e39ea217-e96d-4921-8a78-1a54a85ada7b · Panevėžio apygardos administracinis teismas

Adm. byla Nr.I-899-739/2016                Teisminio proceso Nr.3-65-3-00065-2015-6    Procesinio sprendimo kategorija:1.15;1.15.2.3.1; 3.21.(S) PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS                                                S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 21d.  Panevėžys              Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Pranckienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Virginijai Kriukovienei,dalyvaujant pareiškėjui R.

R., jo atstovui advokatui Vytautui KrikščiÅ«nui,atsakovo Zarasų rajono savivaldybės, atstovaujamos Zarasų rajono savivaldybės administracijos,atstovei L. K.i,teismo ekspertui D. K.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų R. R. ir J. R. praÅ¡ymÄ dėl turtinės žalos atlyginimo atsakovui Zarasų rajono savivaldybei, atstovaujamai Zarasų rajono savivaldybės administracijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sartų regioninio parko direkcijai.             Teismas n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjai R. R. ir J. R.(toliau - ir pareiÅ¡kėjai) teismui pateiktu praÅ¡ymu dėl turtinės žalos atlyginimo atsakovui Zarasų rajono savivaldybei(toliau – ir atsakovas), atstovaujamai Zarasų rajono savivaldybės administracijos(toliau - ir atsakovo atstovas, ir Savivaldybės administracija), trečiajam suinteresuotam asmeniui Sartų regioninio parko direkcijai(toliau - ir trečiasis suinteresuotas asmuo, ir Parko direkcija) praÅ¡o iÅ¡ atsakovo Zarasų rajono savivaldybės, atstovaujamos Zarasų rajono savivaldybės administracijos, pareiÅ¡kėjų naudai solidariai priteisti 54879,85 Eur turtinės žalos atlyginimÄ .

PareiÅ¡kėjai praÅ¡yme nurodė, jie ir jų atstovas teismo posėdžiuose paaiÅ¡kino, kad reikalaujamÄ atlyginti turtinę žalÄ sudaro pareiÅ¡kėjų panaudotos lėšos nebaigtam Å«kio pastatui pastatyti pareiÅ¡kėjams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame 1,68 ha ploto žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Pakačinių k. Antazavės sen., Zarasų r.(toliau - ir Žemės sklypas). Žemės sklypas buvo įsigytas pagal 2007m. kovo 1d. privačios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį iÅ¡ S. L.

Zarasų rajono savivaldybės administracijos vyr. architektė 2003m. kovo 8d. patvirtino  projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ Â Nr. (duomenys neskelbtini) statytojui S. L. buvusios sodybos atstatymui Žemės sklype, o 2003m. gegužės 8d. Zarasų rajono savivaldybės administracijos vyr. architektė iÅ¡davė statytojui S. L. statybos leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) Å«kiniam pastatui statyti Žemės sklype. Žemės sklypÄ Ä¯sigijusiam R. R. Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007m.gegužės 25d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡davė statybos leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) statyti Å«kinį pastatÄ .

Ä®sigytame sklype jau buvo pakloti betoniniai juostiniai pamatai, už tai buvo sumokėta perkant Žemės sklypÄ . Ūkinį pastatÄ pareiÅ¡kėjai pradėjo statyti 2007 metais. Ūkinis pastatas buvo statomas pagal projektÄ . PareiÅ¡kėjas R. R. paaiÅ¡kino, kad Å«kinį pastatÄ jis statėsi Å«kio bÅ«du ir tam iÅ¡leido tiek lėšų, kiek ir buvo apskaičiuota pagal jo teismui pateiktÄ sÄ matÄ . PareiÅ¡kėjas nurodė, jog ūkinio pastato statybos darbus jis atliko pats, tačiau tiems darbams, kurių negalėjo atlikti pats, samdė kitus asmenis:

Å«kinio pastato rÅ«sio betonavimo bei visus mÅ«ro darbus atliko, grindis sudėjo, kaminÄ sumÅ«rijo pareiÅ¡kėjo samdyti darbininkai. Ūkinio pastato rastines sienas surentė įmonė, pardavusi rastus, o stogÄ skardino pareiÅ¡kėjo pasamdyti skardininkai. PareiÅ¡kėjas statybines medžiagas pirko ir už atliktus darbus atsiskaitė grynais pinigais ir tÄ patvirtina teismui pateikti jo bankinės sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai. PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad neiÅ¡saugojo visų dokumentų turėtoms iÅ¡laidoms pagrįsti, o teismui pateikė tik iÅ¡likusius medžiagų įsigijimo dokumentus. 2012m. vasario 21d.

Zarasų rajono apylinkės teismo sprendimu, kuris buvo peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka ir 2013m. birželio 7d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi paliktas nepakeistas, buvo panaikinti Å«kinio pastato statybai iÅ¡duoti dokumentai, o pareiÅ¡kėjai įpareigoti nugriauti statomÄ Å«kinį pastatÄ bei sutvarkyti statybvietę kaltų asmenų, tai yra Savivaldybės administracijos (80 proc.) ir Parko direkcijos (20proc.)lėšomis. Ūkinis pastatas buvo nugriautas. Todėl pareiÅ¡kėjai praÅ¡o atlyginti Å¡io Å«kinio pastato statymo iÅ¡laidas, kurias įrodinėja V.L. projektavimo firmos atliktu Å«kinio pastato atstatymo iÅ¡laidų pagal 2007m. spalio mėnesio suvestines statybos kainas atliktu apskaičiavimu.

PareiÅ¡kėjas pripažįsta, kad dalį nugriauto Å«kinio pastato statybinių medžiagų jis pardavė už 5000Eur. PareiÅ¡kėjai, jų atstovas mano, kad jie praÅ¡omus priteisti nuostolius patyrė tik dėl Savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų, todėl nereiÅ¡kia reikalavimo atlyginti turtinę žalÄ trečiajam suinteresuotam asmeniui. PareiÅ¡kėjų atstovas palaiko praÅ¡ymÄ ir teismo praÅ¡o jį tenkinti. Atsakovas Zarasų rajono savivaldybė, atstovaujama Zarasų savivaldybės administracijos, atsiliepimu su pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymu dėl turtinės žalos atlyginimo nesutinka, nes mano, kad atsakovas nėra atsakingas už pareiÅ¡kėjams padarytÄ Å¾alÄ , kadpatys pareiÅ¡kėjai yra kalti dėl patirtos žalos, kadangi jau pirkdami Žemės sklypÄ jie žinojo, kokios paskirties jis yra.

Todėl atsakovo atstovas mano, kad pareiÅ¡kėjai negalėjo turėti teisėto lÅ«kesčio į statybÄ miÅ¡ko Å«kio paskirties žemėje. Savivaldybės administracijos atstovės teismo posėdžiuose nepripažino atsakovo kaltės dėl pareiÅ¡kėjų patirtų nuostolių. Savivaldybės administracija teismui pateikė nugriauto nebaigto statyti Å«kinio pastato Pakačinių k. Antazavės sen. Zarasų raj. atstatymo lokalinę sÄ matÄ , sudarytÄ pagal 2007m. spalio mėn. kainas ir raÅ¡ytines pastabas dėl pareiÅ¡kėjų pateiktos lokalinės sÄ matos(134-139b.l.).

Pagal Savivaldybės administracijos pateiktÄ lokalinę sÄ matÄ nugriauto Å«kinio pastato atstatymo kaina yra 21169,39Eur(73093,68Lt). Atstovės nesutiko, kad pareiÅ¡kėjai turi teisę į nuostolių, patirtų dėl darbo užmokesčio mokėjimo, atlyginimÄ , kadangi pareiÅ¡kėjai Å«kinį pastatÄ statėsi Å«kio bÅ«du.Be to, Savivaldybės administracijos nuomone, dėl pareiÅ¡kėjams padarytos žalos yra atsakinga ir Sartų regioninio parko administracija, iÅ¡davusi SÄ lygas pastatų rekonstrukcijai Žemės sklype.

