliojančiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-685-219/2015). Reikalavimu, kylančiu iÅ¡ bankroto santykių, kasacinis teismas pripažino vien atvejį, kuomet kreditorius bankroto byloje pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ patvirtinti jo finansinį reikalavimÄ , o bankroto administratorius, nesutikdamas su tokiu praÅ¡ymu, pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, skolos ir palÅ«kanų priteisimo.

Tokioje situacijoje kasacinis teismas atsižvelgė, kad tenkinus bankroto administratoriaus ieÅ¡kinį, bÅ«tų visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies negalima tenkinti kreditoriaus praÅ¡ymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-700/2013).PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas neatitiktų bÅ«tinybės aiÅ¡kinti Briuselis I bis reglamento netaikymo iÅ¡imtis siaurai. Tam, jog su bankrotu susiję sprendimai nebÅ«tų įtraukti į Briuselio konvencijos (ar vėliau jÄ pakeitusio Briuselis I reglamento) taikymo sritį, reikia, kad jie kiltų tiesiogiai iÅ¡ bankroto bylos ir bÅ«tų glaudžiai susiję su turto likvidavimo arba taikos sutarties sudarymo procedÅ«romis.

Apeliacinio teismo vertinimu, kadangi šiuo atveju ieškinį ieškovės kreditoriai galėjo pareikšti nepriklausomai nuo bankroto bylos egzistavimo, jis iš esmės grindžiamas bendrosiomis civilinės teisės taisyklėmis, nepaisant tam tikros actio Pauliana instituto taikymo specifikos, nulemtos bankroto bylos iškėlimo fakto (ieškinio senaties termino bankroto administratoriui skaičiavimo pradžios momentas, sandorio nuginčijimo teisiniai padariniai), byloje nagrinėjamas ieškinys neatitinka pirmų dviejų paminėtų kriterijų, leidžiančių ieškovės reikalavimus priskirti kaip tiesiogiai kylančius iš bankroto bylos ir glaudžiai su ja susijusius.

Nesant Å¡ių kriterijų visumos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tarptautiniam teismingumui nustatyti taikė Briuselis I bis reglamento nuostatas.Å iuo atveju nėra pagrindo remtis ieÅ¡kovės nurodytomis Ä®BÄ® 14 straipsnio 3 dalies nuostatomis, numatančiomis iÅ¡imtinę bankroto bylÄ nagrinėjančio teismo jurisdikcijÄ , nes jos taikytinos sprendžiant tik dėl teritorinio bylos teismingumo Lietuvos Respublikoje, bet ne tarptautinio teismingumo klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014.

Teismų praktika. 2014, 42, p. 199-215).Dėl reikalavimo pripažinti sutartis negaliojančiomis teismingumoGinčo atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamos bylos teismingumÄ Liuksemburge pagrindžia ne tik bendroji Briuselis I bis reglamente įtvirtinta atsakovo gyvenamosios (buveinės) vietos taisyklė, tačiau ir Å¡alių sudarytas susitarimas dėl teismingumo.Susitarimus dėl tarptautinės jurisdikcijos nustato Briuselis I bis reglamento 25 straipsnis. Å io straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu Å¡alys, neatsižvelgiant į jų nuolatinę gyvenamÄ jÄ (buveinės) vietÄ , yra susitarusios, kad valstybės narės teismas arba teismai turi jurisdikcijÄ spręsti bet kuriuos ginčus, kilusius arba galinčius kilti iÅ¡ konkrečių teisinių santykių, tas teismas (tie teismai) turi jurisdikcijÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai pagal tos valstybės narės teisę susitarimas yra niekinis turinio galiojimo atžvilgiu.

Tokia jurisdikcija yra iÅ¡imtinė, jeigu Å¡alys nesusitarė kitaip.Susitarimus dėl tarptautinės jurisdikcijos taip pat nustato Lugano konvencijos 23 straipsnis. Å io straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu Å¡alys, kurių vienos arba daugiau nuolatinė gyvenamoji vieta (buveinė) yra Å¡ios konvencijos privalančioje laikytis valstybėje, yra susitarusios, kad Å¡ios konvencijos privalančios laikytis valstybės teismas arba teismai turi jurisdikcijÄ spręsti bet kuriuos ginčus, kilusius arba galinčius kilti dėl konkrečių teisinių santykių, minėtas teismas arba minėti teismai turi jurisdikcijÄ .

Tokia jurisdikcija yra iÅ¡imtinė, jeigu Å¡alys nebuvo susitarusios kitaip.Apeliacinis teismas pažymi, kad Å¡ioje bylos nagrinėjimo stadijoje sprendžiamas pareikÅ¡tų reikalavimų teismingumo klausimas, todėl Å¡alių sutartiniai teisiniai santykiai – sutarčių ir (ar) atskirų jos sÄ lygų galiojimas ar negaliojimas – nėra apeliacinio nagrinėjimo dalykas, nes tai reikÅ¡tų ginčo sprendimÄ iÅ¡ esmės. Taigi nėra jokio pagrindo nesivadovauti nenuginčytose sutartyse įtvirtinta teismingumo iÅ¡lyga ir pritarti ieÅ¡kovės argumentams, kad Å¡i iÅ¡lyga neturi teisinės galios.

