e398fa84-9234-4de5-aafa-dc5a2d4e1360 · Panevėžio apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-3-491/2020 Proceso Nr. 1-01-1-62629-2017-8 Procesinio sprendimo kategorijos : 2.4.6.1.; 2.4.6.3.2. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 17 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Valdo Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainos Vaidachavičienės, sekretoriaujant Donatai Petraško, dalyvaujant prokurorei Jūratei Mociškienei, nukentėjusiosios J.

K. atstovui advokatui Andriejui Melkovui, nuteistajai C. K., gynėjai advokatei Zitai Vizbarienei, vertėjai AuÅ¡rai Izmailovienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios C. K. ir nukentėjusiosios J. K. atstovo advokato Andriejaus Melkovo apeliacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rÅ«mų 2019 m. kovo 28 d. nuosprendžio, kuriuo C. K. buvo nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį vieÅ¡aisiais darbais 4 mėnesiams, įpareigojant jÄ neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

IÅ¡ jos buvo priteista : - nukentėjusiajai J. M. 200 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo teismo nutarties perduoti baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėti teisiamajame posėdyje, t. y. nuo 2018 m. spalio 29 d., iki teismo nuosprendžio dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo visiÅ¡ko įvykdymo; - nukentėjusiajai J. K. 800 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo teismo nutarties perduoti baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėti teisiamajame posėdyje, t. y. nuo 2018 m. spalio 29 d., iki teismo nuosprendžio dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Teisėjų kolegija nustatė: I. Bylos esmė 1. Ch. K. buvo nuteista už tai, kad smurtaudama sukėlė žmogui fizinį skausmÄ ir nežymiai sužalojo kitÄ Å¾mogų, t. y. 2017 m. lapkričio 20 d. apie 15 val., grožio salone, esančiame (duomenys neskelbtini), įvykusio konflikto metu abiem rankom tyčia vienÄ kartÄ pastÅ«mė nukentėjusiÄ jÄ J. M. į krÅ«tinės sritį, taip sukeldama jai fizinį skausmÄ ; tęsdama savo nusikalstamÄ veikÄ , toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu abiem rankom tyčia vienÄ kartÄ pastÅ«mė nukentėjusiÄ jÄ J.

K. į krÅ«tinės sritį, dėl ko ji nukrito grožio salono koridoriuje, prie galinės sienos, nugara ir galva trenkėsi į duris, tokiais savo veiksmais sukeldama nukentėjusiajai J. K. fizinį skausmÄ bei dėl galvos smegenų sukrėtimo, pasireiÅ¡kusio horizontaliu nistagmu, koordinacijos sutrikimais, padarydama jai nežymų sveikatos sutrikdymÄ . II. Apeliacinių skundų argumentai ir praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nuteistoji Ch. K. praÅ¡o jÄ iÅ¡teisinti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Apeliaciniame skunde ji nurodo : 2.1.

Pirmosios instancijos teismas jÄ nuteisė vadovaudamasis tik nenuosekliais ir todėl nepatikimais nukentėjusiųjų parodymais. Jos santykiai su J. M., J. K. ir I. K. nebuvo draugiÅ¡ki, tačiau pastarosios tarpusavyje bendravo draugiÅ¡kai, todėl liudytojos I. K. parodymais buvo siekiama paneigti jos parodymus. Liudytojai F. A., I. K., T. S., A. B., D. T., D. Z. įvykio nematė. Vien triukÅ¡mo girdėjimas, suvokimas apie konfliktinę situacijÄ jos kaltės neįrodo. Teismas nemotyvavo, kaip minėtų liudytojų parodymai patvirtina jos kaltę.

Be to, Å¡ie liudytojai nepatvirtino, kad tai ji sukėlė konfliktÄ . Šį konfliktÄ sukėlė J. M. uždarydama langÄ . Ji su J. M. norėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, kodėl pastaroji taip padarė. Å is konfliktas kirpyklos veiklos nenutraukė, klientai buvo ir toliau aptarnaujami. 2.2. Teismas, atmesdamas jos versijÄ , nustatė, jog ji turėjo suvokti J. K. pastÅ«mimo pavojingumÄ , tačiau jų tarpusavio grumtynių nevertino, nesiaiÅ¡kino to priežasčių bei neįvertino to, jog tai jai teko gintis nuo nukentėjusiosios, dėl ko J.

K. pati užsikabino už laiptelių ir krito. Ikiteisminio tyrimo metu plafono Å¡ukės nebuvo surinktos. Ä®vykio metu plafonas subyrėjo į smulkias Å¡ukes, kurios tik pabiro ant J. K., kai ji pati krito užsikabinusi už laiptelių. Tuo paneigiami nukentėjusiosios parodymai, kad į jos galvÄ atsitrenkė dideli plafono gabalai. Nors teismas sprendė, jog ji turėjo pasirinkti kitokį konflikto sprendimo variantÄ , tačiau J. K. pati įsivėlė į jos konfliktÄ su J. M., pirmoji griebė jai už rankų, stÅ«mė į kabinetÄ .

Nuo tokio J. K. elgesio ji turėjo teisę gintis ir bandydama tai padaryti galėjo stumtelėti jÄ , bet negalėjo numatyti, kad ji nukris. 2.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė prie bylos prijungti hidrometeorologinės tarnybos pažymÄ . Nukentėjusiosios J. M. parodymus, kad jai buvo Å¡alta, paneigia minėta pažyma bei patalpų savininko L. R. parodymai, kad patalpos, kaip ir visas namas, buvo Å¡ildomos. 2017 m. lapkričio 20 d. (duomenys neskelbtini) buvo teigiama temperatÅ«ra, nevėjuota, todėl patalpose nebuvo jokio skersvėjo ir jos negalėjo labai atvėsti.

J. M. darbo vieta yra kitame kabinete, Å¡ias patalpas skiria durys. Kadangi ji teikia manikiÅ«ro ir pedikiÅ«ro paslaugas ir jos patalpos nėra vėdinamos, todėl Å¡ių patalpų vėdinimas įmanomas tik atidarius langÄ koridoriuje, kÄ nurodė ir higienos tarnyba. 2.4. Specialisto iÅ¡vada, kuria J. K. nustatytas smegenų sukrėtimas, pasireiÅ¡kęs horizontaliu nistagmu, koordinacijos sutrikimais, yra prieÅ¡taringa, teismo medicinos ekspertė Å¡iÄ iÅ¡vadÄ surašė vadovaudamasi prieÅ¡taringais medicininiais dokumentais, kÄ teisiamajame posėdyje ji pripažino.

Apklausta teisiamajame posėdyje ekspertė davė taip pat prieÅ¡taringus paaiÅ¡kinimus, negalėjo atsakyti dėl J. K. nedarbingumo, kas yra svarbu vertinant jos sveikatos sutrikdymo mastÄ . Todėl ekspertė rėmėsi tik prielaidomis, siekdama patvirtinti savo iÅ¡vadÄ . Pagal VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) 2019 m. balandžio 14 d. raÅ¡tÄ 2017 m. lapkričio mėnesį ligoninėje veikė Neurologinis skyrius, Ortopedijos-traumatologijos skyriaus nebuvo ir Å¡iuo metu nėra, ligonius po traumų gydė Chirurgijos skyriuje, esant bÅ«tinumui konsultuodavo gydytojas neurologas.

J. K. buvo apžiÅ«rėta ortopedo-traumatologo V. S., kuris nustatė jai nistagmÄ , nors ligoninėje buvo gydytojas neurologas, tačiau jis J. K. neapžiÅ«rėjo.

3. Apeliaciniu skundu nukentėjusiosios J. K. atstovas advokatas A. M. praÅ¡o nuteistosios Ch. K. nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį ir paskirti jai 1000 MGL baudÄ . Apeliaciniame skunde jis nurodo : 3.1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normų, reglamentuojančių jo suraÅ¡ymÄ . Teismas skundžiamo nuosprendžio įžanginėje dalyje nurodė, kad Ch. K. buvo kaltinama tik pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nors nukentėjusioji J.

K. pateikė teismui praÅ¡ymÄ pakeisti Ch. K.i inkriminuojamos veikos esmines faktines aplinkybes bei Å¡ios veikos kvalifikavimÄ pagal BK 284 straipsnį ir šį praÅ¡ymÄ teismas priėmė. Todėl nuosprendžio įžanginėje dalyje turėjo bÅ«ti nurodoma ir tai, kad Ch. K. kaltinama pagal BK 284 straipsnį. Be to, pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas Ch. K. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nesilaikė BPK 307 straipsnio reikalavimų ir rezoliucinėje dalyje nenurodė, kad ji iÅ¡teisinama pagal BK 284 straipsnį. 3.2.

Nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad Ch. K. veikoje nėra požymių nusikalstamos veikos pagal BK 284 straipsnį, kadangi visuomenės rimtis ar tvarka nebuvo sutrikdyta. Å i teismo iÅ¡vada neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Nagrinėjamu atveju kilusius padarinius – visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymÄ , patvirtina nukentėjusiųjų J. K., J. M., liudytojų D. T., F. A., I. K., I. R., A. B. parodymai, skambučio į BendrÄ jį pagalbos centrÄ iÅ¡klotinė. Visi Å¡ie įrodymai patvirtina, kad vieÅ¡oje vietoje Ch. K. smurtavo prieÅ¡ nukentėjusiÄ sias, keikėsi, visa tai matė bei girdėjo grožio salono klientai bei kiti darbuotojai, nutrÅ«ko jų darbas, buvo iÅ¡kviesta policija, patalpų savininkas, po to nuvykta į policijos komisariatÄ dėl pareiÅ¡kimo suraÅ¡ymo ir t. t. 3.3.

Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nuteistosios ir nukentėjusiųjų konfliktas neperžengė asmeninio konflikto ribų ir byloje nenustatyta, jog Ch. K. siekė pažeisti vieÅ¡Ä jÄ rimtį ar tvarkÄ , nepagrįsta, kadangi ji veikė neapibrėžta tyčia. Pagal teismų praktikÄ dėl padarinių, numatytų BK 284 straipsnyje, kaltininko tyčia gali bÅ«ti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Å iuo atveju Ch. K. žinojo, jog grožio salono kolektyvas nepritaria koridoriaus lango darinėjimui.

Todėl ji ir šį kartÄ atidarydama langÄ galėjo ir turėjo numatyti, kad tam nepritars kolegės, nes lauke buvo vėsu ir Å¡alta. Tačiau Ch. K. to siekė, kadangi ji, eidama atidaryti lango, iÅ¡ anksto numatė ir žinojo, kad gali kilti konfliktas dėl to. Ä®vykio metu Ch. K. keikėsi, suprasdama, jog tai girdi kiti asmenys. Kadangi Ch. K. buvo abejinga galinčioms kilti ir kilusioms pasekmėms, todėl ji veikė neapibrėžta tyčia. Tokia jos veika atitinka BK 284 straipsnio sudėtį.

4. Teismo posėdyje nukentėjusiosios J. K. atstovas A. M. prašė jo apeliacinį skundÄ patenkinti, o nuteistosios apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistoji ir jos gynėja prašė jų apeliacinį skundÄ tenkinti, nukentėjusiosios atstovo apeliacinį skundÄ atmesti. Prokurorė prašė abu apeliacinius skundus atmesti, teismo nuosprendį pakeisti iÅ¡ jo paÅ¡alinant aplinkybę, kad nuteistoji savo veiksmais padarė nukentėjusiajai J. K. galvos smegenų sukrėtimÄ , pasireiÅ¡kusį horizontaliu nistagmu, koordinacijos sutrikimais, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ . I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistosios Ch. K. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Nukentėjusiosios J. K. atstovo advokato A. Melkovo apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

6. Nuteistoji Ch. K. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis bei padarytomis iÅ¡vadomis dėl jos kaltės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Kaip ir pirmosios instancijos teisme, ji skunde tvirtina, kad nenaudojo fizinio smurto prieÅ¡ nukentėjusiÄ sias J. M. ir J. K.. Taip pat ji teigia, kad byloje nebuvo surinkta jokių jos parodymus paneigiančių įrodymų, o nukentėjusiosios siekė jai pakenkti, todėl melavo.

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė tokias faktines nuteistosios veikos aplinkybes :

1) Ch. K. abiem rankom vienÄ kartÄ pastÅ«mė nukentėjusiÄ jÄ J. M. į krÅ«tinės sritį;

2) Ch. K. abiem rankom vienÄ kartÄ pastÅ«mė nukentėjusiÄ jÄ J. K. į krÅ«tinės sritį, dėl ko ji nukrito ir nugara bei galva trenkėsi į duris. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus bei iÅ¡tirtus įrodymus, sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada.

8. Byloje nustatyta, kad grožio salone Ch. K. nuomojo patalpas, kuriose dirbo su stiprius kvapus turinčiomis kosmetikos priemonėmis. Norėdama pravėdinti savo kabinetÄ , ji atidarydavo koridoriaus langÄ ir praverdavo savo kabineto duris. Tai nepatiko kitame kabinete, arčiausiai Å¡io koridoriaus, dirbusiai J. M., kadangi dėl skersvėjo jai bÅ«davo Å¡alta. Toks Ch. K. elgesys netenkino ir kitų grožio salono darbuotojų, tarp jų – ir J. K.. Dėl Ch. K. nuolatinio koridoriaus lango atidarymo tarp jos ir nukentėjusiųjų susiklostė prieÅ¡iÅ¡ki santykiai. 2017 m. lapkričio 20 d. apie 15 val. grožio salono koridoriuje įvyko konfliktas tarp nuteistosios Ch. K. ir nukentėjusiosios J.

M. dėl eilinį kartÄ atidaryto koridoriaus lango – Ch. K. atidarydavo koridoriaus langÄ , o J. M. jį uždarydavo. Tai kartojosi kelis kartus. Nukentėjusioji J. K. išėjo į koridorių, nes iÅ¡girdo jame konfliktuojančias Ch. K. ir J. M.. IÅ¡ pradžių moterys konfliktavo žodžiu, po to jų konfliktas peraugo į fizinį kontaktÄ . Tokios bylos aplinkybės yra aiÅ¡kios ir nekelia abejonių, su jomis proceso dalyviai sutinka, todėl apeliacinės instancijos teismas jų plačiau neanalizuoja.

9. Esant tokiai situacijai, kai tarp nukentėjusiųjų ir baudžiamojon atsakomybėn traukiamų asmenų yra susiklostę įtempti, konfliktiniai santykiai, teismas turi labai įdėmiai ir atsargiai vertinti proceso dalyvių parodymus, turėdamas galvoje, kad tokioje konfliktinėje situacijoje proceso dalyviai, tarp jų ir nukentėjusieji, gali elgtis ne visai teisėtai, neadekvačiai vertinti situacijÄ , turėti ne visai teisėtų motyvų. Konfliktinėse situacijose susijaudinę asmenys kartais neparenka tinkamų žodžių savo priekaiÅ¡tams ir nepasitenkinimui iÅ¡reikÅ¡ti, nesugeba tinkamai motyvuoti ir pateisinti savo veiksmų, pasiduoda emocijoms.

Atsižvelgiant į tai, kad nuteistosios ir nukentėjusiųjų tarpusavio santykiai nebuvo draugiÅ¡ki, bei įvertinus tarp jų besitęsiantį ilgalaikį konfliktÄ dėl Ch. K. kabineto vėdinimo atidarant koridoriaus langÄ , nuteistosios ir nukentėjusiųjų parodymai laikomi patikimais ir jais vadovaujamasi tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

10. Nuteistoji Ch. K. viso proceso metu laikėsi pozicijos, kad konflikto metu ji nukentėjusiųjų nestumdė, o tik sugriebė nukentėjusiÄ jÄ J. M. už rankos ir prašė, kad ji neuždarytų lango; po to J. K. jÄ sugriebė už rankų ir stÅ«mė į kabinetÄ ; ji jėga iÅ¡trÅ«ko iÅ¡ nukentėjusiosios J. K. rankų, o pastaroji užkliuvo už laiptelio ir pati nugriuvo. Tačiau pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuos nuteistosios parodymus paneigia nukentėjusiųjų J.

M., J. K., liudytojų D. T., D. Z., F. A., I. K., A. B. L. R. parodymai, kiti byloje surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai. Nukentėjusiųjų J. M. ir J. K. parodymai iÅ¡ esmės buvo nuoseklÅ«s viso proceso metu, juos nukentėjusiosios patvirtino parodymų patikrinimo vietoje bei akistatų metu. Nukentėjusiosios iÅ¡ esmės vienodai parodė, kad konflikto metu Ch. K. vienÄ kartÄ rankomis pastÅ«mė J. M. į krÅ«tinės sritį, po to ji vienÄ kartÄ rankomis pastÅ«mė ir J. K., dėl ko ji žengė žingsnį atgal, tačiau neiÅ¡laikiusi pusiausvyros griuvo, nugara atsitrenkė į duris, kurios užkabino Å¡viestuvÄ ir jo Å¡ukės pabiro ant J.

K. galvos. Nukentėjusioji J. M. paskambinusi į BendrÄ jį pagalbos centrÄ taip pat operatorei paaiÅ¡kino, kad Ch. K. pastÅ«mė tiek jÄ , tiek J. K., kuri dar ir griuvo. Liudytojais apklausti policijos pareigÅ«nai D. T. ir D. Z. patvirtino, kad jiems atvykus į įvykio vietÄ nukentėjusiosios nurodė analogiÅ¡kas aplinkybes, kad konflikto metu Ch. K. jas abi pastÅ«mė į krÅ«tinės sritį, o J. K. dėl Å¡io pastÅ«mimo nugriuvo bei nugara atsitrenkė į duris. TÄ patį po įvykio nukentėjusiosios pasakojo ir liudytojams I.

K., F. A., L. R.. Nagrinėjamu atveju svarbÅ«s liudytojos A. B. parodymai, kadangi ji įvykio metu sėdėjo Ch. K. kabinete ir pro pravertas jo duris turėjo galimybę matyti dalį koridoriaus ir girdėti, kas jame vyksta. Å i liudytoja patvirtino, kad Ch. K. ir J. M. bei vėliau prie jų prisijungusi J. K. pakeltais balsais tarpusavyje kalbėjo apie langÄ , t. y. kad Ch. K. prie jo nelįstų ir neatidarinėtų. Tačiau liudytoja neparodė, kad koridoriuje tarp moterų vyko grumtynės. Anot jos, jokių smÅ«gių garsų ji negirdėjo, iÅ¡skyrus dūžtančio stiklo garsÄ .

Taigi, liudytoja A. B. paneigė nuteistosios Ch. K. parodymus, kad J. K., laikydama už rankų, jėga jÄ stÅ«mė bei liepė eiti į savo kabinetÄ . Ä®vertinus visų Å¡ių aptartų įrodymų visumÄ , teisėjų kolegijai nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais ir padarytomis iÅ¡vadomis, kad konflikto metu bÅ«tent Ch. K. vienÄ kartÄ abiem rankomis pastÅ«mė vienÄ po kitos nukentėjusiÄ sias J. M. ir J. K., o pastaroji dėl tokių nuteistosios veiksmų žengtelėjo atgal, neiÅ¡laikė pusiausvyros, griuvo ir atsitrenkė į duris.

11. Nuteistoji tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde nurodė, kad ji stÅ«mė J. K., nes gynėsi nuo jos, kuri pirma jÄ užpuolė – jÄ sugriebė už rankų ir stÅ«mė į kabinetÄ . Tačiau tokiam jos argumentui nėra pagrindo pritarti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bÅ«tinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kuris yra realus, akivaizdus, besiginančio asmens veiksmais žala padaroma besikėsinančiam asmeniui ir nėra peržengiamos bÅ«tinosios ginties ribos.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pakankamai iÅ¡samiai aptarė Å¡iÄ nuteistosios versijÄ bei motyvuotai jÄ atmetė. Tikint nuteistosios Ch. K. parodymais, jog ji stengėsi iÅ¡sivaduoti iÅ¡ nukentėjusiosios J. K. rankų, kai pastaroji jÄ stÅ«mė į kabinetÄ , ir jai jėga iÅ¡sivadavus iÅ¡ J. K. rankų, pastaroji, neiÅ¡laikiusi pusiausvyros, turėjo nugriÅ«ti labiau koridoriaus centre, arčiau Ch. K. kabineto, o ne prie laiptelio, vedančio į kirpyklos salę. Tai patvirtina ir nukentėjusiųjų parodymų patikrinimo vietoje protokoluose užfiksuoti duomenys.

Iš jų bei nukentėjusiųjų parodymų nustatyta, kad konflikto metu moterys stovėjo grožio salono koridoriaus centre, arčiau jame esančio lango ir Ch. K. kabineto, o ne prie įėjimo į kirpyklos salę. Sugretinus tai su prie įvykio vietos apžiūros protokolo pridėtomis fotolentelėmis, matyti, kad vieta, kurioje vyko konfliktas tarp moterų, nuo durų, prie kurių nugriuvo nukentėjusioji J. K. neva užkliuvusi už šalia jų esančio laiptelio, yra už kelių žingsnių. Dėl to galima teigti, kad Ch. K. vien tik jėga ištraukus savo rankas iš J.

K. rankų Å¡i fiziÅ¡kai negalėjo žengti kelių žingsnių atgal, nugriÅ«ti ir nugara atsitrenkti į duris, kadangi tam buvo reikalingas stipresnis J. K. stÅ«mimas. Tai dar kartÄ patvirtina nukentėjusiųjų parodymus, kad Ch. K. vienÄ kartÄ abiem rankomis pastÅ«mė J. K. į krÅ«tinės sritį, dėl ko ji žengtelėjo atgal, nugriuvo ir atsitrenkė į duris. Beje, pagal jau minėtus liudytojos A. B. parodymus, ji negirdėjo jokių grumtynių ar smÅ«gių garsų, Ch. K., J. M. ir J.

K. tarpusavyje pakeltais balsais kalbėjosi tik apie lango uždarymÄ . Liudytoja nepatvirtino nuteistosios parodymų, kad J. K. jÄ stÅ«mė bei liepė eiti į savo kabinetÄ . Todėl, įvertinus visumÄ aptartų aplinkybių, darytina iÅ¡vada, kad nuteistosios Ch. K. versija dėl nukentėjusiosios J. K. veiksmų prieÅ¡ jÄ pačiÄ yra paneigta byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma. Taigi, Å¡iuo atveju nėra pagrindo teigti, kad Ch. K.i buvo kilusi reali tiesioginė grėsmė, nuo kurios ji turėjo teisę gintis.

12. Kita vertus, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad dėl skundžiamame nuosprendyje nurodytų nuteistosios Ch. K. veiksmų prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ J. M. jai buvo sukeltas fizinis skausmas, nepaisant to, kad pati nukentėjusioji tai patvirtino. Pažymėtina, kad fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ nurodęs, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sÄ lyčio su kito žmogaus kÅ«nu – bÅ«tina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iÅ¡ tikrųjų pajustų skausmÄ ar kitas fizines kančias.

Nustatant Å¡iÄ aplinkybę, atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiÅ¡kais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos bÅ«klė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumÄ ir kilusio skausmo tikrumÄ . Ä®rodomumo prasme svarbu, kad toks pojÅ«tis bÅ«tų taip iÅ¡reikÅ¡tas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmÄ ar bÅ«tų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-128-895/2019).

13. Byloje surinkti duomenys rodo, kad Ch. K. vienÄ kartÄ abiem rankom pastÅ«mė J. M. į krÅ«tinę, smÅ«gis jai nebuvo suduotas. Nuteistosios ir nukentėjusiųjų parodymai patvirtina, kad dėl to J. M. tik žengtelėjo atgal. Taigi, neva patirto fizinio skausmo ji niekaip neiÅ¡reiÅ¡kė. Bylos duomenimis, į medikus pagalbos ji nesikreipė ir jokio gydymo jai neprireikė. Ä®vertinus tai, jog aptariamas konfliktas įvyko, kai lauke jau buvo vėsu, t. y. lapkričio pabaigoje, ir tai, kad nukentėjusiajai darbe bÅ«davo Å¡alta dėl nuolatinio koridoriaus lango atidarymo ir patalpų vėdinimo, darytina iÅ¡vada, kad J.

M. turėjo bÅ«ti pakankamai Å¡iltai apsirengusi ir jos pastÅ«mimo į krÅ«tinės sritį ji negalėjo taip akivaizdžiai jausti, kaip kad ji teigia. Taigi, pasikliauti vien tik pačios nukentėjusiosios J. M. parodymais apie jai sukeltÄ fizinį skausmÄ , prisimenant apie prieÅ¡iÅ¡kus jos ir Ch. K. santykius, tikrai negalima. Atsižvelgiant į tai, kad visos byloje kilusios abejonės, kurių neįmanoma paÅ¡alinti, turi bÅ«ti vertinamos traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiosios J.

M. fizinis skausmas yra labiau deklaruojamas, nulemtas jos emocinės bÅ«klės po įvykusio konflikto, o ne tikras ir nuoÅ¡irdus. Susidaro įspÅ«dis, kad nukentėjusioji fizinį skausmÄ kildina iÅ¡ paties pastÅ«mimo fakto, kaip savaime suprantamÄ pasekmę, tačiau pati skausmo ji neiÅ¡reiÅ¡kė, aplinkiniai to nesuprato. Esant tokioms aplinkybėms, iÅ¡ nuosprendžio kaip neįrodyta aplinkybė Å¡alinama tai, kad nuteistoji Ch. K., pastÅ«musi J. M., jai sukėlė fizinį skausmÄ .

14. Apeliaciniame skunde nukentėjusiosios J. K. atstovas nurodo, kad Ch. K. savo smurtiniais veiksmais pažeidė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Ch. K. savo elgesiu nesukėlė Å¡ių padarinių – nesutrikdė visuomenės rimties ir tvarkos, bei jų nesiekė.

15. Pagal BK 284 straipsnį vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas yra tada, kai asmuo vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Kvalifikuojant veikÄ svarbu tiksliai nustatyti kaltės turinį. Kaltininkas turi suvokti, kad jis savo veiksmais pažeidžia vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir rimtį. VieÅ¡oje vietoje atlikti smurto veiksmai, kuriais žmogui sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma jo sveikata, kvalifikuotinas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį tik tada, kai nenustatoma visų objektyviųjų ir subjektyviųjų vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo pagal BK 284 straipsnį požymių.

16. Byloje nėra ginčo, kad Ch. K. nusikalstamÄ veikÄ padarė grožio salono koridoriuje jo darbo laiku, t. y. vieÅ¡oje vietoje. Taip pat byloje nustatyta, kad ji prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ J. K. panaudojo fizinį smurtÄ , t. y. vienÄ kartÄ abiem rankom jÄ pastÅ«mė, dėl ko Å¡i nukrito ir atsitrenkė į duris, sukeldama jai fizinį skausmÄ . Tačiau aplinkybė, kad Å¡iÄ veikÄ ji padarė vieÅ¡oje vietoje, dar nėra pakankamas pagrindas tokiÄ jos veikÄ besÄ lygiÅ¡kai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį. Nors nusikaltimo padarymo motyvas nelemia veikos kvalifikavimo, t. y. vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas gali bÅ«ti padaromas ir asmeniniais motyvais, ir iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, tačiau bÅ«tina nustatyti, kad dėl veikos kilo BK 284 straipsnyje numatyti padariniai – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka.

17. Visų pirma, pažymėtina, kad bet koks konfliktas sukelia neigiamas emocijas, tačiau reikia nepamiršti, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 284 straipsnį kaltininkui kyla tik tuomet, kai visuomenės rimtis ar tvarka buvo sutrikdyta realiai ir neabejotinai. Byloje nustatyta, kad įvykio metu grožio salone be konfliktavusių Ch. K., J. M. ir J. K. buvo liudytojos A. B., I. K. ir F. A.. Kadangi jos buvo kitose grožio salono patalpose, jos konflikto nematė, tik galėjo jį girdėti. Kaip parodė liudytojos A.

B. ir F. A., tarp moterų vykęs konfliktas joms nebuvo malonus, tačiau dėl to jos nebuvo smarkiai paveiktos, visos jos, iÅ¡skyrus nukentėjusiÄ sias, tęsė savo darbus ir užsiėmė įprastiniais savo reikalais. Pagal liudytojos A. B. parodymus konflikto metu Ch. K. nesikeikė, o konfliktui pasibaigus jai pabaigė daryti manikiÅ«rÄ . Liudytoja F. A. patvirtino, kad tuo metu ji turėjo klientę ir dirbo su ja, klientė į konfliktÄ niekaip nesureagavo. Å i liudytoja patvirtino, kad bÅ«tų galėjusi dirbti toliau.

IÅ¡ liudytojos I. K. parodymų galima suprasti, kad tÄ dien grožio salone ji nebedirbo, nes neturėjo iÅ¡ anksto užsiraÅ¡iusių klientų. Taigi, kaip matyti, byloje nėra jokių duomenų, kad dėl aptariamo konflikto žmonėms buvo sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis, kilo sumaiÅ¡tis, buvo nutrauktas jų darbas. Todėl, kolegijos vertinimu, byloje nenustačius realaus visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymo, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog Ch. K. savo veiksmais nesukėlė BK 284 straipsnyje nurodytų padarinių, yra teisinga.

18. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė ir kito bÅ«tinojo nusikalstamos veikos pagal BK 284 straipsnį požymio – Ch. K. tyčios pažeisti visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Nagrinėjamu atveju tarp Ch. K., J. M. ir J. K. kilo asmeninio pobÅ«džio konfliktas dėl Ch. K. kabineto vėdinimo atidarant koridoriaus langÄ . Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad Å¡iuo atveju neilgai tarp jų trukęs konfliktas neperžengė privataus konflikto ribų, Ch. K. veiksmai buvo nukreipti ne į aplinkinius asmenis, o į asmeninio pobÅ«džio konflikto iÅ¡siaiÅ¡kinimÄ su nukentėjusiomis. PrieÅ¡ingai apelianto įsitikinimui, Å¡ioje byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad Ch. K. siekė prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos, akivaizdžiai rodė nepagarbÄ Å¾mogui ir visuomenei apskritai, suprato savo veiksmus kaip vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , numatė tokius padarinius bei jų siekė.

19. IÅ¡tyręs byloje surinktus įrodymus apylinkės teismas pripažino įrodyta, kad dėl nuteistosios Ch. K. veiksmų vienÄ kartÄ abiem rankom pastumiant nukentėjusiÄ jÄ J. K. į krÅ«tinės sritį ir jai nukritus bei nugara atsitrenkus į duris, jai buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl galvos smegenų sukrėtimo, pasireiÅ¡kusio horizontaliu nistagmu, koordinacijos sutrikimais. Å iÄ iÅ¡vadÄ pirmosios instancijos teismas padarė vadovaudamasis specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) ir ekspertės J.

B. paaiÅ¡kinimais teisiamajame posėdyje. Tačiau teisėjų kolegija, dar kartÄ Ä¯vertinusi byloje surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus, atlikusį dalinį įrodymų tyrimÄ â€“ paskyrusi Å¡ioje baudžiamojoje byloje komisinę teismo medicinos ekspertizę nukentėjusiosios J. K. sveikatos sutrikdymo masto nustatymui, nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Ch. K. nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios J. K. sveikatÄ . IÅ¡ komisinės ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J.

K. medicinos dokumentuose nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių jai diagnozuotÄ galvos smegenų sukrėtimÄ . Remiantis medicinos dokumentų duomenimis, nenustatyta objektyvių duomenų apie J. K. patirtus sužalojimus konflikto grožio salone metu. Ekspertizės akte paaiÅ¡kinta, kad galvos smegenų sukrėtimui diagnozuoti bÅ«tinas sÄ monės netekimo epizodas po patirtos galvos traumos, o J. K. nustatytas horizontalus nistagmas nėra bÅ«dingas galvos smegenų sukrėtimui. Taigi, atsižvelgiant į ekspertizės akto iÅ¡vadas, įvertinus, kad po konflikto J.

K. nebuvo netekusi sÄ monės, jos pačios gydytojui nurodytų nusiskundimų (vėmimo, pykinimo, galvos svaigimo) nepakanka jai konstatuoti galvos smegenų sukrėtimÄ , o kartu ir nežymų jos sveikatos sutrikdymÄ . Apeliacinės instancijos teismo paskirtÄ ekspertizę atlikto ilgametę patirtį turintys specialistai, į komisijos sudėtį buvo įtrauktas gydytojas neurologas, kurio specializacija ir yra tokio pobÅ«džio sveikatos problemų nustatymas ir gydymas, todėl Å¡ios ekspertizės iÅ¡vada kolegija tiki ir vertina jÄ kaip labiau pagrįstÄ , motyvuotÄ , iÅ¡samiÄ ir įtikinamÄ , nei byloje esanti specialisto iÅ¡vada, kuria vadovavosi pirmos instancijos teismas.

Todėl, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas nukentėjusiosios J. K. nežymus sveikatos sutrikdymas yra paneigtas byloje surinktų įrodymų visuma, todėl šis požymis šalintinas iš skundžiamo nuosprendžio kaip neįrodytas.

20. Tokiu atveju lieka patikrinti, ar nukentėjusiajai J. K. nuteistosios veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas. PrieÅ¡ingai nei nukentėjusiosios J. M. atveju, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad dėl pirmiau aptartų nuteistosios Ch. K. veiksmų nukentėjusioji J. K. jautė fizinį skausmÄ . Kaip minėta, konflikto metu Ch. K. stipriai abiem rankom pastÅ«mė nukentėjusiÄ jÄ Ä¯ krÅ«tinės sritį, dėl ko ji žengtelėjo atgal, neiÅ¡laikė pusiausvyros, nukrito ant grindų ir atsitrenkė į duris.

Akivaizdu, kad tokiu bÅ«du nukentėjusioji J. K. turėjo jausti fizinį skausmÄ tiek dėl stÅ«mimo, kuris nulėmė jos pusiausvyros neiÅ¡laikymÄ ir nukritimÄ , tiek dėl nukritimo ant kietų koridoriaus grindų (jame nebuvo patiestas kilimas) bei atsitrenkimo į duris. Atsižvelgdama į visas pirmiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta esant teisinga apylinės teismo iÅ¡vadÄ , kad Ch. K. 2017 m. lapkričio 20 d. apie 15 val., grožio salone, esančiame (duomenys neskelbtini), įvykusio konflikto metu abiem rankom tyčia vienÄ kartÄ pastÅ«mė nukentėjusiÄ jÄ J.

K. į krÅ«tinės sritį, dėl ko ji nukrito grožio salono koridoriuje, prie galinės sienos, nugara ir galva trenkėsi į duris, tokiais savo veiksmais sukeldama nukentėjusiajai J. K. fizinį skausmÄ . Å i jos veika, formaliai vertinant, atitinka BK 140 straipsnio 1 dalį.

21. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad baudžiamoji teisė nėra formali teisė. Ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-263/2010), todėl kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina atsižvelgti į visų veikos požymių – objektyviųjų ir subjektyviųjų – iÅ¡raiÅ¡kÄ konkrečiame nusikaltime. Todėl, teismas, vertindamas kaltininko atliktų veiksmų formaliÄ atitiktį baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo požymiams, kiekvienu atveju privalo įvertinti realų padarytos veikos pavojingumÄ .

22. BK 37 straipsnyje nurodyta, kad asmuo padaręs nusikaltimÄ gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų, jo padaryta veika pripažįstama mažareikÅ¡me. Vadinasi, pagal šį BK straipsnį kaltininkas gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tuo atveju, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau Å¡ie požymiai (ar kai kurie iÅ¡ jų) egzistuoja tik formaliai.

IÅ¡ nusikaltimo sudėties požymių, kurių iÅ¡raiÅ¡ka konkrečiame nusikaltime gali bÅ«ti tokia formali, kad dėl to atsiranda pagrindas šį nusikaltimÄ vertinti kaip mažareikÅ¡mį, įstatymas pirmiausia nurodo padarytos žalos dydį. Veikos pavojingumo suvokimas svarbus konstatuojant kaltę, jos formÄ ir rūšį. Taigi, jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iÅ¡ esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos iÅ¡vadai, kad tokia veika vertintina kaip nereikÅ¡minga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-421/2007, 2K-387/2008).

23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Ch. K. sukėlė nukentėjusiajai J. K. fizinį skausmÄ . Nukentėjusioji J. K. po Ch. K. fizinio smurto iÅ¡ karto į medikus nesikreipė – ji tai padarė tik vakare. IÅ¡ ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog J. K. be fizinio skausmo objektyviai nepatyrė jokių rimtesnių sužalojimų. Po įvykio nukentėjusiajai J. K. fizinis skausmas jau buvo atslÅ«gęs. Tai patvirtina liudytojų D. T., D. Z., I. K., F. A. parodymai, kad po konflikto J. K. nesiskundė vis dar jaučianti fizinį skausmÄ .

Taigi, jai buvo sukeltas tik momentinis trumpalaikis fizinis skausmas. Kaip minėta, tarp nuteistosios ir nukentėjusiosios vyravo prieÅ¡iÅ¡ki santykiai dėl grožio salono patalpų vėdinimo pradarant koridoriaus langÄ . To neneigė nei nuteistoji, nei nukentėjusioji. Å io įvykio metu J. K. iÅ¡ kirpyklos salės į koridorių išėjo ne Å¡iaip sau, o iÅ¡girdusi žodinį konfliktÄ tarp Ch. K. ir J. M., taigi, ji prie konflikto prisijungė tikslingai bei savo noru. Vadinasi, tiek nukentėjusiosios veiksmus prisijungiant prie konfliktuojančių Ch. K. ir J.

M., tiek nuteistosios veiksmus pastumiant nukentėjusiÄ jÄ â€“ iÅ¡provokavo ne kas kitas, o prieÅ¡iÅ¡ki jų visų santykiai. Nors Ch. K. neteisėti veiksmai pastumiant nukentėjusiÄ jÄ J. K. nepateisina jos tokio elgesio, tačiau pirmiau aptartos aplinkybės rodo, jog ji nukentėjusiÄ jÄ pastÅ«mė ne norėdama jai sukelti fizinį skausmÄ , bet norėdama, kad pastaroji nebereikÅ¡tų pretenzijų dėl patalpų vėdinimo.

24. Ä®vertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes ir nustačiusi, jog nukentėjusiajai J. K. sukeltas fizinis skausmas buvo tik momentinis, jokių liekamųjų reiÅ¡kinių jis nukentėjusiosios sveikatai nesukėlė, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Ch. K. nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje, pagal jos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiÅ¡kimÄ nėra tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant Å¡iÄ veikÄ pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitus bendruosius teisės principus, bÅ«tų pagrįstas represinių ir kraÅ¡tutinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių (t. y. ultima ratio) taikymas.

Be viso to, teisėjų kolegijos vertinimu, jau pats baudžiamasis procesas, prasidėjęs dar nuo 2017 m. lapkričio mėnesio, taikyta kardomoji priemonė, kaltinamosios statusas turėjo Ch. K. pakankamÄ auklėjamÄ jį poveikį. Todėl, vadovaujantis BK 37 straipsniu, Ch. K. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo ir baudžiamoji byla prieÅ¡ jÄ nutrauktina (BPK 326 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 327 straipsnio 2 punktas).

25. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiosios J. K. civilinį ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies ir iÅ¡ nuteistosios Ch. K. priteisė jai 800 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atkreiptinas dėmesys, kad tokį neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas nustatė atsižvelgdamas ir į aplinkybę dėl nežymaus nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo. PaÅ¡alinus Å¡iÄ aplinkybę iÅ¡ nuosprendžio, nukentėjusiajai J. K. priteistinas neturtinės žalos dydis mažintinas, nes 800 Eur atlyginimas yra per didelis ir neadekvatus nusikalstamos veikos pobÅ«džiui bei nukentėjusiajai sukeltam fiziniam skausmui.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje – dėl panaudoto fizinio smurto nukentėjusioji patyrė iÅ¡gÄ stį ir nepatogumus, tačiau jai sukeltas fizinis skausmas truko neilgai, dėl to jai specialaus gydymo neprireikė, įvertinusi pagrįstus nuteistosios interesus bei teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio baudžiamosiose bylose (priteisiama nuo 150 Eur iki 1500 Eur), sprendžia, kad iÅ¡ Ch. K. nukentėjusiajai J.

K. priteistinas neturtinės žalos dydis mažintinas iki 200 Eur. Kitaip nei pirmosios instancijos teismas nusprendė skundžiamame nuosprendyje, nukentėjusiajai J. K. procesinės palÅ«kanos priteisiamos ne nuo nutarties perduoti bylÄ nagrinėti teisiamajame posėdyje, o nuo Å¡io nuosprendžio priėmimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Kadangi Ch. K. prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ J. M. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, jos civilinis ieÅ¡kinys paliekamas nenagrinėtu (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

26. Apeliaciniame skunde nukentėjusiosios J. K. atstovas kelia klausimÄ dėl nuosprendžio suraÅ¡ymo teisėtumo, kai vienas iÅ¡ proceso dalyvių, vadovaudamasis BPK 256 straipsniu, teismui pateikia praÅ¡ymÄ dėl veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo. Jo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai surašė nuosprendį, nes jo įžanginėje dalyje nenurodė, kad Ch. K. buvo kaltinama ir pagal BK 284 straipsnį, ir jo rezoliucinėje dalyje nenurodė, kad ji dėl Å¡io nusikaltimo iÅ¡teisinama.

Tačiau, pagal BPK to ir nereikalaujama daryti, taigi, proceso dalyvio praÅ¡ymÄ , pateiktÄ BPK 256 straipsnio pagrindu, pakanka tik aptarti nuosprendžio motyvuojamoje dalyje ir nurodyti argumentus, kodėl, teismo vertinimu, toks kaltinimas nėra pagrįstas. Å ioje baudžiamojoje byloje Ch. K. buvo perduota teismui kaltinant jÄ pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nukentėjusiosios J. K. atstovas advokatas A. M. prašė pakeisti kaltinime nurodytÄ jos veikos kvalifikavimÄ pagal BK 284 straipsnį.

Pirmosios instancijos teismas šį praÅ¡ymÄ priėmė ir aiÅ¡kinosi, ar Ch. K. veikoje yra Å¡ios nusikalstamos veikos požymiai. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas aptarė ne tik Ch. K. nusikalstamos veikos kvalifikavimÄ pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, bet ir pagal BK 284 straipsnį, ir nukentėjusiosios atstovo praÅ¡ymÄ perkvalifikuoti Ch. K. veikÄ pagal BK 284 straipsnį atmetė kaip nepagrįstÄ bei iÅ¡samiai motyvavo, kodėl Ch. K. veika kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė nuosprendžio suraÅ¡ymo taisyklių ar padarė kitus procesinius pažeidimus. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 1 punktu, nusprendžia: Nuteistosios C. K. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies : Utenos apylinkės teismo Visagino rÅ«mų 2019 m. kovo 28 d. nuosprendžio dalį dėl C. K. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 140 straipsnio 1 dalį panaikinti, ir vadovaujantis BK 37 straipsniu, C.

K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo, o baudžiamÄ jÄ bylÄ jai nutraukti. IÅ¡ C. K. nukentėjusiajai J. K. priteistÄ sumÄ neturtinei žalai atlyginti sumažinti iki 200 Eur, priteisiant iÅ¡ nuteistosios nuo Å¡ios sumos ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojant jas nuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio priėmimo iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo. Nukentėjusiosios J. M. civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ .

Nukentėjusiosios J. K. atstovo advokato Andriejaus Melkovo apeliacinį skundÄ atmesti. Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistÄ . Teisėjai Valdas CiesiÅ«nas Valdas Meidus Daina Vaidachavičienė