2015-12-09 Nr. AB-23849-3-62-3-00236-2015-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-1397-575/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00236-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 63.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas G. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 2–10), prašydamas:

1) panaikinti Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN) direktoriaus 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimą Nr. 2612 „Dėl nuteistojo nubaudimo“;

2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2015 m. vasario 11 d. sprendimą Nr. 2S-708 „Dėl skundo išnagrinėjimo“;

3) įpareigoti atsakovą Marijampolės PN sudaryti geresnes gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygas;

4) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartimi (I t., b. l. 52–53) pareiškėjo skundą buvo atsisakyta priimti. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. gegužės 15 d. nutartimi (I t., b. l. 83–87), išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą dėl minėtos pirmosios instancijos teismo nutarties, atskirąjį skundą tenkino iš dalies ir panaikino Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimų įpareigoti atsakovą Marijampolės PN sudaryti geresnes gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygas bei priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, ir šios pareiškėjo skundo dalies priėmimo klausimą perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 2 d. nutartimi (I t., b. l. 89–90), konstatavęs, kad pareiškėjo skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 ir 24 straipsnių reikalavimų, nustatė pareiškėjui terminą iki 2015 m. birželio 16 d. skundo trūkumams pašalinti. Teismas pareiškėjui dėl jo reikalavimo įpareigoti atsakovą Marijampolės PN sudaryti geresnes gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygas paaiškino, jog savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas. Nesant atsakovo atsisakymo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, nėra galimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo. Taigi, pareiškėjui buvo nurodyta, kad jis dėl įpareigojimo viešojo administravimo subjektui atlikti veiksmus į teismą gali kreiptis tada, kai tarp jo ir atitinkamo viešojo administravimo subjekto yra kilęs ginčas dėl prašomų veiksmų neatlikimo, netinkamo atlikimo ar vilkinimo juos atlikti. Atitinkamai pareiškėjui buvo pasiūlyta kartu su skundu pateikti teismui kreipimąsi į atsakovą dėl paminėto įpareigojimo bei iš šios institucijos gautą atsakymą, kuris galbūt pareiškėjo netenkina.

Minėtoje Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 2 d. nutartyje nustatytu terminu šalindamas trūkumus pareiškėjas pateikė 2015 m. birželio 10 d. surašytą skundą (I t., b. l. 97–105), prašydamas:

1) įpareigoti atsakovą Lietuvos valstybę, atstovaujamą Marijampolės PN, sudaryti geresnes gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygas;

2) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 26 d. nutartimi (I t., b. l. 117–118) priėmė pareiškėjo skundą dėl reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o kitą pareiškėjo skundo dalį laikė nepaduota. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas 2015 m. birželio 10 d. skundu prašė teismo įpareigoti atsakovą Marijampolės PN sudaryti geresnes gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygas, tačiau kartu su skundu nepateikė iš šios institucijos gauto atsakymo dėl paminėto įpareigojimo, kuris galbūt pareiškėjo netenkina. Nors pareiškėjas kaip priedą prie skundo pridėjo apskaitos žurnalo kopiją, iš kurios matyti, kad dėl blogų kalinimo sąlygų jis į Marijampolės PN direktorių kreipėsi 2015 m. birželio 9 d., teismas pabrėžė, jog pareiškėjas skundą teismui surašė 2015 m. birželio 10 d., todėl akivaizdu, kad atsakymo į kreipimąsi dėl blogų gyvenimo sąlygų pataisos įstaigoje jis nėra gavęs. Tuo tarpu nesant atsakovo atsisakymo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, nėra galimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo, t. y. teismas sprendė, kad skundo trūkumai, nurodyti 2015 m. birželio 2 d. nutartyje, nepašalinti, todėl pareiškėjo skundas dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą Marijampolės PN sudaryti geresnes gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas pareiškėjui (ABTĮ 37 str. 1 d.).

Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartimi (I t., b. l. 140–144), išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą dėl minėtos pirmosios instancijos teismo nutarties, atskirąjį skundą tenkino iš dalies ir panaikino Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 26 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjo skundo dalis įpareigoti atsakovą Marijampolės PN sudaryti jam geresnes gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygas laikyta nepaduota, ir šios pareiškėjo skundo dalies priėmimo klausimą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad iš administracinėje byloje pateiktų procesinių dokumentų turinio nėra aišku, koks yra konkrečiai pareiškėjo skundo reikalavimas ir kokius veiksmus konkrečiai jis siekia, kad atsakovas būtų įpareigojamas atlikti, t. y. kokias konkrečias sąlygas, naudojimąsi atitinkamomis teisėmis turėtų suteikti atsakovas ar pan. Tuo tarpu tik esant aiškiems pastariesiems veiksmams gali būti sprendžiama, ar dėl atsakymo atlikti tokius veiksmus tarp proceso šalių yra kilęs ginčas, kaip to reikalauja ABTĮ. Taigi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pabrėžė, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, nepagrįstai nevertino nurodytų aspektų ir nepasiūlė pareiškėjui jų tikslinti, taip formuojant ABTĮ reikalavimus atitinkantį skundą.

III. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartimi (II t., b. l. 2–4), konstatavęs, kad pareiškėjo skundas neatitiko ABTĮ 23 ir 24 straipsnių reikalavimų, nustatė pareiškėjui terminą iki 2015 m. spalio 14 d. skundo trūkumams pašalinti. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo pateiktas reikalavimas yra neaiškus ir abstraktus. Pareiškėjas prašo teismą įpareigoti atsakovą Marijampolės PN sudaryti geresnes gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygas, tačiau kokios konkrečiai tai būtų sąlygos reikalavime nėra tiksliai apibrėžiama. Taigi iš paties skundo reikalavimo ir turinio nėra aišku, kokių veiksmų įvykdymo pareiškėjas siekia. Toks skundo reikalavimas iš esmės daro kreipimąsi į teismą teisminės gynybos ydingu, nes ne tik aiškiai nėra apibrėžiamos tokio ginčo nagrinėjimo ribos, bet ir kyla neaiškumų dėl tokio potencialaus teismo sprendimo vykdymo galimybių. Taigi, teismas atkreipė pareiškėjo dėmesį į tai, jog prašant įpareigoti atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti tiksliai apibrėžiami ir nurodomi tokie veiksmai. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad pareiškėjo skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra tikslintinas ir pareiškėjui siūlytina skunde aiškiai nurodyti, kokius veiksmus konkrečiai jis siekia, kad atsakovas būtų įpareigojamas atlikti, t. y. kokias konkrečias sąlygas, naudojimąsi atitinkamomis teisėmis turėtų suteikti atsakovas ar pan.

Minėtoje Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartyje nustatytu terminu šalindamas trūkumus pareiškėjas pateikė 2015 m. spalio 9 d. surašytą skundą (II t., b. l. 16–24), prašydamas:

1) įpareigoti atsakovą Lietuvos valstybę, atstovaujamą Marijampolės PN, sudaryti geresnes gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygas pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 173 straipsnio 5 dalies nuostatas;

2) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 19 d. nutartimi (II t., b. l. 30–32) priėmė pareiškėjo skundą dėl reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o kitą pareiškėjo skundo dalį, t. y. dalį dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą Marijampolės PN sudaryti geresnes gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygas, laikė nepaduota. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skundo trūkumai, nurodyti 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartyje, nepašalinti, kadangi pareiškėjas aiškiai nėra suformulavęs reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, t. y. reikalavimo įpareigoti atsakovą Marijampolės PN sudaryti geresnes gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygas, todėl pareiškėjo skundas šioje dalyje laikytinas nepaduotu ir grąžintinas pareiškėjui (ABTĮ 37 str. 1 d.). Teismas kartu išaiškino pareiškėjui, kad atsisakymas priimti skundą dėl netinkamai suformuluoto reikalavimo netrukdo pareiškėjui, tinkamai suformulavus skundo pagrindą ir dalyką, kreiptis pakartotinai į teismą, pateikiant skundą, kuris atitiktų ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimus.

IV. Pareiškėjas G. K., nesutikdamas su Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (II t., b. l. 36–37), prašydamas panaikinti minėtos nutarties dalį, kuria teismas pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą Marijampolės PN sudaryti geresnes gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygas laikė nepaduota, ir priimti pareiškėjo skundą šioje dalyje. Pareiškėjas mano, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi jis pašalino Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartyje nurodytus skundo trūkumus ir patikslino savo reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo sudaryti geresnes gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

V. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 19 d. nutarties dalies, kuria teismas nutarė pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą Marijampolės PN sudaryti geresnes gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygas, laikyti nepaduotu, kadangi jis per teismo nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Visų pirma, pažymėtina, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str. 1 d.). Teisė kreiptis į administracinį teismą teisminės gynybos gali būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. ABTĮ 37 straipsnio 1 dalis numato, jog gavus teisme skundą (prašymą), administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per septynias dienas priimdamas nutartį. Jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Šiame kontekste pabrėžtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė: teismas suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1164-502/2015 ir kt.). Teismo nutartyje įvardytų skundo (prašymo) trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui. Kitaip tariant, pareiškėjui neįvykdžius (netinkamai įvykdžius) teismo nurodymų dėl skundo (prašymo) trūkumų šalinimo, teismas privalo priimti nutartį dėl skundo (prašymo) laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui. Priimdamas nutartį laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui, teismas remiasi anksčiau priimta nutartimi, kurioje įvardyti konkretūs skundo (prašymo) trūkumai ir pareiškėjui nustatytas terminas šiems trūkumams pašalinti (žr., pvz., LVAT 2012 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-343/2012 ir kt.).

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Lietuvos įstatymų leidėjas teisės kreiptis į administracinį teismą ribojimus iš esmės įtvirtino ABTĮ 5, 23, 24, 33, 39 straipsniuose. Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., LVAT 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009). Pabrėžtina, jog skundo (prašymo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-460/2010). Teismas, sprendžiantis skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-244/2012). ABTĮ 37 straipsnio 2 dalyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą). Jei teismas prieš priimdamas skundą (prašymą) nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą) (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-244/2012).

Tačiau sprendžiant, ar nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą atsisakyti priimti skundą, turi būti aiškus pareiškėjo pasirinktas jo galbūt pažeistų teisių gynimo būdas, t. y. teismui, nagrinėjančiam skundo priėmimo klausimą, neturi kilti abejonių, ar pareiškėjas tiksliai suformulavo skundo dalyką. Be to, skunde turi būti nurodytos aplinkybės (skundo pagrindas), kuriomis grindžiamas skundo reikalavimas (skundo dalykas). Atitinkamai ABTĮ 23 bei 24 straipsniuose nustatyti reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui.

Pagal šiuos reikalavimus, skundas turi būti suformuluotas konkrečiai, tiksliai ir aiškiai (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012). Remiantis ABTĮ 23 straipsnio 2 dalimi, skunde pareiškėjas, be kita ko, privalo nurodyti savo reikalavimą ir aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, bei šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (ABTĮ 23 str. 2 d. 7–8 p.). Tai užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., LVAT 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012 ir kt.).

Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-217/2007, LVAT biuletenis Nr. 1(11), 2007 m.). Pabrėžtina, jog teismas gali suteikti efektyvią galbūt pažeistų teisių gynybą tik tuo atveju, kai besikreipiantis asmuo aiškiai formuluoja savo reikalavimą (žr., pvz., LVAT 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012).

Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad administraciniai teismai nepriima nagrinėti painiai formuluojamų, neaiškių, prieštaringų, hipotetinio bei sąlyginio pobūdžio reikalavimų, kurių pagrindu nėra galimybės tiksliai ir konkrečiai apibrėžti keliamą ginčą bei tinkamai išnagrinėti bylą (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-118/2012 ir kt.). Abstraktus aplinkybių, nuoskaudų, subjektyvios nuomonės konstatavimas negali įpareigoti teismo nagrinėti skundo, jei iš jo turinio neaišku, ką konkrečiu atveju skundžia pareiškėjas ir kuo jis remiasi.

Kalbant apie skundo reikalavimą, t. y. tai, kokį sprendimą teismas yra prašomas priimti, reikia pažymėti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog skundo reikalavimas turi atitikti ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą (ABTĮ 22 str.), teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3, 15 str.), teismo priimamų sprendimų rūšis (ABTĮ 88–91 str.) bei jų vykdymo tvarką (ABTĮ 97 str.) (žr., pvz., LVAT 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-94/2009 ir kt.). Suinteresuotas asmuo teisme gali pareikšti tik tokį reikalavimą ir prašyti taikyti tik tokį teisminės gynybos būdą, kuris, pirma, atitiktų įstatymais viešojo administravimo subjektui suteiktus įgalinimus ir jų neviršytų, antra, atitiktų bendruosius reikalavimus, keliamus teisinės gynybos būdams, kuriuos gali taikyti teismas. Reikalavimas, be kita ko, turi būti toks, kad jį patenkinus, pažeidimas būtų pašalintas efektyviai ir veiksmingai, nesukuriant nepagrįstų prielaidų tolesniems ginčams ir bylinėjimuisi (žr., pvz., LVAT 2011 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-2301/2011, LVAT biuletenis Nr. 22, 2011 m.). Kitaip tariant, skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai ir nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus (žr., pvz., LVAT 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-94/2009 ir kt.).

