Legislator Case Law & Legislation
2024-02-13 Nr. CB-1005-2-69-3-12501-2019-1 AI generated

2024-02-13 Nr. CB-1005-2-69-3-12501-2019-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Case Number 2024-02-13 Nr. CB-1005-2-69-3-12501-2019-1
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai turėjo pripažinti vieną iš santuokos iširimo priežasčių – faktą, jog šalių šeimyninis gyvenimas tapo negalimas dėl atsakovo nuolatinio ir besaikio girtavimo ir jį sąlygojusių konfliktų, todėl santuoka iširo tik dėl atsakovo girtavimo. Padalydami santuokinį turtą teismai netinkamai nustatė automobilių vertę. Atsakovas be ieškovės žinios iš A. L. pasiskolino 4900 Eur sumą, negrąžintas skolos likutis – 3400 Eur, taigi, ieškovė reikalauja kompensacijos į ½ dalį lėšų, kurias atsakovas grąžino asmeniniam kreditoriui. Ieškovė nesutinka, kad šios atsakovo pasiskolintos lėšos buvo panaudotos namo remontui.

Legislator headnote

AI generated

2024-02-13 Nr. CB-1005-2-69-3-12501-2019-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Atsakovas G. I. priešieškiniu prašė nutraukti šalių santuoką dėl ieškovės kaltės, priteisti iš atsakovo ieškovei 350 Eur kompensaciją už parduotas transporto priemones, pripažinti prievolę trečiajam asmeniui A. L. solidaria šalių prievole, priteisti iš trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, 49 465,55 Eur piniginę kompensaciją už name atliktus statybos darbus bei naujų patalpų įrengimą ir atmesti trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, reikalavimą.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

DOK-442

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12501-2019-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. vasario 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2024 m. sausio 31 d. paduotu ieškovės E. I. ir trečiojo asmens A. B. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 6 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Byloje ieškovė E. I. pareikštu ieškiniu prašė teismo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės ir priteisti iš atsakovo 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, priteisti ieškovei automobilį Toyota Avensis ir atsakovui – automobilius Fiat Ducato ir BMW 530, bei UAB „Liejusta“ akcijas, o ieškovei – 1300 Eur kompensaciją, pripažinti asmenine atsakovo prievole skolinį įsipareigojimą pagal 2016 m. vasario 19 d. paskolos raštelį dėl 4900 Eur skolos iš trečiojo asmens A. L. gavimo ir asmenine atsakovo prievole skolinį įsipareigojimą pagal 2019 m. vasario 22 d. su UAB „GF bankas“ sudarytą vartojimo kredito sutartį, o ieškovei priteisti iš atsakovo 850 Eur piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.

Atsakovas G. I. priešieškiniu prašė nutraukti šalių santuoką dėl ieškovės kaltės, priteisti iš atsakovo ieškovei 350 Eur kompensaciją už parduotas transporto priemones, pripažinti prievolę trečiajam asmeniui A. L. solidaria šalių prievole, priteisti iš trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, 49 465,55 Eur piniginę kompensaciją už name atliktus statybos darbus bei naujų patalpų įrengimą ir atmesti trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, reikalavimą.

Trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, A. B. prašė priteisti iš atsakovo 5181,38 Eur skolą už panaudos objekto – namo išlaikymą, tai atsakovui tenkanti komunalinių mokesčių dalis.

Kauno apylinkės teismas 2023 m. balandžio 24 d. sprendimu nusprendė ieškinį, priešieškinį tenkinti iš dalies, o trečiojo asmens reikalavimą atmesti. Teismas sprendimu nutraukė santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, paliko santuokines pavardes, nusprendė priteisti: ieškovei E. I. asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę Toyota Avensis (1600 Eur vertės); garų surinkėją (94,12 Eur vertės), dujinę montuojamą viryklę (97 Eur vertės), televizorių su laikikliu (150 Eur vertės), indaplovę (175 Eur vertės), virtuvės baldus (1100 Eur vertės), vonios spintelę ir VC spintelę (100 Eur vertės), viso už 1716,12 Eur; atsakovui G. I. priteisti UAB „Liejusta“ 100 vnt. akcijų, kurių vieneto nominali vertė 28,96 Eur, viso 2896 Eur; televizorių (200 Eur vertės), šaldytuvą (175 Eur vertės), skalbyklę (100 Eur vertės), miegamojo komplektą (600 Eur vertės), viso už 1075 Eur. Teismas sprendimu prievolę UAB „GF bankas“ pagal 2019 m. vasario 22 d. vartojimo kredito sutartį paliko asmenine G. I. prievole, o prievolę A. L. pagal 2016 m. vasario 19 d. paskolos sutartį, negrąžinta paskolos suma 3400 Eur, pripažino E. I. ir G. I. solidaria prievole. Teismas priteisė E. I. iš G. I. 1365,39 Eur kompensaciją. Teismas taip pat priteisė G. I. iš A. B. 20 660 Eur kompensaciją.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. lapkričio 6 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 24 d. sprendimą.

Kasaciniu skundu ieškovė E. I. ir trečiasis asmuo A. B. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 6 d. nutartį, iš dalies panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 24 d. sprendimą, ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovės ir trečiojo asmens reikalavimus bei atmesti atsakovo reikalavimus.

Ieškovės ir trečiojo asmens kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovės ir trečiojo asmens kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai turėjo pripažinti vieną iš santuokos iširimo priežasčių – faktą, jog šalių šeimyninis gyvenimas tapo negalimas dėl atsakovo nuolatinio ir besaikio girtavimo ir jį sąlygojusių konfliktų, todėl santuoka iširo tik dėl atsakovo girtavimo. Padalydami santuokinį turtą teismai netinkamai nustatė automobilių vertę. Atsakovas be ieškovės žinios iš A. L. pasiskolino 4900 Eur sumą, negrąžintas skolos likutis – 3400 Eur, taigi, ieškovė reikalauja kompensacijos į ½ dalį lėšų, kurias atsakovas grąžino asmeniniam kreditoriui. Ieškovė nesutinka, kad šios atsakovo pasiskolintos lėšos buvo panaudotos namo remontui.

2. Be to, kasaciniame skunde teigiama, kad teismai priteisė namo patalpų mansardoje įrengimo išlaidų kompensaciją atsakovui, tačiau teismai nepagrįstai neįvertino fakto, jog patalpos gyvenamojo namo mansardiniame aukšte įrengtos esant teisiniam pagrindui – šalių susitarimui dėl panaudos santykių – naudojimosi trečiajam asmeniui A. B. priklausančio gyvenamojo namo mansarda, su sąlyga, kad sutuoktiniai šias mansardos patalpas pritaikys gyvenimui, jas įsirengs (kasacinio skundo 49 punktas). Atsakovas dalies patalpų įrengimo išlaidų nepagrindė įrodymais, atliekant remonto darbus dalyvavo ieškovės iniciatyva kviesti giminaičiai. Ekspertizės akte, išskyrus keletą eilučių (dėl langų angų kirtimo, vidaus durų kiekio, virtuvės ventiliatorių kiekio, dujinio katilo), tinkamai užfiksuoti gyvenamojo namo dalyje atlikti statybos darbai ir apytiksliai panašiai įvertintos statybinės medžiagos, tačiau šis rašytinis įrodymas nepatvirtina fakto, kad minėtus ekspertizės akte užfiksuotus darbus atliko asmeniškai vienas atsakovas, taip pat nepatvirtina ir fakto, kad atsakovas asmeniškai iš asmeninių lėšų būtų apmokėjęs ekspertizės akte įtrauktas medžiagas; net ir pasitvirtinus atsakovo teiginiams apie patirtas išlaidas (net jei teismas pripažintų 11 874,13 Eur dydžio išlaidas pagal atsakovo pateiktus kvitus), jos atitiko šalių susitarimą, kad sutuoktiniai nemokėdami nuomos mokesčio už gyvenimą gyvenamajame name, neturi teisės reikšti priešpriešinio reikalavimo dėl remonto išlaidų atlyginimo (kasacinio skundo 61, 62 punktai).

3. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad sutuoktiniai, naudodamiesi gyvenamuoju namu ir nemokėdami nuomos mokesčio, nevykdė pareigos išlaikyti jiems perduoto turto, t. y. mokėti mokesčių už šiukšlių išvežimą, elektrą ir dujas, o šią pareigą už juos vykdė trečiasis asmuo, todėl ji reikalauja priteisti iš atsakovo 1/2 dalį sumokėtų mokesčių sumos (iš viso 5181,38 Eur).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos teismo nutarties ir sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti A. B. 774 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt keturis eurus) žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą 2024 m. sausio 29 d. AB SEB banke mokėjimo nurodymu Nr. 583.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Sigita Rudėnaitė

Jūratė Varanauskaitė

Dalia Vasarienė