Be to, atsakovas East-West United Bank S.A. atsiliepime į ieÅ¡kovės atskirÄ jį skundÄ pagrįstai pažymi, kad susitarimas dėl jurisdikcijos yra nepriklausomas, jo galiojimas negali bÅ«ti ginčijamas remiantis vien teigimu, kad sutartis laikytina negaliojančia.Anot ieÅ¡kovės, ginčijamoje paskolos sutartyje įtvirtintas susitarimas dėl teismingumo jos neįpareigoja, nes ji nėra Å¡ios sutarties Å¡alis. IÅ¡ esmės sutiktina su ieÅ¡kove, kad pagal bendrÄ jÄ taisyklę į sutartį įtraukta sÄ lyga dėl jos Å¡alių galinčių vykdant sutartį kilti ginčų teismingumo sukelia padarinių tik Å¡ios sutarties sudarymui pritarusių Å¡alių tarpusavio santykiams.

Kad tokiÄ sÄ lygÄ bÅ«tų galima panaudoti prieÅ¡ sutarties Å¡alimi nesantį trečiÄ jį asmenį, iÅ¡ principo bÅ«tina, kad jis bÅ«tų jai pritaręs. Taigi sutartinis teismingumas įpareigoja tik susitarimo Å¡alis, o tretiesiems asmenims jis neturi teisinės galios.Tačiau teisės doktrinoje pripažįstamos (iÅ¡skiriamos) ir Å¡ios taisyklės iÅ¡imtys, kuomet sutartyje esanti iÅ¡lyga dėl teismingumo gali bÅ«ti taikoma ir Å¡ios sutarties nesudariusiam trečiajam asmeniui, pavyzdžiui, tuo atveju, kai asmuo perima vienos iÅ¡ sutarties Å¡alių teises ir pareigas subrogacijos pagrindu, aiÅ¡kiai duoda sutikimÄ iÅ¡lygai dėl teismingumo, asmuo gavo naudos iÅ¡ trečiojo asmens naudai sudarytos sutarties arba yra glaudus trečiojo asmens ryÅ¡ys su sutartimi ar viena iÅ¡ sutarties Å¡alių (Jurisdiction and Arbitration Agreements in International Commercial Law.

Zheng Sophia Tang. Routledge, Abingdon ir New York, 2014, p. 131–132; Civil Jurisdiction and Judgments, Å¡eÅ¡tas leidimas. Adrian Briggs. Informa Law from Routledge, Abingdon ir New York, 2015, p. 183). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas dėl galimybės iÅ¡plėsti arbitražinio susitarimo galiojimÄ trečiosioms Å¡alims, taip pat yra nurodęs atvejus, kai asmuo gali bÅ«ti laikomas savo elgesiu sutikusiu su arbitražiniu susitarimu, kurio nepasirašė:

1) toks sutikimas galimas, kai asmuo atskiru susitarimu perima vienos iš sutarties šalių teises ir pareigas konkrečioje sutartyje, kurioje įtvirtinta arbitražinė išlyga;

2) asmuo vėlesniu savo elgesiu sutiko su ginčo nagrinėjimu arbitražo teisme;

3) arbitražinį susitarimÄ ar sutartį, kurioje yra arbitražinė iÅ¡lyga, sudarė teisėtas asmens atstovas ir Å¡is atstovas veikė pagal savo įgaliojimus;

4) kai arbitražinis susitarimas saisto vienÄ juridinį asmenį, gali bÅ«ti laikoma, kad kitas itin glaudžiai su juo susijęs asmuo taip pat sutiko su konkretaus ginčo nagrinėjimu arbitražo teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2014. Teismų praktika. 2014, 41, p. 343–360). Å ie kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai aktualÅ«s ir nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl ginčijamoje paskolos sutartyje įtvirtintos jurisdikcinės iÅ¡lygos galiojimo ieÅ¡kovei.Å iuo atveju apeliacinis teismas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingomis pripažįsta ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodytas ginčijamų paskolos ir įkeitimo sutarčių sudarymo aplinkybes, patvirtinančias, jog ginčijamos paskolos suteikimas buvo inicijuotas ieÅ¡kovės, kuri savo raÅ¡tuose nurodė, kad ji ir atsakovas Multiasset S.A. yra susiję juridiniai asmenys, atsakovas East-West United Bank S.A. iki ginčo sutarčių sudarymo visas sÄ lygas derino su ieÅ¡kove (ieÅ¡kinio 44 p.).

IeÅ¡kovės 2011 m. balandžio 20 d. raÅ¡te atsakovui East-West United Bank S.A. ieÅ¡kovė patvirtino, kad bendrovę Multiasset S.A. kontroliuoja AS Latvijas Krajbanka, kuri yra ieÅ¡kovės patronuojamoji bendrovė, ir jog sandoriai, kuriuos ketinama atlikti, bus atliekami vadovaujantis vien tik ieÅ¡kovės interesais (t. 1, b. l. 57–59). Analizuojant ginčo įkeitimo sutartį, matyti, kad joje ieÅ¡kovė patvirtino gavusi ginčo paskolos sutarties kopijÄ , o ginčo įkeitimo sutarties 7 punkte suformuluota analogiÅ¡ka sutartinio teismingumo iÅ¡lyga kaip ir ginčo paskolos sutartyje, numatant jurisdikcijÄ tos pačios valstybės – Liuksemburgo –teismuose.IÅ¡ nurodytų faktinių aplinkybių apie ginčo sutarčių sudarymÄ galima spręsti, kad ieÅ¡kovė gali bÅ«ti laikoma iÅ¡reiÅ¡kusia aiÅ¡kiai numanomÄ savo valiÄ dėl jos sutikimo bÅ«ti susaistytai ne tik ginčijamoje įkeitimo, tačiau ir paskolos sutartyje numatyta iÅ¡lyga dėl teismingumo.

