2018-10-03 Nr. AB-17273-3-61-3-02368-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3254-525/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02368-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K nuo 2015 m. balandžio 3 d. iki 2017 m. sausio 12 d. buvo laikomas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis. Kameros buvo perpildytos, didžiąją laiko dalį tekdavo sėdėti arba gulėti, valgyti atšalusį maistą, nes prie stalo neužtekdavo vietos visiems pavalgyti, kamerose buvo šalta. Sanitariniame mazge buvo pažeidžiamas jo privatumas, dėl to jautėsi ypač suvaržytas, žeminamas ir psichologiškai gniuždomas.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš pareiškėjo 5,64 Eur išlaidų, susijusių su dokumentų kopijų pateikimu teismui.

4. Nurodė, kad Lukiškių TI-K kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytas normas, tačiau administracija stengiasi, jog suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos nevisiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai. Kamerų plotas pakankamai mažas, todėl ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų taburečių ir kitų baldų. Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m, toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs, o žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu bei traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą iš dalies tenkino, priteisė jam iš atsakovo 70 Eur neturtinės žalos atlyginimui, dėl kitos pareiškėjo reikalavimų dalies skundą atmetė.

6. Teismas rėmėsi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktu, kuriame nurodyta, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2015 m. balandžio 3–4 d., 2015 m. balandžio 14–16 d., 2015 m. gruodžio 4 d., 2016 m. sausio 9 d., t. y. 7 dienas, buvo laikomas kamerose, kuriose vienam asmeniui tekęs plotas (atėmus sanitarinio mazgo plotą (0,56 kv. m)) buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus (3,6 kv. m). Likusiomis dienomis pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose, kuriose vienam asmeniui tekęs plotas (atėmus sanitarinio mazgo plotą) atitiko nustatytus reikalavimus arba pareiškėjas buvo išvežtas iš Lukiškių TI-K į kitas įstaigas, todėl Lukiškių TI-K nebuvo. Teismas įvertino aplinkybę, kad pareiškėjui tekusį plotą mažino įrengtos lovos ir kiti baldai, tokiomis sąlygomis jis turėjo praleisti didžiąją paros dalį, todėl pripažino, kad pareiškėjas 7 dienas buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, įsakymo 1.3.1 punktą.

7. Teismas nustatė, kad sanitarinio mazgo įrengimas, kai pareiškėjas buvo laikomas kameroje su kitais nuteistaisiais 2015 m. balandžio 3–4 d., 2015 m. balandžio 14–16 d., 2015 m. liepos 9 d., 2015 m. gruodžio 4 d., 2016 m. sausio 9 d., 2016 m. gegužės 4 d., t. y. 9 dienas, laikytinas pareiškėjo laikymo sąlygų bloginimu ir teisių pažeidimu, sukėlusiu neigiamus išgyvenimus, sietinus su atsakovo atstovo pareigos užtikrinti jo teisę į privatumą nevykdymu.

8. Teismas, remdamasis Visuomenės sveikatos centro ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos patikrinimo aktais, nustatė, kad Lukiškių TI-K kamerose nuolat atliekami patikrinimai. Iš minėtų aktų matyti, kad kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ir kuriose buvo atlikti patikrinimai, temperatūra atitiko higienos normų reikalavimus, pareiškėjas nepateikė tai paneigiančių įrodymų, todėl teismas jo argumentus dėl nepakankamos temperatūros kamerose atmetė kaip nepagrįstus. Juo labiau, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K direktorių dėl to, kad kamerose buvo šalta ir dėl to teko valgyti atšalusį maistą.

9. Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į pažeidimų pobūdį, neilgą laikymo perpildytose kamerose trukmę (7 dienas) ir teisės į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimo trukmę (9 dienas), į tai, kad didžiąją laiko dalį ginčo laikotarpiu (2015 m. balandžio 3 d. – 2017 m. sausio 12 d.) Lukiškių TI-K minimalus plotas asmeniui atitiko teisės aktų reikalavimus, o tam tikrais laikotarpiais pareiškėjas kamerose buvo laikomas vienas arba buvo išvežtas į kitas įstaigas. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog tokie pažeidimai, kurių teismas nelaikė tęstiniais, lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes ir buvo pakankamai intensyvūs. Teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K elgesio, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus vertinti nurodoma 3 000 Eur suma nėra pagrindo, nes ji akivaizdžiai neadekvati patirtiems neturtiniams praradimams. Teismas, atsižvelgęs į naujausią teismų praktiką panašiose faktinėmis aplinkybėmis bylose, vertino, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 70 Eur sumos priteisimas.

III. 10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, priteisiant jam 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, o likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

11. Pareiškėjas nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuotais jo teisių pažeidimais, tačiau nesutinka su nustatyta neturtinės žalos atlyginimo suma. Skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui, prašydamas priteisti 3 000 Eur sumą, atsižvelgė į savo vidinius išgyvenimus, patirtus jausmus, taip pat įvertino visus teismų praktikoje suformuotus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus.

12. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

13. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 14. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl žalos, kuri, pareiškėjo vertinimu, kilo dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių laikymo Lukiškių TI-K sąlygų laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 3 d. iki 2017 m. sausio 12 d., atlyginimo.

15. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, nustatė, kad skunde nurodytos aplinkybės dėl netinkamų kalinimo sąlygų iš dalies yra pagrįstos, t. y. buvo nustatyta, jog 7 dienas pareiškėjui teko mažiau kameros ploto nei nustatyta teisės aktuose ir 9 dienas buvo pažeistas jo privatumas naudojantis tualetu, todėl priteisė jam 70 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitos pareiškėjo pretenzijos buvo pripažintos nepagrįstomis.

16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu jam priteista neturtinės žalos atlyginimo suma.

17. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

18. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą, nustatė, kad iš tiesų pareiškėjui ginčo laikotarpiu kameros ploto trūko 4 dienas (2015 m. balandžio 4 d., 2015 m. balandžio 14 d., 2015 m. gruodžio 4 d., 2016 m. sausio 9 d.; b. l. 14–16), o jo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu nebuvo užtikrintas 8 dienas, nes kameros Nr. 388 sanitarinio mazgo patalpa įrengta kaip atskira kabina su durimis (b. l. 116).

19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

20. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą).

21. Teismų praktikoje pažymėta, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444‑619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

22. Nustatant pareiškėjui priteistinos neturtinės žalos dydį, pažymėtina, kad administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).

23. Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytą pareiškėjui priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį (70 Eur), pirmiausia pažymi, kad byloje konstatuoti šie pareiškėjo teisių pažeidimai: 4 dienas pareiškėjui trūko kameros ploto ir 8 dienas buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis tualetu.

24. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aptartus pareiškėjo teisių pažeidimus, neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į teismų panašiose ir analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista 70 Eur suma laikytina adekvačia kompensuoti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą. Pažymėtina, kad pažeidimai nebuvo tęstinio pobūdžio, buvo padaryti vos kelias dienas per ilgą laikotarpį, jokių kitų pareiškėjo teisių į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimų nepadaryta, jokių kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė ir jas pagrindžiančių įrodymų nepateikė.

25. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, tuo tarpu pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Artūras Drigotas Dalia Višinskienė