2026-01-07 Nr. AB-423-3-61-3-03022-2025-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-394-968/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03022-2025-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. sausio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. A. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas M. A. kreipėsi į teismą su atskiruoju skundu, prašydamas panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 21 d. nutartį.

Regionų administracinis teismas 2025 m. spalio 29 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo pateiktas dokumentas iš esmės neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų. Atskirajame skunde pareiškėjas turi aiškiai nurodyti, kad jis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 21 d. nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 rugsėjo 9 d. sprendimo. Nurodyti argumentus, kodėl pareiškėjas nesutinka būtent su šia teismo nutartimi, o ne su Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) priimtu sprendimu jo atžvilgiu. Pareiškėjas turi aiškiai nurodyti, jog prašo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, nurodyti argumentus ir priežastis, kodėl mano, kad ji turi būti panaikinta ar pakeista. Atsižvelgęs į tai, teismas nustatė terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti.

II. Pareiškėjas M. A. kreipėsi į teismą su patikslintu atskiruoju skundu.

Regionų administracinis teismas 2025 m. lapkričio 17 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepašalino Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 29 d. nutartimi nustatytų atskirojo skundo trūkumų.

III. Pareiškėjas M. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2025 m. lapkričio 17 d. nutartį ir įpareigoti teismą priimti jo atskirąjį skundą.

Pareiškėjo teigimu, teismo nutartis yra nemotyvuota, joje nenurodyta, kokie atskirojo skundo trūkumai nebuvo pašalinti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, nes nustatė, kad pareiškėjas nepašalino Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 29 d. nutartyje nurodytų atskirojo skundo trūkumų.

Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka ir nurodo, kad teismo nutartis yra be motyvų, teismas nenurodė, kokie trūkumai nebuvo pašalinti.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo skundą (prašymą, pareiškimą) teikiančio asmens pareigos pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį skundą (prašymą, pareiškimą), laikytis skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo tvarkos ir laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti, o jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., LVAT 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015). Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, yra tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., LVAT 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014).

Nagrinėjamu atveju Regionų administracinis teismas 2025 m. spalio 29 d. nutartimi pagrįstai pareiškėjui nustatė terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti, be kita ko, nurodyti argumentus ir priežastis, kodėl pareiškėjas mano, kad Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 21 d. nutartis turi būti panaikinta ar pakeista. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas patikslintame atskirajame skunde tik abstrakčiai nurodo, kad skundžiama teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, pažeidžia teisinio tikrumo principą, tačiau iš esmės, kaip ir pirminiame atskirajame skunde dėsto nesutikimo su Migracijos departamento priimtu sprendimu jo atžvilgiu argumentus.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai siekė padėti pareiškėjui įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, išaiškindamas jam teisę pagal nustatytus trūkumus patikslinti atskirąjį skundą, tačiau pareiškėjas teismo suteiktos galimybės tinkamai nerealizavo, teismo nutartimi nustatytų skundo trūkumų, pateikdamas patikslintą atskirąjį skundą, nepašalino, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad pareiškėjo atskirasis skundas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas pareiškėjui. Tačiau ir teismo nutarties rezoliucinėje dalyje teismas turėjo pareiškėjo atskirąjį skundą laikyti nepaduotu, o ne atsisakyti priimti. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo nutartis keičiama, pareiškėjo patikslintą atskirąjį skundą laikant nepaduotu (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. A. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 17 d. nutartį pakeisti.

Pareiškėjo M. A. patikslintą atskirąjį skundą laikyti nepaduotu.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis