2018-05-17 Nr. AB-9863-3-61-3-03087-2016-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-724-525/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03087-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija 29.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo asociacijos Trakų Vokės bendruomenės skundą atsakovui Kūno kultūros ir sporto departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas asociacija Trakų Vokės bendruomenė (toliau – ir pareiškėjas, Bendruomenė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Departamentas) 2016 m. birželio 7 d. raštą Nr. S-782; 2) panaikinti Departamento 2016 m. gegužės 5 d. (turėtų būti 2016 m. gegužės 6 d.) nuolatinės komisijos posėdžio protokolą Nr. NKP-18; 3) panaikinti Departamento generalinio direktoriaus 2016 m. gegužės 13 d. įsakymą Nr. TV-67; 4) įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo paraišką 2016 m. kūno kultūros ir sporto projektų finansavimo konkurse „Sportuojanti bendruomenė“.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad dalyvavo Departamento paskelbtame 2016 m. kūno kultūros ir sporto projektų finansavimo konkurse „Sportuojanti bendruomenė“, kuriame pateikė paraišką projektui „Sportuokime kartu“. Paraiška pateikta laiku bei remiantis konkurso nuostatais, patvirtintais 2015 m. gruodžio 23 d. Departamento direktoriaus įsakymu Nr. V-753. Atsakovas atmetė pareiškėjo paraišką bei neskyrė finansavimo nurodydamas, kad pareiškėjas neatitinka „bendruomeninės organizacijos statuso“ pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą. Paprašius pateikti papildomą informaciją dėl „bendruomeninės organizacijos statuso“ neatitikimo traktavimo, buvo gautas 2016 m. birželio 7 d. raštas Nr. S-782, su kuriuo pareiškėjas nesutinka, bei mano, kad paraiška buvo atmesta bei finansavimas neskirtas nepagrįstai.

3. Bendruomenės įstatai buvo parengti pagal pavyzdinę asociacijos įstatų formą, patvirtintą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. IR-142. Steigiant Bendruomenę internetu, šios pavyzdinės įstatų formos nebuvo galima keisti ar redaguoti ir tam nebuvo poreikio. Joks teisės aktas neapriboja asociacijai, pasinaudojusiai minėta pavyzdine įstatų forma, galimybės turėti bendruomeninės organizacijos statusą. Priešingai, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 13 dalis bendruomeninės organizacijos statusą sieja ne su formaliais įrašais juridinio asmens įstatuose, o su realia steigėjų gyvenamąja vieta bei asociacijos paskirtimi. Pareiškėjo pavadinimas pasako, kad šio juridinio asmens paskirtis būtent ir yra atstovauti savivaldybės gyvenamosios vietovės, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės dalies – Trakų Vokės bendruomenę. Įstatuose nurodytas platus veiklos tikslų sąrašas neapriboja teisės turėti bendruomeninės organizacijos statusą, kaip tai apibrėžia Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 13 dalis. Viešuosius interesus, susijusius su gyvenimu kaimynystėje, atitinka įstatų 4.4, 4.6. 4.10, 4.14, 4.15, 4.17 ir 4.25 punktai. Asociacijai, turinčiai bendruomeninės organizacijos statusą, nėra draudžiama vykdyti ir kitą veiklą, kuri netgi nebūtų tiesiogiai skirta įgyvendinti viešųjų interesų, susijusių su gyvenimu kaimynystėje. Visi pareiškėjo steigėjai ir nariai yra išimtinai fiziniai asmenys ir tik Trakų Vokės gyventojai. Atsakovas, nagrinėdamas paraišką, neprašė jokių duomenų apie Bendruomenės steigėjų ir narių gyvenamąją vietą, pateikti tokią informaciją nebuvo nurodyta ir konkurso reikalavimuose, neabejotina, kad nei vienas iš kitų konkurso dalyvių tokios informacijos atsakovui taip pat neteikė.

4. Pažymėjo, kad teisės aktai neriboja teisės į bendruomenines organizacijas vienytis skirtingų gyvenamųjų vietovių gyventojams, nėra draudžiama bendruomeninės organizacijos nariais tapti ir juridiniams asmenims, todėl atsakovo teiginys dėl neva netinkamos ar nenurodytos pareiškėjo narių gyvenamosios vietos, yra diskriminacinio pobūdžio, neteisėtas ir nepagrįstas. Pareiškėjo nuomone, Vyriausioji administracinių ginčų komisija (toliau – ir VAGK) nepagrįstai atmetė dalį pareiškėjo reikalavimų kaip nesukeliančių teisinių pasekmių. Skundžiamas atsakovo 2016 m. birželio 7 d. raštas yra nepagrįstas, prieštaraujantis teisės aktams, parengtas atsakant į paklausimą ir sukelia tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjui, t. y. nurodo nepagrįstas pareiškėjo paraiškos atmetimo priežastis. Atsakovo nuolatinės komisijos 2016 m. gegužės 5 d. posėdžio protokolas Nr. NKP-18, nors ir rekomendacinis, tačiau juo buvo ydingai įvertinta pareiškėjo paraiška, šiuo protokolu akivaizdžiai vadovavosi Departamento direktorius, todėl protokolas turėjo tiesioginės įtakos jo teisėms ir pareigoms. Departamento direktoriaus 2016 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. TV-67 buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo paraišką – todėl jis sukėlė pareiškėjui teisines pasekmes. Pareiškėjui neskirtas finansavimas buvo paskirstytas kitiems, todėl tai taip pat sukėlė jam teisines pasekmes, nes pripažinus, kad skundas yra pagrįstas, finansavimą atsakovui teks perskirstyti iš naujo. Pareiškėjas laiku ir tinkamai kreipėsi į atsakovą, atsižvelgiant į konkurso sąlygas, turėjo visas teises gauti numatytą finansavimą, tačiau dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir priimtų nepagrįstų sprendimų jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti. Atsižvelgiant į tai, nurodytus neteisėtus padarinius sukėlę atsakovo sprendimai turėtų būti panaikinti, atsakovas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti paraišką.

5. Atsakovas Departamentas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsiliepime nurodė, kad Departamento generalinis direktorius 2015 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-753 nusprendė organizuoti kūno kultūros ir sporto projektų finansavimo konkursą „Sportuojanti bendruomenė“. Šio įsakymo 3 punktu buvo patvirtintas Kūno kultūros ir sporto projektų finansavimo konkurso „Sportuojanti bendruomenė“ tvarkos aprašas (toliau – ir Konkurso tvarkos aprašas). Konkurso tvarkos aprašo 11 punkte nustatyta, kad paraiškas konkursui gali teikti tik teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotos bendruomeninės organizacijos, kurių steigimo dokumentuose nurodyta, kad jos plėtoja (vienokia ar kitokia forma) kūno kultūros ir sporto, sveikos gyvensenos, poilsio, turizmo bei rekreacinę veiklas ir kurios, paraiškos teikimo metais, iš Departamentui skirtų valstybės biudžeto asignavimų nėra gavę lėšų to paties pobūdžio veiklai.

Konkurso tvarkos aprašo 4 punkto trečiojoje pastraipoje numatyta, kad sąvokos „gyvenamosios vietovės bendruomenė“ ir „bendruomeninė organizacija“ suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme. Šio įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje bendruomeninė organizacija apibrėžiama kaip asociacija, kurios steigėjai ir nariai yra gyvenamosios vietovės bendruomenės (jos dalies arba kelių gyvenamųjų vietovių) gyventojai (jų atstovai) ir kurios paskirtis – per iniciatyvas įgyvendinti viešuosius interesus, susijusius su gyvenimu kaimynystėje.

Šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje įtvirtinta, kad gyvenamosios vietovės bendruomenė – savivaldybės gyvenamosios vietovės (jos dalies arba kelių gyvenamųjų vietovių) gyventojai, susieti bendrais gyvenimo kaimynystėje poreikiais ir interesais ir tenkindami šiuos poreikius ir interesus veikiantys įvairiomis tiesioginio dalyvavimo formomis (susirinkimas, viešas svarstymas, apklausa, veikla per savo atstovus, bendruomeninės organizacijos ir kt.). Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas aiškiai įtvirtina tiek tai, kas gali būti bendruomeninės organizacijos nariais – tik gyvenamosios vietovės bendruomenės gyventojai, t. y., fiziniai asmenys, tiek ir bendruomeninės organizacijos paskirtį – viešųjų interesų, susijusių su gyvenimu kaimynystėje, tenkinimas.

Todėl pareiškėjo skunde dėstomi teiginiai, jog bendruomeninės organizacijos nariais gali būti ir juridiniai asmenys, yra nepagrįsti. Iš pareiškėjo įstatuose aprašomos veiklos negalima daryti išvados, kad šios asociacijos paskirtis yra per iniciatyvas įgyvendinti viešuosius interesus, susijusius su gyvenimu kaimynystėje, t. y. pareiškėjas neatitinka bendruomeninės organizacijos paskirties. Įstatuose aprašoma veikla yra labai plati (pvz., nuo autorių teisių, būsto plėtros, gretutinių teisių, nacionalinio saugumo ir gynybos iki nusikalstamumo prevencijos, teisėtvarkos, vartotojų teisių, žmogaus ir pilietinių teisių apsaugos) ir konkrečiai nėra siejama su gyvenimu kaimynystėje.

Tik vienu iš 26 asociacijos tikslų yra išskiriamas vietos bendruomenių vystymas, tačiau išsamiau nėra aptartos šio tikslo vystymo formos ar priemonės, orientuotos į viešųjų interesų, susijusių su gyvenimu kaimynystėje, įgyvendinimą. Pareiškėjo nariu gali būti ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys (įstatų 5 punktas), nors Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje imperatyviai įtvirtinta, kad bendruomeninės organizacijos steigėjais ir nariais gali būti tik gyventojai. Įstatuose pareiškėjo nariams – fiziniams asmenims, nėra keliamas reikalavimas būti konkrečios gyvenamosios vietovės bendruomenės gyventoju, t. y., vadovaujantis įstatų 5 punktu, pareiškėjo nariu gali būti bet kuris fizinis asmuo – nebūtinai Trakų Vokės gyventojas.

Todėl Departamentas priėmė tinkamą sprendimą, jog pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme įtvirtintos bendruomeninės organizacijos statuso.

7. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad apie tai, ar pareiškėjas turi bendruomeninės organizacijos statusą, Departamentas galėjo spręsti iš pareiškėjo pavadinimo. Juridinio asmens statusą apsprendžia ne jo pavadinimas, o įstatuose apibrėžta paskirtis ir šiam juridiniam asmeniui numatoma veikla, o pareiškėjo veikla tiesiogiai nėra siejama su viešųjų interesų, susijusių su gyvenimu kaimynystėje, tenkinimu, veiklos yra bendro pobūdžio. Šias veiklas vykdo ir daugelis kitų subjektų, kurių teisinė forma asociacija, pvz., sporto šakų federacijos ir kt. Įvertinus pareiškėjo įstatus ir juose aprašomą veiklą, Departamentas negalėjo padaryti kitokios išvados, nes pareiškėjo veikla niekuo nesiskiria nuo kitų panašaus pobūdžio veiklas vykdančių organizacijų ir nėra numatyta, kad ji būtų apribota konkrečios gyvenamosios vietovės teritorija. Tai, kad steigimo dokumentus Juridinių asmenų registrui pareiškėjo steigėjai pateikė elektroniniu būdu, užpildydami Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. IR-142 patvirtintą pavyzdinę asociacijos įstatų formą, netrukdė asociacijos steigėjams laisvai apsispręsti, kokie turėtų būti steigiamos asociacijos tikslai (nurodant veiklos sritis ir rūšis), pasirinkti statusą. Dalis organizacijų, kurioms galimai kilo abejonių dėl jų atitikties bendruomeninės organizacijos statusui, Departamentui savo narių sąrašus pateikė pačios kartu su konkursui teikiamais dokumentais, į keletą Departamentas kreipėsi savo iniciatyva, siekdamas įsitikinti, ar šių organizacijų narių tarpe nėra juridinių asmenų ar fizinių asmenų, kurie būtų nesusiję su ta gyvenamąja vietove, kurioje organizacija veikia. Tačiau šiais atvejais organizacijų veikla bei paskirtis visiškai nekėlė abejonių dėl atitikties bendruomeninės organizacijos statusui. Atsakovas mano, kad Departamento 2016 m. birželio 7 d. raštu Nr. S-782 nebuvo priimtas joks sprendimas, o pareiškėjo prašymu pateikti išsamesni paaiškinimai, kodėl nebuvo skirta lėšų pareiškėjo pateiktam projektui įgyvendinti.

8. Dėl Departamento nuolatinės komisijos, teikusios Departamento generaliniam direktoriui rekomendacinius siūlymus dėl konkursui pateiktų projektų finansavimo (nefinansavimo), 2016 m. gegužės 6 d. protokolo Nr. NKP-18 ir Departamento generalinio direktoriaus 2016 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. TV-67 santykio su pareiškėjo interesais Departamentas iš esmės sutinka su VAGK 2016 m. birželio 22 d. sprendime Nr. 3R-244(AG-183/02-2016) išdėstytais motyvais.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundo dalį. Panaikino Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2016 m. birželio 22 d. sprendimo Nr. 3R-244(AG-183/02-2016) dalį, kuria atmesti pareiškėjo asociacijos Trakų Vokės bendruomenė skundo reikalavimai panaikinti Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2016 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. TV-67 dalį, kuria pareiškėjo asociacijos Trakų Vokės bendruomenė projektui „Sportuokime kartu“ nebuvo skirtas finansavimas, ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo paraišką Kūno kultūros ir sporto projektų finansavimo konkursui „Sportuojanti bendruomenė“. Panaikino atsakovo 2016 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. TV-67 dalį, kuria pareiškėjo asociacijos Trakų Vokės bendruomenė projektui „Sportuokime kartu“ nebuvo skirtas finansavimas ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo paraišką Kūno kultūros ir sporto projektų finansavimo konkursui „Sportuojanti bendruomenė“. Administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo reikalavimų panaikinti 2016 m. birželio 7 d. Departamento raštą Nr. S-782 ir Departamento nuolatinės komisijos 2016 m. gegužės 6 d. posėdžio protokolą Nr. NKP-18 nutraukė. Kitą skundo dalį atmetė.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2016 m. kovo 1 d. Departamentui padavė paraišką finansuoti projektą „Sportuokime kartu“ pagal kūno kultūros ir sporto projektų finansavimo konkursą „Sportuojanti bendruomenė“. Departamento nuolatinė komisija 2016 m. gegužės 6 d. posėdyje svarstė paraiškas, pateiktas konkursui, bei nutarė, kad 27 pareiškėjai (tarp jų pareiškėjas šioje byloje) pripažintini neatitinkančiais bendruomeninės organizacijos statuso, todėl pateikė Departamento generaliniam direktoriui pasiūlymą neskirti lėšų šių pareiškėjų projektams finansuoti (komisijos 2016 m. gegužės 6 d. posėdžio protokolas Nr. NKP-18). Tame pačiame komisijos posėdyje pateikti pasiūlymai dėl konkrečių sumų paskyrimo kitiems konkurse dalyvaujantiems projektams. Departamento generalinis direktorius 2016 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. TV-67, atsižvelgdamas į komisijos siūlymus (2016 m. gegužės 6 d. protokolą Nr. NKP-18), skyrė atitinkamiems pareiškėjams lėšas projektų pagal konkursą „Sportuojanti bendruomenė“ įgyvendinimui. Pareiškėjo projektui lėšos šiuo įsakymu nebuvo skirtos.

11. Pareiškėjas 2016 m. gegužės 23 d. prašymu kreipėsi į Departamentą, prašydamas pateikti papildomą informaciją, susijusią su pareiškėjo paraiškos vertinimu ir nurodyti motyvus, kodėl buvo pripažintas neatitinkančiu bendruomeninės organizacijos statuso. Departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas 2016 m. birželio 7 d. raštu Nr. S-782 „Dėl papildomos informacijos“ pateikė argumentus, kodėl asociacija Trakų Vokės bendruomenė nelaikytina atitinkančia Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme įtvirtinto bendruomeninės organizacijos statuso.

12. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su sprendimu neskirti lėšų jo pateiktam projektui, prašydamas panaikinti 2016 m. birželio 7 d. Departamento raštą Nr. S-782; 2016 m. gegužės 5 d. Departamento nuolatinės komisijos posėdžio protokolą Nr. NKP-18; 2016 m. gegužės 13 d. Departamento generalinio direktoriaus įsakymą Nr. TV-67 ir įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo paraišką. Pareiškėjo keliamą administracinį ginčą ne teismo tvarka išnagrinėjo VAGK, kuri 2016 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. 3R-244(AG-183/02-2016) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Iš pareiškėjo skundo teismui turinio matyti, kad pareiškėjas su šiuo VAGK sprendimu taip pat nesutinka.

13. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundžiamų dokumentų turinį, nurodė, kad ne visi jie gali būti apskundimo administraciniame teisme objektu. Departamento komisijos sprendimai, priimti išnagrinėjus pateiktus projektus, yra rekomendacinio, tarpinio pobūdžio, jie skirti tam, kad projektai būtų tinkamai išnagrinėjami ir įvertinami, kad būtų sudaromos prielaidos Departamento generaliniam direktoriui priimti pagrįstą ir teisėtą galutinį sprendimą dėl valstybės biudžeto lėšų skyrimo (neskyrimo) projektams (Valstybės biudžeto lėšų skyrimo naudojimo ir atsiskaitymo už panaudotas lėšas tvarkos aprašo 8, 11-12 punktai).

Galutinį sprendimą, sukeliantį teisines pasekmes, dėl finansavimo skyrimo (neskyrimo) priima Departamento generalinis direktorius (Valstybės biudžeto lėšų skyrimo naudojimo ir atsiskaitymo už panaudotas lėšas tvarkos aprašo 12 punktas). Aptariamu atveju Departamento generalinis direktorius, atsižvelgdamas į komisijos siūlymus (2016 m. gegužės 6 d. protokolą Nr. NKP-18), priėmė sprendimą (2016 m. gegužės 13 d. įsakymą Nr. TV-67) skirti atitinkamiems pareiškėjams lėšas projektams pagal konkursą „Sportuojanti bendruomenė“ finansuoti, t. y. išsprendė visų konkursui pateiktų projektų finansavimo klausimą, tarp jų – ir pareiškėjo pateikto projekto finansavimo klausimą (neskyrė lėšų šiam projektui).

Taigi Departamento nuolatinės komisijos 2016 m. gegužės 6 d. posėdžio sprendimas (išreikštas protokole Nr. NKP-18) kaip rekomendacinio, tarpinio pobūdžio, tiesioginių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukėlė, todėl jis negali būti laikomas skundžiamu teismui aktu. Pareiškėjui tiesiogines teisines pasekmes sukėlė Departamento generalinio direktoriaus 2016 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. TV-67 dalis, kuria pareiškėjo projektui nebuvo skirtas finansavimas. Kadangi pastarasis įsakymas priimtas atsižvelgiant į Departamento nuolatinės komisijos 2016 m. gegužės 6 d. posėdžio sprendimą, teismas vertino, kad sprendimo neskirti pareiškėjo projektui finansavimo motyvai (pagrindimas) išdėstyti būtent nuolatinės komisijos posėdžio sprendime, t. y.

šis sprendimas laikytinas sudėtine galutinio sprendimo dalimi. Departamento generalinio direktoriaus pavaduotojo 2016 m. birželio 7 d. raštas Nr. S-782 „Dėl papildomos informacijos“ taip pat nelaikytinas aktu, kuris gali būti skundžiamas administraciniam teismui, kadangi šiame rašte nėra išreikšta įgalioto priimti sprendimą subjekto valia (valdingo pobūdžio nurodymas ar patvarkymas), o tik pateikiama nuomonė (teisiniai argumentai) dėl to, kad pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme įtvirtinto bendruomeninės organizacijos statuso.

Taigi šis raštas yra aiškinamojo, informacinio pobūdžio, todėl negali būti laikomas sukeliančiu teisines pasekmes pareiškėjui. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, bylos dalį dėl reikalavimų panaikinti 2016 m. birželio 7 d. Departamento raštą Nr. S-782 ir 2016 m. gegužės 5 d. Departamento nuolatinės komisijos posėdžio protokolą Nr. NKP-18 nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 punktas).

Teismas nagrinėjo Departamento generalinio direktoriaus 2016 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. TV-67 dalies, kuria pareiškėjo projektui nebuvo skirtas finansavimas, pagrįstumą ir teisėtumą.

14. Teismas nurodė, kad Departamento generalinio direktoriaus 2016 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. TV-67 dalis, kuria pareiškėjo projektui nebuvo skirtas finansavimas, priimta atsižvelgiant į Departamento nuolatinės komisijos 2016 m. gegužės 6 d. posėdžio sprendimą, kuriuo pripažinta, kad pareiškėjas neatitinka bendruomeninės organizacijos statuso vadovaujantis sąvokų „gyvenamosios vietovės bendruomenė“ ir „bendruomeninė organizacija“ apibrėžimais, pateiktais Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme. Teismas, įvertinęs minėtame įstatyme nurodytas sąvokas, sprendė, kad gyvenamosios vietovės bendruomenė – gyventojai, susieti bendrais gyvenimo kaimynystėje poreikiais ir interesais.

Tokie gyventojai, tenkindami bendrus gyvenimo kaimynystėje poreikius ir interesus, gali veikti viena iš formų – būdami viešojo juridinio asmens, t. y. asociacijos, kurios paskirtis per iniciatyvas įgyvendinti viešuosius interesus, susijusius su gyvenimu kaimynystėje, steigėjais ir (ar) nariais. Iš Konkurso tvarkos nuostatų matyti, kad finansavimas gyvenamosios vietovės bendruomenėms projektams pagal konkursą „Sportuojanti bendruomenė“ įgyvendinti gali būti skiriamas gyvenamosios vietovės bendruomenėms veikiant viena iš veiklos formų, t. y. per bendruomenines organizacijas.