Ginčijamos sutartys yra glaudžiai susijusios (ginčo įkeitimo sutartis sudaryta, siekiant užtikrinti ginčo paskolos sutarties tinkamÄ Ä¯vykdymÄ ), Å¡ių sutarčių sudarymas inicijuotas ieÅ¡kovės ir ieÅ¡kovei ginčo paskolos sutarties sÄ lygos buvo žinomos, ieÅ¡kovė nurodė, jog ginčo paskolos sutartis bus sudaroma jos interesais, paskolos sutartį sudaręs atsakovas Multiasset S.A. yra su ieÅ¡kove glaudžiai susijęs juridinis asmuo, o abiejose sutartyse suformuluota teismingumo iÅ¡lyga nukreipia į tos pačios valstybės teismus.

Å iame kontekste atmestina ieÅ¡kovės nuoroda į Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-57-178/2016 kaip argumentÄ teiginiui, jog byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pagrįsti. Toje byloje pirmosios instancijos teismas buvo atsisakęs priimti ieÅ¡kinį dėl arbitražinio susitarimo (CPK 137 str. 2 d. 6 p.) ir apeliacine tvarka apskųstos nutarties pagrįstumas buvo nagrinėjamas tik Å¡iuo aspektu (CPK 320 str.), 2016 m. sausio 7 d. nutartyje apskritai nebuvo sprendžiama ir pasisakyta bylos (ne)teismingumo (ne)nacionaliniam teismui klausimu.

Be to, toje nutartyje ieÅ¡kovės (ne)pritarimo arbitražinei iÅ¡lygai aspektas buvo vertinamas pagal tuo metu byloje buvusius duomenis ir atsižvelgiant į tai, kad paskolos ir įkeitimo sutartyse buvo numatytos skirtingos ginčų sprendimo arbitražinės institucijos. Taigi dėl savo skirtingo ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija) nurodytoje byloje pateikti apeliacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai nėra aktualÅ«s Å¡iai bylai.Atmestinas ir ieÅ¡kovės argumentas, jog susitarimas dėl jurisdikcijos tiek pagal Lugano konvencijÄ , tiek pagal Briuselis I reglamentÄ nėra leistinas tuo pagrindu, kad jurisdikcinės nuostatos nustatytos tik vienos iÅ¡ sutarties Å¡alių naudai (yra vienpusės).

IeÅ¡kovė Å¡iam savo teiginiui pagrįsti nurodo du pagrindinius argumentus: pirma, ieÅ¡kovė vertina, jog Lugano konvencijos aiÅ¡kinamosios ataskaitos turinio analizė pagrindžia buvus ketinimus nebesuteikti Å¡alims galimybės susitarti dėl asimetriÅ¡kų teismingumo iÅ¡lygų, t. y. kuomet sutartinis teismingumas yra iÅ¡imtinis tik vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu, kitai Å¡aliai paliekant galimybę pasirinkti, į kurį teismÄ kreiptis su ieÅ¡kiniu, antra, PrancÅ«zijos teismų praktika, pagal kuriÄ , ieÅ¡kovės įsitikinimu, asimetriÅ¡kos sÄ lygos dėl jurisdikcijos yra negaliojančios.

Apeliacinis teismas su Å¡iais ieÅ¡kovės argumentais neturi pagrindo sutikti. Pagal ginčijamos paskolos sutarties (t. 1, b. l. 77–92) 25.1 punktÄ , „Liuksemburgo Didžiosios KunigaikÅ¡tystės teismai turi iÅ¡imtinę jurisdikcijÄ spręsti visus ginčus, kylančius iÅ¡ Å¡ios sutarties ar su ja susijusius“. Ginčijamos paskolos sutarties 25.3 punkte įtvirtinta: „Šis 25 straipsnis yra tik Banko [t. y. atsakovo East-West United Bank S.A. – teismo past.] naudai. Todėl Å¡io straipsnio nuostatos nedraudžia Bankui pradėti su Ginču susijusį procesÄ bet kuriuose kituose jurisdikcijos teismuose“.Pagal ginčijamos įkeitimo sutarties (t. 1, b. l. 93–99) 7 punktÄ â€žÅ iai Ä®keitimo sutarčiai taikomi Liuksemburgo įstatymai.

Liuksemburgo miesto (Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės) turi jurisdikcijÄ spręsti ginčus, kylančius pagal Å¡iÄ Ä®keitimo sutartį arba dėl jos. Å i nuostata parengta Banko [t. y. atsakovo East-West United Bank S.A. – teismo past.], kuris gali nuspręsti iÅ¡kelti bylÄ Ä®kaito davėjui [t. y. ieÅ¡kovei – teismo past.] jurisdikcijoje pagal jo juridinį adresÄ arba bet kuriame teisme, kuris sutiktų su jurisdikcija, naudai“.Remiantis Briuselis I bis reglamento 25 straipsnio 4 dalimi, susitarimai dėl jurisdikcijos neturi teisinės galios, jeigu jie prieÅ¡tarauja 15 (bylos dėl draudimo), 19 (vartojimo sutartys) ar 23 (darbo sutartys) straipsniui arba jeigu teismai, kurių jurisdikcijos iÅ¡vengiama, turi iÅ¡imtinę jurisdikcijÄ pagal 24 straipsnį, taip pat, remiantis Briuselis I bis reglamento 25 straipsnio 1 dalimi, jeigu pagal valstybės narės, dėl kurios jurisdikcijos susitarta, teisę susitarimas yra niekinis turinio galiojimo atžvilgiu.Lugano konvencijos 23 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad susitarimai dėl jurisdikcijos neturi teisinės galios, jeigu jie prieÅ¡tarauja 13 (bylos dėl draudimo), 17 (vartojimo sutartys) arba 21 straipsniui (darbo sutartys) arba jeigu teismai, kurių jurisdikcija juose nenumatyta, turi iÅ¡imtinę jurisdikcijÄ pagal 22 straipsnį, t. y. klausimas reglamentuojamas analogiÅ¡kai kaip Briuselis I bis reglamente.Taigi nei pačiame Briuselis I bis reglamente, nei Lugano konvencijoje nėra jokių nuostatų, kurios duotų pagrindÄ manyti dėl negalimumo Å¡alims susitarti dėl asimetriÅ¡kų teismingumo iÅ¡lygų.

Pagrindo kitokiai iÅ¡vadai neduoda ir ieÅ¡kovės nurodomos Lugano konvencijos 2009 m. liepos 23 d. aiÅ¡kinamosios ataskaitos 106 paragrafo nuostatos. Jose nurodoma, jog kadangi nuostata, kuria suteikiama jurisdikcija, yra Å¡alių susitarimo rezultatas, nėra priežasčių apriboti Å¡alių laisvę uždraudžiant joms tarpusavio sutartyje susitarti, kad be teismo vietos (-ų), kuri (-ios) yra faktiÅ¡kai numatyta (-os) pagal Lugano konvencijÄ , bÅ«tų galima pasinaudoti ir neiÅ¡imtinio pobÅ«džio nuostata dėl teismo vietos pasirinkimo.

Toliau nurodoma, jog 1988 m. Lugano konvencija dabar yra iÅ¡ dalies pakeista, kad bÅ«tų bendrai pripažįstamas neiÅ¡imtinio pobÅ«džio nuostatos dėl teismo vietos pasirinkimo teisėtumas, ir iÅ¡braukta 1988 m. Konvencijoje įraÅ¡yta nuostata, pagal kuriÄ tokiÄ nuostatÄ buvo galima nustatyti tik vienos iÅ¡ Å¡alių naudai. Taigi iÅ¡ aptartų Lugano konvencijos aiÅ¡kinamosios ataskaitos nuostatų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog Lugano konvencijos pakeitimu buvo siekiama suteikti galimybę susitarti dėl neiÅ¡imtinio teismingumo, nebekeliant reikalavimo, jog tokia nuostata bÅ«tų nustatyta tik vienos iÅ¡ Å¡alių naudai (taigi galima susitarti dėl tokios sÄ lygos ir abiejų Å¡alių naudai), ir nėra nieko pasisakyta apie tai, kaip kad nurodo ieÅ¡kovė, jog tokie susitarimai vienos iÅ¡ Å¡alių naudai nėra galimi.IeÅ¡kovės nurodomoje PrancÅ«zijos Kasacinio teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartyje civilinėje byloje Banque Rothschild Nr. 11-26.022 ir 2015 m. kovo 25 d. civilinėje byloje ICH vs Crédit Suisse Nr. 13-27.264 pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai dėl asimetrinių sÄ lygų negalimumo buvo patikslinti vėlesnėje Å¡io teismo praktikoje, 2015 m. spalio 7 d. priėmus nutartį civilinėje byloje Apple Sales International vs eBizcuss Nr. 14-16.898.

Å ioje naujausioje praktikoje PrancÅ«zijos kasacinis teismas pasisakė, jog asimetriÅ¡kos teismingumo iÅ¡lygos galimos, jeigu jose objektyviai nustatomi teismai, galintys nagrinėti ginčus. Taigi ieÅ¡kovė nepagrįstai remiasi ir paminėtais PrancÅ«zijos kasacinio teismo precedentais, į kuriuos kaip praradusius savo aktualumÄ nėra pagrindo atsižvelgti.Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė, be kita ko, teigė, jog teismingumo iÅ¡lyga neatitinka aiÅ¡kumo kriterijaus, tačiau iÅ¡lygos neaiÅ¡kumÄ siejo iÅ¡imtinai su nevienoda Å¡alių galimybe pasirinkti ginčo teismingumÄ (t. y. iÅ¡lygos asimetriÅ¡kumu), tokiam savo teiginiui pagrįsti nenurodydama jokių kitų argumentų.

Apeliaciniam teismui nusprendus, jog asimetrinės teismingumo iÅ¡lygos tiek pagal Briuselis I bis reglamentÄ , tiek pagal Lugano konvencijÄ galimos, atmestinas ir pastarasis ieÅ¡kovės argumentas. Å iuo atveju jokių neaiÅ¡kumų dėl Å¡alių susitarto teismingumo nekilo: ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė ieÅ¡kovė, kurios atveju nustatytas iÅ¡imtinis teismingumas, t. y. privalomas kreipimasis į Liuksemburgo teismÄ . IeÅ¡kovė nenurodė jokio teisinio pagrindo, kuriuo susitarimas dėl teismingumo jau Å¡iuo metu galėtų bÅ«ti laikomas negaliojančiu.

