e399bcc4-573f-4ee7-a71c-e28d22e55ff6 · Jonavos rajono apylinkės teismas

    Civilinė byla Nr. e2-122-490/2017    Teisminio proceso Nr. 2-17-3-03004-2016-9    Procesinio sprendimo kategorijos: (S)     2.3.2.4; 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 3.2.6.1. JONAVOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 13 d.Jonava Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Damulienė, sekretoriaujant Loretai Bražinskienei,dalyvaujant ieÅ¡kovui D. B., jo atstovui advokatui Vyteniui Gubavičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo D.

B. ieÅ¡kinį atsakovei S. M. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo. Teismas n u s t a t ė :              ieÅ¡kovas D. B. kreipėsi į Jonavos rajono apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriame praÅ¡o nutraukti ieÅ¡kovo ir atsakovės S. M. B. santuokÄ , 1989 m. rugsėjo 14 d. įregistruotÄ Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. 3160, dėl atsakovės S. M. B. kaltės; palikti Å¡alims santuokine pavardes – „B.“, „B.“; pripažinti, kad santuokos nutraukimas Å¡alių turtinėms teisėms teisine pasekmes sukėlė nuo 2003 m. kovo 1 d.; padalinti Å¡alių santuokoje įgytÄ turtÄ , priteisiant ieÅ¡kovui D.

B. žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kiniais pastatais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), iÅ¡ ieÅ¡kovo D. B. priteisiant atsakovei S. M. B. 1 924,84 Eur piniginę kompensacijÄ ; pripažinti automobilį „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovo D. B. asmenine nuosavybe.             IeÅ¡kinyje nurodė, kad Å¡alys 1989 m. rugsėjo 14 d. sudarė santuokÄ , kuriÄ Ä¯registravo Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje.

Ieškovas ir atsakovė turi du vaikus – I. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. B., gim. (duomenys neskelbtini)., kurie šiuo metu yra pilnamečiai. Šalių bendru sutarimu 2003 m. kovo mėnesį atsakovė išvyko į Jungtinę Karalystę laikinai dirbti, šalys apie mėnesį laiko bendravo telefonu, o vėliau, nenurodydama jokių priežasčių, atsakovė ryšius su ieškovu nutraukė ir liko gyventi Jungtinėje Karalystėje. Maždaug po pusmečio kartu su savimi pasiėmė tuo metu nepilnamečiais buvusius šalių vaikus.

Iki Å¡iol Å¡alys nebendrauja, Å¡eima yra iÅ¡irusi, o jų santuoka egzistuoja tik formaliai, todėl turėtų bÅ«ti nutraukta. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nuo 2003 m. kovo mėnesio paliko Å¡eimÄ ir iÅ¡vyko gyventi į Jungtinę Karalystę, Å¡alių santuoka turėtų bÅ«ti nutraukta dėl atsakovės kaltės. Å alys, gyvendamos santuokoje, 2003 m. vasario 7 d. įgijo žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir Å«kiniais pastatais (duomenys neskelbtini), Padalijant Å¡iÄ namų valdÄ , teismas turėtų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nes turtui įsigyti buvo panaudotos piniginės, iÅ¡ kurių 67,58 proc. priklausė ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise, o 32,42 proc.

– abiem Å¡alims bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Kadangi gyvena Jungtinėje Karalystėje, ieÅ¡kovas praÅ¡o namų valdÄ natÅ«ra priteisti jam, iÅ¡ jo priteisiant atsakovei piniginę kompensacijÄ â€“ 1 924,84 Eur. Kadangi Å¡alių santuoka faktiÅ¡kai iÅ¡iro, Å¡alys bendrÄ Å«kį nustojo vesti nuo tada, kai atsakovė iÅ¡vyko į Jungtinę Karalystę, sutinkamai su CK 3.67 straipsnio 2 dalimi, pripažintina, kad santuokos nutraukimas Å¡alių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2003 m. kovo 1 d.

Å alims jau ilgÄ laikÄ gyvenant skyrium, ieÅ¡kovas įsigijo automobilį „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo įgijimui buvo panaudotos ieÅ¡kovo asmeninės lėšos, todėl automobilis turėtų bÅ«ti pripažintas ieÅ¡kovo asmenine nuosavybe. Kadangi abi Å¡alys yra darbingos, gauna pastovias pajamas, ieÅ¡kovas nereikalauja iÅ¡ atsakovės iÅ¡laikymo. IeÅ¡kovas kreditorių neturi. IeÅ¡kovui nėra žinoma, kad atsakovė turėtų kreditorių (el. b. l. 1–5).Dalyvaudamas teismo posėdyje ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės palaikė savo reikalavimus, keliamus ieÅ¡kinyje, tačiau papildomai nurodė, kad sutinka, jog Å¡alių santuoka bÅ«tų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Jis su atsakove susituokė 1989 m. rugsėjo 14 d., jis visuomet rÅ«pinosi Å¡eima, daug dirbo, Å¡eimÄ iÅ¡laikė jis vienas, taip pat daug sportavo, buvo orientacinio sporto klubo narys, daug bėgiojo, dalyvaudavo orientacinio sporto varžybose, taip pat įvairiuose bėgimuose.

Nesutinka su atsakovės nurodytomis aplinkybėmis apie tai, kad jis daug ir dažnai vartodavo alkoholį. GalbÅ«t jo klaida buvo ta, kad jis Å¡eima skyrė per mažai dėmesio – savaitę dirbdavo, o savaitgaliais sportuodavo, dalyvaudavo įvairiose varžybose, iÅ¡vykdavo. 2003 m. kovo mėnesį iÅ¡vyko į Å iaurės AirijÄ , žadėjo grįžti po pusės metų. Tačiau praėjus trims mėnesiams po atsakovės iÅ¡vykimo, jų ryÅ¡iai nutrÅ«ko, paaiÅ¡kėjo, kad atsakovė neketina grįžti atgal į LietuvÄ .

Jis su atsakove buvo sutarę, kad vaikai bus pas senelį, jiems nuo senelio namų buvo arčiau mokykla. Vėliau atsakovė vaikus pasiėmė gyventi pas save. Santuokoje įgytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ žemės sklypÄ su gyvenamuoju namu ir Å«kiniais pastatais (duomenys neskelbtini),, praÅ¡o priteisti ieÅ¡kovui natÅ«ra, atsakovei iÅ¡mokant kompensacijÄ . Minėtas turtas buvo įsigyta santuokos metu, tačiau jį įsigijo už lėšas, gautas pardavus ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį butÄ Kaune.

Automobilį „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovas įsigijo iÅ¡ savo asmeninių lėšų, todėl praÅ¡o priteisti jį natÅ«ra ieÅ¡kovui.             Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas nurodė, kad iÅ¡ esmės palaiko ieÅ¡kinyje keliamus reikalavimus. Tačiau ieÅ¡kovas, susipažinęs su atsakovės teismui pateiktais paaiÅ¡kinimais, pripažįsta, kad dėl to, jog nutrÅ«ko Å¡alių santuoka, yra kalti abu sutuoktiniai, todėl praÅ¡o teismo nutraukti santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės. IeÅ¡kovas į bylÄ neteikė ir nepraÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidų, kadangi iÅ¡ esmės jis pripažįsta, kad santuoka nutrÅ«ko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Å is teisminis procesas yra tik formalumas, Å¡alių santuoka faktiÅ¡kai nutrÅ«kusi, Å¡alims nepavyko iÅ¡saugoti santuokos dėl abiejų nesugebėjimo susikalbėti.

Teismo turėtas iÅ¡laidas įsipareigoja atlyginti vienas ieÅ¡kovas. Atsakovė S. M. B. per teismo nustatytÄ terminÄ atsiliepimo byloje nepateikė. Byloje gauti atsakovės paaiÅ¡kinimai, kuriuose atsakovė nurodė, kad sutinka su ieÅ¡kovo reikalavimu nutraukti Å¡alių santuokÄ , tačiau nesutinka, jog Å¡alių santuoka bÅ«tų nutraukiama dėl atsakovės kaltės. Atsakovės nuomone, dėl to, kad iÅ¡iro Å¡alių santuoka, yra kalti abu sutuoktiniai, kurie nesistengė iÅ¡saugoti santuokos. Atsakovė sutinka su ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodomu turto padalijimu ir jai priteistina pinigine kompensacija už ieÅ¡kovui atitenkantį turtÄ natÅ«ra.

Atsakovė paaiÅ¡kino, kad ji 2003 m. iÅ¡vyko dirbti ir gyventi į Jungtinę Karalystę, kadangi Lietuvoje gyventi ir iÅ¡laikyti Å¡eimÄ buvo sunku, Å¡eimai trÅ«ko lėšų, atsakovas nuolat vartojo alkoholį, t. y. vartojo daug ir dažnai. Tiek atsakovė, tiek vaikai buvo psichologiÅ¡kai iÅ¡sekę. Atsakovei iÅ¡vykus, vaikai liko gyventi kartu su tėvu, tačiau dėl tėvo nuolatinio girtavimo, vaikai negalėjo gyventi kartu su tėvu ir maždaug po dviejų savaičių persikėlė gyventi pas senelį, atsakovės tėvÄ V.

R.. Atsakovė visuomet rÅ«pinosi vaikais, jai teko palikti Å¡eimÄ , iÅ¡vykti gyventi ir dirbti į užsienį dėl ieÅ¡kovo nuolatinio girtavimo, nesirÅ«pinimo Å¡eima ir jos gerove. Atsakovė, gyvendama užsienyje, nuolat siųsdavo pinigus ieÅ¡kovui. Tačiau ieÅ¡kovas atsakovės užsienyje uždirbtus pinigus leido ne vaikams, o savo reikmėms. Å alių vaikus iÅ¡laikė senelis. Atsakovė su vaikais bendravo telefonu, laiÅ¡kais. Lietuvai įstojus į Europos SÄ jungÄ , pas atsakovę atvyko gyventi ir mokytis jų vaikai I. ir S..

Vaikus finansiÅ¡kai iÅ¡laikė viena atsakovė, tėvas neteikė vaikams jokios paramos. Dėl iÅ¡irusios santuokos atsakovė savęs kalta nelaiko, iÅ¡vyko gyventi į užsienį iÅ¡ nevilties. Užsienyje vaikai įgijo aukÅ¡tuosius iÅ¡silavinimus, visi gyvena ramiai, be streso (el. b. l. 81–83). Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, apie kurį tinkamai ir laiku informuota, neatvyko, pateikė praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant, kadangi atvykti į LietuvÄ neturi galimybių. Byla nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant.Liudytoja D.

B. teismo posėdžio metu parodė, kad ieÅ¡kovas D. B. yra buvęs jos sutuoktinis, jie kartu gyveno nuo 1978 m. iki 1989 m. Ji kartu su ieÅ¡kovu santuokos metu gyveno bute (duomenys neskelbtini),. Butas po jų santuokos nutraukimo atiteko natÅ«ra ieÅ¡kovui D. B., o jai buvo iÅ¡mokėta kompensacija už butÄ (padalintas indėlis už butÄ ). IeÅ¡kinys tenkintinas. Remiantis ieÅ¡kovo ir jo atstovo paaiÅ¡kinimais, liudytojos D. B. parodymais, nustatyta, kad ieÅ¡kovas D. B., gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, ir atsakovė S. M.

B., gimusi (duomenys neskelbtini), Kaune, susituokė 1989 m. rugsėjo 14 d., santuoka įregistruota Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. 3160 (el. b. l. 6). IeÅ¡kovas ir atsakovė turi du vaikus: I. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. B., gim. (duomenys neskelbtini),., kurie Å¡iuo metu yra pilnamečiai (el. b. l. 7, 8). Å alys, gyvendamos santuokoje, 2003 m. vasario 7 d. įgijo namų valdÄ â€“ žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kiniais pastatais, unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), (el. b. l. 11–16).

IeÅ¡kovas 2012 m. gruodžio mėn. įsigijo automobilį „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 27). Å alių bendru sutarimu 2003 m. kovo mėnesį atsakovė iÅ¡vyko dirbti ir gyventi į Jungtinę Karalystę, kur gyvena iki Å¡iol. Santuokos tikslas – Å¡eimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukÅ«rimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuokÄ , kai ji iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimÄ teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas.

Taigi iÅ¡tuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iÅ¡ esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26–3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Ä®statymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpcijÄ , kada santuoka yra laikoma iÅ¡irusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimÄ , jo neiÅ¡tikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais, palikimas Å¡eimos ir nesirÅ«pinimas ja daugiau kaip vienerius metus.

Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuokÄ dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirÅ«pinimas Å¡eimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011, 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

IÅ¡ ieÅ¡kinyje ir atsakovės paaiÅ¡kinimuose nurodytų faktinių aplinkybių, ieÅ¡kovo ir jo atstovo paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad Å¡alys nuo 2003 m. kartu negyvena, nepalaiko jokių santykių, atsakovė iÅ¡vykusi į užsienio valstybę, kur gyvena ir dirba, bei grįžti gyventi į LietuvÄ neketina. Nei viena iÅ¡ Å¡alių nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatytų kito sutuoktinio kaltės atvejų. Ä®vertinus ieÅ¡kinyje ir atsiliepime iÅ¡dėstytas aplinkybes, ieÅ¡kovo atstovo paaiÅ¡kinimus, į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kovo ar atsakovės kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo, laikytina, kad abu sutuoktiniai nebuvo lojalÅ«s vienas kitam, santuokoje nepateisino vienas kito lÅ«kesčių, nesiekė iÅ¡saugoti Å¡eimos, nedėjo tam maksimalių pastangų, todėl yra pagrindas pripažinti, kad santuoka nutrÅ«ko dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Konstatavus abiejų Å¡alių kaltę dėl santuokos nutraukimo, klausimas dėl sutuoktinių tarpusavio iÅ¡laikymo nespręstinas.Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtÄ pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Abi Å¡alys sutiko nutraukti santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės, konkrečios atsakovės kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo nenurodė. Teismas nusprendė, kad dėl santuokos iÅ¡irimo kalti abu sutuoktiniai. Nenustačius, kad viena atsakovė yra kalta dėl santuokos iÅ¡irimo, nėra įstatyminio pagrindo drausti atsakovei po santuokos nutraukimo pasilikti santuokinę pavardę, jei ji pati to pageidauja.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, po santuokos nutraukimo atsakovei paliekama santuokinė pavardė – B, ieÅ¡kovui prigimtinė pavardė – B. Å alys nepilnamečių vaikų neturi.Spręsdamas nutraukti santuokÄ , teismas privalo iÅ¡spręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, tarp jų ir padalyti bendrÄ santuokinį turtÄ , nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. Padalijamas turi bÅ«ti tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Å¡alys kreditorių neturi, tačiau santuokos metu įgijo dalintinÄ turtÄ .IeÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti, kad santuokos nutraukimas Å¡alių turtinėms teisėms teisine pasekmes sukėlė nuo 2003 m. kovo 1 d. Taip pat ieÅ¡kovas praÅ¡o jam asmeninės nuosavybės teise priteisti žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kiniais pastatais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), iÅ¡ ieÅ¡kovo D.

