e39c14c4-73c9-47e5-8cab-e8d0238be8ed · Å iaulių apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-383-300/2015                                                    Teisminio proceso Nr. 1-41-1-00240-2014-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.1; (S) 2.4.7. ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 4 d.Šiauliai            Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,  teisėjų Raimundo Jurgaičio, Zigmo Kavaliausko,sekretoriaujant Vilmai Armalytei,dalyvaujant prokurorei Daivai Kaučikienei,gynėjai advokatei Jurgitai Šlapaitienei,išteisintajam R.

K.,           teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Daivos Kaučikienės apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį – iÅ¡teisintas, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ .            Nukentėjusiosios M.

M. civilinis ieÅ¡kinys atmestas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: R. K. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad 2014 m. vasario 15 d., 13.48 val., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdamas tikslÄ apgaule užvaldyti svetimÄ turtÄ , sukčiavo, o bÅ«tent, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui 2014-02-15, 13.48 val. paskambinus nukentėjusiajai M. M. į jos naudojamÄ fiksuoto ryÅ¡io telefonÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai nurodžius, kad jos dukra (duomenys neskelbtini) griÅ«dama sužalojo maÅ¾Ä mergaitę ir kad reikalingi pinigai gydymui, taip atlyginant nukentėjusiajai padarytÄ Å¾alÄ , tikslu iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, o nukentėjusiajai M.

M. sutikus sumokėti 1000 Lt, po ko, R. K. nuvykęs adresu (duomenys neskelbtini), prisistatęs M. M. sužalotos mergaitės broliu ir liepęs jam paduoti sutartus 1000 Lt, tokiu bÅ«du apgaule savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens naudai įgijo svetimÄ turtÄ â€“ nukentėjusiajai M. M. priklausančius 1000 Lt. Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė Daiva Kaučikienė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nuosprendį dėl R.

K. iÅ¡teisinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį: R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jÄ atliekant pataisos namuose. M. M. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti jai iÅ¡ R. K. 1448,10 eurų turtinei žalai atlyginti. Skunde nurodo, kad teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių, o iÅ¡teisindamas                         R.

K. teismas netinkamai įvertino surinktus bei teisme iÅ¡tirtus įrodymus, rėmėsi ne visais įrodymais, ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Teigia, kad teismas turėjo įvertinti visÄ nukentėjusiosios M. M. pirmÄ jÄ apklausÄ , kurioje nukentėjusioji nurodė įtariamo asmens žymes bei ypatybes, pagal kurias buvo galima atpažinti įtariamÄ asmenį. Nukentėjusioji nurodė, kad jaunuolis buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie (duomenys neskelbtini) cm Å«gio, lieso kÅ«no sudėjimo.

Taip pat nukentėjusioji apibÅ«dino ir įtariamo asmens aprangos detales, kad jis vilkėjo pilkos spalvos Å¡varkelį. Taigi nurodo, kad teismas neatkreipė dėmesio į Å¡iuos nukentėjusiosios nurodytus asmens apibÅ«dinimus ir dėl Å¡ių aplinkybių nuosprendyje visiÅ¡kai nepasisakė. Tai, kad nukentėjusioji M. M. apibÅ«dino į įvykio vietÄ atvykusiems pareigÅ«nams asmenį, atėjusį į jos butÄ paimti pinigus, prokurorės teigimu, patvirtino teisme apklaustas liudytojas A. M.. Be to, pasak prokurorės, Å¡is liudytojas palydėjo M.

M. į (duomenys neskelbtini) policijos komisariatÄ atlikti procesinį veiksmÄ â€“ asmens parodymo atpažinti. Liudytojas A. M. parodė, kad jis kartu su M. M. nuvažiavo į policijos komisariatÄ , ji pradėjo verkti ir sakė, kad ji nenori niekur dalyvauti, nes jis atvažiuos ir jai atkerÅ¡ys, kad ji viena gyvena, tada pareigÅ«nas parašė, kad jis nuramintų nukentėjusiÄ jÄ , kad jau pradėta byla, kad turi dalyvauti procese. Kai nuramino nukentėjusiÄ jÄ , tai pasitraukė į nuoÅ¡alį, nes kabinetas buvo didelis ir jis nežiÅ«rėjo, kaip buvo vykdomas atpažinimas.

Jį pakvietė pasiraÅ¡yti protokole. Jam pareigÅ«nas pasakė, kad nukentėjusioji atpažino įtariamÄ jį asmenį, kuris atėjo paimti pinigus. Nurodo, kad teismas turėjo atkreipti dėmesį į tai, kad iÅ¡ gyvų asmenų daryti atpažinimÄ pareigÅ«nai neturėjo galimybės, nes A. K. nebuvo rastas, jo atžvilgiu tuo metu buvo paskelbta paieÅ¡ka. Be to, apeliantės įsitikinimu, teismas neįvertino ir nuosprendyje visiÅ¡kai nepasisakė dėl to, kad nukentėjusioji M. M. teismo posėdžio metu dar kartÄ atpažino kaltinamÄ jį R.

K., parodydama, kad jis buvo jos namuose ir paėmė 1000 litų. Be to, prokurorės teigimu, teisėjas parodė nukentėjusiajai baudžiamosios bylos dokumentÄ â€“ asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ protokolÄ , norėdamas įsitikinti, atlikto procesinio veiksmo teisingumu, ir nukentėjusioji tvirtai ir nedvejodama parodė į R. K. nuotraukÄ , taip patvirtindama, jog ji tikrai atpažįsta kaltinamÄ jį, tačiau teismas į Å¡ias aplinkybes visiÅ¡kai nekreipė dėmesio ir nuosprendyje apie tai nutylėjo.

Taip pat nurodo, kad teismas neiÅ¡samiai iÅ¡analizavo nukentėjusiosios parodymus, neįvertino visų bylos aplinkybių, ir iÅ¡vadÄ apie jos duotų parodymų nuoseklumÄ grindė iÅ¡ konteksto paimtomis parodymų dalimis, o ne visais nukentėjusiosios parodymais. Teigia, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nukentėjusioji parodė, kad telefonu paskambinęs žmogus minėjo vardÄ (duomenys neskelbtini), kad (duomenys neskelbtini) reikia pinigų, telefonu sakė, kad jai reikia pinigų užmokėti, bet ji neturi, jai reikia dar daktarams tuos pinigus atiduoti.

Atėjęs asmuo, kuriam padavė pinigus, minėjo (duomenys neskelbtini) vardÄ . Kai jai paskambino telefonu sakė, kad dabar ateis žmogus, kuris paims pinigus. Pakalbėjus telefonu, tas žmogus labai greitai atėjo paimti pinigų. Teisme kategoriÅ¡kai patvirtino, kad salėje esantis žmogus – (kaltinamasis R. K.) – tai tas žmogus, kuris buvo atėjęs pinigų. Taigi nurodo, kad teismas turėjo atkreipti dėmesį į pablogėjusiÄ nukentėjusios sveikatÄ po nusikaltimo prieÅ¡ jÄ padarymo, kÄ ir pati nukentėjusioji patvirtino teisminio posėdžio metu, kad po įvykio ji naktį užmiega labai blogai, reikalingi vaistai, kad užmigtų, jai labai baisu, labai pablogėjo jos sveikata, dabar jai reikalingi vaistai, kurie iki įvykio nebuvo reikalingi.

Pažymi, kad įvertinus tiek kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai, tiek ir jų visumÄ , byloje yra pakankamai duomenų iÅ¡vadai, kad nusikalstamÄ veikÄ â€“ sukčiavimÄ padarė R. K.. Nurodo, kad kartu su nukentėjusiosios parodymais teismas turėjo vertinti ir liudytojo O. B. parodymus, tačiau to nepadarė. Minėtas liudytojas, prokurorės teigimu, parodė, kad buvo atliekamos priemonės, jų metu buvo identifikuotas kaltinamasis R. K. ir jis buvo žinomas dėl sukčiavimo dar keliose bylose, kuriuose kaltinamieji buvo kiti asmenys, su kuriais ryÅ¡ius palaikė R.

K.. Å iam liudytojui buvo pavesta atlikti ikiteisminį tyrimÄ byloje ir jis patvirtino, kad iÅ¡kviesta nukentėjusioji M. M. pati viena iÅ¡ nuotraukų atpažino R. K.. Pamini tai, kad iÅ¡ bylos duomenų matyti, jog R. K. yra padaręs ir kitų analogiÅ¡kų nusikaltimų – sukčiavimų, be to, R. K. kaltę grindžia byloje surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai – tai liudytojų A. M., V. M. parodymai, kurie iÅ¡ esmės patvirtina nukentėjusiosios M. M. parodymus, AB „S.“ banko informacinius praneÅ¡imas, kuriame nurodyta, kad R.

K. 2014-02-15 įnešė 492 litus į D. R. banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), liudytojo D. R. parodymai, kad jo „S.“ banko sÄ skaita naudojosi asmenys, atliekantys laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, kad iÅ¡ R. K. pervestus pinigus jis pervedė kitiems asmenims kalinčio A. B. nurodymu, o tas aplinkybes patvirtino teisme iÅ¡ AB „S.“ gautas liudytojo R. R. sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as, kurio, kaip matyti prokurorei, teismas taip pat neįvertino. Atkreipia dėmesį ir tai, kad R.

K. neprisipažino dėl jam pateikto kaltinimo, parodė, kad jis yra nekaltas, M. M. neskambino, pinigų pas jÄ nebuvo nuėjęs. Tokia kaltinamojo gynybinė versija prokurorei rodo, kad jis suprato savo nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė padarinius ir jų norėjo. Apibendrindama paminėtÄ prokurorė nurodo, kad byloje surinktų ir iÅ¡tirtų duomenų visuma neabejotinai patvirtina R. K. kaltę dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, todėl teismo iÅ¡teisinamasis nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis.

Skiriant bausmę R. K., atsižvelgtina į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendrus bausmių skyrimo pagrindus, įvertintini jį charakterizuojantys duomenys, iÅ¡ kurių matyti, kad jis yra nevedęs, nedirba, darbo biržoje registruotas, teistas 8 kartus, teistumui neiÅ¡nykus padarė nusikaltimÄ , kuris priskiriamas nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai. 2015-04-13 Molėtų apylinkės teismo ir 2015-05-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiais R. K. nuteistas už analogiÅ¡kus nusikaltimus, tai yra pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (iÅ¡ viso už 4 nusikaltimus), jam skirta reali laisvės atėmimo bausmė.

Todėl ir už sukčiavimÄ Å¡ioje byloje R. K. skirtina laisvės atėmimo bausmė, nes Å¡velnesnėmis bausmėmis nebus galima pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytų tikslų. Teismo posėdžio metu iÅ¡teisintasis ir jo gynėja prašė prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ atmesti, prokurorė prašė prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ tenkinti. ProkuratÅ«ros apeliacinis skundas atmestinas. Prokurorė, apeliaciniu skundu nesutikdama su apylinkės teismo priimtu sprendimu dėl                      R.

K. iÅ¡teisinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, iÅ¡ esmės ginčija įrodymų vertinimÄ ir padarytų iÅ¡vadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms. Apeliantė tvirtina, kad teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių, o teismas, iÅ¡teisindamas R. K., netinkamai įvertino surinktus bei teisme iÅ¡tirtus įrodymus, rėmėsi ne visais įrodymais, ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Nepaisant to, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė visumÄ byloje surinktų įrodymų ir padarė teisingas iÅ¡vadas dėl jų, dėl to pagrįstai konstatavo, jog byloje nėra surinkta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog inkriminuojamus veiksmus atliko bÅ«tent R.

K., ir todėl jį visiÅ¡kai pagrįstai iÅ¡teisino BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, t. y. neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ . Daryti kitokias iÅ¡vadas teisėjų kolegija neturi pagrindo. Tai, kad byloje nustatytų aplinkybių teismas neįvertino taip, kaip to norėtų prokurorė, dar nereiÅ¡kia, kad į jas nebuvo atsižvelgta ar kad jos nebuvo tinkamai įvertintos. Teisėjų kolegija pažymi, kad apkaltinamasis nuosprendis gali bÅ«ti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas yra visiÅ¡kai ir besÄ lygiÅ¡kai įrodytas, o teismo iÅ¡vados apie kaltinamojo kaltumÄ grindžiamos teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais.

Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje, tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesÄ . Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiÅ¡kiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas Å¡iam loginiam procesui yra iÅ¡samus ir neÅ¡aliÅ¡kas visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas, vadovaujantis įstatymu.

IÅ¡samus bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas suponuoja reikalavimÄ indukuoti į šį procesÄ visas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, iÅ¡naudojant baudžiamojo proceso numatytas priemones joms gauti, permanentiÅ¡kai sujungiant visus faktus į loginę visumÄ ir po to daryti apibendrinančias iÅ¡vadas.Kartu įrodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo, gali bÅ«ti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes.

Baudžiamojoje teisėje galiojantis nekaltumo prezumpcijos principas reiÅ¡kia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymÄ , bÅ«tina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo, todėl apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-347/2007, 2K-P-221/2008, 2K-251/2010, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013 ir kt.). IÅ¡ bylos medžiagos, nukentėjusiosios M.

M. 2014 m. vasario 15 d. apklausos protokolo, matyti, kad tÄ pačiÄ dienÄ , kada iÅ¡ jos apgaule ir buvo iÅ¡vilioti pinigai, ji parodė, kad atėjęs į namus jaunuolis buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie (duomenys neskelbtini) Å«gio, lieso kÅ«no sudėjimo, vilkėjo pilkos spalvos Å¡varkeliu, bei tai, kad jaunuolio, atėjusio pasiimti pinigų, ji atpažinti negalėtų (1 t., 9 b. l.). Nepaisant to, kaip matyti iÅ¡ 2014 m. gegužės 14 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo, praėjus beveik trims mėnesiams po įvykio, nukentėjusioji M.

M. iÅ¡ jai pateiktų 5 nuotraukų, iÅ¡ bendrų veido bruožų atpažino asmenį, nurodytÄ 1 nuotraukoje, t. y. R. K. (1 t., 12-14 b. l.). Tačiau, kaip teisingai nurodė skundžiamajame sprendime ir apylinkės teismas, atpažinimas iÅ¡ nuotraukų buvo atliktas pažeidžiant BPK 191 straipsnio ir 192 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ apklaustojo asmens parodymams apie tam tikrÄ asmenį, daiktÄ ar kitokį materialų objektÄ patikrinti gali bÅ«ti daromas parodymas atpažinti.

Atpažįstantis asmuo pirmiau turi bÅ«ti apklaustas apie aplinkybes, kuriomis jis matė ar kitaip įsidėmėjo atpažintinÄ asmenį, daiktÄ ar kitokį objektÄ , taip pat apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti tÄ asmenį, daiktÄ ar kitokį objektÄ (BPK 191 straipsnis). Baudžiamojo proceso įstatyme taip pat nustatyta, kad jeigu parodyti asmens negalima, atpažinimas gali bÅ«ti daromas pagal jo nuotraukÄ . Pagal nuotraukas asmuo gali bÅ«ti parodomas atpažinti ir tais atvejais, kai to reikia liudytojo ar nukentėjusiojo asmens saugumui užtikrinti (BPK 192 straipsnio 5 dalis).

Tai reiÅ¡kia, kad asmuo atpažįstamas pagal nuotraukas tik baudžiamojo proceso įstatymo nurodytais atvejais, ir tik tada, kai asmuo pirmiau apklausiamas nurodo žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti tÄ asmenį. Å iuo atveju, atliekant R. K. atpažinimÄ iÅ¡ nuotraukų, BPK 191 straipsnio ir 192 straipsnio 5 dalies reikalavimų laikytasi nebuvo, o bÅ«tent – prieÅ¡ parodymÄ atpažinti nukentėjusioji M. M. nebuvo apklausta apie aplinkybes, kuriomis ji matė ar kitaip įsidėmėjo atpažintinÄ asmenį, pagal kurias ji gali atpažinti tÄ asmenį, bei nebuvo iÅ¡naudotos galimybės atpažintinÄ asmenį parodyti gyvai.

Todėl kolegija sprendžia, kad anksčiau nurodytomis aplinkybėmis atliktas R. K. parodymas atpažinti iÅ¡ nuotraukų neatitinka BPK 191–192 straipsniuose nustatytų reikalavimų, keliamų siekiant objektyvių atpažinimo rezultatų. Dėl to ir Å¡iuo atpažinimu iÅ¡ nuotraukų grįsti R. K. kaltę – negalima. Taip pat, nors prokurorė skunde ir nurodo, kad iÅ¡ gyvų asmenų daryti atpažinimÄ pareigÅ«nai neturėjo galimybės, nes A. K. nebuvo rastas, jo atžvilgiu tuo metu buvo paskelbta paieÅ¡ka, tačiau tai visiÅ¡kai neatitinka byloje esančios medžiagos, iÅ¡ kurios matyti, kad R.

K. paieÅ¡ka buvo paskelbta tik 2014 m. birželio 16 d. (1 t., 64, 74 b. l.), bei 2014 m. liepos 3 d. Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės D. Kaučikienės nutarimu (1 t., 72 b. l.), o duomenų, kad iki to bÅ«tų bandoma jo ieÅ¡koti, byloje iÅ¡vis nėra. Netgi prieÅ¡ingai, kaip matyti byloje esančio tarnybinio praneÅ¡imo, 2014 m. gegužės 14 d., t. y. tada, kada ir buvo atliekamas parodymas atpažinti pagal nuotraukÄ , tyrėjui telefonu susisiekus su (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) PK KPS tyrėja, pastaroji paaiÅ¡kino, kad R.

K. yra pareikÅ¡tas įtarimas ir skirta kardomoji priemonė pirmadieniais, trečiadieniais žymėtis (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) PK ir jis reguliariai tÄ atlieka, taip pat nuomojasi butÄ (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., 38 b. l.). Taigi duomenų apie tai, kad R. K. iki 2014 m. gegužės 14 d. vykusio procesinio veiksmo bÅ«tų bandoma ieÅ¡koti, ar kad bÅ«tų buvusi paskelbta jo paieÅ¡ka, byloje nėra. Vadinasi, vienintelis įrodymas Å¡ioje byloje galintis pagrįsti, kad bÅ«tent R.

K. 2014 m. vasario 15 d. iÅ¡ nukentėjusiosios M. M. paėmė apgaule iÅ¡viliotus pinigus, apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu duoti nukentėjusiosios parodymai. Tačiau ir Å¡iuose nukentėjusiosios parodymuose teisėjų kolegija įžvelgia nenuoseklumo, ypač nukentėjusios galimybe atpažinti kaltininkÄ prasme. Minėta, kad tÄ pačiÄ dienÄ , kada iÅ¡ nukentėjusiosios apgaule ir buvo iÅ¡vilioti pinigai, ji parodė, kad jaunuolio, atėjusio pasiimti pinigų, ji atpažinti negalėtų (1 t., 9 b. l.).

Tačiau 2014 m. gruodžio 17 d. teisiamojo posėdžio metu, t. y. nuo įvykio praėjus 10 mėnesių, nukentėjusioji M. M. 2014 m. gruodžio 17 d. teisiamojo posėdžio metu jau parodė, kad kaltinamÄ jį pažįsta, ir kad tai jis buvo pas jÄ pinigų – „Šitas Å¡viesus (parodo į kaltinamÄ jį R. K.) atvažiavo paimti pinigų“. Kartu nukentėjusioji parodė ir tai, kad tada, kai po įvykio davė parodymus policijoje, įvykį atsiminė geriau, nors, kaip jau minėta, po įvykio pati nukentėjusioji nurodė, kad jaunuolio, atėjusio pasiimti pinigų, ji atpažinti negalėtų, o atsakydama į kaltinamojo gynėjos klausimÄ parodė, kad „pas mane buvo atėjęs vienas žmogus pasiimti pinigų, tas pats, tas jaunas, kuris atrodo, kad yra salėje.

Nors vėliau atsakydama į savo atstovės klausimÄ parodė, „tikrai Å¡is žmogus“ (1 t., 169-172 b. l.). Aplinkybę, kad net įvykio dienÄ nukentėjusiosios pasakojime buvo nenuoseklumas, „mėtymasis“, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojai L. Č. bei                  M. Č. (1 t., 192 b. l.), bei parodė, kad 2014 m. vasario mėnesį nuvykę į įvykio vietÄ apklausė nukentėjusiÄ jÄ , bandė iÅ¡siaiÅ¡kinti įvykio aplinkybes bei nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens bruožus, tačiau nukentėjusiosios pasakojime nuoseklumo nebuvo, ji mėtėsi.

O liudytojas                 A. M. (nukentėjusiosios anÅ«kas) apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu nors ir parodė, kad įvykio dienÄ močiutė jam apibÅ«dino kaltininkÄ â€“ apie (duomenys neskelbtini) m., aukÅ¡tas, liesas, tamsiai apsirengęs, tačiau parodė ir tai, kad ji labai neryÅ¡kiai, nesmulkiai apibÅ«dino tÄ Å¾mogų (1 t., 172-173 b. l.). Kartu, vertinant nukentėjusiosios galimybę atpažinti kaltininkÄ praėjus 10 mėnesių nuo jos atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos, be to, kas nurodyta anksčiau, negalima neįvertinti ir nukentėjusiosios amžiaus ((duomenys neskelbtini) gim.), bei jos artimųjų A.

M. ir V. M. parodymų, duotų apylinkės teismo posėdžio metu, kai jie parodė, kad po įvykio nukentėjusiosios sveikata pablogėjusi, ji dabar lėčiau mÄ sto, po nusikaltimo jos atmintis Å¡lubuoja, tačiau žmones pažįsta (1 t., 193 b. l.).Visa tai teisėjų kolegijai sudaro pagrindÄ konstatuoti, jog tikėti kaip absoliučiai teisingais nukentėjusiosios parodymais, be to, duotais tik teisiamojo posėdžio metu, nėra pagrindo, nes jų nepatvirtina kiti bylos duomenys, o byloje esantys netiesioginiai įrodymai – AB „S.“ informacinis praneÅ¡imas, liudytojo D.

R. parodymai, D. R. sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as, iÅ¡ kurių matyti, kad R. K. 2014 m. vasario 15 d. įnešė į D. R. banko sÄ skaitÄ 492 Lt (ko kaltinamasis ir neneigia), taip pat neduoda pagrindo daryti vienareikÅ¡mę ir neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad R. K. bÅ«tų atlikęs jam inkriminuojamus veiksmus, t. y., kad bÅ«tent jis iÅ¡ nukentėjusiosios paėmė apgaule iÅ¡viliotus pinigus, kurių dalį įnešė į D. R. banko sÄ skaitÄ .To, kad R. K. bÅ«tų įvykdęs jam inkriminuojamÄ veikÄ , prieÅ¡ingai prokurorės skunde nurodytiems teiginiams, nepatvirtina nei liudytojo O.

B. parodymai, kai jis parodė, kad nukentėjusioji iÅ¡ nuotraukų atpažino R. K., o kaltinamojo nuotraukÄ jis parinko neatsitiktinai, nes jis policijai buvo žinomas asmuo (1 t., 190-191 b. l.), nei tai, kad iÅ¡ bylos duomenų matyti, jog R. K. yra padaręs ir kitų analogiÅ¡kų nusikaltimų – sukčiavimų, nes tai yra tik prielaidos ir samprotavimai, kuriais grįsti apkaltinamÄ jį nuosprendį – negalima. Drauge pastebėtina, kad, vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymÄ tenka baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančioms institucijoms.

Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo) (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain, no. judgment of 6 December 1988; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgement of 20 March 2001; Natunen v. Finland, no. 21022/04, judgement of 31 March 2009). Todėl prokurorės skunde nurodytas kaltinamojo R. K. pozicijos (kaltės neigimo) vertinimas kaip jo gynybinės versijos, kas, be kita ko, apeliantei rodo, kad jis suprato savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė padarinius ir jų norėjo, prieštarauja nekaltumo prezumpcijos principui.

Apibendrinant tai, kas paminėta, kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino bylos medžiagÄ ir dėl to visiÅ¡kai pagrįstai rėmėsi baudžiamojoje teisėje ypatingai svarbiu in dubio pro reo principu, reiÅ¡kiančiu, kad, jeigu abejonės egzistuoja, jas reikia aiÅ¡kinti kaltinamojo naudai, dėl to pritartina teismo iÅ¡vadai, jog kaltinimas negali bÅ«ti pagrįstas prielaidomis ar manymais, o visos abejonės vertintinos kaltinamojo naudai. Remdamasi iÅ¡dėstytų duomenų visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nesurinkta neginčijamų įrodymų R.

K. padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , todėl kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad prokurorės apeliacinis skundas grindžiamas prielaidomis, kuriomis negali bÅ«ti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, dėl to tenkinti prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ jame iÅ¡dėstytais motyvais ir argumentais nėra teisinio pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių prokuratÅ«ros apeliacinis skundas yra netenkintinas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu, n u t a r i a:           Šiaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Daivos Kaučikienės apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                                    Vidmantas Mylė                                                                          Teisėjai                                                                                                                Raimundas Jurgaitis                                                                                                                                                                            Zigmas Kavaliauskas