Bylos duomenys leidžia spręsti, kad ginčijamas sutartis, taigi ir susitarimÄ dėl teismingumo, sudarė du verslo subjektai, realizuodami savo turimÄ sutarčių laisvę. Be to, vien tai, kad teisę pasirinkti bylÄ nagrinėsiantį teismÄ turi tik viena iÅ¡ ginčo Å¡alių, savaime negali bÅ«ti laikoma nenaudingu susitarimu kitai Å¡aliai – Å¡alims aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kus tokiÄ savo valiÄ , nėra pagrindo manyti, nesant kitų aplinkybių, kad toks susitarimas ieÅ¡kovei bÅ«tų nenaudingas.

Dėl reikalavimo priteisti žalos atlyginimÄ teismingumoIeÅ¡kovė savo reikalavimo dėl žalos atlyginimo teismingumÄ grindė Briuselis I bis reglamento numatytu vienu iÅ¡ specialiosios jurisdikcijos atvejų – Å¡io reglamento 7 straipsnio 2 punkte (Lugano konvencijos 5 straipsnio 3 dalyje) įtvirtinta galimybe bylose dėl civilinės teisės pažeidimų, delikto arba kvazidelikto ieÅ¡kinį pareikÅ¡ti vietos, kurioje įvyko ar gali įvykti žalÄ sukėlęs įvykis, teismuose, teigdama, kad jog ieÅ¡kiniu praÅ¡oma priteisti žala atsirado Lietuvos Respublikoje ir padaryta veiksmais, atliktais Lietuvos Respublikoje.IeÅ¡kovo galimybė tokio pobÅ«džio bylose pasirinkti, ar ieÅ¡kinį pareikÅ¡ti atsakovui pagal jo gyvenamosios (buveinės) vietÄ , ar pagal vietÄ , kurioje įvyko ar gali įvykti žalÄ sukėlęs įvykis, grindžiama tuo, jog delikto ir kvazidelikto bylose vietos, kurioje įvyko ar gali įvykti žalÄ sukėlęs įvykis, teismas įprastai turi geriausias galimybes priimti sprendimÄ pirmiausia dėl ginčo dalyko artumo ir lengvesnio įrodymų rinkimo.Kaip pagrįstai nurodo ieÅ¡kovė, vertindamas Briuselis I reglamento 5 straipsnio 3 punkte (Briuselis I bis reglamento 7 straipsnio 2 punkte) esantį vietos, kurioje įvyko žalÄ sukėlęs įvykis ar kurioje jis gali įvykti, kriterijų ESTT yra pažymėjęs, kad ji gali apimti tiek vietÄ , kurioje įvyko žalÄ lėmusi aplinkybė, tiek vietÄ , kur atsirado pati žala, jei Å¡ios vietos nesutampa (žr., pvz., 1976 m. sprendimo Handelskwekerij Bier v Mines de Potasse d'Alsace, C-21/76, 24–25 punktus; 2012 m. spalio 25 d. sprendimo Folien Fisher ir Fofitec, C-133/11, 39 punktÄ ir kt.).

Jurisdikcijos klausimÄ sprendžiantis nacionalinis teismas turi įvertinti, ar konkretÅ«s reikalavimai patenka į bylos dėl „civilinės teisės pažeidimo, delikto ar kvazidelikto“ sÄ vokÄ , o jei taip, kur įvyko žalÄ sukėlęs įvykis ir kur yra žalos atsiradimo vieta, kai Å¡ios vietos skiriasi. Å iuo atveju tarp Å¡alių iÅ¡ esmės nekilo ginčo, ar ieÅ¡kovės pareikÅ¡ti reikalavimai gali bÅ«ti laikomi kaip kilę iÅ¡ delikto: ieÅ¡kovė savo alternatyvų reikalavimÄ priteisti žalos atlyginimÄ grindžia tuo, jog jos patirta žala sietina, be kita ko, su ginčijama paskolos sutartimi, kurios Å¡alimi nebuvo, be to, nurodo, kad atsakovai pažeidė įstatyme jiems įtvirtintas pareigas, sietinas su skolininko pažinimu prieÅ¡ suteikiant paskolÄ .

Tačiau kilo nesutarimas dėl to, kurioje vietoje turėtų bÅ«ti laikomas kilęs žalÄ sukėlęs įvykis ir pasireiÅ¡kę žalingi padariniai.Apeliacinis teismas negali sutikti su ieÅ¡kovės vertinimu, kad Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas apsiribojo vien vietos, kurioje įvyko žalÄ lėmusi aplinkybė, vertinimu. Skundžiamoje nutartyje teismas aiÅ¡kiai pažymėjo, jog į sÄ vokÄ â€žvieta, kurioje įvyko žalÄ sukėlęs įvykis“ patenka tiek vieta, kurioje įvyko žalÄ sukėlęs įvykis, tiek vieta, kurioje atsirado žalingi padariniai, ir nėra pagrindo vertinti, kad teismas kurio nors iÅ¡ paminėtų atvejų neįvertino.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad vieta, kur atsirado neigiamos žalÄ sukėlusio įvykio pasekmės, laikoma tiesioginės žalos atsiradimo vieta. ESTT yra pažymėjęs, kad vietos, kurioje atsirado žala, sÄ voka negali bÅ«ti aiÅ¡kinama taip plačiai, kad apimtų bet kuriÄ vietÄ , kur jaučiamos neigiamos žalÄ sukėlusio įvykio pasekmės (1995 m. rugsėjo 19 d. sprendimo Marinari v Lloyd's Bank, C-364/93, 14 punktas).Å iuo atveju nekyla ginčo, kad lėšos, kurias pritaikius restitucijÄ siekia susigrÄ Å¾inti ieÅ¡kovė, buvo laikomos atsakovo East-West United Bank S.A., kurio buveinė yra Liuksemburge, sÄ skaitoje.

Ginčo įkeitimo sutartis sudaryta Liuksemburge, Å¡ios sutarties pagrindu įvykęs ieÅ¡kovės lėšų nuraÅ¡ymas taip pat atliktas Liuksemburge. Todėl apeliacinis teismas aptariamÄ situacijÄ neturi pagrindo kitaip vertinti nei pirmosios instancijos teismas ir sprendžia, jog tiek žalÄ sukėlęs įvykis, tiek žalingi padariniai kilo Liuksemburge. IeÅ¡kovės nurodomos aplinkybės, kad Lietuvoje kilo neteisėtos veikos schemos sumanymas, yra aplinkybės, kurias ieÅ¡kovė tik siekia įrodyti, kitaip tariant, tai yra bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės dalykas.

Galimi ieÅ¡kovės indėlininkų dėl ieÅ¡kovės bankroto nuostoliai, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, laikytini netiesioginėmis neigiamomis pasekmėmis, kurios susijusios su ieÅ¡kovės patirta pirmine žala, taigi pagal aptartus ESTT iÅ¡aiÅ¡kinimus, jie neturi teisinės reikÅ¡mės sprendžiant ginčo teismingumÄ . IeÅ¡kovės pateikiamas aiÅ¡kinimas iÅ¡kreiptų pačios nuostatos dėl tokio pobÅ«džio reikalavimų teismingumo prasmę, nes vieta, kurioje kilo žalingi padariniai, be pakankamai stipraus ryÅ¡io bÅ«tų prilyginta žalÄ patyrusio asmens gyvenamosios (buveinės) vietai.Apeliacinis teismas nesutinka su ieÅ¡kove, jog nagrinėjamu atveju savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ ginčo teismingumui Lietuvoje suteikia Briuselis I bis reglamento 7 straipsnio 3) punkte įtvirtinta viena iÅ¡ alternatyvaus teismingumo taisyklių, numatanti, jog asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, civiliniai ieÅ¡kiniai dėl žalos atlyginimo ar restitucijos, grindžiami veika, dėl kurios gali bÅ«ti iÅ¡kelta baudžiamoji byla, gali bÅ«ti pareikÅ¡ti taip pat tas bylas nagrinėjančiame teisme, jeigu minėtas teismas pagal jam taikomÄ teisę turi jurisdikcijÄ nagrinėti civilines bylas.

Lugano konvencijos 5 straipsnio 4 dalyje taip pat įtvirtinta, jog reikalavimo atlyginti nuostolius arba žalÄ , padarytÄ veiksmu, dėl kurio keliama baudžiamoji byla, gali bÅ«ti iÅ¡kelta tokias bylas nagrinėjančiame teisme, jeigu minėtas teismas pagal jam taikomÄ teisę turi jurisdikcijÄ nagrinėti civilines bylas.Nors ieÅ¡kovės pateikti duomenys patvirtina, kad Lietuvoje atliekamas ikiteisminis tyrimas, tačiau jie nėra pakankami spręsti, jog jame atsakovams gali bÅ«ti pareikÅ¡ti įtarimai ir jog civilinis ieÅ¡kinys apskritai jiems yra galimas.

Finansinių tyrimų nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 m. liepos 4 d. rašte Nr. 25/5-3-8-10476 (t. 4, b. l.

56) nurodoma tik tai, jog ikiteisminis tyrimas atliekamas ir dėl ieškovės lėšų pervedimo operacijų į East-West United Bank S.A. bei su tokiomis lėšų pervedimo operacijomis susijusių kitų sandorių. Taigi pateikti duomenys nėra pakankami spręsti, jog ikiteisminis tyrimas atliekamas būtent dėl ginčo sandorių (o ne kitų sandorių) pagrindu pervestų lėšų, o apie tai, kad būtų tiriami ir vertinami kurie nors atsakovo East-West United Bank S.A. veiksmai (jų teisėtumas) neužsimenama apskritai.

