e3ae53df-c6d4-43fc-919a-e46ad1ea4514 · Vilniaus apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr                                               Nuorašas Baudžiamoji byla Nr.1 – 239/2010Procesinio sprendimo kategorija:                                                                                               1.1.7.1.;1.1.7.2.7.;1.1.8.3.;1.1.8.7.1.;                                                                                                                1.2.14.5.2.;1.2.18.1.;1.2.29.1.;2.1.10.1.;                                                                                               2.1.15.1.1.;2.1.15.3.3.2.;2.3.6.4.2.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. lapkričio 26 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Leonarda Gurevičienė, sekretoriaujant Teresai Darulienei, dalyvaujant prokurorei Laurai Golubkienei, gynėjams advokatams Liudmilai Karvelienei, Sigitui Židoniui, nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei S. P.,vertėjai Jekaterinai Chochlanovai, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje J.

S., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1972-01-28, Šalčininkų r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, spec. vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini) 45-14, teistas 6 kartus:              2000-09-25 Varėnos r. apylinkės teismo pagal 272 str. 2 d. laisvės atėmimu 5 m. su viso turto konfiskavimu. Pritaikius LR 2000-04-11 įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 3 str. 2 d. 2 p., bausmė sumažinta 1/5, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams su viso turto konfiskavimu.

Varėnos r. apyl. teismo 2003-07-23 nutartimi Varėnos r. apyl. teismo 2000-09-25 nuosprendis pakeistas – veika iš LR BK 272 str. 2 d., perkvalifikuota į LR BK 180 str. 2 d., paskirta 3 metų 3 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus apygardos teismo 2003-09-18 nutartimi, Varėnos r. apyl. teismo 2003-07-23 nutartis pakeista – veika iš LR BK 272 str. 2 d. perkvalifikuota į LR BK 180 str. 1 d., paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė.              2001-05-23 Vilniaus apygardos teismo pagal 272 str. 3 d., 272 str. 2 d., 206 str., 281 str. 1 d., 42 str., 35 str., laisvės atėmimu 6 m. su turto konfiskavimu.

Vadovaujantis LR BK 42 str. 4 d., paskirtÄ bausmę subendrinus su Varėnos r. apyl. teismo 2000-09-25 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 7 metams su turto konfiskavimu. Vadovaujantis LR BK 42 str. 1 d., 4 d., Vilniaus apygardos teismo 2001-05-23 nuosprendžiu paskirtÄ sias bausmes subendrinus su Varėnos r. apyl. teismo 2000-09-25 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta subendrinta 6 metų laisvės atėmimo bausmė su viso turto konfiskavimu. Vilniaus apygardos teismo 2003-11-06 nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2001-05-23 nuosprendis pakeistas – veikos perkvalifikuotos. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 8 d., paskirtas bausmes iÅ¡ dalies subendrinus su Vilniaus apygardos teismo 2001-05-23 nuosprendžiu pagal LR 1961 m.

BK 206 str. paskirta bausme ir 2003-07-23 Varėnos r. apyl. teismo nutartimi paskirta bei 2003-09-18 Vilniaus apygardos teismo nutartimi pakeista bausme, galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 4 metams 3 mėn.2001-08-17 Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo pagal 275 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 m. Vadovaujantis LR BK 42 str., bausmę subendrinus su 2000-09-25 Varėnos r. apyl. teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 metams su turto konfiskavimu. Vilniaus m. 1-ojo apyl. teismo 2002-05-06 nutartimi, vadovaujantis LR BPK 405 str. 414 str., LR BK 42 str., Vilniaus m. 1 apyl. teismo 2001-08-17 ir Vilniaus apygardos teismo 2001-05-23 nuosprendžiais paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta galutinė bausmė – 7 metai laisvės atėmimo su viso turto konfiskavimu.

Vilniaus m. 1-ojo apyl. teismo 2003-07-08 nutartimi, vadovaujantis LR BK 63 str. 8 d. subendrinus 2001-08-17 Vilniaus m. 1 apyl. teismo ir 2001-05-23 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiais paskirtas bausmes, paskirta galutinė bausmė – 6 metai laisvės atėmimo su turto konfiskavimu. Vilniaus m. 1-ojo apyl. teismo 2003-12-16 nutartimi, veikÄ pagal Vilniaus 1-ojo apyl. teismo 2001-08-17 nuosprendį perkvalifikavus iÅ¡ 1961 m. LR BK 275 str. 1 d. į 2000 m. LR BK 183 str. 1 d., paskirta 2 m. laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 8 d., Å¡iÄ bausmę subendrinus su bausme, paskirta Vilniaus apygardos teismo 2001-05-23 nuosprendžiu, pakeista 2002-10-08 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi, bei Vilniaus apygardos teismo 2003-11-06 nutartimi, galutinė bausmė paskirta 4 metai 3 mėn. laisvės atėmimo.              2006-03-07 Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo pagal LR BK 281 str. 2 d. laisvės atėmimu 5 mėn. Vadovaujantis LR BK 64 str., pridėta dalis neatliktos bausmės, paskirtos 2003-12-16 Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo nutartimi.

Galutinė bausmė – 6 mėn. laisvės atėmimo.              2006-03-24 Vilniaus m. 2 apyl. teismo pagal LR BK 300 str. 1 d., 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., 63 str. laisvės atėmimu 11 mėn. Vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 2 p. 9 d., Vilniaus m. 2-ojo apyl. teismo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę subendrinus su Vilniaus m. 1 apyl. teismo 2006-03-07 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta 11 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Galutinė subendrinta bausmė – 2 metai 6 mėn. laisvės atėmimo.

             2006-05-17 Vilniaus apygardos teismo pagal LR BK 181 str. 2 d., 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 m. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirtÄ bausmę subendrinus su Vilniaus m. 2 apyl. teismo 2006-03-24 nuosprendžiu paskirta bausme, subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams 6 mėn. Pritaikius LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 2006-05-17 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę subendrinus su 2006-03-07 Vilniaus m. 1-ojo apyl. teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė – 2 metai 6 mėn. laisvės atėmimo, bausmę atliko, paleistas iÅ¡ laisvės atėmimo įstaigos 2008-03-21, teistumas neiÅ¡nykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d., 213 str. 2 d.V.

K., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1971-05-17, Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju, gyvenantis G. V. g. 11-130, Vilniuje, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini). 2-45, Vilniuje, teistas 3 kartus: 1993-08-18 Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo pagal BK 16 str. 146 str. 3 d. ir 235 str. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Pritaikius BK 471 str., bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams.1998-01-16 Vilniaus apygardos teismo pagal 16 str. 2 d., 105 str. 8 p., 234 str. 1 d., 204 str., 42 str., laisvės atėmimu 12 m. su ½ turto konfiskavimu, 2003-06-09 Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis LR BVK 157 str., paleistas lygtinai 5 metams 1 mėn., 2008-07-17 išbrauktas iš Vilniaus pataisos inspekcijos įskaitos, kaip atlikęs bausmę.

NusikaltimÄ , už kurį nuteistas 2009-08-18 nuosprendžiu, padarė 2007 m., t.y. lygtinio paleidimo metu. 2009-08-18 Vilniaus apygardos teismo pagal LR BK 213 str. 2 d. laisvės atėmimu 7 m. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d. ir 3 d., paskirtÄ bausmę dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinus su Vilniaus apygardos teismo 1998-01-16 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 metams, Å¡iuo metu atliekantis jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, kaltinamas pagal Lietuvos respublikos BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d.                          Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ ,              n u s t a t ė:

Kaltinamasis J. S. apgaule įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent, jis, veikdamas kartu su V. K., turėdamas tikslÄ apgaule įgyti didelės vertės svetimÄ â€“ S. G. ir S. P. priklausantį turtÄ â€“ 94 000 litų vertės butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) 44-11, Vilniuje, pagal tarpusavio susitarimÄ Å¾adėdamas S. G. bei S. P. padėti sutvarkyti Å¡io buto paveldėjimo dokumentus bei jį parduoti, ir tokiu bÅ«du įgijęs pastarųjų pasitikėjimÄ , suklaidino S. G. bei jos interesus atstovaujančiÄ seserį L.

T. dėl esminių Å¡io buto pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo aplinkybių, t.y. pasinaudodamas tuo, kad S. G. įgaliojimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu patikėjo L. T. atstovauti jos interesus visose įstaigose, vesti paveldėjimo pagal įstatymÄ bylÄ bei valdyti ir tvarkyti visÄ turtÄ , o S. P. 2009-06-03 iÅ¡duoto įgaliojimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu patikėjo J. S. vesti paveldėjimo bylÄ , atstovauti jÄ visose Lietuvos Respublikos teismo įstaigose bei parduoti savo nuožiÅ«ra nekilnojamÄ jį turtÄ , ir žinodamas, kad dėl blogo lietuvių kalbos mokėjimo pasiraÅ¡omų dokumentų turinys L.

T. nėra aiÅ¡kiai suprantamas, turėdamas S. G. jam patikėtus dokumentus – (duomenys neskelbtini) 44-11, Vilniuje, esančio buto bylÄ , testamentÄ , sutartį dėl buto privatizavimo, V. Z. iÅ¡tuokos bei mirties liudijimus, atsiskaitymo už butÄ bei dujas knygeles, pažymÄ dėl palikimo priėmimo, pažymÄ apie V. Z. mirtį bei disponuodamas jais, susitarė su V. K. suklaidinti L. T. dėl minėto buto pirkimo-pardavimo sutarties esminių aplinkybių, t.y. įtikinę L. T., jog S. P. priklausanti ¼ buto, esančio (duomenys neskelbtini) 44-11, Vilniuje, dalis pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu atiteks S. G., 2009-07-03 Vilniaus miesto 35-ajame notariniame biure, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini) 8, pateikė pasiraÅ¡yti L.

T., atstovaujamai S. G., buto (duomenys neskelbtini) 44-11, Vilniuje, 2009-07-03 pirkimo-pardavimo sutartį, įtvirtinę joje tikrovės neatitinkančius duomenis, t.y., kad L. T., atstovaudama S. G. bei J. S., atstovaudamas S. P., parduoda, o V. K. už 90 000 Lt perka butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) 44-11, Vilniuje, kurio kainÄ V. K. L. T. bei J. S. atitinkamai – 67 500 litų ir 22 55 litų sumokėjo iki Å¡io sandorio pasiraÅ¡ymo momento. Tokiu bÅ«du, apgaule užvaldęs svetimÄ turtÄ , nukentėjusiajai S. G. padarė 70 500 litų, o S. P. – 23 500 litų turtinę žalÄ .Be to, J.

S. suklastojo bei panaudojo suklastotÄ dokumentÄ , dėl ko buvo padaryta didelė žala, o bÅ«tent, jis, veikdamas kartu su V. K., turėdamas tikslÄ suklastoti tikrÄ dokumentÄ ir jį panaudoti, 2009 m. liepos 3 d., atvyko į Vilniaus miesto 35-Ä jį notarų biurÄ , esantį (duomenys neskelbtini) 8, Vilniuje, kur notarui melagingai pareiÅ¡kė, jog V. K. perka, o S. G., atstovaujama L. T., bei S. P. , atstovaujama J. S., parduoda butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) 44 – 11, Vilniuje, už kurį neva V.

K. iki sutarties pasiraÅ¡ymo sumokėjo L. T., atstovaujamai S. G. 67 500 Lt., o J. S., atstovaujamam S. P., 22 500 Lt, ir taip suklaidinę notarÄ , suklastojo tikrÄ dokumentÄ â€“ 2009-07-03 pasirašė tariamÄ sandorį dėl buto pirkimo-pardavimo, kuriuo, neva, S. G., atstovaujama L. T., parduoda jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiÄ Â¾ dalį ir pardavėja S. P., atstovaujama J. S., parduoda jai nuosavybės teise priklausančiÄ Â¼ dalį, o pirkėjas – V. K. asmeninės nuosavybės teise perka butÄ , unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), už 90 000 Lt, iÅ¡ kurių – 22 500 Lt J.

S., atstovaujantis pardavėjai S. P., gavo iÅ¡ pirkėjo – V. K. prieÅ¡ pasiraÅ¡ant Å¡iÄ sutartį ir patvirtina, kad S. P. neturi jokių pretenzijų V. K. dėl minėtos sumos bei 67 500 Lt L. T., atstovaujanti pardavėjai S. G., gavo iÅ¡ pirkėjo V. K. prieÅ¡ pasiraÅ¡ant Å¡iÄ sutartį ir patvirtina, kad S. G. neturi jokių pretenzijų V. K. dėl minėtos sumos, po ko, Å¡iÄ sutartį pasiraÅ¡ius visoms Å¡alims, 2009-07-09, 9.20 val. notarė A. P. patvirtino, suteikdama notarinio registro numerį 3289-7.

Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , V. K. sutartį panaudojo 2009-07-03, pateikdamas Valstybės įmonės registrų centrui, V. K. g. 18, Vilniuje, siekdamas įregistruoti nuosavybės teisę į butÄ esantį, (duomenys neskelbtini) 44-11, Vilniuje, tokiais savo veiksmais padarė didelę žalÄ - S. G. 70 500 litų, o S. P. – 23 500 litų.Be to, J. S. organizavo didelės vertės vertybinio popieriaus – netikro vekselio pagaminimÄ , kurį laikė ir realizavo, o bÅ«tent: jis 2009 m. balandžio 2 d., (duomenys neskelbtini) 44-11, Vilniuje, turėdamas tikslÄ Ä¯gyti teisę į svetimÄ â€“ L.

T. priklausantį turtÄ â€“ pinigines lėšas 100 000 litų sumoje, suklaidinęs pastarÄ jÄ dėl vekselio paskirties, t.y. nurodęs, kad, suraÅ¡ydama vekselį, iÅ¡tuokos metu iÅ¡vengs turto dalybų su vyru, pateikė pastarajai tuščiÄ paprastojo vekselio blankÄ bei užpildytÄ paprastÄ jį vekselį, kaip pavyzdį, nurodydamas atitinkamai įraÅ¡yti jo diktuojamus duomenis, t.y. ties tekstu „suma skaitmenimis ir valiutos kodas“ įraÅ¡yti – 100 000 Lt sumÄ , ties tekstu ,,iÅ¡raÅ¡ymo data“ – įraÅ¡yti 2009-04-02, ties tekstu ,,mokėjimo terminas“ įraÅ¡yti 2009-05-02, ties tekstu ,,pinigų gavėjas“ įraÅ¡yti J.

S., a/k (duomenys neskelbtini) ties tekstu ,,neprotestuotinas„ įraÅ¡yti – „neprotestuotinas“ bei ties tekstu ,,mokėjimo vieta“ įraÅ¡yti (duomenys neskelbtini) 45-14, Vilnius, kurį, L. T. pasiraÅ¡ius, paėmė iÅ¡ jos ir laikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iki 2009 m. gegužės 4 d., t.y. vekselio apmokėjimui nustatytos dienos, kurį nurodytÄ dienÄ realizavo, pateikdamas apmokėjimui Vilniaus m. 21-ojo notarų biuro, esančio Vilniuje, Pamėnkalnio g. 28-9, notarei V.

Å . vykdomajam raÅ¡tui gauti.Kaltinamasis V. K. apgaule įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent:jis, veikdamas kartu su J. S., turėdamas tikslÄ apgaule įgyti didelės vertės svetimÄ â€“ S. G. ir S. P. priklausantį turtÄ â€“ 94 000 litų vertės butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) 44-11, Vilniuje, pagal J. S. bei S. G. tarpusavio susitarimÄ , pastarajam žadant S. G. bei S. P. padėti sutvarkyti Å¡io buto paveldėjimo dokumentus bei jį parduoti, ir tokiu bÅ«du įgijęs pastarųjų pasitikėjimÄ , suklaidino S. G. bei jos interesus atstovaujančiÄ seserį L.

T. dėl esminių Å¡io buto pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo aplinkybių, t.y. pasinaudojant tuo, kad S. G. įgaliojimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu patikėjo L. T. atstovauti jos interesus visose įstaigose, vesti paveldėjimo pagal įstatymÄ bylÄ bei valdyti ir tvarkyti visÄ turtÄ , o S. P. 2009-06-03 iÅ¡duoto įgaliojimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu patikėjo J. S. vesti paveldėjimo bylÄ , atstovauti jÄ visose Lietuvos Respublikos teismo įstaigose bei parduoti savo nuožiÅ«ra nekilnojamÄ jį turtÄ , ir žinodami, kad dėl blogo lietuvių kalbos mokėjimo pasiraÅ¡omų dokumentų turinys L.

T. nėra aiÅ¡kiai suprantamas, bei J. S. turint S. G. jam patikėtus dokumentus – (duomenys neskelbtini) 44-11, Vilniuje, esančio buto bylÄ , testamentÄ , sutartį dėl buto privatizavimo, V. Z. iÅ¡tuokos bei mirties liudijimus, atsiskaitymo už butÄ bei dujas knygeles, pažymÄ dėl palikimo priėmimo bei pažymÄ apie V. Z. mirtį bei J. S. disponuojant jais, susitarė suklaidinti L. T. dėl minėto buto pirkimo-pardavimo sutarties esminių aplinkybių, t.y. įtikinę L. T., jog S. P. priklausanti ¼ buto, esančio (duomenys neskelbtini) 44-11, Vilniuje, dalis pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu atiteks S. G., 2009-07-03 Vilniaus miesto 35-ajame notariniame biure, esančiame (duomenys neskelbtini) 8, Vilniuje, pateikė pasiraÅ¡yti L.

T., atstovaujamai S. G. bei J. S. atstovaujamai S. P., buto, (duomenys neskelbtini) 44-11, Vilniuje, 2009-07-03 pirkimo-pardavimo sutartį, įtvirtinę joje tikrovės neatitinkančius duomenis, t.y., kad L. T., atstovaudama S. G. bei J. S., atstovaudamas S. P., parduoda, o V. K. už 90 000 litų perka butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) 44-11, Vilniuje, kurio kainÄ V. K. L. T. bei J. S., atitinkamai – 67 500 litų ir 22 500 litų sumokėjo iki Å¡io sandorio pasiraÅ¡ymo momento. Tokiu bÅ«du, apgaule užvaldė svetimÄ turtÄ , tuo nukentėjusiajai S. G. padarė 70 500 litų, o S. P. – 23 500 litų turtinę žalÄ .Be to, V.

K., suklastojo bei panaudojo suklastotÄ dokumentÄ , dėl ko buvo padaryta didelė žala, o bÅ«tent: jis, veikdamas kartu su J. S., turėdamas tikslÄ suklastoti tikrÄ dokumentÄ ir jį panaudoti, 2009 m. liepos 3 d., atvyko į Vilniaus miesto 35-Ä jį notarų biurÄ , esantį (duomenys neskelbtini) 8, Vilniuje, kur notarui melagingai pareiÅ¡kė, jog jis perka, o S. G., atstovaujama L. T., bei S. P. , atstovaujama J. S., parduoda butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) 44 – 11, Vilniuje, už kurį neva jis iki sutarties pasiraÅ¡ymo sumokėjo L.

T., atstovaujamai S. G. 67 500 Lt., o J. S., atstovaujamam S. P., 22 500 Lt, ir taip suklaidinę notarÄ suklastojo tikrÄ dokumentÄ â€“ 2009-07-03 pasirašė tariamÄ sandorį dėl buto pirkimo – pardavimo, kuriuo neva S. G., atstovaujama L. T., parduoda jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiÄ Â¾ dalį ir pardavėja S. P., atstovaujama J. S., parduoda jai nuosavybės teise priklausančiÄ Â¼ dalį, o pirkėjas – V. K. asmeninės nuosavybės teise perka butÄ , unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), už 90 000 Lt, iÅ¡ kurių - 22 500 Lt J.

S., atstovaujantis pardavėjai S. P., gavo iÅ¡ pirkėjo – V. K. prieÅ¡ pasiraÅ¡ant Å¡iÄ sutartį ir patvirtina, kad S. P. neturi jam jokių pretenzijų dėl minėtos sumos bei 67 500 Lt L. T., atstovaujanti pardavėjai S. G., gavo iÅ¡ pirkėjo V. K. prieÅ¡ pasiraÅ¡ant Å¡iÄ sutartį ir patvirtina, kad S. G. neturi taip pat jam jokių pretenzijų dėl minėtos sumos, po ko, Å¡iÄ sutartį pasiraÅ¡ius visoms Å¡alims, 2009-07-03, 09.20 val. notarė A. P. patvirtino, suteikdama notarinio registro numerį (duomenys neskelbtini).

Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , V. K. sutartį panaudojo 2009-07-03 pateikdamas Valstybės įmonės registrų centrui, V. K. g. 18, Vilniuje, siekdamas įregistruoti nuosavybės teisę į butÄ esantį, (duomenys neskelbtini) 44-11, Vilniuje, tokiais savo veiksmais padarydamas didelę žalÄ - S. G. 75 500 litų ir S. P. – 23 500 litų.Kaltinamasis J. S. kaltu neprisipažino ir parodė kad jis nuo 1994 m. užsiima tarpininkavimu perkant- parduodant nekilnojamÄ jį turtÄ . Nei firmos, nei patento, užsiimti Å¡ia veikla neturi. 2009 m. sausio mėn. pabaigoje ar vasario mėn. pradžioje pas jį į namus, (duomenys neskelbtini) 45-14, Vilniuje, užsuko V.

K., kuris pasakė, kad jo pažįstama O., duomenų nežino, gyv. Užupio mikrorajone, tikslaus adreso nežino, turi draugę, kuri nori sutvarkyti paveldėjimo dokumentus ir parduoti butÄ . Tuomet su V. K. nuvažiavo pas O. į namus. O. paskambino L. T. ir susitarė dėl susitikimo. Jie, t.y. O., V. K. ir jis nuvažiavo į Naujininkų mikrorajonÄ , prie parduotuvės „Maxima“, kur laukė L. T.. O. pakvietė L. T. atsisėsti į maÅ¡inÄ , t.y. į V. K. priklausantį automobilį Chrystler Voyager, valst..

Nr. (duomenys neskelbtini) vyÅ¡ninės spalvos, su kuriuo nuvyko į (duomenys neskelbtini) 44-11, Vilniuje, esantį butÄ . Užėjus į butÄ nurodytu adresu, L. T. parodė visus Å¡io buto dokumentus, t.y. buto bylÄ , privatizavimo sutartį, testamentÄ , L. Z. bei V. Z. mirties liudijimus, atsiskaitymo knygelę bei namų knygÄ . Jis peržiÅ«rėjo Å¡iuos dokumentus. L. T. paprašė sutvarkyti paveldėjimo dokumentus, o vėliau šį butÄ parduoti. PažiÅ«rėjęs dokumentus, jis pamatė, kad testamentas yra suraÅ¡ytas kito žmogaus vardu.

L. T. paaiÅ¡kino, kad tai jos sesuo S. G., kuri yra invalidė bei pridÅ«rė, kad ji gyvena netoli ir galima pas jÄ užeiti ir su ja pakalbėti. Visi nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) 70-65, Vilniuje. L. T. jį supažindino su savo seserimi S. G.. Jis S. G. paklausė, kaip ji tvarkys dokumentus, ji atsakė, kad ji pilnai pasitiki savo seserimi L. T., todėl įgaliojimÄ paraÅ¡ys jos vardu. TÄ dienÄ daugiau nieko nekalbėjo. Jis su V. K. iÅ¡važiavo, o O. liko. Maždaug po dviejų dienų jis nuvažiavo pas S. G.

į namus. S. su L. jam papasakojo, kad prieÅ¡ tetos mirtį Å¡io buto norėjo L. Z. sÅ«naus V. Z. buvusi žmona S., pavardės nepamena. Tuomet jis pasakė, kad reikia nuvykti pas notarÄ ir sužinoti dėl paveldėjimo. Jis kartu su L. T. bei V. K. nuvažiavo į notarų biurÄ , esantį Kauno g., Vilniuje, tikslaus adreso nežino, pas notarÄ E. A.. Jis su L. užėjo pas notarÄ sužinoti, ar testamentas dėl S. G. paveldėto buto yra galiojantis. Notaras pasakė, kad testamentas galiojantis, bet tvarkyti testamentÄ gali žmogus, kuriam jis suraÅ¡ytas arba Å¡io asmens įgaliotas asmuo.

Tada jis su V. K. nuvežė L. T. į namus ir užėjęs pas S. G. viskÄ jai paaiÅ¡kino. S. pasakė, kad suraÅ¡ys įgaliojimÄ sesers L. T. vardu. Kadangi S. yra suparalyžiuota, ji nevaikÅ¡to, jis pasakė, kad susitars su notaru, kad Å¡is atvyktų į butÄ suraÅ¡yti įgaliojimo. TÄ pačiÄ dienÄ nuvažiavo pas notarę V. Å . į 21-Ä notarų biurÄ , esantį Pamėnkalnio g., Vilniuje, tikslaus adreso nežino, ir susitarė dėl vykimo pas S. G. pasiraÅ¡yti įgaliojimÄ . SekančiÄ dienÄ , tikslios datos nepamena, jis užsuko pas minėtÄ notarę ir jÄ nuvežė pas S. G., kur ji pasirašė įgaliojimÄ , kad L.

T. gali tvarkyti visus paveldėjimo bei buto pirkimo-pardavimo reikalus. Notarė S. G. įgaliojimÄ iÅ¡vertė į rusų kalbÄ ir Å¡i pasirašė. L. perskaitė įgaliojimÄ taip pat. Ä®galiojimas buvo pasiraÅ¡ytas dviem egzemplioriais, vienas liko pas L., o kitas pas notarę. Notarei už jos paslaugas jis sumokėjo virÅ¡ 100 litų, tikslios sumos nepamena. Jis mokėjo notarei, nes jos neturėjo pinigų. Po kelių dienų jis vėl atvažiavo pas L. T., kad vykti pas notarÄ E. A. tvarkyti paveldėjimo dokumentus.

Notaras E. A. užvedė paveldėjimo bylÄ ir pasakė jiems atvažiuoti tada, kai po L. Z. mirties sueis trys mėnesiai, tuomet jis iÅ¡duos pažymÄ apie tai, kiek reikės sumokėti Mokesčių inspekcijai. Be to, notaras A. pasakė, kad pagal paveldėjimÄ S. G. priklauso tik pusė buto, o kita pusė priklauso L. Z. sÅ«naus žmonai, tačiau ji nebuvo kreipusis dėl palikimo. Už pusę buto Mokesčių inspekcijai reikėjo sumokėti 1892 litus, kuriuos jis sumokėjo. Sumokėjus minėtÄ sumÄ ir gavus patvirtinantį dokumentÄ , po kelių dienų jis su L. vėl nuvyko pas notarÄ A., po ko Å¡is davė raÅ¡tiÅ¡kÄ atsakymÄ , kad S. G. priklauso dar 1/3 buto viso ¾ buto, bei iÅ¡davė pažymÄ sumokėti mokesčių inspekcijai ir už 1/3 buto, t.y. 1146 litus, kuriuos taip pat jis sumokėjo.

Mokėjo jis, nes su L. T. buvo susitarę dėl atlygio, t.y 10 procentų nuo parduotos sumos, apie tai S. G. nieko nežinojo. PažymÄ apie sumokėjimÄ vėl nuvežė notarui A., po ko jis iÅ¡davė nuosavybės teisės liudijimÄ . Vėliau jis su L. atvažiavo pas S. G. į namus ir jai iÅ¡aiÅ¡kino, kad 1/4 buto jai nepriklausys, nes taip yra pagal įstatymÄ . S. dėl to labai supyko. Tuomet L. pasakė, kad rytoj važiuos pas advokatę, kuriÄ ji pažįsta ir ji viskÄ paaiÅ¡kins. KitÄ dienÄ jis su L. susitiko Kauno g. 3, Vilniuje, kartu su advokate.

Advokatė paaiÅ¡kino, kad nieko jos su seserimi nelaimės, taip yra pagal įstatymÄ , o be to, sugaiÅ¡ laiko bei iÅ¡leis daug pinigų. Jis parvežė L. namo, kur viskÄ papasakojo S.. Jis paklausė, kokie jos santykiai su V. Z. buvusia žmona S. P.. Ji paaiÅ¡kino, kad santykiai yra blogi, tarpusavyje nebendrauja. Jis pasiteiravo, kaip tÄ S. bÅ«tu galima surasti, tuomet jos davė S. ir jos tėvo telefono numerius. Po kelių dienų jis paskambino S. P. tėvui, vardo nežino, ir susitarė susitikti. Susitikus su minėtu vyriÅ¡kiu, jis paaiÅ¡kino, kokiu tikslu atvažiavo, kokia yra situacija, tuomet sužinojo S. adresÄ .

Jis iÅ¡ karto nuvažiavo pas S. P. į namus Kalvarijų g., Vilniuje, tikslaus adreso nežino ir jai viskÄ paaiÅ¡kino. S. pasakė, kad ji su L. T. bei S. G. nekalbės, o taip pat pasakė, kad ji nori tik vieno, nuvažiuoti į tÄ butÄ . Tuomet tÄ pačiÄ dienÄ kartu su S. nuvažiavo į butÄ , (duomenys neskelbtini) 44-11, Vilniuje. Užėjus į butÄ , S. pasiėmė nuotraukas ir pora knygų, nes jis jai leido. ButÄ atrakino jis, nes turėjo raktus, juos jam davė L. T.. S. jo paprašė užeiti pas L. ir S. G. ir paimti dar keletÄ nuotraukų, kÄ jis ir padarė.

S. G. ir L. buvo labai piktos, tačiau nuotraukas davė. S. tuo metu laukė bute, (duomenys neskelbtini) 44-11, Vilniuje. Vėliau jis S. nuvežė namo į Kalvarijų gatvę bei susitarė, kad ji suraÅ¡ys įgaliojimÄ jo vardu. Po kelių dienų jis susiskambino su S. P ir susitarė susitikti 21-Ä jame notarų biure pas notarę V. Å ., po ko notarė surašė įgaliojimÄ . S. P. pasakė, pardavus butÄ , su ja atsiskaityti. Jis sutiko. Daugiau su S. P. susitikęs nebuvo. Jis dėl buto pardavimo įdėjo skelbimÄ Ä¯ laikraÅ¡tį „Alio reklama“, po ko jam skambino klientai iÅ¡ firmų praÅ¡ydami leisti apžiÅ«rėti bei nufotografuoti butÄ .

Jis neprieÅ¡taravo. Buto kainÄ 2009 m. kovo mėn. jis buvo numatęs 115 000 litų, tačiau nesulaukė nei vieno skambučio, po to kainÄ sumažino iki 113 000 litų, vėliau – iki 110 000 litų. Pasikalbėjęs su butų pardavimo agentais, jis nusprendė kainÄ sumažinti iki 95 000 litų. Nuvykęs pas L. T. bei S. G., joms paaiÅ¡kino, kad buto niekas neperka, reikia nuleisti kainÄ , t.y. reali buto kaina 90 000 litų. S. nieko nepasakė, o L. pasakė, kad geriau parduoti, nes ateis ruduo ir vėl bus įsiskolinimas už butÄ , o be to, ir kaina nukris.

Jis pradėjo pardavinėti butÄ už minėtÄ sumÄ . Po kelių dienų, tikslios datos nepamena, jam paskambino L. T. ir paprašė susitikti. Jis atvyko, ji atsisėdo pas jį į automobilį, jis buvo kartu su V. K.. Ji papasakojo, kad S. G. bando parduoti butÄ be jos, todėl ji pasiÅ«lė greičiau pardavinėti, ieÅ¡koti klientų. Taip pat L. pasakė, kad, jei S. G. pirmiau parduos butÄ , tai jai reikės atsiskaityti su juo, o ji neturi pinigų. VisÄ pokalbį girdėjo V. K., todėl po kelių dienų jis paskambino ir pasiÅ«lė, kad jis gali nupirkti butÄ sau.

Jis paskambino L. T. ir jai paaiÅ¡kino situacijÄ , ji sutiko ir jie susitarė susitikti kitÄ dienÄ iÅ¡ ryto. KitÄ dienÄ pas jį atvažiavo V. K. ir jie nuvažiavo pas L. T. į sodÄ , esantį Pavilnyje. Visi trys nuvyko pas notarę, duomenų nepamena, (duomenys neskelbtini) Vilniuje, tikslaus adreso nežino, kur buvo sudaryta buto pirkimo-pardavimo sutartis. Perskaitęs paruoÅ¡tÄ pirkimo-pardavimo sutartį, V. K. atsiskaitė su juo bei L. T. notarės kabinete, jai matant. V. K. L. T. sumokėjo 67 500 litų, o jam 22 500 litų, po ko buvo pasiraÅ¡yta minėta sutartis ir jÄ patvirtino notarė.

Išėjus iÅ¡ notarų biuro, L. T. paprašė nuvežti jÄ Ä¯ DzÅ«kų gatvę, nes ten jos laukia J. L., o po to paprašė nuvežti į sodÄ . Pakeliui užsuko į parduotuvę, kur L. T. nupirko alkoholio. Sode L. T., L. J. ir jis iÅ¡gėrė už sėkmingÄ sandorį, o po to iÅ¡važiavo su V. K.. PrieÅ¡ iÅ¡važiuojant, L. T. paprašė, kol kas nieko nesakyti S. G..Maždaug po savaitės jam paskambino V. K. ir pasakė, kad jis nori parduoti tÄ butÄ ir paprašė jo tai padaryti.

Jis sutiko. Kadangi Å¡ame bute buvo daiktų, jis paskambino L. T. ir pasakė, kad reikia atlaisvinti butÄ . Tada ji pasakė pasamdyti maÅ¡inÄ ir krovikus, kad jie iÅ¡vežtų daiktus į sodÄ . Jis taip ir padarė. Savo pažįstamų, t.y. Raimundo ir Aleksejaus, kitų duomenų nežino, paprašė padėti ir kartu visi nuvažiavo į tÄ butÄ . Ä® butÄ atėjo ir L. T. su savo pažįstamu, ji pasakė kur nuvežti daiktus. Po kiek laiko L. išėjo, pasakiusi, kad ateis vėliau, jis taip pat iÅ¡važiavo, nes turėjo reikalų.

Maždaug po poros valandų L. paskambino ir pasakė, kad ji atsivedė savo žmones ir jo žmonių nereikia. L. daiktus susirinko ir iÅ¡sivežė pati.Tikslios datos nepamena, jam paskambino moteris, susidomėjusi buto pirkimu, ir jie susitarė susitikti. TÄ pačiÄ dienÄ susitiko ir jis parodė butÄ . Butas jai patiko, apie dokumentus ji nesiteiravo, tÄ pačiÄ dienÄ jam paliko 2000 litų užstatÄ . ButÄ pardavė už 94 000 litų, tačiau sutartyje nurodė, kad už 70 000 litų. Mažesnė kaina pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad reikėtų mokėti mažesnius mokesčius.

V. K. jam sumokėjo 5000 litų. Su S. P. jis kol kas neatsiskaitė. Pardavus šį butÄ , jis susipyko su V. K.. 2010-03-16 apklausos metu J. S. parodė, savo kaltę pripažįsta tik tiek, kad jis neatsiskaitė už S. P. parduotÄ buto dalį, tačiau su ja buvo susitaręs žodžiu, kad po pardavimo jis jai duos pinigų tiek, kiek jam bus negaila. Å iÄ sÄ lygÄ pasakė pati S. P.. Jis laikosi duotų parodymų pirminės apklausos metu, tik nori pasakyti, jog sakė netiesÄ , kad V. K. su L. T. ir su juo, kaip S. P. atstovu, atsiskaitė pilnai.

Taip sakė todėl, nes manė, jog V. K. jau atsiskaitė. Vėliau jis sužinojo, kad V. K. neatsiskaitė su S. G., o su juo, kaip su S. P. įgaliotiniu, jis žadėjo atsiskaityti tuomet, kai bus surastas tikrasis pirkėjas. V. K. Å¡iuo metu su juo yra atsiskaitęs, t.y. jis gavo 22 500 litų. Patikslina, kad jis su L. T. kreipėsi pas notarÄ E. A., kad sutvarkyti paveldėjimo dokumentus, nes dalis buto priklausė S. P.. E. A. iÅ¡davė pažymÄ , kiek reikia sumokėti mokesčių už paveldėtÄ butÄ .

Kai buvo sumokėta, notaras davė raÅ¡tiÅ¡kÄ atsakymÄ , kad ¾ buto priklauso S. G., o ¼ S. P.. Sutvarkius buto paveldėjimo klausimus, pradėjo pardavinėti butÄ . Žmonės skambindavo, tačiau sužinoję, kad yra du įgaliojimai, atsisakydavo pirkti. Tuomet, S. G. pradėjo pati ieÅ¡koti klientų. Kadangi ilgai negalėjo parduoti buto, esančio (duomenys neskelbtini) 44-11, Vilniuje, V. K. pasisiÅ«lė butÄ Â perraÅ¡yti jo vardu. Jis, kaip S. P. atstovas sutiko, tada su V. K. nuvyko pas L.

T. į sodÄ , esantį Pavilnyje, kur jai taip pat pasakė šį variantÄ . L. T. sutiko, nes jÄ spaudė S. G. jog bÅ«tų greičiau parduotas butas. L. T. buvo blaivi. Jai sutikus, kitÄ dienÄ susitarė susitikti pas notarę, pavardės nepamena, (duomenys neskelbtini) Vilniuje, tikslaus adreso nežino. KitÄ dienÄ jis su V. K., vėlgi, paėmė L. iÅ¡ sodo ir nuvažiavo pas minėtÄ notarę, kur buvo pasiraÅ¡yta pirkimo-pardavimo sutartis. Su notare tarėsi jis. Notarė pirkimo-pardavimo sutartį iÅ¡vertė į rusų kalbÄ , viskÄ paaiÅ¡kino, t.y. pasekmes, paklausė, ar atsiskaityta.

Jis ir L. patvirtino, kad už butÄ pinigus gavo. PasiraÅ¡ius sutartį, visi, t.y. jis, V. K. ir L. T. gavo iÅ¡ notarės po egzempliorių. L. T. savo sutarties egzempliorių atidavė jam, norėdama, kad apie šį sandorį nesužinotų S. G.. Po to, užsukęs į Naujininkų mikrorajonÄ , paėmė L. J., L. T. užėjo į parduotuvę ir nupirko alkoholio, po ko nuvyko į sodÄ atÅ¡vęsti. Po kiek laiko jis su V. K. iÅ¡važiavo. Dėl buto pardavimo M. gali pasakyti, kad ji atsiliepė pagal skelbimÄ .

M. butas patiko ir buvo sutarta, kad ji pirks už 94 000 litų. Jis paklausė M., ar ji turi savo notarÄ , ji atsakė, kad ne, todėl jie kreipėsi į tÄ pačiÄ notarę (duomenys neskelbtini) Vilniuje. Su notare susitarė jis. SutartÄ dienÄ pas notarę dalyvavo jis, M. ir V. K.. Pirkimo-pardavimo sutartis buvo ruoÅ¡iama jiems dalyvaujant, M. pasiÅ«lė sutartyje raÅ¡yti mažesnę kainÄ , kad reiktų mokėti mažiau mokesčių. Notarė Å¡io pokalbio negirdėjo. M. notarės akivaizdoje V. K. sumokėjo 94 000 litų.

Pinigai buvo litais bei eurais. Nori patikslinti, kad V. K. buvo sumokėta 90 000 litų, nes 4 000 litų buvo duota rankpinigių, kuriuos M. buvo davusi jam. Notarė pirkimo-pardavimo sutartį iÅ¡vertė į rusų kalbÄ , iÅ¡siaiÅ¡kino ar niekas neturi pretenzijų, kadangi jų niekas neturėjo, sandoris buvo patvirtintas. Visi kartu, t.y. M., V. K. ir jis išėjo iÅ¡ notaro biuro, atsisveikino ir iÅ¡siskyrė. Jis su V. K. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). 2, Vilniuje, prie V. K. mamos namų, kur jis iÅ¡ K. paėmė dalį pinigų, t.y. 22 500 litų, priklausančių S. P., o S. G. pinigai liko pas V.

K..2010-03-17 įtariamojo papildomos apklausos metu J. S. parodė, kad, išėjus iÅ¡ notaro, prie įėjimo stovėjo juodos spalvos automobilis BMW X5, tai buvo kažkokios firmos agentas, kokios nežino, nes per jį jis surado pirkėjÄ , t.y. M., ir jis norėjo atsiimti užmokestį už surastÄ klientÄ . Å io agento jokių duomenų nežino, tik jei gerai pamena, jo vardas buvo Edgaras. Už paslaugas jam sumokėjo 2 000 litų iÅ¡ savo asmeninių pinigų. Minėto agento telefono numerio neturi, automobilio numerių nežino.

Dėl Å¡io agento V. K. žinojo, kad jis sumokėjo jam 2 000 litų už surastÄ klientÄ .Apie tai, kad butas fiktyviai perraÅ¡omas V. K., S. G. nežinojo. Savo vardu jis buto perraÅ¡yti negalėjo, nes antstoliai dėl skolų yra areÅ¡tavę jo sÄ skaitas, todėl butų uždėtas areÅ¡tas.Dėl gautų pinigų už parduotÄ S. G. priklausantį butÄ , paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ 94 000 litų, kaip minėjo, jis paėmė 4 000 litų rankpinigių. Vėliau V. K. iÅ¡ 90 000 litų jam davė S. P. priklausančius pinigus, t.y. 22 500 litų.

IÅ¡ tų pinigų, nuvažiavus prie V. K. motinos namų, jis pasiėmė 10 500 litų, o likusius 12 000 litų laikė pas save ir juos ketino atiduoti S. P., tačiau neatidavė. Å ie pinigai yra pas jį namuose. Sandorio metu iÅ¡ 90 000 litų buvo atsiskaityta su S. B., nes V. K. buvo paėmęs 30 000 litų kreditÄ , o atidavė 31 000 litų. V. K. ėmė kreditÄ , nes turėjo asmeninių problemų.Tai, kad, pardavus butÄ , priklausantį S. G., pinigus atidavė V. K., buvo jo klaida, tiesiog juo pasitikėjo.2010-03-19 įtariamojo papildomos apklausos metu J.

S. parodė, kad dėl antrojo epizodo, t.y. dokumento suklastojimo jis savo kaltę pripažįsta, nes, pasiraÅ¡ant sutartį, jis žinojo, kad V. K. nei su L. T., kaip S. G. atstove, nei su juo, kaip S. P. atstovu, neatsiskaitys. Kaip buvo suraÅ¡yta buto pirkimo-pardavimo sutartis, jis nepamena, taip pat nepamena, kas iÅ¡ jų, ar jis, ar V. K., prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį, pasakė notarei, kad pinigai, už butÄ yra sumokėti. Žinodamas, kad V. K. už įsigytÄ butÄ neatsiskaitė, jis pasirašė fiktyviÄ buto pirkimo-pardavimo sutartį.

Su V. K. buvo susitarę žodžiu, kad jis atsiskaitys su juo tuomet, kai bus surasti realūs buto klientai. Su V. K. pasiūlymu jis sutiko. V. K. su juo atsiskaitė, kodėl jis neatsiskaitė su S. G., nežino. Nors jis liepė V. K. tai padaryti, šis jo neklausė, todėl jie susipyko. Dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi. Dėl trečiojo epizodo, t.y. dėl vekselio pagaminimo, laikymo bei realizavimo, pripažįsta iš dalies. Datos tiksliai neprisimena, tvarkant buto, esančio (duomenys neskelbtini) 44-11, Vilniuje, paveldėjimo reikalus, L.

T. suprato, kad, norėdama skirtis su savo vyru, turės dalintis savo turtÄ . Tuomet ji paklausė, kÄ bÅ«tų galima padaryti, kad nereikėtų dalintis turto su buvusiu vyru. Jis jai pasakė, kad tokiu atveju gali, neva, paskolinti pinigų vekselio bÅ«du, ir tuomet skyrybų metu tas skolas privalės grÄ Å¾inti abu, t.y. skola bus grÄ Å¾inama iÅ¡ bendro turto. Jis pasakė, kad yra toks vekselis, maždaug paaiÅ¡kino, kaip jis atrodo, ir ji sutiko tokį vekselį pasiraÅ¡yti. 2009-04-02 jis atvyko pas L. T.

į parduodamÄ butÄ , (duomenys neskelbtini) 44-11, Vilniuje, ir atvežė tuščiÄ paprastojo vekselio blankÄ , kurį atsispausdino kompiuteriu. L. T. davė kito žmogaus, kieno dabar neatsimena, užpildytÄ vekselį, kaip pavyzdį, pagal kurį L. T. savo ranka užpildė jo atvežtÄ paprastÄ jį vekselį. Dėl sumos L. paklausė, kokiÄ sumÄ raÅ¡yti, jis pasakė, kad jos turimas sodo sklypas kainuos kažkur apie 100 000 litų, todėl ir buvo įraÅ¡yta suma – 100 000 litų. Tuomet L. pasiteiravo, kokia yra to vekselio juridinė galia.

Jis jai paaiÅ¡kino, kad vekselis yra galiojantis iki tos dienos, kokia yra nurodyta vekselyje, tuomet L. įrašė 2009-05-02. Taip pat L. T. paaiÅ¡kino, jog, praėjus mėnesiui, kad vekselis galiotų, reikės kreiptis pas notarÄ , ir notarei atsiuntus laiÅ¡kÄ , ji privalės per 14 dienų atsiskaityti su vekselyje, kaip gavėju, nurodytu žmogumi, t.y. su juo. Jeigu neatsiskaitoma, kreipiamasi pas antstolį ir ta suma iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ turimo turto. L. T. su viskuo sutiko ir viskÄ surašė. Paprastasis vekselis buvo suraÅ¡ytas vienu egzemplioriumi, kurį jis laikė pas save, nes L.

T. jo taip paprašė. L. T. jokių pinigų jis niekada neskolino ir ji jam skolinga nebuvo. Vekselį laikė pas save iki 2009-05-02. PrieÅ¡ eidamas pas notarÄ , jis L. T. pasakė, kad ruoÅ¡iasi eiti pas notarę dėl vekselio ir kad ji iÅ¡ notaro gaus laiÅ¡kÄ . L. T. sutiko. MinėtÄ dienÄ su vekseliu jis kreipėsi pas notarę V. Å .. Pas Å¡iÄ notarę jis kreipėsi todėl, kad kiti notarai nelabai nori forminti vekselių, o pas notarę V. Å . jis jau buvo ne kartÄ tai daręs, jokių problemų nekildavo.

Jis paprašė notarės iÅ¡siųsti praneÅ¡imÄ L. T.. Notarė iÅ¡siuntė praneÅ¡imÄ , kokius veiksmus ji dar atliko, t.y. ar buvo jam paskirtas laikas atvykti pas jÄ , ar ne, jis nepamena. Vekselio originalas liko pas jį, notarė tik pasidarė jo kopijÄ . Ä® antstolius jis nesikreipė. Vėliau, kai V. K. su S. G. neatsiskaitė, L. T. jo paprašė tÄ vekselį grÄ Å¾inti, bet jis negrÄ Å¾ino, nes nesuspėjo, t.y. nebuvo jos sutikęs, tai buvo maždaug 2009 m. rugsėjo mėnesį. Savo kaltę pripažįsta tame, kad jis pasiÅ«lė suraÅ¡yti tÄ vekselį, jį laikė pas save L. praÅ¡ant, jį pateikė notarei, tačiau, kaip jau minėjo, L.

T. apie tai buvo informuota. Dėl savo elgesio nuoÅ¡irdžiai gailisi (t.2 b.l. 68-70).Kaltinamasis V. K. kaltu prisipažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad J. S. pažįsta nuo 2004 m., jie kartu atlikinėjo bausmę, jis žinojo, kad J. S. verčiasi nekilnojamojo turto pirkimu-pardavimu. Tiksliai aplinkybių neatsimena, bet gali pasakyti, kad iÅ¡ pažįstamos O., jos kitų duomenų nežino, sužinojo, kad L., jos pavardės nepamena, nori parduoti butÄ Naujininkų mikrorajone. Ar O. dėl buto pardavimo skambino jam, ar J., jis pasakyti negali, nes nepamena.

Jis su J. S. Å¡iuo butu susidomėjo, nusprendė padėti L. parduoti butÄ ir tokiu bÅ«du užsidirbti pinigų. J. pradėjo bendrauti su L., o jis pastarÄ jį veždavo, buvo jo vairuotojas, dažniausiai jo laukdavo savo automobilyje Chrysler Voyager valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rudos spalvos. KartÄ buvo užėjęs pas L. ir S. G., kažkokios Å¡ventės metu. J. jam pasakojo, kad yra kažkokių problemų, kad butas priklauso per pusę su kažkuo, tiksliai nežino su kuo. Kai jis veždavo J. S. bei L. pas notarÄ , jie tarpusavyje kalbėjo apie butÄ .

IÅ¡ jų pokalbio suprato, kad L. seseriai buto priklauso tik pusė, o kita pusė – kažkokiam giminaičiui. Nuvažiavus kelis kartus pas notarÄ , duomenų nežino, Kauno g., Vilniuje, tikslaus adreso nežino, iÅ¡ J. S. ir L. pokalbio suprato, kad jie atsikovojo dar ¼ buto, o likusi ¼ buto priklauso kitai moteriai, su kuria L. nesutaria. J. pasakė, kad su ta moterimi viskÄ sutvarkys, todėl jis J. vežė pas tÄ moterį, jos duomenų nežino, ji gyvena Kalvarijų g., Vilniuje, tikslaus adreso nežino, prieÅ¡ais Kalvarijų turgavietę.

J. pakalbėjo su ta moterimi, kÄ kalbėjo jis nežino, nes jis laukė automobilyje, bet suprato, kad rado kompromisÄ , kadangi ta moteris J. surašė įgaliojimÄ tvarkyti buto reikalus. Jis tÄ moterį su J. S. vežė pas notarÄ , tačiau pas kokį ir kur jis nepamena. KÄ J. sutarė su ta moterimi, už kokį atlygį jis jai padeda, jis nieko nežino, bet J. jam pažadėjo, kad už jo vežiojimo paslaugas jis atsiskaitys su jo motina T. K., nes jis su J. iÅ¡ motinos pasiskolino 30 000 litų kito buto pirkimui.

Tačiau iki Å¡iol J. su ja neatsiskaitė. Jis kelis kartus dar vežiojo J. S. ir L. pas notarus, į Pavilnį pas L. į sodÄ . J. jam pinigų kurui neduodavo, tik liepė raÅ¡yti visas iÅ¡laidas, o kai butas bus parduotas, sakė atsiskaitys. Kai jis veždavo J. su L. pas notarus, jam atrodė, kad L. viskÄ supranta, ji bÅ«davo blaivi. Kai J. sutvarkė visus reikiamus dokumentus, t.y. įgaliojimus bei paveldėjimÄ , jis pasakė, kad „davai apiforminam butÄ ant tavęs, kad niepralytiet“, t.y. pasiraÅ¡yti buto, esančio (duomenys neskelbtini) 44-11, Vilniuje, pirkimo-pardavimo sutartį.

Jis sutiko. Su J. nuvažiavo pas jo pažįstamÄ notarę, jos duomenų Å¡iuo metu nepamena, dirbančiÄ (duomenys neskelbtini) Vilniuje, tikslaus adreso nežino, bet galėtų parodyti. Smulkiai aplinkybių nepamena, paėmė L. ir atvyko pas minėtÄ notarę pasiraÅ¡yti pirkimo-pardavimo sutarties, kada tai buvo nepamena, pasižiÅ«rėjęs į dokumentus, galėtų pasakyti. Dokumentai susiję su Å¡io buto pirkimu-pardavimu yra pas jo mamÄ adresu (duomenys neskelbtini). 2-45, Vilniuje. Atvykus pas minėtÄ notarę, jau buvo paruoÅ¡ta buto pirkimo-pardavimo sutartis, dalyvavo notarė, J., L. ir jis.

Jokių pinigų už butÄ L. jis nemokėjo, viskÄ tvarkė J., o jis tik, neva, buvo pirkėjas, Å¡is sandoris buvo fiktyvus. KÄ L. su J. susitarė dėl Å¡io sandorio, jis nežino. Kad J. mokėtų pinigus L., jis nematė ir nieko apie tai nežino. Po sandorio L. jie nuvežė namo. Po to J. jam pasakė, kad reikia pasiskolinti pinigų, neva, tam, kad atsiskaityti su ta moterimi, kuri parašė J. įgaliojimÄ tvarkyti ¼ buto. Tada jis susiskambino su S. B. ir susitarė dėl kredito, nes S. suteikdavo kreditus.

Jis su J. nuvažiavo pas S., kur tiksliai nepamena, jam parodė buto dokumentus, kad jis yra savininkas, tada S. pasakė, kad reikia butÄ apdrausti bei reikalingi dar kažkokie dokumentai, kokie tiksliai nepamena. Jie sutvarkė visus reikiamus dokumentus, t.y. kuriuos iÅ¡vardino S., ir jam buvo suteiktas kreditas, t.y. 30 000 litų, ir užstatytas butas. Per kiek laiko įsipareigojo S. grÄ Å¾inti pinigus ir kokios buvo sutartos palÅ«kanos, Å¡iuo metu nepamena. Gautus pinigus atidavė J. S.. J. pardavinėjo butÄ , įdėjo skelbimus, kad parduoda butÄ , jis taip pat padavė skelbimÄ .

Visi buto dokumentai buvo pas J.. Jis žino, kad J. S. turi skolų ir jį spaudė žmonės, kad grÄ Å¾intų skolas. Žmonės, kuriems J. buvo skolingas, surado buto pirkėjus. J. susitarė parduoti butÄ už 70 000 litų, taip pat susitarė su notaru dėl sandorio apiforminimo. Tada jis, neva, kaip buto savininkas, S. B., J. S. ir pirkėjai atvyko pas tÄ pačiÄ notarę, (duomenys neskelbtini) Vilniuje, kuri prieÅ¡ tai buvo apiforminusi ir jo fiktyvų pirkimÄ -pardavimÄ . Buvo pasiraÅ¡yta buto pirkimo pardavimo sutartis ir butas parduotas vyrui ir moteriai, jų duomenų nepamena.

Pirkėjai atsiskaitė notarų biure, koridoriuje. IÅ¡ karto 31 000 buvo atiduotas S. B. už kreditÄ , o likusi pinigų sumÄ , t.y. 39 000 litų buvo pasidalinta per pusę tarp jo ir J.. Išėjus iÅ¡ notaro biuro, prie biuro durų stovėjo automobilis BMX X5, juodos spalvos, valstybinių numerių nepamena. J. įsėdo į minėtÄ automobilį, kas ten vyko, jis nežino. J. Å¡iame automobilyje prabuvo apie 15-20 min., išėjęs iÅ¡ jo pasakė, kad jis atidavė 5000 litų, tačiau už kÄ jis nesuprato.

Jie abu nuėjo į jo automobilį, kur pradėjo skaičiuoti, kam ir kiek reikia atiduoti, nes buvo skolingi. Jo pažįstamam Ričardui buvo skolingi 1500 litų, nes iÅ¡ jo skolinosi sumokėti už minėtÄ butÄ Mokesčių inspekcijai, J. pažįstamam Maksui, kitų duomenų nežino, – 500 litų, jei gerai pamena, skolinosi sumokėti notarui, 1800 litų J. pasiėmė sumokėti advokatui, 3000 litų jis sumokėjo baudÄ , kuriÄ gavo, kai važiavo neblaivus su jo automobiliu ir 450 litų sumokėjo už stovėjimo aikÅ¡telę, kai po J. sulaikymo automobilis buvo uždarytas į saugojimo aikÅ¡telę; 1100 litų jis sumokėjo už duris, kurias įstatė į nupirktÄ butÄ , kad jis atrodytų tvarkingai ir bÅ«tų galima parduoti brangiau; 1300 litų iÅ¡leido tvarkant tame bute elektros instaliacijÄ ; 500 litų kainavo senų baldų ir Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimas; 2800 litų skola jo motinai; 1600 litų paėmė sau vestuvių iÅ¡laidoms, kadangi vedė.

Su J. sutarė, kad jis iÅ¡ tų pinigų, sau paima 5000 litų; 2625 litus automobilio remontui, kadangi juo naudojasi abu. Dar 3000 litų jis buvo atvežęs J., tai juos paėmė kaip skolÄ . Likusius pinigus jie su J. pasidalino pusiau, tačiau po kiek nepamena. Jis sakė J., kad reikia atsiskaityti su jo motina, J. sakė, kad dalį atiduos dabar, dalį kai prasuks dar kÄ nors, tačiau su motina taip ir neatsiskaitė. Ar J. atsiskaitė su L. ir ta kita moterimi, jis nežinojo, bet vėliau sužinojo iÅ¡ L., kad J. su ja neatsiskaitė, nes ji jam skambino.

Jis buvo nuvykęs pas L. prie namų ir parodė bei davė jai buto pirkimo-pardavimo sutarties kopijÄ ir paaiÅ¡kino, kad J. turi su ja atsiskaityti, jis nieko nežino. L. pasakė, kad jos sesuo S. raÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ Ä¯ policijÄ , jis pasakė, kad tegu raÅ¡o.                           2009-11-19 papildomos įtariamojo apklausos metu V. K. parodė, kad dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) 44-11,Vilniuje, jis taip pat buvo įdėjęs skelbimÄ Ä¯ laikraÅ¡tį „Alio“, kur buvo nurodęs buto kainÄ 100 000 litų.

Jam skambino pirkėjai, kurie tikrai norėjo įsigyti minėtÄ butÄ , jie buvo realÅ«s, net jam buvo davę užstatÄ , tačiau J. S. sakė, kad reikia šį butÄ parduoti bÅ«tent Å¡iems, t.y. dabartiniams savininkams. Jis J. sakė, kad reikia parduoti jo klientams, nes jie daugiau moka, bet J. nesutiko ir butas buvo parduotas J. klientams. Jis J. klausė, kodėl bÅ«tent Å¡iems žmonėms, jis atsakė, kad pažadėjo jiems, kad jis taip susitaręs. IÅ¡ pokalbių suprato, kad tie žmonės (dabartiniai buto savininkai) yra J.

S. pažįstamų pažįstami.             Įtariamojo apklausos teisme metu V. K. parodė, kad kaltės nepripažįsta visiÅ¡kai. 2009-07-03 S. susitarė su notare dėl buto pardavimo įforminimo. Notarės pavardės nežino. Notarų biuras (duomenys neskelbtini) netoli LukiÅ¡kių aikÅ¡tės. Tada jis nuvažiavo paimti S., taip pat užvažiavo paimti L. T. į Naujininkus. Jis nežino kaip ir kada S. tarėsi su L., kad jie pas jÄ atvažiuos. Pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ V.

K. apklausa vyko klausimų-atsakymų forma.Ä® teisėjos klausimÄ :kodėl pirkimÄ -pardavimÄ buvo nuspręsta įforminti jÅ«sų, o ne J. S. vardu? – S. turtas yra areÅ¡tuotas ir antstoliai galėjo nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ tÄ butÄ . Su buto (duomenys neskelbtini) 44-11, Vilniuje, pardavėjomis turėjo atsiskaityti J. S.. S. jam sakė, kad reikia perraÅ¡yti butÄ jo vardu, kad jį bÅ«tų galima įkeisti ir atsiskaityti įkeičiant. Ä® prokurorės klausimus:– J. gavo ir iÅ¡ S., ir iÅ¡ L.

įgaliojimus. Pradėjus ieÅ¡koti pirkėjų, žmonės nenorėjo prasidėti su įgaliojimais. Tada J. sakė, kad reikia apiforminti vieno žmogaus vardu, t.y. jo. Ar L. T. ir S. žinojo, kad J. norėjo užraÅ¡yti butÄ jo vardu, nežino.Prokurorės klausimas: kas vyko pas notarÄ ?– notarė paklausė, ar visi moka ir supranta lietuviÅ¡kai. Atsakė, kad taip ir tada pradėjo skaityti dokumentus. Kaip jis suprato, L. suprato, kad butas yra perraÅ¡omas ant jo.Ä® prokurorės klausimus:– J. jam pasakė, jog pardavęs šį butÄ su visais atsiskaitys.– L.

T. suprato, kad butas yra perraÅ¡omas ant jo ir sutiko, kad su ja bus atsiskaityta ne pas notarÄ , o vėliau. Kai buvo pas notarę, apie atlygį nieko neklausė. J. sakė, kad paskui su visais atsiskaitys.– jis negirdėjo, kad J. aiÅ¡kintų L., kad butÄ geriau užraÅ¡yti ant jo;Ä® prokurorės klausimus:– kai sandorį pasirašė, tuomet padavė skelbimÄ Ä¯ „Alio“ laikraÅ¡tį, siekiant surasti pirkėjų. Buvo daug klientų, bet J. pasakė, kad turi konkrečius klientus ir jiems reikia parduoti tÄ butÄ .

Kaip jis suprato, J. tiems pirkėjams buvo skolingas ir juos pažinojo, todėl ir norėjo parduoti butÄ pigiau nei jis vertas. Buto pirkimo-pardavimo sandoris įvyko 2009-08-13. Jis buvo pardavėjas, pirkėjai buvo moteris ir vyras ir kreditorius S. B., kuriam buvo užstatytas butas. Jis su J. buvo pasiskolinę iÅ¡ B. 30 000 Lt , užstatę šį butÄ . IÅ¡ pradžių jis gavo apie 1000 Lt už benzinÄ . J. sakė, kad dar reikia duoti apie 20 000 Lt S. P., nes su ja reikėjo visiÅ¡kai atsiskaityti, ir dalį duoti L..

Prokurorė: kaip vyko atsiskaitymas?– pirkėja buvo M. ir ji mokėjo J. S.. Dalį pinigų įsidėjo jis, dalį J.. Pinigus skaičiavo abu su J.. Dėl kainos tarėsi J.. Už kiek pardavė butÄ nežino. Perskaičiavo tik atskiras sumas. Kiek jis įsidėjo pinigų iÅ¡ Å¡io sandorio į kiÅ¡enę neatsimena. Kiek J. paėmė pinigų iÅ¡ Å¡io sandėrio, nežino. B., gavęs 31 000 Lt, išėjo. Išėjus, J. nuėjo prie BMW X5 automobilio, valstybinių numerių neatsimena. Kai iÅ¡lipo iÅ¡ BMV automobilio, J. buvo labai piktas ir sakė, kad atidavė 5000 Lt, bet už kÄ nepasakė.

Tada nuėjo prie jo maÅ¡inos ir pradėjo skaičiuoti likusius pinigus. J. S. jam davė apie 19 000 - 20 000 Lt. Paskui jis jam atvežė atgal 3000 Lt.– jis matė, kad pirkėjai bendravo su žmonėmis iÅ¡ BMV automobilio. Jie bendravo ir prieÅ¡sandorį ir po sandorio;Teisėja: kas turėjo atsiskaityti su moterimis?– su buto pardavėjomis atsiskaityti turėjo J., nes jis su jomis bendravo, o jis tik juos vežiojo.– L. suprato, kad butas užraÅ¡ytas ant jo.Prokurorė: kas dalyvavo iÅ¡kraustant butÄ ?– jis dalyvavo. L. atėjo su kitais žmonėmis.

Ji nereiÅ¡kė jokių pretenzijų, kad yra iÅ¡neÅ¡ami daiktai iÅ¡ buto. Konflikto jokio nebuvo.Prokurorė: ar dalyvavo pasiraÅ¡ant 2009-08-13 pirkimo-pardavimo sutartį vertėjas? – Vertėjas nedalyvavo. L. T. pirkimo-pardavimo sutarties tekstas iÅ¡verstas į rusų kalbÄ nebuvo. ( t.2, b.l. 122-124)   2010-03-17 įtariamojo apklausos metu V. K. parodė, kad įtarimo esmę suprato, savo kaltę pripažįsta iÅ¡ dalies. Dėl pirmojo epizodo savo kaltės nepripažįsta ir lieka prie anksčiau duotų parodymų, papildymų neturi.Dėl antrojo epizodo prisipažįsta, kad jis žinojo, jog pinigų už butÄ jis nemokės, nes jis jų neturi, o sutartį pasirašė, neva, kad atsiskaitė.

Dėl to labai gailisi. Tai padaryti jo paprašė J. S., o jis, juo pasitikėdamas, sutiko, be to, pas jį buvo skolų ir antstoliai areÅ¡tavo jo sÄ skaitas. Taip darė ne kartÄ ir viskas buvo gerai. Buvo užrašę butÄ ir jo motinos vardu.Dėl pirkimo-pardavimo sutarties, pasiraÅ¡ant pirmÄ jį kartÄ , t.y. su L. T., savo sutartį jis skaitė, kadangi jis moka lietuvių kalbÄ , o L. T. vertė J. S., jie sėdėjo kartu. Notarė pirkimo-pardavimo sutarties į rusų kalbÄ nevertė, tik pasakė, kad, jei kas bus neaiÅ¡ku, tai ji paaiÅ¡kins.

Kadangi J. S. vertė, tai notarė nesikiÅ¡o. S. verčiamo teksto jis negirdėjo. Ar antrÄ kartÄ , t.y. pasiraÅ¡ant sutartį su M., notarė vertė sutarties tekstÄ Ä¯ rusų kalbÄ , jis nepamena, jam vertimo nereikėjo.Nori pasakyti, kad pasiraÅ¡ant pirkimo pardavimo sutartį, L. T. nesuprato, kad butas pereina jam, nes vėliau, kai J. dingo, L. jam skambino, po ko jis atvyko pas jÄ ir jai parodė pirkimo – pardavimo sutartį bei iÅ¡vertė jos esminius dalykus ir pasakė, kad jis buvo buto savininkas, nes butas jau buvo perparduotas.

L. nustebo ir klausė, o kur yra kita sutartis, jis paklausė kokia, tada ji pasakė, kad ta, kuriÄ ji pasirašė, kad visas butas atitenka jos seseriai S. G.. Jis jai pasakė, kad tokios sutarties nėra ir nebuvo (b.l. 2 tomas – 134-136).Kaltinimas J. S. ir V. K. grindžiamas nukentėjusiųjų S. G., S. P., liudytojų parodymais bei raÅ¡ytiniais bylos įrodymais.Byloje yra duomenų apie tai, kad nukentėjusioji S. G. yra neįgali, todėl jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu BPK 276 str. 1 d. 1 p. pagrindu teisiamajame posėdyje buvo perskaityti.

IÅ¡ nukentėjusiosios S. G. perskaitytų parodymų seka, kad jos teta L. Z., jai testamentu paliko butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) 44-11, Vilniuje, kadangi jos sÅ«nus V. Z., vienintelis paveldėtojas, jau buvo miręs. Ji turėjo testamento originalÄ , kurį vėliau atidavė J. S.. Tetai L. Z. priklausė ¾ buto, o jos sÅ«nui ¼ buto. Kadangi V. Z. turėjo dukrÄ N., pavardės nežino, kuri 2004 m. iÅ¡vyko į AirijÄ ir tenai gyvena su savo Å¡eima, tai jo ¼ buto priklausė jai, tačiau ji nuo visko atsisakė.

Jos sesuo L. T. kalbėjo su ja telefonu. Kaip jau minėjo N. gyvena Airijoje, tai ¼ buto atiteko jos motinai S. P., nors su ja V. Z. 1993-04-23 iÅ¡siskyrė.             Ji, pasitarusi su seserimi, nusprendė parduoti šį butÄ , tačiau nežinojo nuo ko pradėti. Tuomet sesuo L. T. paskambino savo pažįstamai, duomenų nežino, kuri jai pasakė, kad pas jÄ yra pažįstama moteris, kuri viskÄ padės sutvarkyti. 2009 m. sausio mėn., tikslios datos nepamena, į jos sesers mobilųjį telefonÄ paskambino O., kuri pasakė, kad ji žino žmogų, kuris joms padės parduoti butÄ .

Ji su Å¡iuo pasiÅ«lymu sutiko, kadangi ji yra neįgali, 1-os grupės invalidė, kairės kÅ«no pusės paralyžius. Po kažkiek laiko pas jÄ Ä¯ namus atvažiavo O., kurios pavardės nežino, ji gyvena Vilniuje, Užupio mikrorajone, tikslaus adreso nežino, kartu su J. S., gyv. (duomenys neskelbtini) 45-14, Vilniuje. Su ja kalbėjo J., O. tylėjo. J. S. pasakė, kad jis gali parduoti jos butÄ , brangiai neims už Å¡ias paslaugas. J. pasakė, kad viskÄ daryti reikia greičiau, nes viskÄ reikia sutvarkyti per 3 mėnesius.

TÄ pačiÄ dienÄ J. paprašė dokumentų originalų, t.y. buto bylos, testamento, sutarties dėl buto privatizavimo, V. Z. iÅ¡tuokos liudijimo bei mirties liudijimo, buto atsiskaitymo knygelės bei atsiskaitymo knygelės už dujas, pažymos iÅ¡ VRM apie Z. mirtį bei liudijimo iÅ¡ 34-o notarų biuro dėl palikimo priėmimo. Minėtų dokumentų originalus jos sesuo padavė J., tačiau joks raÅ¡telis apie dokumentų perdavimÄ suraÅ¡ytas nebuvo. J. dar pasakė, kad butÄ galima parduoti maždaug už 190 000 litų, tačiau jis taip sakė dar nematęs buto.

J. su O. išėjo. Po kelių dienų J. paskambino jos seseriai L. T. ir paprašė, kad nueitų pažiÅ«rėti buto kartu su juo, nes jis raktų neturėjo. KitÄ dienÄ sesuo L. T. išėjo parodyti buto. Grįžusi ji pasakė, kad viskas gerai, J. parduos butÄ , tačiau kaina jau buvo 170 000 litų, kadangi nėra remonto. Po kiek laiko paskambino J. ir pasakė, kad butui yra uždėtas areÅ¡tas ir reikia jį nuimti, tačiau reikia jam paraÅ¡yti įgaliojimÄ , kad jis galėtų tvarkyti buto pirkimo pardavimo klausimus.

KitÄ dienÄ , tai jau turbÅ«t buvo vasario mėnesio pradžia, J. S. kartu su notare, jos duomenų nežino, atvyko pas jÄ Ä¯ namus jau su paruoÅ¡tais dokumentais, t.y. įgaliojimu, davė jai paskaityti ir notarė liepė pasiraÅ¡yti. Kas buvo suraÅ¡yta įgaliojime, ji nepamena, kadangi notarė labai skubėjo ir jÄ skubino pasiraÅ¡yti. Ji pasirašė ant dviejų egzempliorių, vienÄ ji paėmė ir davė J., kuris žadėjo padaryti jai kopijÄ , tačiau nepadarė. J. su notare iÅ¡važiavo.

Po kiek tai laiko J. pakvietė jos seserį kartu nuvažiuoti į Vilniaus m. 2-jį apylinkės teismÄ dėl areÅ¡to panaikinimo. J. atvažiavo pas jas, paėmė seserį ir iÅ¡važiavo. Grįžusi sesuo, papasakojo, kad teisme nerado dokumentų ir negalėjo suprasti, kodėl butui yra uždėtas areÅ¡tas. Sesuo pasakė, kad J. sumokėjo 300 litų, už tai, kad viskas vyktų greičiau. KitÄ dienÄ paskambino J. S. ir pasakė, kad areÅ¡tas butui jau panaikintas, kÄ dar J. aiÅ¡kino, ji nepamena.             Maždaug kovo mėnesį, vėl paskambino J. ir pasakė, kad reikia atvykti pas notarÄ E. A., kad patvirtinti kokia buto dalis priklauso jai.

J. atvažiavo pas jas ir kartu su jos seserimi L. T. nuvažiavo pas notarÄ . Sesuo grįžusi iÅ¡ notaro pasakė, kad ¾ buto priklauso jai, o ¼ - S. P.. J. pažadėjo susitikti su S. P. ir aptarti reikalus dėl parduodamo buto, kadangi buvo skolos už Å¡ildymÄ , elektrÄ , telefonÄ . J. susitiko su S. P., po ko jis paskambino jai ir pasakė, kad ir S. P. parašė įgaliojimÄ tvarkyti jos reikalus dėl minėto buto pardavimo. Maždaug po savaitės paskambino J. seseriai ir pasakė, kad skubiai reikia nuvažiuoti pas notarÄ pasiraÅ¡yti dokumentų dėl to, kad visa nuosavybės teisė pereitų jai.

J. paėmė seserį ir nuvažiavo pas notarę, dirbančiÄ (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, tikslaus adreso nežino. IÅ¡ notaro sesuo grįžo kartu su J.. J. paaiÅ¡kino jai, kad butas pilnai perraÅ¡ytas jos vardu. PrieÅ¡ važiuojant pas notarę, pas jÄ buvo užėjęs J. ir paėmė pinigų, tačiau tiksliai nepamena kiek ar tai 100 ar tai 200 litų, nes jam reikėjo sumokėti už notaro paslaugas. Jokio raÅ¡telio, kad ji davusi J. pinigus nerašė. Po Å¡io susitikimo jos J. nematė, jis neskambino.

Jos skambino J., jis sakė joms pačioms taip pat ieÅ¡kotų klientų, nes jis kol kas negali parduoti buto. Maždaug birželio mėnesio pabaigoje, tikslios datos nepamena, jai paskambino J. ir pasakė, kad atveÅ¡ didelę sumÄ pinigų, tačiau ji turi bÅ«ti namuose viena, t.y. kad nebÅ«tų sesers L.. Taip pat J. jai siÅ«lė perraÅ¡yti įgaliojimÄ , kad sesuo negalėtų nuimti pinigų nuo jos sÄ skaitos, nes Å¡iuo metu yra toks įgaliojimas, kad sesuo tvarko jos piniginius reikalus. Ji atsakė J., kad ji nuo sesers nieko neslėps ir ji visur dalyvaus.

J. dar siÅ«lė pinigus padėti palÅ«kanoms, t.y. aiÅ¡kino, kad yra labai pelningas variantas, dedi 10 000 litų ir priauga 1000 litų, tačiau per kokį periodÄ nežino, nes ji pasakė, kad jos niekas nedomina, tik buto pardavimas. J. labai supyko.              Maždaug liepos mėnesį pabaigoje jos su seserimi įdėjo skelbimÄ Ä¯ internetÄ , kad parduodamas butas, į kokį internetinį tinklalapį nežino, nes skelbimÄ Ä¯dėjo sÅ«nėnas J., pavardės nepamena. Po ko, liepos mėnesio pabaigoje, jai paskambino vyras, prisistatęs vardu I., pavardės nepamena, ir pasakė, kad jis norėtų pažiÅ«rėti parduodamÄ butÄ .

Sesuo su I. bei J. susitarė dėl laiko apžiÅ«rėti butÄ . KitÄ dienÄ sesuo, J. ir I. susitiko prie laiptinės, (duomenys neskelbtini) 44, Vilniuje. Grįžusi sesuo papasakojo, kad I. butÄ tik nufotografavo, o apie pirkimÄ kalbos nebuvo. I. fotografavo butÄ , sakydamas, kad jam reikia parodyti, o kam ji nežino. Po kiek laiko, internete prie jų skelbimo atsirado ir nuotraukos, jos suprato, kad jas patalpino I.. J. vėl dingo, t.y. nei skambino, nei atvažiavo. Maždaug rugpjūčio mėnesio viduryje jai paskambino I. ir pasakė, kodėl padavėm skelbimÄ , jei butas jau mėnuo, kaip parduotas, bei paprašė J. telefono numerio.

Ji davė J. numerį ir I. paprašė, kad jis jai paskambintų, jei kÄ sužinos, jis dar pasakė, kad, galbÅ«t, jis apsiriko, kad nesinervuotų. I. nepaskambino, po ko sesuo pradėjo skambinti J., jis nekėlė ragelio, tačiau po kažkiek laiko pakėlė. J. paaiÅ¡kino, kad butas neparduotas, tai melas ir žadėjo atvažiuoti bei viskÄ paaiÅ¡kinti, tačiau neatvažiavo.              Dar nori pasakyti, kad, kai J. pas jÄ Ä—mė pinigus ir sakė nieko nesakyti seseriai, ji jai pasakė, tuomet sesuo pasakė, kad ir ji J. davusi pinigų, apie 1000 litų.             V. ji nematė, jo duomenų nežino, tik žino, kad jis yra J. vairuotojas.

Dėl prarasto buto jai padaryta 100 000 litų turtinė žala (t.1, b.l. 5-15).Liudytoja S. G. nuo akistatos su J. S. atsisakė dėl pablogėjusios sveikatos ( t.1 b.l. 16-17).Nukentėjusioji S. P. apklausos metu parodė, kad jos buvęs vyras V. Z. yra L. Z. sÅ«nus. Su V. Z. ji iÅ¡siskyrė apie 1993 m. V. Z. mirė 2008 metų kovo 19 dienÄ . 2008 metų gruodžio 28 dienÄ mirė L. Z.. L. Z. priklausė ¾ buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o ¼ minėto buto priklausė V. Z.. Kadangi vyras 2008-03-19 mirė, palikimo dalis perėjo jai. 2009 metų balandžio mėnesį pas jÄ Ä¯ butÄ (duomenys neskelbtini) 52-22, Vilniuje, atvažiavo J.

S. kartu su V. K., kuris jos gyvenamosios vietos adresÄ ir telefonÄ sužinojo iÅ¡ jos tėvo P. P.. Kad tai buvo J. S., ji sužinojo notarinėje kontoroje. Atvykęs J. S., paaiÅ¡kino, kad jai pagal įstatymÄ priklauso ¼ buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklausiusi mirusiam V. Z. ir dar pasakė, kad S. G. įgaliojo L. T. parduoti jai priklausančio paveldėto buto ¾ dalį, kuriÄ J. S. nori pirkti savo sÅ«nui. J. S. pasakė, jog tam, kad jis galėtų parduoti jai priklausančiÄ Â¼ buto dalį ir nereikėtų vaikščioti po institucijas, nereikėtų tvarkyti dokumentų, ji turi notarų kontoroje duoti jam įgaliojimÄ ir už jos buto dalį jis sumokės 20 000 litų.

Ji sutiko. Pokalbio su J. S. metu dalyvavo kaimynė V. K., gyvenanti (duomenys neskelbtini) 52-25, Vilniuje, ir V. K., kuris J. S. pastoviai vežiojo kaip vairuotojas. Juos vežė pas notarÄ ir į ŽirmÅ«nų seniÅ«nijÄ , kur ji vyko pasiimti pažymos apie tai, kad jos nepilnametis sÅ«nus turi gyvenamÄ vietÄ . RaÅ¡ytinės sutarties apie tai, kad J. S. už jos buto dalį sumokės 20 000 litų, nebuvo, buvo tik žodinis susitarimas, kadangi ji juo pasitikėjo, o be to, jis turėjo ir visus buto dokumentų originalus, t.y. jos vyro bei jo motinos mirties liudijimų originalus, jos iÅ¡tuokos liudijimo originalÄ , todėl sukėlė pasitikėjimÄ .

J. S. pats pasakė Å¡iÄ sumÄ , t.y. 20 000 litų, jis net neklausė, kiek ji nori, o ji net nesidomėjo, už kiek jis parduos. Jis tik paklausė „dvadcat tysyč vas ustroyt“, ji jam atsakė, kad taip ir nieko neklausinėjo. 2009 metų apie gegužės mėnesį, tikslios datos neprisimena, ji kartu su J. S. nuvyko į Vilniaus miesto 21 notarų biurÄ Pamėnkalnio 28-9, Vilniuje pas notarę V. Å ., su kuria tarėsi J. S.. Su notare kalbėjo J., jis notarei sakė, kad jie nesenai tvarkė dokumentus dėl to paties buto ¾ dalies, o dabar atėjo su likusia dalimi, t.y.

¼. Notarė paklausė, ar ji žino, už kÄ pasiraÅ¡o, ji pasakė, kad taip, kad pasiraÅ¡o, jog J. S. galėtų parduoti jai priklausančiÄ buto, esančio (duomenys neskelbtini) 44-11, Vilniuje, dalį. Ji pasakė notarei, kad jie žodžiu su J. S. susitarė, kad pastarasis su ja atsiskaitys už parduoto buto dalį, tačiau kokiÄ sumÄ buvo sutarę, ji nesakė. Tuomet notarė pasakė, kad jai neįdomu jų žodiniai susitarimai ir jie galioja tarp jų. Ä®galiojimas jau buvo paruoÅ¡tas, jį reikėjo pasiraÅ¡yti.

Pas notarę, pasiraÅ¡ant įgaliojimÄ , J. S. turėjo visus anksčiau minėtus dokumentus. IÅ¡ kur J. gavo dokumentų originalus, ji neklausė, tik pagalvojo, kad už pinigus galima gauti viskÄ . PasiraÅ¡ius įgaliojimÄ , jie iÅ¡siskyrė. J. pasakė, kad, kai jis parduos butÄ , paskambins ir atiduos pažadėtÄ pinigų sumÄ . Dar J. pridÅ«rė, kad po buto pardavimo jie susitiks, iÅ¡gers Å¡ampano ir jis atsiskaitys, tik reikia, kad apie tÄ sumÄ nesužinotų L. T.. Praėjus kažkuriam laikui, maždaug gegužės, ar birželio mėnesį, tikslios datos nepamena, jai paskambino J. ir pasakė, kad jam reikalinga pažyma apie tai, kad jos nepilnametis sÅ«nus turi gyvenamÄ vietÄ .

Po kiek laiko jis su V. K. atvažiavo prie Kalvarijų turgavietės ir visi kartu nuvažiavo į ŽirmÅ«nų seniÅ«nijÄ , esančiÄ Å½irmÅ«nų g. 143, Vilniuje, kur ji paėmė minėtÄ pažymÄ ir jÄ atidavė J.. Po ko, jÄ parvežė iki gyvenamosios vietos ir iÅ¡važiavo. Nuo to laiko su J. ji nebendravo. Maždaug birželio mėnesio pabaigoje ji paskambino J. į mobilųjį telefonÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasiteiravo, kaip vyksta pardavimas. J. pasakė, kad, kol kas viskas gerai, jau eina į pabaigÄ , bet pinigų dar reikia palaukti, kai bus parduotas butas, jis iÅ¡ karto paskambins.

Nuo to laiko su J. ji nebendravo ir jo nematė. Kad butas jau yra parduotas, sužinojo iÅ¡ policijos pareigÅ«no.Liudytoja L. T. parodė, kad ji nuo 2007 m. rugsėjo 13 d. gyvena kartu su neįgalia-suparalyžiuota seserimi S. G., kadangi, mirus mamai, buvo reikalinga sesers priežiÅ«ra, daugiau nebuvo kam. 2008-12-28 mirė jų teta L. Z., kuri turėjo butÄ (duomenys neskelbtini) 44-11, Vilniuje. Kadangi tetos vienturtis sÅ«nus V. Z. jau buvo miręs, 2008 m. kovo mėn., tikslios datos nepamena, teta surašė testamentÄ , palikdama minėtÄ butÄ jos seseriai S. G..

Pakalbėjusios su seserimi, nusprendė minėtÄ butÄ parduoti, kadangi į tÄ butÄ niekas eiti gyventi nesiruošė. Sausio mėnesį jos pradėjo kalbėti apie buto pardavimÄ . Po Naujųjų metų į jos mobilųjį telefonÄ Nr. 867054161 paskambino jos pažįstama O., pavardės nežino, su kuria ji susipažino per mamos laidotuves 2007 metais, iÅ¡ savo mobilaus telefono Nr. (duomenys neskelbtini) pasveikinti jÄ su praėjusiomis Å¡ventėmis. Ji paaiÅ¡kino, kad pas jas nieko gero, kad mirė teta ir reikia spręsti klausimÄ dėl buto pardavimo.

O. pasakė, kad pas jÄ yra geras pažįstamas, kuris užsiima nekilnojamojo turto pirkimu-pardavimu ir gali su juo supažindinti. O. pažįstamo nei vardo nei pavardės neminėjo. Ji pasakė, kad pasitars su S. ir perskambins. Ji pasitarė su seserimi ir sesuo sutiko su O. pasiÅ«lymu. Ji paskambino O. ir pasakė, kad jos sutinka. Maždaug po kelių dienų pas jas į namus, (duomenys neskelbtini) 70-65, Vilniuje, atvažiavo O. ir jos pažįstamas J. S.. J. kalbėjosi su S., kadangi ji buvo paveldėtoja, ji ir O. buvo tame pačiame kambaryje ir girdėjo visÄ pokalbį.

J. aiÅ¡kino, kad jis turi savo advokatÄ , savo pažįstamÄ notarÄ ir viskÄ sutvarkys bei pridÅ«rė, kad jokių kitų advokatų ir notarų nereikia. S. sutiko ir, J. papraÅ¡ius, atidavė jam visus dokumentus. J. pasakė, kad reikia sutikrinti visus dokumentus ir apžiÅ«rėti butÄ . Sumos, už kiek bÅ«tų galima parduoti butÄ , J. nesakė, tik pasakė, kad jis už savo paslaugas brangiai neims. J. su O. iÅ¡važiavo. Tiksliai nepamena kada, bet po kelių dienų J. paskambino S. ir pasakė, kad jis su dokumentais susipažino ir nori pažiÅ«rėti butÄ .

S. davė buto raktÄ ir ji nuėjo susitikti ir parodyti butÄ J.. Su J. jos susitiko prie parduodamo buto laiptinės. J. buvo vienas, apžiÅ«rėjo butÄ ir pasakė, kad jis sutinka pardavinėti butÄ , tik dabar yra vienintelis klausimas, ar visas butas priklauso S.. Ji J. paaiÅ¡kino, kad dalis buto priklauso ir tetos sÅ«naus dukrai. Jis pasakė, kad reikia nuvažiuoti pas notarÄ ir pasitikslinti. J. po savaitės užsirašė pas notarÄ E. A. į priėmimÄ . SutartÄ dienÄ J. atvažiavo pas jas ir, paėmęs jÄ , kartu nuvažiavo pas minėtÄ notarÄ .

J. buvo kartu su V. K., tačiau jis visada laukdavo maÅ¡inoje. Notaras E. A. pasakė, kad jam reikia susipažinti su dokumentais ir po savaitės jis duos atsakymÄ . Ji važiavo todėl, kad dar sesuo nebuvo suraÅ¡iusi įgaliojimo. Maždaug po savaitės, jie su J. ir V. vėl nuvyko pas minėtÄ notarÄ ir jis pasakė, kad dokumentai paruoÅ¡ti, kad pagal testamentÄ Â¾ buto priklauso jos seseriai S. G., o ¼ - S. P.. Pas notarÄ už jo paslaugos sumokėjo J., ar ji kur dėjo paraÅ¡Ä , nepamena. TÄ pačiÄ dienÄ visi kartu nuvyko į Mokesčių inspekcijÄ , jei neklysta, Žalgirio g. 22, Vilniuje, kur padavė praÅ¡ymÄ , kad paskaičiuotų, kiek reikia sumokėti už ¾ buto.

Mokesčių inspekcijoje buvo paskaičiuota ir J. S. sumokėjo. Kokia suma buvo paskaičiuota, ji nepamena. J. mokėjo todėl, kad ji neturėjo pinigų, o jis su S. susitarė, kad iÅ¡laidas S. jam apmokės, kai bus parduotas butas.Maždaug 2009 m. kovo mėnesio pabaigoje J. pasakė, kad reikia suraÅ¡yti įgaliojimÄ , tam, kad bÅ«tų galima parduoti butÄ . S. G. nusprendė, kad įgaliojimÄ reikia suraÅ¡yti J. S. vardu, nes jis tvarkė visus su butu susijusius reikalus. Sesuo jos vardu nerašė todėl, kad ji nelabai susigaudo, o be to, tuo jau užsiėmė J. ir sesuo juo pasitikėjo.

J. susitarė su notare, jos duomenų nežino ir pasakė, kad jÄ atveÅ¡ į namus. Tiksliai nepamena kada, J. atvažiavo su notare pas jas į namus, buvo vakaras, tamsu. Notarė labai skubėjo, ji atsivežė jau paruoÅ¡tus dokumentus, kuriuos ji padavė J., jis perskaitė garsiai ir S. pasirašė. S. įgaliojimo neskaitė, nes ir notarė ir J. jas skubino. Notarė nieko nekalbėjo, tik prisistatė, kad ji notarė ir padavė įgaliojimÄ , nieko neaiÅ¡kino, kas tai per dokumentas ir kokios gali bÅ«ti pasekmės jį pasiraÅ¡ius.

S. pasirašė įgaliojimÄ dviem egzemplioriais, iÅ¡ kurių vienas liko pas notarę, o kitas pas J.. J. pažadėjo S. atvežti kopijÄ , tačiau neatvežė. Reikėjo iÅ¡spręsti klausimÄ dėl likusios buto dalies, todėl reikėjo susitikti su S. P.. Kadangi pas jas su S. P. buvo blogi santykiai, J. pažadėjo su ja susitikti ir viskÄ sutvarkyti. Po kažkiek laiko J. paskambino S. ir pasakė, kad viskas gerai, kad S. P. pas notarÄ surašė jam įgaliojimÄ . Praėjus kažkuriam laikui, ji kartu su J. važiavo į Registrų centrÄ , esantį Lvovo g., Vilniuje, tikslaus adreso nepamena, kur J. tvarkė dokumentus, tačiau kokius ji nežino, ji J. laukė salėje.

Registrų centre jokių parašų niekur nedėjo. Ji J. paklausė, kam ji čia reikalinga, kam jis jÄ vežasi, tuomet jis atsakė, kad S. ja pasitiki, kad ji seseriai papasakos, jog jis dirba. J. vis dingdavo, jos su seserimi skambindavo, o jis nekeldavo ragelio. Vėliau paskambino J. ir pasakė, kad reikia nuvažiuoti į teismÄ , nes butui uždėtas areÅ¡tas, tačiau dėl ko jis nežino, todėl reikia važiuoti iÅ¡siaiÅ¡kinti. J. atvažiavo pas jas ir visi kartu nuvyko į 3 apylinkės teismÄ , esantį Vilniuje, jei gerai pamena Laisvės pr.

79. Ji su J. užėjo į raÅ¡tinę, esančiÄ 5-Ä jame aukÅ¡te, kur J. klausė, dėl ko uždėtas areÅ¡tas butui (duomenys neskelbtini) 44-11, Vilniuje. RaÅ¡tinėje nieko nepasakė, kadangi nerado jokių dokumentų ir nusiuntė į archyvÄ Ä¯ 1-Ä aukÅ¡tÄ . Archyvarė taip pat nieko negalėjo pasakyti, todėl ji pasakė, kad ji iÅ¡siaiÅ¡kins, ir liepė paskambinti po kelių dienų. Po kelių dienų J. skambino į archyvÄ ir pasakė, kad viskas tvarkoje. Jis paaiÅ¡kino, kad buvo butui uždėtas areÅ¡tas, tačiau jau panaikintas, bet kodėl jis buvo uždėtas, J. nepaaiÅ¡kino.

J. pasakė, kad reikia sumokėti 300 litų, dėl to, kad panaikintas areÅ¡tas, tačiau kam jis mokėjo, nežino. Po areÅ¡to panaikinimo J. pasakė, kad dabar užsiims buto pardavimu, todėl reikia sumokėti advokatui, nes reikia jo paslaugų, t.y. pasitarti. Pasakė, kad reikia sumokėti 300 litų, todėl ji vėl davė jam minėtÄ pinigų sumÄ . Pinigų ji turėjo, nes buvo gavusi pensijÄ . Nepamena kokiu momentu tai buvo, ji kartu su J. važiavo pas jo advokatÄ , duomenų nežino. J. nuėjo pas advokatÄ , o ji laukė jo gatvėje.

J. išėjęs pasakė, kad dabar jam viskas aiÅ¡ku ir jis žino, kÄ reikia daryti toliau. Po to jie iÅ¡siskyrė. Po kelių dienų J. užvažiavo paimti jos ir nuvažiavo kartu pas notarę, kuri dirba Pamėnkalnio g., tikslaus adreso nežino, kur ji J. laukė automobilyje kartu su V.. J. jÄ vežėsi ten todėl, kad jis pasakė, jei iÅ¡kils kokių klausimų, reikia, kad ji bÅ«tų. KÄ J. veikė pas notarę, ji pasakyti negali. Po to J. parvežė jÄ namo ir, užėjęs pas S., jai paaiÅ¡kino, kad butÄ reikia užraÅ¡yti ant S. ir tuomet bus lengviau jį parduoti.

Po kažkiek tai laiko, J. paskambino S. ir pasakė, kad reikia važiuoti pas notarę apiforminti visÄ butÄ ant jos. Kada tiksliai nepamena, J. užvažiavo pas jas ir ji kartu su juo nuvažiavo pas notarę apiforminti, kad visas butas priklausys S.. Notarė buvo Smetonos g., Vilniuje, tikslaus adreso nežino. J. jai pakeliui paaiÅ¡kino, kad butas bus užraÅ¡ytas S. vardu ir, jiems užėjus į priimamÄ jį pas notarę, palaukė jos. Dokumentai buvo paruoÅ¡ti. Notarė buvo moteris, jos duomenų nežino, ji tylėdama padavė dokumentus ir J. juos paėmė.

Kadangi ji neturėjo akinių, J. jai perskaitė, kas ten paraÅ¡yta, t.y. kad visas butas atitenka S.. Su jais kartu buvo ir V. K., nors jis niekad neidavo kartu, laukdavo automobilyje. Ji ant to dokumento pasirašė, kiek tiksliai buvo egzempliorių, pasakyti tiksliai negali. Ar J. su V. pasiraÅ¡inėjo dokumentus, pasakyti negali, tik tiksliai žino, kad V. mokėjo notarei, ji pasiteiravo, kodėl jis moka, tuomet J. atsakė, kad notaras nieko dykai nedaro. Jie parvežė jÄ namo ir taip iÅ¡siskyrė. Kopijos J. nedavė.

J. užėjo kartu su ja pas S. ir jai pasakė, kad visas butas priklauso jai. S. padėkojo J. ir jis iÅ¡važiavo. Vėliau ji paskambino J. pasiteirauti, kaip reikalai, jis pasakė, kad jos pačios su seserimi ieÅ¡kotų klientų, liepė klausinėti kaimynų, gal jie kartais norėtų nupirkti butÄ . Tuomet jos su S. nutarė įdėti skelbimÄ Ä¯ internetÄ , kadangi jos neturi kompiuterio ir nemoka juo naudotis, paprašė giminaičio J., pavardės nežino. Jis sutiko ir įdėjo skelbimÄ , buto kaina buvo 130 000 litų, skelbime buvo nurodytas namų telefonas (duomenys neskelbtini).

Po kelių dienų joms paskambino I., pavardės nežino ir paprašė parodyti butÄ . I. telefono numeris +370 (duomenys neskelbtini). Ji susiskambino su J. ir visi kartu nuėjo apžiÅ«rėti buto, ji ėjo todėl, kad rakto J. neturėjo, nors vėliau iÅ¡ J. žmonos Alionos sužinojo, kad J. turi nuo buto raktÄ . Susitiko su I. prie laiptinės. I. butÄ fotografavo, sakė, kad jis nori kažkam parodyti tÄ butÄ , todėl jį fotografuoja. Po to, I. davė J. savo vizitinę kortelę. I. klausė, kas buto Å¡eimininkė, ji pasakė, kad S. G., tada jis pasakė, kad jai paskambins.

Maždaug po savaitės, rugpjūčio pradžioje į namų telefonÄ paskambino I.. Jis kalbėjo su S. ir jai pasakė, kad butas jau parduotas bei paklausė, kodėl jos padavė skelbimÄ . S. paaiÅ¡kino, kad viskuo užsiima J.. I. paprašė jo telefono numerio. S. davė J. numerį, Tuomet paskambino jai ir viskÄ Â papasakojo bei paprašė paskambinti J.. Ji bandė skambinti, tačiau jis nekėlė ragelio ir tai tęsėsi keletÄ dienų. Maždaug rugpjūčio viduryje J. pavyko prisiskambinti ir S. paklausus kas vyksta, kodėl parduotas butas, J. pasakė, kad tai netiesa, kad jis atvažiuos ir viskÄ paaiÅ¡kins, atveÅ¡ parodyti dokumentus.

Tačiau J. taip ir neatvažiavo. Rugpjūčio mėnesio pabaigoje jai į mobilųjį telefonÄ paskambino J. ir pasakė, kad reikia skubiai susitikti, tačiau ji pasakė, kad negali kadangi buvo laidotuvėse. KitÄ dienÄ J. paskambino S. ir pasakė, kad skubiai reikia iÅ¡vežti baldus, tada ji iÅ¡ sesers paėmė ragelį ir J. paklausė, kodėl reikia skubiai iÅ¡vežti baldus, jei butas neparduotas, jis pasakė, kad rytoj susitiks (duomenys neskelbtini) 44 ir paaiÅ¡kins. KitÄ dienÄ Ä¯ susitikimÄ su J. ji nuėjo su giminaičiu J., tačiau J. ten nebuvo, o bute buvo 3-4 vyrai, kurie iÅ¡neÅ¡inėjo baldus, pusės baldų bute jau nebuvo.

Ji susijaudino. Vyrai buvę bute paaiÅ¡kino, kad juos pasamdė J.. Buvo maždaug apie 16.00 val. Ji laukė J. kartu su J. apie porÄ valandų. Atvažiavęs J., paklausė, ko ji jaudinasi, tada J. paprašė parodyti dokumentus ir J. davė paskaityti dokumentÄ , kuriame buvo paraÅ¡yta kad butas parduotas už 94 000 litų V. K. ir iÅ¡ jų S. G. sumokėta 67 000 litų. Kiek sumokėta S. P., nesakė. Ji pradėjo keiktis, tada J. apsisuko ir išėjo. Ji grįžo namo ir viskÄ papasakojo seseriai, tuomet ji skambino J. klausė, kodėl jis taip pasielgė.

J. žadėjo kitÄ dienÄ atvažiuoti ir viskÄ paaiÅ¡kinti, tačiau neatvažiavo, todėl jos kreipėsi į policijÄ .             Ji skambino J. ir įraÅ¡inėjo į diktofonÄ jų pokalbį apie atsiskaitymÄ už butÄ ir apie vekselį, kurį ji pasirašė. J. pradėjus užsiiminėti buto pardavimu, jis paklausė, kodėl ji neapsiformina globos seseriai S. G.. Jam paaiÅ¡kino, kad ji yra neiÅ¡siskyrusi, nors jau daug metų negyvena su vyru. Tada jis pasakė, kad po buto reikalų jis užsiims jos skyrybomis.

Dėl to, kad bÅ«tų lengviau iÅ¡siskirti, kadangi neaiÅ¡ku, su kuo gyvena jos buvęs vyras ir, kad naujoji vyro moteris neinicijuotų jai materialinių pretenzijų, pasiÅ«lė pasiraÅ¡yti vekselį 100 000 litų sumai. Jei buvęs vyras reikÅ¡ pretenzijas, jam bus parodytas tas vekselis ir jie pretenzijų nebereikÅ¡, taip jai paaiÅ¡kino J.. J. turėjo vekselio blankÄ , ji pasirašė, kadangi juo tikėjo. Kas tai yra vekselis ir kokios bus pasekmės, jį pasiraÅ¡ydama, nežinojo, tačiau gavusi laiÅ¡kÄ iÅ¡ notarės V.

Å . suprato, kad tai yra rimta. Ji skambino notarei, tačiau ji nekalbėjo ir siÅ«lė kreiptis į policijÄ . Tada ji skambino J. ir pasakė, kad gavo laiÅ¡kÄ iÅ¡ notarės ir pasakė jam, kad kuo skubiau jis grÄ Å¾intų tÄ vekselį. Jis pažadėjo jį atvežti, tačiau neatvežė.Liudytoja L. T. papildomos 2009-11-18 apklausos metu parodė, kad vekselį pasirašė (duomenys neskelbtini) 44-11, Vilniuje, kada tiksliai nepamena. Bute buvo tik ji ir J. S., V. K. tuo metu laukė automobilyje prie namo.

Kaip jau minėjo, ji pasirašė vekselį įkalbėta J. S., kad jos vyras skyrybų atveju neturėtų pretenzijų į jos turtÄ , t.y. sodÄ . Vekselis buvo A8 formato, baltas lapas su atspausdintomis grafomis. Ji savo ranka vekselyje, diktuojant J. įrašė vardÄ bei pavardę ir sumÄ 100 000 litų. SumÄ nurodė J., sakydamas tokiÄ sumÄ todėl, kad pas jÄ yra sodas ir butas ir kad dėl to nebÅ«tų jokių pretenzijų. Ji pasirašė vienÄ vekselio egzempliorių. J. jos akivaizdoje į vekselį nieko nerašė, tik jį pasiėmė, sakydamas, kad vekselis gulės pas jį tol, kol jie nepradės skyrybų proceso.

Skyrybų procesas taip ir neprasidėjo, bet maždaug po mėnesio ji gavo iÅ¡ notarės laiÅ¡kÄ ir suprato, kad kažkas čia ne taip. Pradėjo skambinti J. S., tačiau jis nekeldavo, o kai pakeldavo ragelį, žadėdavo vekselį grÄ Å¾inti ir viskÄ paaiÅ¡kinti. J. taip pat sakė, kad ne taip paprasta grÄ Å¾inti vekselį, nes visi dokumentai yra saugomi banke, seife, bei jÄ ramino, kad ji nesijaudintų, viskas bus gerai. Iki to laiko, kai ji pasirašė vekselį, ji apie jį niekada nebuvo girdėjusi ir nesuprato kas tai per dokumentas ( t.1, b.l. 162-164).Liudytoja L.

T. papildomos 2010-02-20 apklausos metu parodė, kad dėl jos suraÅ¡yto vekselio J. S. ji papildomai nori pasakyti, jog tekstÄ vekselyje pildė savo ranka todėl, jog J. S. davė jai užpildytÄ vekselį kažkokios moters vardu ir pasakė, kad reikia taip suraÅ¡yti, tik suma bus didesnė, nes tame vekselyje buvo nurodyta 10 000 litų suma. Vekselyje reikėjo raÅ¡yti didesnę sumÄ , nes ji turi ir sodÄ ir butÄ . J. jai pasakė, kad reikia raÅ¡yti savo duomenis bei aptarė sumÄ , t.y. 100 000 litų. Ji nesuprato, kas tai per dokumentas ir jį matė pirmÄ kartÄ gyvenime.

Kokios gali bÅ«ti pasekmės jį pasiraÅ¡ius, ji nežinojo ir nesuvokė, kad tai yra vertybinis popierius, tai suprato, gavusi raginimÄ iÅ¡ notarės. PasiraÅ¡ydama vekselį, ji suprato ir pasirašė jį todėl, kad skyrybų metu vyras nepretenduotų į jos turtÄ , nes taip jai paaiÅ¡kino J. S., kad skyrybų proceso metu šį vekselį parodys vyrui ir jis neturės jokių teisių pretenduoti į turtÄ . Kad, pasiraÅ¡ius vekselį, gavosi, jog ji skolinga J. S., ji nežinojo ir nesuprato, nes ji jam niekada nebuvo skolinga ir nėra nė lito pasiskolinusi, o juo labiau 100 000 litų, kaip įrašė Å¡iÄ sumÄ vekselyje.

J. jai aiÅ¡kino, kad vekselis gulės pas jį ir jį parodys tik skyrybų metu. Ji J. pasitikėjo, kadangi jis tvarkė buto reikalus. Gavusi laiÅ¡kÄ iÅ¡ notarės, jog ji turi sumokėti J. S. 100 000 litų, ji suprato, kad čia ne juokai, ir skambino J. bei reikalavo grÄ Å¾inti vekselį. Jis žadėjo tai padaryti, tačiau to nepadarė.Liudytoja L. J. apklausos metu parodė, kad 2005 m. liepos mėn. 2 d. mirė jos mama V. J.. Po jos mirties ji liko gyventi viena. Kadangi butas, kuriame gyveno su mama, (duomenys neskelbtini) g. 42-113, Vilniuje, jai per didelis, be to, buvo skolų, ji nutarė vieno kambario butÄ parduoti ir nusipirkti mažesnį.

Ji apie savo ketinimus pasakė pažįstamai L. T., su kuria susipažino per jos sÅ«nų O.. Papasakojo apie savo situacijÄ , kad nori susitvarkyti buto dokumentus ir pasikeisti į mažesnį, ar jį parduoti. L. T. pasakė, kad ji irgi Å¡iuo metu tvarkosi buto reikalus ir pasakė, kai atvažiuos tas žmogus, tuomet juos supažindins ir, jei norės, galės tvarkyti ir jos reikalus. L. pasakė, kad ji pati turi apsispręsti, o ji gali supažindinti. KartÄ užsukus pas L., atvyko J. S.. Jis pakalbėjo su S., L. seserimi apie jų reikalus, po ko ji trumpai pakalbėjo su J. ir V., pavardės nežino, ir nuvažiavo pas jÄ Ä¯ minėtÄ butÄ .

Ji J. parodė visus buto dokumentus, t.y. namų knygÄ , mamos mirties liudijimÄ , jos gimimo liudijimÄ , mamos santuokos bei iÅ¡tuokos liudijimus, mamos paso kopijÄ , dokumentus iÅ¡ teismo dėl buto skolų, mamos taupomÄ jÄ knygelę. J. S. pažiÅ«rėjo dokumentus ir pasakė, kad jis sutvarkys, kai ji taps buto paveldėtoja, šį butÄ parduos. Su J. susitarė, kad už jo darbÄ sumokės tuomet, kai bus parduotas butas. J. pasakė, kad jis už darbÄ iÅ¡ jos paims 5000 litų. Viskas vyko 2009 m. kovo mėnesį.

J. paėmė dokumentus, jokio raÅ¡telio nesurašė, nes ji juo pasitikėjo. Maždaug po kelių dienų J. S. jai paskambino ir pasakė, kad reikia važiuoti į Registrų centrÄ paimti pažymas. Jis užsuko pas jÄ ir visi kartu nuvažiavo į Registrų centrÄ , Lvovo g., Vilniuje, tikslaus adreso nežino. Juos su J. S. atvežė kažkoks vyriÅ¡kis, kurį ji matė pirmÄ ir paskutinį kartÄ , koks tiksliai automobilis ji nežino, tik pamena, kad buvo raudonos spalvos. TÄ dienÄ pažymų nedavė, pasakė, kad reikia atvažiuoti po kelių dienų.

J. užmokėjo už pažymas, jei gerai pamena, už vienÄ apie 10 litų. Po to jie nuvyko į Savivaldybę. Savivaldybėje reikėjo taip pat pažymos, kas yra registruotas minėtame bute. Už Å¡iÄ pažymÄ taip pat mokėjo J., jei gerai pamena, apie 20 litų. Visur kalbėjo J. S., ji tik stovėdavo Å¡alia ir pasiraÅ¡ydavo, kur reikia. TÄ pačiÄ dienÄ iÅ¡ Savivaldybės jie su J. nuėjo pas advokatÄ , jo duomenų nežino. Pas advokatÄ Â klausė, kÄ reikėtų daryti, kad ji taptų buto paveldėtoja.

Moteris advokatė paaiÅ¡kino, kad reikia kreiptis į teismÄ ir pažadėjo suraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ . Už jos darbÄ J. S. sumokėjo 200 litų ir jie išėjo. J. S. pasiÅ«lė nuvažiuoti pas notarÄ ir suraÅ¡yti jo vardu įgaliojimÄ , kad jis galėtų vienas tvarkyti reikalus. Tada iÅ¡ karto nuvyko pas notarÄ , tikslaus adreso nežino, prieÅ¡ais Pramogų bankÄ . Pas notarę, jos duomenų nežino, buvo suraÅ¡ytas įgaliojimas J. S. tvarkyti buto dokumentus iki teismo. J. vis žadėjo, kad sutvarkys, tačiau iki Å¡iol buto dokumentai dar nesutvarkyti. 2009-07-08 ji J.

S. pasirašė vekselį. Jis atvažiavo pas jÄ Ä¯ namus ir atsivežė vekselį, kuris buvo A8 formato, baltas lapas su atspausdintomis grafomis. Ji savo ranka įrašė savo duomenis, pasirašė, o taip pat įrašė sumÄ , t.y. 20 ar tai 25 tÅ«kstančiai litų, tikslios sumos Å¡iuo metu nepamena. Vekselis buvo pasiraÅ¡ytas todėl, kad J. paaiÅ¡kino, kad, kai ji taps buto savininke visos buto skolos pereis jai. J. paklausė, ar ji mokės skolÄ , ar sumokėti jam, kadangi ji neturėjo tiek pinigų, pasakė, kad jis sumokėtų.

Todėl ji ir pasirašė vekselį. Skola už butÄ buvo 15 000 litų, tačiau buvo priskaičiuota ir delspinigių, todėl jie numatė rezervÄ ir pasirašė didesnei sumai. Buvo pasiraÅ¡ytas vienas egzempliorius, kurį pasiėmė J.. Jis pasakė, kad nepergyventų, viskas bus gerai. Koks dokumentas yra vekselis ir kokios gali bÅ«ti pasekmės, jį pasiraÅ¡ydama nežinojo, kadangi su tuo susidÅ«rė pirmÄ kartÄ , kad toks dokumentas yra, ji buvo girdėjusi. Prie jos vekselyje J. S. nieko nepildė.Liudytoja N. M. apklausos metu parodė, kad ji su vyru J.

M. nutarė nupirkti sÅ«nui butÄ . Kažkur 2009 m. liepos mėn. pabaigoje, tikslios dienos nepamena, ji su vyru atostogavo Palangoje ir tuo metu nutarė pirkti butÄ , nusipirko laikraÅ¡tį „Alio reklama“, kur pradėjo žiÅ«rėti skelbimus. Pagal jų turėtÄ pinigų sumÄ , krito į akis skelbimas, kuriame buvo tekstas „ 2 k. butas Naujininkuose, (duomenys neskelbtini) (40 kv.m., izol. k., balk., remontuotinas, kaina 98 000 Lt.)„. Buvo nurodytas mobilusis telefonas (duomenys neskelbtini). Ji iÅ¡ savo mobilaus telefono numerio (duomenys neskelbtini) paskambino nurodytu telefonu.

Ragelį pakėlė vyras, kuris kalbėjo lietuviÅ¡kai be akcento, paklaustas ar parduoda butÄ , atsakė, kad taip. Tada ji pasiteiravo,, kada bÅ«tų galima pasižiÅ«rėti, vyras atsakė, kad galima bÅ«tų rytoj ir jie susitarė dėl laiko, tačiau kokiu tiksliai laiku, nepamena. Ji dar pasiteiravo, ar 98 000 Lt yra galutinė kaina, vyras atsakė, kad reikia pasižiÅ«rėti, pasikalbėti. KitÄ dienÄ , t.y 2009-08-03 (pagal pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ateityje sutartį) ji su sÅ«numi A. M., marčia T.

M. ir anūku atvažiavo į (duomenys neskelbtini) g., kaip buvo nurodyta skelbime, tačiau niekaip negalėjo rasti 44 namo, tada ji paskambino pardavėjui ir išsiaiškino, kad tai yra (duomenys neskelbtini) 44 namas. Jiems atvažiavus nurodytu adresu, prie laiptinės laukė vienas vyras. Vyras buvo 35-40 m. amžiaus, lieso kūno sudėjimo, tamsių trumpų plaukų, kalbėjo lietuviškai be akcento, apsirengęs bridžais ir sportiniais marškinėliais. Ar jis buvo su automobiliu, ji nežino. Jis pasakė, kad truputį reikia palaukti, nes turi atvažiuoti draugas, pas kurį yra visi buto dokumentai.

Ji pasakė, kad palauks, ir maždaug po 5 min. atvažiavo vyras, kaip vėliau sužinojo J. S.. Jis atvažiavo vienas. Visi kartu nuėjo į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) 44-11, Vilniuje. Duris atrakino J. S., kadangi jis turėjo raktÄ . Užėjus į butÄ ir apsižiÅ«rėjus, ji su sÅ«numi ir marčia nusprendė, kad tas butas jiems tinka. J. S. pasakė, kad turi visus dokumentus, jis yra buto paveldėtojas ir jis tvarkys visus reikalus, todėl jie su J. S. pradėjo tartis dėl kainos. Jie pažiÅ«rėjo visus buto dokumentus, tačiau tiksliai kokius nepamena.

Ji prašė, kad parduotų butÄ už 90 000 litų, tačiau J. S. pasakė, kad parduos tik už 94 000 litų. Jie su ta kaina sutiko, tuomet tas pirmasis jos minėtas vyras, kurio duomenų nežino, atnešė sutartį dėl pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo ateityje ir jÄ užpildė. Užpildžius sutartį pasirašė ji, o paskui J. S.. Pagal sutartį ji J. S. sumokėjo 2000 litų avansÄ . Sutarė, kad likusiÄ pinigų sumÄ už perkamÄ butÄ mokės grynais, J. sutiko. Ji su sÅ«numi ir marčia išėjo, o J. su minėtu vyriÅ¡kiu liko bute.

Maždaug už poros dienų jai į mobilųjį telefonÄ paskambino J. S. iÅ¡ numerio (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad 2009-08-13 9.00 val. reikia atvykti pas notarę, pavardės neminėjo, esančiÄ (duomenys neskelbtini) 8 Vilniuje. Ji sutiko. 2009-08-11, tikslaus laiko nepamena, bet jau buvo vakaras, jai paskambino J. S. ir pasakė, kad jam trÅ«ksta pinigų ir paprašė jos sumokėti dar 2000 litų. Ji pasakė, kad gerai ir, kadangi ji prekiauja Kalvarijų turgavietėje, susitarė susitikti autobusų sustojime prie turgavietės 2009-08-12 9.00 val., sutartu laiku J.

S. atvažiavo vienas, ji sumokėjo 2000 litų ir paprašė, kad jis paraÅ¡ytų apie gautus pinigus. Jis neprieÅ¡taravo ir savo ranka ant anksčiau sudarytos sutarties antrosios lapo pusės užrašė „papildomai prie Å¡ių sutarčių paėmėm 2000 Lt (du tÅ«kstančiai litų) 2009-08-12 J. S.“ bei pasirašė ir iÅ¡važiavo. KitÄ dienÄ , t.y. 2009-08-13 9.00 val., vyras jÄ atvežė pas notarę į (duomenys neskelbtini) 8, Vilniuje, kur jau laukė J. S., V. K., o vėliau atėjo dar vienas vyras, kurio duomenų nežino, kuriam J.

S. buvo skolingas. Notarė A. P. jau buvo paruoÅ¡usi pirkimo-pardavimo sutartį bei perdavimo-priėmimo aktÄ . Notarė minėtus dokumentus davė paskaityti jai, po ko paklausė, ar ji viskÄ suprato. Ji atsakė, kad suprato, tuomet pasirašė ant 3 egzempliorių, iÅ¡ kurių vienÄ davė jai, vienÄ V. K., o trečias liko pas notarę. Pas notarę kabinete tuo metu buvo J. S., V. K., minėtas nepažįstamas vyras, notarė ir ji. Ji pasirašė ant minėtų dokumentų, po to pasirašė V. K..

Ji nustebo, kad pasirašo K., o ne S., bet neklausė, kadangi manė, kad, jei dokumentai yra pas notarę, tai viskas gerai. Taip pat ji nustebo, kodėl dalyvauja dar vienas asmuo. Pas notarę kabinete iš karto po dokumentų pasirašymo ant stalo ji padėjo 90 000 litų bendroje sumoje, tačiau mokėjo ir eurais ir litais, netgi gali pasakyti kokios buvo kupiūros, t.y. 54 vnt. po 500 litų, 160 vnt. po 200 litų, 11 vnt. po 500 eurų, 10 vnt. po 100 eurų ir 50 vnt. po 50 eurų. Pinigus skaičiavo visi dalyvavę asmenys, išskyrus notarę.

Jai turėjo atiduoti 50 litų grÄ Å¾os, kadangi buvo 50 litų daugiau, tačiau taip ir neatidavė. Vyras, kuriam buvo skolingas S., paėmė eurais, tačiau kokiÄ sumÄ , nepamena. LikusiÄ pinigų sumÄ pasidalino J. S. su V. K., po kiek, ji pasakyti negali. V. K. labai jaudinosi, prakaitavo, drebėjo rankos. J. S. elgėsi ramiai. Po to atsiskaitė su notare už jos paslaugas (mokėjo per pusę su pardavėju) ir visi kartu, t.y. J. S., V. K. ir ji išėjo. Buto, esančio (duomenys neskelbtini) 44-11, Vilniuje, savininkė yra ji, o jos vyras J.

M. yra bendrasavininkis.Liudytoja N. M. papildomos apklausos metu parodė, kad į klausimus neatsakinės, atsisako duoti parodymus (t.1, b.l. 104-105).Liudytojas J. M. apklausos metu atsisakė duoti parodymus (t.1, b.l. 119-121).             Liudytojas S. B. apklausos metu parodė, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini) g. 2-8, Vilniuje, direktoriaus pareigose. Minėtos bendrovės veikla yra nekilnojamojo turto pirkimas-pardavimas. Tiksliai nepamena, kada ir kokiomis aplinkybėmis, jis susipažino su J.

S.. 2009 m. liepos mėn., tikslios dienos nepamena, su juo bendravo, kai buvo sudaromas sutartinės hipotekos lakÅ¡tas. Per J. S. jis susipažino su V. K., dėl minėto fakto bendrauti teko bÅ«tent su juo. 2009 m. birželio mėnesio pabaigoje, ar tai liepos mėnesio pradžioje, jam į mobilaus ryÅ¡io telefonÄ Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino J. S. ar V. K., kuris, tiksliai pasakyti negali, nes nepamena, ir pasakė, kad turi butÄ Vilniuje, Naujininkų mikrorajone (duomenys neskelbtini) kurį nebrangiai parduoda, t.y. kažkur už 100 000 litų.

Jis susidomėjo ir jie susitarė, kad jis apžiÅ«rės parduodamÄ butÄ . Jis, V. K. ir J. S. nuvyko pažiÅ«rėti minėtÄ butÄ . Nuvežė J. S. su V. K. jų automobiliu, tikslaus modelio nežino, kurį vairavo V. K.. Kas turėjo nuo buto raktus ir kuris iÅ¡ jų atrakino butÄ , nepamena. Užėjo į butÄ , kelintas butas ir kuriame aukÅ¡te, tiksliai nepamena. Bute buvo ir baldai ir daiktai. Butas buvo pusantro kambario, remontuotinas. J. S. paaiÅ¡kino, kad V. K. nupirko Å¡itÄ butÄ , kažkas mirė, kažkas paveldėjo ir nori parduoti, tiksliai kas, nepamena.

Minėjo, kad reikalingi pinigai, pirkėjo nėra, todėl pasiÅ«lė jam, gal jis turi kokį pirkėjÄ . Jie siÅ«lė jam pirkti už 100 000 litų. Jis pasakė, kad pagalvos. Kur ir kada, tÄ pačiÄ dienÄ , ar ne, nepamena, V. K. paprašė jo suteikti mėnesiui paskolÄ , t.y. 31 000 litų, tačiau kokiam tikslui jis neaiÅ¡kino, o jis nesidomėjo. Jis suteikė paskolÄ su ta sÄ lyga, kad užstatas bus V. K. butas. V. K., kaip garantÄ suteiktai paskolai, užstatė minėtÄ butÄ , po ko buvo apiformintas sutartinės hipotekos lakÅ¡tas.

Jame buvo nurodyta, kad jis V. K. paskolina 31 000 litų su 0,2 proc. mėnesinių palÅ«kanų. Sutartinės hipotekos lakÅ¡tas buvo patvirtintas 2009-07-09 Vilniaus m. 6-to notarų biure pas notarę D. Å ., kur ir buvo perduota V. K. minėta pinigų suma. V. K. buvo kartu su J. S. ir pastarasis dalyvavo visame procese. 2009-07-26 jis iÅ¡vyko į kelionę ir grįžo 2009-08-17 ar 18 d. Grįžus, tikslios datos nepamena, jam paskambino V. K. ar J. S., nepamena, ir pasakė, kad turi buto pirkėjÄ ir nori su juo atsiskaityti.

Pasakė, kad jam reikia ateiti pas notarÄ , esantį (duomenys neskelbtini) Vilniuje, tikslaus adreso nežino, kur bus pasiraÅ¡oma buto pirkimo-pardavimo sutartis. Atvykus nurodytu laiku ir į nurodytÄ notarų biurÄ , ten buvo V. K., J. S. ir pirkėja moteris, jos duomenų nežino. Jis davė sutikimÄ buto pardavimui, kadangi jis buvo įkeistas, po ko pirkėja atsiskaitė su V. K.. Å is, perskaičiavęs pinigus, atsiskaitė su juo, t.y. jam sumokėjo 31 062 litus, jis hipotekos lakÅ¡te pasirašė, kad pinigus gavo, pretenzijų neturi.

Atsiskaitymas vyko pas notarę kabinete, notarės duomenų nepamena. Gavęs pinigus, jis išėjo, o V. K., J. S. ir pirkėja liko. Kiek jis pamena pirkimo-pardavimo sandoris vyko sklandžiai. Daugiau nieko paaiškinti negali.Liudytojas I. P. (Zachar) apklausos metu parodė, kad 2009 m. liepos mėn. 29 d., tikslių aplinkybių nepamena, bet jis telefonu kalbėjo su buto, esančio (duomenys neskelbtini) 44-11, Vilniuje, savininke, kuri yra neįgali, kiek jam žinoma, ji negali vaikščioti, ir teiravosi dėl minėto buto.

Jis susitarė su savininke apžiÅ«rėti šį butÄ . Apie 11.00 val. jis atvyko prie namo, kur buvo susitarę susitikti, ir pamatė vyrÄ ir moterį. Vyras prisistatė kaip J., pavardės nežino, ar prisistatinėjo moteris, jis nepamena, jam tai nebuvo svarbu. Užėjo į butÄ , kas atrakino jo duris, nepamena, neatkreipė dėmesio, butas buvo labai apleistas. Jei jis gerai pamena, jis su buto savininke tarėsi, kad įdės skelbimÄ dėl buto pardavimo. Todėl, užėjęs į butÄ , jis jį nufotografavo.

Išėjus į gatvę, J. jam pasakė, kad jis turi dar vienÄ butÄ Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g. 42, tikslaus buto numerio nepamena, 1-ame aukÅ¡te, bendrabučio tipo. Atsimena, kad tame bute buvo atjungta elektra bei vanduo. J. jam pasakė, kad greitai jis taps tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) gatvėje esančių butų savininku, Å¡iuo metu jis tvarkosi dokumentus. Jis dar minėjo, kad jis suranda tokius žmones, kurie yra neįgalÅ«s ar mėgsta iÅ¡gerti ir jiems reikia pinigų, todėl jie parduoda butus.

Dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) 44-11, Vilniuje, su J. susitarė, kad radęs klientus paskambins jam. J. davė savo telefono numerius, kuriais jis gali jį rasti, t.y. tel. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Buto kaina buvo numatyta 99 000 litų, tačiau su kuo ji buvo suderinta, ar su J., ar su buto Å¡eimininke, jis nepamena. Nufotografavęs butÄ ir suderinęs jo kainÄ , jis Re Haus vardu įdėjo skelbimus į internetÄ , „Alio LT“, „EDomus.LT“ ir pan., nurodydamas savo kontaktinius duomenis, t.y. (duomenys neskelbtini).

Po kažkiek tai laiko atsirado klientė, kuri pasakė, kad ji jau matė šį butÄ , pardavėjas J., jai pasirodė nepatikimas ir ji norėtų šį butÄ Ä¯sigyti per juos. Klientės duomenų bei telefono numerio nežino. Po Å¡io skambučio jiems pasidarė įtartina, todėl per Registrų centrÄ Â nusprendė patikrinti, kas yra buto, esančio (duomenys neskelbtini) 44-11, Vilniuje, savininkas, ar nėra skolų. Kiek pamena, Å¡is butas buvo nesenai nupirktas, ar tai buvo uždėtas areÅ¡tas, ir jam iÅ¡kilo daug klausimų dėl Å¡io buto.

Jei gerai atsimena, Å¡is butas buvo nesenai parduotas, todėl jis paskambino savininkei ir apie tai pasakė. Å eimininkė buvo Å¡oke, ji pasakė, kad to negali bÅ«ti. Tada jis pasakė, kad ji pasiskambintų J., nes jam jis pasirodė įtartinas. Savininkė jam padėkojo ir pasakė, kad ji susisieks su J.. Daugiau jis su Å¡ia moterimi nekalbėjo. Jis paskambino J. ir pasiteiravo dėl Å¡io buto, J. pasakė, kad Å¡is butas parduotas ir maždaug po dviejų savaičių jis išėmė skelbimÄ . PirkėjÄ , kuri domėjosi butu jie informavo, kad buto negalės parduoti, nes yra problemų, t.y. neaiÅ¡ku kas savininkas.

Ar ta pirkėja įsigijo šį butÄ iÅ¡ J., ar ne jis, nežino.Liudytojas J. P. apklausos metu parodė, kad maždaug prieÅ¡ 10 metų jis per savo draugÄ O. T. susipažino su jo mama L. T.. Jo santykiai su L. T. tapo artimi, kaip su teta. Maždaug prieÅ¡ tris mėnesius, tiksliai kada pasakyti negali, teta L. bÅ«nant pas jÄ svečiuose prasitarė, kad ji su seserimi S., pavardės nepamena, su kuria kartu gyvena, nori parduoti tetos paliktÄ butÄ , esantį Naujininkų mikrorajone. L. pasakė, kad sudarė sutartį su J., kad jis pardavinės butÄ .

Kalba apie parduodamÄ butÄ tuo ir užsibaigė. Po kažkiek laiko L. jam pasiguodė, kad J. nekelia ragelio, kad jis nuolat dingsta. L. T. jo paprašė padėti, t.y. nueiti su ja kartu į tÄ butÄ apžiÅ«rėti, nes ji viena nenori. Tikslios datos kada nepamena, bet jis kartu su L. T. nuėjo į parduodamÄ butÄ , kur L. viskÄ apžiÅ«rėjo. Ji pasakė, kad trÅ«ksta daiktų. Sugrįžus namo, L. savo seseriai S. pasakė, kad bute nėra brangaus serviso, kurį jos jau norėjo parsineÅ¡ti anksčiau, tačiau jo neparnešė, nes to paprašė J., sakydamas, kad servizas lai bÅ«na.

Taip pat L. minėjo, kad prieÅ¡ tai balkonas buvo užkrautas daiktais, o kai jie apžiÅ«rėjo butÄ , jis jau buvo tuščias. Tada visi, t.y. S., L. ir jis nusprendė paskambinti J.. Susisiekus su J. jis nieko konkrečiai nepasakė, tik aiÅ¡kino, kad ieÅ¡ko klientų, žadėjo S. nuvežti į sanatorijÄ ir pažadėjo atvažiuoti. Paklaustas apie iÅ¡ buto dingusius daiktus, J. pasakė, kad negali bÅ«ti, daiktai turi bÅ«ti, nes jis nieko neėmė bei pasakė, kad jis atvažiuos ir viskÄ paaiÅ¡kins.

Tačiau J., kaip buvo žadėjęs, nepasirodė. Po kelių dienų, jis su L., jai papraÅ¡ius, vėl nuėjo į tÄ butÄ pasižiÅ«rėti, kas dar yra iÅ¡ vertingų daiktų, kad juos parneÅ¡ti pas S. ir L. į namus. Nuėję į butÄ ten rado du ar tris vyrus bei J. sÅ«nų, kurie kraustė iÅ¡ buto daiktus. Tai pamačiusi, L. T. labai nustebo ir vyrams liepė nieko neliesti bei teiravosi, kur yra J.. Vyrai paaiÅ¡kino, kad J. juos pasamdė, kad jie iÅ¡vežtų daiktus ir dar pridÅ«rė, kad jis netrukus turi atvažiuoti pats.

Vyrai nebekraustė daiktų, ir jie visi laukė J.. Atvažiavęs J., vėl aiÅ¡kino, kad jis turi klientus, jie Å¡iandien turi atvažiuoti pažiÅ«rėti. L. T. paprašė parodyti buto dokumentus, J. aiÅ¡kino, kad juos pametė, o paskui jis neva juos surado. J. jam parodė buto bylÄ ir ten buvo keletas sutarčių, kurias jis perskaitęs suprato, kad butas jau parduotas ir su L. bei S., o taip pat ir dar viena bendrasavininke S., kurios pavardės neatsimena, yra pilnai atsiskaityta. Jis perskaitęs dokumentus L. pasakė, kad butas jau yra parduotas ir, kad jau visi yra gavę pinigus, o taip pat ir J. gavo savo dalį už paslaugas.

Kam pagal jo perskaitytÄ sutartį buvo parduotas butas, nepamena. J. paaiÅ¡kino, kad čia tik sutartis, kad Å¡iandiena atvažiuos klientai, kad reikia atlaisvinti butÄ , t.y. iÅ¡vežti visus daiktus ir tada, atvažiavę klientai, pilnai atsiskaitys ir visi gaus pinigus. J. tuo metu buvo vienas, tačiau netrukus atvažiavo ir V. su kažkokia moterimi, su kuria jis buvo nuėjęs į virtuvę, o pas juos buvo nuėjęs ir J., tarp jų buvo kažkoks pokalbis, tačiau kÄ jie kalbėjo, nežino. Moters jis apibÅ«dinti negali, nes nepamena, viskas vyko greitai, tačiau iÅ¡ L.

žodžių jis suprato, kad ta moteris buvo lyg V. mama, tačiau ji tiksliai nežino. J. L. vis žadėjo ir sakė, kad reikia bÅ«tinai Å¡iandien iÅ¡kraustyti daiktus iÅ¡ buto, nes tada klientai jį nupirks. J. taip pat pasakė, kad, jei L. nori kažkokius daiktus paimti, tai jis net gali surasti maÅ¡inÄ , kuri galėtų pervežti daiktus. Taip ir įvyko: J. surado transportÄ , su kuriuo baldus nuvežė pas jÄ Ä¯ sodÄ , Pavilnyje, tikslaus adreso nežino. Buto iÅ¡kraustymo procese dalyvavo jis su L., bet jau nuo to momento, kai J. juos įtikino, kad butas tikrai Å¡iandiena bus parduotas.

Apie daiktų iÅ¡vežimÄ iÅ¡ buto sužinojo atsitiktinai ten užėję. L. laukė, kada paskambins J., nes jis buvo žadėjęs paskambinti, ir tuomet bus atsiskaityta, tačiau nei skambučio, nei J. nesulaukė. L. jo prašė, kad Å¡is pabÅ«tų pas jas su S., nes jos vienos bijo, kadangi J. žadėjo pinigus atvežti grynaisiais, todėl jis liko nakvoti. J. pinigų taip ir neatvežė. Maždaug po poros dienų jis su L. vėl nuėjo į tÄ butÄ apžiÅ«rėti, tačiau rado pakeistas buto duris, ten jau vyko remontas, jų į butÄ niekas neįleido.

Tada L. ėmė skambinti J., bet jis nekėlė ragelio, o kai jam prisiskambino, jis žadėjo, kad atvažiuos ir atsiskaitys, tačiau taip ir neatvažiavo bei neatsiskaitė. Jo pažadais L. su S. tikėjo apie 2 savaites, o vėliau nusprendė paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ policijai. S. su L. apie tai, kad butas parduotas, sužinojo iÅ¡ jo, jis tai suprato iÅ¡ perskaitytų sutarčių, nors J. neigė, kad butas parduotas. Jis sakė, kad čia tik sutartys, vienok S. su L. labai pergyveno. Liudytoja O. S. apklausos metu parodė, kad maždaug prieÅ¡ du metus, tikslaus laiko nepamena, ji iÅ¡gėrusi išėjo iÅ¡ namų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ieÅ¡koti cigaretės, kai kitoje kelio pusėje pamatė vyrÄ , stovintį prie maÅ¡inos.

Ji priėjo prie to vyro, kaip vėliau sužinojo, tai buvo V., pavardės nežino. Ji pas V. paprašė cigaretės . Pastarasis jos paklausė, ar ji čia gyvena, ji atsakė, kad taip, čia gyvena. Jis dar pasigyrė, kad čia dirba, vadovauja statyboms. Ji pakalbėjo ir nuėjo namo. TÄ pačiÄ dienÄ , po kelių valandų, jai miegant, iÅ¡girdo stuksenimÄ Ä¯ duris, ji atsikėlė ir atidariusi duris pamatė V.. V. pasakė, kad jai atvežė dovanų, t.y. butelį degtinės ir cigarečių.

Atidavė viskÄ ir iÅ¡važiavo. Ji labai nustebo, bet jo atvežtas „dovanas“ priėmė, galvodama, kad ji jam patiko. Nežino kodėl, bet V. pas jÄ atsirasdavo tuo momentu, kada jai buvo labai sunku, t.y. po iÅ¡gertuvių ir jis visÄ laikÄ atveždavo vaiÅ¡ių. Vėliau ji su V. apsikeitė telefonais, jo numeris (duomenys neskelbtini). V. pas jÄ pasiteiravo ar čia jos namas, ji, iÅ¡ tiesų, šį namÄ nuomoja, bet V. pasakė, kad jis jos, nes norėjo pasigirti. V. kiekvienÄ kartÄ jÄ vaiÅ¡indavo alkoholiniais gėrimais.

Ji priprato ir, kai jai bÅ«davo bloga, ji paskambindavo V. ir Å¡is atveždavo alkoholio. Vėliau jis ir Å¡iaip užsukdavo pas jÄ Ä¯ svečius, tačiau retai, kartÄ per savaitę, o kartais ir į dvi savaites kartÄ . Jis klausdavo, kaip jai sekasi, labai maloniai elgėsi. Maždaug po dviejų mėnesių, tiksliau kada pasakyti negali, V. jai pasigyrė, kad jis su kažkuo užsiima nekilnojamojo turto pardavimu, keitimu ir padeda sutvarkyti dokumentus susijusius su nekilnojamuoju turtu. Jis pasiteiravo, ar ji nenori parduoti savo namo, tuomet ji V. ir prisipažino, kad tas butas yra ne jos, o ji nuomojasi.

Tuomet jai V. siÅ«lė iÅ¡nuomoti šį butÄ , siÅ«lėsi sutvarkyti vandentiekį. Jis teiravosi, ar Å¡io buto Å¡eimininkai nenorėtų parduoti, jis galėtų padėti tai padaryti. Ji pasakė, kad Å¡eimininkai nori parduoti šį butÄ tačiau ne dabar. Buto Å¡eimininkės duomenų ji sakyti nenori, nes nenori jos painioti į šį reikalÄ , kadangi pas jÄ nuomoja šį butÄ jau 6-7 metai. V. klausė, ar ji nežino kas norėtų parduoti butÄ ir gal kas turi problemų su dokumentais, jie galėtų padėti.

Kas tie jie, ji nežinojo, nes V. visada sakydavo – mes. Vėliau sužinojo, kad V. porininkas yra J., pavardės nežino. Tuo metu kaip tik jos vyro teta I. M., gyv. (duomenys neskelbtini) g. 11-7, Vilniuje, turėjo problemų su minėto buto dokumentais, todėl ji apie V. pasakė I.. Tiksliai nepamena kokiomis aplinkybėmis, bet V. su J. susipažino su Irena ir jie susitarė dėl buto dokumentų tvarkymo. Jai už prirodytÄ Å¾mogų V. su J. atsidėkodavo nupirkdami alkoholinių gėrimų, pinigų nemokėjo.

Ji jais tikėjo, jie pasirodė sÄ Å¾iningi, mieli žmonės. Suvedus V., J. ir I. M. ji toliau į jų reikalus nesikiÅ¡o, nes jai buvo neįdomu, jie bendravo tiesiogiai. Tuo metu ji labai pasitikėjo tiek V., tiek J., o Å¡iuo metu ji įsitikinusi, kad jie ieÅ¡kojo tokių žmonių, kurie mėgsta iÅ¡gėrinėti. Dėl L. T. supažindinimo aplinkybių su V. ir J. ji neprisimena, gali bÅ«ti, kad jie iÅ¡sikalbėjo per iÅ¡gertuves, nes tikrai to momento nepamena. Ji žinojo, kad L. tvarkosi paveldėto buto reikalus su J., tačiau kas ir kaip, ji nežino, nes nesikiÅ¡a.

L. jai tik pasakojo, kad ji J. ir V. duoda pinigų, nes jie jų praÅ¡o buto tvarkymo reikalams. L. dar minėjo, kad ji, J. praÅ¡oma, pasirašė kažkokį dokumentÄ 100 000 litų sumai. Ji tik nusikeikė ir daugiau nieko nepasakė. Tokį dokumentÄ taip pat pasirašė ir I. M., tik, jei gerai pamena, 10 000 litų sumai, nes J. prašė jį pasiraÅ¡yti, kaip garantÄ , kad jis moka notarui ir tvarko buto reikalus. Neatsimena kada, bet, jei neklysta, tai buvo Å¡iÄ vasarÄ , kai jai paskambino L. ir pasakė, kad butas, kurio reiklaus tvarkė J. su V. lyg yra parduotas, kad buto durys pakeistos, kad J. liepė iÅ¡vežti daiktus, o ji tuo metu buvo laidotuvėse.

Ji L. pasakė, kad negali bÅ«ti, nes J. tikėjo. Po kažkiek laiko paskambino jai L. ir pasakė, kad tikrai butas yra parduotas ir ji negavo pinigų, su ja ir jos seserimi neatsiskaitė. Tada jos pradėjo skambinėti J. ir V., tačiau jie ragelio nekeldavo. Atvažiavęs pas jÄ , V. aiÅ¡kino, kad pinigai už L. butÄ yra pas J., jis buvo labai iÅ¡sigandęs, visas drebėjo. J. visada buvo ramus ir žadėdavo, kad viskas bus gerai. Vėliau ji sužinojo, kad V. ir J. sėdi kalėjime. V. ir J. ji prirodė L.

T. ir I. M., ir dėl to labai pergyvena, nes kaip dabar supranta, J. su V. sukčiai, norėjo užsidirbti tik sau.Liudytoja V. Å . apklausos metu parodė, kad ji dirba Vilniaus m. 21-ajame notarų biure, Pamėnkalnio g. 28-9, Vilniuje, nuo 1992 m. sausio mėn. 8 d. J. S. pažįsta iÅ¡ matymo. Ji dalyvavo viename teismo posėdyje, kai jis buvo pateikęs jai suklastotÄ vekselį, dėl kurio ji atliko reikalingus notarinius veiksmus. Ji buvo apklausta liudytoja. Koks buvo J. S. atžvilgiu priimtas sprendimas, ji nežino ir nesidomėjo.

V. K. ji pažįsta taip pat iÅ¡ matymo, kadangi jis pas jÄ ateina su vekseliais, kad ji atliktų notarinius veiksmus. AsmeniÅ¡kai jų nepažįsta ir jokių santykių tarp jų nėra. Dėl to, kad ji tvirtino generalinį S. G. įgaliojimÄ , gali pasakyti, kad jai paskambino į darbo telefonÄ Nr. (duomenys neskelbtini), tiksliai nepamena, vyras ar moteris, ir paprašė patvirtinti įgaliojimÄ paveldėjimui. Ji pasakė, kad galės priimti bei pasakė laikÄ apie pietus, tai buvo 2009 m. vasario mėn., tikslios dienos nepamena.

Pas jÄ sutartu laiku atvažiavo du vyrai, vienas iÅ¡ jų buvo V. K., o kito ji neprisimena. Jie pasakė, kad S. G. serga ir ji negali atvykti į biurÄ , todėl prašė nuvykti į namus ir patvirtinti įgaliojimÄ . Daugiausiai kalbėjo V. K.. Vyrai taip pat aiÅ¡kino, kad S. G. yra jų giminaitė. Ji sutiko nuvykti į namus, kadangi pas jÄ tuo metu nebuvo žmonių. Paruošė įgaliojimÄ pagal vyrų sudiktuotÄ turinį, kuris iÅ¡ jų kalbėjo, nepamena. Jie turėjo S. G. paso fotokopijÄ . 2009-02-26, tikslaus laiko nepamena, bet jau buvo prieblanda, ji kartu su dviem vyrais nuvyko į (duomenys neskelbtini) 70-65, Vilniuje, kur buvo pasiraÅ¡ytas įgaliojimas.

Užėjus į minėtÄ butÄ , kambaryje buvo S. G., jos asmens tapatybę ji nustatė pagal jos pasÄ . Be S. G. buvo dar viena moteris, kas ji tokia buvo ji nežino, nes ji neprisistatė. Su ta moterimi, kol ji Å¡nekėjosi su S. G., visÄ laikÄ kalbėjo K. su kitu vyru, ar tai buvo S., ji pasakyti negali, nes nepamena. Jie kalbėjosi koridoriuje, o ji su S. G. kambaryje. S. G. veiksnumu įsitikino, su ja pabendravusi, S. G. buvo protinga, orientavosi. Pirmiausia ji prisistatė, kad yra notarė, pasiteiravo kÄ ji nori daryti.

S. G. atsakė, kad nori suraÅ¡yti įgaliojimÄ , t.y. įgalioti L. T. vesti paveldėjimo bylÄ ir tvarkyti bei valdyti visÄ turtÄ . Tada ji S. G. pasakė, kad įgaliojimas jau yra paruoÅ¡tas ir jį jai iÅ¡vertė į rusų kalbÄ , kadangi rusų kalbÄ ji žino puikiai. Taip pat ji S. G. paaiÅ¡kino, kad tokį įgaliojimÄ yra labai pavojinga iÅ¡duoti, kadangi ji gali likti visiÅ¡kai be turto, jai buvo iÅ¡aiÅ¡kintos pasekmės. Ji atsakė, kad L. T. pasitiki, nes jos yra giminaitės. Ä®galiojimas buvo abstraktus, kadangi buvo nurodyta „tvarkyti ir valdyti visÄ turtÄ â€œ.

Ä®galiotinės ji nematė ir jos nepažįsta. Po jos paaiÅ¡kinimo ir įgaliojimo iÅ¡vertimo į rusų kalbÄ , S. G. įgaliojimÄ pasirašė 2 egzemplioriais sėdėdama, tačiau kur ji sėdėjo, nepamena. Po to, ji prie S. G. užpildė registrų knygÄ , kurioje pasirašė S. G., po ko buvo paduotas S. G. vienas įgaliojimas, o antras liko pas jÄ . Vyrai, kurie jÄ atvežė pas S. G., jai pasirodė, yra gerai pažįstami, kadangi jie visi bendravo. Vyrai jÄ parvežė į namus. Su kokiu automobiliu jÄ vežė, nežino, kadangi pati nevairuoja ir nesidomi automobiliais.

                                                                 2009-06-03 J. S. pas jÄ Ä¯ notarų biurÄ atėjo su moterimi, t.y. S. P., ir pasakė, kad nori suraÅ¡yti įgaliojimÄ , kuriuo įgalioja J. S. vesti paveldėjimo bylÄ , mirus Zubovui, o taip pat atstovauti teisme, atstatant terminÄ , kadangi buvo praleistas terminas, bei įgaliojimÄ parduoti paveldėtÄ turtÄ . Su ja kalbėjo abu ir J.

S. ir S. P.. Aptarus įgaliojimo turinį, jie išėjo laukti į laukiamÄ jį, o ji su padėjėju liko spausdinti įgaliojimÄ . IÅ¡ gyventojų registro ji iÅ¡sitraukė pažymÄ , ar asmenų dokumentai yra galiojantys. Ä®sitikinusi dokumentų tikrumu, ji paruošė įgaliojimÄ . Po to buvo pakviesti S. su P. ir įgaliojimas perskaitytas garsiai bei iÅ¡verstas į rusų kalbÄ . Ä®galiojimÄ vertė ji pati. Po to įgaliojimÄ pasirašė ir vienas egzempliorius liko pas jÄ , kitas buvo atiduotas S. P..

Viskas vyko jos kabinete, esančiame Pamėnkalnio g. 28-9 Vilniuje. Å is įgaliojimas buvo suraÅ¡ytas ir pasiraÅ¡ytas per vienÄ dienÄ , t.y. 2009-06-03. S. P. ir J. S. ji matė tik tÄ vienÄ kartÄ . Šį kartÄ V. K. ji nematė.                                       Vėliau, Å¡ių metų ar tai rugpjūčio, ar tai rugsėjo mėn. pas jÄ buvo atėjęs V. K. su vekseliais, kiek buvo vekselių tiksliai nepamena – 1 ar 2, praÅ¡ydamas iÅ¡siųsti vykdomÄ jį praneÅ¡imÄ .

Kam buvo iÅ¡siųsti minėti praneÅ¡imai ji nepamena.2010-03-09 papildomos apklausos metu liudytoja V. Å . parodė, kad dėl vekselio, iÅ¡raÅ¡yto L. T. 2009-04-02, 2009 m. gegužės 4 d. pas jÄ kreipėsi J. S., kuris pateikė minėtÄ vekselį – originalÄ ir paprašė iÅ¡duoti vykdomÄ jį įraÅ¡Ä . Kadangi nebuvo iÅ¡siųstas praneÅ¡imas vekselio davėjai, t.y. L. T. ir iÅ¡siuntimo terminas buvo nepraleistas, ji privalėjo iÅ¡siųsti praneÅ¡imÄ ir tik po to užregistruoti registrų knygoje jo praÅ¡ymÄ .

Jam buvo paskirtas laikas tÄ pačiÄ dienÄ , t.y. 2009-05-04 apie 17.00 val., atvykti pas jÄ Ä¯ notarų biurÄ pasiraÅ¡yti į registrų knygÄ . PraneÅ¡imas L. T. buvo iÅ¡siųstas registruotu laiÅ¡ku 2009-05-04 15:06 min., kvito Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytu laiku J. S. neatvyko dėl jai nežinomų priežasčių. Kadangi J. S. laiku neįregistravo praÅ¡ymo iÅ¡duoti vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , tam, kad gauti vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , jis gali kreiptis į teismÄ ieÅ¡kininės teisenos tvarka (1 tomas, 81-82).Liudytoja D.

Å . apklausos metu parodė, kad ji dirba Vilniaus miesto 6-ojo notarų biuro notare. 2009-07-09 ji tvirtino sutartinės hipotekos lakÅ¡tÄ , pasiraÅ¡ytÄ V. K. ir S. B.. Pagal šį sutartinės hipotekos lakÅ¡tÄ V. K., gyv. V. P. g. 2-45, Vilnius, už 31 000 paskolos sumÄ Ä¯keičia butÄ , esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini) 44, S. B. a.k. (duomenys neskelbtini) Jokie kiti sandoriai tvirtinami nebuvo.Liudytoja A. P. apklausos metu parodė, kad dirba 35-ajame notarų biure notare. 2009-02-26 įgaliojimas, kuriuo S. G.

įgaliojo L. T. a.k. (duomenys neskelbtini) atstovauti jos interesus, buvo suraÅ¡ytas Vilniaus m. 21-ojo notarų biuro notarės V. Å .. 2009-07-03 pasiraÅ¡yta pirkimo pardavimo sutartis tarp S. P., kuriÄ atstovavo J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) įgaliojimas V. Å . 2009-06-03 VÅ 1024) ir S. G., kuriÄ atstovavo L. T. (įgaliojimas notarės V. Å ., patvirtintas 2009-02-26 (duomenys neskelbtini)) bei pirkėjo V. K. a.k. (duomenys neskelbtini)PasiraÅ¡ant sutartį dalyvavo J. S., L. T. ir V. K.. Ar buvo kitų asmenų, neprisimena.

Pirkėjas su pardavėjais atsiskaitė prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį. 90 000 litų – bendra suma, iÅ¡ kurių J. S. gavo 22 500 litų, o L. T. 67 500 litų. Tokia suma buvo paskirstyta, nes S. G., kuriÄ atstovavo L. T. priklausė ¾ buto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini) 44-11, o S. P., kuriÄ atstovavo J. S. priklausė ¼ buto. Daugiau dėl Å¡io sandorio nieko pasakyti negali, J. S. pristatė pažymÄ , kad S. P. ir jos nepilnametis sÅ«nus gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g. 32-44. SÅ«nus M.

P. gim. 1992-12-01. Tokios pažymos, kad Å¡ie asmenys tikrai gyveno ne parduodamame bute, buvo praÅ¡oma dėl nepilnamečio sÅ«naus interesų. 2009-08-13 buvo sudaryta pirkimo pardavimo sutartis pagal kuriÄ Â V. K. jam priklausantį butÄ , esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini) 44-11, pardavė N. M.. Butas buvo įkeistas S. B.. PasiraÅ¡ant pirkimo pardavimo sutartį, dalyvavo pats S. B., suraÅ¡ydamas tos pačios dienos, t.y. 2009-08-13 pareiÅ¡kimÄ , kuriuo sutinka, kad butas bÅ«tų parduotas N. M. ir J. M. su sÄ lyga, kad bus padengtas 31 000 Lt kreditas.

PasiraÅ¡ant pirkimo-pardavimo sutartį, pirkėjai N. ir J. M. sumokėjo grynaisiais V. K. 39 000 litų bei 31 000 litų S. B.. PasiraÅ¡ant pirkimo-pardavimo sutartį, S. B. dalyvavo. Kur buvo mokami pinigai, tiksliai neprisimena, juos skaičiuojant, nedalyvavo. S. B. pasirašė, kad V. K. su juo atsiskaitė. Daugiau nieko papildyti negali, nes smulkesnių detalių neprisimena. V. K. asmeniÅ¡kai ji nepažįsta.Vertindamas kaltinimo pagrįstumÄ dėl kaltinamiesiems J. S. ir V. K. inkriminuotų nusikaltimų padarymo, teismas pripažįsta, kad įrodymų visumos pakanka jų kaltei konstatuoti.Kaltinamasis J.

S. ikiteisminio tyrimo metu keitė parodymus, skirtingai aiÅ¡kino įvykių aplinkybes, teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltu neprisipažino. Toks J. S. parodymų nenuoseklumas rodo, kad jis nėra visiÅ¡kai nuoÅ¡irdus ir, keisdamas parodymus, bando sukrauti atsakomybės naÅ¡tÄ , liudytojai L. T., susiaurinti savo veiksmų apimtį bei sureikÅ¡minti kaltinamojo V. K. atsakomybės vaidmenį nusikaltimo padaryme, tokiu bÅ«du siekdamas visiÅ¡kai iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamasis V. K. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad po to, kai J.

S. sutvarkė visus dokumentus, t.y įgaliojimus ir paveldėjimÄ , jam pasiÅ«lė: „davai apiforminam butÄ ant tavęs (V. K.), kad „nepralytiet“, kas reiÅ¡kia pasiraÅ¡yti buto, esančio (duomenys neskelbtini) 44-11, Vilniuje, pirkimo-pardavimo sutartį. Jis sutiko, su J. S. bei L. T. nuvažiavo pas pažįstamÄ notarę, dirbančiÄ (duomenys neskelbtini) Vilniuje, pasiraÅ¡yti pirkimo-pardavimo sutarties. Atvykus pas notarę, pirkimo-pardavimo sutartis jau buvo paruoÅ¡ta. PasiraÅ¡ant buto pirkimo-pardavimo sutartį, dalyvavo notarė, J.

S., L. T. ir jis. Jokių pinigų L. T. jis nemokėjo, viskÄ tvarkė J. S., o jis tik, neva, buvo pirkėjas, nes Å¡is sandoris buvo fiktyvus. KÄ J. S. susitarė su L. T., nežino, taip pat nematė, kad J. S. mokėtų L. T. pinigus.Vėliau pas tÄ pačiÄ notarę, kuri apiformino jo (V. K.) buto fiktyvų pirkimÄ , buvo pasiraÅ¡yta buto pardavimo sutartis, pagal kuriÄ jis – buto savininkas – už 70 000 Lt pardavė butÄ M.. Buto pirkėjus surado ir kainÄ su jais derino J. S., pirkėjai už butÄ atsiskaitė notarų biure, koridoriuje.

IÅ¡ karto S. B. buvo atiduotas 31 000 Lt kreditas, o likusius pinigus, t.y. 39 000 Lt per pusę jie pasidalino su J. S.. Ar J. S. atsikaitė už buto pardavimÄ su S. G. ir L. T., jis nežinojo, vėliau, paskambinus L. T., iÅ¡ pastarosios sužinojęs, kad J. S. neatsiskaitė, jis, nuvykęs pas L. T., parodė jai buto pirkimo-pardavimo sutarties kopijÄ ir paaiÅ¡kino jai, kad tai J. S. turi su ja atsiskaityti. Taip pat iÅ¡ V. K. parodymų seka, kad dėl ginčijamo buto pardavimo jis buvo įdėjęs skelbimÄ Ä¯ laikraÅ¡tį „Alio“, kur buvo nurodęs buto kainÄ â€“ 100 000 Lt.

Jam skambino realÅ«s pirkėjai, net buvo davę užstatÄ , tačiau J. S. sakė butÄ parduos bÅ«tent M.. IÅ¡ to pokalbio su J. S. jis suprato, kad dabartiniai buto savininkai – M. yra geri J. S. pažįstami.Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu V. K. parodė, kad pirminį ginčijamo buto pardavimÄ Ä¯forminti jo (V. K.) vardu buvo sutarta J. S. iniciatyva, kadangi, pasak J. S., jo turtas yra areÅ¡tuotas ir antstoliai galėjo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nukreipti bÅ«tent į tÄ butÄ . Su ginčo buto pardavėjomis (G. ir P.) turėjo atsiskaityti J.

S., pastarasis sakė, kad reikia butÄ apiforminti jo (V. K.) vardu tam, kad jį (butÄ ) bÅ«tų galima įkeisti ir atsikaityti įkeičiant. Paklaustas, ar, pasiraÅ¡ant 2009-08-13 pirkimo-pardavimo sutartį, dalyvavo vertėjas, V. K. pasakė, kad vertėjas nedalyvavo, L. T. pirkimo-pardavimo sutarties tekstas į rusų kalbÄ iÅ¡verstas nebuvo (t. 2, b.l. 122-124). Akistatos su L. T. metu, pastaroji, paklausta apie tai, ar buto pirkimo-pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo pas notarę metu ji suprato, jog butas parduodamas V.

K., pasakė , jog nesupratusi, kadangi iÅ¡ J. S. žodžių ji suprato, kad Å¡iuo sandoriu visas butas pereina jos seseriai S. G.. Gi, V. K. į šį klausimÄ atsakė, kad iÅ¡ J. S. žodžių jis supratęs, jog L. T. žino, kad butas parduodamas jam (V. K.). Pats jis (V. K.) su L. T. nekalbėjo ir jai nieko neaiÅ¡kino, taip pat su ja nebuvo jokios kalbos apie atsiskaitymÄ . Gi, L. T. parodė, kad, forminant pas notarę dokumentus, ji matė, kaip V. K. sumokėjo notarei nemaÅ¾Ä sumÄ pinigų ir dėl to ji, išėjusi iÅ¡ notarės, pas J.

S. paklausė, kodėl V. K. moka notarei nemažai pinigų, į kÄ J. S. atsakė, kad dabar niekas už dykÄ nieko nedaro. V. K. pritarė tokiems L. T. žodžiams, sakydamas, kad J. S. žadėjo su L. T. atsiskaityti po buto pardavimo. Ä® klausimÄ , ar pirkimo-pardavimo sutartis buvo iÅ¡versta į rusų kalbÄ , L. T. pasakė, kad sutartį jai iÅ¡vertė J. S.. Be to, akistatos metu V. K. parodė, kad jis J. S. klausė, kam apskritai reikalingas L. T. dalyvavimas, kodėl jis (J. S.) negali vienas perraÅ¡yti butÄ jo (V.

K.) vardu, jeigu jis turi du įgaliojimus veikti tiek S. G., tiek S. P. vardu. Atsakydamas į šį klausimÄ , J. S. paaiÅ¡kino, jog notarė, neva, nelabai nori, kad bÅ«tų du įgaliojimai ir pageidavo bent vienos buto savininkės ar jos atstovės dalyvavimo. Akistatos su L. T. metu V. K. parodė, kad J. S. visus apgaudinėja, jis L. T. pasiÅ«lė įraÅ¡yti pokalbius su J. S. ir net atvežė jai diktofonÄ (t.2, b.l. 115-119).Esant tokiems V. K. parodymams, teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios S. G. ir liudytojos L.

T. parodymais. Jų parodymai nuoseklÅ«s, juos papildo kitų liudytojų parodymai bei teismo iÅ¡tirti raÅ¡ytiniai įrodymai. IÅ¡ nukentėjusiosios S. G. teisminio nagrinėjimo metu perskaitytų parodymų matyti, kad J. S. kartu su notare atvyko pas jÄ Ä¯ namus jau su paruoÅ¡tu įgaliojimu, davė perskaityti ir notarė liepė pasiraÅ¡yti. Ji pasirašė ant dviejų egzempliorių, vienÄ davė J. S., kuris žadėjo padaryti kopijÄ , bet nepadarė. J. S. su notare iÅ¡važiavo. Liudytoja L.

T. parodė, kad jos sesuo S. G. nusprendė įgaliojimÄ suraÅ¡yti J. S. vardu, nes jis tvarkė visus su butu susijusius reikalus. J. S. susitarė su notare ir jÄ atvežė į namus. Notarė labai skubėjo, ji atsivežė jau paruoÅ¡tus dokumentus, padavė juos J. S., jis garsiai perskaitė ir sesuo S. G. pasirašė. Pastaroji įgaliojimo neskaitė, nes notarė ir J. S. jÄ skubino. Notarė nieko nekalbėjo, tik prisistatė esanti notarė ir padavė įgaliojimÄ , nieko neiÅ¡aiÅ¡kino, kas tai per dokumentas ir kokios gali bÅ«ti pasekmės jį pasiraÅ¡ius.

S. G. pasirašė du įgaliojimo egzempliorius, kurių vienas liko pas notarę, o kitas pas J. S.. pastarasis žadėjo padaryti kopijÄ , bet nepadarė. IÅ¡ liudytojos V. Å . parodymų seka, kad ji dirba Vilniaus m. 21-me notarų biure, (duomenys neskelbtini) g. 28-9, Vilniuje. J. S. pažįsta iÅ¡ matymo. Ji dalyvavo viename teismo posėdyje, kai jis buvo pateikęs jai suklastotÄ vekselį, dėl kurio ji atliko notarinį veiksmÄ . Ji buvo apklausta byloje liudytoja. V. K. ji taip pat pažįsta iÅ¡ matymo, kadangi jis pas jÄ ateina su vekseliais, kad ji atliktų notarinius veiksmus.

Paminėtina, kad paskutiniuoju teismo nuosprendžiu V. K. yra nuteistas už didelės vertės vertybinio popieriaus – netikro vekselio – pagaminimÄ ir Å¡iuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. IÅ¡ nuosprendžio matyti, kad vekseliai notariniam veiksmui atlikti taip pat buvo pateikti notarei V. Å .. Liudytoja parodė, kad 2009 m. vasario mėn. į jÄ kreipėsi ir paprašė patvirtinti įgaliojimÄ paveldėjimui. Sutartu laiku pas jÄ atvažiavę du vyrai, vienas iÅ¡ jų buvo V. K., pasakė, kad S. G. serga bei prašė nuvykti į jos namus ir patvirtinti įgaliojimÄ .

Vyrai sakė, kad S. G. yra jų giminaitė. Ji paruošė pagal atvykusių vyrų sudiktuotÄ turinį įgaliojimÄ ir su jais kartu nuvyko į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) g. 70-65, Vilniuje, kur buvo pasiraÅ¡ytas įgaliojimas. Bute buvo S.G. ir dar viena moteris, kuri neprisistatė. Kol ji Å¡nekėjosi su S. G., V. K. kalbėjo su kitu vyru, ar tai buvo J. S. pasakyti negali, nepamena. Ji paklausė S. G., kÄ ji nori daryti, pastaroji pasakė, kad nori suraÅ¡yti įgaliojimÄ sesers vardu dėl paveldėjimo bylos bei dėl viso turto tvarkymo ir valdymo.

Ji S. G. pasakė, kad įgaliojimas jau yra paruoÅ¡tas, iÅ¡vertė jį į rusų kalbÄ , paaiÅ¡kino tokio įgaliojimo davimo pasekmes. S. G. pasakė, kad L. T. yra jos sesuo, kuria ji pasitiki. Ä®galiojimas buvo abstarktus: „tvarkyti ir valdyti visÄ turtÄ â€œ. Ä®galiotinės nematė ir jos nepažįsta. Po jos paaiÅ¡kinimo ir iÅ¡vertimo į rusų kalbÄ , S. G. pasirašė ant dviejų egzempliorių. Pastarajai buvo duotas vienas įgaliojimo egzempliorius, o kitas liko pas jÄ .2009 m. birželio mėn. pas jÄ Ä¯ biurÄ atėjo J.

S. su S. P. ir paprašė suraÅ¡yti įgaliojimÄ , kuriuo S. P. įgalioja J. S. vesti paveldėjimo bylÄ mirus Zubovui. Vėliau 2009 m. rugpjūčio mėn. pas jÄ buvo atėjęs V. K. su vekseliais, praÅ¡ydamas iÅ¡siųsti vykdomÄ jį praneÅ¡imÄ . Dėl 2009-04-02 iÅ¡raÅ¡yto L. T. vekselio parodė, kad 2009-05-04 pas jÄ kreipėsi J. S., kuris pateikė minėtÄ vekselį – originalÄ ir prašė iÅ¡duoti vykdomÄ jį įraÅ¡Ä . Kadangi nebuvo iÅ¡siųstas vykdomasis praneÅ¡imas vekselio davėjai L.

T. ir iÅ¡siuntimo terminas nebuvo praleistas, ji privalėjo iÅ¡siųsti praneÅ¡imÄ ir tik po užregistruoti registrų knygoje. J. S. buvo paskirtas laikas atvykti pas jÄ ir pasiraÅ¡yti registrų knygoje, tačiau jis neatvyko. Kadangi jis laiku neužregistravo praÅ¡ymo iÅ¡duoti vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , gauti šį įraÅ¡Ä jis gali tik teisme ieÅ¡kininės teisenos tvarka.Liudytojos V. Å . parodymai iÅ¡ dalies nesutampa su nukentėjusiosios S. G. ir liudytojos L. T. parodymais, gi, iÅ¡ kaltinamojo V.

K. parodymų seka, kad visi minėto buto pirkimo-pardavimo klausimai buvo sprendžiami per pažįstamus notarus. Ä® teismo klausimÄ , ar liudytojai V. Å . nepasirodė įtartini kaltinamųjų J. S. ir V. K. veiksmai – jų dažnas kreipimasis, praÅ¡ant suraÅ¡yti įgaliojimus, pateikiant vekselius, juolab, kad ji jau buvo su jais pažįstama ir teismo posėdžiuose buvo apklausta liudytoja, nagrinėjant Å¡ių asmenų atžvilgiu iÅ¡keltas ankstesnes baudžiamÄ sias bylas, liudytoja V. Å . atsakė, kad ji nematanti čia jokio kriminalo, kadangi neįtarė, kad Å¡ie asmenys veikia neteisėtai.

Tačiau pažymėtina, jog iÅ¡ liudytojos V. Å . parodymų seka, kad ji pažinojo abu – J. S. ir V. K., J. S. byloje buvo apklausiama liudytoja, o V. K. atžvilgiu 2009-08-18 nuosprendyje ji taip pat minima, kaip notarė, atlikusi notarinį veiksmÄ , susijusį su vekseliu. Vienok ji, duodama parodymus apie įgaliojimo patvirtinimo aplinkybes, mini aktyviai veikiantį V. K., o kito vyro, neva, neprisimenanti. Tuo tarpu, iÅ¡ J. S. parodymų seka, kad jis asmeniÅ¡kai buvo nuvykęs pas notarę V. Å . ir susitarė dėl vykimo pas S. G.

į namus pasiraÅ¡yti ir patvirtinti įgaliojimÄ ir kad bÅ«tent jis nuvežė notarę į (duomenys neskelbtini) pas S. G..   Teismas savo iÅ¡vadas grindžia nukentėjusiųjų S. G., L. T., kaltinamojo V. K., iÅ¡ dalies J. S. parodymais, juolab, kad J. S., nepripažinęs kaltės, teisminio bylos nagrinėjimo metu pripažino esant fiktyviai buto pardavimo V. K. sutarčiai, taip pat iÅ¡ dalies liudytojos V. Å ., kitų liudytojų duotais ir teismo įvertintais parodymais bei raÅ¡ytiniais įrodymais.Teismas nustatė, kad J.

S. ir V. K., veikdami bendrininkų grupe, apgaule įgijo svetimÄ didelės vertės turtÄ , taip pat suklastojo ir panaudojo suklastotÄ dokumentÄ â€“ buto pirkimo-pardavimo sutartį, dėl ko padarė didelės žalos, o J. S., be to, organizavo didelės vertės vertybinio popieriaus – netikro vekselio pagaminimo, kurį laikė ir realizavo.Teisminio bylos nagrinėjimo metu, įvertinus įrodymus, nustatyta, kad 2009 metais O. S. supažindino S. G. ir L. T. su J. S. ir V. K., kaip asmenimis, galinčiais padėti parduoti butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) 44-11, Vilniuje.

Pastarieji, supratę, kad S. G. bei L. T. turi ribotÄ galimybę objektyviai vertinti įvykius ir reiÅ¡kinius, suprasti veiksmų teisinę reikÅ¡mę, tuo savanaudiÅ¡kai ir ciniÅ¡kai pasinaudojo. Kaltinamieji, patikinę esÄ verslininkai, užsiimantys nekilnojamojo turto pirkimu-pardavimu, iÅ¡ S. G. ir S. P. gavo buto dokumentus. Disponuodami dokumentais, atliko eilę veiksmų, bÅ«tinų buto pirkimo-pardavimo sandoriui sudaryti: kreipėsi į notarÄ A. dėl paveldėjimo bylos įforminimo; iÅ¡ pastarojo gavę nurodymÄ ir pažymÄ , sumokėjo mokesčius Valstybinei mokesčių inspekcijai; vėliau kreipėsi į advokatÄ bei teismÄ dėl areÅ¡to panaikinimo;

J. S. gavo įgaliojimÄ iÅ¡ S. P.. Atlikę Å¡iuos veiksmus, J. S. patikino S. G. ir jÄ atstovavusiÄ L. T., jog viskÄ sutvarkys taip, kad visas butas atiteks S. G. (tuo metu ¼ buto priklausė S. P. ir ¾ – S. G.) po ko bus galima butÄ parduoti. Pastarosios sutiko, todėl Å¡iuo tikslu L. T. kartu su J. S. ir V. K. 2009-07-03 atvyko pas notarę A. P., kur L. T., suklaidinta kaltinamųjų, pasirašė jos valiÄ neatitinkančiÄ buto pirkimo-pardavimo sutartį. J. S., pasinaudodamas tuo, kad notarė A. P. jau buvo paruoÅ¡usi buto pirkimo-pardavimo sutartį pagal jo iÅ¡ anksto elektroniniu paÅ¡tu pateiktus duomenis, t.y. kad šį butÄ S. G., atstovaujama L.

T., bei S. P., atstovaujama J. S., parduoda, o V. K. perka už 90 000 Lt. Å ios sutarties tikrasis turinys L. T. nebuvo žinomas. J. S., žinodamas, kad nei S. G., nei L. T. nesutiktų minėto buto be atlygio parduoti V. K., sutarties tekstÄ L. T. perskaitė taip, kad, neva, butas parduodamas S. G.. Tikėdama tuo, L. T. sutartį pasirašė. Tai, kad L. T. nesuprato sutarties esmės ir turinio, patvirtino V. K., nurodęs, kad L. T. nustebo, kuomet sužinojo, kad butas buvo parduotas ne S. G., o jam (V. K.).Å ias aplinkybes taip pat nurodė liudytojas J.

P.. Liudytoja notarė A. P. taip pat patvirtino, kad sutarties garsiai neskaitė, jos į rusų kalbÄ nevertė, tai darė sutarties Å¡alys savarankiÅ¡kai. Vertinant teismo nustatytas aplinkybes, gretinant jas su J. S. ir V. K. parodymais, teismas pažymi, kad nėra logiÅ¡ka ir įtikinama, jog S. G. ir L. T., iÅ¡reikÅ¡damos savo valiÄ , geranoriÅ¡kai sutiko parduoti butÄ be atlygio, t.y. atiduoti jį nežinomam asmeniui V. K., kuris, pasak jų, buvo tik J. S. vairuotojas. Kita vertus, logiÅ¡ka ir suprantama, kad S. G. ir L.

T., žinodamos ir tikėdamos, jog visas butas sandorio pagrindu atiteks S. G., nesitikėjo gauti jokių pinigų. Be to, nors J. S. savo kaltę neigė visiškai, o V. K. prisipažino iš dalies, tačiau abu pripažino, kad šis sandoris buvo fiktyvus, t.y. V. K. nemokėjo ir neketino mokėti buto pirkimo sutartyje nurodytų pinigų, nes pinigų jis neturėjo. Kaip teigė V. K., sudaryti fiktyvų sandorį, „kad nepralytiet“, jam pasiūlė J. S.. Anot V. K., esmė buvo ta, kad, tvarkydami buto dokumentus, jie įdėjo nemažai savų pinigų, todėl nenorėjo jų prarasti.

Å i aplinkybė yra reikÅ¡minga ir esminė, nes patvirtina kaltinamųjų bendrus, iÅ¡ anksto suderintus ir aptartus veiksmus – veikti nusikalstamai. Tai, kad kiekvienas iÅ¡ jų apklausų metu stengėsi sumenkinti savÄ jį vaidmenį, o kito – sureikÅ¡minti ir teismo posėdžio metu net jėga bandyti aiÅ¡kintis tarpusavio santykius, parodo jų siekį iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Tai matyti ir iÅ¡ jų prieÅ¡taringų parodymų. J. S. teigė esÄ s nekaltas ir, pasak jo, su S. G. ir L.

T. turėjo atsiskaityti V. K.. Tačiau J. S. negalėjo paaiÅ¡kinti teismui, kodėl Å¡iÄ prievolę turi vykdyti vienas V. K., kuris net nebendravo ir neaptarinėjo su nukentėjusiÄ ja S. G. jokių buto pardavimo aplinkybių. Tuo tarpu V. K. aiÅ¡kino, jog nežinojęs J. S. nusikalstamų sumanymų, nėra manęs, kad L. T., atstovaujanti S. G., sutiko parduoti jam butÄ be atlygio. Tačiau V. K. taip pat negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl fiktyviai įgytÄ butÄ jis įkeitė S. B., paskolinusiam jam 31 000 Lt.

IÅ¡ Å¡ių aplinkybių matyti, kad J. S. ir V. K. veikė bendrai, sutelkę pastangas nusikalstamam tikslui realizuoti, t.y. apgauti S. G., L. T. bei S. P.. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad po buto pardavimo N. M., kuomet pastaroji sumokėjo 94 000 Lt, jie neatsiskaitė nei su S. G., nei su S. P. ir neketino to daryti, o pinigus pasidalino. Taigi Å¡ios aplinkybės ne tik atskleidžia bendrininkų apgaulės turinį, bet ir patvirtina patį bendrininkavimo faktÄ .Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1998-12-22 nutarime Nr. 8 „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iÅ¡Å¡vaistymo baudžiamosiose bylose“ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad apgaulė sukčiavime pasireiÅ¡kia turto savininko arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu, pateikiant suklastotus dokumentus, praneÅ¡ant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtÄ perleidimo aplinkybes ir panaÅ¡iai.

Turto užvaldymas arba teisės į turtÄ Ä¯gijimas piktnaudžiaujant pasitikėjimu taip pat yra vienas iÅ¡ apgaulės formų. Liudytojos L. T., nukentėjusiųjų S. G. ir S. P. nuoseklÅ«s parodymai patvirtina, kad bendrininkai J. S. ir V. K. veikė apgaule, piktnaudžiaudami jų pasitikėjimu. Nukentėjusioji S. P. paaiÅ¡kino, kad J. S. pasitikėjo, nes jis disponavo visais buto, esančio (duomenys neskelbtini) 44-11, Vilniuje, dokumentais, iÅ¡ karto suprato, kad jis atstovauja ir S. G.. Nukentėjusioji S. G. ir liudytoja L.

T. taip pat nurodė, kad pasitikėjo J. S., nes jis kalbėjo, kad užsiima nekilnojamojo turto pardavimu, be to, jį joms buvo rekomendavusi gera pažįstama O. S.. Tokiu bÅ«du įgytÄ pasitikėjimÄ J. S. iÅ¡naudojo pasiraÅ¡ant pirkimo-pardavimo sandorį, t.y. patikinęs S. G. ir L. T., kad visas butas atiteks S. G., iÅ¡ anksto užsakė notarei paruoÅ¡ti buto, esančio (duomenys neskelbtini) 44-11, Vilniuje, pirkimo-pardavimo sutartį, kurios turinį nuo S. G. ir L. T. nuslėpė. IÅ¡ Å¡ių teismo nustatytų aplinkybių daroma iÅ¡vada, kad ne tik buvo pasinaudota pasitikėjimu, bet ir buvo pateikta klaidinanti, tikrovės neatitinkanti informacija apie šį pirkimo-pardavimo sandorį.Nurodytos aplinkybės patvirtina kaltinamiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

J. S. ir V. K. padarė baigtus nusikaltimus, o kadangi apgaulės bÅ«du įgytas turtas virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ , nusikalstamos veikos atitinkamai kvalifikuotinos pagal BK 182 str. 2 d. ir 300 str. 3 d., kaip nusikalstamų veikų sutaptis. Kaltinamieji J. S. ir V. K. veikė tiesiogine tyčia, kuri pasireiÅ¡kė didelės žalos padarymu. Buto pirkimo-pardavimo sutartis laikytina dokumentu, kadangi tai yra raÅ¡ytinis aktas, kuriame įtvirtinta juridinę reikÅ¡mę turinti informacija.Be buto pirkimo-pardavimo sutarties suklastojimo, J.

S. pagamino netikrÄ didelės vertės vertybinį popierių – vekselį, ir jį realizavo.Lietuvos Respublikos BK 213 str. numatyta atsakomybė už netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimÄ , laikymÄ arba realizavimÄ . Pagal Lietuvoje nustatytÄ teisinį reguliavimÄ , vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (LR CK 1.97 str. 1 d., 1.101 str.).Vekselių iÅ¡raÅ¡ymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiÅ¡kimo ir patenkinimo tvarkÄ bei įsipareigojimų pagal vekselį asmenų santykius Lietuvos Respublikoje reglamentuoja 1999-03-16 Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas.

Sutinkamai su Å¡iuo įstatymu, vekselis yra vertybinis popierius, kuriuo jį iÅ¡rašęs asmuo besÄ lygiÅ¡kai įsipareigoja vekselio turėtojui sumokėti nurodytÄ vekselyje sumÄ . Å io įstatymo nuostatos reikalauja, kad, iÅ¡raÅ¡ant vekselį, bÅ«tų iÅ¡reikÅ¡ta tikroji vekselio davėjo valia, kad vekselį iÅ¡rašęs asmuo suprastų, jog, iÅ¡raÅ¡ydamas vekselį ir jį parduodamas vekselio turėtojui, jis besÄ lygiÅ¡kai įsipareigoja vykdyti vekselyje nurodytÄ piniginę prievolę.

Nagrinėjamu Å¡ioje baudžiamojoje byloje atveju, L. T. ne tik kad neturėjo jokių piniginių įsipareigojimų J. S., bet ir nesuprato vekselio paskirties. Pasitikėdama J. S., ji surašė ir pasirašė pastarojo pateiktame vekselio blanke ir jį jam atidavė, nesuprasdama tokio savo elgesio galimų pasekmių. Å iÄ aplinkybę patvirtino ir pats J. S., paaiÅ¡kinęs, kad pasiraÅ¡yti vekselį L. T. jis pasiÅ«lė, siekdamas padėti jai skyrybų atveju iÅ¡saugoti savo turtÄ , t.y. sodo namelį, neva, šį vekselį parodžius savo vyrui, jis negalės reikalauti savo turto dalies.

Vertinant Å¡ias aplinkybes teisiniu aspektu, darytina iÅ¡vada, kad toks sprendimas ar bÅ«das, kai fiktyvaus skolos įforminimo pagalba siekiama iÅ¡vengti iÅ¡tuokos atveju turto dalybų, yra nelogiÅ¡kas. Kaip seka iÅ¡ J. S. paaiÅ¡kinimų jis ir pats nelabai suvokė, kaip tai turėtų bÅ«ti realizuota. BÅ«tent tokie J. S. veiksmai atskleidžia vekselio suraÅ¡ymo tikrÄ jÄ prasmę, tai yra J. S. tikslÄ â€“ įgyti teisę į svetimÄ L. T. priklausantį turtÄ . Ä®vertinus surinktų įrodymų visumÄ , darytina iÅ¡vada, kad kaltinamasis J.

S., įgydamas iÅ¡ L. T. paprastÄ jį vekselį dėl 100 000 Lt, jÄ suklaidino, tyčia veikdamas jos nenaudai, siekdamas savanaudiÅ¡kų tikslų. Kaip matyti iÅ¡ vekselyje nurodyto vekselio apmokėjimo datos, piniginę prievolę L. T. turėjo įvykdyti iki 2009-05-04. BÅ«tent Å¡iÄ dienÄ J. S. atvyko pas notarę V. Å ., praÅ¡ydamas iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ . Ä®vertinus aptartus įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad J. S. nusikalstami veiksmai, susiję su vekselio 100 000 Lt sumai iÅ¡raÅ¡ymu, kvalifikuotini pagal LR BK 213 str. 2 d.

– jis tyčia pagamino netikrÄ didelės vertės vertybinį popierių – vekselį ir jį realizavo.Kaltinamųjų J. S. ir V. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad dvi nusikalstamas veikas jie padarė bendrininkaudami (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.).Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijÄ , kaltinamųjų asmenybę, jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ bei į jų atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę.Kaltinamieji J.

S. ir V. K. nusikalstamus veiksmus nukreipė prieÅ¡ fizinę negaliÄ turintį žmogų, taigi, savo savanaudiÅ¡kumu ir moraliniu degradavimu palietė labiausiai socialiai pažeidžiamÄ Å¾monių grupę. BK 41 str. yra nustatyti bausmės tikslai, tarp kurių teisingumo principo įgyvendinimas, kuris pasireiÅ¡kia ne tik tinkamu nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir nukentėjusiųjų asmenų, visuomenės interesų bei teisių gynimu. J. S. praeityje teistas Å¡eÅ¡is kartus, tame tarpe už sukčiavimÄ , turto prievartavimÄ , plėšimÄ , dokumentų klastojimÄ , teistumai neiÅ¡nykę, netrukus po paleidimo iÅ¡ įkalinimo įstaigos, vėl apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ , suklastojo dokumentÄ bei pagamino ir realizavo netikrÄ vertybinį popierių.

Du jo padaryti nusikaltimai priskiriami sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 5 d.), vienas – apysunkių (BK 11 str. 4 d.). Ankstesnių jo padarytų nusikaltimų ir nusikaltimų, už kuriuos J. S. teisiamas Å¡iuo nuosprendžiu pobÅ«dis rodo, kad jis sistemingai daro nusikalstamas veikas, jos turi versliÅ¡kumo pobÅ«dį, nes tokiu bÅ«du siekiama gauti lėšų pragyvenimui. Taip pat jis yra baustas administracine tvarka: 2009-03-11 girtas vairavo automobilį, už kÄ 2009-03-25 buvo nubaustas bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.V.

K., bÅ«damas anksčiau teistas tris kartus: už labai sunkų nusikaltimÄ â€“ pasikėsinimÄ nužudyti žmogų, už neteisėtÄ Å¡aunamojo ginklo laikymÄ , pareigÅ«no vardo pasisavinimÄ bei už tikro didelės vertės vertybinio popieriaus – vekselio pagaminimÄ ir realizavimÄ , ir vėl apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ bei suklastojo ir panaudojo suklastotÄ dokumentÄ , tuo padarydamas didelės žalos. Jo padarytas vienas nusikaltimas priklauso sunkių (BK 11 str. 5 d.), kitas – apysunkių (BK 11 str. 4 d.) nusikaltimų kategorijai.

Ä®vertinus ankstesnius teistumus, turint omenyje, kad V. K. Å¡iuo metu atlieka aÅ¡tuonerių metų laisvės atėmimo bausmę, paskirtÄ Vilniaus apygardos teismo 2009-08-18 nuosprendžiu, daroma iÅ¡vada apie tai, kad V. K. padaryti nusikaltimai nėra atsitiktiniai, o yra jo ankstesnių padarinių loginė pasekmė.V. K. 2009 m. balandžio mėn. ir rugpjūčio mėn. baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus.Atsižvelgiant į bausmės skyrimui ir jos individualizavimui reikÅ¡mingas, anksčiau aptartas aplinkybes, nė vienai iÅ¡ jų nesuteikiant iÅ¡skirtinės reikÅ¡mės, jas vertinant visumoje, J.

S. ir V. K. skirtina griežta laisvės atėmimo bausmė, didesnė už jos sankcijoje numatytÄ vidurkį. LR BK 63 str. reglamentuoja bausmės skyrimÄ už kelias nusikalstamas veikas, taip pat ir esant nusikalstamų veikų sutapčiai. Å io straipsnio pirmoje dalyje nustatyta, kad, jeigu buvo padarytos kelios nusikalstamos veikos, sudarančios nusikalstamų veikų sutaptį, teismas iÅ¡ pradžių paskiria bausmę už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ atskirai, po to paskiria galutinę subendrintÄ bausmę.

Skirdamas galutinę subendrintÄ bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies sudėti. Nepriklausomai nuo bausmių subendrinimo bÅ«do, teismas bausmių bendrinimÄ turi pradėti atsižvelgdamas į griežčiausiÄ bausmę. Kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima Å¡velnesnę ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iÅ¡ paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei. Kai bausmės visiÅ¡kai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vienÄ iÅ¡ padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos švelnesnės bausmės, o kai sudedamos iÅ¡ dalies, – prie griežčiausios bausmės iÅ¡ dalies pridedamos Å¡velnesnės bausmės. Bausmių, paskirtų už kelias nusikalstamas veikas, privalomi apėmimo taikymo pagrindai numatyti BK 63 str. 5 d.

Bausmių apėmimÄ teismas taiko, kai:

1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis;

2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumÄ ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rÅ«Å¡ims ar kategorijoms pagal BK 10 str. ar 11 str.;

3) už vienÄ iÅ¡ nusikalstamų veikų paskirta dvideÅ¡imt metų laisvės atėmimo bausmė arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.Pagal įstatymo prasmę, idealioji nusikalstamų veikų sutaptis suprantama, kaip atvejis, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro kelias nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose.Tuo tarpu realioji nusikalstamų veikų sutaptis, yra tada, kai kaltininkas padaro dvi ar daugiau savarankiÅ¡kų nusikalstamų veikų numatytų tiek skirtinguose, tiek tuose pačiuose BK straipsniuose ar straipsnių dalyse.

Kaip matyti iÅ¡ nustatytų byloje faktinių aplinkybių J. S. ir V. K. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 182 str. 2 d. ir 300 str. 3 d., sudaro idealiÄ nusikalstamų veikų sutaptį ir, vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 1 p., bendrintinos apėmimo bÅ«du, po to J. S. pagal BK 213 str. 2 d. paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 4 d., dalinio sudėjimo bÅ«du bendrintina su pagal BK 63 str. 5 d. 1 p. subendrinta bausme ir skirtina galutinė subendrinta bausmė, o V. K. pagal BK 182 str. 2 d. ir 300 str. 3 d. paskirtas bausmes, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrinus apėmimo bÅ«du, galutinė subendrinta bausmė skirtina, taikant BK 63 str. 9 d. nuostatas.

Skiriant galutinę bausmę, kai dalis paskirtų bausmių gali bÅ«ti apimamos, o kitos tik visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies sudedamos, teismas pirmiau taiko bausmių apėmimÄ , o po to Å¡iuo bÅ«du paskirtÄ bausmę visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies sudeda su kitomis paskirtomis bausmėmis (BK 63 str. 6 d.).KokiÄ kitos bausmės dalį reikia pridėti, įstatymų leidėjas nenurodo – tai teismo diskrecinė teisė. Teismo pasirinkimÄ lemia ne tik visų į sutaptį įeinančių nusikalstamų veikų, pobÅ«dis, jų pavojingumas, bet ir visos bylos aplinkybės apibÅ«dinančios kaltininko asmenybę.Nukentėjusiųjų S. G. 2010-09-16 ir S. P. 2010-09-17 patikslinti ieÅ¡kiniai (t.7, b.l. 125, 126) teismui buvo pateikti pradėjus įrodymų tyrimÄ .

Sutinkamai su BK 112 str. 1 d., civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareiškiamas, paduodant ieškinį prokurorui ar teismui ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo pradžios, todėl nukentėjusiųjų S. G. (t.7, b.l. 126) ir S. P. (t.7 b.l. 125) patikslinti civiliniai ieškiniai nenagrinėtini, o nagrinėtini jų pirminiai civiliniai ieškiniai, pateikti ikiteisminio tyrimo metu (t.1, b.l. 9-20, 42).Ikiteisminio tyrimo metu pateiktuose civiliniuose ieškiniuose S. G. prašė priteisti jai iš kaltų asmenų 100 000 Lt, nukentėjusioji S. P. – 30 000 Lt turtinei žalai atlyginti.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad S. G. ginčo bute priklausė ¾ dalys, o S. P. – ¼ dalis.IÅ¡ liudytojos – notarės A. P. parodymų seka, kad ji sudarė buto pirkimo-pardavimo sandorį tarp S. P., kuriÄ atstovavo J. S., S. G., kuriÄ atstovavo L. T., ir V. K.. Atsiskaitymo jos kabinete nebuvo, jai yra žinoma, kad jie atėjo pasiraÅ¡yti sutarties jau bÅ«dami atsiskaitę, tačiau ji žinojo, kad butas yra parduodamas už 90 000 Lt. IÅ¡ liudytojos N. M. parodymų seka, kad ji dėl buto pirkimo tarėsi su J.

S., susitarė butÄ pirkti už 94 000 Lt ir davė pastarajam 2000 Lt užstatÄ . Po dviejų dienų J. S. paprašė jos primokėti dar 2000 Lt. Vėliau, pas notarę, pastarajai paklausus, kokiÄ sumÄ raÅ¡yti buto pirkimo sutartyje, o jai atsakius, kad nėra jokio skirtumo, notarė parašė 70 000 Lt. Po dokumentų pasiraÅ¡ymo, notarės kabinete N. M. padėjo ant stalo 90 000 Lt sumÄ litais ir eurais. Pinigus suskaičiavo J. S. ir kiti, iÅ¡skyrus notarę. IÅ¡ jos paduotų 90 000 Lt, vyras, kuriam buvo skolingas J.

S., sau pasiėmė 31 000 Lt, o likusiÄ sumÄ J. S. ir V. K. pasidalino tarpusavyje.Nustatyta, kad N. M., pirkdama butÄ , dėl jo pirkimo tarėsi su J. S., jam davė 4000 Lt užstatÄ , o vėliau, pasiraÅ¡ius buto pirkimo-pardavimo sutartį, sumokėjo 90 000 Lt, t.y. viso sumokėjo 94 000 Lt, todėl nukentėjusiosios S. G. civilinis ieÅ¡kinys 100 000 Lt sumai ir S. P. civilinis ieÅ¡kinys 30 000 Lt sumai tenkintini iÅ¡ dalies. Kadangi už parduotÄ butÄ gautos 94 000 Lt sumos ¾ dalys sudaro 70 500 Lt, ¼ - 23 500 Lt, iÅ¡ J.

S. ir V. K. solidariai S. G. priteistina 70 500 Lt suma, S. P. – 23 500 Lt suma turtinei žalai, padarytai nukentėjusiosioms neteisėtais bendrais S. S. ir V. K. veiksmais, atlyginti (BPK 115 str. 1 d.).IÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡ esmės, laikinas nuosavybės teisių apribojimas – disponavimas butu, esančiu (duomenys neskelbtini) 44-11, Vilniuje, Vilniaus apygardos teismo 2010-06-29 nutartimi pratęstas trims mėnesiams nuo 2010-06-29 ir 2010-09-22 nutartimi – trims mėnesiams nuo 2010-09-29, naikintinas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 303-305 str. str., 307 str., 308 str., 310 str., 313 str., n u s p r e n d ė:

             J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d., 213 str. 2 d. ir nuteisti jį:pagal BK 182 str. 2 d. laisvės atėmimu penkeriems metams;pagal BK 300 str. 3 d. laisvės atėmimu ketveriems metams;pagal BK 213 str. 2 d. laisvės atėmimu Å¡eÅ¡eriems metams.             Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p., 1 d., 4 d., 6 d., bausmes, paskirtas pagal BK 182 str. 2 d. ir 300 str. 3 d., subendrinus apėmimo bÅ«du, paskirti laisvės atėmimÄ penkeriems metams, Å¡iÄ bausmę dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinus su pagal 213 str. 2 d. paskirta bausme, galutinę subendrintÄ bausmę paskirti laisvės atėmimÄ aÅ¡tuoneriems metams, jÄ atliekant pataisos namuose.Bausmės pradžiÄ J.

S. nustatyti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2010-11-26.Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikinojo sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ nuo 2009-09-28 iki 2009-09-30 ir nuo 2009-09-30 iki 2010-11-26.KardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistÄ , nuosprendžiui įsiteisėjus, – panaikinti.             V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d., ir nuteisti jį:pagal BK 182 str. 2 d. laisvės atėmimu penkeriems metams;pagal BK 300 str. 3 d. laisvės atėmimu ketveriems metams;Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p., bausmes, paskirtas pagal BK 182 str. 2 d. ir 300 str. 3 d., subendrinus apėmimo bÅ«du, paskirti laisvės atėmimÄ penkeriems metams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., subendrintÄ penkerių metų laisvės atėmimo bausmę, dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinus su Vilniaus apygardos teismo 2009-08-18 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirti galutinę subendrintÄ bausmę laisvės atėmimÄ devyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžiÄ V. K. nustatyti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2010-11-26.Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti bausmę, atliktÄ pagal Vilniaus apygardos teismo 2009-08-18 nuosprendį.Priteisti solidariai iÅ¡ J. S. ir V. K. S. G. – 70 500 Lt, S. P. – 23 500 Lt turtinei žalai atlyginti.Panaikinti laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ â€“ disponavimÄ butu, esančiu (duomenys neskelbtini) 44-11, Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu N. M. a.k. (duomenys neskelbtini) ir J.

M. a.k. (duomenys neskelbtini)              Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistųjų per tÄ patį laikotarpį nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o jiems įteikimo dienos, gali bÅ«ti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismÄ .              Teisėja (ParaÅ¡as)                                                                                      Leonarda Gurevičienė                                                                                                             NuoraÅ¡as tikras:             Teisėja                                                                                                      Leonarda Gurevičienė                         Â