Teismo vertinimu, tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama, kad finansavimas būtų skirtas ir pasiektų tikrąjį jų gavėją, t. y. konkrečios gyvenamosios vietovės gyventojus. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatos nereikalauja, kad gyvenamosios vietovės gyventojai, veikiantys per asociaciją, kaip nors formalizuotų asociacijos kaip bendruomeninės organizacijos statusą (pvz., kad toks statusas būtų įregistruotas juridinių asmenų registre, kad toks statusas būtų įtvirtintas steigimo dokumentuose ar pan.). Tam, kad konkreti asociacija būtų pripažinta bendruomenine organizacija, svarbu, kad ji faktiškai, o ne formaliai (pvz., pagal steigimo dokumentus), atitiktų požymius, būdingus bendruomeninei organizacijai.

Finansavimo pagal konkursą „Sportuojanti bendruomenė“ prasme, svarbu, kad asociacija būtų tokia, kuri užtikrintų, jog būtų pasiektas projektų finansavimo tikslas (sudaryti sąlygas gyvenamųjų vietovių bendruomenėms tapti fiziškai aktyvesnėms, sveikesnėms) ir uždaviniai (suteikti daugiau galimybių bendruomenių gyventojams fiziškai aktyviai leisti laisvalaikį, per sportą mažinti socialinės atskirties apraiškas bendruomenėse, stiprinti gyventojų bendruomeniškumą, skatinti savivaldybių institucijų ir bendruomeninių organizacijų tarpusavio bendradarbiavimą, kt.).

15. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nurodė, kad atsakovas, darydamas išvadą, jog pareiškėjas negali būti paramos gavėju, nes neatitinka bendruomeninės organizacijos statuso, tik formaliai vertino pareiškėjo įstatus, tačiau nevertino faktinės pareiškėjo veiklos atitikties bendruomeninės organizacijos statusui, ir nepagrindė, kad lėšų paskyrimas pareiškėjo pateiktam projektui neleistų pasiekti finansavimo tikslų bei uždavinių. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas vienija net 29 konkrečios gyvenamosios vietovės gyventojus, šie gyventojai įgyvendina viešuosius interesus, susijusius su gyvenimu kaimynystėje, būtent per pareiškėją kaip juos vienijančią organizaciją (pvz., pareiškėjo veiklos ataskaita už 2015 m.), pareiškėjas nėra įsteigtas finansavimo gavimo iš atsakovo tikslu, bet, priešingai, nuolat vykdo iniciatyvas ir organizuoja renginius, susijusius su gyventojų bendruomeniškumo ugdymu, vienas iš pareiškėjo įstatuose numatytų tikslų yra vietos bendruomenių vystymas.

Kaip matyti iš pareiškėjo konkursui pateikto projekto veiklų aprašymo, numatyta šias veiklas vykdyti būtent Trakų Vokės gyvenamojoje vietovėje, taigi šių veiklų vykdymas būtų prieinamas būtent Trakų Vokės gyvenamosios vietovės bendruomenei. Departamento nuolatinė komisija, nustačiusi, kad projekto tinkamam nagrinėjimui trūksta atitinkamų duomenų, turėjo įgaliojimus, kaip tai numatyta Valstybės biudžeto lėšų skyrimo naudojimo ir atsiskaitymo už panaudotas lėšas tvarkos aprašo 11 punkte, pranešti pareiškėjui apie būtinybę pateikti trūkstamus dokumentus ar informaciją, tačiau to nepadarė ir rekomendacinį sprendimą priėmė vadovaudamasi formaliu pareiškėjo pateiktų dokumentų įvertinimu.

Teismas konstatavo, kad atsakovas neteisingai išaiškino ir pritaikė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 12, 13 dalis, Konkurso tvarkos aprašo nuostatas bei netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo paraišką, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą neskirti pareiškėjui finansavimo projekto įgyvendinimui, todėl Departamento generalinio direktoriaus 2016 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. TV-67 dalį, kuria pareiškėjo projektui nebuvo skirtas finansavimas, panaikino ir įpareigojo Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo paraišką.

Pagrindo panaikinti Departamento generalinio direktoriaus 2016 m. gegužės 13 d. įsakymą Nr. TV-67 visa apimtimi nėra, nes pareiškėjo teises pažeidžia tik ta įsakymo dalis, kuria pareiškėjo projektui nebuvo skirtas finansavimas, tuo tarpu pareiškėjas nenurodo jokių argumentų, sudarančių pagrindą spręsti, kad finansavimas kitiems projektams buvo paskirtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

16. Pareiškėjo keliamą administracinį ginčą ne teismo tvarka išnagrinėjo VAGK, kuri 2016 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. 3R-244(AG-183/02-2016) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Iš pareiškėjo skundo teismui turinio matyti, kad pareiškėjas su šiuo VAGK sprendimu nesutinka. ABTĮ 80 straipsnio 2 dalis nustato, kad administracinis teismas nėra saistomas pareikšto reikalavimo formuluotės. Remiantis šia nuostata, teismas vertino ir VAGK sprendimo teisėtumą. Kadangi VAGK sprendime rėmėsi analogišku, kaip ir atsakovas, netinkamu Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 12, 13 dalių, Konkurso tvarkos aprašo nuostatų aiškinimu, todėl nepagrįstai sprendė, jog Departamentas tinkamai įvertino pareiškėjo paraišką. Teismas VAGK sprendimo dalį, kuria atmesti pareiškėjo skundo reikalavimai panaikinti Departamento generalinio direktoriaus 2016 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. TV-67 dalį, kuria pareiškėjo projektui nebuvo skirtas finansavimas, ir įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo paraišką, panaikino.

III. 17. Atsakovas Departamentas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas buvo tenkintas, panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti.

18. Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 2 straipsnio 12 ir 13 dalyse, netinkamai interpretavo Departamento generalinio direktoriaus 2015 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-753 patvirtinto Kūno kultūros ir sporto projektų finansavimo konkurso „Sportuojanti bendruomenė“ tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatas, nevertino nagrinėjamos situacijos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.47 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies bei 12 straipsnio 2 dalies 4 punkto kontekste.

19. Pažymi, kad konkursas buvo orientuotas būtent į bendruomenines organizacijas, siekiant, kad Departamento konkursui skirtos valstybės biudžeto lėšos tiesiogiai pasiektų atskirų teritorijų gyventojus, nes šios nevyriausybinės organizacijos yra arčiausiai gyventojų. Skiriant lėšas įvairioms kitoms asociacijoms – sporto šakų federacijoms, sporto klubams ir pan., šios lėšos panaudojamos didelio meistriškumo sportininkų rengimui, šių organizacijų narių (kurie dažnu atveju ir šiaip nuolat mėgėjiškai sportuoja, todėl jų papildomai skatinti įsitraukti į fizinę veiklą nėra poreikio) fiziniam aktyvumui ir pan., todėl neretai pačių gyventojų, kurie nėra šių organizacijų nariais, ir nepasiekia.

Konkursu buvo siekiama, kad bendruomeninių organizacijų pagalba būtent eiliniai atskirų gyvenamųjų vietovių gyventojai būtų įtraukiami į fiziškai aktyvias veiklas, o kartu būtų skatinamas jų pilietiškumas ir bendruomeniškumas. Daugumoje atvejų iki konkurso įvykdymo šios organizacijos apskritai nebuvo gavusios finansavimo tokio pobūdžio veikloms. Todėl Departamentui buvo itin svarbu, kad konkursui paraišką pateikusios organizacijos statusas nekeltų net menkiausių abejonių dėl jos priskyrimo bendruomeninės organizacijos kategorijai ir į konkursui skirtas lėšas negalėtų pretenduoti kitos kūno kultūros ir sporto srityje veikiančios nevyriausybinės organizacijos, kurių veiklą departamentas finansuoja įgyvendindamas kitas savo strateginio veiklos plano programų priemones.

Priešingu atveju vykdomas konkursas netektų prasmės. Teismas sprendime, aptardamas departamento patvirtintas konkurso sąlygas, taip pat pažymėjo, kad „<...> tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama, kad finansavimas būtų skirtas ir pasiektų tikrąjį jų gavėją, t. y., konkrečios gyvenamosios vietovės gyventojus“. Taigi Departamentas sąlygą, jog konkurse gali dalyvauti tik bendruomeninės organizacijos, būtent ir nustatė kaip garantą, kad skirtas finansavimas pasiektų tikrąjį jų gavėją. Todėl taip preciziškai ir buvo vertinamas pareiškėjų statusas.

Būtent atsižvelgdamas į tai, Departamentas ir neskyrė valstybės biudžeto lėšų pareiškėjos projekto įgyvendinimui, nes pareiškėjo pateikta informacija leido daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėja nesiskiria nuo kitų, bendro pobūdžio veiklą vykdančių asociacijų, ir neatitinka bendruomeninės organizacijos statuso, taip, kaip jis suprantamas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo prasme.

20. Iš pareiškėjo įstatuose aprašomos veiklos, negalima daryti išvados, kad šios asociacijos paskirtis yra per iniciatyvas įgyvendinti viešuosius interesus, susijusius su gyvenimu kaimynystėje, t. y. pareiškėjas neatitinka bendruomeninės organizacijos paskirties. Įstatuose aprašoma veikla yra labai plati ir konkrečiai nėra siejama su gyvenimu kaimynystėje. Tik vienu iš 26 pareiškėjos tikslų yra išskiriamas vietos bendruomenių vystymas, tačiau išsamiau nėra aptartos šio tikslo vystymo formos ar priemonės, orientuotos į viešųjų interesų, susijusių su gyvenimu kaimynystėje, įgyvendinimą. Be to, pažymi, kad pareiškėjo nariu gali būti ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys (pareiškėjos įstatų 5 punktas), nors Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje imperatyviai įtvirtinta, kad bendruomeninės organizacijos steigėjais ir nariais gali būti tik gyventojai. Įstatuose pareiškėjo nariams – fiziniams asmenims, nėra keliamas reikalavimas būti konkrečios gyvenamosios vietovės bendruomenės gyventoju, t. y., pareiškėjo nariu gali būti bet kuris fizinis asmuo – nebūtinai Trakų Vokės gyventojas. Taigi Departamentas priėmė tinkamą sprendimą, jog pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme įtvirtintos bendruomeninės organizacijos statuso.

21. Pažymi, kad juridinio asmens statusą apsprendžia ne jo pavadinimas, o įstatuose apibrėžta paskirtis ir šiam juridiniam asmeniui numatoma veikla. Pareiškėjo įstatuose nei jo paskirtis, nei veikla tiesiogiai nėra siejama su viešųjų interesų, susijusių su gyvenimu kaimynystėje, tenkinimu. Pareiškėjo skunde išvardintos veiklos yra itin bendro pobūdžio, tokias veiklas vykdo ir daugelis kitų subjektų, kurių teisinė forma – asociacija, pvz., sporto šakų federacijos, sporto klubai, švietimo teikėjai, atskirų socialinių grupių narius (pvz., kitų tautybių, buvusius kalinius, narkotines medžiagas vartojusius ar nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusius asmenis, tam tikros sporto šakos mėgėjus ir pan.) vienijančios organizacijos ir pan., tačiau tai nereiškia, kad jų statusas yra bendruomeninė organizacija, nes pagrindiniai jų tikslai yra ne asmenų interesų, vienijamų teritorijos pagrindu, tenkinimas, o kiti, nesiejami su konkrečia gyvenamąja vietove ar jos bendruomene pvz., kūno kultūros ir sporto plėtra, švietimas, tautinių mažumų integracija ir kt. Įvertinus įstatus ir jose aprašomą pareiškėjo veiklą, Departamentas negalėjo prieiti kitokios išvados, nes pareiškėjos veikla niekuo nesiskiria nuo kitų panašaus pobūdžio veiklas vykdančių organizacijų ir nėra numatyta, kad ji būtų apribota konkrečios gyvenamosios vietovės teritorija.

22. Teismas, sprendime aiškindamas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatas, apibrėžiančias bendruomenines organizacijas, nurodė, jog Vietos savivaldos įstatymo nuostatos nereikalauja, kad gyvenamosios vietovės gyventojai, veikiantys per asociaciją, kaip nors formalizuotų asociacijos kaip bendruomeninės organizacijos statusą (pvz., kad toks statusas būtų įregistruotas juridinių asmenų registre, kad toks statusas būtų įtvirtintas steigimo dokumentuose ar pan.). Tam, kad konkreti asociacija būtų pripažinta bendruomenine organizacija, svarbu, kad ji faktiškai, o ne formaliai (pvz., pagal steigimo dokumentus), atitiktų požymius, būdingus bendruomeninei organizacijai. Tokią teismo poziciją vertina kaip itin keistą, nes juridinio asmens statusą parodo jo teisių ir pareigų visuma, teisinė padėtis, o tai būtent ir įtvirtinama juridinio asmens steigimo dokumentuose. Vadovaujantis teismo pozicija, bendruomenine organizacija galėtų būti laikoma ir asociacija, kurios įstatuose nėra įtvirtinta jokių veiklos rūšių, susijusių su viešųjų interesų, susijusių su gyvenimu kaimynystėje, tenkinimu. Teismo vertinimu, svarbu, kad ši organizacija būtų faktiškai, o ne formaliai (pagal įstatus) vykdžiusi veiklą, susijusią su minėtų interesų tenkinimu. Departamento nuomone, toks bendruomeninės organizacijos sąvokos aiškinimas yra ydingas ir prieštaraujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.74 straipsnio 2 daliai, pagal kurią, viešieji juridiniai asmenys turi specialųjį teisnumą, t. y. jie gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja jų steigimo dokumentams ir veiklos tikslams.

23. Sprendime teismas konstatavo, kad finansavimo pagal konkursą „Sportuojanti bendruomenė“ prasme, svarbu, kad asociacija būtų tokia, kuri užtikrintų, kad būtų pasiektas projektų finansavimo tikslas <...> ir uždaviniai <...>. Atkreipia dėmesį į tai, kad departamentas neveltui konkurso apraše (11 p.) nustatė, jog paraiškas konkursui gali teikti tik teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotos bendruomeninės organizacijos. Departamentui buvo svarbu ne tik tai, kad gyvenamųjų vietovių gyventojai taptų fiziškai aktyvesniais, bet nemažiau svarbu buvo ir tai, kad šis tikslas būtų pasiektas bendruomeninių organizacijų statusą turinčių subjektų pagalba, tokiu būdu skatinant gyventojų bendruomeniškumą, aktyvumą, pilietiškumą.

24. Teismo vertinimu, bendruomeninės organizacijos statusą iš esmės galėtų atitikti dauguma asociacijų, taip pat ir sporto šakų federacijos bei sporto klubai, nes visos jos vienokiu ar kitokiu būdu tenkina dalies tam tikros teritorijos gyventojų interesus. Pvz., sporto šakų federacijos, įvairios sąjungos, bendruomenės ir kt. taip pat organizuoja įvairias vaikų ar senjorų vasaros stovyklas, varžybas, sporto šventes, vykdo masinius sporto renginius, moko tam tikros gyvenamosios teritorijos moksleivius plaukti ir pan., tačiau, departamento nuomone, jos nelaikytinos bendruomenine organizacija Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo prasme, nes šios organizacijos įsteigtos ne viešųjų interesų, susijusių su gyvenimu kaimynystėje, o kitų interesų (sporto plėtojimo, profesinių, tautinių mažumų integracijos, vaikų ugdymo, juridinių asmenų atstovavimo ir pan.) tenkinimo tikslais. Tai, kad šios organizacijos, be kita ko, vykdo ir įvairias veiklas, susijusias su tam tikros gyventojų grupės interesų tenkinimu, neleidžia jų priskirti bendruomeninių organizacijų kategorijai, nes iš esmės skiriasi šių organizacijų paskirtis - vienoms viešųjų interesų, susijusių su gyvenimu kaimynystėje, tenkinimas yra pagrindinis tikslas, o kitoms - tik priemonė tikslui pasiekti. Būtent pastarajai kategorijai Departamentas priskyrė ir pareiškėją, įvertinęs jo įstatus. Todėl teismo argumentai, kuriais bandoma paneigti šią Departamento poziciją, yra nepagrįsti.

25. Akcentuoja, kad Departamentas, kaip vieną iš argumentų, dėl kurių pareiškėjas negalėtų būti laikomas bendruomenine organizacija, išskyrė tai, kad pareiškėjo įstatuose numatyta, jog jos nariais gali būti ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme yra aiškiai įtvirtinta, kad bendruomeninės organizacijos nariais gali būti tik gyvenamosios vietovės bendruomenės gyventojai, t. y. fiziniai asmenys. Teismas pažymėjo, kad iš teismui pateiktų dokumentų matyti, jog pareiškėjas vienija net 29 konkrečios gyvenamosios vietovės gyventojus, taigi teismas vėl rėmėsi ne pareiškėjo įstatais, o faktiniu jo narių sąrašu, kurio Departamentui pareiškėjas nebuvo pateikęs. Teismo vertinimas dėl bendruomeninės organizacijos statuso yra pernelyg plati, nepagrįsta ir neteisėta.

Sutikus su teismo sprendime išdėstytais argumentais, iš esmės kiekviena asociacija galėtų pretenduoti (tuomet, kada jai tai būtų paranku) į bendruomeninės organizacijos statusą. Departamento nuomone, juridinių asmenų įstatų nuostatos neturi kelti abejonių, kad atitinkamas juridinis asmuo galėtų būti laikomas bendruomenine organizacija. Vertinant pareiškėjo įstatus, negalima padaryti vienareikšmiškos išvados, kad tikslas – bendruomenių vystymas – apima veiklas, susijusias su tam tikros gyvenamosios vietovės gyventojų viešųjų interesų, susijusių su gyvenimu kaimynystėje, įgyvendinimu, nes lygiai taip pat šis tikslas gali apimti ir veiklą, susijusią su pačių bendruomeninių organizacijų, kaip juridinių asmenų, interesų tenkinimu.

Tiek Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (2.47 straipsnio 2 dalis), tiek ir Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas (12 straipsnio 2 dalies 4 punktas) imperatyviai nustato, jog asociacijos veiklos tikslai turi būti apibūdinti aiškiai ir išsamiai, nurodant veiklos sritį bei rūšį. Tuo tarpu pareiškėjo atveju to padaryta nebuvo. Be kita ko, pagal pareiškėjo įstatuose pateikiamą informaciją, šis tikslas nėra niekaip išskirtas kitų tikslų atžvilgiu, kaip pagrindinis. Teismas šių faktų nevertino, o pareiškėją bendruomeninės organizacijos kategorijai priskyrė, atsižvelgdamas į pareiškėjo veiklos ataskaitą už 2015 metus (Departamentui šis dokumentas taip pat nebuvo pateiktas).

Tačiau, Departamento nuomone, negali juridinio asmens statusas priklausyti tik nuo paties juridinio asmens valios, o turi būti nustatytas iš anksto šio juridinio asmens dalyvių, aiškiai įtvirtinant juridinio asmens statusą jo įstatuose. Realiai juridinio asmens vykdoma veikla turi derėti su steigimo dokumentais. Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad asociacijos veikla grindžiama būtent jos įstatais. Teismo sprendimo pagrindimas šiai įstatymo nuostatai prieštarauja. Be to, veiklos ataskaitų reikalavimas iš pareiškėjų Departamentui būtų sukėlęs ir pernelyg didelę administracinę naštą, nes paraiškų konkursui buvo pateikta beveik 250.

26. Sprendžiant klausimą dėl juridinio asmens statuso, negalima vertinti tik faktiškai jo vykdomos veiklos, visų pirma reikia vertinti būtent juridinio asmens steigimo dokumentus ir tik kilus klausimų ar nepakankant steigimo dokumentuose pateikiamos informacijos, kaip papildomus duomenis galima įvertinti ir faktiškai vykdomą juridinio asmens veiklą. Pareiškėjo konkursui pateiktą paraišką vertinusiai komisijai tokių klausimų nekilo, t. y., įvertinus konkursui pateiktus dokumentus, nekilo jokių abejonių, jog pareiškėjas bendruomeninės organizacijos statuso (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo prasme) neatitinka, todėl ir poreikio kreiptis į pareiškėją dėl papildomos informacijos pateikimo nebuvo. Taigi teismo argumentas, kad komisija, nustačiusi, jog projekto tinkamam nagrinėjimui trūksta atitinkamų duomenų, turėjo įgaliojimus pranešti pareiškėjui apie būtinybę pateikti trūkstamus dokumentus ar informaciją, tačiau to nepadarė, laikytinas visiškai nepagrįstu, nes komisijai tokios būtinybės ir nekilo.

27. Teismas netinkamai argumentuoja sprendimą dėl VAGK 2016 m. birželio 22 d. sprendimo Nr. 3R- 244(AG-183/02-2016) dalies panaikinimo. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatas, apibrėžiančias bendruomeninių organizacijų statusą, tiek VAGK, tiek ir departamentas, aiškino analogiškai, kaip ir teismas. Skirtumas yra tik tame, kad teismas, priskirdamas pareiškėją bendruomeninės organizacijos kategorijai, rėmėsi dar ir papildomais dokumentais, kurie Departamentui net nebuvo pateikti. Taigi šiuo atveju teismas pats sau prieštarauja, nes ankstesnėse sprendimo dalyse neišreikšta jokių priekaištų Departamento pasirinktam Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatų aiškinimui (kuris yra analogiškas VAGK aiškinimui), o pretenzija keliama tik dėl to, kad buvo apsiribota formaliu teisės aktų nuostatų aiškinimu, nevertinant faktiškai vykdomos pareiškėjos veiklos.

