Legislator Case Law & Legislation
e3ace399-e222-4334-b84d-e3693a642131 AI generated

e3ace399-e222-4334-b84d-e3693a642131 · Kauno apylinkės teismas

Case Number e3ace399-e222-4334-b84d-e3693a642131
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Civ. byla Nr.Baudžiamoji byla Nr. M1-231-246/2016Teisminio proceso Nr.1-22-1-01052-2014-1Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.3.6.4.; 1.2.14.5.2; 1.1.7.2.7.; 1.1.10.1 KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 26 d.Kaunas     Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Sipavičius, sekretoriaujant Gitanai Žitinevičienei, dalyvaujant prokurorui Donatui Puzinui, kaltinamiesiems S. J., J. S., jų gynėjams advokatams M. Š., D. S., nukentėjusiesiems R. I., V. I., jų atstovei advokatei R.

Legislator headnote

AI generated

e3ace399-e222-4334-b84d-e3693a642131 · Kauno apylinkės teismas: Pirmadienį jam paskambino V. ir pasakė, kad trečiadienį, t.y. 2014-10-29 13.00 val. kartu su žmona atvyktų į notaro kontorÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini). V. pasakė, kad jie visi atvyks pas juos 12 val. į namus ir paduos jiems visus pinigus iÅ¡ karto. Tai, kad pinigus jie atveÅ¡ į namus, o ne tiesiai pas notarÄ jie motyvavo tuo, kad neva nesaugu vežiotis tokiÄ pinigų sumÄ , be to pasakė, kad rizikuoja kaip ir pardavėjai, nes jie palieka pinigus pardavėjams, o sutartis dar nepasiraÅ¡yta.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civ. byla Nr.Baudžiamoji byla Nr. M1-231-246/2016Teisminio proceso Nr.1-22-1-01052-2014-1Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.3.6.4.; 1.2.14.5.2; 1.1.7.2.7.; 1.1.10.1 KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 26 d.Kaunas     Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Sipavičius, sekretoriaujant Gitanai Žitinevičienei, dalyvaujant prokurorui Donatui Puzinui, kaltinamiesiems S. J., J. S., jų gynėjams advokatams M. Š., D. S., nukentėjusiesiems R. I., V. I., jų atstovei advokatei R.

S., nevieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ Â bylÄ , kurioje:     S. J., gim. (duomenys neskelbtini)Jonavoje, a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, iÅ¡situokęs, aukÅ¡tesniojo iÅ¡silavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2012-11-28 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 1 d. laisvės apribojimu 3 mėn.,    kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d., apraÅ¡yto 2015-10-28 kaltinamajame akte, padarymu;    J.

S., gim. (duomenys neskelbtini)Kaune, a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, naÅ¡lė, pensininkė, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,      kaltinama nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d., apraÅ¡yto 2015-10-28 kaltinamajame akte, padarymu;     (R. S. atžvilgiu 2016-02-26 priimama nutartis dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo),     n u s t a t ė:     S. J. ir J. S. padarė sukčiavimÄ :    2014 pavasarį, tiksliau nenustatytu laiku namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), S. J. pagaminus 400000 litų vertės pinigų maketÄ , abu kaltinamieji, žinodami, kad už perkamÄ butÄ atsiskaitys netikrais pinigais ir jais atsiskaitė, apgaule 2014 m. spalio 29 d.

įgijo svetimÄ R. I. turtÄ ,- didelės vertės 115 848 EUR (400000 Lt ) butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), tai yra jie, kiekvienas iÅ¡ jų, padarė nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d.    Kaltinamasis S. J. kaltu pilnai prisipažino visa kaltinimo apimtimi ir parodė, kad padarė kaltinamajame akte apraÅ¡ytÄ veikÄ tokiomis aplinkybėmis, kurios yra iÅ¡dėstytos kaltinamajame akte. Labai gailisi nusikaltęs, atlygino nukentėjusiesiems visÄ nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ .    Kaltinamoji J.

S. kalta pilnai prisipažino visa kaltinimo apimtimi ir parodė, kad padarė kaltinamajame akte apraÅ¡ytÄ veikÄ tokiomis aplinkybėmis, kurios yra iÅ¡dėstytos kaltinamajame akte. Labai gailisi nusikaltusi, atlygino nukentėjusiesiems visÄ nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ .    IÅ¡samiai kaltinamųjų atlikti nusikalstami veiksmai aptariami apraÅ¡ant nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus ir iÅ¡tiriant kitus byloje surinktus įrodymus. Kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika be jų pačių prisipažinimo yra įrodyta įrodymais, teisme iÅ¡tirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. 2 d. nustatytu pagrindu ir tvarka, Kodekso 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimÄ teisme.    Nukentėjusysis R.

I. 2014-10-29 apklausos metu parodė, kad kartu su savo sutuoktine V. I. turi bendros jungtinės nuosavybės teise priklausantį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Norėjo šį butÄ parduoti ir įsigytÄ kitÄ gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , todėl į internetinį skelbimų portalÄ www.skelbiu.lt įdėjo skelbimÄ apie parduodamÄ butÄ . Nurodyta suma buvo 295 000 litų. ButÄ pardavinėjo patys, be jokių nekilnojamo turto agentų pagalbos. Skelbime buvo nurodytas jo kontaktinis telefonas. Maždaug prieÅ¡ mėnesį ar tris savaites laiko jam į mobilaus ryÅ¡io telefonÄ paskambino vyriÅ¡kis iÅ¡ telefono numerio (duomenys neskelbtini), kuris paklausė ar galima apžiÅ«rėti butÄ . R.

I. pasakė, kad galima. Jis atvažiavo 2014-10-08 automobiliu „VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad jį atvežė draugai. Ä® butÄ jis atėjo vienas. Jis paaiÅ¡kino, kad perka ne sau, o kažkokiai močiutei, nes ji pardavė kažkokį butÄ ir nori tiesiog investuoti pinigus. Jis prisistatė kaip V., pavardės savo nepasakė. Butas jam patiko, tačiau konkrečiai su juo nieko nesutarė. SekančiÄ dienÄ jis paskambino ir pasakė, kad butas tinka, tačiau pasakė, kad norės sumokėti tik grynais pinigais, bei, kad sandorį forminant bÅ«tų nurodyta, jog butas parduodamas už 400 000 litų.

Dėl grynų pinigų įtarimo jiems nekilo, nes jie paaiÅ¡kino, kad močiutė pardavė butÄ ir už jį jai buvo sumokėta grynais pinigais, todėl ir atsiskaityti nori grynais pinigais. Dėl to, kad prašė nurodyti didesnę sandorio sumÄ V. prisistatęs vyriÅ¡kis paaiÅ¡kino, kad tiksliai žino, kad močiutė kuriÄ vadino J., tokiÄ sumÄ turi ir prašė, kad kuomet ji atvažiuos, kad jai taip pat sakyti, kad už tiek parduoda butÄ . Tuo metu į tai nesigilino. Tačiau jiems Å¡i sÄ lyga buvo neparanki, kadangi jei sandoryje nurodytų didesnę sumÄ , nei yra pirkę šį butÄ , turėtų sumokėti didelius mokesčius.

Apie tai pasakius V., Å¡is paaiÅ¡kino, kad čia ne problema, nes jis sutinka padengti visus mokesčius. TrečiÄ kartÄ V. atvažiavo su kitu vyriÅ¡kiu, prisistačiusi kaip S. dar kartÄ apžiÅ«rėti buto. Jie paaiÅ¡kino, kad S. yra tas žmogus kuriuo J. visiÅ¡kai pasitiki ir jei jam butas patiks ir pasakys jai pirkti tÄ butÄ , ji ir pirks. S. tuomet jo žmonos paklausė ar butas yra įkeistas bankui. Tuo metu R. I. nebuvo namuose. Žmona pasakė, kad taip, kad butas yra įkeistas hipotekai. Tuomet S. pasakė, kad buto nepirks, kad pažįsta J. ir kad ji nenori turėti nieko bendro su bankais ir kad butas tokiu jiems netinka ir iÅ¡važiavo.

Dviejų dienų laikotarpiu jam vėl paskambino V., kuris kaip suprato buvo tarpininkas ir bent jau prisistatė kaip besiverčiantis nekilnojamuoju turtu, ir pasakė, kad visgi S. iÅ¡aiÅ¡kino kad tai, jog mÅ«sų butas yra įkeistas hipotekai yra nieko tokio ir visgi butÄ jie pirks, tik nori dar kartÄ atvažiuoti su J., kaip suprato moterimi, kuri realiai ir buvo pirkėja. Jie sutiko. Nepamena tiksliai, galimai 2014-10-14 ar 15 d. pas juos į namus atvažiavo V., S., moteris, kaip suprato ta J. su sÅ«numi, bent jau jį taip pristatė.

Tiek J., tiek jos sÅ«nui labai patiko ir kaip suprato įsigiję žadėjo jį nuomoti ar perparduoti. Jie patvirtino, kad butÄ tikrai pirks. Paklausė ar gali sumokėti avansÄ . Tuomet S. pasakė, kad visi pinigai yra supakuoti, nes paimti iÅ¡ Ūkio banko ir jie nenori ardyti tų pakuočių, jie tvarkingai suskaičiuoti ir supakuoti. Apie tai, kad pinigai yra supakuoti ir paimti iÅ¡ banko minėjo bÅ«tent S., ne V.. Jis keletÄ kartų akcentavo, kad pinigai iÅ¡ banko ir supakuoti ir neverta tų pakuočių ardyti.

Kadangi jie neturėjo kÄ prarasti sutiko, kad avanso jie nesumokės. Daugiau su S. iki Å¡ios dienos nebendravo. Toliau bendravo tik su V.. Su juo apÅ¡nekėjo, kokių reikia dokumentų, t.y. pažymos iÅ¡ VÄ® Registrų centro, teismo leidimo, nes turi mažametį vaikÄ bei kitus dokumentus. 2014-10-24 pridavė praÅ¡ymÄ dėl paskutinės reikalingos pažymos. 2014-10-25 jam vėl paskambino V., kuris paklausė ar jie turi visus reikalingus dokumentus. Jis jam pasakė, kad pirmadienį gausi paskutinę pažymÄ ir gali derinti laikÄ kada eiti pas notarÄ .

Pirmadienį jam paskambino V. ir pasakė, kad trečiadienį, t.y. 2014-10-29 13.00 val. kartu su žmona atvyktų į notaro kontorÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini). V. pasakė, kad jie visi atvyks pas juos 12 val. į namus ir paduos jiems visus pinigus iÅ¡ karto. Tai, kad pinigus jie atveÅ¡ į namus, o ne tiesiai pas notarÄ jie motyvavo tuo, kad neva nesaugu vežiotis tokiÄ pinigų sumÄ , be to pasakė, kad rizikuoja kaip ir pardavėjai, nes jie palieka pinigus pardavėjams, o sutartis dar nepasiraÅ¡yta.

V. ne kartÄ minėjo, kad tiek S., tiek J. ir jos sÅ«nus yra keistoki ir elgiasi ne visai kaip normalÅ«s žmonės, tačiau jis nieko negali padaryti, nes jie taip nori elgtis ir jis prie jų taikosi. Pardavėjai vėlgi neįtarė jokios klastos, kad pinigai bus perduoti jų namuose dar prieÅ¡ pasiraÅ¡ant pirkimo-pardavimo sutartį. Ä® jų namus atvažiavo keturiese, t.y. S. kaip sužinojo jo pavardę J., tas pats V. J., pirkėja J. S. ir jos sÅ«nus, kurį vadino R.. Ä® namus užėjo visi keturi.

Visi susėdo prie stalo ir padavė įvairiausių dokumentų, t.y. buitinės technikos naudojimosi instrukcijas, garantines pažymas. V. paaiškino, kad tai reikalinga tam, kad kuo daugiau dokumentų duos, tuo J. jausis ramesnė ir aktyviau dalyvaus sandoryje. Pardavėjai nesutiko duoti dokumentų originalų nepasirašius sutarties, tada V. paprašė padaryti bent kopijas. Vėlgi nieko blogo neįžvelgė šiame prašyme, manė, kad tai tiesiog senyvo žmogaus užgaidos. Susėdus jų bute prie stalo padavė J.

S. padarytas dokumentų kopijas, kurias ji įsidėjo į rankinukÄ . Pati J. visiÅ¡kai niekuo nesidomėjo, nei derėjosi dėl kainos, matėsi, kad jai pats sandoris neįdomus, ji visiÅ¡kai nesidomėjo butu ir dokumentais. Pinigus jiems padavė J. sÅ«nus R.. Pinigus jis atsinešė juodos spalvos plastikiniame maiÅ¡elyje. Jis pats išėmė iÅ¡ maiÅ¡elio 8 vnt. pakuočių su pinigais. Kiekviena pakuotė buvo įdėta į užtraukiamÄ skaidrų vakuminį maiÅ¡elį, kurio galas užlenktas ir dar apvyniotas izoliacine juostele.

Per skaidrų maišelį matėsi, kad pinigų krūva yra perrišta balto popieriaus juostele, ant kurios buvo atspausdintas užrašas „Lietuvos bankas“, bei nurodyti kažkokie BAR kodai ir berods užrašyti skaičiai 50000 Lt. R. I. norėjo praplėšti pakuotes ir perskaičiuoti pinigus, tačiau S. pasakė, kad neverta pakuočių plėšyti ir skaičiuoti, nes jos yra tiesiai iš banko, niekas jų neplėšė ir visa suma yra tiksli. Vėlgi joks įtarimas nekilo, nes ant pakuočių buvo parašyta „Lietuvos bankas“ ir tiesiog patikėjo jų žodžiais.

Taip pat tiek su S., tiek su V. buvo sutarę, kad po to, kai pas notarę pasiraÅ¡ys reikiamus dokumentus, visi kartu grįš į jų namus, pasiims pinigus ir kartu važiuos į bankÄ Ä¯neÅ¡ti grynuosius pinigus į sÄ skaitÄ . Turėjo vykti į Maironio/Laisvės al. esantį AB „SEB“ banko skyrių. Sutarė, kad pinigus palikti ant stalo nesaugu ir nusprendė, kad pinigus paliks rÅ«syje. Jis į rÅ«sį ėjo kartu su V. ir S., kur padėjo spintelėje, patalpoje, kur yra pečius. Tuo pačiu dar S. parodė, kaip naudotis krosnimi.

Apie tai, kad visiÅ¡kai svetimiems žmonėms parodė, kur deda, kaip tuo metu manė tokiÄ pinigų sumÄ , net nesusimastė. IÅ¡ rÅ«sio visi išėjo kartu. Taip pat visi kartu išėjo ir iÅ¡ jų namų. Dar prieÅ¡ tai S. buvo sakęs, kad kuomet paduos pinigus, kad pardavėjai duotų jiems savo buto raktÄ , tačiau jie nesutiko. Todėl išėjus iÅ¡ namų užrakino duris ir visi iÅ¡važiavo pas notarÄ . Važiavo dviem automobiliais. Užstrigo tai, kad S. labai aktyviai prašė, kad V. važiuotų su jais, t.y. su J., jos sÅ«numi ir juo.

Tačiau V. pasakė, kad jis parodys kaip geriau nuvažiuoti iki notaro ir visgi važiavo su pardavėjais. KitÄ automobilį vairavo S., jis vežė J. ir jos sÅ«nų. Pas notarę kabinete dalyvavo vėlgi visi, t.y. jis, jo žmona V., S., J. jos sÅ«nus ir V.. Notarė paklausė ar prieÅ¡tarauja, kad sudarant sandorį dalyvautų paÅ¡aliniai asmenys, tačiau jie su žmona neprieÅ¡taravo ir pasiraÅ¡ant sutartį buvo visi. Kaip žinia pinigų pas notarę nesivežė, o tik patvirtino, kad pinigus gavo.

PasiraÅ¡ius pas notarę dokumentus ir išėjus iÅ¡ kabineto, S. su J. ir jos sÅ«numi labai staigiai išėjo į laukÄ , sėdo į S. automobilį ir nuvažiavo. Jie manė, kad jie nuvažiavo į jų namus, kaip ir buvo prieÅ¡ tai susitarę, todėl kartu su V. jų automobiliu nuvažiavo iki pardavėjų namų. Prie jų namų S. su J. ir sÅ«numi nebuvo atvažiavę. V. kaip suprato paskambino S. ir Å¡is pasakė, kad jie užsuko į tualetÄ ar kažkur. Tuomet V. pasakė, kad jie važiuotų tiesiai į bankÄ ir užimtų eilę, bei, kad ten susitiks.

R. I. vienas iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, o jo žmona V. ir V. liko automobilyje ir nuėjo į namus bei paėmė pinigus su visu maiÅ¡eliu, kuriame jie buvo sudėti. Užtruko keliolika sekundžių. VienÄ pakuotę jis išėmė iÅ¡ maiÅ¡elio ir įsidėjo į vidinę striukės kiÅ¡enę, nes jų įneÅ¡ti į banko sÄ skaitÄ neketino. Kartu su V. nuvažiavo į minėtÄ banko skyrių, kur jų jau laukė S., J. ir jos sÅ«nus. Sulaukus eilės R. I. kartu su J. ir V. nuėjo prie langelio bei paaiÅ¡kino, kad nori pervesti grynuosius pinigus į sÄ skaitÄ .

Banko darbuotoja paprašė užpildyti dokumentÄ , kaip suprato, dėl didelės pinigų sumos ir jų kilmės. Kadangi J. pasakė, kad neprimato, paprašė, kad dokumentÄ užpildytų V.. V. pradėjo pildyti dokumentÄ , o jis pradėjo plėšyti pinigų pakuotes. R. I. atplėšus vienÄ iÅ¡ pakuočių pamatė, kad tik iÅ¡ virÅ¡aus ir iÅ¡ apačios yra po vienÄ 500 nominalo kupiÅ«rÄ , o po to buvo vien paprasti popieriai piniginių kupiÅ«rų dydžio iÅ¡ Å¡onų nuspalvinti ir Å¡iek tiek iÅ¡teplioti dažais.

Jam buvo Å¡okas. IÅ¡ V. reakcijos matė, kad jam taip pat Å¡okas. Jis pasikvietė S., kuris kartu su jo žmona ir J. S. stovėjo Å¡iek tiek atokiau, ir paklausė, kaip suprasti. S. puolė prie visų pakuočių ir staigiais judesiais ėmė jas ardyti, nors tiek jis, tiek banko darbuotoja sakė jam nieko nedaryti. Jis iÅ¡ardęs visas pakuotes paskleidė popieriukus ir ėmė skaičiuoti 500 litų kupiÅ«ras bei pareiÅ¡kė, kad trÅ«ksta 500 litų kupiÅ«rų. Dar kartÄ peržiÅ«rėjo iÅ¡skleistus popieriukus jis pasakė, kad trÅ«ksta dar dviejų 500 litų kupiÅ«rų.

Tuo momentu R. I. buvo visai pamiršęs, kad viena pakuotė yra jo striukės vidinėje kiÅ¡enėje, todėl ir trÅ«ko 2 500 nominalo kupiÅ«rų. S. J. iÅ¡ karto pradėjo pulti jį ir žmonÄ , kad neva vos ne jie apkeitė pinigus ir patys pakiÅ¡o beverčius popieriukus. R. I. iÅ¡ karto pasakė banko darbuotojai, kad kviestų policijos pareigÅ«nus. V. turėjo notarės telefono numerį ir jai paskambino bei paaiÅ¡kino kas atsitiko. Notarė pasakė, kad jie turi atvykti pas jÄ . Jis kartu su žmona, S. ir V. nuvažiavo pas notarÄ , o J. ir jos sÅ«nų policija iÅ¡sivežė į policijos komisariatÄ .

Kadangi buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis buvo suforminta, jie su žmona buvo įtikinti ir apgauti paimti neva tikrus pinigus 400 000 Lt jų namuose už parduodamÄ butÄ , o kaip paaiÅ¡kėjo, gavo tik krÅ«vÄ beverčių popieriukų, praÅ¡o pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl sukčiavimo. Jam yra praneÅ¡ta, kad dėl jo pareiÅ¡kimo yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir praÅ¡o pripažinti nukentėjusiuoju (1 t. 11-14 b. l.).    Nukentėjusioji V. I. 2015-03-18 apklausos metu parodė, kad jai su sutuoktiniu R.

I. bendros jungtinės nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). 2014 m. rugpjūčio mėn. tiksliai datos nepamena, nusprendė šį butÄ parduoti ir įsigytÄ kitÄ gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , todėl į internetinį skelbimų portalÄ www.skelbiu.lt įdėjo skelbimÄ apie parduodamÄ butÄ . Nurodyta suma buvo 295 000 litų. ButÄ pardavinėjo patys, be jokių nekilnojamo turto agentų pagalbos. Skelbime buvo nurodytas jos vyro kontaktinis telefonas. Maždaug prieÅ¡ mėnesį ar tris savaites iki sandorio sudarymo į vyro mobilaus ryÅ¡io telefonÄ paskambino vyriÅ¡kis iÅ¡ telefono numerio (duomenys neskelbtini), kuris paklausė ar galima apžiÅ«rėti butÄ . 2014-10-08 jai bÅ«nant namie atvyko vyriÅ¡kis, kaip vėliau sužinojo V.

J.. Jis paaiÅ¡kino, kad perka ne sau, o kažkokiai močiutei, nes ji pardavė kažkokį butÄ ir nori tiesiog investuoti pinigus. Butas jam patiko, tačiau konkrečiai su juo nieko nesutarė. SekančiÄ dienÄ jis vyrui paskambino ir pasakė, kad butas tinka, tačiau pasakė, kad norės sumokėti tik grynais pinigais, bei, kad sandorį forminant nurodytumėm, jog butÄ parduoda už 400 000 litų. AntrÄ kartÄ apžiÅ«rėti butÄ atvyko V. J., kaip vėliau paaiÅ¡kėjo S. J. ir jo draugė, kuri neprisistatė.

V. J. su S. J. apžiÅ«rėjo butÄ . S. J. nurodė, kad už šį butÄ pirkėja nori atsiskaityti grynaisiais. Šį butÄ nori įsigyti močiutė – J. su sÅ«numi. Ji bijo bankų, nes jÄ buvo jau apgavę. Å ie pinigai jie yra gauti iÅ¡ banko, supakuoti ir jie jiems duos juos supakuotus. Minėjo, kad J. Å¡iuos pinigus laiko bute spintoje, ar ant spintos, tiksliai neatsimena. S. J. nurodė, kad sandorio sudarymo dienÄ , pinigus atveÅ¡ į butÄ , kur paliks, po to visi kartu vyks pas notarÄ pasiraÅ¡yti pirkimo – pardavimo sutartį, po to visi kartu grįš pasiimti pinigų ir visi kartu važiuos į bankÄ , o po to važiuos pas notarę užbaigti sutartį.

S. J. motyvavo, kad taip bus saugiau, nereikės vežioti tokios didelės sumos. Taip pat S. J. su V. J. minėjo, kad J. su sÅ«numi buvo įsirinkę butÄ ir sandorio pasiraÅ¡ymo dienÄ , kažko iÅ¡sigando, berods pardavėjos sÅ«naus ir atsisakė lipti iÅ¡ maÅ¡inos. S. J. jai nurodė, kad jam prieÅ¡ minėtus žmones jam buvo gėda. S. J. paaiÅ¡kino, kad su J. reikia bendrauti atsargiai, kad ji neiÅ¡sigÄ stų, pasiÅ«lyti arbatos. V. I. pasakė, kad butas įkeistas bankui. Tada S. J. iÅ¡ karto pasakė, kad netinka, nes J. bijo bankų.

Tada jis paminėjo, kaip jis pasakys, taip J. padarys. Davė suprasti, kad jis viskÄ sprendžia. Ji pasakė, kad paskambins vyrui ir papraÅ¡ys pasiaiÅ¡kinti su banku. IÅ¡einant V. jai pasakė, kad juos bandys perkalbėti ir iÅ¡siaiÅ¡kinti, kad nėra ko bijoti banko, kad pardavėjai gaus iÅ¡ banko leidimÄ . Po kiek laiko vyras paskambino V. ir pasakė, kad galima gauti iÅ¡ banko leidimÄ dėl buto pardavimo. TrečiÄ kartÄ apžiÅ«rėti butÄ atvyko J., jos sÅ«nus, V. ir S.. S. J. sÅ«nui ir jai pasiÅ«lė apžiÅ«rėti butÄ .

Jiems nieko nebuvo įdomu. J. tik sakė, kad jai gražu. Kiek ji suprato, kad jie ten neketino gyventi, jie norėjo pinigus investuoti. J. nurodė, kad jie norės atsiskaityti grynaisiais pinigais, kad atveÅ¡ ir paduos. V. I. pasakė, kad žino ir jiems viskas tinka. Jiapsidžiaugė, kad kokie protingi žmonės. Buvo susitarta sandorį forminti 2014-10-29 d. TÄ dienÄ Ä¯ namus atvyko J., jos sÅ«nus, V. ir S.. Jie J. parodė ir padavė visas buto dokumentų kopijas. Tada J. sÅ«nus pradėjo labai jaudintis.

S. jį ramino. SÅ«nus rankose turėjo juodos spalvos polietileninį maiÅ¡elį, kuriame buvo sudėti pinigai, ir jiems bekalbant, jis tÄ maiÅ¡elį vyrui vis norėjo paduoti. S. jį ramino, sakė, kad palauktų, kad reikia viskÄ aptarti. Kaip viskÄ aptarė, sÅ«nus vyrui padavė minėtÄ maiÅ¡elį. Vyras iÅ¡ maiÅ¡elio išėmė 8 pinigų pakuotes, ant kurių buvo užraÅ¡yta, kad supakuota po 50 000 Lt. Jie jų neapžiÅ«rinėjo ir sudėjo atgal į tÄ patį maiÅ¡elį. Buvo nuspręsta pinigus nuneÅ¡ti į rÅ«sį.

Pinigus nešė jos vyras, V. ir S.. Kur buvo padėti pinigai ji nematė ir nežino. S. su J. ir su sÅ«numi įsėdo į S. automobilį, o jie su V. į pardavėjų ir nuvyko į notaro biurÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Pas notarę kabinete dalyvavo visi, t.y. ji, jos vyras, S., J. jos sÅ«nus ir V.. Notarė paklausė ar prieÅ¡taraujama, kad sudarant sandorį dalyvautų paÅ¡aliniai asmenys, tačiau jie neprieÅ¡taravo ir pasiraÅ¡ant sutartį buvo visi. PasiraÅ¡ius pas notarę dokumentus ir išėjus iÅ¡ kabineto, S. su J. ir jos sÅ«numi labai staigiai išėjo į laukÄ , sėdo į S. automobilį ir nuvažiavo.

Jie manė, kad jie nuvažiavo į jų namus kaip ir buvo prieÅ¡ tai susitarę, todėl kartu su V. jų automobiliu nuvažiavo iki jų namų. Prie pardavėjų namų S. su J. ir sÅ«numi nebuvo atvažiavę. V. kaip suprato paskambino S. ir Å¡is pasakė, kad jie užsuko į tualetÄ ar kažkur. Tuomet V. pasakė, kad jie važiuotų tiesiai į bankÄ ir užimtų eilę, bei, kad ten susitiks. Vyras vienas iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio paimti pinigus. Užtruko keliolika sekundžių. VienÄ pakuotę jis išėmė iÅ¡ maiÅ¡elio ir įsidėjo į vidinę striukės kiÅ¡enę, nes jų įneÅ¡ti į banko sÄ skaitÄ neketino.

Kartu su V. nuvažiavo į minėtÄ banko skyrių kur jų jau laukė S., J. ir jos sÅ«nus. Sulaukus eilės vyras kartu su J. ir V. nuėjo prie langelio bei paaiÅ¡kino, kad nori pervesti grynuosius pinigus į sÄ skaitÄ . Ji tuo metu su S. ir J. sÅ«numi buvo atokiau. Neužilgo jos vyras pakvietė S., tada jie visi priėjo prie banko darbuotojos. Pamatė praplėštÄ vienÄ pinigų pakuotę, kurioje vietoj 500 Lt nominalo kupiÅ«rų buvo baltos spalvos lapeliai ir tik dvi geros 500 Lt kupiÅ«ros. Tada S. pradėjo plėšyti kitas pinigų pakuotes.

Jam banko darbuotoja sakė neplėšyti Å¡ių pakuočių. Jis visas pakuotes suplėšė ir pradėjo skaičiuoti tikras 500 Lt kupiÅ«ras ir suskaičiavęs pasakė, kad trÅ«ksta keturių. Darbuotoja rado dar dvi 500 Lt nominalo kupiÅ«ras, bet S. pasakė, kad dar trÅ«ksta. IÅ¡ to viso Å¡oko pardavėjai pamirÅ¡o, kad vyras pasiliko vienÄ gautÄ pinigų pakuotę. Banko darbuotoja iÅ¡kvietė policijÄ . Vyras J. pasakė, kad atiduotų buto atÅ¡viestus dokumentus, nes jÅ«sų pinigai nėra tikri S. pasakė, kad sandoris įvyko, pinigai sumokėti.

Jos vyras pasakė, kad gali pasiimti savo pinigus. S. iÅ¡ jos vyro bandė atimti dokumentus, kuriuos vyras paėmė iÅ¡ J.. S. kelis kartus Å¡iuos dokumentus (jie buvo įdėti į V. I. rankinę) bandė iÅ¡ jos atimti. J. Å¡ioje situacijoje buvo apatiÅ¡ka. V. buvo labai susijaudinęs. Ji su vyru, S. ir V. nuvyko pas notarÄ sustabdyti sandorį. Tačiau jiems buvo paaiÅ¡kinta, kad sandoris įvykęs ir sustabdyti negalima. Gali pasakyti, kad sutikus su tokiomis buto pardavimo sÄ lygomis, kad pinigai bus palikti bute ir vyks pas notarÄ , po to grįš į namus ir tik tada į bankÄ , jiems jokio įtarimo nekilo, kad gali apgauti.

Nes buvo įsitikinę, kad kol banke nepatikrins pinigų ir kol notarei nepraneÅ¡ apie pinigų gavimÄ , sandoris nebus pabaigtas. Kadangi šį butÄ norėjo įsigyti senyvo amžiaus moteris, tai tokios sÄ lygos nekėlė įtarimo, nes pagyvenę žmonės dažnai nepasitiki bankais. V. J. jiems nurodė, kad J. turi 400 000 Lt ir prašė nurodyti tokiÄ pinigų sumÄ . Jie pasakė, kad reikės mokėti mokesčius, todėl su juo buvo sutarta, kad mokesčių dalį jis pardavėjams sumoka, t.y. jie už butÄ bÅ«tų gavę 320 000 Lt, o likusiÄ sumÄ bÅ«tų atidavę jam.

O jis turės dalintis su S. (1 t. 23-24 b. l.).    Liudytojas V. J. 2014-10-29 apklausos metu parodė, kad S. J., (apie 30 metų amžiaus) yra jo giminaitis, t.y. S. yra jo pusbrolio A. sÅ«nus. Kiek žino, S. J. gyvena Kaune, (duomenys neskelbtini)gatvėje esančiame naujos statybos namo trečiame aukÅ¡te, buto numerio neprisimena. Kam priklauso minėtas butas, kuriame gyvena S. nežino. Su S. tėvais, kurie gyvena Jonavoje, jis palaiko draugiÅ¡kus ryÅ¡ius, o su S. nebendravo. S. tėvas žinojo, kad jis perka ir parduoda nekilnojamÄ jį turtÄ .

Apie sÅ«nėno asmeninį gyvenimÄ nieko pasakyti negali, nes su juo visiÅ¡kai nebendravo. Tikslaus laiko pasakyti negali, galimai prieÅ¡ pusantrų metų, su juo užmezgė ryšį S.. Jis paprašė surasti pirkėjÄ jo pažįstamai J. S., kuri nori parduoti apie 80 kv.m. butÄ , esantį Kaune, (duomenys neskelbtini)gatvėje. Po kurio laiko S. jam minėtÄ butÄ aprodė, bet tuo metu tame bute niekas negyveno. ApžiÅ«rėjęs butÄ , nusprendė jį pasiÅ«lyti nupirkti kavinės „(duomenys neskelbtini)“ savininkui A. pavardės nežino.

Po kurio laiko kartu su S. atvykome į minėtÄ kavinę, kur jų laukė kavinės savininkas A.. Pristatęs S. kavinės savininkui, bendravo apie buto bendrÄ bÅ«klę, galimybę jį apžiÅ«rėti ir po pokalbio jie iÅ¡siskyrė. Tolimesnėse sandoriuose dėl minėto buto jis nedalyvavo, nežino už kokiÄ sumÄ butas buvo parduotas. Tik jam telefonu S. minėjo, kad dėl buto pardavimo su A. susitarė, bet už kokiÄ sumÄ jis nepasakė. Praėjus 2-3 mėnesiams S. jam vėl paskambino ir paklausė ar jis žino, kur bÅ«tų galimÄ nusipirkti kokį nors butukÄ J.

S. iki 400 000 litų. Tuo metu S. jam minėjo, kad J. S. už parduoto buto esančio Kaune, (duomenys neskelbtini) gatvėje gautus 400 000 litų, nori nusipirkti kitÄ butÄ . V. J. sutiko jam paieÅ¡koti tinkamo varianto. PrieÅ¡ metus, tikslaus laiko pasakyti negali, surado (duomenys neskelbtini) gatvėje, Kaune, esantį butÄ ir apie tai informavo S.. Po kurio laiko su S. susitarė apžiÅ«rėti butÄ (duomenys neskelbtini)gatvėje. Jo nurodytu adresu, kartu su S. atvyko J. S. ir jos sÅ«nus R.. Tik tada S. jį su J. ir supažindino.

J. S. jokių kontaktų neturėjo ir neturi, su ja bendravo tik dalyvaujant S.. J. jam yra ne kartÄ minėjusi, kad pasitiki tik S.. Kur J. ir S. susipažino nežino. S. jam pasakojo, kad J. padeda vesti namų Å«kį, nuveža pas gydytojus, nuperka maisto produktų, lanko jÄ dažnai, eina kartu su ja pasivaikščioti. Nuo 1994 metų V. J. įkÅ«ręs IDV „(duomenys neskelbtini)“ ir verčiasi nekilnojamojo turto prekyba, tarpininkavimu. Kadangi žinojo, kad S. ieÅ¡ko J. dar vieno buto, internete www.aruodas.lt rado skelbimÄ , kad (duomenys neskelbtini)gatvėje, Kaune parduodamas 80 kv.m.butas su priklausiniais už 295 000 litų.

Susiskambino nurodytų kontaktiniu numeriu ir susitarė, dėl buto apžiÅ«ros. PirmÄ kartÄ Ä¯ butÄ nuvyko vienas. Pardavėjams paaiÅ¡kino, kad turi pirkėjÄ norintį įsigyti jų butÄ , tačiau pirkėja nori sumokėti grynais pinigais. PaaiÅ¡kino, kad grynus pinigus pirkėja yra gavusi pardavusi savo butÄ . Nors buto kaina buvo 295 000 litų, tačiau pardavėjo paklausė, kad oficialiai dokumentuose sandorio suma bÅ«tų įvardinta kaip 400 000 litų ir kad jie J., t.y. pirkėjai pasakytų, kad tiek reikia mokėti.

Kadangi pardavėjai teigė, kad tokia sandorio sÄ lyga jiems kainuotų didesnius mokesčius, sutarė, kad jis padengs susidariusius mokesčius iÅ¡ gautos sumos. Tokiu bÅ«dų tikėjosi užsidirbti 80 000 litų. Pardavėjams tokios sÄ lygos tiko. Tuo metu šį variantÄ pasiÅ«lė S.. S. kartu su juo, J. ir jos sÅ«numi R. atvažiavo pasižiÅ«rėti butÄ . Jiems jis labai patiko. Tačiau paaiÅ¡kėjus, kad butas yra įkeistas bankui, S. nebenorėjo pirkti Å¡io buto motyvuodamas tuo, kad J. nenori turėti jokių reikalų su bankais.

Jis S. įtikino, kad tai nieko tokio, sandoris gali pilnai įvykti. S. su tuo sutiko. Pardavėjams papraÅ¡ius avanso, S. paaiÅ¡kino, kad pinigai skirti buto pirkimui gauti iÅ¡ banko ir yra supakuoti celofane ir nenori ardyti banko pakuočių, todėl sutarė, kad visÄ sumÄ , t.y. 400 000 litų sumokės iÅ¡karto. Pardavėjai su tuo sutiko. Bendravo telefonu dėl buto pirkimo su vyru prisistačiusiu R.. S., tiek su juo, tiek su pardavėjais, susitarė, kad pinigus, t.y. 400 000litų, J. perduos pardavėjui namuose prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sandorį pas notarÄ .

Po pasiraÅ¡ius sandorį visi grįš pas pardavėjus į butÄ , paims pinigus ir juos nuveÅ¡ į bankÄ . To reikalavo J. ir jos sÅ«nus R.. Jam įtarimas dėl tokios sÄ lygos nekilo, kadangi žinojo, kad J. yra pardavusi butÄ ir galimai turi tokiÄ pinigų sumÄ . 2014-10-29 apie 12 val. visi, t.y. jis, J., R. ir S. S. automobiliu VW atvyko pas pardavėjus į namus, t.y. į (duomenys neskelbtini)g., Kaune. Visiems bÅ«nant bute, matė, kad R. laikė dviejuose plastikiniuose nepermatuotose maiÅ¡eliuose turėjo įsidėjęs kelias pakuotes su pinigais.

Matė, kad ant pakuočių virÅ¡aus buvo 500 litų nominalo kupiÅ«ros. Kiek buvo pakuočių nežino. Tuo metu pastebėjo, kad pinigų pakuotės buvo politeleniniame permatomame maiÅ¡elyje, tuo momentu daugiau pakuotės ypatumų nepastebėjo. Bute, pardavėjai pinigų neskaičiavo ir pakuočių neardė. S. iÅ¡ maiÅ¡elių iÅ¡traukė keletÄ pakuočių su pinigais, juos parodė pardavėjui ir sudėjo atgal į maiÅ¡Ä . BÅ«dami namuose jokių dokumentų nepasirašė. Nusprendė, kad pinigus bute ant stalo palikti nesaugu, pardavėjas kartu su S. nuėjo į rÅ«sį, kur kaip suprato nunešė pinigus.

Jis kartu su jais nėjo, tačiau jiems ilgai negrįžtant V. J. taip pat nuėjo į rÅ«sį kur pamatė, kaip pardavėjas rodo S., kaip naudotis dujiniu katilu. Po to visi kartu išėjo iÅ¡ buto ir nuvažiavo į notarinę kontorÄ , esančiÄ E. OžeÅ¡kienės g., tikslaus adreso nežino, kur buvo užsakytas notaras 13 val. NotarÄ suradau jis. Ä® notarinę kontorÄ vyko su pardavėjais vienu automobiliu, o S., J. ir R. važiavo S. automobiliu. Atvykus į kontorÄ buvo pasiraÅ¡yti visi reikiami dokumentai, pas notarÄ pardavėjai patvirtino, kad visus pinigus gavo.

Išėjus iÅ¡ notaro kaip ir buvo sutarę su pardavėjais, kad visi važiuos į jų namus pasiimti pinigų, tačiau S., J. ir R. pirmi įsėdo į S. automobilį ir nuvažiavo. Tuo metu manė, kad nuvažiavo pas pardavėjus į namus. Jis taip pat kartu su pardavėjais jų automobiliu nuvyko į jų butÄ . Privažiavus prie jų namo pastebėjo, kad S. nėra. Jis tuo metu paskambino S. ir paklausė kur jis yra, o Å¡is atsakė, kad nuvežė J. į tualetÄ . Pasakė jam, kad tegul tiesiai važiuoja į bankÄ , o jie pinigus atveÅ¡ į bankÄ .

Kartu su R. nuėjo į rÅ«sį, kur matė, kaip R. tÄ patį maiÅ¡elį, kuriame buvo pinigai. Jis visada buvo Å¡alia jo. Pasiėmę pinigus jie grįžo atgal į automobilį ir nuvažiavo į AB SEB bankÄ esantį Kaune, Maironio/Laisvės al. sankirtoje. Banke jų jau laukė J., R. ir S.. Sulaukę savo eilės, R. kartu su J. nuėjo prie banko darbuotojos netoliese stovėjau ir V. J.. Matė, kaip pardavėjui R. atplėšus pirmÄ jÄ pakuotę po virÅ¡utine 500 litų nominalo kupiÅ«ra visos kitos kupiÅ«ros buvo tiesiog baltos spalvos popierėliai su nuspalvintais kraÅ¡tais.

Tuoj pat pasikvietė S. ir paklausė, iÅ¡ kur gavo tokius pinigus, Å¡is atsakė, kad iÅ¡ banko. Atplėšus visas kitas pakuotes, ten taip pat buvo baltos spalvos popierėliai su nuspalvintais kraÅ¡tais. Banko darbuotoja iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. BÅ«damas banke paskambino notarei ir paprašė sustabdyti sandorio galiojimÄ , kadangi paaiÅ¡kėjo, kad pirkėja neturi realių pinigų, o bandė atsiskaityti padirbtais pinigais. Jis apie tai, kad pakuotės yra su beverčiais popieriais nieko nežinojo.

Kaip pas J. jie galėjo atsirasti nieko nežino (1 t. 27-28 b. l.).     Papildomos apklausos metu 2014-11-03 V. J. parodė, kad patvirtina savo ankstesnius parodymus ir nori papildomai parodyti, kad prieÅ¡ šį įvykį 2014-10-29, t. y. maždaug prieÅ¡ mėnesį, tiksliai laiko nepamena, S. J. pasakė, kad radau butÄ , pagal J. S. sÄ lygas, t.y. kad už butÄ bus galima atsiskaityti grynaisiais pinigais. Jis susitiko su buto pardavėja vardu R., pavardės nežino, kuri aprodė butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) g., Kauno mst., tiksliai adreso nežino.

Pardavėjai pasakė, kad klientų pirkimo sÄ lygos yra tokios, kad jie nori už butÄ sumokėti grynaisiais, tuos pinigus sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ paduos bute, o po sutarties pasiraÅ¡ymo pinigus bus galima patikrinti banke. Jie jokio avanso duoti nesutinka, neva pinigai supakuoti ir jų ardyti nenori. R. nurodė, kad pirkėja pardavė butÄ Vilniaus g., Kaune ir tikrai turi pinigų, ieÅ¡ko buto iki 400 000 Lt. Pardavėjai tokios sÄ lygos buvo keistos, nes ji norėjo avanso ir pinigus norėjo patikrinti prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį.

Jis jai pasakė, kad jai spręsti, kad ji kol nepatikrins pinigų, tol pas notarÄ gali nepasiraÅ¡yti turto priėmimo – perdavimo akto ir taip save galės apdrausti. Ji sutiko susitikti su pirkėja. Paskambino S. ir nurodė, kad turi neblogÄ variantÄ , susitarė susitikti minėtame bute. S. atvežė J. su sÅ«numi R.. J. jam nurodė, kad dėl buto pirkimo pasitiki tik S. ir visus reikalus, susijusius su butu pirkimu nori derinti tik per S.. ApžiÅ«rint butÄ , buvo susitarta, kad kelių dienų bėgyje, tiksliai datos nepamena, pas notarÄ Ä¯formins buto pirkimo sandorį.

ApžiÅ«rint butÄ , J. sÅ«nus R. pardavėjai R. pasakė, kad ar JÅ«s sutinkate, kad prieÅ¡ sutarties pasiraÅ¡ymÄ jie paliks pinigus Å¡itame bute, o pasiraÅ¡ius pas notarÄ dokumentus, atvažiuos paimti pinigus ir visi važiuosi į bankÄ patikrinti. R. sutiko. Buvo susitarta butÄ pirkti už 400 000 Lt. Sandorio dienÄ , V. J., S., J. ir R. atvyko į parduodamÄ butÄ , kur susitiko su pardavėja R.. Jis su R. pradėjo atkalbinėti R. palikti pinigus bute, nes kam važinėti du kartus, kad notaras užsakytas Savanorių pr., kur yra bankas, kur bus galima vietoje patikrinti pinigus.

S. R. pasakė, kad gal ir geriau. Bute jokie pinigai išimti nebuvo, pinigus laikė R., jie buvo sudėti nepermatomame polietileniniame maišelyje. Atvykus Savanorių pr. prie notaro biuro, iš automobilio jis išlipo, S., automobilio gale liko sėdėti J. ir su R.. R. stovėjo tolėliau, ji vyko su savo automobiliu. Prie R. priėjo sportinio sudėjimo vyras. R. manęs paklausė, kas priėjo prie R., jis atsakė, kad turbūt sūnus. R. pasakė, kad niekur neis, kad bijo, kad ji nušaus, kad atims pinigus.

Jis bandė jam paaiÅ¡kinti ir nuraminti, kad viskas bus gerai, kad sandorio dokumentai paruoÅ¡ti. S. irgi bandė įkalbėti S. iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio, bet jam irgi nepavyko to padaryti. S. jam pasakė, kad jeigu jam Å¡auna į galvÄ , tai atkalbėti sunku. V.J. R. pasakė, kad jie nelipa iÅ¡ maÅ¡inos. Tada R. priėjo prie R., sėdinčio automobilyje ant galinės sėdynes, kuris rankoje turėjo pinigus. R. griebė jam už pinigų, sakė parodyt pinigus, gal čia turi netikrus pinigus, kad neina pas notarÄ .

Jis tuo metu buvau toliau ir tik matė, kad R. su R. dėl to maiÅ¡elio su pinigais tÄ sosi, tuo metu R. Å¡aukė S., kad jį vežtų namo, nes čia banditai vaikÅ¡to. S. man pasakė, kad turi juos vežti namo, įsėdo ir iÅ¡važiavo. Prie jo priėjo R. ir pasakė, kad praplėšė pakuotę su pinigais ir kad ten netikri pinigai. Sakė, kad jis džiaugtųsi, kad neiÅ¡kvietė ekonominės policijos. Jis pasakė, kad pats iÅ¡kviestų, nes metus laiko jiems ieÅ¡ko buto. Jis jai sakė, iÅ¡ kur jie gali gauti netikrų pinigų, pasitiki pusbroliu sÅ«numi S., o J. yra metuose, be to, jie pardavė butÄ (duomenys neskelbtini)g., Kaune, tai turėtų turėti grynųjų pinigų.

Po Å¡io įvykio jis paskambino S. ir pasakė, kad R. matė, kad jie turi netikrus pinigus. S. atsakė, kad negali bÅ«ti, kad J. tuos pinigus pasiėmė iÅ¡ banko. Jis S. pasakė, kad duosi aparatÄ tikrinti pinigams. Jis atsakė, kad nereikia, kad pats pasitikrins. Po kažkiek laiko S. jam pasakė, kad viskas ten gerai su tais pinigais. Dėl 2014-10-29 įvykio nori papildyti, kad bÅ«nant banke, kaip paaiÅ¡kėjo, kad buvo atsiskaityta netikrais pinigais, S. iÅ¡ karto pardavėjui nurodė, kad jis pasirašė, kad pinigus gavo, gal jis (pardavėjas) pats apkeitė.

V.J. S. pasakė, kÄ jis čia kalba, V. J. su juo važiavo ir tikrai niekas negalėjo apkeisti. Jis S. paklausė, iÅ¡ kokio banko tie pinigai, jis atsakė, kad J. klaustų (2 t. 29-30 b. l.).    Ikiteisminio tyrimo metu, vadovaujantis LR BPK 173 Str. 1 d. 2 p., 184 Str. Kauno apylinkės teisme 2015-01-15 liudytoja apklausta R. I. parodė, kad - vasaros gale pardavinėjo nekilnojama turtÄ , paskambinto V.. Jis atsivežė įtariamuosius. ApžiÅ«rėti kotedÅ¾Ä , kurį ji paravinėjo už 340 000 litų.

Ä®tariamoji sakė, kad turi pinigų ir nori įsigyti jį. ApžiÅ«rėjo ir sutiko pirkti. Labai įtartinai pasirodė tai, kad agentas V. sakė, kad pinigus paliks pas jÄ ir važiuos pas notarÄ visi, o po to su tais pinigais jai į bankÄ . Atvažiavo S. sÅ«nus, kurio čia nėra, kuris yra ligonis, su maiÅ¡eliu pinigų. Prie jos buvo draugė agentė ir dar moteriÅ¡kė, kuri nuomojasi kotedÅ¾Ä . Atvažiavo tas sÅ«nus su tais pinigais, iÅ¡traukė parodyti. Ji paėmė vienÄ pakelį, jie buvo supakuoti po 500 litų.

Paspaudė tÄ maiÅ¡elį ir matėsi kad pinigai popieriniai, o jie turėjo važiuoti pas notarę tÄ dienÄ 15 valandÄ . Ir sakė, važiuojam pas notarę, nes norėjo pasilikti tų pinigų namuose. Važiavo jie su mėlyna maÅ¡ina, R. I. iÅ¡ paskos su kita. Tas sÅ«nus pasakė, kad blogai jaučiasi ir tie pinigai buvo maÅ¡inoje. Notarė, esanti savanorių pr., tvarkė pirkimo - pardavimo sutartį, jos vardas Z.. Tas biuras jos yra, kur stiklinis SEB banko pastatas, antrame aukÅ¡te. Jie iÅ¡važiavo.

Ji notarei pasakė apie pinigus, o V. pasakė, kad taip negali bÅ«ti. Ji buvo Å¡oke, iÅ¡sigandusi. Papasakojo grįžusi namie visiems, ir R. I. buvo tokiam Å¡oke. Parodė, kad pardavinėja kotedÅ¾Ä , (duomenys neskelbtini). ji jį pardavinėja su įgaliojimu. Jis priklauso jos draugės vaikui T. S.. Jis pilnametis. Jis buvo įgaliojęs jÄ parduoti Å¡itÄ bÅ«stÄ . Jis užsienyje ir senai nori jį parduoti. Paravimo kainÄ 400 000 litų nustatė agentas V.. Ji pardavinėjo už 340 000 litų. Agentas sakė, kad S. perka už 400 000 litų, o likę 60 000 litų liks tam agentui V. ir jai sakė nesakyti to, tai moteriÅ¡kei.

V. paskambino jai į telefonÄ . Yra jos skelbimai su jos telefono numeriu. Per tuos skelbimus jis jÄ susirado. To agento pavardės nežino. Jis prisistatė agentu. Jis pasakė, kad yra pirkėjai. Sutarties su juo nepasirašė, tarėsi gale tai padaryti. Tai buvo 2014 vasaros galas. V. pirkėjus atsivežė gal kitÄ dienÄ , tiksliai neatsimena. Atvežė prie kotedžo. Atvažiavo V., įtariamasis S. J., ir J. S.. Jie visi atvažiavo su maÅ¡ina, nematė, kas vairavo, bet gali bÅ«ti kad J.. Jie apžiÅ«rinėjo bÅ«stÄ .

Jiems jis patiko. Tada buvo derybos. V. jiems pasakė, kad kaina 400 000 litų klausė ar nuleis. Pasakė, kad nuleis. Pagrinde kalbėjo V.. Ä®tariamieji ėjo per visus aukÅ¡tus, apžiÅ«rinėjo. Prašė nuleisti 10 000 litų. Ji sakė, kad nuleis kažkiek. Kadangi S. patiko tas kotedžas, tai sakė, kad galima forminti. ViskÄ formino V., jis visur ėjo su S. dokumentais. J. tuo metu Å¡nekėjo su S.. Jie R. I. sakė, kad S. giminaitis yra J.. Suprato, kad pirkėja S.. Dėl kainos jie per daug klausimų neturėjo.

Derybos ir apžiÅ«ra praėjo greitai labai. V. sakė, kad S. parsidavusi turtÄ centre, turi pinigus namuose ir juos nori investuoti. Ji R. I. pasirodė normali moteris. KainÄ suderėjo ir sutarė, kad pirks. Jie siÅ«lė savo notarÄ prie ortopedinio centro, bet nežino kokį. Ji pasakė, kad koks skirtumas. Ant kitos dienos nuėjo pas Z.notarę. Å ita notarė tiesiog buvo Å¡alia, ir nuėjo, R. I. jos jiems nesiÅ«lė. Kai vyko prikimai ir pardavimai, tada atvažiavo sÅ«nus. Pas notarę tada jie pateikė tik dokumentus.

Notarė pasakė laikÄ kada atvykti, pasakė, kam atvykti. Pas notarę sutartu laiku atvyko V.. Sakė, kad tuos pinigus nori palikti kotedže, bet kadangi didelė suma, tai R. I. kilo įtarimas. Ji klausė V., kodėl pinigus palikti namie, juk didelė suma, bet moteriÅ¡kė taip norėjo, tai lai lieka namuose tie pinigai, tada suformins ir nuveÅ¡ R. I. juos į bankÄ . Ä®tariamas jai kilo dėl to, kad labai didelė suma, kuriÄ nori palikti namuose. Ji jiems siÅ«lė su pinigais į bankÄ arba pas notarę.

V. motyvavo tuo, kad gali apsigalvoti, sakė nebijoti. Ji nuėjo pas notarę ir paklausė, tai sakė kad visko būna. V. jai vėl atskambino, ji sakė, kad pasiklaus notarės. Į tai, kad eis pas notarę, jis nieko nesakė. Notarė sakė, kad būna visokių žmonių. Ji notarei sakė, kad jai siūlo pasilikti pinigus namie ir tada forminti. Jei nesštųsi tuos pinigus, tai knygoje ji būtų pasirašiusi, kad gavo tuos pinigus. Pas notarę ėjo pasirašyti sutartį. Ėjo pasirašyti pirkimo pardavimo sutarties.

Kadangi, ji pasakė, kad jie nori tÄ didelę sumÄ palikti namuose, tai notarė sakė, susiforminam dokumentus pirkimo pardavimo ir tada R. I. paėmus tuos pinigus ir nuvažiavus į bankÄ , patikrinus pinigus ir pasiraÅ¡ys tik tada į notarės knygÄ . Tas notarės pasiÅ«lytas variantas jai tiko, nes sakė, kad žmonių daug keistų yra. Ji sutiko, kad jie vežtų tuos pinigus. Ji V. paskambino ir pasakė, kad sutinka. Pasakė, kad S., jos sÅ«nus ir J. į Å ilainius jau važiuoja. Pinigus turėjo sÅ«nus.

Pinigai buvo juodame maiÅ¡e, pinigai dar įdėti į permatomÄ maiÅ¡elį. Jai įtariamoji S. pasakė, kad tai jos sÅ«nus. R. I. įtarimų nesukėlė, jis apžiÅ«rėjo dar tÄ kotedÅ¾Ä . Pinigų nedemonstravo. Jie susėdo prie stalo, R. I. padavė pinigus, ji juos iÅ¡traukė. Pinigai buvo sufasuoti maiÅ¡eliuose, iÅ¡skleisti jų nebuvo galima. Ji iÅ¡sitraukė vienÄ maiÅ¡elį, iÅ¡ viso buvo 8 maiÅ¡eliai. TÄ kaladėlę ji spustelėjo ir ji įplyÅ¡o. Ji pamatė, kad vidui popieriai balti.

Ji labai iÅ¡sigando. Jie visi sėdėjo prie stalo. Ji jiems nieko nesakė, tik pasakė, kad važiuoja pas notarę su visais pinigais. Ji matė, kad ten netikri pinigai. Jie nemanė, kad ji pastebės, kad pinigai netikri. Pasakė, kad pinigus įsidėtų atgal. Jie įsidėjo atgal į maiÅ¡Ä , ir nuvažiavo iki notarinės. TÄ kartÄ buvo atvažiavę su mėlynu autobusiuku, ji važiavo su atskira maÅ¡ina. IÅ¡lipo moteriÅ¡kė, o sÅ«nus pasakė, kad blogai jaučiasi, serga cukralige. Kadangi pinigų jie nepaliko namie, tai nepirks nieko, sÅ«nus pasakė, kad nieko nepirks.

S. norėjo eiti pas notarę. S. su sÅ«numi kažkÄ kalbėjo. Kai sÅ«nus pasakė, kad niekur neis, tai jie visi kažkÄ Å¡nekėjo. Agentas sakė, kad eiti viskÄ susiforminti. Kadangi agentas pasimetė, R. I. įėjo į notarinę, tai jie nuvažiavo su visais pinigais. Kai notarei pasakė, kad ten netikri pinigai, tai ji sakė, kad agentas atrodo įtartinas ir jai. Niekas policijos nekvietė. Ji agentui pasakė, kad pinigai netikri, jis tuo netikėjo, tai pasakė, kad nueitų ir patikrintų. Agentas sakė, kad netiki.

Už formas pas notarÄ turėjo sumokėti tas agentas, bet jis neturėjo pinigų. Sutartį notarė nutraukė ir jie grįžo namo. Buvo paskelbta laikraščiuose, kad su tais pinigais apgauta buvo, tai R. I. nuėjo į Karmėlavos policijos komisariatÄ ir iÅ¡ ten paskambino į prokuratÅ«rÄ . Iki Å¡ios dienos, jai įtariamųjų matyti neteko. Daugiau jokių įvykių su jais neturėjo. MaiÅ¡elį su pinigais laikė tas sÅ«nus. Jis padėjo ant stalo, iÅ¡traukė maiÅ¡elius po 500 litų, R.

I. paėmė tÄ vienÄ pakelį ir jis pratrÅ«ko. Ä®tariamosios sÅ«nus pats sudėjo atgal į maiÅ¡elį. Tie pinigai kaip supresuoti ir jie pratrÅ«ko. Ji pamatė ir iÅ¡sigando. Bet ji niekam nieko nesakė. Tai pasakė agentui prie notarės kabineto.Prie to stalo sėdėjo sÅ«nus, įtariamoji ir ji, o stovėjo draugė agentė, moteriÅ¡kė, kuri nuomojasi tÄ kotedÅ¾Ä . Ä®tariamoji ir sÅ«nus sėdėjo, J. stovėjo. SÅ«nus sėdėjo fotelyje, jai iÅ¡ kairės pusės. Pinigai buvo netikri, kadangi, kai ji pakuotę paspaudė, tai matėsi viduje popieriukai balti, o kraÅ¡tai nudažyti.

Pakuotė įtrÅ«kusi nebuvo, jį įtrÅ«ko tada, kai ji jÄ suspaudė. Pakuotės virÅ¡us pratrÅ«ko ir pasimatė balti popieriukai. 500 litų kupiÅ«ros rausvos spalvos, o ten matėsi balti popieriukai. Kiti asmenys, buvę kambaryje, jai atrodo, kad jie žinojo, kad tie pinigai netikri. Jai V. buvo įtartiniausias. Sakė, kad su ta įtariamajai perka jau kažkurį laikÄ . Jai taip atrodo, kad V. tikrai žinojo. Visi elgėsi prie stalo ramiai. J. aktyvus nebuvo, jis apžiÅ«rinėjo kotedÅ¾Ä . Dėl kainos nesiderėjo.

Dėl bÅ«sto kokybės lyg irgi nieko neÅ¡nekėjo. Dėl pinigų kalbėjo tik su V.. Pats sÅ«nus, kad tas sÅ«nus serga cukralige, automobilyje vartojo vaistus. Jai jis pasirodė keistokas, kaip sergantis. Jai atrodo, kad jÄ norėjo apgauti. R. I. atrodo, jai bÅ«tų pasakę, kad tie pinigai apkeisti, kai bÅ«tų grįžę iÅ¡ notarės. Ji galvoja, kad jei bÅ«tų tikri pinigai, gal jos kas nors bÅ«tų laukę, einančios į bankÄ (1 t. 33-36 b. l.).    Apklausos metu apklausta liudytoja 2015-03-18 M.

S. parodė, kad ji dirba AB SEB banke, esančiame Laisvės al. 82/Maironio g. 17, Kaune, klientų aptarnavimo specialistės pareigose. 2014-10-29 14:17 val. prie jos darbo vietos priėjo jauno amžiaus vyriÅ¡kis su pagyvenusia moterimi ir pagyvenusiu vyru, jų jokių kontaktinių duomenų nežino. Jauno amžiaus vyriÅ¡kis nurodė, kad nori į sÄ skaitÄ Ä¯neÅ¡ti pinigus. Jis iÅ¡ polietileninio maiÅ¡elio iÅ¡traukė pinigus, kurie buvo supakuoti į pakuotes. VienÄ iÅ¡ tų pakuočių iÅ¡ardė ir matėsi, kad vietoje pinigų įdėti baltos spalvos pinigų formos lapeliai.

Tik pakuotės virÅ¡uje ir apačioje buvo 500 Lt vertės nominalo kupiÅ«ros. Å alia sėdinti moteris į netikrus pinigus nesureagavo, galima pasakyti buvo be emocijų. Jauno amžiaus vyriÅ¡kis, kuris padavė pinigus buvo susijaudinęs. Po to vietoje jauno amžiaus vyriÅ¡kio prieÅ¡ais jÄ prisėdo kitas jauno amžiaus vyras su barzda ir pradėjo ardyti visas pinigų pakuotes, sakyti, kad reikia kviesti policijÄ . Bandė surinkti numerį, bet jam drebėjo rankos. Tada ji pasiÅ«lė iÅ¡kviesti policijÄ .

Vyras su barzda ardydamas visas pinigų pakuotes, klausė, ar visi, pradėjo skaičiuoti tikrus pinigus, jam kažkiek pritrūko, dėl to susinervavo, minėjo kad trūksta tikrų pinigų. Ji jam sakė neardyti pakuočių, bet jis neklausė. Neužilgo atvyko policijos pareigūnai ir juos visus išsivedė. Daugiau apie šį įvykį nieko pasakyti negali (1 t. 44 b. l.).    Kauno apskr. VPK vyriausiosios postinės L. M. 2014-10-29 tarnybiniu pranešimu kuriuo pranešama, kad gautas nukentėjusiojo pareiškimas, kad įtariamojo J.

S. už buto pirkimÄ , sumokėjo grynaisiais pinigais. Nuvykus į bankÄ paaiÅ¡kėjo, kad vietoje pinigų, pakuotėse buvo beverčiai popieriukai. J. S. ir S. J. patalpinti į Kauno apskr. VPK areÅ¡tinę (1 t. 4 b. l.).    Kauno apskr. VPK 1 – ojo bÅ«rio patrulių R. G. ir E. D. tarnybiniais praneÅ¡imais, kuriose nurodoma, kad nuvykus į bankÄ juos pasitiko pareiÅ¡kėjas R. I. ir nurodė, kad jis su J. S. sudarė buto pirkimo pardavimo sutartį, nuvykus į bankÄ patikrinti gautų pinigų, paaiÅ¡kėjo, kad pakuotėse tik iÅ¡ virÅ¡aus ir apačios buvo pinigai, o viduje beverčiai popieriukai.

Ä® Kauno apskr. VPK Centro PK pristatyti kartu su J. S. buvę asmenys. Nukentėję asmenys taip pat atvyko į komisariatÄ (1 t. 8-10 b. l.).    Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, 2014-10-29 R. I. pateikė „celofaninį maiÅ¡elį su 500 kupiÅ«romis ir perjuostÄ balta juostele“ (1 t. 53 b. l.).    Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, 2014-10-29 Kauno apskr. VPK patrulis R. G. pateikė „Plastikinį paketÄ su 500 litų kupiÅ«romis iÅ¡ balto popieriaus lapelių“(2 t. 54 b. l.).    2014-10-29 apžiÅ«ros protokolas, kuriame konstatuotinos aplinkybės po nusikalstamos veikos padarymo, apraÅ¡yti pateikti tikri pinigai, nuspalvinti popieriukai bei jų pakuotės (1 t. 55-59 b. l.).    2014-12-11 apžiÅ«ros protokolu, kuriame konstatuotina tai, kad buvo paketo, kuriame buvo sudėti tikri pinigai ir popierėliai viduje.

SuraÅ¡ytos tikrų pinigų serijos numeriai. Prie apžiÅ«ros protokolo sudaryta fotolentelė 2 t. 61-70 b. l.).    IÅ¡ AB „SEB“ bankas, po paklausimo iÅ¡siuntimo gauta informacija apie grynųjų pinigų operacijÄ vykdžiusios specialistės kontaktus, taip pat kompaktinė plokÅ¡telė su operacijos vaizdo įraÅ¡u (1 t. 89 b. l.).    IÅ¡ AB „SEB“ bankas gautoje kompaktinėje plokÅ¡telėje esanti filmuota medžiaga apžiÅ«rėta suraÅ¡ant apžiÅ«ros protokolÄ (1 t. 80-81 b. l.).    2014-10-24 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, kuria R.

I. (pardavėjas) ir J. S. (pirkėja) įsigyja butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)ir ¼ dalį pastato – Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodoma bendra daiktų kaina yra 400000 litų (1 t. 84-96 b. l.).   Tyrėjos A. S. 2015-02-13 tarnybiniu praneÅ¡imu, kuriame nurodoma, kad gavus informacijÄ iÅ¡ Kauno apskr. VPK SUV ir jÄ iÅ¡analizavus, nustatyta, kad įtariamasis S. J. įvykio diena naudojosi mobiliojo ryÅ¡io telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), bei nustatyta kad įvykio dienÄ t.y. 2014-10-29, jis du kartus skambino J.

S. į mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ Nr. (duomenys neskelbtini), 09:49 val. ir 16:39 val. (2 t. 28 b. l.).    IÅ¡ Valstybinės įmonės „Registrų centras“ gautos buto, esančio (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)pirkimo pardavimo sutartys, kurios patvirtina ryšį tarp įtariamųjų (2 t. 83-97 b. l.)    Nukentėjusiojo R. I. praÅ¡ymu bei prie jo pridedamais dokumentais ( 2015-04-14 susitarimas nutraukti sutarties kopija, 2015-04-15 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡ai), kurie įrodo, kad, įtariamoji J.

S. sutinka, kad nėra įvykdžiusi pirkimo-pardavimo sutartyje, notarinio registro Nr. RK-9413 nustatytų sÄ lygų. Tai yra už buto ir Å«kinės patalpos pirkimÄ ji nėra atsiskaičiusi su pardavėju R. I., jam 400000 nesumokėti (2 t. 134-141 b. l.).     Aprašęs Å¡iame nuosprendyje iÅ¡dėstytus įrodymus teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamieji S. J. ir J. S. padarė Å¡io nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies pradžioje nurodytÄ nusikalstamÄ veikÄ , yra kalti ir baustini.   Dėl veikos kvalifikavimo.    Kaltinamųjų padaryta veika kvalifikuojama pagal LR BK 182 str. 2 d., nustačius aplinkybę, kad kakltinamieji apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ .

    Dėl bausmių.    Abiejų kaltinamųjų atsakomybę lengvina aplinkybės, kad jie prisipažino kaltais, padarę nusikaltimÄ , nuoÅ¡irdžiai gailisi ir atlygino nukentėjusiesiems nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ . Abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nusikalstamÄ veikÄ jie padarė, veikdami bendrininkų grupėje.     Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. sankcijoje yra numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, nenurodant minimalios laisvės atėmimo bausmės trukmės (pagal LR BK 50 str. 2 d. minimali laisvės atėmimo bausmės trukmė yra trys mėnesiai).

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamiesiems pagal LR BK 182 str. 2 d. skirtinos laisvės atėmimo bausmės. Abu kaltinamieji nusikalto pirmÄ kartÄ . J. S. yra pensininkė, S. J. dirba. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslus galima pasiekti ir be realaus jos atlikimo, bausmės vykdymÄ atidedant LR BK 75 str. pagrindu.    Dėl civilinio ieÅ¡kinio.    Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamieji atlygino nukentėjusiesiems nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ ir advokato atstovavimo iÅ¡laidas. Procesas dėl civilinio ieÅ¡kinio Å¡ioje byloje nutrauktinas LR BPK 107 str. pagrindu.    Dėl daiktinių įrodymų (Kompaktinė plokÅ¡telė, kurioje užfiksuota AB „SEB“ banko filmuota medžiaga;

Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelė J. S. vardu; Lietuvos Respublikos pasas S. J. vardu; paketas Nr. 259294).    Nuospredžiui įsiteisėjus kompaktinė plokÅ¡telė ir paketas Nr 259294 sunaikintini; Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelė J. S. vardu; Lietuvos Respublikos pasas S. J. vardu – grÄ Å¾intini S. J. ir J. S. (LR BK 94 str.).    Dėl daiktinių įrodymų - 8000 litų, 2316 eurų 96 ct atitikmuo, saugomų Kauno apskr. VPK depozitinėje sÄ skaitoje. Å ie pinigai konfiskuotini kaip nusikaltimo padarymo priemonė ir, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotini Valstybės iždui (LR BK 72 str., LR BPK 94 str.).    Atsižvelgiant į aplinkybę, kad kaltinamieji atlygino visÄ nusikaltimu nukentėjusiesiems padarytÄ Å¾alÄ , jų sulaikymo metu paimti pinigai, saugomi Kauno apskr.

VPK depozitinėje sÄ skaitoje, grÄ Å¾intini kaltinamiesiems.     Procesas dėl nukentėjusiųjų civilinio ieÅ¡kinio nutrauktinas LR BPK 107 str. pagrindu.    Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str. - 307 str.,     n u s p r e n d ž i a:     S. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 182 str. 2 d. ir skirti bausmę – laisvės atėmimÄ dvejiems metams.    Pagal LR BK 64 (1) str., taikant LR BK 3 str. 2 d., bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti S. J. bausmę – laisvės atėmimÄ vieneriems metams ir keturiems mėnesiams.    Pagal LR BK 75 str., taikant LR BK 3 str. 2 d., bausmės vykdymÄ S. J. atidėti vieneriems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo (LR BK 75 str. 2 d. 8 p.).    Nuosprendžio vykdymo atveju į bausmės laikÄ S. J.

įskaityti laikotarpį, jo prabÅ«tÄ sulaikius nuo 2014-10-29 iki 2014-10-31 (dvi dienas).    J. S. pripažinti kalta, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 182 str. 2 d. ir skirti bausmę – laisvės atėmimÄ vieneriems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams.    Pagal LR BK 64 (1) str., taikant LR BK 3 str. 2 d., bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti J. S. bausmę – laisvės atėmimÄ vieneriems metams.    Pagal LR BK 75 str., taikant LR BK 3 str. 2 d., bausmės vykdymÄ J. S. atidėti vieneriems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo (LR BK 75 str. 2 d. 8 p.).    Nuosprendžio vykdymo atveju į bausmės laikÄ J.

S. įskaityti laikotarpį, jos prabÅ«tÄ sulaikius nuo 2014-10-29 iki 2014-10-31 (dvi dienas).    100 litų (34 eurų 53 ct atitikmuo) paimtus iÅ¡ J. S. sulaikymo metu, saugomus Kauno apskr. VPK depozitinėje sÄ skaitoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾inti J. S.;     890 litų ir 20 Lt 43 ct monetomis (263 eurų 68 ct atitikmuo), paimtus iÅ¡ S. J. sulaikymo metu, saugomus Kauno apskr. VPK depozitinėje sÄ skaitoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾inti S. J.;     8000 litų (2316 eurų 96 ct atitikmuo), saugomus Kauno apskr.

VPK depozitinėje sÄ skaitoje, konfiskuoti ir, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti Valstybės iždui (LR BK 72 str., LR BPK 94 str.).    ProcesÄ dėl nukentėjusiųjų civilinio ieÅ¡kinio nutraukti LR BPK 107 str. pagrindu.    Iki bausmės vykdymo pradžios palikti kaltinamajam S. J. ir kaltinamajai J. S. kardomÄ sias priemones raÅ¡ytinius pasižadėjimus neiÅ¡vykti ir dokumentų paėmimÄ .    Nuosprendis per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ .                Nuosprendis per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ .

Teisėjas         Rimantas Sipavičius