Dėl tos pačios priežasties nėra pagrindo vertinti, kad dėl ikiteisminio tyrimo metu renkamų įrodymų ginčo ryÅ¡ys su Lietuvos jurisdikcija yra stipresnis.Apibendrinant darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamas ginčas teismingas Liuksemburgo teismams, todėl skundžiama nutartis palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme priteisimoAtsakovas East-West United Bank S.A. pateiktu atskiruoju skundu ginčija papildomos teismo nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta tenkinti jo praÅ¡ymÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Kaip vienÄ iÅ¡ skundo argumentų atsakovas nurodo, jog CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas jas priteisti ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos, netaikytinos, nes bylos nagrinėjimas Å¡ioje byloje iÅ¡ esmės net nebuvo pradėtas. Su tokiu teisiniu vertinimu nagrinėjamu atveju sutikti negalima. Paminėtas teisinis reguliavimas nustatytas, siekiant užtikrinti proceso operatyvumÄ ir koncentruotumÄ (CPK 7 str.) bei paÅ¡alinti galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, ir yra taikytinas visų pirma tuo atveju, kai teismas iÅ¡nagrinėja bylÄ iÅ¡ esmės, tačiau tam tikrais atvejais gali bÅ«ti taikomas ir tada, kai byla baigiama nepriėmus teismo sprendimo iÅ¡ esmės. PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas paneigtų aptartus tokio teisinio reglamentavimo tikslus.Sutiktina su atsakovo East-West United Bank S.A. atskirojo skundo teiginiais, jog CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos gali bÅ«ti netaikomos, nustačius reikÅ¡mingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti praÅ¡ymo dėl atstovavimo iÅ¡laidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos, pavyzdžiui, kai ji nebuvo tinkamai informuota apie procesÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/313/2015; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016).

Tačiau nagrinėjamoje byloje, apeliacinio teismo vertinimu, tokių reikÅ¡mingų aplinkybių, kurios pagrįstų atsakovo negalėjimÄ pateikti atstovavimo iÅ¡laidas patvirtinančių įrodymų iki teismui priimant nutartį palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , nenustatyta.Å ioje byloje atsakovas East-West United Bank S.A. pateiktu atsiliepimu į ieÅ¡kinį buvo nurodęs, kad ieÅ¡kovės pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti paliktas nenagrinėtas, nes Lietuvos teismai neturi jurisdikcijos spręsti šį ginÄÄ .

Nors atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau civilinio proceso įstatymo reikalavimus atitinkantis praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (atstovavimo, kelionės ir vertimų) ir jų dydį patvirtinantys įrodymai pirmosios instancijos teismui buvo pateikti jau po teismo nutarties palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ priėmimo. Pažymėtina, jog apie tai, kad teismas 2017 m. birželio 9 d. teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka spręs klausimÄ dėl ieÅ¡kinio palikimo nenagrinėto, dalyvaujantys byloje asmenys buvo informuoti 2017 m. gegužės 16 d. nutartimi (t. 4, b. l. 12), t. y. likus pakankamai laiko pareikÅ¡ti atitinkamÄ praÅ¡ymÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas ir jų įrodymus.

Taigi, atsakovas žinojo, kad jo paties praÅ¡ymo dėl bylos užbaigimo paliekant ieÅ¡kinį nenagrinėtu pagrįstumo klausimas bus sprendžiamas jau Å¡iame posėdyje ir jo (praÅ¡ymo) tenkinimo atveju bylos nagrinėjimas bus baigtas. Iki paskirto klausimo dėl teismingumo nagrinėjimo atsakovas Multiasset S.A. pateikė jo atstovavimo iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus, ieÅ¡kovė – raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas East-West United Bank S.A. bÅ«tų negavęs teismo praneÅ¡imo apie klausimo dėl teismingumo nagrinėjimo datÄ , be to, tokių aplinkybių nenurodė ir pats atsakovas praÅ¡yme priimti papildomÄ nutartį ir atskirajame skunde.Savo aplinkybėmis panaÅ¡ioje faktinėje situacijoje, atsižvelgęs į tai, kad atsiliepimu į ieÅ¡kinį pati atsakovė prašė ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ , atsižvelgęs į jos (atsakovės) atsiliepime nurodytÄ tokio praÅ¡ymo pagrindimÄ , kasacinis teismas vertino, kad atsakovė tokiÄ bylos proceso baigtį – ieÅ¡kinio palikimÄ nenagrinėto – prognozavo, jai ruošėsi ir jos siekė, tokia bylos proceso baigtis neturėjo jokios įtakos atsakovės galimybei pateikti CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ praÅ¡ymÄ ir įrodymus, kurie iki užbaigiančios bylos procesÄ teismo nutarties priėmimo nebuvo teismui pateikti dėl atsakovės neatidumo ir nerÅ«pestingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-701/2017).

Apeliacinis teismas dėl Å¡ios bylos faktinių aplinkybių panaÅ¡umo neturi pagrindo spręsti kitaip. Nors atsakovas atskirajame skunde ir nurodo, kad iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos jis neturėjo objektyvių galimybių pateikti iÅ¡laidas patvirtinančių dokumentų, tačiau jokių aplinkybių Å¡iam savo teiginiui pagrįsti nenurodo, todėl tokie argumentai vertinti kaip deklaratyvÅ«s.Atsakovo East-West United Bank S.A. atskirojo skundo argumentai apie tai, kad dėl jo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų kalta yra ieÅ¡kovė bei argumentai, sietini su atstovavimo iÅ¡laidų dydžio pagrįstumu, bÅ«tų reikÅ¡mingi iÅ¡ esmės sprendžiant atsakovo praÅ¡ymÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Å iuo atveju nustačius, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovo praÅ¡ymÄ iÅ¡laidas priteisti, dėl Å¡ių argumentų nėra prasmės atskirai pasisakyti. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo papildoma nutartis taip pat paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme priteisimoIki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme pabaigos atsakovas East-West United Bank S.A. pateikė 2018 m. sausio 10 d. praÅ¡ymus priteisti atsakovui jo apeliacinės instancijos teisme patirtas iÅ¡laidas ir pridėjo patirtų iÅ¡laidų dydį patvirtinančius dokumentus.