Kaip minėta, tuo atveju, jeigu skundas (prašymas) neatitinka reikalavimų, numatytų ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsniuose, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui (ABTĮ 37 str. 1 d.). Atitinkamai nagrinėjamu atveju Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartimi (II t., b. l. 2–4) pareiškėjui buvo nustatytas terminas iki 2015 m. spalio 14 d. šioje nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti – patikslinti reikalavimą įpareigoti atsakovą Marijampolės PN sudaryti geresnes gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygas, tiksliai apibrėžiant ir nurodant, kokius veiksmus prašoma įpareigoti atsakovą atlikti, t. y. kokias konkrečias sąlygas, naudojimąsi atitinkamomis teisėmis turėtų suteikti atsakovas ar pan.

Tačiau iš pareiškėjo šalinant minėtoje nutartyje nurodytus trūkumus pirmosios instancijos teismui pateikto 2015 m. spalio 9 d. surašyto skundo (II t., b. l. 16–24) matyti, kad šio skundo 3–16 puslapiai yra identiški pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateikto 2015 m. birželio 10 d. surašyto skundo 3–16 puslapiams, o likusiuose minėtų skundų puslapiuose dėstomos aplinkybės bei skundų reikalavimai iš esmės taip pat sutampa. Taigi, atsižvelgusi į minėtas aplinkybes, įvertinusi byloje esančią medžiagą, teisėjų kolegija sprendžia, kad iš administracinėje byloje pateiktų procesinių dokumentų turinio nėra aišku, koks konkrečiai yra pareiškėjo skundo reikalavimas, t. y. kokius veiksmus konkrečiai jis siekia, kad atsakovas būtų įpareigojamas atlikti, o per pirmosios instancijos teismo nustatytą terminą pareiškėjas šių skundo trūkumų nepašalino.

Šiame kontekste kartu akcentuotina, kad pareiškėjo 2015 m. spalio 9 d. surašytame skunde pareikšto reikalavimo papildymas nuoroda į BVK 173 straipsnio 5 dalį, įtvirtinančią, jog nėščioms moterims, krūtimi maitinančioms motinoms, nepilnamečiams, neįgaliesiems, taip pat laisvės atėmimo vietų ligoninėse gydomiems nuteistiesiems sudaromos geresnės gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos; nėščioms moterims ir krūtimi maitinančioms motinoms pagal gydytojų komisijos išvadą leidžiama gauti pašto ar perduodamų maisto produktų siuntinių; jų svorį ir periodiškumą nustato Kalėjimų departamento direktorius, minėto pareiškėjo reikalavimo nepatikslina ir nedaro jo konkrečiu, tiksliu bei aiškiu nurodytų ABTĮ nuostatų, nustatančių reikalavimus administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui, kontekste.

Teisėjų kolegija kartu akcentuoja, kad šiuo konkrečiu atveju sprendžiant dėl pareiškėjo skundžiamos Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 19 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, be kita ko, atsižvelgtina į tai, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje dėl pareiškėjo skundo reikalavimo įpareigoti atsakovą Marijampolės PN sudaryti geresnes gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygas jau ne kartą pasisakė tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo atskiruosius skundus, taip pat buvo ne kartą atkreiptas pareiškėjo dėmesys, jog jo pateiktas reikalavimas yra neaiškus ir abstraktus, toks skundo reikalavimas iš esmės daro kreipimąsi į teismą teisminės gynybos ydingu, nes ne tik aiškiai nėra apibrėžiamos tokio ginčo nagrinėjimo ribos, bet ir kyla neaiškumų dėl tokio potencialaus teismo sprendimo vykdymo galimybių, tuo tarpu prašant įpareigoti atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus turi būti tiksliai apibrėžiami ir nurodomi tokie veiksmai, be to, pareiškėjui išaiškinta, kad teismo nustatytu terminu nepašalinus trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžintas pareiškėjui.

Tačiau pareiškėjas į tai iš esmės neatsižvelgė ir per teismo nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų šiuo aspektu, todėl konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi, skundžiama nutartimi pagrįstai pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą Marijampolės PN sudaryti geresnes gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygas laikė nepaduota.

Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi minėtas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo administracinių teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl skundžiama Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas. Šiuo aspektu kartu pabrėžtina, kad, kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, teismo nutartis laikyti skundą nepaduotu neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai, pašalinus skundo trūkumus, kreiptis į teismą su tuo pačiu skundu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius