e3aef1e7-79be-4ea3-a55d-5eb4c73fc70e · Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas

NUOSPRENDIS   Baudžiamoji byla Nr.1-103-873/2011 (Proceso Nr.1-13-1-03136-2009-0)Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.5. (S) VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 30 d.Vilnius             Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja Nijolė Žimkienė,sekretoriaujant Vilmai Vaisietaitei,dalyvaujant prokurorams Linai Urbonienei, Tomui Tukleriui, gynėjui advokatui Tomui Veščiūnui,nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei K. B., civilinio ieškovo, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovei A.

L., vertėjoms Erikai Vencevičienei, Olgai Macijauskienei, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms V. S., O. Ž., specialistui V. K., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje          N.B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, rusė, vidurinio iÅ¡silavinimo, iÅ¡tekėjusi, dirbanti vaikų lopÅ¡elyje-darželyje (duomenys neskelbtini) auklėtoja, gyv. (duomenys neskelbtini) , neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d., padarymu, n u s t a t ė :

N. B. 2009 m. rugsėjo 19 d., apie 18.00 val., Baltarusijos Respublikoje, Ostravec rajone, Zariečje kaime, atėjusi pas K. B. į namus, Å¡epečio kotu trenkė nukentėjusiajai per kairįjį petį, nenustatytu įrankiu trenkė K. B. per krÅ«tinę, ranka suspaudė nukentėjusiosios kairįjį žastÄ , tuo padarydama nukentėjusiajai K. B. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį kairio raktikaulio lūžiu, poodinėmis kraujosruvomis kairio peties srityje, nugaroje, krÅ«tinėje, kairiame žaste, dėl ko nukentėjusioji K.

B. ilgai, daugiau nei 10 dienų, sirgo, bet jai nebuvo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. (sunkus sveikatos sutrikdymas) 1 d. nurodytų padarinių. Kaltinamoji N. B. kalta neprisipažino, duodama parodymus paaiÅ¡kino, kad 2009 m. rugsėjo 19 d. atvažiavo į RimdžiÅ«nus, jÄ pasitiko sutuoktinis, pasakė, kad į kaimÄ atvažiavo K. B., yra A. L., jie nuo ryto gėrė. Ä® kaimÄ atėjo apie 17.30, mamos nebuvo namuose. N. B. vyras suprato, kur ji yra, nuėjo pas K. B.. N. B. ėjo su juo kartu, užėjo pas vyro seserį, po to nuėjo pas K.

B.. N. B. norėjo paklausti, kada baigsis gėrimai, prie vartų sutiko savo vyrÄ , jis vedė girtÄ mamÄ . N. B. atėjo prie namo, K. B. jÄ pamatė per langÄ . N. B. pasibeldė į duris, K. B. atidarė. N. B. paklausė, kada baigsis gėrimai, K. B. pradėjo Å¡aukti, rėkti, stvėrė N. B. už rankos, nutraukė apyrankę, auskarÄ . N. B. pastÅ«mė K. B. nuo savęs, ji atsirėmė į sienÄ , po to atsidėdo. K. B. Å¡aukė necenzÅ«riniais žodžiais. N. B. pradėjo rinkti apyrankės dalis, K.

B. atsistojo, norėjo uždaryti duris, K. B. Å¡aukė, stvėrė už N. B. striukės, jÄ suplėšė, ten stovėjo vanta, N. B. jÄ paėmė, kad pagÄ sdinti, moktelėjo jai ir išėjo. KitÄ dienÄ N. B. buvo sode, matė, kad K. B. ėjo per kiemÄ , buvo sveika. N. B. tik pagÄ sdino K. B. su vanta. Vanta suriÅ¡ta iÅ¡ beržo Å¡akelių, stovėjo prie durų. Su vanta pagÄ sdino, moktelėjo. Moktelėjo - tik užsimojo, nesudavė, mostelėjo su lapais. Å luotos, Å¡epečio N. B. nematė.

Gal ir trenkė vienÄ kartÄ , gal ir buvo prisilietimas. IÅ¡ kur pas nukentėjusiÄ jÄ kraujosruvos, nežino, ji buvo girta, gal kur krito. K. B. jÄ apkalba, nes N. B. vyras „pasodino“ į kalėjimÄ A. L.. Prisilietimas gal ir buvo, jei buvo, tai iÅ¡ priekio, gal krÅ«tinėje, kurioje pusėje, negali pasakyti. N. B. mostelėjo deÅ¡ine puse į K. B. kairę pusę. Ä®vykis buvo prieÅ¡kambaryje. K. B. sakė, kad A. L. girtas gulėjo kambaryje, jo N. B. nematė, įvykio niekas nematė. Sudavus vanta, nebuvo požymių, kad ji sužalota, ji norėjo uždaryti duris, varė N. B..

V. S., K. B. dukra, skambino N. B., kaltino, kad jos mamai sužalojo rankÄ . Klausė, už kÄ mušė jos mamÄ , N. B. paskė, kad nemušė, ji pati buvo girta ir nugriuvo. N. B. suprato, kad K. B. Vilniuje suklupo, jÄ iÅ¡vežė į ligoninę. Paskui N. B. paskambino ir paklausė, kodėl K. B. iÅ¡vežė į ligoninę, jai atsakė, jog K. B. yra hipertoninė, dėl spaudimo. N. B. paklausė, ar ne dėl rankos, jai pasakė, kad ne. K. B. iÅ¡vežė spalio pradžioje, savaitgalį. Kaltinime nurodytÄ dienÄ N. B.

A. L. nematė, kitÄ dienÄ K. B. ėjo su A. L., dar buvo jos marti ir anÅ«kė. K. B. yra N. B. anytos draugė. N. B. vyras buvo nukentėjęs nuo A. L., jis buvo perspėjęs, kad jeigu A. L. neatiduos daiktų, paraÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ . Jis parašė pareiÅ¡kimÄ , A. L. teismas nuteisė. Papildomai N. B. paaiÅ¡kino, kad K. B. virtuvėje nebuvo, viskas vyko prieÅ¡kambaryje. Akistatos su K. B. 2009-11-06 protokolo duomenimis, N. B. paaiÅ¡kino, kad 2009-09-19, apie 18.00 val., nuėjo pas K. B. į namus, nes pas jÄ tuo metu buvo N. B. anyta.

IÅ¡ K. namų anytÄ iÅ¡vedė iÅ¡gėrusiÄ N. B. vyras. N. B., norėdama pasakyti, kad anytai gerti negalima, nuėjo į K. namus. K. pasakė, kad N. B. girta, stvėrė už apyrankės bei jÄ nutraukė, bei nutraukė deÅ¡inėje ausyje buvusį auskarÄ . N. B. gynėsi, bet K. B. netrenkė. K. B. pati atsirėmė ir atsisėdo ant žemės. N. B. ėmė rinkti apyrankės dalis, o K. B. atsistojo ir ėmė uždarinėti duris. N. B. liepė atidaryti duris, bet K. B. stvėrė už striukės, N. B. jai su vanta trenkė vienÄ kartÄ .

Kur pataikė, nežino ( t. 1 b.l.30-31). Nukentėjusioji K. B. paaiÅ¡kino, kad kaltinamoji yra jos kaimynė. 2010 m. rugsėjo 19 d., penktadienio vakare, K. B. kartu su A. K. atvažiavo į kaimÄ . Å eÅ¡tadienį, apie 10 val., atėjo anÅ«kės vyras A. L., atsinešė vyno butelį. K. B. pagamino valgyti, atėjo R. L., G. B.. Pradėjus gerti, atėjo N. B. vyras, paprašė mamos eiti namo, pagaminti valgyti, ji išėjo. IÅ¡gėrus vynÄ , R. L. atvežė dar du butelius vyno. Vėl atėjo N. B. anyta.

Pradėjus gerti, atėjo N. B. vyras, G. B. anÅ«kas A. , jie pasakė, kad G. B. eitų namo, ji atsikėlė ir išėjo. A. L. ir S. B. išėjo į kiemÄ , G. B. anÅ«kas pasakė K. B., kad neduotų jo močiutei gerti. K. B. atsakė, kad jos nekvietė, ji pati atėjo, todėl neiÅ¡vys. A. L. nuėjo į kambarį ir atsigulė. K. B. susitvarkė, nuėjusi priskynė kibirÄ agurkų. Apie 17-18 val. pamatė N. B., K. B. pagalvojo, kad kas nors atsitiko, priėjusi prie durų pasakė, kad jau užsirakino.

N. B. įlėkė, pasakė „tai jau gėrėt“, jai K. B. atsakė, kad gėrė, bet jau iÅ¡gėrė, galvoja, kad jei ant stalo bÅ«tų vyno, ji bÅ«tų iÅ¡gėrusi ir viskas bÅ«tų buvę gerai. N. B. paėmė Å¡epetį, kotas storas ir ilgas, pradėjo K. B. muÅ¡ti. IÅ¡ pradžių K. B. viskÄ juto, po to „atsijungė“, kai atsigavo, pagalvojo iÅ¡eiti į kiemÄ , bet N. B. jÄ stÅ«mė su rankomis į sienÄ . K. B. nugriuvo, N. B. paėmė Å¡luotÄ ir pradėjo muÅ¡ti.

Mušė, kiek norėjo, po to pastatė Å¡luotÄ ir pradėjo rinkti nuo laiptų nutrÅ«kusiÄ apyrankę, rinkdama keikė K. B. visokiais žodžiais. K. B. užsirakino, labiausiai jai skaudėjo petį. KitÄ dienÄ , apie 7 val., atėjo N. B. anyta, paklausė, ar K. B. gyva. K. B. atsakė, kad gyva, bet viskÄ labai skauda, paklausė, iÅ¡ kur žino, kad sumuÅ¡ta. G. B. pasakė, kad gulėjo, parlėkė N. B., apkabino S. B., pasakė „kad daviau K. , tai daviau“. Jis paklausė, kuo mušė, o N. B. pasakė, kad Å¡epečiu ir Å¡luota, o Å¡luota kai mušė, nutraukė apyrankę.

K. B. pasakė G. B., kad jai reikia į autobusÄ , važiuoti į Vilnių, ji sakė nevažiuoti, atnešė lapų, juos K. B. dėjo ant sumuÅ¡imų. TÄ dienÄ K. B. į autobusÄ nenuėjo, reikia eiti du kilometrus, savaitę pasiliko. Sekmadienį buvo atėjusios K. B. marti, anÅ«kė ir proanÅ«kė. Å eÅ¡tadienį K. B. buvo pirtyje, pamatė, kad visa juoda nuo mėlynių, atėjusi namo, parodė A. ir R. Po savaitės sugrįžusi, nuėjo į poliklinikÄ , gydytojas liepė pasidaryti nuotraukÄ , pasakė, kad yra lūžis, reikia nustatyti sužalojimus.

Kartu su kaimyne K. B. nuvažiavo, po to viskÄ atidavė policijai. Po trijų dienų K. B. pasidarė bloga su Å¡irdimi, jÄ paguldė į ligoninę. Ligoninėje pragulėjo 10 dienų. Grįžus namo, paskambino N. B., paklausė, ar jau grįžo iÅ¡ ligoninės, K. B. padėjo ragelį. N. B. vėl paskambino, pasakė, kad dar per maža, jog K. B. rankÄ nulaužė, atvažiuos vakare su S., kojas nulaužys, nusuks galvÄ . Pas K. B. buvo kaimynė, K. B. paskambino dukrai. K. B. daro masažus, procedÅ«ras, kaulai nesuauga.

Kai N. B. mušė K. B. Å¡epečiu, ji buvo „atsijungusi“, jai sudavė 3-5 kartus, tada „atsijungė“. Visi smÅ«giai buvo į petį, kitur jai neskaudėjo. Su Å¡epečiu buvo gal 5 smÅ«giai, K. B. prarado sÄ monę, nukrito. Po to atsigavo, norėjo iÅ¡eiti pro duris, N. B. pastÅ«mė K. B. rankomis, ji nukrito, į sienÄ neatsitrenkė. Tada N. B. pradėjo muÅ¡ti K. B. su Å¡luota, Å¡luotoje Å¡akų mažai, mušė ta puse, kur Å¡akos. Mušė visur, bet ne į veidÄ . Sudavė gal 10 kartų, K.

B. galvojo, kad užmuÅ¡. Ä® kojas nemušė. Baltarusijoje į gydytojus K. B. nesikreipė, negalvojo, kad ranka lūžus, gėrė vaistus. KitÄ dienÄ K. B. vandenį sėmė, tai daro su viena ranka, su deÅ¡ine ranka kibirÄ vandens paimti galėjo. PirmÄ kartÄ N. B. mušė K. B. su Å¡epečiu, jis pirktinis, storu kotu, antrÄ kartÄ mušė su Å¡luota, ji suriÅ¡ta iÅ¡ beržo Å¡akelių. Jokios vantos nebuvo. Å luota buvo išėjus į laukÄ , ant cementinių laiptelių, kur N. B. nutraukė apyrankę, Å¡epetys buvo prie krosnies.

K. B. buvo du kartus nukritusi, kai nukrito pirmÄ kartÄ , mušė Å¡epečiu, o paskui kai nukrito, mušė Å¡luota. Å epečiu mušė virtuvėje prie krosnies, Å¡epetys stovėjo prie krosnies. KitÄ kartÄ K. B. buvo nukritusi prieÅ¡kambaryje. SkausmÄ K. B. pajuto tuo pačiu momentu, kai jai sudavė Å¡epečiu. Nei auskaro, nei apyrankės N. B. K. B. netraukė, ji pati pasakė vyrui, kad su Å¡luota nutraukė apyrankę. Ryte atsikėlęs A. išėjo į laukÄ , sakė, kad rado auskarÄ . 1000 Lt ieÅ¡kinį reiÅ¡kia dėl patirto skausmo, moka už masažus, už vaistus.

Å epetys buvo virtuvėje prie krosnies, ten K. B. ir mušė, ji buvo praradusi sÄ monę. Atsigavusi norėjo iÅ¡bėgti į laukÄ , pradarė duris, tada N. B. sudavė į pečius, K. B. nugriuvo, N. B. pradėjo muÅ¡ti su Å¡luota. K. B. nugriuvo prieÅ¡kambaryje. K. B. matė, kaip N. B. paėmė Å¡luotÄ . Å luota stovėjo už durų, N. B. Å¡luotÄ pastatė toje vietoje, kur ir buvo, tada rinko nutrauktÄ apyrankę. Akistatos su N. B. 2009-11-06 protokolo duomenimis, K. B. paaiÅ¡kino, kad įėjusi į namÄ N. B. paklausė, kodėl nugirdė jos močiutę, stvėrė K.

B. už palukų ir 20 kartų su Å¡luota trenkė per kairės rankos petį, nugarÄ , krÅ«tinę, bei vanta 10 kartų trenkė per kairę rankÄ ( t. 1 b.l.30-31). Specialistas V. K. patvirtino duotÄ iÅ¡vadÄ , paaiÅ¡kino, kad aplinkybę, jog sužalojimai padaryti mažiausiai 3 trauminiais poveikiais, nustatė pagal iÅ¡orinius sužalojimus, jų visumÄ . Vienas trauminis poveikis - kraujosruvos kairiajame žaste, kurios bÅ«dingos pirÅ¡tų suspaudimui, galėjo bÅ«ti padarytos ir iÅ¡ priekio, ir iÅ¡ nugaros, ir iÅ¡ Å¡ono.

Kairio raktikaulio lūžis - smūgis galėjo būti suduotas ir iš priekio, ir iš nugaros. Kraujosruva dešinėje krūtyje - smūgis galėjo būti iš priekio. K. B. buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl kairio raktikaulio lūžio. Dalis kraujosruvų susiję su lūžiu, dalis nesusiję. Tos kraujosruvos, kurios nesusiję, atskirai nevertinamos. Raktikaulio lūžis buvo padarytas vienu trauminiu poveikiu. Kitais dviem trauminiais poveikiais buvo padarytos kraujosruvos kairiajame žaste ir dešinėje krūtyje, kas kvalifikuojant atskirai būtų vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Raktikaulio lūžis labiausiai tikėtina, kad padarytas smÅ«giu pailgu daiktu. Kitais dviem trauminiais poveikiais buvo padarytos kraujosruvos kairiajame žaste ir deÅ¡inėje krÅ«tyje, kas kvalifikuojant atskirai bÅ«tų vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. K. B. galėjo, iÅ¡gėrusi vaistus vaikščioti, su deÅ¡ine ranka atlikti veiksmus, taip pat galėjo su kaire ranka prilaikyti, kenčiant skausmÄ . Kairio peties funkcija turėjo bÅ«ti skausminga ir ribota. Ä®vykis galėjo bÅ«ti rugsėjo 19 dienÄ .

IÅ¡vadoje iÅ¡vardintos penkios sritys, kuriose padaryti sužalojimai, ypatumas yra tai, kad kraujosruvos nuo menties perėjo į petį ir linijiniu takeliu perėjo į krÅ«ties pusę. Vientisas darinys, kuris susijungia prie lūžio vietos, iÅ¡siplečia krÅ«tyje ir nugaroje. Nukentėjusioji buvo apžiÅ«rėta 12 dienÄ po traumos, ranka nebuvo fiksuota, ji judėjo, audiniai traumavosi ir kraujosruva iÅ¡plito į minkÅ¡tuosius audinius. Kraujosruvos plačios, susiliejančios linijiniu takeliu lūžio vietoje, padarytos mažiausiai vienu trauminiu poveikiu.

Kitas trauminis poveikis – krÅ«tinėje, dar vienas žaste. Kuo padarytas poveikis krÅ«tyje, negali identifikuoti – gal kumščiu, gal Å¡luota. Ä® kairio peties sritį mažiausiai vienas trauminis poveikis pailgu daiktu. Žaste – pirÅ¡tais. ApžiÅ«ra buvo 2010 m. spalio 1 d., sužalojimai galėjo atsirasti vėliausia savaitė –dvi savaitės prieÅ¡ apžiÅ«rÄ . Civilinio ieÅ¡kovo, Valstybinės ligonių kasos, atstovė A. L. paaiÅ¡kino, kad informacinės sistemos duomenimis, K.

B. gydyta sveikatos gydymo įstaigose, sveikatos priežiÅ«ros paslaugos buvo apmokėtos iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 1389, 76 Lt. IeÅ¡kinys buvo suskaičiuotas už suteiktas paslaugas : radiologo – dėl lūžio, stebėjimas po lūžio gydymo, rankos iÅ¡nirimo, raiščių ir raumenų patempimo padariniai, hipertenzinis Å¡irdies nepakankamumas. Civilinio ieÅ¡kovo atstovo nuomone, gydymas nuo hipertenzinio Å¡irdies nepakankamumo yra susijęs, kadangi įvykis sukėlė paÅ«mėjimÄ , dėl ko nukentėjusioji 2010-10-03 buvo paguldyta į ligoninę.

Rankos iÅ¡nirimo, raiščių ir raumenų patempimo padariniai – gydytojo diagnozė, tai ambulatorinė paslauga. Ä®vykis įvyko 2010-09-19 dienÄ , o M. M. ligoninėje gulėjo nuo 2010-10-03. Ä®vykis sukėlė paÅ«mėjimÄ , stresas sukelia paÅ«mėjimÄ . Nukentėjusioji, patyrusi traumas, kreipėsi į ligoninę tik praėjus dviems savaitėms. Suteiktos paslaugos : 2009-10-13 radiologo paslauga 49,31 Lt, 2009-12-24 stebėjimas po lūžio 48,44 Lt, 2009-12-24 ta pati paslauga – 48,44 Lt, 2010-02-10 radiologo paslauga – 44,87 Lt, 2010-02-12 ortopedo traumatologo paslauga – 58,32 Lt.

Civilinio ieÅ¡kovo atstovo nuomone, diagnozės : hipertenzinis Å¡irdies nepakankamumas ir rankų iÅ¡nirimas, raiščių ir raumenų patempimo padariniai, yra susiję su įvykiu. Paskutinį kartÄ K. B. yra gulėjusi ligoninėje 2007 metais, dėl hipertenzinės ligos 2004-08-20, mano, kad tai susiję. Liudytoja V. S. paaiÅ¡kino, kad nukentėjusioj, kuri yra V. S. mama, buvo iÅ¡važiavusi į kaimÄ . V. S. paskambino N. B. paklausti, kas vyksta kaime. N. B. pasakė „o kas darosi kaime, netgi K. tvojau Å¡epečiu“.

KitÄ dienÄ V. S. nuvažiavo į poliklinikÄ , iÅ¡ chirurgo kabineto išėjo mama, ranka buvo perriÅ¡ta, jÄ prilaikė kaimynė. Paskui V. S. paskambino, pasakė, kad mamai iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ , iÅ¡vežė jÄ Ä¯ ligoninę. KitÄ dienÄ V. S. paskambino N. ir paklausė, kokioje ligoninėje paguldė mamÄ ir dėl ko. V. S. galvojo, kad mamai spaudimas, taip ir pasakė. N. B. pasakė „o, kaip gerai, aÅ¡ galvojau, gal kas su raktikauliu ir visÄ naktį nemiegojau“. V. S. mama jai poliklinikoje sakė, kad jÄ sužalojo N. B..