28. Pažymi, kad teismas sprendime, be kita ko, panaikino Departamento generalinio direktoriaus 2016 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. TV-67 dalį, kuria pareiškėjo projektui „Sportuokime kartu“ nebuvo skirtas finansavimas ir įpareigojo Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo paraišką projektų finansavimo konkursui „Sportuojanti bendruomenė“. Valstybės biudžeto lėšos, kurios buvo skirtos projektų finansavimo konkursui „Sportuojanti bendruomenė“ įgyvendinti, buvo išdalintos tų organizacijų, kurios buvo pripažintos tinkamais pareiškėjais, projektų vykdymui. Tuo atveju, jeigu būtų paliktas galioti toks teismo sprendimas ir išnagrinėjus pareiškėjo projektą būtų nuspręsta, jog jis yra tinkamas finansuoti, tai neturėtų jokios prasmės, kadangi pareiškėjo pateikto projekto priemonių įgyvendinimo plane nurodytų priemonių įvykdymo terminas baigėsi 2016 m. lapkričio mėnesį. Departamento nuomone, teismui priimant sprendimą dėl departamento sprendimo pareiškėjo atžvilgiu nepagrįstumo, galėjo būti pasisakyta nebent dėl pareiškėjo patirtos žalos atlyginimo, tačiau pareiškėjas tokios žalos atlyginti neprašė. Todėl prašo neįpareigoti departamento iš naujo nagrinėti pareiškėjo projekto „Sportuokime kartu“, pateikto projektų finansavimo konkursui „Sportuojanti bendruomenė“, arba bent jau skirti lėšų jo įgyvendinimui.

29. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

30. Atsiliepime nurodo, kad Bendruomenės įstatai buvo parengti pagal pavyzdinę asociacijos įstatų formą (patvirtintą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 1R-142). Steigiant Bendruomenę internetu (tai patvirtina elektroniniai parašai esantys įstatų pabaigoje) – šios pavyzdinės įstatų formos nebuvo galima keisti ar redaguoti, o tam nebuvo ir jokio poreikio. Joks teisės aktas neapriboja asociacijai, pasinaudojusiai minėta pavyzdine įstatų forma, galimybės turėti bendruomeninės organizacijos statusą. Priešingai, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 13 dalis bendruomeninės organizacijos statusą sieja ne su formaliais įrašais juridinio asmens įstatuose, o su realia steigėjų gyvenamąja vieta bei asociacijos paskirtimi. Teismas atsižvelgė į šiuos argumentus. Departamento atstovas teisme negalėjo atsakyti į klausimus kiek buvo analogiškų paraiškų (analogiškai steigtų juridinių asmenų) ir kokia jų praktika, kaip Departamentas tikrina kitų organizacijų, turinčių bendruomenės statusą, faktinę veiklą. Jau pats Bendruomenės pavadinimas (Asociacija Trakų Vokės bendruomenė) pasako, kad šio juridinio asmens paskirtis būtent ir yra atstovauti savivaldybės gyvenamosios vietovės, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės dalies – Trakų Vokės – bendruomenę. Jeigu Departamentui kilo klausimų dėl Bendruomenės narių statuso (fiziniai ar juridiniai), gyvenamosios vietos ir veiklos, Bendruomenė buvo pasiruošusi pateikti pilną informaciją apie tai, tačiau to nebuvo prašoma. Nors Bendruomenės įstatuose ir yra nurodytas platus veiklos tikslų sąrašas, tačiau tai visiškai neapriboja Bendruomenės teisės turėti bendruomeninės organizacijos statusą, kaip tai apibrėžia Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 13 dalis.

31. Pareiškėjo nuomone, viešuosius interesus, susijusius su gyvenimu kaimynystėje, atitinka Bendruomenės įstatų 4.4, 4.6, 4.10, 4.14, 4.15, 4.17 ir 4.25 punktai, visų Bendruomenės narių poreikiai ir interesai yra vienodi. Tuo pat metu asociacijai, turinčiai bendruomeninės organizacijos statusą, nėra draudžiama vykdyti ir kitą veiklą, kuri netgi nebūtų tiesiogiai skirta įgyvendinti viešųjų interesų, susijusių su gyvenimu kaimynystėje. Bendruomenė niekada nedeklaravo ir neplanavo jokios kitos veiklos, nesusijusios su gyvenimu kaimynystėje bei bendrų poreikių ir interesu tenkinimu (galima patikrinti veiklos ataskaitose ir viešoje erdvėje). Visi Bendruomenės steigėjai ir nariai yra išimtinai fiziniai ir tik Trakų Vokės gyventojai (narių sąrašas buvo pateiktas Ginčų komisijai). Departamentas, nagrinėdamas Bendruomenės paraišką, niekada neprašė jokių duomenų apie jos steigėjų ir narių gyvenamąją vietą, o pateikti tokią informaciją nebuvo nurodyta ir konkurso reikalavimuose. Jeigu Departamentui kilo tokių abejonių, Bendruomenė buvo pasiruošusi pateikti pilną su tuo susijusią informaciją. Departamentas atmesdamas Bendruomenės paraišką bei neskirdamas finansavimo, pasielgė nepagrįstai ir neteisėtai kitų bendruomenių, kurios gavo finansavimą, atžvilgiu, nes ši Bendruomenė pilnai atitinka konkurso sąlygas bei turėjo pagrįstus lūkesčius įgyvendinti Bendruomenei aktualų ir labai reikalingą projektą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 32. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl paramos skyrimo pareiškėjui pagal atsakovo 2015m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-753 organizuotą kūno kultūros ir sporto projektų finansavimo konkursą „Sportuojanti bendruomenė“.

33. Atsakovas projektų finansavimo konkursą „Sportuojanti bendruomenė“ organizavo remdamasis Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 9 straipsnio 4 punktu ir 21 straipsniu, Valstybės biudžeto lėšų skyrimo, naudojimo ir atsiskaitymo už panaudotas lėšas tvarkos aprašo, patvirtinto atsakovo generalinio direktoriaus 2011m. vasario 4d. įsakymu Nr. V-24 „Dėl Valstybės biudžeto lėšų skyrimo, naudojimo ir atsiskaitymo už panaudotas lėšas tvarkos aprašo patvirtinimo, 46 ir 47 punktais bei atsakovo generalinio direktoriaus 2015 m. spalio 5d. įsakymo Nr. V-522 „Dėl valstybės biudžeto lėšomis finansuotinų 2016 metų kūno kultūros ir sporto sričių ir krypčių nustatymo“ 2.2 punktu.

34. Projektų finansavimo konkurso „Sportuojanti bendruomenė“ procedūras reglamentuoja atsakovo 2015m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-753 patvirtintas „Kūno kultūros ir sporto projektų finansavimo konkurso „Sportuojanti bendruomenė“ tvarkos aprašas“ (toliau –Tvarkos aprašas) (VAGK byla b.l. 33-36).

35. Tvarkos aprašo 18 p. nustato, kad paraiškos turi būti pateiktos atsakovui nuo 2016m. vasario 1d. iki kovo 1 d..

36. Tvarkos aprašo 22 punktas nustato, kad pateikti projektai įvertinami ir sprendimai dėl valstybės biudžeto lėšų jų įgyvendinimui skyrimo (neskyrimo) priimami ne vėliau, kaip per 20 darbo dienų nuo termino, nustatyto projektams konkursui pateikti, pabaigos. Apie priimtą sprendimą dėl valstybės biudžeto lėšų skyrimo (neskyrimo) pareiškėjai informuojami ne vėliau, kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo.

37. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas paraišką finansavimo konkursui „Sportuojanti bendruomenė“ pateikė 2016m. kovo 1d. (VAGK byla b.l. 78).

38. Atsakovo nuolatinė komisija, visas konkursui pateiktas paraiškas apsvarstė 2016m. gegužės 6 d. bei nutarė teikti atsakovo generaliniam direktoriui pasiūlymą neskirti lėšų pareiškėjo projektui finansuoti, nes pareiškėjas pripažintas neatitinkančiu bendruomeninės organizacijos statuso (vadovaujantis sąvokų „gyvenamosios vietovės bendruomenė“ ir „bendruomeninė organizacija“ apibrėžimais, pateiktais LR Vietos savivaldos įstatyme) (Nuolatinės komisijos posėdžio protokolas 2016 05 06 Nr. NKP-18, b.l. 33-40).

39. Atsakovo generalinis direktorius 2016m. gegužės 13d. įsakymu Nr. TV-67 Dėl lėšų skyrimo, atsižvelgdamas į Nuolatinės komisijos pateiktus pasiūlymus, paskirstė finansavimą įvairioms asociacijoms, bendruomenėms. Šiame įsakyme pareiškėjas nėra minimas tarp asociacijų ir bendruomenių, kurioms yra skiriamas finansavimas, šiame įsakyme taip pat nenurodoma nei viena asociacija ar bendruomenė, kuriai finansavimas neskiriamas, t.y. pareiškėjas šiame įsakyme iš vis nėra minimas (b.l. 19-32).

40. Joks kitoks atsakovo sprendimas, kuriame būtų sprendžiama dėl finansavimo skyrimo ar neskyrimo pareiškėjui pagal jo 2016m. kovo 1d. atsakovui pateiktą paraišką, byloje nėra pateiktas ir šalys nenurodo, kad toks sprendimas būtų buvęs priimtas.

41. Atsižvelgiant į byloje nustatytas ir anksčiau išdėstytas faktines aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovo Nuolatinės komisijos posėdžio 2016m. gegužės 06d. protokolas Nr. NKP-18 bei atsakovo 2016m. birželio 7d. raštas Nr. S-782, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra viešojo administravimo subjekto sprendimai, sukeliantys pareiškėjui kokias nors teisines pasekmes, taip pat atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 22 punkto nuostatas, kad dėl valstybės biudžeto lėšų jų įgyvendinimui skyrimo (neskyrimo) turi būti priimami sprendimai, apeliacinės instancijos teismo kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju atsakovas nėra priėmęs jokio sprendimo dėl pareiškėjo 2016m. kovo 1d. pateiktos paraiškos skirti finansavimą jo projektui, t.y. nėra priimtas nei sprendimas skirti finansavimą, nei sprendimas neskirti finansavimo (pareiškėjo paraiška iš esmės neišspręsta). Konstatuotina, kad atsakovas yra pažeidęs savo paties nustatytos Tvarkos 22 punkto reikalavimus.

42. Kadangi sprendimas dėl pareiškėjo 2016m. kovo 1d. paraiškos nėra priimtas, visi šalių argumentai, kiek tai susiję su galimybe skirti ar neskirti pareiškėjui finansavimą pagal pateiktą paraišką, nagrinėjamai bylai nėra aktualūs ir plačiau dėl jų nepasisakytina.

43. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas pareiškėjo skundą, panaikino Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2016 m. birželio 22 d. sprendimo Nr. 3R-244(AG-183/02-2016) dalį, kuria buvo atmesti pareiškėjo asociacijos Trakų Vokės bendruomenė skundo reikalavimai panaikinti Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2016 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. TV-67 dalį, kuria pareiškėjo asociacijos Trakų Vokės bendruomenė projektui „Sportuokime kartu“ nebuvo skirtas finansavimas, ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo paraišką Kūno kultūros ir sporto projektų finansavimo konkursui „Sportuojanti bendruomenė“, taip pat panaikino atsakovo Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2016 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. TV-67 dalį, kuria pareiškėjo asociacijos Trakų Vokės bendruomenė projektui „Sportuokime kartu“ nebuvo skirtas finansavimas.

44. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą atkreipdamas dėmesį į tai, kad jokio sprendimo dėl pareiškėjo 2016m. kovo 1d. paraiškos atsakovas nėra priėmęs, kad atsakovo 2016 m. gegužės 13 d. įsakyme Nr. TV-67 pareiškėjas iš vis nėra minimas, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas be teisėto pagrindo panaikino atsakovo 2016 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. TV-67 dalį, nes jokia šio įsakymo dalis pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų neliečia. Tuo pačiu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai naikino Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2016 m. birželio 22 d. sprendimo Nr. 3R-244(AG-183/02-2016) dalį, kuria atmesti pareiškėjo asociacijos Trakų Vokės bendruomenė skundo reikalavimai panaikinti Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2016 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. TV-67 dalį. Ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, tenkinant atsakovo apeliacinį skundą, naikintina ir šioje dalyje pareiškėjo skundas atmestinas.

45. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas savo sprendimu įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo paraišką Kūno kultūros ir sporto projektų finansavimo konkursui „Sportuojanti bendruomenė“ (šios nutarties 43 pastraipa).

46. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas dėl pareiškėjo 2016m. kovo 1d. paraiškos nėra priėmęs sprendimo, koreguoja šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir, atsižvelgdamas į Tvarkos aprašo 22 punkte numatytą sprendimų dėl paraiškų skirti finansavimą priėmimo tvarką, sprendžia, jog atsakovas per teismo nustatytą terminą įpareigotinas priimti sprendimą dėl pareiškėjo 2016m. kovo 1d. paraiškos Kūno kultūros ir sporto projektų finansavimo konkursui „Sportuojanti bendruomenė“.

47. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimu nutraukė administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo asociacijos Trakų Vokės bendruomenė skundo reikalavimų panaikinti 2016 m. birželio 7d. Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės raštą Nr. S-782 ir Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuolatinės komisijos 2016 m. gegužės 6 d. posėdžio protokolą Nr. NKP-18.

48. Su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi apeliacinės instancijos teismo kolegija iš esmės sutinka. Kadangi apeliaciniame skunde argumentų, paneigiančių šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį nėra pateikta, o pirmosios instancijos teismo argumentai atitinka ABTĮ nuostatas bei šiuo klausimu suformuotą teisminę praktiką, teismo kolegija plačiau dėl šios sprendimo dalies nepasisakys.

49. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, iš dalies netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė iš dalies nepagrįstą sprendimą, kuris iš dalies tenkinant atsakovo apeliacinį skundą keičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo asociacijos Trakų Vokės bendruomenė skundo reikalavimų panaikinti 2016 m. birželio 7 d. Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės raštą Nr. S-782 ir Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuolatinės komisijos 2016 m. gegužės 6 d. posėdžio protokolą Nr. NKP-18 nutraukti.

Pareiškėjo asociacijos Trakų Vokės bendruomenė skundą iš dalies patenkinti.

Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2016 m. birželio 22 d. sprendimą Nr. 3R-244(AG-183/02-2016) pakeisti ir įpareigoti atsakovą Kūno kultūros ir sporto departamentą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą dėl pareiškėjo asociacijos Trakų Vokės bendruomenė 2016m. kovo 1 d. paraiškos Kūno kultūros ir sporto projektų finansavimo konkursui „Sportuojanti bendruomenė“.

Likusią pareiškėjo asociacijos Trakų Vokės bendruomenė skundo dalį atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius