e3a5a137-e13c-4a5e-9b9d-70ae3e9d8d3f · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. N2-8011-323/2012(Proceso Nr. 2-06-3-05690-2012-6)Procesinio sprendimo kategorija 44.2.; (S) 44.2.4.2.; 76.5.; 78.2.1.; 116.1. KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. lapkričio 6 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, sekretoriaujant Ingridai JuÅ¡enkienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui Å . V., ieÅ¡kovo atstovui advokatui Audriui Stonkui, atsakovei A. Å ., atsakovės atstovui advokatui Robertui Skėriui, iÅ¡vadÄ byloje teikiančios institucijos atstovei A.

V., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Å . V. ieÅ¡kinį atsakovei A. Å . dėl tėvystės nuginčijimo, nepagrįsto praturtėjimo, pagerinimo iÅ¡laidų ir neturtinės žalos priteisimo, iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija – Klaipėdos miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius, n u s t a t ė: ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį vėliau patikslino, praÅ¡o teismo pripažinti, kad ieÅ¡kovas nėra A. V., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, priteisti iÅ¡ atsakovės 16700,00 Lt sumÄ , kaip nepagrįstai gautÄ vaiko iÅ¡laikymui, 1799,00 Lt turto pagerinimo iÅ¡laidų, 35000,000 Lt neturtinės žalos bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2009 m. gegužės mėn. susipažino su atsakove, su kuria nuo 2010 m. kovo mėn. pradėjo gyventi kartu jai nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), į kurio remontÄ investavo daugiau nei 10000,00 Lt asmeninių lėšų. (duomenys neskelbtini) gimė A. V., kurį ieÅ¡kovas laikė savo sÅ«numi ir kuriuo rÅ«pinosi bei iÅ¡laikė. Taip pat nurodė, kad 2012 m. sausio mėn. atsitiktinai atsakovės elektroniniame paÅ¡te rado duomenų apie atsakovės ankstesnius ryÅ¡ius su kitu vyru, dėl ko ieÅ¡kovui kilo įtarimas, kad jis nėra biologinis vaiko tėvas. 2012-01-26 atliktas biologinės tėvystės nustatymo testas patvirtino, kad ieÅ¡kovas nėra biologinis A.

V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Laiko, kad nesant teisinio pagrindo iÅ¡laikė A. V., gim. (duomenys neskelbtini), todėl atsakovė turi grÄ Å¾inti vaiko iÅ¡laikymui ieÅ¡kovo skirtas lėšas. Taip pat nurodė, kad esant pasibaigusiems jungtinės veiklos santykiams atsakovė turi grÄ Å¾inti ieÅ¡kovo į buto remontÄ investuotas lėšas. Pažymėjo, kad nereikalauja visų atliktų buto pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimo, praÅ¡o priteisti tik 1799,00 Lt už nupirktÄ voniÄ . Taip pat nurodė, kad sužinojęs, jog nėra A.

V., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, patyrė dvasinį sukrėtimÄ , kadangi prie vaiko buvo prisirišęs ir su juo siejo savo ateitį, be to, sutriko buvęs bendravimas su artimais draugais Laiko, kad dėl Å¡ių aplinkybių patyrė didelę neturinę žalÄ , kuri vertintina ne mažiau nei 35 000 Lt (b. l. 110-113).Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, su ieÅ¡kiniu sutinka iÅ¡ dalies: su ieÅ¡kiniu dalyje, kad ieÅ¡kovas nėra A. V., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, sutinka, kitoje dalyje su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, kad sutinka, kad ieÅ¡kovas nėra A. V., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, kadangi tai nustatyta medicininiais tyrimais, kuriais nėra pagrindo abejoti. Pažymėjo, jog iki tėvystės nustatymo tyrimo atlikimo buvo įsitikinusi, kad ieÅ¡kovas yra biologinis vaiko tėvas. PaaiÅ¡kino, kad tokiÄ iÅ¡vadÄ leido daryti medicininiai tyrimai, pagal kurių savaitinį nėštumo laikotarpio apskaičiavimÄ atsakovė paskaičiavo, kad tokiu laikotarpiu artimai bendravo tik su ieÅ¡kovu. Aplinkybės, kad ieÅ¡kovas nėra vaiko tėvas, nežinojo, sÄ moningai to neslėpė, todėl laiko, kad jos veiksmuose nėra kaltės. Taip pat nurodė, kad 2010 m. kovo mėn. ieÅ¡kovas persikėlė gyventi į atsakovei priklausantį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir Å¡alys ėmė vesti bendrÄ Å«kį.

PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas materialiai prisidėdavo prie Å¡eimos iÅ¡laikymo, kiekvienÄ mėnesį tam tikrÄ sumÄ pervesdavo į atsakovės sÄ skaitÄ , tačiau iÅ¡ tų pinigų buvo tenkinami ne iÅ¡imtinai vaiko, o visos Å¡eimos poreikiai, t.y. visiems Å¡eimos nariams perkamas maistas, mokami mokesčiai už bÅ«sto iÅ¡laikymÄ ir kt. Laiko, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo gauta pinigų suma negali bÅ«ti laikoma kaip atsakovės nepagrįstas praturtėjimas, kadangi pinigus atsakovė gavo teisėtai, pagal bendrÄ Å¡alių susitarimÄ .

Taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai reikalauja priteisti 1799,00 Lt už jos bute pakeistÄ voniÄ , kadangi pats ieÅ¡kovas inicijavo vonios remontÄ , pats savo iniciatyva voniÄ padovanojo. Be to, pažymėjo, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra atmestinas, kadangi atsakovė nežinojo ir neturėjo galimybės žinoti, kad ieÅ¡kovas nėra A. V., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, todėl jos veiksmuose nėra kaltės, kuri yra esminė civilinės atsakomybės sÄ lyga, o pats reikalaujamas priteisti neturtinės žalos dydis neatitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų (b. l. 156-162).

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas praÅ¡o teismo ieÅ¡kinį patenkinti. Nurodė, kad 2012 m. sausio mėn., po to, kai kompiuteryje tvarkant dokumentus perskaitė atsakovės elektroninius laiÅ¡kus ir kilo įtarimas, kad vaiko A. V., gim. (duomenys neskelbtini), biologiniu tėvu gali bÅ«ti kitas vyras, pasidarė medicininį tėvystės nustatymo tyrimÄ ir sužinojo, kad nėra biologinis vaiko tėvas. Sužinojęs tokias aplinkybes laiko, kad nepagrįstai iÅ¡laikė vaikÄ , kuris nėra jo sÅ«nus. Nurodė, kad po vaiko gimimo į atsakovės sÄ skaitÄ dalimis kiekvienÄ mėnesį pervedė iÅ¡ viso 16700 Lt.

Nors negali nurodyti, kokia konkrečiai pinigų suma buvo skirta bÅ«tent vaiko iÅ¡laikymui, laiko, kad turėtų bÅ«ti taikoma prezumpcija, kad kiekvienÄ mėnesį kiekvienas iÅ¡ tėvų vaiko iÅ¡laikymui turi skirti po 400 Lt, todėl per 20 mėnesių nuo vaiko gimimo iki kol sužinojo, kad nėra vaiko tėvas vaiko iÅ¡laikymui iÅ¡leido mažiausiai 8000 Lt, kuriuos atsakovė turi grÄ Å¾inti. Be to, nurodė, kad prieÅ¡ persikraustant kartu gyventi į atsakovei priklausantį butÄ iÅ¡ savo lėšų padarė buto kapitalinį remontÄ , tačiau praÅ¡o priteisti tik 1799 Lt už naujÄ voniÄ , pinigų už atliktus kitus pagerinimus iÅ¡ atsakovės nereikalauja.

Taip pat paaiÅ¡kino, kad sužinojęs, jog nėra A. V. tėvas patyrė didelį emocinį sukrėtimÄ , sutriko sveikata, darbinė veikla, atsirado nepasitikėjimas savimi, kitais asmenimis, prarado draugų, sumažėjo bendravimo galimybės. PaaiÅ¡kino, kad 35000 Lt suma tik nedidele dalimi kompensuotų patirtÄ neturtinę žalÄ .Teismo posėdžio metu atsakovė ieÅ¡kinį dalyje dėl tėvystės nuginčijimo pripažįsta, kitoje dalyje su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, kad po kelių savaičių nuo draugystės su ieÅ¡kovu pradžios iÅ¡vyko planuotų atostogų į NorvegijÄ , kur turėjo vienkartinių lytinių santykių su kitu vyru. PaaiÅ¡kino, kad sužinojusi apie nėštumÄ kreipėsi į du skirtingus specialistus, kurie pateikė vienodÄ savaitinį nėštumo paskaičiavimÄ , iÅ¡ kurio pagrįstai galėjo spręsti, jog vaiko tėvas yra ieÅ¡kovas. Pažymėjo, jog nevertė ieÅ¡kovo pripažinti tėvystę ir gyventi kartu, ieÅ¡kovas apsisprendė pats.

PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas visada įtarinėjo, kad vaikas ne jo, o jai pačiai įtarimas kilo vėliau, kai ėmė ryÅ¡kėti vaiko bruožai ir jame nebuvo ieÅ¡kovo bruožų. Taip pat nurodė, kad remontuoti butÄ ir keisti voniÄ buvo ieÅ¡kovo mintis, ji bute ieÅ¡kovui leido daryti viskÄ , kÄ pastarasis nori. Be to nurodė, kad ieÅ¡kovo pervestos sumos buvo skirtos visos Å¡eimos poreikiams tenkinti, iÅ¡leistos maistui ir komunaliniams mokesčiams už butÄ . Taip pat paaiÅ¡kino, kad supranta, kad dėl susidariusios situacijos ieÅ¡kovas patyrė neturtinę žalÄ , tačiau pažymėjo, kad dėl to nėra jos kaltės, o ir neturinę žalÄ patyrė ne tik ieÅ¡kovas, bet ir ji su vaiku.IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė susituokę nebuvo, susipažino ir artimai bendravo nuo 2009 m. gegužės mėn. iki 2012 m. sausio mėn., laikotarpiu nuo 2010 m. kovo mėn. iki 2012 m. sausio mėn. gyvento kartu atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (b. l. 110-111, 157). (duomenys neskelbtini) gimė A.

V., kurio tėvais gimimo įraÅ¡e nurodyti A. Å ., a.k. (duomenys neskelbtini) ir Å . V., a.k. (duomenys neskelbtini) kuris tėvystę pripažino (b. l. 7). 2012-01-26 ieÅ¡kovo praÅ¡ymu atliktas biologinės tėvystės nustatymo tyrimas ir jo pagrindu analizuojant polimorfines STR žymenų DNR sritis nustatyta, kad Å . V. nėra biologinis A. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas (b. l. 8).Dėl tėvystės nuginčijimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.149 str. 1 d. nustatyta, kad duomenis gimimo įraÅ¡e apie vaiko motinÄ ar tėvÄ leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka.

Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobÅ«džio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka priimtose nutartyse yra ne kartÄ pažymėjęs, kad Å¡io klausimo sprendimas negali bÅ«ti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t.y. egzistuoja ar ne kraujo ryÅ¡ys tarp tėvo ir vaiko.

Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įst. 4 str. 1 d. 1 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007).

Nagrinėjamoje byloje atsakovė ieškinį dalyje dėl tėvystės nuginčijimo pripažįsta, ginčo byloje dėl A. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvystės nėra, vaiko teisių apsaugos institucija neprieštarauja ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo patenkinimui, byloje esantis 2012-01-26 biologinės tėvystės tyrimo atsakymas patvirtina aplinkybę, kad Š. V. nėra biologinis A. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, todėl laikytina pilnai įrodyta, kad ieškovas Š. V. nėra A.

V., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas (CPK 182 str. 1 d. 5 p., 185 str., 187 str., 268 str. 5 d., CK 3.149 str., 3.150 str. 2 d.).Dėl nepagrįstai sumokėto iÅ¡laikymo grÄ Å¾inimo Vaiko kilme yra grindžiamos vaiko ir tėvų tarpusavio teisės bei pareigos (CK 3.137 str. 2 d.). Vaiko iÅ¡ tėvų kilmė patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises bei pareigas (CK 3.137 str. 3 d.). Ä®vykus gimimo faktui, sukuriančiam tėvų ir vaikų biologinę kraujo giminystę, tėvai įgyja tik biologinę, t. y. prigimtinę, pareigÄ iÅ¡laikyti savo vaikÄ (CK 3.192 str.).

Teisinė prievolė teikti iÅ¡laikymÄ ir materialiai rÅ«pintis savo vaiku atsiranda tik tėvams, kurių tėvystė (motinystė) įforminta įstatyme nustatyta tvarka, t. y. tiems, kurie vaiko gimimo įraÅ¡e nurodyti kaip vaiko tėvas (motina). Tačiau galima tokia situacija, kai teisinis vaiko kilmės iÅ¡ tėvo konstatavimas neatitinka biologinės vaiko kilmės iÅ¡ tėvo tikrovės, t. y. asmuo, vaiko gimimo įraÅ¡e įraÅ¡ytas kaip vaiko tėvas, nėra biologinis Å¡io vaiko tėvas, taigi ir subjektas, kuriam pagal įstatymÄ gali atsirasti vaiko kilme grindžiama asmeninė pareiga iÅ¡laikyti šį vaikÄ .Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas nuo A.

V. gimimo (duomenys neskelbtini) iki 2012 m. sausio mėn., kuomet savo iniciatyva atliko tėvystės nustatyto tyrimÄ ir sužinojo, kad nėra biologinis vaiko tėvas, teikė vaikui iÅ¡laikymÄ . IeÅ¡kovas nurodo, kad vaiko motinos atskovės veiksmai (veikimas ar neveikimas), nulėmė tai, kad ieÅ¡kovas, nesantis biologinis A. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, buvo priverstas vykdyti pagal įstatymÄ ne jam, o kitam asmeniui – biologiniam vaiko tėvui – priklausančiÄ asmeninio pobÅ«džio prievolę ir Å¡iuo pagrindu praÅ¡o grÄ Å¾inti pinigus, skirtus vaiko iÅ¡laikymui.

Pažymėtina, kad analogiÅ¡ka situacija buvo nagrinėta Lietuvos Aukščiausiajame Teisme 2009-07-10 civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009, kurioje kasacinis teismas konstatavo, kad vaiko motinos veiksmai (veikimas ar neveikimas), lėmę asmens, nesančio biologiniu jos vaiko tėvu, taigi ir prigimtinės (vaiko kilme grindžiamos) pareigos teikti Å¡iam vaikui iÅ¡laikymÄ turėtoju, įraÅ¡ymÄ tėvu vaiko gimimo įraÅ¡e, taip sudarant sÄ lygas įpareigoti tokį asmenį vykdyti pagal įstatymÄ ne jam, o kitam asmeniui – biologiniam vaiko tėvui – priklausančiÄ asmeninio pobÅ«džio prievolę, pripažintini netinkamu (nesÄ Å¾iningu, neatidžiu ir nerÅ«pestingu) įstatyme (CK 3.185 str. 1 d., 3.186 str. 2 d.) jai nustatytÄ pareigÄ jos nepilnamečiam vaikui nuosavybės teise priklausantį turtÄ tvarkyti iÅ¡imtinai jo interesais.

Toks vaiko motinos elgesys vertintinas kaip neapdairus ir nerūpestingas, t. y. neatitinkantis bendro pobūdžio pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.), todėl vaiko motina yra atsakinga už padarytus nuostolius. Pažymėtina, kad teismas turi remtis ankstesniais teismų sprendimais, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurta taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2008; 2009-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2009; kt.).

TokiÄ iÅ¡vadÄ galima padaryti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus dėl jurisprudencijos tęstinumo principo (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimÄ ), taip pat į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį (teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose), todėl pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje turi bÅ«ti vadovaujamasi jau suformuota praktika panaÅ¡iose bylose.

Tokios praktikos netaikymas galėtų bÅ«ti pagrįstas tik tais atvejais, kai tai yra neiÅ¡vengiama ar objektyviai bÅ«tina. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, leidžiančio daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje byloje yra sÄ lygos nukrypti nuo ankstesnės Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.Nagrinėjamoje byloje nustatyti faktai, kad atsakovė neatliko veiksmų, kad praneÅ¡ti ieÅ¡kovui apie galimybę ginčo laikotarpiu jai pastoti nuo kito vyro, o atsakovei pastojus nepasakė ieÅ¡kovui, apie tai, kad jos bÅ«simo vaiko tėvas gali bÅ«ti ne ieÅ¡kovas, o visiÅ¡kai kitas asmuo, nepranešė ieÅ¡kovui apie Å¡ias svarbias aplinkybes iki atsakovės sÅ«naus gimimo, nesiėmė priemonių iÅ¡siaiÅ¡kinti sÅ«naus tėvystės klausimus tiek su ieÅ¡kovu, tiek su tikruoju sÅ«naus tėvu.

Byloje atsakovė savo kaltę neigia, nurodydama, kad savo abejones dėl vaiko tėvystės paÅ¡alino pas du skirtingus specialistus atlikdama medicininius tyrimus ir pagal jų patektÄ savaitinį nėštumo laikotarpio paskaičiavimÄ apskaičiavo, kad 2009 m. liepos 15-20 dienomis artimai bendravo tik su ieÅ¡kovu, santykių su kitu vyru vienÄ kartÄ turėjo tik po 2009 m. liepos 26 d., kai iÅ¡vyko atostogų į NorvegijÄ (b. l. 157). Pažymėtina, kad aukščiau paminėtoje civilinėje byloje vaiko motina aplinkybę, kad jos veiksmuose (neveikime) nėra kaltės taip pat įrodinėjo nėštumo kortele ir jos pagrindu galimo pastojimo pradžios skaičiavimu, tačiau teismų buvo konstatuota, kad tokioms aplinkybės nepaÅ¡alina motinos kaltės. Ä®statymas numato, kad asmuo kaltas, jei jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina.

Å iuo atveju remiantis atidaus žmogaus elgesio standartu teismas laiko, kad atidus, apdairus ir rÅ«pestingas žmogus tokioje situacijoje bÅ«tų pasielgęs kitaip, t.y. pranešęs ieÅ¡kovui apie atsitiktinius lytinius santykius ginčo laikotarpiu su kitu vyru, apie galimybę jai pastoti nuo visiÅ¡kai kito vyro ir tokiu bÅ«du susilaukti vaiko ne nuo ieÅ¡kovo, o nuo kito vyro, ir nesudaręs sÄ lygų esant nepaÅ¡alintoms abejonėms ir nepaneigtai kito tėvo tikimybei ieÅ¡kovo tėvystės pripažinimui.

Toks atsakovės elgesys vertintinas kaip neapdairus ir nerÅ«pestingas, t.y. neatitinkantis bendro pobÅ«džio pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, todėl atsakovė yra kalta (CK 6.248 str. 3 d.). Toks atsakovės kaltas (neatidus ir nerÅ«pestingas) neveikimas lėmė nuostolių ieÅ¡kovui, neprivalėjusiam teikti, tačiau dėl pirmiau nurodyto atsakovės elgesio suteikusiam jos mažamečiam sÅ«nui iÅ¡laikymÄ , padarymÄ (CK 6.247 str., 6.249 str.).

IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad po vaiko gimimo, t.y. nuo 2010 m. rugpjūčio mėn. iki 2011 m. gruodžio mėn. į atsakovės sÄ skaitÄ pervedė 16700 Lt. IeÅ¡kovas pripažįsta, kad ne visa Å¡i suma buvo skirta iÅ¡imtinai vaiko iÅ¡laikymui, kadangi už juos buvo perkamas maistas, mokami mokesčiai visos faktinės Å¡eimos gerovei ir iÅ¡laikymui, nei ieÅ¡kovas, nei atsakovė negali nurodyti, kiek konkrečiai per mėnesį reikėdavo skirti vaiko iÅ¡laikymui, todėl ieÅ¡kovas praÅ¡o vadovautis CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio iÅ¡laikymo vertė negali bÅ«ti mažesnė už vienÄ minimaliÄ mėnesio algÄ ir savo ruožtu kiekvienas iÅ¡ tėvų nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui turi skirti ne mažiau nei po 400 Lt kas mėnesį (b. l. 112).

Teismas negali sutikti su tokia ieškovo pozicija. Teismų praktikoje 400 Lt dydžio išlaikymas paprastai priteisimas paaugliui, kurio poreikiai neabejotinai didesni nei mažamečio. Aplinkybė, kad su vaiko amžiumi auga ir vaiko poreikiai, yra visiems žinoma aplinkybė, nes išauga ne tik vaiko poreikiai maistui, bet ir reikalavimai aprangai, išlaidos transportui, ryšiams, lavinimuisi, poilsiui ir laisvalaikiui, socialiniams ryšiams. Taigi vaiko poreikius lemia jo amžius, sveikatos būklė, gabumai, polinkiai.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas iÅ¡laikymÄ A. V., gim. (duomenys neskelbtini), teikė jam esant kÅ«dikiui. Tokio amžiaus vaiko poreikiai yra nedideli, jam nereikia pirkti maisto, nėra iÅ¡laidų tokio vaiko socialiniams ryÅ¡iams, laisvalaikiui ir kt. Nagrinėjamoje byloje taip pat nenustatyta, kad A. V., gim. (duomenys neskelbtini), turėtų kokių nors specialių poreikių. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieÅ¡kovo reikalavimas dėl 16700 Lt nuostolių priteisimo tenkintinas iÅ¡ dalies ir ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistina 6000,00 Lt nuostolių.

Teismas skaičiuoja, kad ieÅ¡kovas mokėjo vaiko iÅ¡laikymui nuo 2010m. gegužės mėnesio iki 2011 m. gruodžio mėnesio imtinai, kas sudaro 20 mėnesių, po 300 Lt per mėnesį, kas sudaro 6000 Lt, todėl iÅ¡ pervestų 16700 Lt į atsakovės sÄ skaitÄ teismas priteisia 6000 Lt ir laiko, kad tokia suma kompensuoja ieÅ¡kovo patirtus nuostolius, kurie atsirado dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atitinka teisingumo, protingumo pricipus.Dėl pagerinimo iÅ¡laidų priteisimoIeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 1799 Lt už vonios įstatymÄ Ä¯ atsakovei nuosavybės teise priklausantį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

Atsakovė neginčija, kad ieÅ¡kovas nupirko voniÄ ir jÄ Ä¯statė į jai nuosavybės teise priklausančiÄ patalpÄ , tačiau nurodo, kad tai buvo paties ieÅ¡kovo noras padovanoti jai naujÄ voniÄ , nors senoji buvo geros bÅ«klės.Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad ieÅ¡kovas nuo 2010 m. kovo mėn. iki 2012 m. sausio mėn. Å¡alių bendru sutarimu gyveno atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini) bei tikėdamasis ilgalaikių santykių ir atsakovei neprieÅ¡taraujant savo lėšomis atliko buto remonto darbus, praÅ¡o priteisti 1799 Lt už nupirktÄ naujÄ voniÄ .

Pagal CK 6.501 str. 1 dalį, kai nuomininkas nuomotojo leidimu iÅ¡sinuomotÄ daiktÄ pagerina, jis turi teisę į turėtų Å¡iam tikslui bÅ«tinų iÅ¡laidų atlyginimÄ , iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato kÄ kita. Å i norma taikoma ir esant panaudos teisiniams santykiams (CK 6.629 str. 2 d.). Pagal įstatymo nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ , sprendžiant dėl daikto pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimo, bÅ«tina nustatyti tokias sÄ lygas: nuomininkas (panaudos gavėjas) pagerino iÅ¡sinuomotÄ (naudotÄ neatlygintinai) daiktÄ ; nuomininkas (panaudos gavėjas) turėjo nuomotojo (panaudos davėjo) leidimÄ daryti daikto pagerinimus; nuomininko (panaudos gavėjo) turėtų Å¡iam tikslui bÅ«tinų iÅ¡laidų dydį;

įstatymų ar šalių sutarties nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad buto vonios pagerinimai, kuriems patirtų išlaidų atlyginimo prašo ieškovas, atlikti suderinta šalių valia, t. y. esant atsakovės leidimui.Pažymėtina, kad tam, kad būtų priteisiamos daikto pagerinimo išlaidos, jos turi atitikti tokius požymius kaip realumas, protingumas ir būtinumas, kadangi būtent šie požymiai civilinėje teisėje apibūdina išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).

Byloje esantis mokėjimo nurodymas patvirtina, kad 1799 Lt iÅ¡laidos už naujos vonios nupirkimÄ ieÅ¡kovo buvo realiai patirtos (b. l. 146). Be to, kaip minėta, pagal bendrÄ jÄ Ä¯statyme įtvirtintÄ taisyklę nuomininkas (atitinkamai ir panaudos gavėjas) turi teisę į bÅ«tinų daikto pagerinimo, padaryto nuomotojo (panaudos davėjo) leidimu, iÅ¡laidų atlyginimÄ todėl kiekvienu atveju svarbu nustatyti, ar daiktas iÅ¡ tiesų buvo pagerintas. Tam tikri daikto remonto darbai savaime nereiÅ¡kia, kad daiktas yra pagerintas.

Daikto pagerinimu gali bÅ«ti pripažįstami tokie darbai, dėl kurių pagerėja to daikto techninės savybės, konkretus daiktas tampa naudingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad nauja vonia buvo bÅ«tina, siekinat naudotis butu, juolab kad ir pati atsakovė norodo, kad jos senoji vonia buvo geros bÅ«klės ir ji sutiktų grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui jo nupirktÄ voniÄ , jei pastarasis grÄ Å¾intų jai senÄ jÄ .

Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas ne tik nustatė kiekvienos Å¡alies pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi, bet ir Å¡iÄ pareigÄ paskirstė, t.y. ieÅ¡kovas privalo įrodyti ieÅ¡kinio pagrindÄ , o atsakovas privalo įrodyti nesutikimo su ieÅ¡kiniu pagrindÄ â€“ įrodyti savo atsikirtimus į ieÅ¡kinį. Å aliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o Å¡alies reikalavimai netenkinami.

Konstatuotina, kad ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad bute buvo bÅ«tina keisti voniÄ , nes senoji neatliko savo funkcijų, teismas sprendžia, kad naujos vonios įstatymas tiesiog patenkino ieÅ¡kovo estetinį poreikį, tačiau nepakeitė ir nepagerino daikto techninių ir funkcinių savybių. Atsižvelgiajnt į tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad ieÅ¡kovas neįrodė, kad iÅ¡laidos vonios keitimui buvo bÅ«tinos, todėl 1799 Lt daikto pagerinimo iÅ¡laidų nepriteistina (CPK 178 str.). Dėl neturtinės žalos atlyginimoNeturtinė žala atlyginima tik įstatymo numatytais atvejais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Pažymėtina, kad tais atvejais, kai sprendžiamas ginčas dėl nepilnamečio vaiko kilmės, įstatymas teisės reikalauti atlyginti neturtinę žalÄ nenumato. IeÅ¡kovas reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ grindžia tuo, jog, sužinojęs, kad nėra A. V., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, patyrė didelį emocinį sukrėtimÄ , sumažėjo bendravimo galimybės. Nurodo, kad, nors jautėsi prastai ir dėl patirto emocinio sukrėtimo apie du mėnesius negalėjo produktyviai dirbti, tačiau į medikus nesikreipė (b. l. 112-113).

Pažymėtina, kad žalos padarymu asmens sveikatai pripažįstamas bet kokio laipsnio sveikatos sutrikdymas. Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas, siekdamas įrodyti, jog padaryta žala jo sveikatai, pirmiausia turi įrodyti sveikatos sutrikdymo faktÄ , taip pat - Å¡io sutrikdymo priežastinį ryšį su atsakovės neteisėtais veiksmais. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas į bylÄ nepateikė jokių įrodymų, kad buvo sutrikusi jo sveikata ir diagnozuoti kokie nors jos sutrikimai. Esant aplinkybėms, kad įstatymas nenumato, jog tėvystės bylose atlyginama neturtinė žala, ir byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovui, sužinojus, kad nėra biologinis vaiko tėvas, padaryta žala jo sveikatai, konstatuotina, kad nėra teisnio pagrindo priteisti ieÅ¡kovui neturinę žalÄ , todėl ieÅ¡kovo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas.Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2d.).

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad ieÅ¡kovas patyrė 500,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų už žyminio mokesčio sumokėjimÄ , atsakovė patyrė 2400,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (b. l. 6, 101). Atsižvelgiant į tai, kad visiÅ¡kai patenkintas ieÅ¡kovo neturtinis reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo, į tai, kad patenkinta 11 proc. turtinių reikalavimų, į tai, jog bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai taikytinas ir bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, nepaisant to, kad jos dydžio klausimas yra vertinamojo pobÅ«džio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2010; 2009-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2009), ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistina 174,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų už žyminio mokesčio sumokėjimÄ (142,00 Lt + 34,00 Lt).

Vertinant atsakovės turėtų 2400,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų kompensuojamosios dalies pagrįstumÄ , atsižvelgtina į tai, kad ieÅ¡kovas tėvystę registravo dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), atsakovė sudarė sÄ lygas ieÅ¡kovui vykdyti ne jam, o kitam asmeniui priklausančiÄ asmeninę prievolę, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovei priteisimas griežtai proporcingai atmestų reikalavimų daliai neatitiktų teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principų.

Taigi atsižvelgiant į bylos pobÅ«dį, atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 500,00 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atlikus minėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų įskaitymÄ atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 326,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. IeÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies 2012-05-10 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas sumažintinas iki 6000,00 Lt (CPK 150 str.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti, kad ieÅ¡kovas Å .

V., a.k. (duomenys neskelbtini) nėra A. V., gimusio (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas.Pripažinti negaliojančiu Klaipėdos miesto sav. administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus įraÅ¡Ä gimimo metrikų knygoje (įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini)) ir įraÅ¡Ä A. V. gimimo liudijime, jog Å . V., a.k. (duomenys neskelbtini) yra A. V., gimusio (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas.Priteisti ieÅ¡kovui Å . V. iÅ¡ atsakovės A. Å . 6000,00 Lt nuostolių.Priteisti atsakovei A.

Å . iÅ¡ ieÅ¡kovo Å . V. 324,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.2012-05-10 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastÄ sumažinti iki 6000,00 Lt.Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos iÅ¡siųsti sprendimo nuoraÅ¡Ä Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriui tėvystės iÅ¡registravimui.Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                              Genovaitė Vaizgėlienė