Taip pat sakė, kad N. B. sužalojo Å¡epečiu. Liudytojas S. B., kaltinamosios sutuoktinis, paaiÅ¡kino, kad įvykio dienÄ Â K. B., L. A., dar vienas žmogus ir S. B. mama kartu gėrė. S. B. nuėjo parsivesti mamos, nes jai, kai iÅ¡geria, pasidaro labai bloga. MamÄ paliko namuose, po to nuvažiavo pasitikti žmonos. Žmona atvažiavo apie 18 val. Grįžus namo, vėl nerado mamos. S. B. nuėjo pas K. B., pasiėmė mamÄ , nuvedė jÄ iki P. vasarnamio, ten jÄ paėmė A. P.. Žmona iÅ¡ pradžių užėjo pas P. pasisveikinti, po to nuėjo tenai, kas ten įvyko, nežino.

Sekmadienį S. B. matė, kaip K. B. sėmė vandenį iÅ¡ Å¡ulinio, pas jÄ buvo atėjusi marti su proanÅ«ke, apie 14 val. ėjo jas palydėti. Ä® Vilnių K. B. nuvažiavo po dviejų savaičių. Kas įvyko, žino iÅ¡ žmonos pasakojimo. Žmona pasakojo, kad jai nutraukė auskarus, ji nuėjo pasakyti, kad pasibaigtų gėrimai, Žmona grįžo po 5-10 minučių, buvo susijaudinusi, sakė, kad nuplėšė auskarus, apyrankę, daugiau nieko nepasakojo. Apie smÅ«gius S. B. nieko nežino.

Kai nuėjo parsivesti mamos, K. atrodė sveika, buvo įkauÅ¡usi, konfliktų tarp tų, kurie gėrė, nebuvo. Apie tai, kad K. sužalota, S. B. sužinojo po poros savaičių. Ji atėjo, pasiÅ«lė taikytis, jai sumokėti pinigus, sakė, kad S. B. žmona jÄ sužalojo. K. namuose Å¡epetys stovėjo prie krosnies, o vanta be koto stovėjo verandoje.Liudytojas A. P. paaiÅ¡kino, kad kaltinamoji yra jo teta, nukentėjusioji- močiutės kaimynė. A. P. kartu su S. B. atvažiavo į Zariečės kaimÄ , ten gyvena A.

P. močiutė, K. – močiutės draugė, nuolat pas jÄ iÅ¡gėrinėja ir miega. IeÅ¡kodami močiutės, kartu su S. B. nuėjo pas K. S. B. pasakė A. L. atiduoti daiktus, jis puolė muÅ¡tis. K. jį pasodino. Tuo metu ten dar buvo R. L.. Pasiėmę močiutę namo grįžo apie 13-14 val., apie 18 val. A. P. močiutę perėmė iÅ¡ S. B.. Paskui teta atbėgo su nuplėštais auskarais. KitÄ dienÄ matė K. su anÅ«ke ir sÅ«naus žmona, vaikščiojo normaliai. Grįžusi N. B. sakė, kad nuplėšė auskarus ir apyrankę, A.

P. mano, kad juos nuplėšė K. B.. Liudytoja D. P. paaiÅ¡kino, kad kaltinamoji yra jos brolienė, o nukentėjusioji – trečios kartos teta. 2009-09-19 D. P. atvažiavo į vasarnamį. Apie 10 val. į kaimÄ atvyko A. L. ir užsuko pas K. B.. Ten buvo D. P. mama, buvo Å¡venčiama. Vakare atvažiavo brolienė N. B.. D. P. brolis, prieÅ¡ iÅ¡važiuodamas pasitikti N. B., parsivedė mamÄ iÅ¡ K. B.. Parvažiavęs brolis su N. B. pamatė, kad mamos ir vėl nėra, D. P. pasakė, kur ji. S. B. nuėjo jos parsivesti, tuo metu pas D.

P. atėjo brolienė N. B.. Pakalbėjo, kad tai yra tragedija, taip ilgiau negali tęstis. Brolis vedė mamÄ , ji vos paėjo, viduryje kaimo jÄ paliko, toliau vedė A. P.. Tuo metu N. B. nuėjo pas K. B., kas ten buvo, D. P. nežino, tik girdėjosi triukÅ¡mas. KitÄ dienÄ D. P. matė, kaip K. B., A. L., K. B. marti, anÅ«kė ėjo per kaimÄ , jokių nusiskundimų nereiÅ¡kė. Taip pat D. P. matė K. B. 20-Ä ar 21-Ä dienÄ semiančiÄ vandenį iÅ¡ Å¡ulinio. IÅ¡ K. B. namų D. P. girdėjo triukÅ¡mÄ , girdėjosi N. B. ir K.

B. balsai. Negali pasakyti, ar girdėjo muÅ¡tynių garsus. N. B. išėjo iÅ¡ K. B. namų po 7-10 minučių. Grįžus ji parodė suplėšytÄ apyrankę, D. P. pasakė, kad jai trÅ«ksta vieno auskaro. Kas ten įvyko, N. B. nekomentavo. Liudytojas A. K. paaiÅ¡kino, kad K. B. pavežė iki kaimo, tada ji buvo sveika. Vėliau KazimirÄ matė po savaitės, tÄ dienÄ jÄ sutiko prie parduotuvės, ji buvo su sutvarstyta ranka, su ja apie įvykį nepasiÅ¡nekėjo. Liudytojas K. L. paaiÅ¡kino, kad yra tolimas kaltinamosios ir nukentėjusiosios giminaitis.

Žino, kad N. ir K. susiginčijo, tai pasakė Ninos vyras, kai juos susitiko parduotuvėje. K. L. mamai apie įvykį pasakojo K. , kas tarp jų buvo, K. L. tiksliai nežino. B. L. paaiÅ¡kino, kad jai nukentėjusioji yra pasakojusi apie tai, jog N. B. jai sulaužė rankÄ , jos dviese mušėsi. Pasakojo apie tai prieÅ¡ metus. Su N. B. apie tai nekalbėjo. Atsakymu į teisinės pagalbos praÅ¡ymÄ Baltarusijos Respublikos teisėsaugos institucijoms gautais duomenimis, Baltarusijos Respublikoje teisėjo buvo apklausti asmenys, nurodyti teisinės pagalbos praÅ¡yme, atlikta įvykio vietos apžiÅ«ra ( t. 2 b.l. 42-77).

G. B., atsakydama į teisinės pagalbos praÅ¡yme pateiktus advokato klausimus, paaiÅ¡kino, kad 2009 metų pabaigoje K. skundėsi, kad jai skauda rankÄ . Ji sakė, kad girta nugriuvo, važiuos į ligoninę gydytis. Laikotarpiu nuo rugsėjo 19 iki 30 dienos ji vartojo alkoholį. A. L. iÅ¡gėręs agresyvus nebÅ«na, jis ramus. KažkuriÄ dienÄ , laikotarpiu nuo rugsėjo 19 d. iki 30 d., G. B. matė pro langÄ , kaip K. kepė blynus, dirbo dviem rankom, kai G. B. užėjo, K. B. paslėpė kairę rankÄ Ä¯ ant kaklo užriÅ¡tÄ skarÄ .

Namuose ji dirbo pati. Atsakydama į prokuroro pateiktus klausimus, paaiÅ¡kino, kad 2009 m. rugsėjo 19 dienÄ užėjo pas K. , ji pasiÅ«lė nusipirkti butelį vyno. L. A. nuėjo į parduotuvę, vynÄ kartu iÅ¡gėrė. Atėjęs sÅ«nus S. parvedė G. B. namo. K. B. rodė G. B. mėlynę ant kairiojo žasto, sakė, kad taip jÄ sumušė G. B. marti už tai, kad jos negirdytų. Daugiau dėl nieko nesiskundė. K. B. sakė, kad tÄ dienÄ , kai N. atėjo pas jÄ bartis, ji ėjo atidaryti durų, pargriuvo, turbÅ«t tada susilaužė rankÄ .

TÄ dienÄ ji buvo labai girta. N. B. pasakojo G. B., kad kai K. atidarė jai duris, tai nugriuvo ant slenksčio, tada N. paėmė ten kampe stovėjusiÄ Å¡luotÄ ir pradėjo čaižyti gulinčiÄ ant grindų K. K. atsistojo, įsikibo N. į plaukus, nuplėšė auskatÄ . Å epetį ir Å¡luotÄ K. B. name matė. Å luota stovėjo virtuvėje prie krosnies, Å¡epetys visada stovėjo kambaryje, kuriame gyveno A. L.. Jos mušėsi durų praėjime, ant slenksčio. ( t. 2 b.l.59-60).           A.

L., atsakydamas į teisinės pagalbos praÅ¡yme pateiktus klausimus, paaiÅ¡kino, kad įvykio 2009 m. rugsėjo 19 dienÄ nematė, nes miegojo kambaryje. Kitos dienos rytÄ K. B. papasakojo, kad vakare ruošėsi miegoti, pamatė ateinančiÄ N. B., jai atidarė duris. N. iÅ¡ karto griebė kampe stovėjusiÄ Å¡luotÄ ir pradėjo ja muÅ¡ti. K. nugriuvo ant grindų ir susižalojo rankÄ , todėl rankÄ jai skauda. Å ia ranka ji nieko negalėjo daryti, A. L. jai padėdavo apsirengti, tuo metu matė mėlynes ant kairio žasto.

A. L. rado ant slenksčio vienÄ auskarÄ , jį atidavė K. Å epetys ir Å¡luota yra, Å¡epetys stovi kambaryje, Å¡luota stovėjo kampe ( t. 2 b.l. 60-61).           M. B., atsakydama į teisinės pagalbos praÅ¡yme pateiktus klausimus, paaiÅ¡kino, kad 2009 m. rugsėjo 20 dienÄ , vakare, jai paskambino K. B., pasakė, kad jÄ sumušė N. B.. Ji papasakojo, kad tÄ dienÄ jos su G. B. gėrė alkoholinius gėrimus, po to atėjo J. sÅ«nus, jÄ pasiėmė. Vėliau atbėgo N. iÅ¡ pradžių pastÅ«mė K., po to pagriebė Å¡epetį, juo trenkė jai per pečius, keletÄ kartų Å¡luota trenkė per veidÄ .

K. sakė, kad N. jai stipriai trenkė per petį, ji neteko sÄ monės. N. pradėjo muÅ¡ti K. , sakydama, kad ji prigirdė jų senelę. M. B. matė K. B. rugsėjo 21 d. K. B. parodė petį, jis buvo visas mėlynas, negalėjo pakelti rankos ( t. 2 b.l.42-43).          Atsakyme į teisinės pagalbos praÅ¡ymÄ pateikto patalpos (gyvenamosios vietos, teisėtų valdų) apžiÅ«ros 2011-01-24 protokolo duomenimis, iÅ¡ namo Nr. 2, kuris yra Ostroveckij raj. Zarečje kaime, verandos įeinama į virtuvę.

Virtuvės apžiÅ«ros metu rastas medinis Å¡epetys su rankena, taip pat medinis Å¡epetys, stovintis prie krosnies ( t. 2 b.l.69-75).2009-10-01 protokolu pareiÅ¡kimu nustatyta, kad K. B. kreipėsi 2009-10-01, 11.00 val., į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK Naujininkų PN dėl to, kad 2009-09-19 Baltarusijos Respublikoje Zariečės kaime į K. B. namus atėjusi N. B. jÄ sumušė, sulaužė kairę rankÄ ( t. 1 b.l.2). Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. G 3829/09(01) duomenimis, tyrimas pradėtas 2009-10-01, 10 val., K.

B. apžiÅ«ros metu nustatyta, kad kairio peties virÅ¡utinį pavirÅ¡ių ir virÅ¡mentinę sritį apima apie 22x15 cm violetiniai gelsva poodinė kraujosruva, siekianti stuburÄ ir menties centrinę dalį; minėta kraujosruva peties srityje pereina 2 cm pločio linijiniu „tilteliu“ į krÅ«tinės lÄ stos priekinį pavirÅ¡ių, kur platėja iki 25x15 cm dydžio ir siekia krÅ«ties spenelį. DeÅ¡inės krÅ«ties vidiniame pavirÅ¡iuje apie 5x3 cm analogiÅ¡ka kraujosruva. Kairio žasto priekiniame pavirÅ¡iuje apie 8x4 cm plote daugybinės susiliejančios po 1 cm skersmens.

Kairės alkÅ«nės srityje ir kairio peties Å¡oniniame pavirÅ¡iuje – iÅ¡orinių sužalojimų nėra. Kairė ranka pariÅ¡ta pusiau sulenktoje padėtyje ant skarelės, rankos judesiai per perties sÄ narį riboti dėl skausmo. Kitur sužalojimų nenurodo. IÅ¡vada : K. B. padaryta poodinės kraujosruvos kairio peties srityje, nugaroje, krÅ«tinėje, kairiame žaste, kairio raktikaulio lūžis, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2009-09-19). Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kairio raktikaulio lūžio sveikata sutriko ilgiau 10 d. laikotarpyje ( t. 1 b.l.7-8).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus išvados Nr. G791/10 (01) duomenimis, tyrimas pradėtas 2010-03-20, K. B. 2009-10-01, 10.00 val., asmeniškai prašant kreipėsi į MRU TMI Vilniaus skyrių apžiūrai dėl sužalojimų, padarytų 2009-09-19, apie 19.00 val., K. B. buvo apžiūrėta. Apžiūros ir medicininių dokumentų duomenys surašyti Specialisto išvadoje Nr. G3829/09(01). K. B. buvo padaryta : poodinės kraujosruvos kairio peties srityje, nugaroje, krūtinėje, kairiame žaste, kairio raktikaulio lūžis.

Sužalojimai kvalifikuoti nesunkiu sveikatos sutrikdymu (dėl kairio raktikaulio lūžio). Išvada : sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui. K. B. rankose savigynos žymių nekonstatuota. Sužalojimai nebūdingi griuvimui. Sužalojimai padaryti mažiausiai 3 trauminiais poveikiais. Sužalojimai padaryti vienos rūšies daiktais. Smulkios kraujosruvos kairiame žaste būdingos suspaudimui pirštais; kairio raktikaulio lūžis su aplinkine kraujosruva galėjo atsirasti nuo smūgių pailgu daiktu ( galimai šluotos kotu) ( t. 1 b.l.10-11).

Kaltinamoji savo kaltės, padariusi nesunkų sveikatos sutrikdymÄ K. B., nepripažino, teigė sudavusi vienÄ nesmarkų smÅ«gį vanta. Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje davė nuoseklius parodymus apie tai, kad jÄ sužalojo kaltinamoji N. B.. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, kuriuos patvirtina bylos duomenų visuma. Kaltinamoji, duodama parodymus teisme, paaiÅ¡kino, kad pokalbio su nukentėjusiosios dukra, V. S., metu, V. S. paklausė, už kÄ ji sumušė mamÄ , N. B. atsakė, kad K.

B. buvo girta ir pati nugriuvo. Po to, to paties pokalbio metu, V. S. pasakius, kad mamÄ iÅ¡vežė į ligoninę, N. B. jos pasiteiravo, ar ne dėl rankos.           Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja V. S. paaiÅ¡kino, kad telefoninio pokalbio su N. B. metu, pastaroji teiravosi, kokioje ligoninėje paguldė mamÄ ir dėl ko. V. S. pagalvojus, kad mama buvo paguldyta į ligoninę dėl spaudimo ir todėl taip ir pasakius N. B., pastaroji pasakė „o, kaip gerai, aÅ¡ galvojau, gal kas su raktikauliu ir visÄ naktį nemiegojau“.           Teismas vertina Å¡iuos kaltinamosios ir liudytojos V.

S. sutampančius parodymus paneigiančiais N. B. parodymus apie tai, kad ji nemušė nukentėjusiosios – pati kaltinamoji pripažino teiravusis, ar nukentėjusioji nėra paguldyta į ligoninę dėl rankos lūžio, tai yra aplinkybės, iÅ¡ anksto žinomos kaltinamajai, jai aktualios.           Apklausta liudytoja D. P. paaiÅ¡kino, kad prieÅ¡ eidama pas K. B., N. B. matė vedamÄ iÅ¡gėrusiÄ anytÄ , su D. P. aptarė, kad tai yra tragedija, taip ilgiau negali tęstis. N. B. nuėjus pas K.

B., iÅ¡ namo girdėjosi jų dviejų balsai. B. L. paaiÅ¡kino, jog nukentėjusioji yra sakiusi, kad N. B. jai sulaužė rankÄ .           Teisinės pagalbos praÅ¡ymo forma gautais duomenimis, G. B. paaiÅ¡kino, kad N. B. jai pasakojo apie tai, kad K. B., atidarius duris, nugriuvo ant slenksčio, tada N. B. paėmė ten kampe stovėjusiÄ Å¡luotÄ ir pradėjo čaižyti gulinčiÄ ant grindų K. A. L. paaiÅ¡kino, kad jam K. B. papasakojo, kaip jÄ Å¡luota mušė N. B.. M. B. paaiÅ¡kino, kad K. jai rugsėjo 20 dienÄ paskambino, papasakojo, kad jÄ sumušė N. B., jai stipriai trenkė per petį, sakė mušė už tai, kad ji nugirdė N. B. anytÄ .           Teismas vertina sutampančius liudytojų D.

P., B. L. parodymus, teisinės pagalbos praÅ¡ymo forma gautus duomenis - G. B., A. L., M. B. paaiÅ¡kinimus, paneigiančiais kaltinamosios N. B. parodymus, kad ji nevartojo smurto nukentėjusiajai, tik vienÄ kartÄ nestipriai mostelėjo nukentėjusiajai vanta. Liudytojai A. L., G. B. paaiÅ¡kino, kad jiems K. B. sakė, jog konflikto su N. B. metu nugriuvo, turbÅ«t tada susilaužė rankÄ . Teismas vertina Å¡iuos parodymus, kaip patvirtinančius nukentėjusiosios pirminį subjektyvų suvokimÄ apie lūžio priežastį, patvirtinančius, kad kiti asmenys nuo 2009-09-19 iki 2010-10-01 smurto nukentėjusiajai nevartojo.

Teismo medicinos specialisto iÅ¡vados duomenimis, galimybė, kad ranka lūžo K. B. nugriuvus – atmesta, sužalojimai nebÅ«dingi griuvimui, galima nustatyti įrankį, kuriuo padarytas Å¡is sužalojimas – smÅ«gis pailgu daiktu. Daiktai, nurodomi nukentėjusiosios – Å¡epetys ir Å¡luota, rasti nukentėjusiosios namo apžiÅ«ros metu. Aplinkybė, kad Å¡epetys buvo nukentėjusiosios virtuvėje, patvirtinta nukentėjusiosios, liudytojo S. B. parodymais. Aplinkybė, kad nukentėjusiosios name buvo daiktas, suriÅ¡tas iÅ¡ beržo Å¡akų (vanta, kaip nurodo kaltinamoji, Å¡luota, kaip jÄ vadina nukentėjusioji) patvirtinta ir kaltinamosios parodymais.         Aplinkybė, kad nukentėjusioji kreipėsi į gydytojÄ ne tuoj pat po įvykio, nepaneigia nukentėjusiosios parodymų apie sužalojimų padarymo laikÄ , aplinkybes ir asmenį, juos padariusį.

                      Taip pat aplinkybė, kad prieÅ¡ kreipdamasi į gydytojÄ K. B. pati atliko buities darbus, nepaneigia nukentėjusiosios paaiÅ¡kinimo, kada jai buvo padaryti sužalojimai - teisiamajame posėdyje K. B. paaiÅ¡kino, kad vandenį iÅ¡ Å¡ulinio visada semia viena ranka. Teismo posėdyje apklaustas specialistas patvirtino, kad K. B. galėjo atlikti darbus deÅ¡ine ranka, net prilaikyti kairiÄ ja. Specialisto iÅ¡vados Nr. G791/10 (01) duomenimis, sužalojimai K.

B. padaryti galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2009-09-19).          Duomenų apie kitÄ asmenį, laikotarpiu nuo 2009-09-19 iki 2009-10-01 galėjusį sužaloti nukentėjusiÄ jÄ , nėra. Apklausta teisinės pagalbos praÅ¡ymo forma G. B. patvirtino, kad A. L. smurto K. B. nevartojo, yra ramus, Å¡iÄ aplinkybę patvirtino liudytoja D. P.. M. B. paaiÅ¡kino, kad tuo po įvykio, rugsėjo 20 dienÄ , K. B. jai paskambino ir papasakojo, kad jÄ sužalojo N. B.. Teismas vertina, kad nenustatyta motyvo, dėl kurio K.

B. galėtų apkalbėti N. B., tiki jos parodymais, jais vadovaujasi. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro atsižvelgdamas ir į nukentėjusiosios ir kaltinamosios amžiaus skirtumÄ , įvykio metu, atitinkamai, 75 ir 44 metai. Versija, kad K. B. galėtų apkalbėti kaltinamÄ jÄ dėl to, kad jos vyras kreipėsi dėl A. L. vagystės, tai yra dėl kerÅ¡to už kitÄ asmenį kitam asmeniui, ne kaltinamajai, pagrįsta tik kaltinamosios ir jos sutuoktinio manymu, paneigta objektyviais duomenimis.           Teismo medicinos specialisto iÅ¡vadų, specialisto paaiÅ¡kinimo duomenimis, sužalojimai K.

B. padaryti mažiausiai 3 trauminiais poveikiais. Specialisto išvada, paaiškinimu, kairio raktikaulio lūžis su aplinkine kraujosruva galėjo atsirasti nuo smūgių pailgu daiktu (galimai šluotos kotu). Smulkios kraujosruvos kairiame žaste būdingos suspaudimui pirštais. Kuo padarytas poveikis krūtyje, negalima identifikuoti.         Kaltinime N. B. inkriminuota stvėrimas nukentėjusiajai už plaukų, 20 smūgių šepečio kotu sudavimas K. B., bei 10 smūgių sudavimas šluota.

Kaltinamoji pripažino vieno nestipraus smÅ«gio vanta sudavimÄ nukentėjusiajai. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu negalėjo nurodyti tikslaus smÅ«gių skaičiaus, nes, jos parodymais, po 3-5 smÅ«gių šepečiu į petį prarado sÄ monę, po to jÄ kaltinamoji „kiek norėjo“ mušė Å¡luota – nesuriÅ¡tuoju galu.          IÅ¡naudojus visas galimybes įrodymams iÅ¡tirti, abejonės, kurių negalima paÅ¡alinti, vertintinos kaltinamosios naudai. Teismas vertina, kad 3 trauminių poveikių skaičius nukentėjusiajai įrodytas specialisto iÅ¡vadų, paaiÅ¡kinimo ir nukentėjusiosios paaiÅ¡kinimo duomenimis.

Kitas smÅ«gių skaičius, dėl kurių negalima paÅ¡alinti abejonių, iÅ¡ kaltinimo N. B. Å¡alintinas.           Teisiamajame posėdyje nustatyta, kad nukentėjusioji K. B. Å¡epečiu vadina Å¡luotÄ ilgu kotu. Nukentėjusioji paaiÅ¡kino, kad ypač skausmingus smÅ«gius į petį kaltinamoji jai sudavė su Å¡epečio kotu. Specialisto iÅ¡vados, paaiÅ¡kinimo duomenimis, kairio raktikaulio lūžis su aplinkine kraujosruva galėjo atsirasti nuo smÅ«gių pailgu daiktu (galimai Å¡luotos kotu).

Teisinės pagalbos prašymo forma gauto įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, K. B. namuose rasti tiek nukentėjusios parodymuose minimas šepetys, tiek šluota. Teismas vertina, jog byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad sužalojimas, dėl kurio buvo nesunkiai buvo sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, kairio raktikaulio lūžis, padarytas suduodant šepečio kotu.          Teisiamajame posėdyje apklaustas specialistas paaiškino, kad įrankio, kuriuo nukentėjusiajai buvo padarytas trauminis poveikis dešinėje krūtyje, negali identifikuoti - gal kumščiu, gal šluota.

Nukentėjusiosios parodymais, kaltinamoji jÄ mušė Å¡epečio kotu, vėliau - suriÅ¡ta iÅ¡ beržo Å¡akelių Å¡luota, ne koto dalimis. Teisinės pagalbos praÅ¡ymo forma gauto įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo duomenimis, K. B. namuose rasti tiek nukentėjusios parodymuose minimas Å¡epetys, tiek Å¡luota.         Specialisto paaiÅ¡kinimu, dalis kraujosruvų susiję su lūžiu, dalis nesusiję. Tos kraujosruvos, kurios nesusiję, atskirai nevertinamos. Raktikaulio lūžis buvo padarytas vienu trauminiu poveikiu.

Kitais dviem trauminiais poveikiais buvo padarytos kraujosruvos kairiajame žaste ir deÅ¡inėje krÅ«tyje, kas kvalifikuojant atskirai bÅ«tų vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.           Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad visos galimybės papildomiems įrodymams surinkti iÅ¡naudotos, teisiamojo posėdžio metu negauta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad kraujosruva nukentėjusiosios krÅ«tyje padaryta suduodant Å¡epečio kotu, Å¡i aplinkybė iÅ¡ kaltinimo Å¡alintina. Specialisto paaiÅ¡kinimo duomenimis, Å¡is sužalojimas atskirai nekvalifikuotas.

Kvalifikuojant šį sužalojimÄ atskirai, jis atitiktų nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Teismas vertina, kad konkretaus įrankio – Å¡epečio koto, paÅ¡alinimas iÅ¡ kaltinimo kaltinamosios atsakomybei ir veikos kvalifikavimui įtakos neturi.          Teismas vertina, kad bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtais įrodymais – specialistų iÅ¡vadomis, specialisto paaiÅ¡kinimu - nustatyta, jog sužalojimai nukentėjusiosios kairiajame žaste padaryti nenaudojant įrankių - specialisto iÅ¡vados duomenimis, smulkios kraujosruvos kairiame žaste bÅ«dingos suspaudimui pirÅ¡tais.

Kadangi bylos nagrinėjimo metu neįrodyta, kad kraujosruvos kairiajame žaste padarytos Å¡epečio kotu, Å¡i aplinkybė iÅ¡ kaltinimo Å¡alintina, kaltinamosios atsakomybei ir veikos kvalifikavimui tai įtakos neturi.          Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji nenurodė, kad kaltinamoji jÄ bÅ«tų stvėrusi už plaukų. Objektyvių įrodymų, patvirtinančių Å¡iÄ aplinkybę, nėra, ji iÅ¡ kaltinimo Å¡alintina.          Nukentėjusiosios parodymais, duomenimis, gautais teisinės pagalbos praÅ¡ymo forma, kaltinime nurodytas kaimo, kuriame yra nukentėjusiosios namas, pavadinimas ne Pariečje, o Zariečje.

Nusikalstamos veikos vietos, kaimo, kuriame yra nukentėjusiosios namas, pavadinimas patikslintinas, veikos kvalifikavimui, kaltinamosios atsakomybei tai įtakos neturi.          Bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtais įrodymais – nukentėjusiosios parodymais, specialisto iÅ¡vadomis, paaiÅ¡kinimu, liudytojų D. P., V. S. parodymais, duomenimis, gautais teisinės pagalbos praÅ¡ymo forma, nustatyta, jog nukentėjusioji buvo užpulta dėl tarpusavio santykių priežasties – dėl kaltinamosios anytos girdymo alkoholiniais gėrimais, kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., kadangi kaltinamoji tyčia padarė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , dėl kurio ji ilgai, daugiau nei 10 dienų, sirgo, bet nebuvo Lietuvos Respublikos BK 135 str. (sunkus sveikatos sutrikdymas) nurodytų padarinių.

K. B. byloje pareiÅ¡kė 1000 Lt civilinį ieÅ¡kinį dėl patirtos neturtinės žalos ( t. 1 b.l.15-16). Kaltinamoji N. B. ieÅ¡kinio nepripažino. IeÅ¡kinys dėl neturtinės žalos tenkintinas.Nukentėjusioji paaiÅ¡kinimų teisme metu nurodė, kad dėl sulaužytos rankos juto skausmÄ , reikia lankytis pas gydytojus, dėl to patiria nepatogumus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai žala padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas vertina, kad nukentėjusiosios paaiÅ¡kinimais, specialisto iÅ¡vada byloje yra įrodyta, kad dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo K. B. buvo padaryta neturtinė žala, pasireiÅ¡kusi fiziniu skausmu, nepatogumais.

Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikaltimo pasekmės, nusikaltimu pažeista vertybė, jos reikÅ¡mingumas. Byloje iÅ¡tirtais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusiajai K. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas bei su tuo susiję kiti neigiami padariniai, nepatogumai. Dėl sužalojimo nukentėjusiajai sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, sužalota kairė ranka, tuo neatimant galimybės, bet apribojant visaverčiai atlikti buities ir kitus darbus. Kitas reikÅ¡mingas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį – žalÄ padariusio asmens kaltė, veikos pobÅ«dis, jos pavojingumo laipsnis.

Neturtinė žala šioje byloje padaryta N. B. tyčiniais smurtiniais veiksmais, kurie atitinka nesunkaus nusikaltimo požymius. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama ir į nusikaltimo padarymo motyvus - dėl susiklosčiusių priešiškų tarpusavio santykių, į kaltinamosios turtinę padėtį - dirba, turi pastovų pragyvenimo šaltinį, nukentėjusiosios amžių- nusikaltimo padarymo metu -75 metų amžiaus,         Teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, remiasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo formuojama praktika analogiškose bylose.

         Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutartyje byloje Nr. 2K-375/2010, pasisakyta, kad neturtinės žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurių visuma ir nulemia jos dydį. Šioje nutartyje nurodyta, jog iš teismų sprendimų baudžiamosiose bylose matyti, kad neturtinė žala tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais teismų įvertinta skirtingai - 800 Lt, 2000 Lt, 3000 Lt, 10000 Lt ir šie sprendimai nebuvo naikinami ar keičiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2007, 2K-730/2007, 2K-253/2009, 2K-190/2010, 2K-249/2010).

Tai patvirtina, kad neturtinės žalos įvertinimÄ pinigine iÅ¡raiÅ¡ka lemia konkrečių kiekvienos bylos aplinkybių visuma. Minima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi pasisakyta, kad nukentėjusiajai R. S. priteista atlyginti 4000 Lt neturtinė žala susiklosčiusiai teismų praktikai neprieÅ¡tarauja.         Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės mėn. 18 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2010 pasisakyta, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sumažino iÅ¡ nuteistojo nukentėjusiajam priteistÄ sumÄ neturtinei žalai atlyginti nuo 7000 Lt iki 3000 Lt ir tokį savo sprendimÄ iÅ¡samiai motyvavo, ypatingai atkreipdamas dėmesį į tai, kad nukentėjusiajam dėl sužalojimų sveikata buvo sutrikdyta santykinai neilgÄ laiko tarpÄ , o jis patyrė tik neženklų galimybių bendrauti sumažėjimÄ .

         Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 2 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-190/2010 taip pat pasisakė, kad neturtinės žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurių visuma lemia šios žalos dydį. Nurodė, kad nukentėjusiajai D. M. šioje byloje priteista atlygintina 3000 Lt neturtinė žala neprieštarauja susiklosčiusiai teismų praktikai. Iš teismų sprendimų baudžiamosiose bylose matyti, kad nustatytas ir priteistas neturtinės žalos dydis tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais yra įvairus.

Pavyzdžiui, neturtinė žala teismų įvertinta 800 Lt, 2000 Lt, ir Å¡ie sprendimai nebuvo naikinami ar keičiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2007, 2K-730/2007). Tai tik patvirtina, kad neturtinės žalos įvertinimas pinigine iÅ¡raiÅ¡ka yra skirtingas, ir tai lemia konkrečių kiekvienos bylos aplinkybių visuma.         Įvertinus bylos aplinkybių visumÄ , vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos tenkintinas, nukentėjusiajai K.

B. atlygintina 1000 Lt neturtinė žala.          Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos baudžiamojoje byloje pareiškė 1389,76 Lt civilinį ieškinį. Ieškinio duomenimis, dėl patirtų sužalojimų K. B. buvo gydyta sveikatos priežiūros įstaigose, asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 1389,76 Lt (t. 1 b.l.42-49). Gydymo paslaugų apskaitos išrašo duomenimis, K.

B. 2009-10-13 suteikta radiologo paslauga, kaina 49,31 Lt; 2009-12-24 suteikta fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo paslauga, kaina 48,44 Lt; 2009-12-24 suteikta fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo paslauga, kaina 48,44 Lt; 2010-02-10 suteikta radiologo paslauga, kaina 44,87 Lt; 2009-10-03 suteikta terapijos paslauga, kaina 1140,38 Lt; 2010-02-12 suteikta ortopedo traumatologo paslauga, kaina 58,32 Lt ( t. 1 b.l.44-45).             Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį.

Nusikalstama veika K. B. buvo sužalota, ji buvo gydyta sveikatos priežiÅ«ros įstaigose, asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos buvo apmokėtos iÅ¡ privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, Valstybinė ligonių kasa turi pagrindÄ reikÅ¡ti ieÅ¡kinį kaltinamajai N. B.. Civilinio ieÅ¡kovo atstovo paaiÅ¡kinimais, visos suteiktos paslaugos yra susijusios su K. B. 2009-09-19 padarytu sužalojimu. Teismas vertina, kad byloje nepakanka duomenų patvirtinti ar paneigti, kad K. B. 2009-10-03 suteikta paslauga – terapija, diagnozė : hipertenzinė Å¡irdies liga, kardiopatija su staziniu Å¡irdies miokardo nepakankamumu, bei 2010-02-12 suteikta ortopedo traumatologo paslauga, diagnozė : rankos iÅ¡nirimo, raiščių ir raumenų patempimo padariniai, yra priežastiniu ryÅ¡iu susiję su K.

B. padarytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Kadangi minėto priežastinio ryÅ¡io nustatymui reikalinga iÅ¡sireikalauti papildomus dokumentus, klausimo iÅ¡nagrinėjimui bÅ«tinos specialios žinios, teismas vertina, kad byloje negalima, neatlikus papildomo tyrimo, tiksliai apskaičiuoti civilinio ieÅ¡kinio, civiliniam ieÅ¡kovui pripažintina teisė į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.                             Kaltinamosios N. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

       Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41, 54, 61 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis.              Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai, atsižvelgia į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamosios asmenybę. Kaltinamosios padaryta nusikalstama veika - nesunkus nusikaltimas. N. B. neteista (t. 1 b.l. 57), nėra registruota Vilniaus miesto psichikos sveikatos konsultacinio centro ir Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitoje (t. 1 b.l.59, 61), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydyta ( t. 1 b.l.60), dirba.

Skirdamas bausmę, teismas vertina, kad N. B. teisiama pirmÄ kartÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti, parenkant Å¡velniausiÄ sankcijoje numatytų bausmės rÅ«Å¡ių, skiriant mažesnio, nei sankcijoje numatyto vidurkio, dydžio.         N. B. paskirta kardomoji priemonė- raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (t. 1 b.l.26-27), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.          Daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

       Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas                                                    n u s p r e n d ž i a :         N. B. pripažinti kalta, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., skirti bausmę - laisvės apribojimÄ 10 (deÅ¡imčiai) mėnesių, įpareigojant neatlygintinai iÅ¡dirbti 40 valandų per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis.

         KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, N. B. palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.        K. B. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti iÅ¡ N. B. 1000 Lt K. B. naudai.         Civiliniam ieÅ¡kovui, Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, pripažinti teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.        Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                              Nijolė Žimkienė