Legislator Case Law & Legislation
e3ac3db1-1eff-42e3-b86a-447297e4ab8a AI generated

e3ac3db1-1eff-42e3-b86a-447297e4ab8a · Panevėžio apygardos teismas

Case Number e3ac3db1-1eff-42e3-b86a-447297e4ab8a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-91-531/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15237-2020-5 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.4.1 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 19 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Valdo CiesiÅ«no (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Petro Meidaus, sekretoriaujant Ritai Padvilikienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Maldeikienei, gynėjui advokatui Remigijui Uckui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal P. I. gynėjo advokato Remigijaus Uckaus apeliacinį skundÄ dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų 2022 m. vasario 18 d. nuosprendžio, kuriuo P. I. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį, jam paskiriant laisvės atėmimÄ 3 metams ir 6 mėnesiams.

Legislator headnote

AI generated

e3ac3db1-1eff-42e3-b86a-447297e4ab8a · Panevėžio apygardos teismas: Abejoti tokiais P. I. parodymais nėra pagrindo, nes jie pakankamai nuoseklÅ«s, jis įvykį gerai prisimena, pavogti telefono aparatÄ mintis jam kilo spontaniÅ¡kai atėjus pas I. B. pasiskolinti kastuvo. Nors Å¡ie parodymai nebuvo nei patvirtinti, nei paneigti, jie esminės reikÅ¡mes veikos kvalifikavimui neturi. I. B., remiantis įtariamojo P. I. parodymais, įvykio metu pati buvo neblaivi ir galimai neprisimena įvykio aplinkybių. Turtinę žalÄ P. I. yra atlyginęs, ieÅ¡kinio nukentėjusioji I. B. nepareiÅ¡kė.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-91-531/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15237-2020-5 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.4.1 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 19 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Valdo CiesiÅ«no (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Petro Meidaus, sekretoriaujant Ritai Padvilikienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Maldeikienei, gynėjui advokatui Remigijui Uckui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal P. I. gynėjo advokato Remigijaus Uckaus apeliacinį skundÄ dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų 2022 m. vasario 18 d. nuosprendžio, kuriuo P. I. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį, jam paskiriant laisvės atėmimÄ 3 metams ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 dalimi, ir P. I. paskirta bausmė - laisvės atėmimas 2 metams ir 4 mėnesiams. Ä® P. I. paskirtÄ bausmę įskaitytas laikas, jo iÅ¡ bÅ«tas laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. gegužės 14 d. 11.15 val. iki 2020 m. gegužės 15 d. 10.55val. bei suėmime nuo 2021 m. spalio 6 d. Bausmės pradžiÄ nuspręsta skaičiuoti nuo 2022 m. vasario 18 d. IÅ¡ P. I. (duomenys neskelbtini) priteistos ekstradicijos iÅ¡laidos – 1 953,29 Eur. Konfiskuotas automobilis (duomenys neskelbtini), valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Bylos esmė 1. P. I. nuteistas už tai, kad 2020 m. balandžio 19 d., apie 19.30 val., bÅ«damas neblaivus, iÅ¡daužęs lango stiklus įsibrovė į A. M. priklausantį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir pastÅ«męs ranka į krÅ«tinę, pargriovė I. B., gim. (duomenys neskelbtini) m. ant lovos, sudavė jai smÅ«gį ranka į galvos sritį. Taip panaudojęs fizinį smurtÄ , iÅ¡ jos pagrobė 60 Eur vertės mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ ir įvykdė plėšimÄ .

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 2. P. I. gynėjas advokatas R. Uckus apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti P. I. atžvilgiu priimtÄ nuosprendį, veikÄ perkvalifikuojant iÅ¡ BK 180 straipsnio 2 dalies į BK 178 straipsnio 2 dalį, t. y. iÅ¡ plėšimo įsibraunant į patalpÄ , į atvirÄ jÄ vagystę įsibraunant į patalpÄ , ir paskirti protingÄ bei adekvačiÄ padarytai veikai bausmę. Priėmus sprendimÄ perkvalifikuoti veikÄ Ä¯ BK 178 straipsnio 2 dalį, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, t. y. taikyti motyvuotÄ Å¡velnesnę bausmės rūšį, nei numatyta BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje arba BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas ir paskirtosios bausmės vykdymÄ atidėti.

