e399c8ac-ad97-424c-adc8-efb52ae7d8fd · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-469-852/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14979-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.3.2; 1.3.5.3.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 2 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andrius Verikas teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R. L. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo R.

L. ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Palink“ dėl darbo užmokesčio už virÅ¡valandinį darbÄ ir darbÄ poilsio dienomis priteisimo. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisija (toliau – ir darbo ginčų komisija), iÅ¡nagrinėjusi UAB „Palink“ darbuotojo R. L. praÅ¡ymÄ , 2020 m. balandžio 22 d. sprendimu Nr. DGKS-2621 nusprendė darbuotojo praÅ¡ymo dėl 824 Eur neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio už virÅ¡valandinį darbÄ bei darbÄ poilsio dienomis netenkinti.

2. IeÅ¡kovas R. L. kreipėsi į teismÄ , ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimÄ , iÅ¡spręsti darbo ginÄÄ iÅ¡ esmės ir priteisti iÅ¡ darbdavio UAB „Palink“ 824 Eur neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio už virÅ¡valandinį darbÄ bei darbÄ poilsio dienomis. IeÅ¡kovas nurodė, kad pagal 2019 m. rugsėjo 17 d. neterminuotÄ darbo sutartį Nr. 554/484 jis dirba UAB „Palink“ (duomenys neskelbtini). Faktinė darbo vieta buvo bendrovės valdomose patalpose, parduotuvėje „Iki“ (duomenys neskelbtini).

Darbdavys įsipareigojo mokėti jam kas mėnesį 810 Eur darbo užmokestį. Darbo sutarties 5 punkte numatyta, kad taikoma suminė darbo laiko apskaita 36 val. per savaitę. IeÅ¡kovo skaičiavimu darbo užmokestis per savaitę sudaro 200 Eur, apie 5,6 Eur per valandÄ (pagal grafikÄ ieÅ¡kovas turėjo dirbti 4 dienas apie 40 val., po 10 val. per dienÄ ). IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad 2019 m. rugsėjo mėnesį jis dirbo 7 dienas, iÅ¡ jų 6 dienas dirbo po 8 valandas, 1 dienÄ â€“ 11 valandų, tai sudaro 59 valandas.

Darbdavys, ieškovo teigimu, faktiškai nenurodė šio dirbto darbo laiko apskaitos dokumentuose, o nurodė tik 49 valandas ir už 10 valandų darbo nesumokėjo 112 Eur. Ieškovas paaiškino, kad 2019 m. spalio mėnesį jis dirbo 19 dienų, iš jų 4 dienas savo poilsio dienomis dirbo po 10 valandų už V. K., kuris nedirbo dėl ligos šio mėnesio 12-15 dienomis. Darbo grafikas liko be darbdavio pakeitimų, t.y. darbdavys neapskaitė 40 valandų darbo laiko poilsio dienomis ir nesumokėjo 488 Eur.

IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad 2019 m. lapkričio mėnesį jis dirbo pagal savo darbo grafikÄ 16 dienų ir vienÄ dienÄ papildomai ne pagal darbo grafikÄ . FaktiÅ¡kai darbdavys sumokėjo tik už 14 dienų, o už dvi dienas, t.y. 20 darbo valandų neapmokėjo 112 Eur. Taip pat darbdavys neapmokėjo už 10 val. virÅ¡valandinio darbo, t.y. irgi 112 Eur. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad 2019 m. gruodžio mėnesį jis dirbo 14 dienų be pietų pertraukos nuo 6 val. iki 18 val. grafike nurodyta nuo 6 val. iki 17 val., todėl darbdavys neapskaitė 14 val. jo darbo ir nesumokėjo 132,60 Eur.

IeÅ¡kovo teigimu, iÅ¡ viso atsakovė yra neapmokėjusi jam 957, 60 Eur už neapskaitytÄ darbo laikÄ .

3. Atsakovė UAB „Palink“ atsiliepimu prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad pagal 2019 m. rugsėjo 17 d. su ieÅ¡kovu sudarytÄ darbo sutartį Nr. 554/484, ieÅ¡kovui mokamas 810 Eur darbo užmokestis. IeÅ¡kovas dirbo darbo grafike, su kuriuo jis buvo raÅ¡tu supažindintas, nurodytomis dienomis ir laiku, taip pat 1 dienÄ lapkričio mėnesį, ieÅ¡kovui sutikus, jis dirbo per poilsio dienÄ . IeÅ¡kovo faktiÅ¡kai dirbtas laikas, už kurį ieÅ¡kovui buvo tinkamai apmokėta, pažymėtas ieÅ¡kovo darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose.

Pažymi, kad iÅ¡mokėjus darbo užmokestį tiek už 2019 m. rugsėjo – gruodžio mėnesius, tiek ir už kitus mėnesius, pretenzijų dėl dirbtų darbo dienų ir atsiskaitymo už atidirbtas darbo dienas už minėtus mėnesius ieÅ¡kovas neturėjo. Atsakovė pažymi, kad ieÅ¡kovas praleido trijų mėnesių terminÄ . Vėliau atsakovė pateikė papildomus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuose nurodė, kad pagal pateiktus atsikaitymo lapelius ieÅ¡kovui buvo tinkamai apmokama už dirbtÄ darbo laikÄ , už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis (2019 m. lapkričio ir kovo mėn. atsiskaitymo lapeliai), taip pat mokami priedai (2020 m. kovo mėn. atsiskaitymo lapelis), premijos (2019 m. spalio mėn. atsiskaitymo lapelis) ir apmokėjimai už virÅ¡valandinį darbÄ (2020 m. kovo mėn. atsiskaitymo lapelis).

Pažymėjo, kad bendrovė 2016 m.. gruodžio 14 d. įsakymu dėl suminės darbo laiko apskaitos apskaitinio laikotarpio keitimo visuose bendrovės valdomose parduotuvėse nustatė trijų mėnesių suminės darbo laiko apskaitos režimÄ , taigi ieÅ¡kovui taip pat buvo taikomas suminės darbo laiko apskaitos režimas. Remiantis minėtu bendrovės įsakymu ir Darbo kodekso (toliau – DK) 113 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, darbuotojų, dirbančių pagal suminę darbo laiko apskaitÄ , dirbti virÅ¡valandžiai yra įvertinami tik apskaitinio laikotarpio pabaigoje.

Tai reiÅ¡kia, kad virÅ¡valandinių darbų laikas už atskirus apskaitinio laikotarpio mėnesius nėra skaičiuojamas ir darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje nėra iÅ¡skiriamas (žymimas bendras faktiÅ¡kai dirbtas laikas) – o virÅ¡ytos nustatytÄ darbo laikÄ valandos skaičiuojamos ir apmokamos tik apskaitinio laikotarpio pabaigoje. Jeigu apskaitinio laikotarpio pabaigoje darbuotojas yra iÅ¡dirbęs daugiau valandų, negu bendra viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma, už virÅ¡ytÄ darbo laiko normÄ jam apmokama kaip už virÅ¡valandinį darbÄ , arba darbuotojo praÅ¡ymu, virÅ¡ytas darbo laikas, padaugintas iÅ¡ skaičiaus 1,5, gali bÅ«ti pridėtas prie kasmetinių atostogų laiko.

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovo spalio mėnesio darbo grafike, kurį jis yra pasirašęs, nurodyta, jog spalio 13- 15 d. yra darbo dienos, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas už darbÄ Å¡iomis dienomis papildomai sumokėti kaip už darbÄ per poilsį yra nepagrįstas. Atkreipia dėmesį, kad spalio mėnesį ieÅ¡kovui darbo grafikas buvo pakeistas, apie darbo grafiko pakeitimÄ ieÅ¡kovas įspėtas, su darbo grafiko pakeitimu ieÅ¡kovas sutiko, todėl darbo grafikas buvo pakoreguotas, ieÅ¡kovas pasiraÅ¡ytinai supažindintas su pakeitimu, ieÅ¡kovas atvyko į darbÄ ir dirbo pagal atnaujintÄ spalio mėnesio darbo grafikÄ .

Pagal atnaujintÄ darbo grafikÄ ieÅ¡kovo faktiÅ¡kai dirbtas laikas, už kurį ieÅ¡kovui buvo tinkamai apmokėta, pažymėtas darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje. Atsakovė pažymėjo, kad pagal ieÅ¡kovo skundÄ 2020 m. vasario mėnesį Valstybinė darbo inspekcija bendrovės parduotuvėje, kurioje dirbo ieÅ¡kovas, vykdė patikrinimÄ , tačiau pažeidimų nenustatė. Atsakovė pažymėjo, kad pagal į bylÄ pateiktÄ Sodros pažymėjimÄ matyti, jog darbuotojas V. K. 2019 m. spalio mėnesį nedarbingumo pasiėmęs nebuvo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 30 d. sprendimu nusprendė ieškovo R. L. ieškinį atmesti.

5. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas R. L. 2019 m. rugsėjo 17 d. darbo sutarties Nr. 554/484 su atsakove UAB „Palink“ pagrindu dirbo (duomenys neskelbtini), bendrovės valdomoje parduotuvėje „Iki“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) (darbo sutarties 1.1 ir 1.2 punktai). Darbo sutarties 3 punktu sulygta, kad darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui kas mėnesį 810 Eur darbo užmokestį. Pagal darbo sutarties 5 punktÄ sulygta, kad darbuotojo darbo laiko trukmė – suminė darbo laiko apskaita, 36 val. per savaitę, konkrečios pamainos trukmė – darbo laiko grafike. Teismas nurodė, kad Å¡ioje byloje yra kilęs ginčas dėl apmokėjimo ieÅ¡kovui už 2019 m. rugsėjo, spalio, lapkričio bei gruodžio mėnesius.

6. Teismas, spręsdamas dėl atsiskaitymo/neatsiskaitymo už virÅ¡valandžius 2019 m. rugsėjo mėnesį, pažymėjo, kad pagal atsiskaitymo lapelį už 2019 m. rugsėjo mėnesį, ieÅ¡kovui priskaičiuota suma 226,80 Eur, atsikaitymo lapelyje nurodyta, kad ieÅ¡kovas dirbo 7 dienas, 49 valandas. IeÅ¡kovas neginčija, kad 2019 m. rugsėjo mėnesį dirbo 7 dienas, tačiau teigia, kad neteisingai apskaičiuotos darbo valandos, pasak ieÅ¡kovo jis rugsėjo mėnesį dirbo 59 valandas, o ne 49 kaip nurodyta atsiskaitymo lapelyje, teigia, kad 2019 m. rugsėjo mėnesį dirbo 7 dienas, iÅ¡ jų 6 dienas dirbo po 8 valandas, 1 dienÄ â€“ 11 valandų, tai sudaro 59 valandas.

Darbdavys, ieÅ¡kovo teigimu, faktiÅ¡kai nenurodė dirbto laiko apskaitos dokumentuose, nurodė tik 49 valandas ir už 10 valandų darbo nesumokėjo 112 Eur. Pagal į bylÄ pateiktÄ 2019 m. rugsėjo mėnesio ieÅ¡kovo darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tį matyti, kad ieÅ¡kovas dirbo 7 darbo dienas po 7 valandas (nuo 6 valandos iki 14 valandos). Kitų įrodymų, kurie paneigtų darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje fiksuotÄ ieÅ¡kovo dirbtÄ darbo laikÄ byloje nėra, todėl teismas sprendė, jog ieÅ¡kovas neįrodė, kad 2019 m. rugsėjo mėnesį dirbo ne 49 valandas, o 59 valandas ir, kad yra pagrindas mokėti ieÅ¡kovui už virÅ¡valandžius.

7. Teismas spręsdamas dėl atsiskaitymo/neatsiskaitymo už virÅ¡valandžius 2019 m. spalio mėnesį, pažymėjo, kad pagal atsiskaitymo lapelį už 2019 m. spalio mėnesį ieÅ¡kovui buvo priskaičiuota 956,25 Eur, atsiskaitymo lapelyje nurodyta, kad ieÅ¡kovas dirbo 18 dienų, 166 valandas. IeÅ¡kovas nurodo, kad 2019 m. spalio mėnesį dirbo 19 dienų, iÅ¡ jų 4 dienas savo poilsio dienomis dirbo po 10 valandų už V. K., kuris nedirbo dėl ligos Å¡io mėnesio 12-15 dienomis. Darbo grafikas liko be darbdavio pakeitimų, nesumokėta 488 Eur už virÅ¡valandinį darbÄ , 40 valandų.

Teismas nurodė, kad 2019 m. spalio mėnesio ieÅ¡kovo darbo grafike pažymėta, jog ieÅ¡kovas dirbo 166 valandas. IeÅ¡kovo nurodomÄ aplinkybę, jog jis spalio mėnesį pavadavo savo kolegÄ V. K., teismas vertino kaip nepagrįstÄ , kadangi pagal byloje atsakovės pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, t. y. duomenis iÅ¡ Socialinio draudimo fondo valdybos (už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 23 d.) matyti, kad V. K. nedarbingumo pažymėjimas Å¡iuo laikotarpiu nebuvo iÅ¡duotas. Darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje nurodyta, kad 2019 m. spalio mėnesį ieÅ¡kovas R.

L. dirbo 18 dienų, 166 valandas. Šie duomenys atitinka atsiskaitymo lapelyje nurodytus duomenis ir patvirtina, kad su ieškovu atsiskaityta.

8. Teismas, spręsdamas dėl atsiskaitymo/neatsiskaitymo už virÅ¡valandžius 2019 m. lapkričio mėnesį, pažymėjo, kad pagal atsiskaitymo lapelį už 2019 m lapkričio mėnesį ieÅ¡kovui priskaičiuota 983,50 Eur, atsiskaitymo lapelyje nurodyta, kad ieÅ¡kovas dirbo pagal grafikÄ 14 dienų, 140 valandų, viso dirbta 15 dienų, 150 valandų. IeÅ¡kovas nurodo, kad 2019 m. lapkričio mėnesį jis dirbo pagal savo darbo grafikÄ 16 dienų ir vienÄ dienÄ papildomai ne pagal darbo grafikÄ . FaktiÅ¡kai sumokėta už 14 dienų, darbdavys neapmokėjo už dvi dienas už 20 darbo valandų – 112 Eur bei už vienÄ virÅ¡valandinio darbo dienÄ 10 valandų, 112 Eur.

Tačiau teismas nurodė, kad 2019 m. lapkričio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tis patvirtina, jog ieÅ¡kovas viso dirbo 15 dienų, 150 valandų, tokios darbo valandos nurodytos ir ieÅ¡kovo pateiktame atsiskaitymo lapelyje už 2019 m. lapkričio mėnesį. Teismo vertinimu, Å¡ie duomenys patvirtina, kad už visÄ ieÅ¡kovo lapkričio mėnesį dirbtÄ laikÄ su ieÅ¡kovu atsiskaityta.

9. Teismas, spręsdamas dėl atsiskaitymo/neatsiskaitymo už virÅ¡valandžius 2019 m. gruodžio mėnesį, pažymėjo, kad ieÅ¡kovo teigimu, 2019 m. gruodžio mėnesį jis 14 dienų dirbo be pietų pertraukos nuo 6 val. iki 18 val., o grafike nurodyta nuo 6 val. iki 17 val., ir todėl, ieÅ¡kovo vertinimu, jam yra nesumokėta už 14 val. – 132,60 Eur. Tačiau pagal į bylÄ pateiktÄ 2019 m. gruodžio mėnesio atsiskaitymo su ieÅ¡kovu R. L. lapelį, matyti, kad ieÅ¡kovui priskaičiuota suma 810 Eur. Atsikaitymo lapelyje nurodyta, kad ieÅ¡kovas dirbo 15 dienų, 140 valandų. Ä® bylÄ pateiktame ieÅ¡kovo R. L. darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje nurodyta, kad ieÅ¡kovas viso dirbo 15 dienų, 140 valandų. Å ie duomenys atitinka atsiskaitymo lapelyje nurodytus duomenis ir, teismo vertinimu, patvirtina, kad už visÄ ieÅ¡kovo gruodžio mėnesį dirbtÄ laikÄ su ieÅ¡kovu yra atsiskaityta.

10. Teismas taip pat vertino, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog darbdavys davė jam nurodymÄ dirbti virÅ¡valandinį darbÄ . Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad įrodinėjimo dėl nurodymo dirbti virÅ¡valandinį darbÄ (ne)egzistavimo pareigos atsakovei nustatymas, t. y. reikalavimas, kad atsakovė, kaip darbdavė, įrodytų, jog ji nedavė ieÅ¡kovui nurodymo dirbti virÅ¡valandžius, iÅ¡ esmės reikÅ¡tų reikalavimÄ Ä¯rodyti tÄ , ko atsakovė objektyviai negali įrodyti, todėl toks aptariamų faktinių aplinkybių įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymas bÅ«tų nepagrįstas ir prieÅ¡tarautų pirmiau nurodytoms taisyklėms, apibrėžiančioms įrodinėjimo pareigos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019).

Kitaip tariant aplinkybes dėl darbdavio nurodymo dirbti virÅ¡valandžiais turi įrodyti ieÅ¡kovas. Tokių aplinkybių ieÅ¡kovas byloje iÅ¡ esmės neįrodinėjo, teigė, lyg jo buvo papraÅ¡yta dirbti papildomai pavaduojant kolegÄ , tačiau teismas pažymėjo, jog ieÅ¡kovo nurodytas pavadavimo pagrindas, t.y. tai, kad kolega buvo nedarbingas, byloje neįrodytas. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovas taip pat bandė kelti teismo abejones dėl darbo virÅ¡valandžiais, pateikdamas į bylÄ atsakovės UAB „Palink“ parduotuvės higienos lapus, pagal kuriuos matyti, kad kai kurios higienos lapuose nurodytos dienos, dėl kurių už higienÄ pasirašė ieÅ¡kovas, nesutampa su dienomis nurodytomis darbo grafike.

Tačiau, teismas vertino, jog tai nėra vienareikšmis įrodymas, rodantis jog tomis dienomis ieškovas dirbo. Kai kur ieškovo parašai higienos lapuose eina vienas po kito pvz.: nurodant, kad ieškovas pasirašo už spalio 12 ir 13 dienas, padėti du iš eilės ieškovo parašai. Teismo vertinimu, iš ieškovo parašų higienos lapuose negalima vienareikšmiai spręsti, kad ieškovas tikrai darbdavio nurodymu šiomis dienomis dirbo papildomai. Juolab, kai tiek darbo apskaitos žiniaraščiuose, tiek atsiskaitymo lapeliuose ieškovo nurodytos darbo valandos, už kurias ir apskaičiuotas atlyginimas, sutampa.

Be kita ko, ir darbdavys raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose pažymėjo, kad ieÅ¡kovo pasiraÅ¡ymas higienos lapuose ir anksčiau nesutapdavo su jo faktiÅ¡kai dirbtu laiku, arba buvo neaiÅ¡kiai pildomas (pvz.: rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais). Taigi, higienos kontrolės lapai nėra darbo laikÄ apskaitantis dokumentas ir esant kitiems raÅ¡ytiniams įrodymams (atsisakymo lapeliams, kuriuos pateikė pats ieÅ¡kovas, darbo laiko apskaitos žiniaraščiams), nėra pagrindo spęsti, jog ieÅ¡kovo dirbtas laikas buvos apskaitomas netinkamai.

Be to, teismas pažymėjo, jog pagal ieÅ¡kovo skundÄ Valstybinė darbo inspekcija 2020 m. vasario mėnesį vykdė patikrinimÄ , tačiau pažeidimų nenustatė. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 11. IeÅ¡kovas R. L. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ . Apelianto nuomone, teismas neiÅ¡tyrė faktinių aplinkybių, darbdavio pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus vertino vienpusiÅ¡kai. Apeliantas pažymi, kad jis dirbo virÅ¡valandinius darbus pagal žodinius darbdavio nurodymus, todėl negali to įrodyti kitaip, kaip tik liudytojų parodymais.

Taip pat jis negalėjo pateikti duomenų apie tai, ar jo kolega V. K. buvo sužalotas ir kodėl jis neatėjo į darbÄ . Tačiau apeliantas teigia, kad 2019 m. spalio mėnesį jis dirbo vietoje jo. Duomenis apie tai, kodėl jis neatėjo į darbÄ , turėjo pateikti darbdavys arba juos turėjo rinkti teismas iÅ¡ policijos ar ligoninės. V. K. galėjo nesikreipti dėl nedarbingumo, todėl Sodros duomenys neįrodo, kad jis nedirbo dėl sužalojimų. Teismas be pagrindo nesirėmė jo pateiktais higienos lapais, rodančiais kad jis buvo darbe, kai buvo ne jo darbo dienos pagal darbo grafikÄ .

Teismas nesurinko įrodymų, nepašalino prieštaravimų. Teismas neaiškumus turėjo vertinti jo naudai.

12. Atsakovė UAB „Palink“ atsiliepimu praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti. Teigia, kad ieÅ¡kovas virÅ¡valandžių nedirbo. Visada dirbo pagal savo darbo grafikÄ , su kuriuo buvo supažindintas pasiraÅ¡ytinai. IeÅ¡kovas teismo posėdžio metu praÅ¡ymo apklausti liudytoju nepalaikė. Darbo ginčų komisijoje apklaustos liudytojos teigė, kad negali patvirtinti ieÅ¡kovo nurodytų aplinkybių. Valstybinė darbo inspekcijÄ , atlikusi patikrinimÄ , pažeidimų nenustatė. IeÅ¡kovas V. K. nepavadavo, nes jis nedarbingumo neturėjo ir tai patvirtina Sodros duomenys. Atsakovės nuomone, higienos lapus ieÅ¡kovas galėjo pasisavinti iÅ¡ darbo vietos ir juos papildyti savo nuožiÅ«ra, todėl teismas neturėjo jais remtis. Teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.

13. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutÅ«s sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.

14. Byloje yra kilęs ginčas dėl ieÅ¡kovo darbo laiko – ieÅ¡kovas teigia, kad jis dirbo ilgesnį darbo laikÄ , nei darbdavys užfiksavo. Paminėta aplinkybė yra fakto klausimas ir gali bÅ«ti įrodinėjama visomis civiliniame procese leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.

15. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektu, sutinka su apeliantu, jog nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ pirmosios instancijos teisme iÅ¡ esmės buvo pažeisti darbo ginčų nagrinėjimo principai. Pirmosios instancijos teismas buvo pasyvus, be pagrindo nesikiÅ¡o į įrodinėjimo procesÄ . IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas buvo pasiÅ«lęs ieÅ¡kovui pasinaudoti advokato pagalba bylÄ nagrinėjant teisme, bet tai neatleidžia teismo nuo pareigos veikti aktyviai ir savo iniciatyva rinkti įrodymus, jei jie objektyviai yra bÅ«tini.

16. Apeliantas pagrįstai teigia, kad teismas Å¡iai bylai reikÅ¡mingus faktus nustatė remiantis vien darbdavio sudarytais dokumentais (darbo laiko apskaitos žiniaraščiu), nors ieÅ¡kovas į teismÄ kaip tik ir kreipėsi dėl to, jog nesutiko su tuo, kaip darbdavys fiksavo jo darbo laikÄ . IeÅ¡kovas nurodė labai konkrečias aplinkybes dėl to, kada ir kodėl darbdavio sudarytuose dokumentuose jo darbo laikas buvo užfiksuotas netinkamai. Å ių aplinkybių patikrinimas buvo Å¡ios bylos įrodinėjimo dalyku.

17. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovo ir darbdavio santykiai yra konfliktiÅ¡ki, ieÅ¡kovas buvo pateikęs skundÄ dėl darbdavio Valstybinei darbo inspekcijai. Taip pat nustatyta, kad ieÅ¡kovas buvo atleistas iÅ¡ darbo už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ . Dėl to Å¡iuo atveju teismas negalėjo vertinti, kad darbdavio sudaryti raÅ¡ytiniai įrodymai turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ , o turėjo juos vertinti kritiÅ¡kai ir rinkti papildomus įrodymus. Apeliantas pagrįstai teigia, kad teismas turėjo siekti paÅ¡alinti prieÅ¡taravimus tarp jo paaiÅ¡kinimų ir darbdavio pateiktų įrodymų.

18. IeÅ¡kovas teigė, kad papildomÄ darbo laiko apskaitoje nefiksuotÄ darbÄ jis dirbo ne savo iniciatyva, o parduotuvės vadovės arba mėsos cecho vadovo nurodymu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, jog Å¡iÄ aplinkybę teismas turėjo tirti ir rinkti įrodymus, kurie tai patvirtintų ar paneigtų, t.y. teismas turėjo apklausti ieÅ¡kovo tiesioginius vadovus. IeÅ¡kovas taip pat teigė, kad jis dirbo vietoje bendradarbio V. K. per jo pamainÄ 2019 m. spalio 12 - 15 dienomis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, jog teismas ir Å¡iÄ aplinkybę privalėjo patikrinti.

Apeliantas pagrįstai teigia, kad Sodros duomenys apie V. K. nedarbingumo laikotarpius nėra tinkamas įrodymas, iÅ¡ kurio bÅ«tų galima spręsti apie tai, ar V. K. 2019 m. spalio 12 – 15 d. dirbo ir ar ieÅ¡kovas jo nepavadavo. Pažymėtina, kad darbdavio pateikti įrodymai iÅ¡ dalies patvirtina ieÅ¡kovo teiginius, susijusius su jo darbu 2019 m. spalio 13 - 15 dienomis, t.y. darbdavys pripažįsta, kad ieÅ¡kovo darbo grafikas buvo pakeistas ir, kad ieÅ¡kovo darbo laikas buvo pažymėtas darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje, bet darbdavys neigia, kad ieÅ¡kovas dirbo 2019 m. spalio 12 d., ir taip pat tvirtina, kad ieÅ¡kovas dirbo 8, o ne 10 darbo valandų per dienÄ .

19. IeÅ¡kovas buvo nurodęs, kad jo darbo laikÄ ne pagal darbo grafikÄ gali paliudyti kolegės E. M. ir A. K. Nors atsakovė teigia, kad Å¡ios liudytojos buvo apklaustos darbo ginčų komisijoje, tačiau darbo ginčų komisijos sprendime pažymėta, kad su jomis buvo susisiekta tik telefonu. Tai nėra liudytojų apklausa civiliniame procese ir teismas tokia apklausa negali remtis.

20. IeÅ¡kovo pateiktas raÅ¡ytinis dokumentas - higienos kontrolės lapas rodo, kad ieÅ¡kovas yra pasirašęs 2019 m. spalio 12 d., jog jis žino ir laikosi higienos reikalavimų tÄ dienÄ (t. 1, b.l. 14). Higienos lape yra pasirašę ir kiti darbuotojai, kurie tikėtinai galėtų patvirtinti pasiraÅ¡ymo aplinkybes. Apeliantas pagrįstai teigia, kad teismas atmetė šį įrodymÄ , nepatikrinęs jo patikimumo.

21. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad darbo bylos – viena iÅ¡ nedispozityviųjų bylų kategorijų, kurioje bendrieji civilinio proceso teisės principai turi tam tikrų ypatumų: įstatymu teismui priskirtas aktyvus vaidmuo, teisė ir pareiga tam tikrus klausimus spręsti ex officio (pagal pareigas). Tai reiÅ¡kia, kad tokios kategorijos bylÄ nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais Å¡alys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra bÅ«tina siekiant teisingai iÅ¡spręsti bylÄ (CPK 414 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-248/2020).

22. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad byloje reikia rinkti daug naujų įrodymų, siekiant paÅ¡alinti esančius prieÅ¡taravimus. Todėl apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, - teismo sprendimas panaikinamas ir byla grÄ Å¾inama iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

23. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl materialinių teisės normų taikymo, nes tik nustačius, jog ieÅ¡kovas dirbo konkretų darbdavio neužfiksuotÄ darbo laikÄ , bÅ«tų galima šį darbo laikÄ , atsižvelgiant į suminės darbo laiko apskaitos nuostatas, kvalifikuoti kaip virÅ¡valandinį, kaip darbÄ poilsio dienÄ ar kaip tiesiog nefiksuotÄ ir neapmokėtÄ Ä¯prastÄ darbo laikÄ .

24. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad ieÅ¡kovas bylos nagrinėjimo metu prašė priteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ iki darbo sutarties nutraukimo, o ne tik iki 2020 m. sausio 1 d. Å is ieÅ¡kovo reikalavimas nors ir nebuvo nagrinėtas darbo ginčų komisijoje, tačiau neturėtų bÅ«ti laikomas visiÅ¡kai nauju ir nesusijusiu su tuo, dėl kurio ieÅ¡kovas inicijavo šį darbo ginÄÄ . Kasacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad tais atvejais, kai teisme pateikiami Å¡iek tiek patikslinti, modifikuoti, lyginant su nagrinėtais darbo ginčų komisijoje, reikalavimai, nekeičiant reikalavimų esmės, pakartotinis jų sprendimas darbo ginčų komisijoje neprivalomas ir atitinkamai CPK 412 straipsnyje nurodytos pasekmės netaikomos.

Kitoks aiÅ¡kinimas neatitiktų CPK 7 straipsnyje bei DK 214 straipsnyje įtvirtintų proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų, apsunkintų procesÄ , pailgintų bylinėjimosi trukmę ir negarantuotų operatyvaus galimai pažeistų teisių gynimo bei greitesnės teisinės taikos atkÅ«rimo (CPK 2 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-248/2019, 65 punktas ir kt.). Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas n u t a r i a:

IeÅ¡kovo R. L. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. sprendimÄ panaikinti ir grÄ Å¾inti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas Andrius Verikas