B. priteisiant atsakovei S. M. B. 1 924,84 Eur piniginę kompensacijÄ . Taip pat pripažinti automobilį „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovo D. B. asmenine nuosavybe.Savo reikalavimÄ ieÅ¡kovas grindžia tuo, kad nors turtas buvo įgytas Å¡alių santuokos metu, tačiau žemės sklypui su jame esančiais statiniais įsigyti buvo panaudotos piniginės, iÅ¡ kurių 67,58 proc. priklausė ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise, o 32,42 proc. – abiem Å¡alims bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Todėl, atsižvelgiant į tai, praÅ¡o teismo, dalinant sutuoktinių turtÄ , nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Kadangi Å¡alių santuoka faktiÅ¡kai iÅ¡irusi, Å¡alys bendrÄ Å«kį nustojo vesti nuo tada, kai atsakovė iÅ¡vyko į Jungtinę Karalystę, todėl, ieÅ¡kovo nuomone, santuokos nutraukimas Å¡alių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2003 m. kovo 1 d. Å alims jau ilgÄ laikÄ gyvenant skyrium, ieÅ¡kovas 2012 m. gruodžio mėn. įsigijo automobilį „Citroen C5“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini). Automobiliui įsigyti buvo panaudotos ieÅ¡kovo asmeninės lėšos, todėl Å¡is automobilis turėtų bÅ«ti pripažintas ieÅ¡kovo asmenine nuosavybe. Automobilio vertė – 2 430 Eur.Atsakovė su ieÅ¡kovo reikalavimais dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo ir jai mokėtino kompensacijos dydžio sutinka.Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas tas turtas, kuris buvo įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu.

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. CK 3.123 straipsnio 1 dalis numato atvejus, kada galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, prie tokių atveju priskirdamas kitas svarbias aplinkybes, dėl jų palikdamas spręsti teismui, atsižvelgiant į kiekvienos konkrečios bylos aplinkybes.Taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatÄ dėl nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių toks nukrypimas yra galimas, bet taip pat reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra tikslingas, apsaugantis tam tikrus įstatymo saugomus interesus (Sutuoktinių turtines prievoles reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga, Nr. AC-40-1).

Nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik esant įstatyme nustatytam kriterijui ir teismo pripažintoms svarbioms aplinkybėms bei nustačius realų tokio nukrypimo poreikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2009). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodÄ CK 3.123 straipsnio taikymo praktikÄ , yra nurodęs, kad Å¡iame straipsnyje pateikiamas kriterijų sÄ raÅ¡as, leidžiantis nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, nėra baigtinis.

Teismas gali pripažinti svarbiais ir kitus kriterijus, priklausomai nuo byloje konstatuotų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų. Ä®statymų leidėjui nurodžius CK 3.123 straipsnyje iÅ¡ esmės pagrindinius kriterijus, kuriems esant galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, kitais kriterijais nuo Å¡io principo galima nukrypti nustačius tam realų poreikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2009). Kasacinio teismo praktikoje kaip svarbus kriterijus, leidžiantis nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, be kita ko, pripažįstamas vieno iÅ¡ sutuoktinių iki santuokos įgytų asmeninių lėšų ar santuokoje įgytų asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrÄ jÄ jungtinę sutuoktinių nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011).Å alys, gyvendamos santuokoje, 2003 m. vasario 7 d. pirkimo-pardavimo sutartimi abiejų Å¡alių vardu įgijo namų valdÄ â€“ žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kiniais pastatais, unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), IeÅ¡kovo teigimu, Å¡iam turtui įsigyti buvo panaudotos piniginės, iÅ¡ kurių – 67,58 proc. priklausė ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise, o 32,42 proc.

– abiem Å¡alims bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Kaip nurodė ieÅ¡kovas, Å¡alys namų valdÄ Ä¯sigijo iÅ¡ piniginių lėšų, gautų 2003 m. vasario 21 d. pardavus butÄ (duomenys neskelbtini), (el. b. l. 18–21). Butas buvo parduotas už 11 729,61 Eur (kas atitinka – 40 500 Lt), iÅ¡ kurių 2 037,34 Eur (kas atitinka – 7 000 Lt) Å¡alys 2003 m. sausio 29 d. gavo avansu (el. b. l. 22–24). 2003 m. vasario 7 d. namų valdos pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad namų valda įsigyta už 11 874,42 Eur (kas atitinka – 41 000 Lt), iÅ¡ kurių 2 037,34 Eur (kas atitinka – 7 000 Lt) sumokėti panaudojus už butÄ gautÄ 2 037,34 Eur (kas atitinka – 7 000 Lt) avansÄ , o likę 9 832,27 Eur (kas atitinka – 34 000 Lt) sumokėti Å¡alims gavus atsiskaitymÄ už parduotÄ butÄ (el. b. l. 25–26).

Taigi, visi pinigai, gauti už parduotÄ butÄ (duomenys neskelbtini), buvo panaudoti, namų valdai įsigyti. Avansas už namų valdÄ sumokėtas, gavus avansÄ už parduodamÄ butÄ .Kaip patvirtina buto registracijos pažymėjimas, butÄ Å¡alys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo 1995 m., sumokėjusios piniginius įnaÅ¡us gyvenamųjų namų statybos kooperatyvui, 1995 m. lapkričio 7 d. butÄ Ä¯registravus ieÅ¡kovo vardu (el. b. l. 17). Tačiau įnaÅ¡ai už šį butÄ buvo pradėti mokėti 1976 m., kurie yra buto statybos pradžios ir pabaigos metai, o baigti mokėti 1995 m.

Kas rodo, kad piniginiai įnaÅ¡ai už butÄ buvo mokami 19 m., kai tuo tarpu Å¡alys iki buto įgijimo santuokoje gyveno ir įnaÅ¡us bendrai mokėjo 6 m. (nuo 1989 m. iki 1995 m.). Kaip patvirtina Kauno miesto Lenino rajono liaudies teismo 1989 m. kovo 21 d. sprendimas, nutraukiant ieÅ¡kovo ir jo buvusios sutuoktinės (Å¡ioje byloje liudytojos) D. B. 1978 m. sudaryta santuokÄ , buvo padalintas jų santuokoje nuo 1978 iki 1989 metų, t. y. per 11 metų, už šį butÄ Ä¯mokėtas 6 686,26 rublių piniginis įnaÅ¡as (indėlis) (el. b. l. 9–10).

IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad buto kaina, kuri turėjo bÅ«ti iÅ¡mokėta gyvenamųjų namų statybos kooperatyvui per 19 m., sudarė 11 548,99 rublių, iÅ¡ kurių per 6 metus santuokoje su atsakove tenkanti mokėti suma proporcinga 3 647,05 rublių sumai, kas sudaro 31,58 proc. Todėl atitinkamai remiantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pripažintina, kad prie buto, kurį Å¡alys 1995 m. įgijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise, įgijimo ieÅ¡kovas prisidėjo 68,42 proc., kas sudaro pagrindÄ pripažinti, kad 68,42 proc. arba 8 025,37 Eur (kas atitinka – 27 710 Lt) iÅ¡ buto pardavimo gautų lėšų asmeninės nuosavybės teise priklausė ieÅ¡kovui, o likę 31,58 proc. arba 3 704,24 Eur (kas atitinka – 12 790 Lt) priklausė Å¡alims bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Atitinkamai tuo pagrindu pripažintina, kad Å¡alims bendrosios jungtinės nuosavybės teise už 11 874,42 Eur (kas atitinka – 41 000 Lt) įgyjant namų valdÄ , 8 025,37 Eur (kas atitinka – 27 710 Lt) arba 67,58 proc. apmokėti iÅ¡ ieÅ¡kovo asmeninių lėšų, o likę 3 849,05 Eur (kas atitinka – 13 290 Lt) arba 32,42 proc. apmokėti iÅ¡ Å¡alims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusių lėšų.Kadangi atsakovė nuo 2003 m. kovo mėnesio gyvena Jungtinėje Karalystėje, kur yra jos interesų centras, ieÅ¡kovas praÅ¡o padalinant Å¡alims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiÄ namų valdÄ natÅ«ra priteisti jam, iÅ¡ jo priteisiant atsakovei piniginę kompensacijÄ , kuri sudarytų 1/2 dalį nuo 32,42 proc. namų valdos vertės (1 924,84 Eur).Pagal CK 3.67 straipsnio 1 dalį santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iÅ¡kėlimo, o Å¡io straipsnio 2 dalis yra specialioji norma, įtvirtinanti to paties straipsnio 1 dalies iÅ¡imtį.

Å ioje normoje įtvirtinta galimybė taikyti turtinius teisinius santuokos nutraukimo padarinius ne nuo santuokos nutraukimo bylos iÅ¡kėlimo, o dar anksčiau, t. y. nuo tada, kai santuokiniai pradėjo gyventi skyrium. Kadangi bendras sutuoktinių gyvenimas neretai baigiasi anksčiau, nei iÅ¡keliama santuokos nutraukimo byla, turtinių teisinių santuokos nutraukimo padarinių taikymas nuo tos dienos, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, reiÅ¡kia, kad kaip bendroji jungtinė nuosavybė bus dalijamas tik tas turtas, kuris įgytas iki gyvenimo skyrium pradžios, o dalijamo bendro turto vertė turės bÅ«ti nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galiojo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, kaip tÄ numato CK 3.119 straipsnio normos, atsižvelgiant į CK 3.67 straipsnio 2 dalies nuostatas.Kadangi Å¡alių santuoka faktiÅ¡kai iÅ¡iro, Å¡alys bendrÄ Å«kį nustojo vesti nuo tada, kai atsakovei iÅ¡vykus į Jungtinę Karalystę, Å¡alys nustojo kartu gyventi, sutinkamai su CK 3.67 straipsnio 2 dalimi, pripažintina, kad santuokos nutraukimas Å¡alių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2003 m. kovo 1 d.Atsižvelgiant į tai, kad Å¡alys namų valdÄ Ä¯sigijo ir nustojo kartu gyventi tais pačiais metais (turtÄ Ä¯sigijo 2003 m. vasario 7 d., o nustojo kartu gyventi nuo 2003 m. kovo 1 d.), laikytina, kad santuokoje įgyto turto vertė sudarė 11 874,42 Eur (kas atitinka 41 000 Lt), t. y. tai, kÄ Å¡alys už šį turtÄ sumokėjo.

Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise priteistinas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kiniais pastatais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini),, iÅ¡ ieÅ¡kovo D. B. priteisiant atsakovei S. M. B. 1 924,84 Eur piniginę kompensacijÄ , sudarančiÄ 1/2 dalį nuo 32,42 proc., skaičiuotina nuo 11 874,42 Eur, namų valdos vertės.Teismui pripažinus, kad santuokos nutraukimas Å¡alių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2003 m. kovo 1 d., pagal CK 3.67 straipsnio 2 dalies nuostatas turtas, įgytas Å¡alims gyvenant skyrium, laikomas turtÄ Ä¯gijusios Å¡alies asmenine nuosavybe.

Å alims jau ilgÄ laikÄ gyvenant skyrium, ieÅ¡kovas įsigijo automobilį „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jam įsigyti panaudojo savo asmenines lėšas, todėl automobilis pripažįstamas ieÅ¡kovo asmenine nuosavybe. Nutraukus santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieÅ¡kovui nepareiÅ¡kus praÅ¡ymo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovės, Å¡alių turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas nespręstinas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).Byloje susidarė 20,08 Eur paÅ¡to iÅ¡laidos, kurias įsipareigojo atlyginti ieÅ¡kovas, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinos 20,08 Eur paÅ¡to iÅ¡laidos valstybei (CPK 92 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 385 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a: IeÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.Nutraukti D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuokÄ , įregistruotÄ 1989 m. rugsėjo 14 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. 3160, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovui palikti prigimtinę pavardę – B, atsakovei santuokinę pavardę – B.Pripažinti, kad santuokos nutraukimas Å¡alių turtinėms teisėms teisine pasekmes sukėlė nuo 2003 m. kovo 1 d.Pripažinti ieÅ¡kovo D.

B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise automobilį „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (VIN) (duomenys neskelbtini),.Priteisti ieÅ¡kovui D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kiniais pastatais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini),Priteisti atsakovei M.

B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 924,84 Eur (vieno tÅ«kstančio devynių Å¡imtų dvideÅ¡imt keturių eurų 84 ct) kompensacijÄ už jam asmeninės nuosavybės teise tenkantį nekilnojamÄ jį turtÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei – 20,08 Eur (dvideÅ¡imties eurų 08 ct) paÅ¡to iÅ¡laidas (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sÄ skaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                               Jolanta Damulienė