Teismui priėjus iÅ¡vados, kad veika pagal BK 180 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai, taikyti BK 75 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas ir bausmės vykdymÄ atidėti iÅ¡ dalies, nustatant kuo mažesnį realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo terminÄ , kadangi mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti jam atlikus dalį realios laisvės atėmimo bausmės. 2.1. Nurodo, kad bylos esmines faktines aplinkybes P. I. pripažino visiÅ¡kai ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, kas turėjo bÅ«ti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Jis tik nesutiko, kad įvykio metu panaudojo fizinį smurtÄ nukentėjusiosios I. B. atžvilgiu, t. y. jog atliko veiksmus, kvalifikuojamus kaip plėšimas. Dėl bylos esminių faktinių aplinkybių nei proceso dalyviams, nei teismui klausimų nekilo. Jo ginamasis pilnai pripažino, kad įvykdė nusikalstamÄ veikÄ ir nurodė jos padarymo aplinkybes. Dėl Å¡ios veikos įvykdymo nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, ne kartÄ nukentėjusiosios atsiprašė, žalÄ pilnai ir netgi daugiau nei buvo praÅ¡oma, atlygino ir nukentėjusioji jam jokių pretenzijų nereiÅ¡kė.

Vienas pagrindinių klausimų, dėl kurių suabejojo gynyba ir nuteistasis, tai teisingas bylos faktinių aplinkybių teisinis vertinimas ir tai, kiek pagrįstas bei teisingas jo padarytos veikos kvalifikavimas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį. IÅ¡ nustatytų bylos faktinių aplinkybių perÅ¡asi pagrįsta iÅ¡vada, kad veika turėjo bÅ«ti kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kaip vagystė, įsibraunant į gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kadangi jokių įrodymų, kad P. I. įvykio metu prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ panaudojo fizinį smurtÄ , byloje nėra. 2.2.

Atkreipia dėmesį, kad įvykio betarpiÅ¡kų liudytojų nėra. IÅ¡ esmės kaltinimas buvo grindžiamas vien tik nukentėjusiosios I. B. parodymais. Nukentejusioji I. B. pirminiuose savo parodymuose nurodė, kad įvykio metu jai buvo suduoti du smÅ«giai į galvos sritį rankos kumščiu. Vėliau akistatos metu ji jau aiÅ¡kino kitaip, kad jai gulinčiai ant žemės buvo suduotas vienas smÅ«gis į galvos sritį. Tai visiÅ¡kai prieÅ¡taringi parodymai ir neaiÅ¡ku, kodėl valstybės kaltintojas pasirinko kaltinime nurodyti bÅ«tent vienÄ smÅ«gį, beje, neaiÅ¡ku kada suduota, dargi, nepasakoma į kuriÄ kÅ«no dalį ir kokiu laiku.

IÅ¡ karto po įvykio nukentėjusiÄ jÄ mačiusi kaimynė J. P., vėliau policijos pareigÅ«nai, jokių sužalojimų nei ant veido, nei kitose kÅ«no vietose neužfiksavo, o teismo medicinos ekspertams net nebuvo duota užduotis atlikti kÅ«no tyrimÄ . Dėl nurodytų aplinkybių neaiÅ¡ku, kokiu bÅ«du kartÄ ar du smÅ«giavus garbaus amžiaus nukentėjusiajai į veidÄ , neliko jokių požymių. Å ių aplinkybių ikiteisminio tyrimo metu niekas netyrė ir nesiaiÅ¡kino, apsiribojant tik pačios nukentėjusiosios I.

B. parodymais. Ä®vykio metu, pagal nuteistÄ jį P. I., pati nukentėjusioji buvo stipriai neblaivi. Mano, kad jau vien dėl Å¡ių paminėtų aplinkybių pareikÅ¡tas kaltinimas nebuvo konkretus, atitinkantis bylos faktines aplinkybes. 2.3. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje iÅ¡samiai nepasisakė dėl padarytos veikos kvalifikavimo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, apsiribojant tuo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ plėšimu laikomi ir atvejai, kai smurtiniai veiksmai prieÅ¡ nukentėjusįjį buvo padaryti iÅ¡ karto po to, kai turtas buvo užvaldytas siekiant jį iÅ¡laikyti, jei kaltininkas dar neturėjo realios galimybės turtu naudotis ir disponuoti.

Kelia klausimÄ , ar pagristas toks turto užvaldymo bÅ«das, kokį cituoja pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje ir kuo jis grindžiamas. Be pačios neadekvačiai mÄ stančios ir senyvo amžiaus nukentėjusiosios, kuri pasak nuteistojo buvo neblaivi, parodymų, jokių pagrindžiančių tokį plėšimo bÅ«dÄ Ä¯rodymų Å¡ioje byloje nėra. Kaip jau minėta, nebuvo jokių įvykio liudytojų, nenustatyta absoliučiai jokių sužalojimų, nors jeigu tikėti nukentėjusios parodymais, kad jai buvo suduota jauno vyro kumščiu į veidÄ , po to ji dar ir pakrito, tam tikri sužalojimai turėjo atsirasti.

Keistai atrodo ir nukentėjusiosios parodymai, kad P. I. iÅ¡ anksto turėdamas tikslÄ Ä¯vykdyti nusikaltimÄ , atėjęs jai prisistatė vardu, dargi nurodė ir motinos vardÄ bei bendrus pažįstamus. 2.4. Pabrėžia, kad P. I. kaltę dėl smurto panaudojimo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ I. B. viso proceso metu nuosekliai neigė. Tačiau iÅ¡ karto pripažino ir viso proceso metu nurodė, kad tikrai kaltinime nurodytu metu ir vietoje buvo patekęs į namÄ , kuriame gyvena nukentėjusioji ir jai matant pavogė mobiliojo ryÅ¡io telefono aparatÄ ,,(duomenys neskelbtini) su SIM kortele“.

Abejoti tokiais P. I. parodymais nėra pagrindo, nes jie pakankamai nuoseklÅ«s, jis įvykį gerai prisimena, pavogti telefono aparatÄ mintis jam kilo spontaniÅ¡kai atėjus pas I. B. pasiskolinti kastuvo. Nors Å¡ie parodymai nebuvo nei patvirtinti, nei paneigti, jie esminės reikÅ¡mes veikos kvalifikavimui neturi. I. B., remiantis įtariamojo P. I. parodymais, įvykio metu pati buvo neblaivi ir galimai neprisimena įvykio aplinkybių. Turtinę žalÄ P. I. yra atlyginęs, ieÅ¡kinio nukentėjusioji I. B. nepareiÅ¡kė.

Atvykus tartis dėl žalos atlyginimo, nukentėjusioji jo net neatpažino ir girdint kaimynei pasakė, kad ne jis (P. I.) jos atžvilgiu įvykdė nusikaltimÄ . 2.5. Atkreipia dėmesį, kad atliekant akistatÄ tarp įtariamojo ir nukentėjusios, I. B. elgėsi neadekvačiai, kalbėjo neriÅ¡liai, grasino P. I. tÅ«kstantiniu ieÅ¡kiniu nors tokio taip ir nepareiÅ¡kė. Su ja netgi buvo sunku susikalbėti. Dėl smurto panaudojimo duodama atsakymus ji mėtėsi, į gynėjo klausimÄ , ar buvo prieÅ¡ jÄ panaudotas smurtas ir, ar ji jautė fizinį skausmÄ , atsakė, kad nebuvo naudotas smurtas ir neskaudėjo, kai į tÄ patį tyrėjo klausimÄ atsakė, kad du kartus sudavė, bet skausmo nejautė.

Kaip galima vertinti tokius prieÅ¡taringus atsakymus į tÄ pati labai svarbų ir esminį, P. I. veikos kvalifikavimui, klausimÄ . Tokie jos neriÅ¡lÅ«s, neadekvatÅ«s parodymai ir veiksmai akistatos metu kelia rimtų abejonių jos parodymų patikimumu, kad jos atžvilgiu P. I. smurtavo. Ne be reikalo prašė nukentėjusiÄ jÄ iÅ¡kviesti į teismÄ ir patikrinti jos parodymus, tačiau dėl to, kad iki teismo posėdžio ji mirė, to padaryti nepavyko. Mano, kad teisme nepatikrinus prieÅ¡taringų anksčiau duotų nukentėjusiosios parodymų, jais grįsti nuosprendžio negalima.

LogiÅ¡ka manyti, kad P. I. smurtauti nebuvo jokio reikalo, jis pateko pro iÅ¡daužtÄ langÄ , telefonas gulėjo ant spintelės viename kambaryje, o nukentėjusioji I. B. tuo metu buvo kitame kambaryje. Kai ji atėjo į kambarį, kuriame buvo P. I., telefonas jau buvo pas P. I. rankose. I. B. teigia tik paklaususi, kÄ jis čia veikia, o P. I. tuo metu tuoj pat iššoko pro tÄ pati langÄ . P. I. smurtauti prieÅ¡ (duomenys neskelbtini) metų amžiaus nukentėjusiÄ jÄ nebuvo jokio reikalo. Ji nesiprieÅ¡ino telefono pagrobimui.

Be to, ikiteisminio tyrimo metu jokių sužalojimų jos veide ar kitose kÅ«no vietose pareigÅ«nai neužfiksavo, netgi nesiuntė pas teismo medicinos specialistÄ apžiÅ«rai ir iÅ¡vados pateikimui. Labai tikėtina, kad jeigu P. I. įvykio metu iÅ¡ tikrųjų bÅ«tų sudavęs smÅ«gius nukentėjusiajai į veidÄ , bÅ«tų likę bent menkiausi sužalojimai, tačiau nefiksuota visiÅ¡kai jokių. Dėl nurodytų priežasčių lieka neaiÅ¡ku, kuo remiantis buvo konstatuotas. smurto panaudojimas, kadangi objektyviai, be pačios nukentėjusiosios parodymų, Å¡i aplinkybė nepagrista jokiais kitais bylos duomenimis.

Esant tokiai neaiÅ¡kiai ir prieÅ¡taringai situacijai, nepaÅ¡alinti prieÅ¡taravimai turi bÅ«ti aiÅ¡kinami įtariamojo P. I. naudai. Pažymi, kad labai tikėtina, jog savo namuose pamačiusi svetimÄ Å¾mogų, dargi su jos telefonu rankoje, nukentėjusioji susijaudino ir situacijÄ vertino neadekvačiai, juolab, kad, pasak kaltinamojo, įvykio metu buvo neblaivi. Pabrėžia, kad P. I. įvykio metu jokių grasinimų tuoj pat panaudoti smurtÄ neiÅ¡reiÅ¡kė, taip pat neatliko veiksmų, kurie galėtų bÅ«ti laikomi „kitokiu atėmimu galimybės prieÅ¡intis“.

3. Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Utenos apylinkės prokuratÅ«ra (Molėtai) atsiliepime į P. I. gynėjo apeliacinį skundÄ nurodo, kad pirmosios instancijos teismas kaltinamojo P. I. padarytÄ veikÄ tinkamai kvalifikavo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį. Teismo metu iÅ¡tirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis plėšimÄ Ä¯vykdė įsibrovęs į patalpÄ ir tuo metu, siekdamas užvaldyti pagrobtÄ turtÄ , panaudojo fizinį smurtÄ nukentėjusiosios atžvilgiu. Sutinka su teismo vertinimu, kad surinkta pakankamai įrodymų, kad kaltinamasis į nukentėjusiosios namÄ brovėsi plėšimo tikslu, žinodamas, kad nukentėjusioji gyvena viena, todėl bus lengviau įvykdyti ketinimus, ir savo tikslÄ jis realizavo, t. y. pagrobė nukentėjusiajai priklausantį telefonÄ .

P. I. padarytas nusikaltimas atitinka BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytÄ sudėtį, todėl praÅ¡ymas perkvalifikuoti Å¡iÄ veikÄ Ä¯ BK 178 straipsnio 2 dalį, nepagrįstas. Taip pat sutinka su teismo skirtos bausmės dydžiu, nes buvo atsižvelgta į tai, kad P. I. padarė sunkų nusikaltimÄ prieÅ¡ tai bÅ«damas 2 kartus teistas, turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ , kad nusikalto praėjus tik trims mėnesiams nuo bausmės atlikimo laiko, ir Å¡ios aplinkybės rodo, kad jis nelinkęs keisti gyvenimo bÅ«do.

4. Teismo posėdyje P. I. gynėjas palaikė apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti, o prokurorė – atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados 5. Apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

7. Apeliaciniame skunde nesutinkama su P. I. nuteisimu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir prašoma jo veiksmus perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 2 dalį.

8. Taigi, Å¡iuo atveju yra svarbu aptarti vagystės ir plėšimo atribojimo kriterijus. Pažymėtina, kad plėšimas nuo vagystės skiriasi tuo, kad plėšimo nusikaltimo sudėtis numato grasinimÄ smurtu ar fizinio smurto panaudojimÄ prieÅ¡ turto savininkÄ ar teisėtÄ valdytojÄ , siekiant užvaldyti svetimÄ turtÄ . Esminis plėšimo ir vagystės atribojimo kriterijus yra nusikaltimo padarymo bÅ«das. Kaip vagystė kvalifikuojamas tik nesmurtinis (nenaudojamas nei fizinis, nei psichinis smurtas bei kitaip neatimama galimybė nukentėjusiajam prieÅ¡intis) svetimo turto pagrobimas. Plėšimo metu kaltininkas fizinį smurtÄ ar grasinimÄ tuoj pat jį panaudoti naudoja tam, kad įveiktų, paÅ¡alintų ar neutralizuotų asmenį kaip kliÅ«tį, trukdančiÄ pagrobti turtÄ . Vagystė ir plėšimas laikomi baigtais, kai kaltininkas užvaldo svetimÄ turtÄ ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valiÄ .

9. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, skundžiamÄ apylinkės teismo nuosprendį bei baudžiamosios bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad Å¡iuo atveju P. I. buvo pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, pagrįstai. Pagrindo perkvalifikuoti jo veikÄ Ä¯ BK 178 straipsnio 2 dalį, nėra. Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir baudžiamojo proceso pažeidimų, pripažįstant P. I. kaltu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, nepadarė.

10. Apeliaciniame skunde neneigiama, kad P. I. iÅ¡daužęs lango stiklus įsibrovė į A. M. priklausantį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir pagrobė 60 Eur vertės mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, tačiau aiÅ¡kinama, jog tai darydamas, P. I. jokio fizinio smurto prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ I. B. nenaudojo. Skunde teigiama, kad Å¡iuo atveju P. I. veiksmai turėjo bÅ«ti kvalifikuojami pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Pagrindo sutikti su tokia apelianto nuomone ir keliama įvykio versija nėra, kadangi jÄ paneigia byloje surinkti įrodymai. 10.1.

Nukentėjusioji I. B. (mirusi (duomenys neskelbtini)) apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. balandžio 19 d., apie 19.30 val., bÅ«dama namuose, užsirakinusi duris, iÅ¡girdo beldimÄ Ä¯ kambario langÄ ir pamatė nepažįstamÄ jaunuolį apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, smulkaus kÅ«no sudėjimo, trumpais tamsiais plaukais, kuris buvo apsirengęs tamsios spalvos striuke ir kelnėmis. Jo (duomenys neskelbtini) paklausus ko Å¡is nori, jaunuolis taisyklinga (duomenys neskelbtini) kalba pasakė įleisti į vidų, nes lauke sėdi T..

Ji paprašė, kad T. ateitų prie lango ir tada ji įles į vidų, nes pagalvojo, jog T. yra netoliese gyvenantis kaimynas A. S.. Jaunuolis atsakė, kad T. girtas ir negali prieiti prie lango, o pats prisistatė kaip S. – P. (A. S.) sesers sÅ«nus, kurio tikro vardo ir pavardės nežino, bet ji jo neleido. Tada jaunuolis kažkÄ laikydamas rankoje iÅ¡daužė virtuvės lango stiklus, įlindo į namo vidų ir nieko nesakydamas kambaryje priėjo prie jos bei kumščiu du kartus sudavė jai į galvÄ .

Nuo smÅ«gių ji nugriuvo ant lovos, o jaunuolis priėjo prie jos, pakėlė naktinius marÅ¡kinius, kuriais buvo apsirengusi ir graibė jai už krÅ«tų ir lytinių organų. Ji tam prieÅ¡inosi ir nukrito nuo lovos ant grindų, jaunuolis jÄ užgulė ir toliau graibė jÄ , bet ji prieÅ¡inosi ir pavykus iÅ¡trÅ«kti iÅ¡ jo, atsikėlė. Tada jis griebė nuo kambaryje buvusio stalo mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kainuojantį 60 Eur ir išėjo link buvusių fermų. 10.2. 2020 m. birželio 16 d. vykusios akistatos tarp I.

B. ir P. I. metu, I. B. patikslindama nurodė, kad pažįsta P. I.. PaaiÅ¡kino, kad jis iÅ¡daužė langÄ ir įlipo į vidų. Ji buvo blaivi. Jis jÄ pastÅ«mė ir vienÄ kartÄ sudavė į galvÄ , tačiau jai nepadarė jokių sužalojimų ir skausmo nepajuto, kadangi buvo labai iÅ¡sigandusi. 10.3. 2020 m. balandžio 29 d. ikiteisminio tyrimo metu bendraujant su J. P. Å¡i parodė, kad 2020 m. balandžio 19 d. apie 19.40 val. pas jÄ Ä¯ namus buvo atėjusi I. B., kuri atrodė labai iÅ¡vargusi, paprašė atsigerti vandens ir paskolinti mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , kad galėtų iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nus.

Jai pradėjus kalbinti I. B. ir klausinėti kas jai nutiko, Å¡i paaiÅ¡kino, kad į jos namus įsibrovė P. sÅ«nus, iÅ¡daužė langÄ , trenkė jai su ranka į galvÄ ir pagrobęs mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ pasiÅ¡alino. 10.4. Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, matyti, kad I. B. tiek duodama parodymus ikiteisminiame tyrime, tiek akistatos metu, tiek J. P. nuosekliai teigė, jog P. I. įsibrovęs pas jÄ Ä¯ namus prieÅ¡ jÄ panaudojo fizinį smurtÄ ir pagrobė jos mobilųjį telefonÄ . Apeliacinės instancijos teismas I.

B. parodymais apie panaudotÄ smurtÄ prieÅ¡ jÄ neturi pagrindo abejoti. Byloje nėra jokių duomenų, jog I. B. bÅ«tų turėjusi pagrindÄ apkalbėti P. I., kad tarp jų bÅ«tų vykę kokie nors konfliktai. Vien tik tai, kad ant I. B. veido jokių sužalojimų užfiksuota nebuvo ir jos neapžiÅ«rėjo teismo medicinos ekspertai, nepaneigia fakto apie naudotÄ prieÅ¡ jÄ smurtÄ . Be to, ir pati I. B. nurodė, kad jokie sužalojimai jai nebuvo padaryti. Taip pat byloje nėra surinkta jokių įrodymų, jog I.

B. įvykio dienÄ buvo neblaivi, kas galėjo turėti įtakos susiklosčiusios situacijos vertinimui. Vis dėlto, pastebėtina, kad detalizuodama P. I. smurtinius veiksmus, I. B. nurodė nevienodas aplinkybes: apklausos metu teigė, kad įsibrovęs jaunuolis du kartus kumščiu sudavė jai į galvÄ , nuo smÅ«gių ji nugriuvo ant lovos, akistatos metu – kad P. I., įlipęs į vidų jÄ pastÅ«mė, pargriuvusiai į lovÄ , sudavė vienÄ smÅ«gį kumščiu į galvÄ , o J. P. I. B. tiesiog nurodė, kad P. I. jai trenkė su ranka į galvÄ .

Tačiau, nepaisant Å¡ių I. B. paaiÅ¡kinimų apie įvykio aplinkybes netikslumų, abejoti tuo, jog P. I. panaudojo jos atžvilgiu smurtinius veiksmus, pagrindo nėra. IÅ¡ to kas iÅ¡dėstyta, akivaizdu, kad P. I. pastÅ«mė I. B., pargriaudamas jÄ ant lovos, ir sudavė ranka jai smÅ«gį į galvos sritį. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, kad ir pats P. I. tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo, tiek akistatos metu, tiek ir teisme nurodė, kad pastÅ«mė I. B.. Esant Å¡ioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad P. I. veiksmai pagrįstai buvo kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, kadangi jis ne tik įsibrovė į patalpÄ ir pagrobė svetimÄ turtÄ , bet ir siekdamas jį užvaldyti, prieÅ¡ I.

B. panaudojo fizinį smurtÄ .

11. BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas iki 7 metų. Pirmosios instancijos teismas už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ P. I. paskyrė 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuriÄ , vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažino 1/3 dalimi ir skyrė galutinę bausmę – laisvės atėmimÄ 2 metams ir 4 mėnesiams. Apeliaciniu skundu, P. I. gynėjas praÅ¡o, vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 ir 4 dalimis P. I. paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti iÅ¡ dalies, nustatant kuo mažesnį realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo terminÄ , kadangi, mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti jam atlikus dalį realios laisvės atėmimo bausmės. Å is praÅ¡ymas atmetamas. 11.1.

BK 75 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu, ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimÄ , iÅ¡skyrus sunkius nusikaltimus, numatytus Å¡io kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iÅ¡ dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ . Pagal to paties straipsnio 4 dalį bausmės vykdymas pagal Å¡io straipsnio 1, 2, 3 dalis gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. 11.2.

Nagrinėjamu atveju P. I. padarė tyčinį sunkų nusikaltimÄ . Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis nuoÅ¡irdžiai gailėjosi dėl nusikalstamos veikos padarymo ir savanoriÅ¡kai atlygino nukentėjusiajai ir A. M. padarytÄ Å¾alÄ , o sunkina tai, jog jis nusikaltimÄ padarė bÅ«damas recidyvistu bei apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo padarymui. P. I. yra du kartus teistas, aptariamÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė vos po trijų mėnesių, kai buvo paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos, kur atlikinėjo prieÅ¡ tai jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę.

Be to, tÄ pačiÄ dienÄ , kuomet buvo paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos, jis padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 226 straipsnio 1 dalyje. Po inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis slapstėsi nuo teismo, ir dėl to buvo iÅ¡duotas Europos areÅ¡to orderis. 2021 m. birželio 4 d. jis buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini), o Lietuvai perduotas 2021 m. spalio 12 d. 11.3. Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, manytina, kad Å¡iuo atveju BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai P. I. atžvilgiu gali bÅ«ti pasiekti tik jam realiai atliekant paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę.

Pagrindo taikyti dalinį bausmės vykdymo atidėjimÄ nėra, nes visos iÅ¡dėstytos aplinkybės rodo, jog nuteistasis nėra linkęs keisti savo elgesio, nesiekia pasitaisyti ir daugiau nenusikalsti. Teisėjų kolegija sprendžia, jog P. I., Å¡iuo atveju, turi prisiimti savo neteisėto elgesio pasekmes.

12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 2 dalimi, P. I. nusprendė taikyti automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimÄ , nurodant, kad jis laikytinas priemone, padėjusia P. I. padaryti nusikaltimÄ . 12.1. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y., kai yra pakeista jo paskirtis ar savybės. Nusikaltimo priemone turtas gali bÅ«ti pripažįstamas ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas daryti nusikaltimams, tačiau jis buvo tiesiogiai panaudotas nusikalstamai veikai daryti, jei veikos padarymas be tokios priemonės bÅ«tų negalimas. 12.2.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju, priešingai nei nurodė apylinkės teismas, automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) negali būti laikomas P. I. padaryto BK 180 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymo priemone. Šis automobilis P. I. nebuvo specialiai pritaikytas ar tiesiogiai panaudotas nusikalstamai veikai daryti. Vien tik tai, kad į (duomenys neskelbtini) P. I. minėtu automobiliu atvažiavo ir užklimpo, nesudaro pagrindo jo pripažinti nusikalstamos veikos padarymo priemone, be kurios veikos padarymas būtų buvęs negalimas, ir jį konfiskuoti.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis aptariamoje dalyje keistinas, panaikinant automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimÄ (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a: Nuteistojo P. I. gynėjo advokato Remigijaus Uckaus apeliacinį skundÄ atmesti. Nuosprendį pakeisti. Panaikinti Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų 2022 m. vasario 18 d. nuosprendžio dalį, kuria buvo nuspręsta konfiskuoti automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini). Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistÄ . Teisėjai Sigitas Bagdonavičius Valdas CiesiÅ«nas Valdas Petras Meidus