Savivaldybės administracijos atstovė praÅ¡o praÅ¡ymÄ atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į praÅ¡ymÄ su pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymu nesutiko. Atsiliepime ir 2015m. rugsėjo 21d. teismo posėdyje atstovas paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjai turi pareigÄ Ä¯rodyti, jog jų patirta turtinė žala yra reali, tuo tarpu pareiÅ¡kėjai į teismÄ kreipėsi statoma Å«kiniam pastatui dar esant nenugriautam. Taip pat trečiasis suinteresuotas asmuo mano, kad dėl pareiÅ¡kėjų patirtos turtinės žalos Sartų regioninio parko direkcija nėra atsakinga.

Teismas konstatuoja: bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjams priklausantis žemėssklypas Pakačinių k., Antazavės sen. Zarasų r., kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) Antazavės k.v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra Sartų regioninio parko rekreacinėje teritorijoje, Zalvės ežero apsaugos juostoje, pagrindinė tikslinė žemės sklypo naudojimo paskirtis – miškų ūkio (Zarasų rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr.2-3-420/2012, toliau – ir civ.byla, t. 1, b.l. 26-28, 61-62, 239).

Iki 2007m.kovo 1d.Å¡is žemės sklypas priklausė S. L.i (civ.byla t.1, b.l. 17-18, 26).Zarasų rajono savivaldybės administracijos vyr. architektė statytojui S. L. 2003m. gegužės 8d., pritarus Sartų regioninio parko direkcijai, kuri iÅ¡davė specialiÄ sias projektavimo sÄ lygas, patvirtino projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini) buvusios sodybos atstatymui (civ.byla t. 1, b.l. 12-13,14). 2003m.birželio 18d. Zarasų rajono nuolatinės statybos komisija, kurios sudėtyje, be kitų narių, buvo Zarasų rajono savivaldybės administracijos vyr. architektė, Sartų regioninio parko direkcijos direktorius, suderino Buvusios sodybos atstatymo esamoje sodybvietėje Pakačinių kaime Antazavės seniÅ«nijoje,Zarasų rajone, projektÄ (civ.byla t.1, b.l. 64-84). Zarasų rajono savivaldybės administracija 2003m. birželio 25d. iÅ¡davė S. L. statybos leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (civ.byla t. 1, b.l. 15-16).

PareiÅ¡kėjai Žemės sklypÄ iÅ¡ S. L. įsigijo 2007m. kovo 1d. Privačios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu(civ.byla t.1,b.l.17-18, 26-28, 61-62). 2007m. gegužės 25d. Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl statybos leidimo iÅ¡davimo R. R.“ pareiÅ¡kėjui R. R. buvo iÅ¡duotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) statyti Å«kinį pastatÄ Pakačinių k. Antazavės sen. Zarasų r. (buvęs S.L. 2003m. birželio 25d. statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini)) (civ.byla t. 1, b.l. 20-21, 19).

Minėtų statybÄ leidžiančių dokumentų pagrindu pareiÅ¡kėjai 2007 metais pradėjo statyti Å«kinį pastatÄ Å½emės sklype. 2010m. balandžio 7d.Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus Statybos patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad R. R. Žemės sklype stato statinį – Å«kinį pastatÄ , statybos darbų bÅ«klė-vykdomi vidaus apdailos darbai, statinio ilgio, pločio ir aukščio iÅ¡matavimai atitinka projekte nurodytiems matmenims (civ.byla t. 1, b.l. 24-25).Zarasų rajono apylinkės teismas 2012m. vasario 21d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-3-420/2012 pagal Vilniaus vyriausiojo prokuroro ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ ieÅ¡kinį atsakovams Zarasų rajono savivaldybės administracijai, R.

R., Sartų regioninio parko direkcijai, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų:Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai, J. R., V. L., Lietuvos Respublikos Vyriausybei konstatavo, jog Zarasų rajono savivaldybės administracija ir Sartų regioninio parko direkcija, spręsdamos dėl statybos leidimo išdavimo, organizuodamos ir kontroliuodamos statybas miško žemėje, nesilaikė teisės aktų hierarchijos, nes vadovavosi žemesnės galios poįstatyminiu aktu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995m. gruodžio 22d. nutarimu Nr.1608 patvirtintu Statybos privačioje žemėje reglamentu, o ne Lietuvos Respublikos žemės įstatymu(toliau – ir Žemės įstatymas) ir Lietuvos Respublikos miškų įstatymu(toliau – ir Miškų įstatymas), kuris, beje, būdamas aukštesnės galios teisės aktu bei specialiuoju įstatymu, reglamentuojančiu statybos miško žemėje klausimus, nenumatė galimybės miško žemėje statyti ūkio pastatų.

Zarasų rajono savivaldybės administracija 2003m. gegužės 8d. patvirtindama projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini), 2007m.gegužės 25d. priimdama įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini), 2003m. birželio 25d ir 2007m.gegužės 25d. iÅ¡duodama statybos leidimus Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė MiÅ¡kų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punktÄ , 24 straipsnio 2 dalį, 31 straipsnio 2 dalį, 5 dalį, 40 straipsnį, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo(toliau – ir Saugomų teritorijų įstatymas) 31 straipsnio 8 dalies nuostatas, todėl aukščiau minėtus administracinius aktus Zarasų rajono apylinkės teismas panaikino.

Zarasų rajono apylinkės teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo(toliau - ir Statybos įstatymas) 23 straipsnio 30 dalies nuostatomis, reglamentuojančiomis, jog bylose dėl neteisėtai iÅ¡duotų statybÄ leidžiančių dokumentų galiojimo panaikinimo atsakovais yra laikomi asmenys, neteisėtai pritarę statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimui, o pagal to paties straipsnio 32 dalį už statybÄ leidžiančių dokumentų iÅ¡davimo tvarkos pažeidimus pagal kompetencijÄ atsako asmenys, privalantys patikrinti statinio projektÄ (jam raÅ¡tu pritarti) ir įgalioti iÅ¡duoti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , iÅ¡analizavo Zarasų rajono savivaldybės administracijos ir Sartų regioninio parko direkcijos veiksmus.

Atsižvelgdamas į tai, jog projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini) buvusiam statytojui S. L. 2003m. gegužės 8d. patvirtino Zarasų rajono savivaldybės administracijos pareigÅ«nė – vyr. architektė, pritarus Sartų regioninio parko direkcijai, jog ta pati Zarasų rajono savivaldybės administracijos pareigÅ«nė 2003m.birželio 25d. iÅ¡davė S. L. statybos leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), o statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) R. R. iÅ¡duotas 2007m. gegužės 25d., remiantis Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007m.gegužės 25d.

įsakymu Nr. 1-341, Zarasų rajono apylinkės teismas konstatavo, jog minėtos institucijos netinkamai taikė teisės normas, pažeidė įstatymų reikalavimus ir nepagrįstai priėmė ir iÅ¡davė statybÄ leidžiančius dokumentus, todėl buvo neteisėtai pradėtas statyti Å«kinis pastatas miÅ¡kųūkio paskirties žemės sklype. Remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso(toliau – ir Civilinio kodekso) 4.103 straipsnio 3 dalimi ir Statybos įstatymo 23 straipsnio 30dalimi, 32dalimi, 28straipsnio 1dalies 1punktu, 28¹ straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Statybos įstatyme (28¹ straipsnio 2 dalies 1 punkte) nurodyti kalti asmenys, kurių lėšomis turi bÅ«ti nugriautas neteisėtai statomas Å«kinis pastatas, yra bÅ«tent Zarasų rajono savivaldybės administracija ir Sartų regioninio parko direkcija.

