2021-08-17 Nr. CB-7580-2-68-3-14957-2020-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-4464

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14957-2020-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. rugpjūčio 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Gedimino Sagačio ir Donato Šerno,

susipažinusi su 2021 m. rugpjūčio 6 d. paduotu ieškovės restruktūrizuojamos UAB „Tanagra“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 20 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu stabdyti skundžiamo teismo procesinio sprendimo vykdymą,

n u s t a t ė :

Ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo. Byloje priimtais teismų procesiniais sprendimais ieškovės ieškinys atmestas, iš ieškovės atsakovei K. T. priteista 3190,50 Eur neišmokėto darbo užmokesčio, 4344,36 Eur netesybų, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad bylą nagrinėję teismai priteisė atsakovei DK 147 straipsnio 2 dalyje numatytas netesybas už maksimalų šešių mėnesių terminą ir net nesvarstė netesybų dydžio bei galimų jų mažinimo pagrindų, aplinkybių, kuriomis buvo atlikta išskaita iš darbuotojo darbo užmokesčio, nepagrįstai atsisakė priimti rašytinius įrodymus, nurodančius tikrąją ieškovės turtinę padėtį, nutartį grindė abejotino patikimumo viešais duomenimis bei akivaizdžiai neteisingais duomenimis apie neva ieškovei taikomą valstybės pagalbą – Valstybinė mokesčių inspekcija atsisakė įrašyti ieškovę į juridinių asmenų, kuriems taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19, sąrašą (vien dėl to, kad ieškovė yra restruktūrizuojama); be to, spręsdami dėl žalos fakto ir atsakovės atsakomybės, teismai neatliko visapusiško, išsamaus ir objektyvaus aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimo ir įrodymų vertinimo (CPK 185 straipsnis), sprendimus grindė fragmentinėmis bei tendencingomis išvadomis, nesusijusiomis logine seka su visomis nagrinėjant bylą teisme nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (CPK 263 straipsnis), nebuvo atskleista šios bylos esmė.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai dėl materialiosios ir proceso teisės normų netinkamo taikymo nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kasacijai, t. y. kad egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors apeliacinės instancijos teismas iš tikrųjų rėmėsi faktiniais duomenimis apie neva ieškovei taikomą mokestinę pagalbą, tačiau tai nebuvo vienintelis teismo argumentas sprendžiant dėl iš ieškovės priteistų netesybų dydžio. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, prašymas stabdyti skundžiamo teismo procesinio sprendimo vykdymą nenagrinėtinas.

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Gediminas Sagatys

Donatas Šernas