Nurodė, jog civilinėje byloje Nr. 2-18-178/2018 jo patirtos iÅ¡laidos sudaro 6 207,50 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidų, sietinų su atsiliepimo į ieÅ¡kovės atskirÄ jį skundÄ parengimu, ir 1 716 Eur vertimo iÅ¡laidų, o civilinėje byloje Nr. 2-19-178/2018 jo patirtos iÅ¡laidos lygios 1 335 Eur už advokato pagalbÄ , sietinÄ su atsakovo atskirojo skundo parengimu. Netenkinus atsakovo atskirojo skundo, netenkintinas ir atsakovo praÅ¡ymas priteisti jo parengimo iÅ¡laidas. Kadangi ieÅ¡kovės atskirasis skundas Å¡ia nutartimi atmetamas, atsakovas turi teisę į jo dėl pateikto ieÅ¡kovės atskirojo skundo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (CPK 93 str. 1 d.).Atsakovas East-West United Bank S.A. 2018 m. sausio 10 d. praÅ¡yme nurodė patyręs 1 716 Eur vertimo iÅ¡laidų.

Kaip matyti iÅ¡ prie Å¡io praÅ¡ymo pridėtų dokumentų, praÅ¡omos priteisti vertimo iÅ¡laidos buvo įtrauktos į paties atsakovo atliktų darbų iÅ¡klotinę bei iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas. Tačiau kartu su Å¡iuo praÅ¡ymu nebuvo pateikta jokių duomenų, kurie detalizuotų, kokias konkrečias vertimo paslaugas atsakovo atstovas yra suteikęs pats arba sumokėjęs tretiesiems asmenims už jų suteiktas vertimo paslaugas (pvz., sÄ skaitos už vertimo paslaugas). Bylos duomenys patvirtina, kad apeliacinės instancijos teismui jokie procesinių dokumentų ar įrodymų vertimai nebuvo teikiami.

Nesant galimybės apeliacinės instancijos teismui įsitikinti tokio pobÅ«džio iÅ¡laidų pagrįstumu ir bÅ«tinumu, Å¡ios iÅ¡laidos atsakovui nepriteistinos. Bylos duomenys leidžia įsitikinti, kad atsakovui East-West United Bank S.A. civilinėje byloje Nr. 2-18-178/2018 suteiktos teisinės paslaugos apėmė atsiliepimo į ieÅ¡kovės atskirÄ jį skundÄ parengimÄ , paklausimų, renkant bylai reikalingus įrodymus, paruoÅ¡imÄ ir vėlesnį naujo įrodymo teikimÄ . Tačiau praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos žymiai virÅ¡ija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) rekomenduojamÄ priteistinÄ maksimalų užmokesčio dydį už tokio pobÅ«džio paslaugas: maksimali priteistina suma, atsižvelgiant į datÄ , kada už atitinkamas paslaugas buvo sumokėta, už atsakovo atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ parengimÄ sudarytų 327,04 Eur, dviejų paklausimų parengimÄ â€“ 16,36 Eur, 2017 m. rugpjūčio 31 d. praÅ¡ymo prijungti naujÄ Ä¯rodymÄ paruoÅ¡imÄ â€“ 83,87 Eur (Rekomendacijų 8.15, 8.17 ir 8.18 p.).

Tai sudaro pagrindÄ atsakovo praÅ¡omas priteisti iÅ¡laidas mažinti. Kita vertus, teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, turi atsižvelgti ir į tokius kriterijus kaip bylos sudėtingumas, teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumas, specialių žinių reikalingumas, ginčo sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, advokato darbo laiko sÄ naudos ir kitos svarbios aplinkybės (Rekomendacijų 2 p.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, jog Å¡aliai iÅ¡imtiniais atvejais gali bÅ«ti priteisiama didesnė suma nei įtvirtinta rekomendacijose, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panaÅ¡iais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009.

Teismų praktika. 2009, 32; 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2011; 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016). Apeliacinio teismo vertinimu, atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje keliamų tarptautinio teismingumo klausimų kiekį ir sudėtingumÄ , specialiųjų žinių poreikį, atsakovo pateikto atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ apimtį, yra pagrindas priteisti didesnes nei rekomenduojamos atsakovo patirtas teisinių paslaugų iÅ¡laidas, jas sumažinant iki teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus atitinkančios 2 000 Eur sumos.Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–338 straipsniais, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartį ir 2017 m. liepos 14 d. papildomÄ nutartį palikti nepakeistas.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bankrutavusios akcinės bendrovės banko „Snoras“ (įmonės kodas 112025973) bankroto administravimo iÅ¡laidoms skirtų lėšų atsakovui East-West United Bank S.A. (registracijos Nr. B-12049; buveinės adresas Villa Foch, 10 Boulevard Joseph II, L-1840 Liuksemburgas) 2 000 Eur (du tÅ«kstančius eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų atstovavimo iÅ¡laidų.             Teisėjas                          Alvydas PoÅ¡kus