Teismas taip pat konstatavo, kad R. R. nedalyvavo priimant 2007m. gegužės 25d. įsakymÄ iÅ¡duoti jam statybos leidimÄ , niekaip tokio sprendimo priėmimo neįtakojo, sprendimas iÅ¡duoti ar neiÅ¡duoti jam statybos leidimÄ niekaip nepriklausė nuo jo valios, o projektavimo sÄ lygų sÄ vado tvirtinimo ir pirminio statybos leidimo iÅ¡davimo metu jis apskritai nebuvo Å¡ių procesų dalyviu. Todėl Zarasų rajono apylinkės teismas nusprendė, kad R. R. nebuvo kaltas dėl Å«kinio pastato statybos neteisėtumo.

Spręsdamas dėl institucijų, kurių lėšomis turi bÅ«ti nugriautas neteisėtai statomas Å«kinis pastatas, kaltės dydžio, teismas atsižvelgė į tai, kad Sartų regioninio parko direkcija tik vienÄ kartÄ dalyvavo Å¡iame procese – pritarė projektavimo sÄ lygų sÄ vado Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡davimui, o visus galutinius sprendimus (patvirtino projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ , iÅ¡davė statybos leidimus) priėmė Zarasų rajono savivaldybės administracija( jos pareigÅ«nai).

Teismas sprendė, kad bÅ«tent Å¡i institucija, priimdama Zarasų rajono apylinkės teismo naikinamus aktus, turėjo užtikrinti jos (institucijos) ar jos pareigÅ«nų iÅ¡duodamų aktų teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , tačiau to nepadarė, pažeidė MiÅ¡kų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punkto, 24 straipsnio 2 dalies, 31 straipsnio 2 dalies, 5 dalies, 40 straipsnio, Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 8 dalies, nuostatas, kas, Zarasų rajono apylinkės teismo sprendimu didžiausia dalimi nulėmė neteisėtos statybos atsiradimÄ .

Todėl teismas nusprendė, kad neteisėtai statomas Å«kinis pastatas turi bÅ«ti nugriautas panaudojant 80 procentų Zarasų rajono savivaldybės administracijos lėšų ir 20 procentų Sartų regioninio parko direkcijos lėšų.2012m. vasario 21d. Zarasų rajono apylinkės teismo sprendimu buvo panaikinti: Zarasų rajono savivaldybės administracijos vyriausiosios architektės 2003m.gegužės 8d. patvirtintas projektavimo sÄ lygų sÄ vadas Nr. (duomenys neskelbtini) statytojui S. L. buvusios sodybos atstatymui esamoje sodybvietėje Pakačinių k., Antazavės sen., Zarasų r.;

Zarasų rajono savivaldybės vyriausiosios architektės statytojui S. L. 2003m.birželio 25d. išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) ūkinio pastato statybai Pakačinių k., Antazavės sen., Zarasų r., žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007m. gegužės 25d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) R. R. išdavimo; Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007m.gegužės 25d.

įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) R. R. iÅ¡duotas 2007m. gegužės 25d. statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) (buvęs S. L. 2003m.birželio 25d. statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Taip pat sprendimu statytojas R. R. buvo įpareigotas per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo Zarasų rajono savivaldybės administracijos lėšomis (80 procentų) ir Sartų regioninio parko direkcijos lėšomis (20 procentų) nugriauti R. R. ir J. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame Pakačinių k., Antazavės sen., Zarasų r., kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statomÄ Å«kinį pastatÄ ir sutvarkyti statybvietę. 2013m. birželio 7d.

Vilniaus apygardos teismo nutartimi 2012m. vasario 21d. Zarasų rajono apylinkės teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistu ir įsiteisėjo. Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo nustatyta, kad tiek Zarasų rajono savivaldybės administracija , tiek ir Sartų regioninio parko direkcija atliko neteisėtus veiksmus – priėmė neteisėtus sprendimus, kurie nulėmė, kad R. R. pastatė statinį, kuris yra neteisėtas dėl statinių statybų draudžiamumo Žemės sklype. Spręsdamas dėl Sartų regioninio parko direkcijos veiksmų, sÄ lygojusių ūkinio pastato statybos neteisėtumÄ , teismas nustatė, kad Sartų regioninio parko direkcijos 2003m. gegužės 25d. pritarimas projektavimo sÄ lygų sÄ vadui, kurio pagrindu buvo iÅ¡duoti tiek 2003 metais, tiek ir 2007m. gegužės 25d. statybos leidimai, yra įvertintas kaip įtakojęs 2012m. vasario 21d.

Zarasų rajono apylinkės teismo panaikintų aktų priėmimÄ mažesne dalimi, tačiau nusprendė, kad Zarasų rajono apylinkės teismas tinkamai įvertino abiejų institucijų veiksmus ir teisingai nustatė statinio griovimo iÅ¡laidų atlyginimo dalis.Bylos duomenimis nustatyta, kad vykdant 2012m. vasario 21d. Zarasų rajono apylinkės teismo sprendimÄ , pareiÅ¡kėjų Å«kinis pastatas buvo nugriautas 2015m. lapkričio mėnesį(t.1, b.l. 121 -123). Griaunant Å«kinį pastatÄ iÅ¡saugotas statybines medžiagas pareiÅ¡kėjas pardavė už 5000 Eur(t.1, b.l.124-126).

Byloje sprendžiamas ginčas dėl turtinės žalos, pareiÅ¡kėjams padarytos vieÅ¡ojo administravimo subjekto neteisėtais veiksmais(aktais), atlyginimo.Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje įtvirtintos nuostatos. Å iame straipsnyje yra numatyta vietos savivaldybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad santykiai, susiję su nurodytos žalos atlyginimu, yra civiliniai, o ne administraciniai teisiniai santykiai, todėl spręsdami kilusį ginÄÄ teismai privalo vadovautis ir bendrosiomis civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556–1485/2009). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens, įskaitant ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų, pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Å ios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padarytÄ Å¾alÄ Â turi visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta taisyklė nustato, kad savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Savivaldybės pareiga atlyginti padarytÄ Å¾alÄ pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi vietos savivaldybės vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda ir reikalavimas dėl žalos atlyginimo privalo bÅ«ti tenkinamas tik esant visumai trijų sÄ lygų: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ .            Administracinė byla nagrinėjama pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo, kurio redakcija galiojo iki 2016m. liepos 1d.(toliau – ir ABTÄ®), nuostatas. Å io įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigÅ«nams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi bÅ«ti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

ABTÄ® 96 straipsnio 4 dalis draudžia Å¡alims, proceso dalyviams kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Ä®siteisėjęs teismo sprendimas turi resjudicata galiÄ tiek administracinės bylos proceso Å¡alims, tiek bylÄ nagrinėjančiam teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1065/2010).ABTÄ® 58 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje byloje ar civilinėje byloje, iÅ¡ naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

Tai taip vadinami prejudiciniai faktai, kurių įsiteisėjus sprendimui nebereikia įrodinėti, be to, Å¡alys jau negali tokių faktų ginčyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3365/2011 ir kt.).          Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi Å¡ių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3365/2011; 2012 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2636/2012). Pažymėtina, kad teisinėje sistemoje negali bÅ«ti toleruojamos situacijos, kada galiotų du vienas kitam prieÅ¡taraujantys arba vienas kito pagrįstumÄ paneigiantys teismų sprendimai. Vienas esminių teisės virÅ¡enybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbÄ resjudicata principui.

Laikantis Å¡io principo, teismams galutinai iÅ¡sprendus ginÄÄ , jų sprendimas neturėtų bÅ«ti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumÄ . Atsižvelgiant į tai, kadtiekcivilinėjebyloje (Zarasųrajonoapylinkėsteismocivilinėjebyloje Nr.2-3-412/2012, Vilniaus apygardosteismocivilinėjebylojeNr. 2A-949-302/2013), tiekirÅ¡iojeadministracinėjebylojedalyvavotospačiosÅ¡alysirbuvoįrodinėjamasvieÅ¡ojoadministravimosubjektųpriimtųaktųneteisėtumas, teismasdaroiÅ¡vadÄ , kadegzistuojavisossÄ lygospripažintiminėtojecivilinėjebylojenustatytusfaktusprejudiciniaisnagrinėjamojeadministracinėjebyloje.Ä®vertinus tai, kad civilinėje byloje buvo pripažinta, jog Zarasų rajono savivaldybės administracija ir Sartų regioninio parko direkcija netinkamai taikė teisės normas, pažeidė įstatymų reikalavimus ir nepagrįstai priėmė sprendimus iÅ¡duoti statybÄ leidžiančius dokumentus, kurių pagrindu buvo neteisėtai pradėtas statyti Å«kinis pastatas pareiÅ¡kėjų miÅ¡kų Å«kio paskirties Žemės sklype.

Civilinėje byloje neteisėtais buvo pripažinti savivaldybės vieÅ¡ojo administravimo subjekto – Zarasų rajono savivaldybės administracijos ir vieÅ¡ojo administravimo funkcijas vykdžiusios statybÄ leidžiančių dokumentų iÅ¡davimo srityje Sartų regioninio parko direkcijos aktai ir veiksmai: 2003m. gegužės 8d. Zarasų rajono savivaldybės administracijos vyr. architektės patvirtintas projektavimo sÄ lygų sÄ vadas Nr. (duomenys neskelbtini) buvusiam statytojui S. L., kuris buvo priimtas pritarus Sartų regioninio parko direkcijai, jai 2003m. kovo 7d. iÅ¡davus SÄ lygas pastatų rekonstrukcijos buvusios sodybos vietoje projektavimui Nr. (duomenys neskelbtini) (civ.byla t. 1, b.l. 12-13,14), Zarasų rajono savivaldybės administracijos vyr. architektės 2003m.birželio 25d.

S. L. išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007m.gegužės 25d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl statybos leidimo išdavimo R. R.“ ir Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007m. gegužės 25 d. R. R. išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini). Civilinėje byloje sprendžiant dėl kaltų asmenų, kurių lėšomis turi būti nugriautas neteisėtai statomas ūkinis pastatas, ne tik buvo nustatytos institucijos, dėl kurių neteisėtų administracinių aktų ir veiksmų neteisėtai pradėtas statyti ir statomas ūkinis pastatas, bet ir įvertintas kiekvienos institucijos kaltės dydis.

Zarasų rajono apylinkės teismas ir Vilniaus apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad Sartų regioninio parko direkcija tik vienÄ kartÄ dalyvavo statybÄ leidžiančių dokumentų iÅ¡davimo procese – pritarė projektavimo sÄ lygų sÄ vado Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡davimui, todėl pripažino, kad Å¡ios institucijos lėšų, naudojamų griaunant Å«kinį pastatÄ , dalis turi sudaryti 20 procentų, o visus galutinius sprendimus (patvirtino projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ , iÅ¡davė statybos leidimus) priėmusios Zarasų rajono savivaldybės administracijos lėšų, naudojamų griaunant Å«kinį pastatÄ , dalis turi bÅ«ti 80 procentų.

Jau minėta, kad civilinėje byloje taip pat buvo nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas R. R. nedalyvavo priimant 2007m. gegužės 25d. įsakymÄ iÅ¡duoti jam statybos leidimÄ , niekaip tokio sprendimo priėmimo neįtakojo, sprendimas iÅ¡duoti ar neiÅ¡duoti statybos leidimÄ niekaip nepriklausė nuo R. R. valios, o projektavimo sÄ lygų sÄ vado tvirtinimo ir pirminio statybos leidimo iÅ¡davimo metu jis apskritai nebuvo Å¡ių procesų dalyviu. Pagal Civilinio kodekso 4.103 straipsnio ir Statybos įstatymo 28 1straipsnio 2dalies 1punkto nuostatas, spręsdamas dėl asmenų, kurių lėšomis turi bÅ«ti nugriaunamas statinys, teismas privalo nustatyti bÅ«tent tuos kaltus asmenis, dėl kurių neteisėtai iÅ¡duotų dokumentų buvo pradėta ir vykdoma statinio statyba, todėl tokių kaltų asmenų ir jų kaltės dydžio nustatymas Zarasų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje yra reikÅ¡mingas ne tik sprendžiant dėl jų lėšų panaudojimo griaunant neteisėtai pastatytÄ Å«kinį pastatÄ , bet ir nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant dėl Å«kinio pastato nugriovimu pareiÅ¡kėjams padarytos žalos atlyginimo.

Civilinėje byloje nustatyti neteisėtai iÅ¡duoti Zarasų rajono savivaldybės administracijos ir Sartų regioninio parko direkcijos dokumentai tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjams priklausančio Å«kinio pastato nugriovimÄ , todėl turi tiesioginį priežastinį ryšį su nugriovus Å«kinį pastatÄ pareiÅ¡kėjams atsiradusia turtine žala. Atsižvelgiant į pasakytÄ , teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje nebereikia iÅ¡ naujo nustatinėti vieÅ¡ojo administravimo subjekto Zarasų rajono savivaldybės administracijos(jos tarnautojų) ir pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 3dalies 4punktÄ , 12dalį, vieÅ¡ojo administravimo funkcijas statybÄ leidžiančių dokumentų iÅ¡davimo srityje vykdžiusios Sartų regioninio parko direkcijos priimtų aktų neteisėtumo.

Be jau pasakyto, pažymėtina ir tai, kad abi Å¡ios institucijos, kurių atstovai buvo 2003m. birželio 18d. Zarasų rajono nuolatinės statybos komisijos nariai, suderino Buvusios sodybos atstatymo esamoje sodybvietėje Pakačinių k. Antazavės sen., Zarasų r. projektÄ , kurio pagrindu 2003 ir 2007 metais buvo neteisėtai iÅ¡duoti statybos leidimai Å«kiniam pastatui statyti. Todėl konstatuotina, kad ūkinio pastato nugriovimu pareiÅ¡kėjams padaryta turtinė žala yra tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su Zarasų rajono savivaldybės administracijos ir Sartų regioninio parko direkcijos neteisėtais aktais.

Remdamasis aptartomis aplinkybėmis teismas atmeta Savivaldybės administracijos argumentus, jog Zarasų rajono savivaldybė nėra atsakinga už pareiÅ¡kėjams padarytÄ turtinę žalÄ . Teismas taip pat sprendžia, kad nepagrįsti yra Savivaldybės administracijos atstovės argumentai, jog dėl pareiÅ¡kėjų patirtos turtinės žalos yra kalti patys pareiÅ¡kėjai, nes statėsi ne Å«kinį pastatÄ , bet gyvenamÄ jį namÄ , kadangi iÅ¡ 2010m. balandžio 7d.Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus Statybos patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad R. R. Žemės sklype statytas Å«kinis pastatas atitiko projekte nurodytiems matmenims (civ.byla t. 1, b.l. 24-25).Be to, byloje nebuvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai yra atsakingi už neteisėtų statybos dokumentų iÅ¡davimÄ , nulėmusį Å«kinio pastato statybos neteisėtumÄ .

PareiÅ¡kėjai reikalavimÄ atlyginti turtinę žalÄ pareiÅ¡kė Zarasų rajono savivaldybei, atstovaujamai Zarasų rajono savivaldybės administracijos. Pažymėtina, kad 2015m. rugsėjo 21d. (t.1, b.l. 117-119), 2016m. sausio 21d. (t.1, b.l. 142-143) teismo posėdžiuose, vadovaudamasis ABTÄ® 10 str., teismas pareiÅ¡kėjams iÅ¡aiÅ¡kino jų teisę apsispręsti dėl Sartų regioninio parko direkcijos įtraukimo į bylos nagrinėjimÄ atsakove, tačiau pareiÅ¡kėjai nesutiko, kad Å¡i institucija byloje bÅ«tų įtraukta atsakove.

Atsižvelgiant į tai, toliau yra sprendžiama dėl turtinės žalos padarymo pareiÅ¡kėjams fakto, turtinės žalos dydžio ir Zarasų rajono savivaldybės pareigos atlyginti visÄ turtinę žalÄ .Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas, turėtos iÅ¡laidos(tiesioginiai nuostoliai). Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad vykdant 2012 m. vasario 21d. Zarasų rajono apylinkės teismo sprendimÄ , 2015m. lapkričio mėnesį buvo nugriautas pareiÅ¡kėjams priklausantis Å«kinis pastatas.

Pareiškėjai neteko jiems priklausančio turto, todėl turtinės žalos pareiškėjams padarymo faktas nekelia abejonių. Pareiškėjai teismui pareikštu prašymu prašo atlyginti jų patirtus nuostolius, pasireiškusius pareiškėjų turėtomis išlaidomis nugriautam ūkiniam pastatui statyti, todėl nustatant pareiškėjams padarytų nuostolių dydį, turi būti remiamasi tomis kainomis, kokios buvo išlaidų susidarymo metu. Pareiškėjas R. R. teismo posėdžiuose paaiškino, kad esminius ūkinio pastato statybos darbus jis vykdė 2007 metų spalio mėnesį ir patirtas išlaidas įrodinėjo remdamasis 2007m. spalio mėn. kainomis.

IÅ¡ pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų, jam iÅ¡duoto statybos leidimo statyti Å«kinį pastatÄ Å«kio bÅ«du duomenų, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas R. R. Å«kinį pastatÄ statėsi savo jėgomis, tai yra jis dirbo pats. Taip pat iÅ¡ pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad visų darbų pareiÅ¡kėjas atlikti neturėjo galimybės, tai yra neturėjo tam reikalingų įgÅ«džių, reikiamos kvalifikacijos, neturėjo bÅ«tinų įrengimų, todėl tokiems darbams, kaip ūkinio pastato rÅ«sio betonavimo darbams bei visiems mÅ«ro darbams atlikti, grindims sudėti, kaminui sumÅ«ryti, pastato rastines sienas suręsti, apskardinti stogÄ , pareiÅ¡kėjas samdė kitus asmenis.

PareiÅ¡kėjas statybines medžiagas pirko ir už atliktus darbus atsiskaitė grynais pinigais. PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad neiÅ¡saugojo visų dokumentų turėtoms iÅ¡laidoms pagrįsti, todėl turėtas iÅ¡laidas įrodinėja V.Laukaičio projektavimo firmos parengta lokaline sÄ mata, kuria apskaičiuotos Å«kinio pastato atstatymo iÅ¡laidos, sudarančios 54879,85 Eur(189489,55Lt), banko sÄ skaitų duomenimis(t.1, b.l. 68-97). Taip pat pareiÅ¡kėjas pateikė : UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007m. rugsėjo 5d.

PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ 2016m. rugsėjo 26d. 1696 Lt(491Eur) sumai už įsigytus stogo langus ir jų detales apmokėti ir 2007m. rugsėjo 3-5d. pinigų priėmimo kvitus, patvirtinančius sÄ skaitoje nurodytos sumos sumokėjimÄ (t.1 b.l 152-153), 2007m. liepos 19d. G.U. įmonės PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ 4240Lt(1228Eur) sumai už perkamas statybines medžiagas apmokėti ir 2007m. birželio 5d. bei liepos 19d. pinigų priėmimo kvitus, patvirtinančius sÄ skaitos apmokėjimÄ ( t.1, 154-155 b.l.). 2007m.gegužės 29d.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ 984,47Lt(285Eur) sumai už transporto paslaugas apmokėti ir 2007m. gegužės 29d. Kasos pajamų orderio kvitÄ , patvirtinantį sÄ skaitos apmokėjimÄ (1t., b.l.156-157). 2016m. rugsėjo 26d. teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad jam perkant Žemės sklypÄ , jame jau buvo pakloti juostiniai pamatai, todėl už juos buvo sumokėta Å¡ių darbų kainÄ Ä¯skaičius į Žemės sklypo kainÄ . Savivaldybės administracija nesutikdama su pareiÅ¡kėjų teismui pateiktos lokalinės sÄ matos sumomis, tai yra nesutikdama, kad į sÄ matÄ yra įtrauktos darbo užmokesčio ir su juo susijusios sumos, teismui pateikė nugriauto Å«kinio pastato atstatymo lokalinę sÄ matÄ 2007m. spalio mėn. kainomis 73093,68Lt sumai, kuriÄ sudarė V.

M. PareiÅ¡kėjai ir Savivaldybės administracija nesutiko su vienas kito pateiktose sÄ matose esančiais duomenimis. Skiriantis pareiÅ¡kėjų ir atsakovo pateiktų lokalinių sÄ matų duomenims, teismas paskyrė teismo ekspertizę. Teismo paskirtÄ ekspertizę atlikęs teismo ekspertas dr.D. K. 2016m. liepos 21d. teismo ekspertizės akte atsakydamas į teismo užduotÄ klausimÄ , kiek pareiÅ¡kėjams priklausančiame žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Pakačinių k.

Antazavės sen. Zarasų r., kainavo 2007 metų spalio mėn. kainomis Å«kio bÅ«du sukurti (pastatyti) nugriautÄ Â Å«kinį pastatÄ , atsakė, kad Å«kio bÅ«du pastatyti nurodytÄ Å«kinį pastatÄ 2007 m. spalio kainomis kainavo 41490,90Eur. 2016m.lapkričio 28d. teismo posėdyje atsakydamas į klausimus, teismo ekspertas nurodė, kad nugriauto Å«kinio pastato 2007 metų spalio mėn. statybos apskaičiuojamosios kainos nustatymui jis naudojosi programine įranga“ (duomenys neskelbtini)“, nustatydamas statybos darbus, jų apimtis, reikalingas statybines medžiagas vadovavosi visa bylos medžiaga, tarp jos:

Buvusios sodybos atstatymo esamoje sodybvietėje Pakačinių kaime Antazavės seniÅ«nijoje, Zarasų rajone, projektu(civ.byla t.1, b.l. 64-84), byloje esančiomis Å«kinio pastato nuotraukomis, Å«kinio pastato atstatymo ir griovimo darbų sÄ matomis.              Pagal ABTĮ įtvirtintas nuostatas, faktų ir įrodymų nurodymas, jų pateikimas ir rinkimas yra bylos proceso dalyvio pareiga. Teismas, vertindamas proceso dalyvių pateiktus įrodymus, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje suformuluota taisykle, pagal kuriÄ , jokie įrodymai neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios.

Teismas, sprendžiantis dėl proceso dalyvių pateiktų įrodymų objektyvumo, patikimumo ir bÅ«tinumo, privalo juos įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nors pareiÅ¡kėjas nesutiko su teismo eksperto lokalinėje sÄ matoje apskaičiuota iÅ¡laidų suma ir teismÄ prašė vadovautis jo pateikta V.L. firmos sudaryta lokaline sÄ mata, tačiau teismo eksperto sudarytos lokalinės sÄ matos duomenų motyvuotai neginčijo.

PareiÅ¡kėjų pateikti banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai patvirtina tik aplinkybę, jog 2007-2009 metais pareiÅ¡kėjas turėjo lėšų ir jas naudojo, tačiau nepatvirtina, jog banke esančios lėšos buvo panaudotos bÅ«tent Å«kinio pastato statybai. PareiÅ¡kėjo pateiktos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros ir pinigų mokėjimo kvitai patvirtina konkrečias pareiÅ¡kėjo iÅ¡laidas statybai, tačiau jų nepakanka visai pareiÅ¡kėjų praÅ¡omai nuostolių atlyginimo sumai įrodyti. Savivaldybės administracijos atstovė nesutiko su teismo ekspertizės iÅ¡vada, kadangi apskaičiuojant Å«kinio pastato statybos iÅ¡laidas buvo įskaičiuotos iÅ¡laidos darbo užmokesčiui, mechanizmams, pridėtinės vertės mokestis, nors pareiÅ¡kėjas statinį statė Å«kio bÅ«du.

Teismo ekspertizės akte nurodyta, kad skaičiuojant statybos kainÄ , buvo naudojama “ (duomenys neskelbtini)“ programinė įranga. IÅ¡ vieÅ¡ai skelbiamų duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ruoÅ¡ia ir diegia kompiuterines programas sÄ matiniams apskaičiavimams bei atliktų statybos darbų apskaitai (žr.: http://www.sistela.lt/apie-mus). Rekomendacijos dėl statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo yra registruojamos ir skelbiamos valstybės įmonės Statybos produkcijos sertifikavimo centro tvarkomame Juridinių asmenų, fizinių asmenų ir mokslo įstaigų parengtų rekomendacijų dėl statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo registre.

Valstybės įmonei Statybos produkcijos sertifikavimo centrui jos steigėja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija yra pavedusi registruoti ir skelbti nustatyta tvarka parengtas rekomendacijas dėl statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo. Kaip patvirtina vieÅ¡ai skelbiami duomenys, aukščiau nurodytame registre UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtos rekomendacijos 2007 m. spalio mėn. laikotarpiui yra įregistruotos (žr.: www.spcs.lt, skyrius „Registrai“). Tuo tarpu tiek pareiÅ¡kėjų, tiek ir atsakovo pateiktose lokalinėse sÄ matose nėra jokių duomenų apie naudotus kainų pagrindimo Å¡altinius.

Ä®vertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas iÅ¡ esmės neturi pagrindo nesivadovauti teismo ekspertizės akte pateiktos teismo eksperto sudarytos lokalinės sÄ matos duomenimis dėl statybos darbų apimčių, mechanizmų poreikio, kainų. Tačiau pati teismo eksperto iÅ¡vada, kuria atsakant į teismo pateiktÄ klausimÄ , teigiama, kad pareiÅ¡kėjams pastatyti Å«kio bÅ«du 2007m. spalio mėn. kainomis Å«kinį pastatÄ kainavo 41490,90Eur. yra nemotyvuota, neatitinka Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 24 straipsnio 4 dalies reikalavimų.

Byloje esant duomenims, kad pareiÅ¡kėjui Å«kinio pastato statybai iÅ¡duotame statybos leidime yra nurodytas statybos organizavimas Å«kio bÅ«du, teismo ekspertas, įtraukdamas į lokalinę sÄ matÄ iÅ¡laidas darbo užmokesčiui, tarp jų iÅ¡laidas sezoniniam darbui, specifiniams darbams, papildomam darbo užmokesčiui, statybvietės iÅ¡laidas, nuo jų apskaičiuodamas pridėtinės vertės mokestį, neatsižvelgė į Å«kinio pastato statybos metu galiojusių teisės aktų Statybos įstatymo 2 str. 16d., Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002m. balandžio 30d.

Ä®sakymu Nr.211(su vėlesnėmis redakcijomis)patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ (toliau – ir Statybos darbų reglamentas) 7 punkto nuostatas, apibrėžiančias statybÄ Å«kio bÅ«du, pagal kurias statybos darbai atliekami ir statinys sukuriamas statytojo rizika, nesudarius rangos sutarties, naudojant statytojo darbo jėgÄ , jam priklausančius statybos produktus, įrenginius. Statybos darbų reglamento 15punktas nustatė, kad kai statyba vykdoma Å«kio bÅ«du – statinys sukuriamas nesudarius rangos sutarties, o kai statytojas yra fizinis asmuo ir stato nesudėtingÄ statinį savo ar savo Å¡eimos nariams, patentas yra neprivalomas.

Taip pat teismo ekspertas neatsižvelgė ir į pareiÅ¡kėjo R. R. paaiÅ¡kinimus teismo posėdžiuose, kuriais pareiÅ¡kėjas įrodinėjo, jog ūkio pastatÄ statė pats, iÅ¡skyrus Å«kinio pastato rÅ«sio betonavimo, visus mÅ«ro darbus, grindų sudėjimo, kamino sumÅ«rijimo, rastinių sienų surentimo ir stogo apskardinimo darbus. Nors pareiÅ¡kėjas teigia, kad darbo užmokestis už jo paties atliktus darbus turi bÅ«ti pripažįstamas turėtomis iÅ¡laidomis ir atlyginamas, kadangi jis, dirbdamas Å¡iuos darbus, prarado lėšas, kurias galėjo uždirbti dirbdamas kitÄ darbÄ , tačiau pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų Å¡iems savo teiginiams apie negautas pajamas ir jų dydį patvirtinti.

Laikyti pareiÅ¡kėjo iÅ¡laidomis sÄ matoje apskaičiuotÄ , tačiau niekam neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį už paties pareiÅ¡kėjo atliktus darbus, teismas neturi pagrindo, nes nėra įrodyta, kad realiai patirta nuostolių.Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas nesivadovauja teismo eksperto iÅ¡vada dėl visos Å«kinio pastato kainos( ABTÄ® 62 straipsnio 4 dalis), o, kaip jau minėta, remiasi teismo eksperto sudarytos lokalinės sÄ matos duomenimis dėl statybos darbų apimčių, mechanizmų panaudojimo, kainų.

Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1dalis numato teismui pareigÄ nustatyti nuostolių dydį, todėl teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes dėl paties pareiÅ¡kėjo atliktų statybos darbų, iÅ¡ teismo eksperto lokalinės sÄ matos sumų atima darbo užmokesčiui už paties pareiÅ¡kėjo atliktus darbus apskaičiuotas sumas, sumas už sezoninius darbus, specifinius darbus, papildomo darbo užmokesčio sumas bei už visas Å¡ias sumas apskaičiuotÄ pridėtinės vertės mokestį.Teismo eksperto parengtoje sÄ matoje yra įtrauktos statybvietės iÅ¡laidos.

Byloje nėra surinkta jokių įrodymų, patvirtinančių statybvietės iÅ¡laidas. Pažymėtina, kad nei pačių pareiÅ¡kėjų, nei Savivaldybės administracijos teismui pateiktose lokalinėse sÄ matose nėra nurodytos statybvietės iÅ¡laidos.Teismo ekspertas nepagrindė statybvietės iÅ¡laidų skaičiavimo tvarkos ir normatyvų, statinį statant Å«kio bÅ«du, kai darbus atlikoir statybÄ organizavo pats pareiÅ¡kėjas nuosavame žemės sklype, kurio tvarkymas ir priežiÅ«ra yra jo savininkų pareiga.

VieÅ¡oje erdvėje Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos skelbiamose Statinių statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo rekomendacijų III skyriaus 18 p. nurodyta, kad statinio statybvietės iÅ¡laidas sudaro statinio statybvietės įrengimo, eksploatavimo ir valdymo iÅ¡laidos, įskaitant statybvietės darbuotojų darbo užmokestį kartu su socialinio draudimo lėšomis nuo Å¡io užmokesčio, taip pat papildomos kvalifikuotų darbininkų komandiruočių iÅ¡laidos, darbo pamainomis ar pakaitiniu bÅ«du iÅ¡laidos, darbininkų pervežimo, elektros energijos eksploatuojant mechanizmus iÅ¡laidos, kuro, Å¡iukÅ¡lių bei statybinio laužo pristatymo ir pridavimo į sÄ vartynÄ ir kt. iÅ¡laidos(www.am.lt).Nagrinėjamu atveju iÅ¡ pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad Žemės sklypas buvo įsigytas su jau paklotais betoniniais juostiniais pamatais, taigi pareiÅ¡kėjams nebereikėjo įrengti statybvietės, be to, duomenų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjai patyrė konkrečias statybvietės iÅ¡laidas byloje nėra.

Atsižvelgiant į tai, teismas statybvietės iÅ¡laidų ir nuo Å¡ių sumų apskaičiuoto pridėtinės vertės mokesčio iÅ¡laidų nepripažįsta realiomis ir atlygintomis. Tačiau atsižvelgdamas į tai, kad pareiÅ¡kėjas pagal profesijÄ nėra kvalifikuotas ir įvairaus profilio darbus atliekantis statybininkas(pareiÅ¡kėjas yra dekoratyvinės dailės dailininkas, t 1, b.l.66), taip pat į pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimus dėl iÅ¡laidų samdant asmenis sudėtingiems darbams atlikti bÅ«tinumo, ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais(Civilinio kodekso 1.5 straipsnis 3 dalis), teismas pripažįsta pareiÅ¡kėjų iÅ¡laidomis teismo eksperto lokalinėje sÄ matoje nurodytas darbo užmokesčio sumas už Å«kinio pastato rÅ«sio betonavimo ir visų mÅ«ro darbų, grindų sudėjimo, kamino sumÅ«rijimo, rastinių sienų surentimo ir stogo apskardinimo darbų atlikimÄ .

Tačiau pareiÅ¡kėjų patirtomis iÅ¡laidomis nelaikomos nuo darbo užmokesčio už Å¡iuos darbus apskaičiuotos pridėtinės vertės mokesčio sumos, sezoninių, specifinių darbų, papildomo darbo užmokesčio sumos, nes byloje nesurinkta įrodymų, kad pareiÅ¡kėjų samdyti asmenys buvo pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai bei kad pareiÅ¡kėjai patyrė iÅ¡laidas pridėtinės vertės mokesčio mokėjimo už atliktus darbus bei kitas papildomas iÅ¡laidas. Taip pat teismas pripažįsta pareiÅ¡kėjų iÅ¡laidomis teismo eksperto lokalinėje sÄ matoje nurodytas iÅ¡laidas mechanizmams, atsižvelgdamas į objektyvų bÅ«tinumÄ tokius mechanizmus naudoti statybos darbuose.

Teismas pripažįsta atlygintomis pareiÅ¡kėjų iÅ¡laidas įsigyjant buvusio statytojo paklotus juostinius pamatus. Kadangi pareiÅ¡kėjai negali įrodyti, kokiÄ Â faktinę sumÄ bendroje sumoje, sumokėtoje už Žemės sklypÄ , sudarė juostinių pamatų įsigijimo iÅ¡laidos( jie nebuvo įregistruoti, todėl Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje nenurodyti), teismas vykdydamas Civilinio kodekso 6.249straipsnio 1dalies nuostatas ir vadovaudamasis Civilinio kodekso 1.5straipsnio 3 dalyje įtvirtintais protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, atlygintinomis pripažįsta teismo eksperto lokalinės sÄ matos I skyriuje „ParuoÅ¡iamieji darbai“(456 Eur) ir 2 skyriuje „Pamatų įrengimas“ sÄ matos eilės Nr.1-6  pozicijose nurodytas sumas(1795,41Eur) kaip pareiÅ¡kėjų patirtas iÅ¡laidas įsigyjant ūkinio pastato pamatus(iÅ¡skyrus sezoninių darbų, specifinių darbų, papildomo darbo užmokesčio, statybvietės ir pridėtinės vertės mokesčio iÅ¡laidas, kurios yra neįrodytos), iÅ¡ viso : 2251,41Eur.

Detalizuotinas ir kitų pareiÅ¡kėjų nuostolių nustatymas. Teismo eksperto lokalinės sÄ matos 2 skyriuje „Pamatų įrengimas“ sÄ matos eil.Nr.7-11 pozicijose nurodytos iÅ¡laidos, susijusios su rÅ«sio grindų ir sienų mÅ«rijimo darbais, kuriuos kaip nustatyta iÅ¡ pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų, vykdė samdyti asmenys, pripažįstamos atlygintinomis pareiÅ¡kėjų iÅ¡laidomis, iÅ¡skyrus sezoninių specifinių darbų, papildomo darbo užmokesčio, statybvietės ir pridėtinės vertės mokesčio, apskaičiuoto už darbo užmokesčio sumas, tai yra iÅ¡skyrus iÅ¡laidas, kurios yra neįrodytos, iÅ¡ viso pripažįstama iÅ¡laidų suma sudaro 2159Eur.Teismo eksperto lokalinės sÄ matos 3 skyriuje „Bendrastatybiniai darbai“ 1 poskyryje „Sienos“ sÄ matos eil Nr. 1-3 pozicijose nurodytos sumos(10764,57Eur) sienų rentimui ir kamino mÅ«rijimui, atliktiems pareiÅ¡kėjo samdytų asmenų, pripažįstamos atlygintinomis iÅ¡laidomis, iÅ¡skyrus pridėtinės vertės mokestį, apskaičiuotÄ nuo darbo užmokesčio sumų, iÅ¡ viso pripažįstama suma sudaro 10764,57Eur.SÄ matos 3 skyriaus 2 poskyryje „Stogas“ sÄ matos eil Nr. 1-4 ir Nr.6-13 pozicijose nurodyti darbai atlikti pareiÅ¡kėjo, todėl jiems atlikti sÄ matoje numatyto darbo užmokesčio iÅ¡laidos kartu su nuo jo apskaičiuoto pridėtinės vertės mokesčio iÅ¡laidomis nelaikomos pareiÅ¡kėjų nuostoliais.To paties poskyrio sÄ matos eilės Nr. 5 pozicijoje visos numatytos stogo skardinimo darbų, kuriuo atliko pareiÅ¡kėjo samdyti asmenys, iÅ¡laidos pripažįstamos pareiÅ¡kėjų nuostoliais, iÅ¡skyrus darbo užmokesčiui apskaičiuotÄ Â pridėtinės vertės mokestį.

Å iame poskyryje nuostoliais pripažįstama 8 184,37 Eurai.SÄ matos 3 skyriaus 3 poskyryje „Lubos“ numatytos iÅ¡laidos pripažįstamos pareiÅ¡kėjų nuostoliais, iÅ¡skyrus iÅ¡laidas darbo užmokesčiui ir nuo jų apskaičiuoto pridėtinės vertės mokesčio iÅ¡laidas(darbus atliko pats pareiÅ¡kėjas): iÅ¡ viso pripažįstama nuostoliais suma sudaro 4692,38Eur. SÄ matos 3 skyriaus 4 poskyryje „Grindys“ numatytos sumos pripažįstamos pareiÅ¡kėjų nuostoliais, kadangi yra susijusios su grindų įrengimo darbais, kuriuos atliko pareiÅ¡kėjo samdyti asmenys, iÅ¡skyrus nuo darbo užmokesčio sumų apskaičiuoto pridėtinės vertės mokesčio iÅ¡laidas, iÅ¡ viso pripažįstama nuostoliais suma sudaro 1160Eur. IÅ¡ sÄ matos 3 skyriaus 5 poskyryje „Langai ir durys“ nurodytų iÅ¡laidų, pareiÅ¡kėjų nuostoliais nepripažįstamos iÅ¡laidos darbo užmokesčiui ir nuo darbo užmokesčio sumų apskaičiuoto pridėtinės vertės mokesčio iÅ¡laidos, iÅ¡ viso nuostoliais pripažįstama suma sudaro 2224Eur.

Taip pat pareiÅ¡kėjų nuostoliais pripažįstamos 3 skyriuje numatytos iÅ¡laidos papildomoms medžiagoms ir papildomiems mechanizmams:728,42Eur. SÄ matos 3 skyriuje „Bendrastatybiniai darbai“ nurodytos iÅ¡laidos sezoniniams, specifiniams darbams, papildomam darbo užmokesčiui bei statybvietės iÅ¡laidos nepripažįstamos pareiÅ¡kėjų nuostoliais.Taigi teismo eksperto lokalinės sÄ matos 3 skyriuje nuostoliais pripažįstama suma sudaro 27 753,74Eur.Lokalinės sÄ matos 4 skyriuje „Inžinieriniai tinklai“ nurodytos darbo užmokesčio, sezoninių, specifinių darbų iÅ¡laidos, papildomo darbo užmokesčio, statybvietės iÅ¡laidos ir nuo šių sumų apskaičiuotas pridėtinės vertės mokestis nepripažįstami pareiÅ¡kėjų nuostoliais, tad iÅ¡ Å¡iame skyriuje nurodytų sumų, pareiÅ¡kėjų nuostoliais pripažįstama 210,54Eur suma.

Dėl nurodytų aplinkybių teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjams atlygintinų nuostolių suma sudaro32 374,69 Eurai.Tačiau byloje nustatyta, kad Å«kinio pastato griovimo metu buvo iÅ¡saugota dalis jam statyti panaudotų statybinių medžiagų. Å ias medžiagas pareiÅ¡kėjas R. R. pardavė už 5000Eur, tokiu bÅ«du sumažindamas dėl statinio nugriovimo patirtus nuostolius 5000Eur suma(32374,69-5000=27374,69Eur). Nustatant pareiÅ¡kėjams priteistinÄ turtinės žalos atlyginimo sumÄ Â iÅ¡ apskaičiuotos nuostolių sumos atimama pareiÅ¡kėjo už parduotas statybines medžiagas gauta 5000Eur suma.

Sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjams iÅ¡ atsakovo priteistino turtinės žalos atlyginimo dydžio teismas remiasi Zarasų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje nustatytomis aplinkybėmis, kad pareiÅ¡kėjų Å«kinio pastato statybos neteisėtumÄ nulėmė dviejų vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėti aktai: Zarasų rajono savivaldybės administracijos ir Sartų regioninio parko direkcijos bei civilinėje byloje nustatytu Å¡ių institucijų kaltės dydžiu(ABTÄ® 14 straipsnis, 58 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 4 dalis).

Kadangi civilinėje byloje buvo nustatyta, kad Zarasų rajono savivaldybės administracijos neteisėtų aktų priėmimas didžiÄ ja dalimi, tai yra 80 procentų nulėmė Å«kinio pastato statybos neteisėtumÄ , tai iÅ¡ atsakovo pareiÅ¡kėjams priteistina 80 procentų atlygintinų nuostolių dydžio turtinės žalos atlyginimas , tai yra 21899,75Eur. Teismo nustatyta turtinės žalos atlyginimo suma priteisiama abiems pareiÅ¡kėjams, nes byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai yra sutuoktiniai(t. 1, b.l 48),santuokoje įgijo Žemės sklypÄ ir jame statė Å«kinį pastatÄ , todėl preziumuojama, kad Å«kinio pastato statybai panaudotos lėšos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir turtinė žala padaryta abiem sutuoktiniams(Civilinio kodekso 3.87str., 3.88 str.).Pagal ABTÄ® 44 straipsnio nuostatas, proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymas iÅ¡ dalies tenkinamas, todėl sprendimas yra priimamas jų naudai. PareiÅ¡kėjų atstovas praÅ¡o atlyginti iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, tai yra iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti, taip pat byloje spręstina ir dėl proceso Å¡alių turėtų iÅ¡laidų, iÅ¡mokėtų teismo ekspertui. Atsižvelgus į tai, kad teismas konstatavo, jog pareiÅ¡kėjai turi teisę į 21899,75Eur turtinės žalos, kuriÄ privalo atlyginti atsakovas, atlyginimÄ , tai yra į 40 procentų dydžio sumÄ nuo praÅ¡yme praÅ¡ytos priteisti sumos, proporcingai patenkintai reikalavimo daliai, priteistinos ir turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

PareiÅ¡kėjų iÅ¡laidas sudaro 480 Eur, sumokėtų advokatui už praÅ¡ymo parengimÄ ir atstovavimÄ teismo posėdžiuose(t.2, b.l.3). Å i suma nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalių dydžių, todėl pareiÅ¡kėjamspriteisiama40 procentų dydžio Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimas: 192Eur.Be to, byloje yra žinomos teismo ekspertui iÅ¡mokėtos sumos, todėl protinga ir teisinga bÅ«tų iÅ¡spręsti ir Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ .Teismo ekspertui už atliktÄ teismo ekspertizę ir atvykimÄ bei atsakymÄ Ä¯ klausimus teismo posėdyje yra iÅ¡mokėta 1000Eur.

PareiÅ¡kėjas R. R. už pareiÅ¡kėjus į teismo specialiÄ jÄ sÄ skaitÄ yra įmokėjęs 850Eur(t.1, b.l.183, t.2, b.l.18), todėl pareiÅ¡kėjams iÅ¡ atsakovo priteistinas 340Eur dydžio Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimas. Atsakovas į teismo depozitinę sÄ skaitÄ yra įmokėjęs 150 Eur(t.2, b.l. 17), todėl jam iÅ¡ pareiÅ¡kėjų turėtų bÅ«ti priteisiama 90Eur teismo ekspertui iÅ¡mokėtų sumų atlyginimas, o Å¡iÄ sumÄ atėmus iÅ¡ tos sumos, kuriÄ pareiÅ¡kėjams privalo atlyginti atsakovas, galutinė teismo ekspertui iÅ¡mokėtų sumų atlyginimo suma, kuri priteisiama pareiÅ¡kėjams iÅ¡ atsakovo, sudaro 250Eur.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1,2,4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi (redakcija galiojusi iki 2016m. liepos 1d.), Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr.VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a: praÅ¡ymÄ patenkintiiÅ¡dalies.PriteistiiÅ¡ZarasųrajonosavivaldybėsR.R., (duomenys neskelbtini), irJ.R., a.k. (duomenys neskelbtini), 21899,75Eur (dvideÅ¡imtvienotÅ«kstančioaÅ¡tuoniųšimtųdevyniasdeÅ¡imtdevyniųeurų 75 eurocentų)turtinėsžalosatlyginimÄ ir442 EuriÅ¡laidų, susijusiųsubylosnagrinėjimu,atlyginimÄ .

Sprendimas per vienÄ mėnesįnuo jo paskelbimodienosapeliacinetvarkagalibÅ«tiskundžiamasLietuvosvyriausiajamadministraciniamteismuitiesiogiaiarba per PanevėžioapygardosadministracinįteismÄ . Teisėja                                                                                   Dalia Pranckienė