2020-11-25 Nr. AB-22153-3-62-3-00463-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2275-602/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00463-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. Č. (K. Č.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. Č. (K. Č.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas K. Č. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2018 m. gruodžio 6 d. iki 2019 m. vasario 14 d. buvo kalinamas Alytaus PN uždarosios zonos 1, 10 ir 19 kamerų tipo patalpose, pažeidžiant reglamentuotą vienam nuteistajam tenkančią gyvenamojo ploto normą. Teismo posėdyje ir procesiniame dokumente „Reikalavime“ (b. l. 107) pareiškėjas patikslino skundo dalyką, nurodydamas, kad ginčą byloje kelia dėl gyvenimo sąlygų 19 kamerų tipo patalpoje laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 6 d. iki 2019 m. vasario 6 d. Teigė, kad šioje kameroje buvo pažeista minimali gyvenamojo ploto norma, kameroje gyveno trise, dalį kameros ploto užėmė baldai ir sanitarinis mazgas. Pareiškėjo vertinimu, Alytaus PN uždarosios zonos patalpos negyvenamos, netinkamos techninės būklės, virš langų buvo pelėsis, aplink tualeto duris buvo sutrūkinėjęs sienų tinkas, ant tualeto patalpos sienų buvo vandens nubėgimai, sienos buvo dėmėtos, sienų ir grindų plytelės išdaužytos. Kameros langai buvo maži, todėl joje trūko oro, buvo netinkamas oro judėjimo greitis, dirbtinis apšvietimas. Uždarosios zonos pasivaikščiojimo kiemelių būklė avarinė, ant sienų buvo grybelis, pelėsis, grindų danga išdaužyta, duobėta. Pareiškėjas tvirtino, jog kalėdamas tokiomis sąlygomis patyrė fizinių nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, papildomą diskomfortą, stresą, dvasinį sukrėtimą, negalėjo pailsėti, jį kankino nemiga, pablogėjo sveikata, regėjimas, tapo dirglus, jautė padidėjusią fobiją aplinkai ir pan., t. y. patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 2 000 Eur ir prašė priteisti iš atsakovo.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN pateiktame atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko.

4. Alytaus PN nurodė, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta reglamentuota vienam nuteistajam tenkanti gyvenamojo ploto norma kamerų tipo patalpose. Alytaus PN užtikrino tinkamą oro temperatūrą, santykinę oro drėgmę, bendrą dirbtinę apšvietą. Uždarosios zonos kameros ventiliuojamos natūraliu būdu per langus, ginčo kamerų tipo patalpų langai ne mažesni kaip 80x80 cm. Kamerų sanitariniuose mazguose veikia ištraukiamoji ventiliacija. Vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, patalpas valo jose laikomi asmenys, todėl pareiškėjo argumentai dėl pelėsio, grybelio kamerose atmestini kaip nepagrįsti. Elektros instaliacija Alytaus PN yra tvarkinga, įrengta tinkamai ir saugiai. Uždarosios zonos pasivaikščiojimo kiemelių būklė yra gera, atitinkanti higienos normų reikalavimus, juose nuolatos palaikoma švara (valo nuteistieji), sezoniškai yra atliekamas sienų dažymas. Sienos nėra apsilupusios, grindys išbetonuotos lygiai ir neištrupėjusios. Pasivaikščiojimų kiemeliuose yra šiukšlių dėžės, sporto inventoriaus įrengimo galiojantys teisės aktai nenumato. Alytaus PN vertinimu, pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, todėl pagrindo jo skundo tenkinimui nėra.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 15 d. sprendimu pareiškėjo K. Č. skundą tenkino iš dalies. Pripažino, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 7 d. iki 2019 m. vasario 6 d. buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Alytaus PN. Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

6. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą siejo su Alytaus PN veiksmais nuo 2018 m. gruodžio 6 d. iki 2019 m. vasario 6 d. jį kalinant Alytaus PN 19 kamerų tipo patalpoje, pažeidžiant reglamentuotą vienam nuteistajam tenkančią gyvenamojo ploto normą, nesilaikant higienos normų reikalavimų.

7. Teismas atliko pareiškėjui tekusio ploto normos vertinimą pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) nuostatas ir jas aiškinančią Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, taip pat vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.2 punktu ir pažymėjo, kad, atsakovo atstovo pateiktais duomenimis (b. l. 20–21), pareiškėjas nuo 2018 m. gruodžio 7 d. iki 2019 m. vasario 6 d. kalėjo 19 kamerų tipo patalpoje, kurios plotas 11,80 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl, esant visoms joms užimtoms, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,93 kv. m. Pareiškėjas teismo posėdyje taip pat nurodė, kad šioje kameroje gyveno trise, tai atitiko atsakovo atstovo pateiktus duomenis apie nuteistųjų skaičių ginčo kameroje vertinamuoju laikotarpiu. Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą ir faktinius bylos duomenis, darė išvadą, kad pareiškėjui nuo 2018 m. gruodžio 7 d. iki 2019 m. vasario 6 d. buvo užtikrinta reglamentuota vienam nuteistajam tenkanti gyvenamojo ploto norma 19 kamerų tipo patalpoje, todėl nėra pagrindo atsakovo atsakomybei šiame kontekste kilti.

8. Dėl pareiškėjas tvirtinimo, kad Alytaus PN uždarosios zonos patalpos yra negyvenamosios paskirties, teismas pažymėjo, kad tai, jog Alytaus PN pastatas, kuriame yra uždarosios zonos patalpos, yra registruotas kaip negyvenamasis, atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-648-552/2018).

9. Teismo vertinimu, į bylą pateiktos 19 kamerų tipo patalpos nuotraukos paneigė pareiškėjo argumentus dėl nubyrėjusio sienų tinko aplink sanitarinio mazgo duris, pelėsį virš kameros lango, tačiau patvirtino pareiškėjo pretenzijas dėl techniškai netvarkingų tualeto patalpos sienų (b. l. 67–69, 78–82). Dėl pareiškėjo argumentų dėl pelėsio kameroje teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nereiškė pretenzijų, jog kameros valymui nebuvo išduotos valymo priemonės ir inventorius, todėl, esant reglamentuotai nuteistųjų pareigai tvarkyti savo gyvenamąsias patalpas, galimas pelėsio ant sienų buvimo faktas, kuris nebuvo nustatytas nagrinėjamoje byloje, galėjo būti nulemtas ir pačių kameroje gyvenančių nuteistųjų (be kita ko, ir pareiškėjo) netinkamai vykdomos pareigos tvarkyti kamerą. Nors atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad ginčo kameros langas yra ne mažesnis nei 80x80 cm, tačiau objektyvių šį tvirtinimą pagrindžiančių įrodymų į bylą nepateikė. Be to, šį Alytaus PN tvirtinimą paneigė į bylą pateiktas Alytaus PN 2018 m. rugsėjo 21 d. raštas Nr. 363-1477 (b. l. 10), kuriame nurodoma, kad kamerų tipo patalpų kamerose langai yra mažesni nei 80x80 cm, tai iš esmės patvirtino pareiškėjo argumentus dėl mažų langų.

10. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, jog Alytaus PN užtikrina tinkamą oro temperatūrą, santykinę oro drėgmę, bendrą dirbtinę apšvietą. Objektyvių šią aplinkybę patvirtinančių duomenų atsakovo atstovas į bylą nepateikė, todėl teismas sprendė, kad, turėdamas įrodinėjimo pareigą byloje, Alytaus PN nepaneigė pareiškėjo argumentų dėl netinkamo oro judėjimo greičio, oro trūkumo ir dirbtinės apšvietos ginčo kameroje ginčo laikotarpiu. Visgi, atsižvelgdamas į tai, kad lango padidinimas ir oro judėjimo greičio verčių užtikrinimas yra susijęs su rekonstrukcijos darbais, teismas sprendė, jog šiuo atveju negalima konstatuoti Alytaus PN neteisėto neveikimo.

11. Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) patikrinimo metu nustatyti pažeidimai, patikrinimo aktai yra administracinėje byloje Nr. I-5486-414/2018, susipažinęs su nurodytos bylos medžiaga, teismas pareiškėjo nurodytų aktų joje nerado. Teismas akcentavo, kad šioje byloje yra pateiktas NVSC Alytaus departamento 2018 m. liepos raštas Nr. (1-12.4.80E)2-, kuriame nurodyta, jog pareiškėjo 2018 m. birželio 11 d. skundo pagrindu 2018 m. birželio 14 d. buvo atlikta operatyvioji valstybinė visuomeninė sveikatos saugos kontrolė 25 kamerų tipo patalpoje. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodyti nutarimai, juose konstatuoti galimi pažeidimai nepatenka į byloje vertinamą laikotarpį, todėl neturi įrodomosios reikšmės nagrinėjamoje byloje ir jais nesivadovauta.

12. Pareiškėjas skunde nedetalizavo, kada ir kokiu būdu jis nustatė, jog ginčo kameroje byloje vertinamuoju laikotarpiu buvo netinkama apšvieta (kuo šis pažeidimas pasireiškė). Byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo reikštas pretenzijas dėl netinkamo 19 kamerų tipo patalpos dirbtinio apšvietimo Alytaus PN administracijai, visuomenės sveikatos centrui ar kitoms kompetentingoms institucijoms vertinamuoju laikotarpiu. NVSC Alytaus departamento duomenimis, ginčo laikotarpiu 19 kamerų tipo patalpa nebuvo tikrinta (b. l. 98), todėl atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas vertino, kad deklaratyvių, abstrakčių argumentų pagrindu atsakovo atstovo atsakomybė dėl tariamai netinkamos dirbtinės apšvietos 19 kamerų tipo patalpoje byloje vertinamu laikotarpiu negalima.

13. Teismas akcentavo, kad į bylą atsakovo atstovas pateikė Alytaus PN uždarosios zonos pasivaikščiojimo kiemelių nuotraukas (b. l. 24–58), iš kurių aiškiai matyti, kad daugumos kiemelių sienų danga nelygi, aptrupėjusi, paveikta drėgmės, galimai pelėsio. Grindų danga taip pat netvarkinga ir nelygi, tai patvirtino pareiškėjo argumentus dėl netinkamos pasivaikščiojimo kiemelių techninės būklės.

14. Įvertinęs aukščiau išdėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, teismas konstatavo, jog pareiškėjas buvo kalinamas techniškai netvarkingoje 19 kamerų tipo patalpoje, neužtikrinant higienos reikalavimų pasivaikščiojimo kiemuose.

15. Įvertinęs pažeidimų pobūdį, jų trukmę, nesant duomenų, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjas skundais ar prašymais kreipėsi į atsakovo atstovą ar kitas kompetentingas institucijas, taip pat nesant įrodymų apie šio pažeidimo poveikį pareiškėjo sveikatai, teismas sprendė, kad pareiškėjo patirta skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pinigais, todėl šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu.

16. Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas pripažino, kad nuo 2018 m. gruodžio 7 d. iki 2019 m. vasario 6 d. pareiškėjui kalint Alytaus PN jo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas buvo pažeista, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestas kaip nepagrįstas.

III. 17. Pareiškėjas K. Č. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

18. Pareiškėjas pažymi, kad teismas be pagrindo atmetė pareiškėjo pretenzijas dėl blogo kameros apšvietimo. Pareiškėjas skunde detalizavo, jog šviesa buvo per blausi, dėl to jam skaudėdavo akis. Be to, vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas neapskundė administracinio akto, nėra pagrindas konstatuoti, jog veiksmai buvo teisėti. Teismas taip pat neatsižvelgė į pareiškėjui kilusias neigiamas pasekmes dėl blogos būklės pasivaikščiojimo kiemelių, nes dėl to pareiškėjas turėjo beveik visą laiką baigti pasivaikščiojimus anksčiau, visur aplink buvo šiukšlės, dulkės ir pan. Teismas neįvertino, kad pažeidimai truko pakankamai ilgą laiką, todėl jie negali būti laikomi mažareikšmiais. Iš pareiškėjo negali būti reikalaujama pateikti įrodymus, patvirtinančius patirtą neturtinę žalą.

19. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

20. Alytaus PN pažymi, kad visa su ginču susijusi medžiaga buvo pateikta pirmosios instancijos teismui ir teismo buvo tinkamai išnagrinėta ir įvertinta. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jam padaryta žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas K. Č. kildina iš neteisėtų Alytaus PN veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų Alytaus PN nuo 2018 m. gruodžio 6 d. iki 2019 m. vasario 6 d., atlyginimo.

22. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. gegužės 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Alytaus PN, tačiau reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

23. Apeliaciniame skunde pareiškėjas mano, kad teismas be pagrindo atmetė pareiškėjo pretenzijas dėl blogo kameros apšvietimo. Teismas taip pat neatsižvelgė į pareiškėjui kilusias neigiamas pasekmes dėl blogos būklės pasivaikščiojimo kiemelių. Pareiškėjas nesutinka su parinktu neturtinės žalos atlyginimo būdu ir pabrėžia, kad teismas neįvertino, jog pažeidimai truko pakankamai ilgą laiką, todėl jie negali būti laikomi mažareikšmiais.

24. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

25. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad iš Regionų apygardos administracinio teismo sprendimo motyvų matyti, jog teismas išsamiai pasisakė dėl kiekvieno pareiškėjo nurodyto pažeidimo, juos išanalizavo pakankamai detaliai ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė bylos faktais ir teisės aktų nuostatomis pagrįstas išvadas. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė, todėl sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir nekartoja pirmosios instancijos teismo argumentų dėl faktinių aplinkybių vertinimo. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, apeliantas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus ir bendro pobūdžio teiginiais, kurie nepatvirtina jo neteisėtumo.

26. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu pareiškėjo argumentų dėl netinkamos kameros apšvietos vertinimu. Pareiškėjas turėjo galimybę rašyti skundus dėl kalinimo sąlygų, be kita ko, ir tiesiogiai visuomenės sveikatos centrui, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, nepateikė duomenų, patvirtinančių jo sveikatos būklės pablogėjimą dėl nurodytų kalinimo sąlygų. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas į pataisos įstaigos pareigūnus, administraciją ar į atitinkamas valdžios institucijas, kontroliuojančias higienos klausimus dėl netinkamų kalinimo sąlygų, nesikreipė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto argumentai iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl atmestini.

27. Nors pareiškėjas teigia, kad teismas neatsižvelgė į pareiškėjui kilusias neigiamas pasekmes dėl blogos būklės pasivaikščiojimo kiemelių, pažymėtina, kad šis pažeidimas pirmosios instancijos teismo buvo išanalizuotas ir pripažintas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad dėl nustatytų pažeidimų (be kita ko, blogos būklės pasivaikščiojimo kiemelių) pareiškėjas patyrė neigiamas pasekmes, tačiau jos nebuvo tokio lygio, kad būtų pagrindas priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

28. Dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99).

29. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatyto Alytaus PN padarytų pareiškėjo teisių pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę (pareiškėjas buvo kalinamas techniškai netvarkingoje 19 kamerų tipo patalpoje, neužtikrinant higienos reikalavimų pasivaikščiojimo kiemuose), pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (be kita ko, ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, ar privatumo pažeidimas nenustatytas, pareiškėjas dėl kalinimo sąlygų Alytaus PN administracijai nesiskundė), sprendžia, kad tai nagrinėjamu atveju nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjui pagrįstai nepriteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, nes šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija.

30. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, su jomis susijusį teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo K. Č. (K. Č.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius